2021 m. gegužės 4 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Prancūzijos Respublika
(Byla C-286/21)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama O. Beynet, M. Noll-Ehlers
Atsakovė: Prancūzijos Respublika
Ieškovės reikalavimai
Dalyko skiltyje nurodytoje byloje Komisija Teisingumo Teismo prašo:
pripažinti, kad, viena vertus, sistemingai ir nuolat viršydama PM10 smulkiųjų kietųjų dalelių kiekio dienos ribinę vertę laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. oro kokybės zonoje „Paryžiaus aglomeracija“ (FR04A01/FR11ZAG01) ir nuo 2005 m. sausio 1 d. ir iki 2016 m. (imtinai) zonoje Fort de Franco (Martinika) (FR39N10/FR02ZAR01), Prancūzijos Respublika nevykdė įsipareigojimų pagal 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje1 13 straipsnio 1 dalį, siejamą su tos direktyvos XI priedu;
kita vertus, Prancūzijos Respublika šiose dviejose zonose nuo 2010 m. birželio 11 d. nevykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2008/50/EB 23 straipsnio 1 dalį, siejamą su tos direktyvos XV priedu, ir konkrečiai pareigos užtikrinti, kad viršijimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Paryžiaus atveju dienos ribinės vertės nepertraukiamai nebuvo laikomasi nuo 2005 m. iki tada, kai buvo gauti paskutiniai duomenys, tai yra iki 2019 m. Be to, konstatuota, kad nukrypimas nuo dienos ribinės vertės viršijimų atitikties Paryžiaus zonoje yra labai didelis (viršijimų skaičius yra dvigubai didesnis negu leistinas) ir situacija negerėjo nuo 2015 m. Martinikos atveju dienos ribinės vertės nepertraukiamai, išskyrus 2008 m., nebuvo laikomasi iki 2016 m.
Abiejose Paryžiaus ir Martinikos zonose PM10 smulkiųjų kietųjų dalelių ribinės vertės buvo viršytos pasibaigus atsakymo į pagrįstą nuomonę terminui. Tuo metu Prancūzija turėjo parengti ir pateikti planus. Analizė rodo, kad Prancūzija tokių planų nepatvirtino. Prancūzijos priimtos priemonės (tiek nacionaliniu, tiek regiono mastu) neužtikrino, kad viršijimo laikotarpis būtų kiek įmanoma trumpesnis, kaip to reikalaujama pagal Direktyvos 2008/50/EB nuostatas.
____________
1 OL L 152, 2008, p. 1.