BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. rugsėjo 20 d.(*)
„Konkurencija – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Graikijos lignito tiekimo rinka ir didmeninė elektros energijos rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 86 straipsnio 1 dalies, skaitomos kartu su EB 82 straipsniu, pažeidimas – Graikijos Respublikos viešajai įmonei lignito gavybos teisių suteikimas ir jų tolesnis galiojimas“
Byloje T‑169/08
Dimosia Epicheirisi Ilektrismou AE (DEI), įsteigta Atėnuose (Graikija), atstovaujama advokato P. Anestis,
ieškovė,
palaikoma
Graikijos Respublikos, atstovaujamos K. Boskovits ir P. Mylonopoulos, iš pradžių padedamų advokatų A. Komninos ir M. Marinos, vėliau advokato N. Marinos,
įstojusios į bylą šalies,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą T. Christoforou, A. Bouquet ir A. Antoniadis, padedamų advokato A. Oikonomou,
atsakovę,
palaikomą
Energeiaki Thessalonikis AE, įsteigtos Echedoros (Graikija), atstovaujamos advokatų P. Skouris ir E. Trova,
ir
Elliniki Energeia kai Anaptyxi AE (HE & DSA), įsteigtos Kifisijoje (Graikija), atstovaujamos P. Skouris ir E. Trova,
įstojusių į bylą šalių,
dėl prašymo panaikinti 2008 m. kovo 5 d. Komisijos sprendimą C(2008) 824 galutinis dėl Graikijos Respublikos DEI lignito gavybos teisių suteikimo ir jų tolesnio galiojimo
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas H. Kanninen (pranešėjas), teisėjai N. Wahl ir S. Soldevila Fragoso,
posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. balandžio 6 d. bei 2012 m. vasario 2 d. posėdžiams,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė Dimosia Epicheirisi Ilektrismou AE (DEI) buvo įsteigta 1950 m. rugpjūčio 2 ir 7 d. Graikijos įstatymu Nr. 1468 (FEK A’ 169) kaip Graikijos Respublikai priklausanti valstybės įmonė, turinti išimtinę teisę gaminti, perduoti ir tiekti elektros energiją Graikijoje.
2 1996 m. Graikijos įstatymu Nr. 2414/1996 dėl viešųjų įmonių modernizavimo (FEK A’ 135) buvo leista pertvarkyti ieškovę į akcinę bendrovę, tačiau numatyta, kad ji ir toliau priklausys valstybei, kuri bus vienintelė jos akcininkė.
3 2001 m. sausio 1 d. ieškovė buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę (société anonime), pirma, remiantis Graikijos įstatymu Nr. 2773/1999 dėl elektros energijos rinkos liberalizavimo (FEK A’ 286), kuriuo į vidaus teisę buvo perkelta 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL L 27, p. 20; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 3), ir, antra, Graikijos prezidento dekretu Nr. 333/2000 (FEK A’ 278).
4 Graikijos Respublikai priklauso 51,12 % ieškovės akcijų. Pagal Įstatymo Nr. 2773/1999 43 straipsnio 3 dalį valstybė jokiu atveju negali turėti mažiau nei 51 % ieškovės kapitalo akcijų su balsavimo teise net padidinus kapitalą. Nuo 2001 m. gruodžio 12 d. ieškovės akcijos kotiruojamos Atėnų biržoje (Graikija) ir Londono biržoje (Jungtinė Karalystė).
5 Lignitas – tai anglies mineralas. Šis kietasis kuras daugiausia naudojamas gaminti elektros energiją.
6 Graikija yra penktoji pasaulyje ir po Vokietijos antroji Europos Sąjungoje lignito gamintoja. Anot Institouto geologikon kai metallourgikon erevnon (Graikijos geologinių ir kasyklų tyrimų institutas), žinoma, kad iki 2005 m. sausio 1 d. visuose lignito telkiniuose Graikijoje buvo 4 415 milijonų tonų atsargų. Europos Komisijos teigimu, Graikijoje yra 4 590 milijonų tonų lignito atsargų.
7 Graikijos Respublika suteikė ieškovei teises ieškoti lignito ir jį eksploatuoti kasyklose, kuriose yra maždaug 2 200 milijonų tonų atsargų; 85 milijonai tonų atsargų priklauso privatiems tretiesiems asmenis, o maždaug 220 milijonų tonų atsargų yra viešuosiuose telkiniuose, kuriuos tyrinėja ir eksploatuoja privatūs tretieji asmenys, iš dalies aprūpinantys ieškovės elektros energijos jėgaines. Kol kas nebuvo suteiktos jokios teisės eksploatuoti maždaug 2 000 milijonų tonų lignito atsargų Graikijoje.
8 Visos lignitu kūrenamos Graikijos elektros energijos jėgainės priklauso ieškovei.
9 Įsigaliojus Direktyvai 96/92 Graikijos elektros energijos rinka buvo atverta konkurencijai.
10 Elektros energijos gamybos ir elektros energijos jėgainių statybos licencijų suteikimas reglamentuojamas iš dalies pakeistu Įstatymu Nr. 2773/1999.
11 Graikijos įstatyme Nr. 3175/2003 (FEK A’ 207) numatyta sukurti privalomąją vienos dienos rinką visiems elektros energijos pirkėjams ir pardavėjams Graikijos jungtinėje sistemoje, apimančioje žemyninę Graikiją ir kai kurias Graikijos salas. Ji buvo sukurta 2005 m. gegužės mėn.
12 Privalomoje vienos dienos rinkoje elektros energijos gamintojai ir importuotojai tiekia ir parduoda jų pagamintą ir importuotą produkciją remdamiesi atitinkamos dienos duomenimis. Konkrečiau kalbant, išvakarėse jie pateikia pasiūlymus (nurodydami elektros energijos kainą ir kiekį), o tiekėjai ir klientai pateikia apkrovos prognozes. Atsižvelgdama į šiuos duomenis, siūlomą kainą, kiekį ir kiekvienos jėgainės veikimo valandas, elektros energijos perdavimo tinklų valdytoja Hellenic Transmission System Operator SA (HTSO) parengia kitos dienos valandinę jėgainių apkrovos programą.
13 Rengdama tokią programą HTSO atsižvelgia į kai kurio privalomo elektros energijos tiekimo prognozes (kaip antai elektros energijos tiekimas iš jėgainių, gaminančių iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kogeneracinių jėgainių ir privalomų hidroelektrinių produkcija, importas ir eksportas). Taigi didmeninėje elektros energijos rinkoje pirmenybė teikiama šiems pardavėjams, tada – kitiems pardavėjams (visos terminės jėgainės, įskaitant kūrenamas lignitu, dujomis ir naftos produktais).
14 Nustatant rinkos kainą atsižvelgiama į brangiausią atrinktą pasiūlymą. Šios sistemos pagrindinis principas yra tas, kad gamintojų taikomi valandiniai tarifai turi bent jau atitikti kintamas jėgainės sąnaudas; pirmiausia į tinklą įtraukiami elektros energijos jėgainių pasiūlymai, kuriuose nurodytos mažiausios kintančios sąnaudos, išskyrus jėgaines, gaminančias iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kurios įtraukiamos prioriteto tvarka; perkamos ir parduodamos elektros energijos kainą kiekvieną kartą lemia paskutinė gamybos jėgainė (brangiausia), kuri buvo įtraukta į distribucijos programą norint patenkinti atitinkamą paklausą; ji vadinama tinklo ribine jėgaine (System Marginal Unit); pusiausvyros taške, kur pasiūla atitinka paklausą, siūloma kaina yra rinkos reglamentuojama kaina, vadinamoji maksimali sistemos kaina.
15 2003 m. Komisija gavo privataus asmens, paprašiusio, kad jo tapatybė nebūtų atskleista, skundą, kuriuo jis informavo, jog pagal 1959 m. lapkričio 12 ir 13 d. Graikijos įstatyminį dekretą Nr. 4029/1959 (FEK A’ 250) ir 1975 m. rugpjūčio 23 ir 29 d. Graikijos įstatymą Nr. 134/1975 (FEK A’ 180) Graikijos Respublika suteikė ieškovei išimtinę licenciją ieškoti lignito ir jį eksploatuoti Graikijoje. Skundą pateikusio asmens teigimu, šios valstybės priemonės neatitinka EB 86 straipsnio 1 dalies, skaitomos kartu su EB 82 straipsniu.
16 Komisija išnagrinėjo faktines aplinkybes ir išsiuntė ieškovei bei Rythmistiki Archi Energias (RAE, energijos reguliavimo institucija) prašymus pateikti informacijos. Pirmoji atsakė 2003 m. gegužės 23 ir 30 d. bei liepos 11 d. laiškais, o antroji – 2003 m. birželio 25 d. laišku.
17 2004 m. balandžio 1 d. Komisija išsiuntė Graikijos Respublikai oficialų pranešimą, kuriuo informavo apie jos iškeltus pirminius kaltinimus. Komisija kalbėjo būtent apie priemones, priimtas taikant Įstatyminį dekretą Nr. 4029/1959 ir Įstatymą Nr. 134/1975, kuriomis ieškovei suteiktos teisės tirti ir eksploatuoti Megalopolio ir Ptolemaïs regionų lignito telkinius Amynteon ir Florinos baseinuose, o šių teisių galiojimo terminas sueis atitinkamai 2026 m., 2024 m. ir 2018 m. Komisija taip pat pažymėjo, kad tokios teisės suteiktos ir dėl Dramos bei Elasonos telkinių. Ji pridūrė, jog šios ieškovei naudingos priemonės buvo priimtos be jokio finansinio atlygio, nors kiti subjektai, norėdami naudotis tokiomis teisėmis, turėtų sumokėti atitinkamą mokestį. Kadangi šiomis priemonėmis ieškovei suteikta privilegija naudotis patraukliausiu gaminant elektros energiją kuru, Komisijos nuomone, Graikijos Respublika leido ieškovei išsaugoti arba išplėsti dominuojančią padėtį, kurią ji užima lignito tiekimo rinkoje, į didmeninę elektros energijos rinką, taip pažeidžiant EB 86 straipsnį, skaitomą kartu su EB 82 straipsniu. Galiausiai Komisija nurodė, kad šios nuostatos buvo pažeistos bent jau nuo 2001 m. vasario mėn., t. y. nuo tada, kai Graikijos valstybė turėjo liberalizuoti elektros energijos rinką pagal Direktyvą 96/92.
18 2004 m. gegužės 3 d. Komisija išsiuntė ieškovei šio laiško kopiją ir suteikė jai galimybę šiuo klausimu pateikti savo pastabas. Graikijos Respublika ir ieškovė atsakė 2004 m. liepos 2 d. laiškais. Savo atsakymuose Graikijos Respublika ir ieškovė atkreipė dėmesį į pastaruoju metu atliktus teisės aktų pakeitimus, susijusius su Įstatymo Nr. 3175/2003 priėmimu, elektros energijos rinkos pokyčius, susijusius su licencijų statyti naujas elektros energijos jėgaines suteikimu kitiems nei ieškovė subjektams, ir nurodė, kad Graikijos teisės aktais ieškovei nesuteikiama jokia išimtinė teisė nei eksploatuoti lignitą, nei gaminti iš šio kuro elektros energiją.
19 2005 m. rugsėjo 21 d. laišku Komisija paprašė Graikijos Respublikos pateikti tam tikrų patikslinimų. Ši atsakė 2005 m. lapkričio 22 ir 28 d. bei 2006 m. birželio 19 d. laiškais. Šiuose laiškuose ji pateikė tam tikros naujos informacijos ir nurodė naujų faktinių aplinkybių. Ji minėjo, kad buvo priimtas Graikijos įstatymas Nr. 3426/2005 (FEK A’ 309) ir kad pirmą kartą nuo 1985 m. teisė tyrinėti ir eksploatuoti septynis mažus lignito telkinius buvo suteikta privačios teisės reglamentuojamiems juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, pateikė suteiktų ar atsisakytų suteikti licencijų statyti naujas elektros energijos jėgaines sąrašą ir nurodė ketinanti, pirma, pakeisti Įstatyminį dekretą Nr. 4029/1959 ir Įstatymą Nr. 134/1975, antra, iš naujo suteikti teisę eksploatuoti Vevio, o vėliau Vegoros telkinius ir, trečia, suteikti teises eksploatuoti Dramos ir Elasonos telkinius.
20 2006 m. spalio 18 d. Komisija išsiuntė Graikijos Respublikai papildomą oficialų pranešimą, kuriame paaiškino, kokias išvadas padarė remdamasi nauja šios pateikta informacija. Konkrečiai kalbant, ji nurodė, kad dėl šios naujos informacijos kaltinimai, kuriuos ji pateikė savo pirmame 2004 m. balandžio 1 d. oficialiajame pranešime, nebuvo pakeisti. Taigi Komisija pakartojo savo poziciją, kad palikusi galioti ir suteikusi beveik monopolines teises, kurias turėdama ieškovė turėjo privilegijuotą prieigą prie lignito, Graikijos Respublika suteikė jai galimybę išsaugoti dominuojančią padėtį elektros energijos gamybos rinkoje, kurioje ji turėjo beveik monopolį, ir užkirto kelią naujiems dalyviams patekti į rinką ar sudarė tam kliūtis.
21 2007 m. sausio 19 d. laiške ieškovė pateikė Komisijai savo pastabas dėl papildomo oficialaus pranešimo ir pranešė tam tikros informacijos, visų pirma susijusios su teisėmis eksploatuoti kai kuriuos lignito telkinius, lignitu ir dujomis kūrenamų elektros energijos jėgainių gamybos sąnaudomis, lignito tiekimo rinka, kuri yra didesnė už nacionalinę teritoriją, ir galimu Įstatyminio dekreto Nr. 4029/1959 ir Įstatymo Nr. 134/1975 nuostatų panaikinimu. Laiške ji taip pat paprieštaravo dėl Komisijos vertinimo ir ginčijo padariusi kokį nors Sąjungos teisės pažeidimą. 2007 m. balandžio 4 d. ieškovė nusiuntė Komisijai dar vieną laišką, kuriame pateikė kitos informacijos, susijusios su lignito gavyba ir galimu importu.
22 Graikijos Respublika į papildomą oficialų pranešimą atsakė 2007 m. sausio 24 d. laišku. Šiame laiške ji apibūdino susiklosčiusią situaciją, susijusią su ieškovės ir kitų subjektų eksploatuojamais lignito telkiniais. Iš esmės ji neigė Komisijos atliktą teisinę analizę, susijusią su „dominuojančios padėties išplėtimo teorijos“ taikymu šioje byloje.
23 2008 m. vasario 8 d. ieškovė pateikė Komisijai atnaujintus duomenis dėl Graikijos elektros energijos rinkos už 2006 ir 2007 m. laikotarpį.
24 2008 m. kovo 5 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2008) 824 galutinis dėl Graikijos Respublikos DEI lignito gavybos teisių suteikimo ir jų tolesnio galiojimo (toliau – ginčijamas sprendimas).
25 Šiame sprendime Komisija nurodė, kad nuo Direktyvos 96/92, kurią buvo numatyta perkelti iki 2001 m. vasario 19 d., priėmimo Graikijos Respublika žinojo, jog elektros energijos rinka turėjo būti liberalizuota (61 ir 150 konstatuojamosios dalys).
26 Komisija nusprendė, kad Graikijos Respublika priėmė kai kurias valstybės priemones, susijusias su dviem atskiromis produktų rinkomis: pirmoji – lignito tiekimo, o antroji – didmeninė elektros energijos rinka, apimanti elektros energijos gamybą ir tiekimą jėgainėse, taip pat elektros energijos importą jungtiniais perdavimo tinklais. Komisija nurodė, kad iki 2005 m. gegužės mėn., kai buvo sukurta privaloma vienos dienos rinka, antroji šių rinkų buvo šalies viduje pagamintos ir importuotos elektros energijos tiekimo reikalavimus atitinkantiems klientams rinka ir kad atlikus šios rinkos analizę už laikotarpį iki 2004 m. gegužės mėn. buvo padarytos tokios pačios išvados kaip ir atlikus didmeninės elektros energijos rinkos, kuri tuo metu buvo potenciali rinka, analizę. Taigi, atsižvelgusi į šiuos pokyčius Graikijos rinkoje, kuriuos Graikijos Respublika nurodė 2007 m. sausio 24 d. laiške, Komisija pabrėžė, kad nors reikia manyti, jog antroji rinka – tai didmeninė elektros energijos rinka, vis dėlto būtina išnagrinėti Graikijos Respublikos pateiktus argumentus, remiantis pradiniu rinkos apibrėžimu (158 ir paskesnės konstatuojamosios dalys). Dėl nagrinėjamų geografinių rinkų reikia nurodyti, kad lignito tiekimo rinka yra nacionalinė, o didmeninė elektros energijos rinka apima „jungtinio perdavimo tinklo teritoriją“ (167–172 konstatuojamosios dalys).
27 Paskui Komisija teigė, kad ieškovė lignito tiekimo rinkoje užima dominuojančią padėtį. Ieškovės rinkos dalis, susijusi su visu Graikijoje gauto lignito kiekiu, nuo 2000 m. visada viršijo 97 %. Ieškovė užima dominuojančią padėtį ir didmeninėje elektros energijos rinkoje, nes jos dalis šioje rinkoje yra didesnė nei 85 %. Nenumatoma naujų dalyvių, kurie galėtų iš ieškovės atimti reikšmingą didmeninės elektros energijos rinkos dalį, atsiradimo galimybė, o importas, atitinkantis 7 % viso vartojimo, nėra realus konkurencijos suvaržymas šioje rinkoje (177 konstatuojamoji dalis). Be to, didmeninė elektros energijos rinka jungtinėje Graikijos sistemoje, atitinkanti daugiau nei 90 % viso elektros energijos vartojimo Graikijoje, sudaro didelę bendros rinkos dalį (179 konstatuojamoji dalis).
28 Kalbėdama apie nagrinėjamas valstybės priemonės, Komisija pabrėžė, kad ieškovei pagal Įstatyminį dekretą Nr. 4029/1959 ir Įstatymą Nr. 134/1975 buvo suteiktos teisės eksploatuoti 91 % visų valstybinių lignito telkinių, kurių atžvilgiu buvo suteiktos teisės. Ji patikslino, jog šios priemonės buvo paliktos galioti, nes, nepaisant kasyklų kodekso, kuris Graikijoje priimtas Graikijos įstatyminiu dekretu Nr. 210/1973 (FEK A’ 277), o vėliau iš dalies pakeistas Graikijos įstatymu Nr. 274/1976 (FEK A’ 50), suteiktų galimybių, nebuvo suteikta jokia teisė, susijusi su dideliu telkiniu. Be to, ji nurodė, kad ieškovė gavo teises naudoti eksploatuojamus telkinius, t. y. daugiausia Dramos ir Elasonos telkinius, kuriuos eksploatuoti teisės dar nebuvo suteiktos, nepaskelbus viešųjų pirkimų konkurso. Galiausiai Komisija pridūrė, jog lignitu kūrenamos jėgainės, kurios Graikijoje pigiausios, yra labiausiai naudojamos, nes pagamina 60 % elektros energijos, o tai leidžia aprūpinti jungtinę sistemą (185–187 konstatuojamosios dalys).
29 Todėl suteikusi ieškovei beveik monopolines teises eksploatuoti lignitą ir palikusi jas galioti, Graikijos Respublika sudarė nelygias galimybes ūkio subjektams didmeninėje elektros energijos rinkoje, todėl iškraipė konkurenciją, taip sustiprinusi ieškovės dominuojančią padėtį (190 konstatuojamoji dalis).
30 Komisija padarė išvadą, kad valstybės įmonei, kokia yra ieškovė, suteikusi beveik monopolines teises eksploatuoti lignitą ir palikusi jas galioti, Graikijos Respublika užtikrino ieškovei privilegijuotą prieigą prie patraukliausio gaminant elektros energiją kuro Graikijoje. Taigi Graikijos Respublika suteikė šiai įmonei galimybę išsaugoti dominuojančią padėtį didmeninėje elektros energijos rinkoje užimant beveik monopolinę padėtį ir visiškai užkirto kelią naujiems dalyviams patekti į rinką arba sudarė tam kliūtis. Todėl ji leido ieškovei apsaugoti savo beveik monopolinę padėtį rinkoje, nepaisant didmeninės elektros energijos rinkos liberalizavimo, ir taip išlaikė bei sustiprino jos dominuojančią padėtį šioje rinkoje (238 konstatuojamoji dalis).
31 Galiausiai Komisija konstatavo, kad Graikijos Respublika nesirėmė EB 86 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad pateisintų priemonių, kuriomis ieškovei suteikiamos lignito gavybos teisės, priėmimą (239 ir 240 konstatuojamosios dalys). Be to, ji nusprendė, kad valstybės priemonės padarė poveikį valstybių tarpusavio prekybai, nes atgrasė visus galimus konkurentus investuoti į elektros energijos gamybą ir tiekimą Graikijoje (241–244 konstatuojamosios dalys).
32 Pagal ginčijamo sprendimo 1 straipsnį Įstatyminio dekreto Nr. 4029/1959 22 straipsnio 1 dalis, Įstatymo Nr. 134/1975 3 straipsnio 1 dalis ir Graikijos pramonės, energetikos ir technologijų ministro sprendimai, priimti 1976 m. (FEK B’ 282), 1988 m. (FEK B’ 596) ir 1994 m. (FEK B’ 633), prieštarauja EB 86 straipsnio 1 daliai, skaitomai kartu su EB 82 straipsniu, nes jais ieškovei suteikiamos ir paliekamos galioti jos privilegijos eksploatuoti lignitą Graikijoje, taip sudarant nelygias galimybes ūkio subjektams, kiek tai susiję su prieiga prie pirminio kuro gaminant elektros energiją, ir leidžiant ieškovei išsaugoti ar sustiprinti savo dominuojančią padėtį Graikijos didmeninėje elektros energijos rinkoje bei visiškai užkertant kelią naujiems dalyviams patekti į rinką arba tam sudarant kliūtis.
33 Reikia atkreipti dėmesį, kad ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje padaryta redakcinė klaida, nes daroma nuoroda į Įstatymo Nr. 134/1975 3 straipsnio 1 dalį. Iš tiesų iš bylos medžiagos išplaukia, kad ginčijamame sprendime kalbama apie minėto straipsnio 3 dalį.
34 Ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje Komisija paprašė Graikijos Respublikos per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą ją informuoti apie priemones, kurių ketina imtis tam, kad ištaisytų 1 straipsnyje numatytų valstybės priemonių antikonkurencines pasekmes. Be to, Komisija nurodė, jog šios priemonės turi būti priimtos ir įgyvendintos per aštuonis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo datos.
Procesas ir šalių reikalavimai
35 Ši byla buvo pradėta ieškiniu, kurį ieškovė pateikė Pirmosios instancijos teismo (dabar ir toliau – Bendrasis Teismas) kanceliarijai 2008 m. gegužės 13 d.
36 2008 m. rugsėjo 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Graikijos Respublika pateikė prašymą įstoti į bylą palaikyti ieškovės reikalavimus.
37 Dokumentais, kurie Bendrojo Teismo kanceliarijai buvo pateikti 2008 m. rugsėjo 9 d., veiklą elektros energijos gamybos sektoriuje Graikijoje vykdančios akcinės bendrovės Elliniki Energeia kai Anaptyxi AE (HE & DSA) ir Energeiaki Thessalonikis AE (toliau – įstojusios į bylą įmonės) paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimus. Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 1 dalį šie prašymai buvo įteikti šalims. Komisija savo pastabas pateikė 2008 m. spalio 23 d. Dokumentais, kurie Bendrojo Teismo kanceliarijai buvo pateikti atitinkamai 2008 m. lapkričio 7 ir 10 d., ieškovė pateikė savo pastabas dėl abiejų prašymų įstoti į bylą.
38 2008 m. gruodžio 3 d. Bendrojo Teismo septintosios kolegijos pirmininko nutartimi Graikijos Respublikai buvo leista įstoti į bylą palaikyti ieškovės reikalavimus.
39 Dokumentu, kuris Bendrojo Teismo kanceliarijai buvo pateiktas 2008 m. gruodžio 19 d., ieškovė paprašė, kad taikydamas Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas procedūros organizavimo priemones Bendrasis Teismas tuo atveju, jeigu Komisija nesutiktų pakeisti atsiliepimo į ieškinį savo iniciatyva, įpareigotų ją pakeisti kai kurias jame nurodytas formuluotes.
40 Savo pastabose dėl ieškovės prašymo taikyti procedūros organizavimo priemones, kurios buvo pateiktos Bendrojo Teismo kanceliarijai 2009 m. sausio 23 d., Komisija sutiko pakeisti kai kurias atsiliepimo į ieškinį formuluotes, kaip siūlė ieškovė.
41 2009 m. vasario 18 d. Graikijos Respublika pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai įstojimo į bylą paaiškinimą. Šiame paaiškinime ji visų pirma nurodė, kad Įstatymo Nr. 134/1975 3 straipsnio 3 dalis, dėl kurios kaltinama ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje, buvo panaikinta Graikijos įstatymo Nr. 3734/2009 (FEK A’ 8) 36 straipsnio 3 dalimi.
42 2009 m. rugsėjo 18 d. Bendrojo Teismo septintosios kolegijos pirmininko nutartimis įmonėms buvo leista įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimus.
43 2009 m. lapkričio 13 d. įstojusios į bylą įmonės pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai savo įstojimo į bylą paaiškinimą.
44 2008 m. spalio 23 d. ir kovo 9 d., 2009 m. vasario 19 d. ir kovo 16 d. laiškais Komisija ir 2008 m. lapkričio 7 ir 10 d., 2009 m. sausio 8 d. ir birželio 23 d. bei 2010 m. sausio 28 d. laiškais ieškovė paprašė neteikti tam tikros ieškinyje, atsiliepime į ieškinį, dublike, triplike, pastabose dėl Graikijos Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimų ir pastabose dėl įstojusių į bylą šalių įstojimo į bylą paaiškinimų esančios konfidencialios informacijos į bylą įstojusioms šalims. Įstojusioms į bylą šalims buvo pateiktos tik nekonfidencialios šių procesinių dokumentų versijos. Įstojusios į bylą šalys dėl to nepareiškė prieštaravimų.
45 Ieškovė, palaikoma Graikijos Respublikos, Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
46 Komisija, palaikoma įstojusių į bylą šalių, Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
47 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas šeštosios kolegijos pirmininku, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.
48 Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu Bendrasis Teismas (šeštoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.
49 Taikydamas procedūros organizavimo priemones, dėl kurių buvo nuspręsta pagal Procedūros reglamento 64 straipsnį, 2010 m. gruodžio 4 d. laiškais Bendrasis Teismas nurodė pagrindinėms bylos šalims ir Graikijos Respublikai pateikti statistiką ir lenteles, susijusias su privalomąja vienos dienos rinka, už laikotarpį nuo 2005 m. iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Ieškovė ir Graikijos Respublika įvykdė šį prašymą ir 2011 m. vasario 11 d. pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai laiškus. 2011 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu laišku Komisija įvykdė Bendrojo Teismo prašymą ir nusiuntė dvi versijas: vieną konfidencialią ieškovei ir Graikijos Respublikai, o kitą nekonfidencialią – įstojusioms į bylą įmonėms. Šalims buvo nurodyta pateikti savo pastabas dėl šių atsakymų turinio per teismo posėdį.
50 Per 2011 m. balandžio 6 d. teismo posėdį buvo išklausytos šalių žodinės pastabos ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
51 Kadangi teisėjas pranešėjas negalėjo posėdžiauti šioje byloje, Bendrojo Teismo pirmininkas, pritaikęs Procedūros reglamento 32 straipsnio 3 dalį, paskyrė save į šeštąją kolegiją kaip teisėją pranešėją.
52 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi naujos sudėties Bendrasis Teismas (šeštoji kolegija) atnaujino žodinę proceso dalį, o šalims buvo pranešta, kad jos bus išklausytos per naują posėdį.
53 Paskui Bendrojo Teismo pirmininkas paskyrė bylą naujam šeštosios kolegijos pirmininkui ir jį paskyrė kaip teisėją pranešėją.
54 Šalys buvo išklausytos per 2012 m. vasario 2 d. įvykusį teismo posėdį.
Dėl teisės
55 Grįsdama savo ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais, susijusiais, pirma, su teisės klaida, padaryta taikant EB 86 straipsnio 1 dalies nuostatas kartu su EB 82 straipsnio nuostatomis, ir akivaizdžia vertinimo klaida, antra, su EB 253 straipsnyje numatytos pareigos motyvuoti pažeidimu, trečia, viena vertus, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir privačios nuosavybės apsaugos principų pažeidimu, kita vertus, įgaliojimų viršijimu ir, ketvirta, proporcingumo principo pažeidimu.
56 Pirmąjį pagrindą sudaro penkios dalys, susijusios, pirma, su akivaizdžia vertinimo klaida apibrėžiant nagrinėjamas rinkas, antra, su dominuojančios padėties lignito tiekimo rinkoje išplėtimo į didmeninę elektros energijos rinką nebuvimu tiek, kiek tai susiję su sąlygos dėl išimtinių ar specialių teisių buvimu, kad būtų pažeista EB 86 straipsnio 1 dalis kartu su EB 82 straipsniu, aiškinimu, trečia, su tuo, kad dėl Graikijos teisės aktų, kuriais ieškovei suteikiamos teisės eksploatuoti lignitą, naujų konkurentų galimybės nėra nelygios, ketvirta, su dominuojančios padėties lignito tiekimo rinkoje išplėtimo į didmeninę elektros energijos rinką nebuvimu tiek, kiek tai susiję su tariama privilegijuota prieiga prie pirminio kuro, ir, penkta, su akivaizdžia vertinimo klaida atsižvelgiant į Graikijos elektros energijos rinkos pokyčius.
57 Ginčijamame sprendime Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamos valstybės priemonės susijusios su dviem rinkomis: gamybinių žaliavų rinka, t. y. lignito tiekimo rinka, neatsižvelgiant į kitas kuro rūšis, ir produkcijos pardavimo rinka, t. y. didmenine elektros energijos rinka, kurioje gaminama ir tiekiama elektros energija, išskyrus elektros energijos perdavimo ir paskirstymo rinkas (158–166 konstatuojamosios dalys). Kalbant apie atitinkamas geografines rinkas, reikia nurodyti, kad lignito tiekimo rinka yra nacionalinė, o didmeninė elektros energijos rinka apima Graikijos jungtinės sistemos teritoriją (167–171 konstatuojamosios dalys).
58 Komisijos nuomone, Graikijos Respublikos priimtomis priemonėmis, kuriomis ieškovei suteikiamos teisės eksploatuoti lignitą ir visiškai užkertamas kelias naujiems konkurentams patekti į rinką ar sudaromos tam kliūtys, ieškovei leidžiama išsaugoti arba sustiprinti savo dominuojančią padėtį produkcijos pardavimo rinkoje, t. y. didmeninėje elektros energijos rinkoje.
59 Bendrojo Teismo nuomone, pirmiausia reikia išnagrinėti antrą ir ketvirtą pirmojo pagrindo dalis ir šioje stadijoje nebūtina priimti sprendimo dėl ginčijamame sprendime Komisijos pateikto atitinkamų rinkų apibrėžimo ir prielaidos, kad minėtame apibrėžime, kitaip, nei teigia ieškovė, nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida, pagrįstumo.
Šalių argumentai
60 Ieškovė iš esmės ginčija Komisijos išvadą, kad įgyvendinant teises eksploatuoti lignitą, kurias turi ieškovė, jos dominuojanti padėtis lignito rinkoje išplečiama į didmeninę elektros energijos rinką ir taip pažeidžiamos susijusios EB 86 straipsnio 1 dalies ir EB 82 straipsnio nuostatos.
61 Pirma, ieškovė teigia, kad net jeigu, kalbant apie EB 86 straipsnio 1 dalies bendrą taikymo sritį, pakanka, kad įmonė būtų vieša, išimtinių ar specialių teisių buvimas yra būtina sąlyga norint pagrįsti susijusių EB 86 straipsnio 1 dalies ir EB 82 straipsnio nuostatų pažeidimą motyvuojant tuo, kad viešosios įmonės dominuojanti padėtis išplėsta į kitą gretimą, tačiau atskirą rinką. Iš tiesų visuose sprendimuose, kuriuose Teisingumo Teismas nustatė abiejų šių nuostatų pažeidimą dėl dominuojančios padėties išplėtimo, atitinkama įmonė savo elgesį grindė specialia ar išimtine teise, kurios buvimas buvo lemiamas.
62 Ieškovė pabrėžia, kad neturi nei išimtinės teisės, nes negali išimtinai vykdyti lignito gavybos veiklos, nei specialios teisės, nes nė viename valstybės sprendime nenustatytas gavėjų skaičius, net jeigu šis skaičius jokiu būdu negali viršyti Graikijos teritorijoje esančių telkinių skaičiaus.
63 Antra, ieškovė nurodo, kad neturi reguliavimo kompetencijos, leidžiančios jai savo nuožiūra apibrėžti konkurentų veiklą ir įpareigoti nuo jos priklausyti. Be to, nebuvo padarytas konkurencijos pažeidimas, nes ieškovė savo konkurentams nenustatė, pavyzdžiui, didelių įkainių ir neteikė jiems mažiau jų veiklai tinkamų žaliavų. Komisija nepagrįstai nepatikslino ieškovės piktnaudžiavimo, kurį tariamai lėmė sudarytos nelygios galimybės, pobūdžio.
64 Trečia, Komisija turėjo paaiškinti, ar bent išanalizuoti, kaip tariamu EB 82 straipsnio pažeidimu buvo pažeisti vartotojų interesai. Savo sprendimuose dėl EB 86 straipsnio 1 dalies ir EB 82 straipsnio pažeidimo Teisingumo Teismas nagrinėjo, kiek nacionalinė teisė lėmė situaciją, kuriai esant pažeidžiami vartotojų interesai, kaip tai suprantama pagal EB 82 straipsnio antros pastraipos b punktą. Šioje byloje nėra esamos arba potencialios žalos vartotojų interesams, nes dėl socialinių priežasčių valstybė nustatė mažas mažmenines kainas.
65 Ketvirta, ieškovės nuomone, Komisija lignitą apibūdina kaip absoliučiai būtiną gamybos išteklių (essential facility), neįrodžiusi, kad jis absoliučiai būtinas norint vykdyti veiklą didmeninėje elektros energijos rinkoje.
66 Komisija turėjo bent jau įrodyti, kad lignitas yra daug pigesnis nei kitos kuro rūšys ir kad be jo nebūtų galimybės patekti į didmeninę elektros energijos rinką.
67 Remdamasi 1991 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimu Höfner ir Elser (C‑41/90, Rink. p. I‑1979) ir vėlesne Teismo praktika Graikijos Respublika tvirtina, kad Komisija visiškai neužsiminė apie kokį nors esamą ar net galimą ieškovės piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Tačiau šioje byloje tokio piktnaudžiavimo buvimas yra būtina ir išankstinė sąlyga norint taikyti EB 86 straipsnio 1 dalį kartu su EB 82 straipsniu. Nepakanka, kad Komisija įrodytų, jog valstybės priemone buvo sudarytos nelygios galimybės rinkoje. Be to, Komisija neįrodė, jog egzistuoja stiprus priežastinis ryšys tarp ieškovės padėties gamybinių žaliavų rinkoje ir nurodyto pažeidimo produkcijos pardavimo rinkoje.
68 Komisija ginčija ieškovės ir Graikijos Respublikos teiginius.
69 Komisijos nuomone, ieškovės argumentas, kad, pirma, dominuojanti įmonė turėtų taip pat turėti specialias ar išimtines teises, kad būtų nustatytas susijusių EB 86 straipsnio 1 dalies ir B 82 straipsnio nuostatų pažeidimas, ir, antra, kad šioje byloje tokios specialios ar išimtinės teisės jai nebuvo suteiktos, neturi teisinio pagrindo. Viena vertus, šių nuostatų taikymo sritis neapima tik valstybės priemonių, kuriomis suteikiamos specialios ar išimtinės teisės, ir, antra vertus, tokios išimtinės teisės ieškovei buvo suteiktos išdavus licenciją eksploatuoti lignito telkinius.
70 Komisija priduria, kad net jeigu ieškovės nurodytuose sprendimuose specialių ar išimtinių teisių suteikimas turėjo reikšmės vertinant pažeidimą, tai nedaro kliūčių manyti, kad viešosios įmonės atveju viena ar keliomis valstybės priemonėmis pažeidžiamos susijusios EB 86 straipsnio 1 dalies ir EB 82 straipsnio nuostatos, nesant būtinybės suteikti specialią ar išimtinę teisę. Beje, Teisingumo Teismas tai pripažino 2003 m. gegužės 22 d. Sprendime Connect Austria (C‑462/99, Rink. p. I‑5197). Komisija taip pat pabrėžia, kad ieškovės nurodytų bylų bruožai nėra tokie patys kaip nagrinėjamos bylos.
71 Komisija pakartoja, kad turėdama teises eksploatuoti lignito atsargas atitinkamame regione, gautas pagal ginčijamų įstatymų ir ministerijos sprendimų nuostatas, ieškovė turi išimtinę teisę eksploatuoti šias atsargas. Nors tai, kad ieškovei buvo suteikta išimtinė teisė eksploatuoti lignitą, vertinama atskirai, savaime nėra EB 86 straipsnio 1 dalies ir EB 82 straipsnio nuostatų pažeidimas, šios teisės, vertinamos bendrai, suteikia ieškovei išimtinę privilegijuotą prieigą prie beveik visų Graikijoje eksploatuojamų lignito atsargų. Būtent tokį rezultatą Komisija ginčijamame sprendime laikė „privilegijuota prieiga“ ir „beveik monopolinėmis teisėmis“, kai apibūdino ieškovės, nagrinėjamoje rinkoje užimančios dominuojančią padėtį, situaciją.
72 Per 2012 m. vasario 2 d. teismo posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą Komisija nurodė, kad šioje byloje EB 86 straipsnio 1 dalis taikyta remiantis „viešosios įmonės“ kriterijumi.
73 Remdamasi minėtu Sprendimu Connect Austria Komisija tvirtina, kad norint taikyti dominuojančios padėties išplėtimo teoriją nebūtina, kad dominuojanti įmonė gretimoje rinkoje vykdytų reguliavimo funkciją.
74 Ieškovės teiginys, kad Komisija turėjo išnagrinėti žalą, kurią dėl susijusių EB 86 straipsnio 1 dalies ir EB 82 straipsnio nuostatų pažeidimo galbūt patyrė vartotojai, yra nepagrįstas. Veiksmai, kuriais daromas poveikis konkurencijos struktūrai didmeninėje elektros energijos rinkoje Graikijoje, laikomi netiesiogiai darančiais žalą vartotojams.
75 Komisija primena, jog savo išvadą, kad buvo pažeistos susijusios EB 86 straipsnio 1 dalies ir EB 82 straipsnio nuostatos, Komisija grindė 1991 m. kovo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimu Prancūzija prieš Komisiją (C‑202/88, Rink. p. I‑1223), 1991 m. gruodžio 13 d. Sprendimu GB‑Inno‑BM (C‑18/88, Rink. p. I‑5941), 1998 m. vasario 12 d. Sprendimu Raso ir kt. (C‑163/96, Rink. p. I‑533) ir minėtu Sprendimu Connect Austria. Šioje Teismo praktikoje pripažinta, kad EB 86 straipsnio 1 dalis, skaitoma kartu su EB 82 straipsniu, pažeidžiama, kai valstybės priemonėmis iškraipoma konkurencija, sudaromos nelygios galimybės ūkio subjektams ir nereikalaujama nustatyti konkrečių – realių ar potencialių – neteisėtų veiksmų. Todėl Komisija neigia teiginį, kad turėjo nustatyti ne tik nelygias galimybes, bet ir konkrečius ieškovės neteisėtus veiksmus.
76 Kitaip, nei teigia Graikijos Respublika, Komisija mano, kad minėtame Sprendime Connect Austria nuoroda į nelygias galimybes ir Teisingumo Teismo sprendime Höfner ir Elser pateikti kriterijai nėra kumuliacinės sąlygos.
77 Komisija ginčija ieškovės teiginį, kad ji šios turimą beveik monopolinę galimybę naudotis lignitu laikė tam tikros formos „essential facility“, nes ji šios sąvokos nevartojo.
78 Kalbėdama apie tariamą lignito kaip elektros energijos gamybos žaliavos nepatrauklumą, pirma, Komisija priminė, kad kai kurios įmonės pateikė paraiškas dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse dėl teisių eksploatuoti Vevio lignito kasyklą. Antra, ieškovė nuolat rodė suinteresuotumą naujų lignitu kūrenamų elektros energijos jėgainių statyba arba egzistuojančių jėgainių pakeitimu. To pakanka norint paneigti ieškovės argumentus dėl šio klausimo.
Bendrojo Teismo vertinimas
79 Pagal EB 86 straipsnio 1 dalį valstybės įmonėms bei įmonėms, kurioms valstybės narės suteikia specialias arba išimtines teises, valstybės narės nepriima naujų teisės aktų ir nepalieka galiojančiųjų, prieštaraujančių EB sutartyje nurodytoms taisyklėms, ypač konkurencijos taisyklėms, įskaitant numatytas EB 86 straipsnio 2 dalyje. Šis straipsnis taikomas ne atskirai, o tik kartu su kitomis Sutarties nuostatomis.
80 Šioje byloje Komisija taikė EB 86 straipsnio 1 dalį kartu su EB 82 straipsniu. Šia nuostata įmonei draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi bendrojoje rinkoje ar didelėje jos dalyje, jei gali būti daromas poveikis prekybai tarp valstybių narių.
81 Ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje Komisija nusprendė, kad nagrinėjamos valstybės priemonės prieštarauja šioms bendrai taikomoms nuostatoms, nes jomis suteikiamos ir paliekamos galioti ieškovės privilegijos eksploatuoti lignitą Graikijoje. Taip ūkio subjektams sudaromos nelygios galimybės susijusios su prieiga prie pirminio kuro norint gaminti elektros energiją, dėl to ieškovei sudaromos sąlygos išlaikyti ar sustiprinti dominuojančią padėtį didmeninėje elektros energijos rinkoje ir užkertamas kelias naujiems dalyviams patekti į rinką ar tam sudaromos kliūtys.
82 Iš esmės dėl šios Komisijos išvados ieškovė pateikia du kaltinimus.
83 Pateikdama pirmąjį kaltinimą ieškovė teigia, kad net jeigu iš principo EB 86 straipsnio 1 dalis taikoma viešosioms įmonėms, kurioms valstybės narės nesuteikė specialių ar išimtinių teisių, iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad, norint nustatyti šios nuostatos, taikomos kartu su EB 82 straipsniu, pažeidimą dėl dominuojančios padėties išplėtimo, reikia, kad atitinkama įmonė turėtų išimtinę ar specialią teisę pagal EB 86 straipsnio 1 dalį. Tačiau jai suteiktos teisės eksploatuoti lignitą nėra tokio pobūdžio.
84 Pateikdama antrąjį kaltinimą ieškovė teigia, kad Komisija ginčijamame sprendime nenustatė realaus ar potencialaus ieškovės piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atitinkamose rinkose, nors ji turėtų tai daryti, kad būtų galima taikyti EB 86 straipsnio 1 dalį kartu su EB 82 straipsniu. Pirmiausia reikia išnagrinėti šį kaltinimą.
85 Šiuo atžvilgiu nagrinėjamoje byloje ginčas kilo daugiausia dėl to, ar Komisija turėjo nustatyti realų arba potencialų ieškovės piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, ar jai būtų pakakę nustatyti, kad nagrinėjamomis valstybės priemonėmis buvo iškraipyta konkurencija ieškovės naudai, ūkio subjektams sudarant nelygias galimybes. Šiuo klausimu, remdamosi Teisingumo Teismo praktika, kurioje aiškinama EB 86 straipsnio 1 dalis, taikoma kartu su EB 82 straipsniu, šalys daro skirtingas išvadas.
86 Pirmiausia reikia pabrėžti, kad EB 86 straipsnio 1 dalyje numatyti draudimai skirti valstybėms narėms, o EB 82 straipsnis skirtas įmonėms ir juo draudžiama šioms piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Tuo atveju, kai šios abi nuostatos taikomos kartu, galima nustatyti, kad valstybė narė pažeidė EB 86 straipsnio 1 dalį tik jeigu valstybės priemonė prieštarauja EB 82 straipsniui. Taigi kyla klausimas, kiek turi būti nustatytas įmonės piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, net jeigu jis tėra potencialus, kai šis piktnaudžiavimas susijęs su valstybės priemone.
87 Dėl lignito tiekimo rinkos iš bylos medžiagos matyti, kad Įstatyminio dekreto Nr. 4029/1959 22 straipsniu ir Įstatymo Nr. 134/1975 3 straipsnio 3 dalimi iš maždaug 4 500 milijonų tonų visų lignito atsargų Graikijoje Graikijos Respublika ieškovei suteikė teises eksploatuoti lignito kasyklas, kuriose yra maždaug 2 200 milijonų tonų atsargų. Šios valstybės priemonės, kurios buvo priimtos iki elektros energijos rinkos liberalizavimo, buvo paliktos galioti ir toliau daro poveikį lignito tiekimo rinkai.
88 Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad, nepaisant ieškovės konkurentų išreikšto suinteresuotumo, nė vienas ūkio subjektas Graikijos Respublikoje negalėjo gauti teisių eksploatuoti lignito telkinius, nors Graikijoje yra maždaug 2 000 milijonų tonų dar neeksploatuojamo lignito.
89 Tačiau ieškovė negali būti kaltinama tuo, kad kiti ūkio subjektai negali naudotis dar nenaudojamais lignito telkiniais. Kaip ji teisingai nurodė per 2012 m. vasario 2 d. teismo posėdį, tik Graikijos Respublika sprendžia, ar suteikti licencijas eksploatuoti lignitą. Lignito tiekimo rinkoje ieškovės vaidmuo apėmė tik telkinių, kurių atžvilgiu ji turi teisių, eksploataciją, o Komisija neteigė, kad ji piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi šioje rinkoje, kiek tai susiję su galimybe naudotis lignitu.
90 Komisijos nuomone, tai, kad ieškovės konkurentai negali patekti į lignito tiekimo rinką, turi padarinių didmeninei elektros energijos rinkai. Kadangi lignitas yra patraukliausias kuras Graikijoje, jį eksploatuojant galima gaminti elektros energiją mažomis kintamomis sąnaudomis, o tai, Komisijos nuomone, užtikrina, kad taip pagamintos elektros energijos, pateiktos į privalomos vienos dienos rinką, pelno marža gali būti didesnė nei iš kito kuro pagamintos elektros energijos atveju. Komisijos teigimu, dėl šios priežasties ieškovė gali išlaikyti arba sustiprinti dominuojančią padėtį didmeninėje elektros energijos rinkoje ir visiškai užkirsti kelią naujiems dalyviams patekti į šią rinką arba sudaryti tam kliūčių.
91 Šiuo klausimu reikia priminti, kad liberalizavus didmeninę elektros energijos rinką, buvo sukurta privaloma vienos dienos rinka ir kad jos veikimo taisyklės ginčijamame sprendime nėra ginčijamos. Kaip matyti iš šio sprendimo 11–14 punktų, pardavėjai didmeninėje elektros energijos rinkoje, t. y. ieškovė ir jos konkurentai, turi laikytis šios sistemos. Be to, ieškovė šioje rinkoje vykdė veiklą iki jos liberalizavimo.
92 Tačiau Komisija nenustatė, kad dėl privilegijuotos prieigos prie lignito galėjo būti sudaryta situacija, kai vien įgyvendindama savo eksploatavimo teises ieškovė galėjo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi didmeninėje elektros energijos rinkoje arba buvo priversta piktnaudžiauti savo padėtimi šioje rinkoje. Be to, Komisija nekaltina ieškovės tuo, kad ši be objektyvios priežasties išplėtė savo dominuojančią padėtį lignito tiekimo rinkoje į didmeninę elektros energijos rinką.
93 Paprasčiausiai konstatavusi, kad ieškovė, kuri anksčiau buvo monopolinė įmonė, ir toliau išlaiko dominuojančią padėtį didmeninėje elektros energijos rinkoje dėl pranašumo, kurį turi dėl privilegijuotos prieigos prie lignito, ir kad esant tokiai situacijai ieškovei ir kitoms įmonėms sudarytos nelygios galimybės šioje rinkoje, Komisija teisiškai neidentifikavo ir nenustatė, kokį ieškovės piktnaudžiavimą pagal EB 82 straipsnį lėmė ar galėjo lemti nagrinėjama valstybės priemonė.
94 Reikia pridurti, kad ginčijamame sprendime Komisija, cituodama (27 punkte) nurodytą Sprendimą Raso ir kt., paminėjo Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią valstybė narė pažeidžia EB 86 straipsnio 1 dalyje ir EB 82 straipsnyje nustatytus draudimus tuo atveju, kai atitinkama įmonė vien dėl to, kad naudojasi jai suteiktomis specialiomis ar išimtinėmis teisėmis, yra priversta piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi arba kai dėl šių teisių gali susidaryti situacija, kuriai esant ši įmonė bus priversta taip piktnaudžiauti. Ši teismo praktika yra nusistovėjusi ir priminta visų pirma minėtame (29 punkte) Sprendime Höfner ir Elser, 1991 m. gruodžio 10 d. Sprendime Merci convenzionali porto di Genova (C‑179/90, Rink. p. I‑5889, 17 punktas), 1997 m. gruodžio 11 d. Sprendime Job Centre (C‑55/96, Rink. p. I‑7119, 31 punktas) ir 2008 m. liepos 1 d. Sprendime MOTOE (C‑49/07, Rink. p. I‑4863, 50 ir 51 punktai).
95 Tačiau iš šių Bendrajame Teisme aptartų sprendimų matyti, jog Teisingumo Teismas, priminęs, kad vien tai, jog EB 86 straipsnio 1 dalyje numatyta valstybės priemone buvo sukurta arba sustiprinta dominuojanti padėtis, nėra nesuderinama su EB 82 straipsniu, kiekvienu atveju tikrino, ar atitinkama įmonė tiesiog pasinaudodama valstybės priemone suteikta išimtine ar specialia teise piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi.
96 Reikia nurodyti, kad minėtame Sprendime Raso ir kt. Teisingumo Teismas pripažino: kadangi nagrinėjama nacionaline nuostata uosto bendrovei ne tik suteikta išimtinė teisė teikti darbo jėgą įmonėms, turinčioms leidimą dirbti uoste, bet ir leista jai konkuruoti su šiomis įmonėmis teikiant uosto paslaugas, ši uosto bendrovė pateko į interesų konflikto situaciją. Minėta bendrovė piktnaudžiavo savo išimtine teise, kai konkurentams uosto operacijų rinkoje nustatė pernelyg dideles darbo jėgos suteikimo kainas arba kai suteikė mažiau tinkamą darbo jėgą užduotims vykdyti (minėto Sprendimo Raso ir kt. 28 ir 30 punktai).
97 Minėtame Sprendime MOTOE reikėjo išsiaiškinti, ar EB 82 straipsniu ir 86 straipsnio 1 dalimi draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kuria juridiniam asmeniui, kuris pats gali rengti motociklų lenktynes ir jas eksploatuoti komerciškai, suteikiami įgaliojimai pritarti prašymams leisti rengti tokias lenktynes, nenustatant šių įgaliojimų vykdymo ribų, įpareigojimų ir kontrolės. Teisingumo Teismas pripažino, kad tokiam subjektui valstybės priemone suteikti nagrinėjamas teises de facto reiškia suteikti jam įgaliojimus paskirti asmenis, kuriems leidžiama rengti tokias lenktynes, ir nustatyti sąlygas, kuriomis galima jas rengti, ir šitaip suteikti šiam subjektui akivaizdų privalumą konkurentų atžvilgiu; dėl to jis galėtų sudaryti kliūtis kitiems ūkio subjektams patekti į atitinkamą rinką (minėto Sprendimo MOTOE 51 straipsnis).
98 Minėtame Sprendime Höfner ir Elser Teisingumo Teismas turėjo patikrinti, ar monopolio vykdyti įmonių darbuotojų ir vadovų įdarbinimo veiklą, t. y. sudaryti sąlygas ieškantiems darbo asmenis susisiekti su darbdaviais, kurią vykdė viešoji įdarbinimo tarnyba, turinti išimtinę teisę, palikimas galioti sudaro EB 90 straipsnio 1 dalies (dabar – EB 86 straipsnio 1 dalis) nuostatų kartu su EB 86 dalies (EB 82 straipsnis) nuostatomis pažeidimą. Teisingumo Teismas pripažino, kad EB 86 straipsnio 1 dalis būtų pažeista, jeigu viešoji tarnyba paprasčiausiai naudodamasi jai suteikta išimtine teise neišvengiamai piktnaudžiautų savo dominuojančia padėtimi, ir taip buvo, nes viešoji tarnyba akivaizdžiai negalėjo patenkinti tokios rūšies veiklos paklausos rinkoje, o privačios įmonės tokios veiklos realiai vykdyti negalėjo dėl paliktos galioti įstatymo nuostatos, kuria draudžiama ši veikla, o ją vykdant sudarytos atitinkamos sutartys laikytos niekinėmis (minėto Sprendimo Höfner ir Elser 30, 31 ir 34 punktai).
99 Tame sprendime Teisingumo Teismas identifikavo valstybės priemonę, dėl kurios viešoji tarnyba ėmėsi neteisėtų veiksmų, kaip tai suprantama pagal EB 86 straipsnio antros pastraipos b punktą [dabar – EB 82 straipsnio antros pastraipos b punktas], nes viešoji tarnyba galėjo apriboti teikiamą paslaugą ir taip daryti žalą asmenims, prašantiems ją suteikti.
100 Minėtame Sprendime Job Centre Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad nacionaline priemone galima sukurti situaciją, kurioje paslaugos teikimas būtų apribotas pagal EB 82 straipsnio antros pastraipos b punktą. Iš tiesų, Teisingumo Teismo nuomone, taikydama baudžiamąsias ir administracines sankcijas, uždraudusi bet kokią tarpininkavimo veiklą darbo paklausos ir pasiūlos srityje, jeigu ji vykdoma ne viešuose įdarbinimo biuruose, valstybė narė sukūrė situaciją, kai paslaugos teikimas ribojamas, kaip tai suprantama pagal EB 82 straipsnio antros pastraipos b punktą, nes šie biurai akivaizdžiai negalėjo patenkinti darbo rinkoje esančios paklausos, susijusios su visų rūšių veikla (minėto Sprendimo Job Centre 32 ir 35 punktai).
101 Minėtame Sprendime Merci convenzionali porto di Genova nagrinėti nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos įmonė gavo išimtinę teisę atlikti uosto operacijas, visų pirma prekių pakrovimo, iškrovimo ir apskritai jų perkėlimo uoste operacijas.
102 Tame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybė narė pažeidė EB 86 straipsnio 1 dalį, nes sudarė situaciją, kai išimtines teises turinti įmonė buvo dėl to priversta arba reikalauti mokesčio už neprašytas paslaugas, arba nustatyti neproporcingas kainas, arba atsisakyti naudotis modernia technologija, arba suteikti kai kuriems naudotojams nuolaidas, o tas nuolaidas kompensuoti padidindama kainas kitiems naudotojams (19 ir 20 punktai). Reikia nurodyti, kad šiuo klausimu Teisingumo Teismas aiškiai rėmėsi EB sutarties 86 straipsnio antros pastraipos a–c punktais [dabar EB 82 straipsnio antros pastraipos a–c punktai].
103 Iš šių sprendimų, apie kuriuos priminta šio sprendimo 96–102 punktuose, matyti, kad išimtines ar specialias teises turinti įmonė gali piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi arba turi galimybes naudotis šia teise piktnaudžiaujant, arba tai gali būti tiesioginė šios teisės pasekmė. Tačiau iš šios teismo praktikos neišplaukia, kad vien tai, jog atitinkama įmonė yra palankesnėje nei jos konkurentai padėtyje dėl valstybės priemonės, jau yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi.
104 Vis dėlto, remdamasi minėtais sprendimais Prancūzija prieš Komisiją, GB‑Inno‑BM ir Connect Austria, Komisija tvirtina, jog savo išvadą, kad buvo pažeistos susijusios EB 86 straipsnio 1 dalies ir EB 82 straipsnio nuostatos, labiau grindė Teismo praktika, pagal kurią tokia neiškraipytos konkurencijos sistema, kaip antai numatyta Sutartyje, gali būti garantuota tik jeigu ūkio subjektams užtikrinamos lygios galimybės. Jei dėl valstybės priemonės ūkio subjektų galimybės nelygios ir todėl iškraipyta konkurencija, tokia priemone pažeidžiama EB 86 straipsnio 1 dalis, skaitoma kartu su EB 82 straipsniu.
105 Tačiau iš šių sprendimų neišplaukia, jog norint konstatuoti, kad buvo pažeista EB 86 straipsnio 1 dalis, taikoma kartu su EB 82 straipsniu, pakanka nustatyti, kad valstybės priemone buvo iškraipyta konkurencija, nes ūkio subjektams sukurtos nelygios galimybės, ir nereikia nustatyti, kaip įmonė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi.
106 Iš tiesų minėtame Sprendime GB‑Inno‑BM Régie des télégraphes et des téléphones (Telefonų ir telegrafų valdyba) (RTT) pagal Belgijos įstatymą turėjo monopolį įrengti ir eksploatuoti viešąjį telekomunikacijų tinklą ir pagal įstatymą taip pat turėjo įgaliojimus leisti arba atsisakyti leisti jungti telefonų aparatus prie tinklo, nustatyti konkrečius techninius standartus, kuriuos turi atitikti šie renginiai, ir tikrinti, ar ne jos pagaminti aparatai atitinka jos patvirtintas specifikacijas. Teisingumo Teismas pirmiausia konstatavo, kad tai, jog įmonė, turinti monopolį tinklo įrengimo ir eksploatavimo rinkoje, be objektyvaus poreikio viena vykdė veiklą gretimoje, tačiau atskiroje rinkoje, t. y. aparatų, skirtų prijungti prie šio tinklo, importo, pardavimo, sujungimo, įjungimo ir taisymo rinka, ir taip panaikino bet kokią kitų įmonių konkurenciją, sudarė EB 82 straipsnio pažeidimą (minėto Sprendimo GB‑Inno‑BM 15 ir 19 punktai).
107 Paskui, priminęs, kad EB 82 straipsnis susijęs tik su antikonkurenciniais veiksmais, kurių įmonės imasi savo pačių iniciatyva, o ne dėl valstybės priemonių, Teisingumo Teismas nusprendė, kad jei viešosios įmonės arba įmonės, kuriai valstybė suteikė specialias arba išimtines teises, dominuojanti padėtis dėl valstybės priemonės išplečiama, tokia priemone pažeidžiamas EB sutarties 90 straipsnis (dabar – EB 86 straipsnis), susijęs su EB 82 straipsniu. Iš tiesų, Teisingumo Teismo teigimu, EB 86 straipsniu draudžiama valstybėms narėms priimti tokius įstatymus ar kitus teisės aktus, dėl kurių šios įmonės atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje negalėtų atsidurti dėl savarankiškų veiksmų, nepažeidusios EB 82 straipsnio (20 punktas).
108 Per 2012 m. vasario 2 d. teismo posėdį Komisija teigė, kad to sprendimo 24 punkte Teisingumo Teismas, atsakydamas į RTT argumentą, nusprendė, kad nebuvo būtina nustatyti įmonės piktnaudžiavimo.
109 Tačiau Teisingumo Teismas nurodė, kad patikėti įmonei, prekiaujančiai galiniais įrenginiais, užduotį nustatyti specifikacijas, kurias turi atitikti tie įrenginiai, kontroliuoti, kaip jos taikomos, ir išduoti leidimą eksploatuoti šiuos įrenginius reikštų jai suteikti įgaliojimus savo nuožiūra nustatyti, kurie galiniai įrenginiai gali būti prijungti prie viešojo tinklo, ir taip jai suteikti akivaizdų pranašumą konkurentų atžvilgiu (25 punktas). Teisingumo Teismas nusprendė, kad EB 86 straipsnio 1 dalimi, susijusia su EB 82 straipsniu draudžiama monopolį įrengti ir eksploatuoti telefonijos tinklą be objektyvios priežasties išplėsti į telefono aparatų rinką, jeigu tai daroma valstybės priemone (minėto Sprendimo GB‑Inno‑BM 23–25 punktai).
110 Minėtame Sprendime Connect Austria viešajai įmonei, turinčiai išimtinę teisę eksploatuoti analogiškų mobiliųjų telekomunikacijų tinklą, buvo nemokamai suteikti dažniai DCS 1800, dėl to ji tapo vienintele operatore, galinčia teikti visą techniškai įmanomų mobiliųjų telekomunikacijų paslaugų asortimentą, o vienam jos konkurentų Connect Austria buvo suteikta licencija teikti mobiliųjų telekomunikacijų paslaugas dažnio DCS 1800 diapazone už mokestį (43–45 punktai).
111 Teisingumo Teismas konstatavo, kad dėl nacionalinės teisės akto, kuriuo leista be atskiro mokesčio suteikti papildomus dažnius dažnio DCS 1800 diapazone dominuojančią padėtį užimančiai viešajai įmonei, nors naujai patekęs į nagrinėjamą rinką subjektas turėjo sumokėti mokestį už savo licenciją DCS 1800, dominuojančią padėtį užimanti įmonė galėjo padaryti EB 82 straipsnio nuostatų pažeidimą išplėsdama ar sustiprindama savo dominuojančią padėtį. Kadangi tokiu atveju konkurencija būtų iškraipyta dėl valstybės priemonės, sukuriančios situaciją, kai įvairiems suinteresuotiems ūkio subjektams nebūtų užtikrinamos lygios galimybės, ja gali būti pažeista EB 86 straipsnio 1 dalis, skaitoma kartu su EB 82 straipsniu (minėto Sprendimo Connect Austria 87 punktas). Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nurodė, kad valstybės įmonė galėtų atsidurti situacijoje, kai taikytų sumažintus tarifus, visų pirma potencialiems sistemos DCS 1800 abonentams, ir vykdytų intensyvias reklamos kampanijas tokiomis aplinkybėmis, kuriomis Connect Austria kiltų sunkumų konkuruoti (86 punktas). Taigi Teisingumo Teismas taip pat atsižvelgė į viešosios įmonės elgesį rinkoje.
112 Be to, minėtame Sprendime Prancūzija prieš Komisiją (51 punktas) nurodęs, kad tokia neiškraipytos konkurencijos sistema, kaip antai numatyta Sutartyje, gali būti garantuota, tik jeigu įvairiems ūkio subjektams užtikrinamos lygios galimybės, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad patikėti įmonei, kuri prekiauja galiniais įrenginiais, užduotį nustatyti specifikacijas, kurias turi atitikti galiniai įrenginiai, kontroliuoti, kaip jos taikomos, ir išduoti šių įrenginių patvirtinimo dokumentą reikštų jai suteikti įgaliojimus savo nuožiūra nustatyti, kurie galiniai įrenginiai gali būti prijungti prie viešojo tinklo, ir taip suteikti akivaizdų pranašumą jos konkurentų atžvilgiu.
113 Taigi, nors tiesa, kad Teisingumo Teismas pavartojo šio sprendimo 104 punkte nurodytas formuluotes, kuriomis rėmėsi Komisija, ši negali remtis tik šiomis formuluotėmis ir nepaisyti sprendimų, kuriuose jos buvo pavartotos, konteksto.
114 Per 2012 m. vasario 2 d. teismo posėdį Komisija savo teiginius taip pat grindė 1998 m. birželio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimu Dusseldorp ir kt. (C‑203/96, Rink. p. I‑4075).
115 Byloje, kurioje buvo priimtas šis sprendimas, Nyderlandų valdžios institucijos paskyrė bendrovę AVR Chemie CV kaip vienintelę galutinę operatorę, galinčią deginti pavojingas atliekas didelio našumo lydymo krosnyje. Bendrovei Chemische Afvalstoffen Dusseldorp BV buvo atsisakyta leisti eksportuoti į Vokietiją alyvos filtrus, t. y. pavojingas atliekas, motyvuojant tuo, kad pagal nacionalinės teisės nuostatas šių atliekų tvarkymą užtikrina AVR Chemie. Teisingumo Teismas konstatavo, jog tai, kad Chemische Afvalstoffen Dusseldorp buvo uždrausta eksportuoti jos alyvos filtrus, praktiškai reiškė, kad ji buvo įpareigota patikėti šias atliekas, kurios skirtos perdirbti, nacionalinei įmonei, turinčiai išimtinę teisę deginti pavojingas atliekas, nors tvarkymo kokybė kitoje valstybėje narėje buvo panaši kaip ir nacionalinės įmonės.
116 Teisingumo Teismas nusprendė, kad dėl tokio įpareigojimo, dėl kurio nacionalinė įmonė atsidūrė palankesnėje padėtyje, nes jai leista tvarkyti atliekas, kurias turėjo tvarkyti trečioji įmonė, buvo apribotos rinkos ir pažeista EB 86 straipsnio 1 dalis, skaitoma kartu su EB 82 straipsniu (minėto Sprendimo Dusseldorp ir kt. 63 punktas).
117 Tiesa, kad, kaip pabrėžė Komisija, šioje byloje konstatuotą rinkų apribojimą lėmė aplinkybė, jog Nyderlandų įstatymu įmonei AVR Chemie buvo suteikta išimtinė teisė tvarkyti pavojingas atliekas ir taip buvo sudarytos kliūtys naudotis kitais nagrinėjamo gaminio tvarkymo būdais, o ne tai, kaip ši įmonė naudojosi šia išimtine teise. Vis dėlto Teisingumo Teismas nustatė, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė dėl Nyderlandų įstatymo buvo priversta piktnaudžiauti, t. y. riboti rinkas darant žalos vartotojams, kaip tai suprantama pagal EB 82 straipsnio antro sakinio b punktą. Be to, reikia nurodyti, kad šiame sprendime Teisingumo Teismas nurodė, jog savo vertinimą grindė teismų praktika, pagal kurią valstybė narė pažeidžia EB 86 straipsnį, skaitomą kartu su EB 82 straipsniu, jei priima priemonę, lemiančią įmonės, kuriai patikėtos išimtinės teisės, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi (61 punktas).
118 Taigi neatrodo, kad teismo praktika, kuria remiasi Komisija, leistų nepaisyti šio sprendimo 94 punkte nurodytos teismo praktikos ir remtis tik klausimu, ar ūkio subjektų nelygios galimybės, dėl kurių iškraipoma konkurencija, yra valstybės priemonės pasekmė. Taigi Komisija negali teigti, kad neturėjo identifikuoti ir nustatyti ieškovės piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, kurį lėmė ar galėjo lemti nagrinėjamą valstybės priemonė. Tačiau, kaip nurodyta šio sprendimo 87–93 punktuose, ginčijamame sprendime apie tai neužsimenama.
119 Todėl šio sprendimo 84 punkte nurodytas kaltinimas, kurį ieškovė pateikia pirmojo pagrindo antroje ir ketvirtoje dalyse, yra pagrįstas. Dėl šios priežasties ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, nesant poreikio nagrinėti kitų pateiktų kaltinimų, dalių ir pagrindų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
120 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, be savo bylinėjimosi išlaidų, ji turi padengti ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
121 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą į bylą įstojusios valstybės narės padengia savo išlaidas. Todėl Graikijos Respublika padengia savo išlaidas. Be to, pagal to paties Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies paskutinę pastraipą įstojusios į bylą šalys padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2008 m. kovo 5 d. Komisijos sprendimą C(2008) 824 galutinis dėl Graikijos Respublikos Dimosia Epicheirisi Ilektrismou AE (DEI) lignito gavybos teisių suteikimo ir jų tolesnio galiojimo.
2. Nurodyti Europos Komisijai padengti savo ir DEI patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Graikijos Respublika, Elliniki Energeia kai Anaptyxi AE (HE & DSA) ir Energeiaki Thessalonikis AE padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Kanninen | Wahl | Soldevila Fragoso |
Paskelbta 2012 m. rugsėjo 20 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.