TEISINGUMO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS
2017 m. rugsėjo 21 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Karteliai – Italijos gelžbetonio armatūros gamintojai – Kainų nustatymas ir gamybos bei pardavimo ribojimas ir kontrolė – EAPB 65 straipsnio pažeidimas – Pirminio sprendimo panaikinimas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme – Reglamento (EB) Nr. 1/2003 pagrindu iš naujo priimtas sprendimas – Naujo pranešimo apie kaltinimus nepateikimas – Apklausos nesurengimas panaikinus pirminį sprendimą“
Byloje C‑88/15 P
dėl 2015 m. vasario 20 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Ferriere Nord SpA, įsteigta Ozope (Italija), atstovaujama advokatų W. Viscardini ir G. Donà,
apeliantė,
dalyvaujant kitai proceso šaliai:
Europos Komisijai, atstovaujamai L. Malferrari ir P. Rossi padedamų advokato M. Moretto, nurodžiusiai adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (devintoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Juhász, teisėjai C. Vajda (pranešėjas) ir C. Lycourgos,
generalinis advokatas N. Wahl,
posėdžio sekretorė V. Giacobbo-Peyronnel, administratorė
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. spalio 20 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2016 m. gruodžio 8 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Apeliaciniu skundu Ferriere Nord SpA prašo panaikinti 2014 m. gruodžio 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Ferriere Nord / Komisija (T‑90/10, nepaskelbtas Rink., toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2014:1035), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį dėl 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimo C(2009) 7492 final, dėl procedūros pagal EAPB sutarties 65 straipsnį (byla COMP/37.956 – Gelžbetonio armatūra, pakartotinis sprendimas, toliau – 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimas), iš dalies pakeisto 2009 m. gruodžio 8 d. Komisijos sprendimu C(2009) 9912 final (toliau – keičiantysis sprendimas) (2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimas su pakeitimais iš dalies, padarytais keičiančiuoju sprendimu, toliau – ginčijamas sprendimas), panaikinimo.
Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas
2 Bylos faktinės aplinkybės išdėstytos skundžiamo sprendimo 16‐22 straipsniuose.
„16. Nuo 2000 m. spalio iki gruodžio mėn. Komisija pagal AP 47 straipsnį patikrino Italijos įmones, gelžbetonio armatūros gamintojas, ir Italijos metalurgijos įmonių asociaciją (Federacciai). Remdamasi AP 47 straipsniu, ji taip pat išsiuntė prašymus pateikti informaciją <…>.
17. 2002 m. kovo 26 d. Komisija pradėjo administracinę procedūrą ir suformulavo kaltinimus pagal AP 36 straipsnį (toliau – pranešimas apie kaltinimus) <…>. 2002 m. gegužės 31 d. (Ferriere Nord) dėl pranešimo apie kaltinimus pateikė pastabas raštu. Teismo posėdis įvyko 2002 m. birželio 13 d. <…>.
18. 2002 m. rugpjūčio 12 d. Komisija suformulavo papildomus kaltinimus (toliau – pranešimas apie papildomus kaltinimus), skirtus pradinio pranešimo apie kaltinimus adresatams. Pranešime apie papildomus kaltinimus, pagrįstame 1962 m. vasario 6 d. Tarybos reglamento Nr. 17, Pirmojo reglamento, įgyvendinančio (EB 81 ir 82) straipsnius (OL 13, 1962, p. 204, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 3) 19 straipsnio 1 dalimi, Komisija paaiškino savo poziciją dėl procedūros tęsimo pasibaigus EAPB sutarties galiojimui. 2002 m. rugsėjo 20 d. (Ferriere Nord) pateikė pastabas raštu, o 2002 m. rugsėjo 30 d. įvyko antroji apklausa dalyvaujant valstybių narių atstovams <…>.
19. Pasibaigus procedūrai, Komisija 2002 m. gruodžio 17 d. Sprendimą C (2002) 5087 final,dėl procedūros pagal AP 65 straipsnį (COMP/37.956 – Gelžbetonio armatūra) (toliau – 2002 m. sprendimas), kuriuo konstatavo, kad įmonės, kurios yra šio sprendimo adresatės buvo sukūrusios vieną sudėtinį ir tęstinį kartelį Italijos gelžbetonio armatūros strypų arba ričių rinkoje, kurio tikslas ar poveikis buvo kainų nustatymas ir dėl kurio taip pat buvo sutartinai ribojama ar kontroliuojama gamyba ar pardavimas, taip pažeidžiant AP 65 straipsnio 1 dalį. Šiame sprendime Komisija (Ferriere Nord) skyrė 3,57 mln. eurų baudą <…>.
20. 2003 m. kovo 10 d. (Ferriere Nord) Bendrajam Teismui pareiškė ieškinį dėl 2002 m. sprendimo. 2007 m. spalio 25 d. Sprendimu Ferriere Nord / Komisija (T‑94/03, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:320) Bendrasis Teismas panaikino 2002 m. sprendimą. Bendrasis Teismas nurodė, kad atsižvelgiant būtent į tai, jog 2002 m. sprendime nebuvo jokių nuorodų į Reglamento Nr. 17 3 straipsnį ir 15 straipsnio 2 dalį, šis sprendimas buvo grindžiamas tik AP 65 straipsnio 4 ir 5 dalimis <…>. Kadangi šių nuostatų galiojimas pasibaigė 2002 m. liepos 23 d., Komisija nebegalėjo grįsti savo kompetencijos minėtomis nuostatomis, kurios nebegaliojo, kai buvo priimtas 2002 m. sprendimas, kad konstatuotų AP 65 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir skirtų baudas įmonėms, dalyvavusioms darant minėtą pažeidimą <…>.
21. 2008 m. birželio 30 d. raštu Komisija pranešė (Ferriere Nord) ir kitoms nagrinėjamoms įmonėms apie savo ketinimą iš naujo priimti sprendimą, pakeičiant jo teisinį pagrindą, palyginti su tuo, kuris buvo nurodytas 2002 m. sprendime. Be to, ji nurodė, jog, atsižvelgiant į sprendimų, kuriais panaikintas 2002 m. sprendimas, ribotą taikymo sritį, pakartotinis sprendimas bus grindžiamas pranešime apie kaltinimus ir pranešime apie papildomus kaltinimus pateiktais įrodymais. Suinteresuotosioms įmonėms buvo nustatytas terminas pastaboms pateikti, ir (Ferriere Nord) komentarus pateikė 2008 m. rugpjūčio 1 d. faksimile <…>.
22. 2008 m. liepos 24 d. ir rugsėjo 25 d. bei 2009 m. kovo 13 d., birželio 30 d. ir rugpjūčio 27 d. faksogramomis Komisija paprašė (Ferriere Nord) informacijos apie akcininkus ir apie įmonės turtinę padėtį. (Ferriere Nord) atsakė į šiuos prašymus pateikti informacijos atitinkamai 2008 m. rugpjūčio 1 d., ir spalio 1 d. bei 2009 m. kovo 18 d. liepos 1 d. ir rugsėjo 8 d. elektroniniais laiškais.“
3 2009 m. rugsėjo 30 d. Sprendime Komisija nusprendė, be kita ko, kad 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų (SESV 101 ir 102) straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) turi būti aiškinamas taip, kad po 2002 m. liepos 23 d. jai suteikiama teisė konstatuoti ir skirti sankcijas už kartelius, patenkančius į EAPB sutarties taikymo sritį ratione materiae ir ratione temporis. Ji nurodė, kad šis sprendimas buvo priimtas pagal EB sutarties ir to reglamento procedūros taisykles ir kad materialiosios nuostatos, kurios nebegaliojo akto priėmimo dieną, galėjo būti taikomos pagal teisės normų tęstinumą laiko atžvilgiu reglamentuojančius principus, jei taikomas bendrasis lex mitior principas.
4 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo 1 straipsnyje nustatyta, be kita ko, kad Ferriere Nord pažeidė AP 65 straipsnio 1 dalį, nuo 1993 m. balandžio 1 d. iki 2000 m. liepos 4 d. dalyvaudama tęstiniame susitarime ir (arba) vykdydama suderinus veiksmus dėl gelžbetonio armatūros strypų arba ričių, kurių tikslas ir (arba) poveikis buvo kainų nustatymas ir gamybos ar pardavimų ribojimas (arba) kontrolė bendrojoje rinkoje. Šio sprendimo 2 straipsnyje Komisija Ferriere Nord skyrė 3,57 mln. eurų dydžio baudą.
5 Nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 23 d. išsiųstuose raštuose aštuonioms iš vienuolikos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo adresatėmis esančių įmonių, įskaitant Ferriere Nord, Komisijai nurodė, kad šio sprendimo priede, kuris buvo išsiųstas jo adresatėms, nepateiktos lentelės, iliustruojančios kainos pokyčius.
6 2009 m. gruodžio 8 d. Komisija priėmė keičiantįjį sprendimą, jo priede pateiktos trūkstamos lentelės ir ištaisytos aštuoniose išnašose pateiktos sunumeruotos nuorodos į minėtas lenteles. Apie keičiantįjį sprendimą Ferriere Nord pranešta 2009 m. gruodžio 9 d.
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
7 2010 m. vasario 19 d., Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Ferriere Nord ieškinį, juo prašė panaikinti ginčijamą sprendimą, o jei šis reikalavimas nebūtų patenkintas – iš dalies panaikinti šį sprendimą ir sumažinti baudą.
8 Ieškiniui pagrįsti Ferriere Nord pateikė dešimt pagrindų, iš kurių pirmasis susijęs su Komisijos kompetencijos nebuvimu, antrasis – su tuo, kad iš anksto nebuvo atsiųstas naujo pranešimo apie kaltinimus, trečiasis – su tuo, kad bylas nagrinėjantis pareigūnas neatliko apklausos, ketvirtasis – su tuo, kad galutinė ataskaita pateikta vėliau nei priimtas ginčijamas sprendimas, penktasis – su teksto be jame nurodytų priedų priėmimu, šeštasis – su teisės klaidomis vertinant faktines aplinkybes, septintasis – su baudos dydžio neproporcingumu palyginti su kartelio sunkumu ir trukme, aštuntasis – su neteisėtu baudos padidinimu už recidyvą, devintasis – su kitų lengvinančių aplinkybių, nei numatytosios Komisijos pranešime dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais (OL C 207, 1996, p. 4), nepripažinimu ir dešimtasis – su klaidingu šio pranešimo taikymu.
9 Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas sumažino Ferriere Nord skirtos baudos dydį iki 3 421 440 eurų, o likusią jos ieškinio dalį atmetė.
10 2014 m. gruodžio 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu raštu Ferriere Nord paprašė Bendrojo Teismo ištaisyti skundžiamo sprendimo 420 punktą, tačiau 2015 m. kovo 13 d. Nutartimi Ferriere Nord / Komisija (T‑90/10 REC, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:173) Bendrasis Teismas šį prašymą atmetė.
Šalių reikalavimai Teisingumo Teisme
11 Apeliaciniame skunde Ferriere Nord Teisingumo Teismo prašo:
– visų pirma, panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo atmestas pagrindinis jos prašymas, išdėstytas nagrinėjant ieškinį byloje T‑90/10, ir dėl tos priežasties, panaikinti ginčijamą sprendimą,
– nepatenkinus šio prašymo, panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo atmestas papildomas jos prašymas, išdėstytas nagrinėjant ieškinį byloje T‑90/10, ir, dėl tos priežasties, iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą ir priimti sprendimą labiau sumažinti Ferriere Nord skirtos baudos dydį ir
– priteisti iš Komisijos abiejose instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas,
12 Komisija Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą ir
– priteisti iš Ferriere Nord bylinėjimosi išlaidas.
Dėl prašymo atnaujinti žodinę proceso dalį
13 Žodinė proceso dalis baigėsi 2016 m. gruodžio 8 d., kai generalinis advokatas pateikė išvadą byloje. 2017 m. sausio 27 d. raštu, tą pačią dieną pateiktu Teisingumo Teismo kanceliarijai, Komisija Teisingumo Teismo paprašė nurodyti atnaujinti žodinę proceso dalį ir prie bylos medžiagos pridėti duomenis apie jos prašyme išdėstytas faktines aplinkybes ir prie to prašymo pridėtus dokumentus.
14 Grįsdama šį prašymą Komisija iš esmės teigia, kad Teisingumo Teismas nepakankamai paaiškino faktines aplinkybes dėl 2002 m. birželio 13 d. ir rugsėjo 30 d. apklausų, kuriomis generalinis advokatas grindžia išvadą, nes dėl šių aplinkybių šalys konkrečiai nediskutavo.
15 Pagal Teisingumo Teismo Procedūros reglamento 83 straipsnį šiam teismui, išklausius generalinį advokatą, leidžiama bet kada nutarti atnaujinti žodinę proceso dalį – ypač, jeigu nagrinėjant bylą reikia remtis teisiniu argumentu, dėl kurio šalys nepateikė nuomonės.
16 Vis dėlto reikia priminti, kad apeliacinio skundo dalyką iš esmės apibrėžia pagrindai ir šalių pateikti argumentai. Šiuo atveju šalys turėjo galimybę pakankamai aptarti šiuos pagrindus ir argumentus procesiniuose dokumentuose ir per 2016 m. spalio 20 d. įvykusį bendrą teismo posėdį bylose C‑85/15 P–C‑89/15 P.
17 Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, nusprendžia, kad nereikia atnaujinti žodinės proceso dalies.
Dėl apeliacinio skundo
18 Apeliaciniam skundui pagrįsti Ferriere Nord pateikia devynis pagrindus: pirmasis pateiktas dėl akivaizdaus faktinių aplinkybių ir įrodymų iškraipymo, dėl akivaizdžių prieštaravimų ginčijamame sprendime nekonstatavimo ir dėl įrodinėjimo naštos taisyklių pažeidimo, antrasis – dėl Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio pažeidimo, nes nebuvo pateikta naujo pranešimo apie kaltinimus, dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, dėl faktinių aplinkybių ir įrodymų iškraipymo, dėl teisės į gynybą pažeidimo, dėl nemotyvavimo ir dėl teisės būti išklausytam bylas nagrinėjančio pareigūno pažeidimo, trečiasis – dėl Komisijos vidaus darbo tvarkos pažeidimo, ketvirtasis – dėl Ferriere Nord dalyvavimo kartelyje trukmės ir dėl teisės klaidų vertinant faktines aplinkybes, dėl įrodymų iškraipymo, dėl bendrųjų įrodinėjimo naštos ir in dubio pro reo principų pažeidimo, taip pat dėl motyvų prieštaringumo, penktasis – dėl proporcingumo principo pažeidimo nustatant Ferriere Nord skirtos baudos bazinį dydį atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir trukmę, dėl vienodo požiūrio principo pažeidimo ir dėl nemotyvavimo, šeštasis – dėl akivaizdžios skaičiavimo klaidos arba dėl akivaizdaus netikslumo mažinant Ferriere Nord skirtos baudos dydį, dėl klaidingo naudojimosi neribota jurisdikcija ir dėl nemotyvavimo, septintasis – dėl neteisėto bazinės baudos padidinimo už recidyvą, nes pažeista teisė į gynybą, aštuntasis – dėl neteisėto bazinės baudos padidinimo už recidyvą dėl laiko trukmės ir devintasis – dėl neteisėto bazinės baudos padidinimo už recidyvą, nes pažeistas proporcingumo principas.
Dėl antrojo pagrindo
Šalių argumentai
19 Antrajame pagrinde, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, Ferriere Nord tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų darydamas išvadą, kad prieš priimdama ginčijamą sprendimą Komisija neprivalėjo jai pateikti naujo pranešimo apie kaltinimus.
20 Pirma, Ferriere Nord prašo Teisingumo Teismo išnagrinėti skundžiamo sprendimo 121 punkte pateikto konstatavimo, kad tempus regis actum principas turi būti aiškinamas tik taip, kad procesinį dokumentą reikia priimti remiantis jo priėmimo metu galiojusia taisykle, pagrįstumą. Pasak Ferriere Nord, šis aiškinimas yra klaidingas, nes pagal AP 36 straipsnį priimtas pranešimas apie kaltinimus negali pagrįsti ginčijamo sprendimo, priimto pagal Reglamentą Nr. 1/2003.
21 Pasak Ferriere Nord, naują pranešimą apie kaltinimus buvo būtina priimti po to, kai buvo priimtas 2007 m. spalio 25 d. Sprendimas Ferriere Nord / Komisija (T‑94/03, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:320), nes taip būtų tinkamai taikomas 2002 m. spalio 15 d. Sprendimas Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija (C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P–C‑252/99 P ir C‑254/99 P, EU:C:2002:582), kurio 73 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad Sąjungos teisės akto panaikinimas nebūtinai panaikina parengiamuosius aktus, nes procedūra, per kurią keičiamas panaikintas aktas gali iš principo būti atnaujinta konkrečiai nuo to momento, kai atsirado pažeidimas. Tiesa, vartodamas terminus „nebūtinai“ ir „ iš principo“ Teisingumo Teismas neatmetė galimybės, kad, atsižvelgiant į bylos ypatumus, procedūra gali būti atnaujintas nuo ankstesnio etapo momento, kai atsirado pažeidimas, nulėmęs akto panaikinimą.
22 Antra, Ferriere Nord teigia, kad buvo iškraipytos faktinės aplinkybės ir įrodymai, taip pat pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes jai skirtuose Komisijos raštuose išdėstyti įvairūs aspektai sukėlė teisėtų lūkesčių, kad bus priimtas naujas pranešimas apie kaltinimus.
23 Trečia, apeliantė teigia, kad, priešingai, nei tvirtino Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime, naują pranešimą apie kaltinimus buvo būtina priimti, nes jis nebūtų buvęs identiškas pranešimui apie kaltinimus. Dėl šio aspekto ji remiasi, be kita ko, atitinkamų nuorodų į Italijos rinką ir bendrąją rinką skirtumu 2002 m. sprendimo ir ginčijamo sprendimo rezoliucinėse dalyse.
24 Be to, Ferriere Nord teigia, kad buvo pažeistas Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnis ir 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal (SESV 101 ir 102) straipsnius tvarkos (OL L 123, 2004, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) 11 ir 12 straipsniai, nes skundžiamo sprendimo 148 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad nesant naujų kaltinimų Komisija neprivalo rengti naujos apklausos pas bylas nagrinėjantį pareigūną.
25 Pirmuosius Ferriere Nord pateikus argumentus Komisija laiko nepriimtinais dėl to, kad jais skundžiamas sprendimas nėra aiškiai ginčijamas, o tik prašoma Teisingumo Teismo pateikti išaiškinimą dėl to, ar pagal Reglamentą Nr. 1/2003 priimtas sprendimas gali būti grindžiamas pagal EAPB sutartį priimtu pranešimu apie kaltinimus.
26 Dėl esmės Komisija teigia, kad atsakydamas į argumentą, jog parengiamojo ir galutinio teisės akto teisinis pagrindas turi sutapti, Bendrasis Teismas nepadarė klaidos skundžiamo sprendimo 118–122 punktuose pernelyg siaurai taikydamas tempus regit actum principą, tačiau tuo remdamasis padarė reikiamą išvadą, t. y. kad dėl to, jog 2002 m. sprendime esantis pažeidimai buvo padarytas to sprendimo priėmimo momentu, šio sprendimo panaikinimas nepadarė įtakos parengiamųjų priemonių teisėtumui, todėl Komisija neprivalėjo Ferriere Nord pateikti naujo pranešimo apie kaltinimus.
27 Pasak Komisijos, antroji Ferriere Nord argumentų dalis taip pat nepriimtina. Viena vertus, teisėtų lūkesčių pažeidimas būtų naujas pagrindas. Kita vertus, formaliai remdamasi iškraipymu, Ferriere Nord iš tikrųjų siekia, kad būtų iš naujo įvertinos faktinės aplinkybės.
28 Bet kuriuo atveju Komisija pabrėžia, kad remiantis Ferriere Nord nurodytais Komisijos raštuose pateiktais duomenimis, aiškinamais atsižvelgiant į jų kontekstą, darytina išvada, kad jie negalėjo sukelti teisėtų lūkesčių dėl naujo pranešimo apie kaltinimus pateikimo, kaip skundžiamo sprendimo 127 ir 128 punkte pažymėjo Bendrasis Teismas. Todėl šio sprendimo 126 punkte Bendrasis Teismas pagrįstai ir neiškreipdamas faktinių aplinkybių nusprendė, kad Ferriere Nord negali remtis tokiais teisėtais lūkesčiais.
29 Dėl nurodytų argumentų trečiosios dalies Komisija teigia, kad Ferriere Nord nurodo tam tikrus skundžiamo sprendimo punktus, tačiau nepateikia tikslaus argumento, kuriuo būtų pagrįsta klaida dėl sankcijos neskyrimo už naujo pranešimo apie kaltinimus nepateikimą.
30 Iš esmės Komisija remiasi skundžiamo sprendimo 143 ir 144 punktais, kuriuose Bendrasis Teismas pabrėžė, kad argumentas, jog naujas pranešimas apie kaltinimus buvo būtinas siekiant nustatyti, ar kartelis galėjo pakenkti valstybių narių prekybai, yra nepagrįstas, nes šis klausiamas buvo iškeltas pranešime apie papildomus kaltinimus. Be to, Ferriere Nord daro klaidingą prielaidą, kad ginčijamu sprendimu skirta sankcija už kitą pažeidimą, nei 2002 m. sprendime nagrinėtas pažeidimas. Remiantis ginčijamo sprendimo turiniu darytina išvada, kad inkriminuojamas pažeidimas buvo kartelis, apimantis visą Italijos rinką, t. y. didelę bendrosios rinkos dalį ir, dėl to – pagal AP 65 straipsnio 1 dalį uždraustas kartelis.
31 Komisija mano, jog argumentas dėl naujos apklausos pas bylas nagrinėjantį pareigūną nesurengimas suformuluotas pernelyg abstrakčiai ir netiksliai, kad galėtų būti priimtinas. Iš esmės ji pažymi, kad Ferriere Nord neginčija Bendrojo Teismo išvados, kad tokia apklausa būtų buvusi reikalinga tik tuo atveju, jei būtų pateiktas naujas pranešimas apie kaltinimus. Tačiau Bendrasis Teismas nusprendė, kad naujas pranešimas apie kaltinimus nereikalingas.
Teisingumo Teismo vertinimas
32 Dėl pirmosios grupės Ferriere Nord pateiktų argumentų pažymėtina, kad reikia atmesti Komisijos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. Remiantis apeliaciniu skundu aiškiai matyti, kad Ferriere Nord ne tik prašo Teisingumo Teismo išaiškinimo dėl pateikto klausimo, bet ir siekia įrodyti, kad Bendrasis Teismas būtent skundžiamo sprendimo 121 punkte padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą nebuvo būtina pateikti naujo pranešimo apie kaltinimus. Taip pat, priešingai, nei teigia Komisija, Ferriere Nord argumentas dėl nesurengtos apklausos pas bylas nagrinėjantį pareigūną yra pakankamai tikslus, kad galėtų būti priimtinas, nes apeliaciniame skunde paminėtos tiek Sąjungos teisės nuostatos, kurias šiuo atveju galbūt pažeidė Bendrasis Teismas, tiek skundžiamo sprendimo punktas, kuriame tas pažeidimas padarytas.
33 Dėl Ferriere Nord argumentų, susijusių tiek su naujo pranešimo apie kaltinimu nepateikimu, tiek su apklausos pas bylas nagrinėjantį pareigūną nesurengimu, iš esmės reikia priminti, kad per procedūrą, pasibaigusią 2002 m. sprendimo priėmimu, 2002 m. kovo 26 d. Komisija suinteresuotosioms įmonėms, taip pat Ferriere Nord, pateikė pranešimą apie kaltinimus pagal AP 36 straipsnį. Su šiuo pranešimu susijusi apklausa įvyko 2002 m. birželio 13 d. Baigus galioti EAPB sutarčiai, 2002 m. rugpjūčio 12 d. Komisija šioms įmonėms išsiuntė papildomą pranešimą apie kaltinimus, grindžiamą Reglamento Nr. 17 19 straipsnio 1 dalimi, kuriame paaiškino savo poziciją dėl pasikeitusio teisinio pagrindo ir paragino jas pareikšti savo nuomones apie šiuos papildomus kaltinimus. 2002 m. rugsėjo 30 d. įvyko apklausa dalyvaujant valstybių narių atstovams.
34 Panaikinus 2002 m. sprendimą, 2008 m. birželio 30 d. raštu Komisija informavo Ferriere Nord ir kitas suinteresuotąsias įmones apie ketinimą pakartotinai priimti šį sprendimą remiantis Reglamentu Nr. 1/2003 kaip teisiniu pagrindu, laikantis šiame reglamente numatytų procedūros taisyklių.
35 Atsižvelgiant į procedūros eigą, reikia išnagrinėti, ar, kaip teigia Ferriere Nord, ir priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 144 ir 148 punktuose, Komisija privalėjo, panaikinus 2002 m. sprendimą, priimti naują pranešimą apie kaltinimus ir surengti naują apklausą.
36 Suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, kad procedūros taisyklės paprastai laikomos taikomomis tą dieną, kurią įsigalioja (2011 m. kovo 29 d. Sprendimo ArcelorMittal Luxembourg / Komisija ir Komisija / ArcelorMittal Luxembourg ir kt., C‑201/09 P ir C‑216/09 P, EU:C:2011:190, 75 punktas ir nurodyta jurisprudencija; 2011 m. kovo 29 d. Sprendimo ThyssenKrupp Nirosta / Komisija, C‑352/09 P, EU:C:2011:191, 88 punktas ir 2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑610/10, EU:C:2012:781, 45 punktas), net toje procedūroje, kuri pradėta iki šios datos, tačiau kuri po šios datos tebesitęsia (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑610/10, EU:C:2012:781, 47 punktą).
37 Kadangi šiuo atveju ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis Reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnio 1 dalimi ir 23 straipsnio 2 dalimi, šiuo sprendimu pasibaigusi procedūra turėjo būti vykdoma pagal šį reglamentą ir pagal Reglamentą Nr. 773/2004, kurio teisinis pagrindas yra Reglamentas Nr. 1/2003 (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 29 d. Sprendimo ThyssenKrupp Nirosta / Komisija, C‑352/09 P, EU:C:2011:191, 90 punktą), nepaisant to, kad ši procedūra pradėta prieš įsigaliojant Reglamentui Nr. 1/2003.
38 Darytina išvada, kad skundžiamo sprendimo 121 punkte Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes teisės akto taikymą laiko atžvilgiu reglamentuojančius principus, pagal kuriuos procedūros taisyklės iš esmės yra taikomos visoms jų įsigaliojimo metu nagrinėjamoms situacijoms, aiškino taip, kad, kiek tai susiję su ginčijamu sprendimu, kuris buvo priimtas pagal Reglamentą Nr. 1/2003, parengiamieji aktai turėjo būti priimti remiantis jų priėmimo momentu galiojusiomis procedūros taisyklėmis, t. y. AP 36 straipsnio 1 dalimi, kiek tai susiję su pranešimu apie kaltinimus, ir Reglamento Nr. 17 19 straipsnio 1 dalimi, kiek tai susiję su pranešimu apie papildomus kaltinimus.
39 Vis dėlto reikia išnagrinėti, ar 2002 m. sprendimo priėmimo tikslais Komisijos priimti parengiamieji aktai gali būti laikomi lygiaverčiais reglamentuose Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004 numatytiems aktams. Jeigu būtų nustatyta, kad jie lygiaverčiai, Komisijos nebūtų galima kaltinti, kad prieš priimdama ginčijamą sprendimą ji jų nepriėmė iš naujo.
40 Dėl pranešimo apie kaltinimu pateikimo pažymėtina, kad Reglamento Nr. 773/2004 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse, aiškinamose atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1/2003, kurį jis įgyvendina, 27 straipsnio 1 dalį, nustatyta, kad priimdama sprendimą pagal, be kita ko, pastarojo reglamento 7 straipsnį, Komisija pateikia šalims pranešimą apie kaltinimus ir suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę per jos nustatytą terminą.
41 Kaip Bendrasis Teismas iš esmės pažymėjo skundžiamo sprendimo 123 ir 124 punktuose, šiuo atveju Komisija suinteresuotosioms įmonėms jau buvo išsiuntusi pranešimus apie kaltinimus ir pranešimus apie papildomus kaltinimus ir, atsižvelgiant į šiuos pranešimus, ginčijamame sprendime Ferriere Nord nekaltinama naujais veiksmais, o inkriminuojamų pažeidimų įrodymai smarkiai nekeičiami. Beje, kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 53 punkte, turinio atžvilgiu nėra didelių skirtumų tarp pagal EAPB sutarties sistemą priimto pranešimo apie kaltinimus ir pagal reglamentus Nr. 17 ir Nr. 1/2003 priimto pranešimo apie kaltinimus. Todėl nereikėjo siųsti naujo pranešimo apie kaltinimus.
42 Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pagrįstai rėmėsi 2002 m. spalio 15 d. Sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija (C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P–C‑252/99 P ir C‑254/99 P, EU:C:2002:582) 73 punktu, kuriame primenama, kad Sąjungos teisės akto panaikinimas nebūtinai panaikina parengiamuosius aktus, nes procedūra, per kurią keičiamas panaikintas aktas, gali iš principo būti atnaujinta konkrečiai nuo to momento, kai atsirado pažeidimas.
43 Kaip skundžiamo sprendimo 119 punkte konstatavo Bendrasis Teismas, 2002 m. sprendimas buvo panaikintas dėl Komisijos kompetencijos priimti tą sprendimą EAPB sutarties, kuri jo priėmimo momentu nebegaliojo, nuostatų pagrindu nebuvimo, todėl būtent šią konkrečią dieną ir atsirado pažeidimas. Taigi panaikinimas neturėjo įtakos nei pranešimui apie kaltinimus, nei pranešimui apie papildomus kaltinimus.
44 Vadinasi, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos skundžiamo sprendimo 122 punkte darydamas išvadą, kad Komisija neprivalėjo priimti naujo pranešimo apie kaltinimus.
45 Vis dėlto, kaip nurodė generalinis advokatas išvados 55 punkte, pagal Reglamento Nr. 773/2004 12 straipsnį Komisija turi suteikti šalims, kurioms ji pateikė pranešimą apie kaltinimus, galimybę paaiškinti savo argumentus per apklausą, jeigu jos pateikia tokį prašymą rašytinėse pastabose. Todėl, kadangi, kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 43 punktu, 2002 m. sprendimo panaikinimas nepadarė įtakos pranešimui apie kaltinimus ir pranešimui apie papildomus kaltinimus, reikia išnagrinėti, ar Komisija suteikė šioms šalims galimybę išdėstyti savo argumentus per apklausą, surengtą laikantis reglamentuose Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004 nustatytų procedūros reikalavimų, kaip ji privalėjo tai padaryti.
46 Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad pagal Reglamente Nr. 1/2003 nustatytą ir Reglamente Nr. 773/2004 išplėtotą procedūros sistemą pastarojo reglamento 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybių narių konkurencijos priežiūros institucijos raginamos dalyvauti apklausoje, kuri, pranešimo apie kaltinimus adresatų prašymu, rengiama gavus šį pranešimą.
47 Dėl 2002 m. vykdytų apklausų pažymėtina, kad valstybių narių atstovai nedalyvavo 2002 m. birželio 13 d. apklausoje, nes tokio dalyvavimo nebuvo numatyta tuo metu galiojusioje EAPB sutartyje. Neginčytina, kad šioje apklausoje buvo kalbėta apie bylos esmę, t. y. apie veiksmus, kuriais Komisija kaltino įmones pranešimo apie kaltinimus adresates. Tai galima teigti remiantis, be kita ko, ginčijamo sprendimo 379–382 punktais ir tai patvirtinta 2014 m. gruodžio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimų Alfa Acciai / Komisija (T‑85/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1037) ir Ferriera Valsabbia ir Valsabbia Investimenti / Komisija (T‑92/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1032) 148 punkte.
48 Atvirkščiai, 2002 m. rugsėjo 30 d. apklausoje, į kurią valstybių narių atstovai buvo pakviesti pagal tuomet jau taikomas EB sutarties taisykles, konkrečiai – pagal 1998 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2842/98 dėl šalių išklausymo nagrinėjant tam tikras bylas pagal EB steigimo sutarties [81] ir [82] straipsnius (OL L 354, 1998, p. 18, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 4 t., p. 204) 11 straipsnio 2 dalį, buvo kalbama apie pranešimo apie papildomus kaltinimus dalyką, t. y. apie EAPB sutarties pasibaigimo teisines pasekmes procedūros tęsimui. Taip galima teigti, viena vertus, remiantis šiuo pranešimu, kuriame adresatai aiškiai kviečiami išreikšti nuomonę apie papildomus kaltinimus. Kita vertus, ginčijamo sprendimo 382 punkte Komisija nurodė, kad nemanė esant reikalinga pakartoti 2002 m. birželio 13 d. apklausos pagal reglamentų Nr. 17 ir Nr. 1/2003 nuostatas, nes ši apklausa, kurioje valstybių narių atstovai nedalyvavo, buvo vykdoma pagal tuomet galiojusias EAPB sutarties taisykles. Be to, per bendrą apklausą bylose C‑85/15 P–C‑89/15 P Komisija, atsakydama į Teisingumo Teismo klausimą, patvirtino, kad pranešime apie papildomus kaltinimus nebekalbama nei apie per procedūrą nagrinėtas faktines aplinkybes, nei apie įrodymus.
49 Tuo remiantis darytina išvada, kad šioje byloje valstybių narių atstovai nedalyvavo apklausoje dėl bylos esmės, o dalyvavo tik apklausoje, kurioje kalbėta apie teisines pasekmes, kylančias dėl pasibaigusios EAPB sutarties.
50 Remiantis šio sprendimo 36 ir 37 punktuose priminta jurisprudencija, kai sprendimas priimamas Reglamento Nr. 1/2003 pagrindu, šiuo sprendimu pasibaigianti procedūra neturi prieštarauti šiame reglamente nustatytoms procedūros taisyklėms, net jeigu ši procedūra prasidėjo prieš jam įsigaliojant.
51 Tuo remiantis darytina išvada, kad prieš priimdama ginčijamą sprendimą Komisija privalėjo, remdamasi Reglamento Nr. 773/2004 12 ir 14 straipsniais, suteikti šalims galimybę pateikti argumentus per apklausą, į kurią ji pakvietė valstybių narių konkurencijos priežiūros institucijas. Dėl šios priežasties negalima teigti, kad 2002 m. birželio 13 d. apklausa, kurioje kalbėta apie bylos esmę, atitiko procedūros reikalavimus dėl sprendimo priėmimo Reglamento Nr. 1/2003 pagrindu.
52 Vadinasi, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 148 punkte nusprendė, kad prieš priimdama ginčijamą sprendimą Komisija neprivalėjo surengti naujos apklausos pas bylas nagrinėjantį pareigūną, nes suinteresuotosios įmonės jau turėjo galimybę būti išklausytos žodžiu per 2002 m. birželio 13 d. ir rugsėjo 30 d. apklausas.
53 Kaip išvados 56 ir 57 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, atsižvelgiant į tai, kad pagal reglamentuose Nr. 1/2003 ir Nr. 773/2004 numatytą procedūrą yra svarbu suinteresuotųjų šalių prašymu surengti apklausą, kurioje pagal antrojo reglamento 14 straipsnio 3 dalį kviečiamos dalyvauti valstybių narių konkurencijos priežiūros institucijos, tokios apklausos nesurengimas yra esminių procedūros reikalavimų pažeidimas.
54 Kadangi teisės į tokią Reglamente Nr. 773/2004 numatytą apklausą nesilaikyta, įmonei, kurios teisės taip buvo pažeistos, nereikia įrodyti, kad šis pažeidimas galėjo turėti jai nenaudingos įtakos procedūros eigai ir ginčijamo sprendimo turiniui.
55 Todėl šioje procedūroje neginčytinai yra trūkumų, neatsižvelgiant į dėl jų galinčias kilti Ferriere Nord galimai žalingas pasekmes (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Komisija / Éditions Odile Jacob, C‑553/10 P ir C‑554/10 P, EU:C:2012:682, 46–52 punktus ir 2016 m. birželio 9 d. Sprendimo CEPSA / Komisija, C‑608/13 P, EU:C:2016:414, 36 punktą).
56 Remiantis tuo, kas išdėstyta, reikia pritarti Ferriere Nord pateiktam antrajam pagrindui ir dėl tos priežasties panaikinti skundžiamą sprendimą, nesant reikalo nagrinėti kitų šiame pagrinde pastarosios pateiktų argumentų, net jeigu jie priimtini, ir kitų apeliacinio skundo pagrindų.
Dėl ieškinio Bendrajame Teisme
57 Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, kai apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą. Šis teismas gali pats priimti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima daryti.
58 Nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas turi būtinus duomenis, kad galėtų priimti galutinį sprendimą dėl Ferriere Nord pareikšto ieškinio Bendrajame Teisme, kuriuo siekiama ginčijamo sprendimo panaikinimo.
59 Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad dėl šio sprendimo 33–55 punktuose išdėstytų priežasčių ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas tiek, kiek jis taikomas Ferriere Nord dėl esminių procedūros reikalavimų pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
60 Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teismas priima galutinį sprendimą byloje, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.
61 Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal to reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Ferriere Nord apeliacinis skundas ir Bendrajam Teismui pateiktas ieškinys buvo patenkinti, remiantis Ferriere Nord reikalavimais reikia Komisijai nurodyti padengti ne tik savo, bet ir Ferriere Nord patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:
1) Panaikinti 2014 m. gruodžio 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Ferriere Nord / Komisija (T‑90/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1035).
2) Panaikinti 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimą C(2009) 7492 final dėl procedūros pagal AP 65 straipsnį (byla COMP/37.956 – Gelžbetonio armatūra, pakartotinis sprendimas), iš dalies pakeistą 2009 m. gruodžio 8 d. Komisijos sprendimu C(2009) 9912 final, tiek, kiek jis susijęs su Ferriere Nord SpA.
3) Komisija padengia ne tik savo, bet ir Ferriere Nord SpA bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese.
Parašai.