Language of document : ECLI:EU:C:2022:29

GENERALINIO ADVOKATO

JEAN RICHARD DE LA TOUR IŠVADA,

pateikta 2022 m. sausio 13 d.(1)

Byla C587/20

Ligebehandlingsnævnet, veikianti A vardu,

prieš

HK / Danmark,

HK / Privat,

dalyvaujant

Fagbevægelsens Hovedorganisation

(Østre Landsret (Rytų regiono apeliacinis teismas, Danija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – Direktyva 2000/78/EB – Vienodo požiūrio principas užimtumo ir profesinėje srityje – Diskriminacijos dėl amžiaus draudimas – 3 straipsnio 1 dalies a ir d punktai – Taikymo sritis – Darbuotojų organizacijos renkamo pirmininko pareigos – Šios organizacijos įstatai, kuriuose numatyta, kad pirmininku gali būti išrinkti tik nariai, kuriems rinkimų dieną nėra suėję 60 arba 61 metai“






I.      Įžanga

1.        Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2), 3 straipsnio 1 dalies a punkto išaiškinimo.

2.        Prašymas pateiktas nagrinėjant Ligebehandlingsnævnet (Vienodo požiūrio komisija, Danija), veikiančios A vardu, ginčą su konfederacija HK / Danmark (darbuotojų profesine sąjunga) ir federacija HK / Privat dėl šios federacijos įstatų nuostatos, pagal kurią A negalėjo kandidatuoti į jos pirmininko pareigas dėl amžiaus rinkimų dieną.

3.        Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi Teisingumo Teismo dėl Direktyvos 2000/78 taikymo esant tokiai situacijai. Šioje išvadoje tvirtinsiu, kad šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a ir d punktai turi būti aiškinami taip, kad darbuotojų organizacijos įstatuose numatyta amžiaus riba, taikoma renkant į šios organizacijos pirmininko pareigas, patenka į šios direktyvos taikymo sritį.

II.    Teisinis pagrindas

A.      Direktyva 2000/78

4.        Direktyvos 2000/78 3 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalyje numatyta:

„Neviršijant [Europos Sąjungai] suteiktų įgaliojimų, ši direktyva taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas:

a)      įsidarbinant, savarankiškai įsidarbinant ar darbo sąlygoms, įskaitant atrankos kriterijus ir priėmimo į darbą sąlygas, visoms veiklos rūšims ir visais profesinės karjeros etapais, įskaitant paaukštinimą;

<…>

d)      narystei ir dalyvavimui darbuotojų ar darbdavių organizacijose ar kitose organizacijose, kurių nariai turi tam tikrą profesiją, įskaitant tokių organizacijų teikiamą naudą.“

B.      Danijos teisė

5.        1996 m. birželio 12 d. Lov nr. 459 om forbud mod forskelsbehandling på arbejdsmarkedet m.v. (Įstatymas Nr. 459 dėl draudimo diskriminuoti darbo rinkoje) buvo iš dalies pakeistas 2004 m. balandžio 7 d. įstatymu Nr. 253 ir 2004 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. 1417, kuriais į nacionalinę teisę perkelta Direktyva 2000/78.

6.        Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos šio įstatymo redakcijos 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Diskriminacija pagal šį įstatymą reiškia tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją dėl <…> amžiaus <…>“

7.        Minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Darbdavys negali diskriminuoti darbuotojų ar kandidatų į darbo vietas įdarbindamas, atleisdamas iš darbo, perkeldamas į kitas pareigas, paaukštindamas pareigas arba atlyginimo ir darbo sąlygų atžvilgiu.“

8.        To paties įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta:

„3.      Draudimas diskriminuoti taip pat taikomas visiems asmenims, kurie nustato taisykles ir priima sprendimus dėl galimybės užsiimti savarankiškomis profesijomis.

4.      Draudimas diskriminuoti taip pat taikomas visiems asmenims, kurie priima sprendimus dėl narystės ar dalyvavimo darbuotojų ar darbdavių organizacijoje sąlygų, įskaitant tokių organizacijų teikiamą naudą.“

III. Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

9.        Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad 1948 m. gimusi A 1978 m. darbuotojų organizacijos HK vietiniame filiale buvo įdarbinta kaip profesinės sąjungos nuolatinė atstovė. 1980 m. ji buvo perkelta į nacionalinę konfederaciją. 1992 m. HK / Service (tapusios HK / Privat) federacijos kongrese ji buvo išrinkta pirmininko pavaduotoja, o 1993 m. – pirmininke. Vėliau ji buvo perrenkama kas ketverius metus ir šios federacijos pirmininkės pareigas ėjo iki 2011 m. lapkričio 8 d., kai sulaukė 63 metų ir viršijo minėtos federacijos įstatų 9 straipsnyje numatytą kandidatavimo rinkimuose, kurie turėjo vykti tais pačiais metais, amžiaus ribą. Iš tikrųjų šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmininku gali būti renkami tik tie nariai, kurie rinkimų dieną nėra sulaukę 60 metų, o po 2005 m. kongreso perrinktiems nariams ši riba padidinama iki 61 metų.

10.      Gavusi A skundą Vienodo požiūrio komisija 2016 m. birželio 22 d. sprendime konstatavo, kad draudimas A dalyvauti 2011 m. kongrese vykusiuose HK / Privat pirmininko rinkimuose prieštarauja Įstatymui dėl draudimo diskriminuoti darbo rinkoje, ir nurodė HK / Danmark ir HK / Privat sumokėti A 25 000 Danijos kronų (DKK) (apie 3 460 EUR)(3) kompensaciją ir palūkanas.

11.      Tas sprendimas nebuvo įvykdytas, todėl ieškovė pagrindinėje byloje(4) pareiškė HK / Danmark ir HK / Privat ieškinį Københavns Byret (Kopenhagos miesto teismas, Danija). Atsižvelgiant į tai, kad tame ieškinyje buvo keliami principiniai klausimai, jis buvo perduotas nagrinėti Østre Landsret (Rytų regiono apeliacinis teismas, Danija).

12.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad jo nagrinėjamo ginčo baigtis priklauso nuo to, ar A, kaip politiniu pagrindu išrinkta HK / Privat pirmininkė, patenka į Direktyvos 2000/78 taikymo sritį, atsižvelgiant į tai, kad, į klausimą atsakius teigiamai, neginčijama, jog pagal šią direktyvą šios federacijos įstatų 9 straipsnis yra tiesioginės diskriminacijos dėl amžiaus jos atžvilgiu pagrindas.

13.      Šiuo klausimu šis teismas pažymi, kad A, kaip HK / Privat pirmininkė, buvo atsakinga už bendrą šios federacijos valdymą, jos politikos profesinėse asociacijose nustatymą, kolektyvinių susitarimų sudarymą ir atnaujinimą ir jų laikymosi užtikrinimą. Be to, ji turėjo įgyvendinti šios federacijos kongreso ir vadovaujančiojo biuro sprendimus, taip pat HK / Danmark konfederacijos vadovaujančiojo biuro, kuriam ji taip pat priklausė, sprendimus.

14.      Dėl A įdarbinimo sąlygų minėtas teismas nurodo, kad pagal A pasirašytą 2009 m. spalio 27 d. „į pareigas renkamų asmenų sutartį“ ji buvo įdarbinta HK / Privat visu etatu ir nevykdė jokios kitos veiklos. Ji gaudavo 69 548,93 DKK (apie 9 350 EUR) mėnesinį atlyginimą(5), atitinkantį tam tikrą valstybinio darbo užmokesčio pakopą. Jai nebuvo taikomas Lov om retsforholdet mellem arbejdsgivere og funktionærer (Darbdavių ir darbuotojų teisinių santykių įstatymas)(6), nes tai buvo politinio pobūdžio funkcijos. Taip pat jai buvo taikomas ne kolektyvinis susitarimas, o HK įstatai. Kita vertus, A buvo taikomas Lov om ferie (Įstatymas dėl mokamų atostogų)(7) ir ji turėjo laikytis konfidencialumo įsipareigojimų.

15.      Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad A, kaip renkama federacijos pirmininkė, neturėjo darbuotojo statuso, o užėmė pasitikėjimu grindžiamą poziciją ir buvo atsakinga ją išrinkusiam HK / Privat kongresui. Vis dėlto jos, kaip pirmininkės, funkcijos apėmė tam tikrus profesinei veiklai apskritai būdingus aspektus.

16.      Tas teismas mano, kad Teisingumo Teismas nėra tiksliai apibrėžęs Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punkte vartojamų sąvokų „įsidarbinimas“, „savarankiškas darbas“ ir „darbas“ ir nėra priėmęs sprendimo dėl to, ar politiniu pagrindu išrinkti darbuotojų organizacijos darbuotojai patenka į šios direktyvos taikymo sritį.

17.      Šiomis aplinkybėmis Østre Landsret (Rytų regiono apeliacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar [Direktyvos 2000/78] 3 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad prašyme priimti prejudicinį sprendimą aprašytomis aplinkybėmis asmuo, kuris politiniu pagrindu išrinktas darbuotojų organizacijos federacijos pirmininku, patenka į šios direktyvos taikymo sritį?“

18.      Ieškovė pagrindinėje byloje, HK / Danmark ir HK / Privat, Fagbevægelsens Hovedorganisation (profesinių sąjungų konfederacija, Danija, toliau – FH), Graikijos vyriausybė ir Europos Komisija pateikė rašytines pastabas. Per 2021 m. spalio 20 d. posėdį šios šalys pateikė žodines pastabas.

IV.    Analizė

19.      Pirmiausia reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prejudiciniu klausimu teiraujasi Teisingumo Teismo tik dėl to, ar nustatyta išrinkimo į darbuotojų organizacijos pirmininko pareigas sąlyga dėl amžiaus patenka į materialinę Direktyvos 2000/78 taikymo sritį. Kita vertus, šis teismas neklausia Teisingumo Teismo dėl to, ar egzistuoja skirtingas požiūris dėl amžiaus ir ar jis yra pateisinamas. Taigi šioje išvadoje nenagrinėsiu šių aspektų.

20.      Minėtas teismas prašo Teisingumo Teismo išaiškinti Direktyvos 2000/78 taikymo sritį, kiek tai susiję su darbuotojų organizacijos įstatų nuostata, pagal kurią išrinkimas į šios organizacijos pirmininko pareigas siejamas su sąlyga, kad kandidatas į šias pareigas neturi būti sulaukęs 60 arba 61 metų.

21.      Reikia konstatuoti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta frazė „įsidarbinant, savarankiškai įsidarbinant ar darbo sąlygoms“ turi būti aiškinama taip, kad į jos taikymo sritį patenka darbuotojų organizacijos įstatuose numatyta amžiaus riba, taikoma renkant į šios organizacijos pirmininko pareigas.

22.      Kaip ir Graikijos vyriausybė, manau, kad, siekiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikti naudingą ir išsamų atsakymą, jo pateiktas klausimas turėtų būti suprantamas taip, kad jis yra susijęs ir su šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies d punktu.

23.      Taigi to teismo pateiktą klausimą iš eilės nagrinėsiu Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punkto požiūriu, tada – šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies d punkto požiūriu. Galiausiai pateiksiu tam tikras pastabas dėl siūlomo aiškinimo suderinamumo su asociacijų laisve.

A.      Dėl Direktyvos 2000/78 taikymo srities, nurodytos jos 3 straipsnio 1 dalies a punkte

24.      Remiantis pačia Direktyvos 2000/78 pavadinimo formuluote, ši direktyva susijusi su užimtumo ir profesine sritimi. Nustatydamos į šios direktyvos, sukonkretinančios nuo šiol Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos(8) 21 straipsnyje įtvirtintą nediskriminavimo dėl amžiaus principą užimtumo ir profesinėje srityje, taikymo sritį patenkančias priemones valstybės narės ir socialiniai partneriai turi veikti laikydamiesi minėtos direktyvos(9).

25.      Iš Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punkto matyti, kad ji taikoma „visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas <…> įsidarbinant, savarankiškai įsidarbinant ar darbo sąlygoms, įskaitant atrankos kriterijus ir priėmimo į darbą sąlygas, visoms veiklos rūšims ir visais profesinės karjeros etapais, įskaitant paaukštinimą“.

26.      Kaip Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, Direktyvoje 2000/78, siekiant apibrėžti „įsidarbin[imo], savarankišk[o] įsidarbin[imo] ar darbo sąlyg[ų]“ sąvoką, nedaroma nuorodos į valstybių narių teisę. Tiek iš vienodo Sąjungos teisės taikymo, tiek iš lygybės principo reikalavimų išplaukia, kad Sąjungos teisės nuostata, kurioje nėra aiškios nuorodos į valstybių narių teisę dėl šios nuostatos prasmės ir apimties nustatymo, visoje Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai(10).

27.      Be to, kadangi Direktyvoje 2000/78 terminas „įsidarbin[imo], savarankišk[o] įsidarbin[imo] ar darbo sąlyg[os]“ neapibrėžtas, jis turi būti aiškinamas remiantis įprasta jo reikšme bendrinėje kalboje, kartu atsižvelgiant į kontekstą, kuriam esant jis vartojamas, ir teisės aktų, kuriuose jis įtvirtintas, tikslus(11).

28.      Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad žodžių junginys „įsidarbin[imo] <…> ar darbo sąlyg[os]“ bendrinėje kalboje reiškia aplinkybes arba faktus, kurie būtinai turi būti nustatyti, kad asmuo galėtų būti įdarbintas į tam tikrą darbo vietą arba savarankiškai dirbti(12).

29.      Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad iš Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punkto matyti, jog ji taikoma „įsidarbinti siekiančiam asmeniui, kiek tai susiję, be kita ko, su atrankos kriterijais ir priėmimo į darbą sąlygomis“(13). Vis dėlto tam, kad asmuo galėtų pasinaudoti šia direktyva teikiama apsauga, taip pat reikia, kad jis iš tikrųjų siektų darbo vietos, į kurią jis formaliai kandidatuoja(14).

30.      Pavyzdžiui, pagal Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punktą į jos taikymo sritį patenka teisės normos, kuriose nustatyta, kad priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnais įdarbinami tik jaunesni nei 30 metų asmenys(15), taip pat teisės normos, kuriose numatytas maksimalus amžius verstis pagal sutartį su ligonių kasomis dirbančio stomatologo profesija(16).

31.      Atsižvelgdamas į šią Teisingumo Teismo jurisprudenciją manau, kad tiek, kiek HK / Privat įstatuose nustatytos amžiaus ribos turi būti būtinai laikomasi, kad asmuo galėtų tapti šios darbuotojų organizacijos pirmininku, tokia taisyklė priskiriama „įsidarbin[imo], savarankišk[o] įsidarbin[imo] ar darbo sąlygoms“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punktą.

32.      Siekiant pagrįsti šią nuomonę, reikia pažymėti, kad pati šios nuostatos formuluotė patvirtina Sąjungos teisės aktų leidėjo norą šios direktyvos taikymo sritį aiškinti itin plačiai. Iš tikrųjų greta vienas kito vartodamas terminus „įsidarbinant“, „savarankiškai įsidarbinant“ ir „darb[as]“(17) šis teisės aktų leidėjas, mano nuomone, norėjo aprėpti visas taisykles, kuriomis nustatomos galimybės užsiimti bet kokia profesine veikla, nepriklausomai nuo jos pobūdžio ir ypatybių. Taigi minėta direktyva taikoma įsidarbinimui viešajame ir privačiajame sektoriuose(18), nepriklausomai nuo šių santykių pobūdžio ir sąlygų. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus,(19) aiškinamajame memorandume pateiktą 3 straipsnio išaiškinimą „[v]ienodas požiūris į įsidarbinimą arba savarankišką įsidarbinimą (a punktas) reiškia bet kokios diskriminacijos, atsirandančios dėl bet kurios nuostatos, kuria asmenims užkertamas kelias pasinaudoti bet kokiomis užimtumo ir profesinės veiklos formomis, eliminavimą“(20).

33.      Reikia konstatuoti, kad išrinkus į tokios darbuotojų organizacijos, kaip HK / Privat, pirmininko pareigas vykdoma profesinė veikla. Mano nuomone, neabejotina, kad remiantis sąvokos „įsidarbinant“ bendrinėje kalboje taikoma reikšme A, dalyvaudama rinkimuose, siekė darbuotojų organizacijoje gauti darbo vietą, kuri šiuo atveju susijusi su vadovavimo HK / Privat funkcijomis visu etatu ir kurioje dirbant mokamas mėnesinis atlyginimas(21).

34.      Manau, yra aišku, kad Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punkte kartu vartojamos sąvokos „įsidarbinant“, „savarankiškai įsidarbinant“ ir „darb[as]“ rodo, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas tikrai neketino šios direktyvos taikyti tik darbo vietoms, kuriose dirbantys asmenys įgyja „darbuotojo“ statusą, kaip tai suprantama pagal SESV 45 straipsnį ir daugelį Sąjungos antrinės teisės normų, kuriomis siekiama apsaugoti darbuotojus, kaip silpnesniąją darbo santykių šalį. Šiomis aplinkybėmis sąvoka „darbuotojas“ paprastai reiškia asmenį, kuris tam tikrą laiką kito asmens naudai ir jo vadovaujamas vykdo veiklą, už kurią gauna atlyginimą(22).

35.      Tai nereiškia, kad Sąjungos teisėje pateikta „darbuotojo“ apibrėžtis yra nereikšminga taikant Direktyvą 2000/78. Iš tikrųjų Teisingumo Teismo jurisprudencijoje yra keletas pavyzdžių, kai ši apibrėžtis taikoma kovos su diskriminacija srityje(23). Taip yra todėl, kad, neatsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimų priėmimo sritį, juose „darbuotojo“ sąvoka aiškinama atsižvelgiant į vienodo požiūrio principą(24), todėl šios sąvokos apibrėžtis atitinkamai vartojama visose srityse, kuriose taikomas šis principas. Kitaip tariant, „darbuotojo“, kaip tai suprantama pagal SESV 45 straipsnį, sąvokos apibrėžtis savaime suprantamai taikoma visose bylose, kuriose kyla ginčas dėl vienodo požiūrio principo užimtumo ir profesinėje srityje.

36.      Vis dėlto, nors taip apibrėžti darbuotojai neabejotinai patenka į Direktyvos 2000/78 taikymo sritį, manau, kad ji yra platesnė ir apima visus atvejus, kai norint užsiimti bet kokia profesine veikla – nesvarbu, ar tai visų pirma yra darbas pagal darbo sutartį, ar savarankiška darbo veikla – keliamas vienu iš šioje direktyvoje išvardytų diskriminacijos pagrindų grindžiamas reikalavimas(25). Iš esmės bet kokios įdarbinimo kliūtys gali būti vertinamos minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a punkto požiūriu.

37.      Kaip per teismo posėdį pagrįstai pažymėjo Graikijos vyriausybė ir kaip matyti iš Direktyvos 2000/78 teisinio pagrindo(26), ši direktyva nėra darbuotojų, kaip silpnesniosios darbo santykių šalies, apsaugai skirtas teisės aktas. Jos tikslas – atsižvelgiant į socialinius ir visuomenės interesus, pašalinti visas diskriminacijos pagrindais grindžiamas kliūtis naudotis pragyvenimo šaltiniais ir įgyti galimybę prisidėti prie visuomenės gyvenimo darbu, neatsižvelgiant į teisinę formą, pagal kurią jis atliekamas.

38.      Taigi minėta direktyva taikoma ne tik veiklai, kurios ypatybės leistų ją vykdyti norintiems asmenims atitikti visus sąvokos „darbuotojas“, kaip tai suprantama pagal SESV 45 straipsnį, kriterijus.

39.      Visų pirma reikia pažymėti, kad Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punkte nekalbama apie su pavaldumo darbdaviui buvimu susijusį kriterijų, dėl kurio prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pirmiausia kyla abejonių. Priešingai, tai, kad šioje nuostatoje kalbama apie „savarankišk[ą] įsidarbin[imą]“, rodo, jog tam, kad atvejis patektų į šios direktyvos taikymo sritį, pavaldumas darbdaviui nebūtinai turi būti įrodytas. Be to, iš minėtos nuostatos formuluotės matyti, kad ji susijusi su „įsidarbin[imo], savarankišk[o] įsidarbin[imo] ar darbo sąlygom[i]s <…> visais profesinės karjeros etapais“(27), taigi įskaitant aukščiausias pareigas.

40.      Be to, reikia pažymėti, kad Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punktas susijęs su „atrankos kriterij[ais] ir priėmimo į darbą sąlyg[omis]“, o tai, mano nuomone, gali apimti galimybę dalyvauti profesinėje veikloje, kuri organizuojama rinkimų būdu. Manau, kad tai, jog darbuotojų organizacijos pirmininku tampama balsavimo, kuriame gali dalyvauti organizacijai priklausantys nariai, būdu, nėra kliūtis taikyti šią direktyvą. Be to, kad joje neišskiriami įsidarbinimo būdai, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad minėtos direktyvos taikymo tikslais konkretus įdarbinimo metodas nėra svarbus(28).

41.      Be to, manau, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyta aplinkybė, kad einant darbuotojų organizacijos pirmininko pareigas vykdomos politinio pobūdžio funkcijos, nėra svarbi nustatant, ar Direktyva 2000/78 yra taikoma, kaip tai numatyta jos 3 straipsnio 1 dalies a punkte. Iš tikrųjų, nors tokių funkcijų vykdymas galėtų būti svarbus nacionalinėje teisėje(29), svarbu pažymėti, kad, remiantis šia nuostata, ši direktyva taikoma „visoms veiklos rūšims“. Be to, kai valstybės narės gali numatyti, kad minėta direktyva netaikoma tam tikrai veiklos rūšiai, ji apie tai aiškiai nurodo. Taip yra dėl ginkluotųjų pajėgų, kurioms, vadovaujantis šios direktyvos 3 straipsnio 4 dalimi, ji netaikoma, kiek tai susiję su diskriminacija dėl negalios ir amžiaus.

42.      Manau, kad iš aiškaus Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punkto matyti, kad į jos taikymo sritį patenka amžiaus ribą nustatanti taisyklė, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, nes šioje taisyklėje numatyta įsidarbinimo darbuotojų organizacijos pirmininko pareigose sąlyga.

43.      Manau, kad aiškinimą, kuris gali būti kildinamas iš šios nuostatos formuluotės, patvirtina šios direktyvos tikslai.

44.      Šiuo klausimu reikia priminti, kad Direktyva 2000/78 buvo priimta remiantis EB 13 straipsniu, tapusiu SESV 19 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Sąjungai suteikiama kompetencija imtis atitinkamų veiksmų, siekiant kovoti su diskriminacija, be kita ko, dėl amžiaus. Taigi šia direktyva siekiama nustatyti bendrą struktūrą, kad kiekvienam asmeniui būtų užtikrintas vienodas požiūris „užimtumo ir profesinėje srityje“, suteikiant jam veiksmingą apsaugą nuo diskriminacijos, pagrįstos vienu iš 1 straipsnyje nurodytų pagrindų(30), įskaitant amžių.

45.      Visų pirma Direktyvos 2000/78 9 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, kad, „garantuojant visiems lygias galimybes, svarbiausia yra įsidarbinimas ir darbas, kurie ypač prisideda prie visapusiško piliečių dalyvavimo ekonominiame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime bei jų galimybių realizavimo“. Taip pat šiuo klausimu šios direktyvos 11 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „diskriminacija dėl [be kita ko, amžiaus] gali pakenkti SESV tikslų įgyvendinimui, ypač siekti pakankamai didelio užimtumo ir socialinės apsaugos lygio, gerinti gyvenimo lygį ir gyvenimo kokybę, siekti ekonominės ir socialinės sanglaudos bei vienybės ir laisvo asmenų judėjimo“.

46.      Taigi Direktyvoje 2000/78, kiek tai susiję su jos taikymo sritimi, sukonkretinamas bendrasis nediskriminavimo principas, dabar įtvirtintas ir Chartijos 21 straipsnyje(31).

47.      Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad atsižvelgiant į šį tikslą ir į teisių, kurias šia direktyva siekiama apsaugoti, pobūdį bei į pagrindines vertybes, kuriomis ji grindžiama, sąvoka „įsidarbin[imo] <…> ar darbo sąlyg[os]“, kaip ji suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a punktą, kuriame apibrėžiama jos taikymo sritis, negali būti aiškinama siaurai(32).

48.      Direktyvos 2000/78 tikslas negalėtų būti pasiektas, jei apsauga nuo diskriminacijos užimtumo ir profesinėje srityje būtų teikiama, atsižvelgiant į formalų darbo santykių kvalifikavimą pagal nacionalinę teisę arba sutarties tipą, kuris buvo pasirinktas įdarbinant asmenį(33). Be to, būtų kliudoma šį tikslą pasiekti, jeigu tokia apsauga būtų teikiama atsižvelgiant į dirbant tam tikrą darbą vykdomų funkcijų pobūdį.

49.      Manau, kad visi šie aspektai patvirtina poziciją, kad darbuotojų organizacijos įstatuose numatyta amžiaus riba, taikoma renkant į šios organizacijos pirmininko pareigas, pagal Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas patenka į šios direktyvos taikymo sritį.

B.      Dėl Direktyvos 2000/78 taikymo srities, nurodytos 3 straipsnio 1 dalies d punkte

50.      Mano nuomone, pagrindinėje byloje nagrinėjamai situacijai taip pat taikomas į Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies d punktas.

51.      Reikia priminti, kad ši nuostata susijusi su „naryst[e] ir dalyvavim[u] darbuotojų ar darbdavių organizacijose ar kitose organizacijose, kurių nariai turi tam tikrą profesiją, įskaitant tokių organizacijų teikiamą naudą“(34).

52.      Manau, kad, jei toks asmuo, kaip A, pageidautų dalyvauti rinkimuose į darbuotojų organizacijos pirmininkus, tai būtų tam tikra „dalyvavimo“(35) forma arba, kitaip tariant, jo įsitraukimas į tokią organizaciją, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies d punktą.

53.      Ši šios direktyvos taikymo sritis perimta iš 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje(36).

54.      Šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „[d]arbuotojas, kuris yra valstybės narės pilietis ir dirba kitos valstybės narės teritorijoje, turi teisę tapti profesinių sąjungų nariu ir naudotis [naudojasi vienodu požiūriu tapdamas profesinių sąjungų nariu ir naudodamasis] visomis tų narių teisėmis, įskaitant balsavimo teise <…> Be to, jis turi teisę būti renkamas į įmonės darbuotojų atstovavimo organus“(37).

55.      Pagal minėtą reglamentą teisė tapti nariu ir dalyvauti apima teisę rinkti ar būti išrinktam(38).

56.      2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje(39) 8 straipsnio pirma pastraipa dabar aiškiai susijusi su „teis[e] užimti administracines arba vadovaujančias pareigas profesinėje sąjungoje“.

57.      Šie aspektai mane skatina manyti, kad „dalyvavimo“ sąvoka turi būti suprantama kaip susijusi, be kita ko, su teise užimti administracines arba vadovaujančias pareigas profesinėje sąjungoje. Nematau priežasčių, kodėl vienodo požiūrio principas turėtų būti taikomas tokiai teisei laisvo darbuotojų judėjimo srityje ir netaikomas kovos su diskriminacija dėl amžiaus srityje.

58.      Per teismo posėdį Komisija nurodė mananti, kad Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies d punktas skirtas atvejui, kai darbdavys nustato darbuotojų dalyvavimo darbuotojų organizacijoje apribojimus. Manau, kad Komisija šią nuostatą aiškina siaurai, nors remiantis jos formuluote to tikrai nereikalaujama. Manau, kad pagal minėtos nuostatos tekstą nedraudžiama, kad tokią priemonę, kuria įvedami apribojimai, galėtų nustatyti pati tokia organizacija, taip pat ir savo įstatuose.

C.      Baigiamosios pastabos dėl siūlomo aiškinimo suderinamumo su asociacijų laisve

59.      Grįsdama savo nuomonę, kad Direktyva 2000/78 netaikoma rinkimams į darbuotojų organizacijos pirmininko pareigas, FH per teismo posėdį nurodė, kad ši direktyva turi būti aiškinama laikantis 1948 m. liepos 9 d. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo 3 straipsnio 1 dalies, iš kurios matyti, kad profesinės organizacijos gali laisvai pasirinkti savo atstovus(40). Vis dėlto formuluodama šį argumentą FH nuslepia tai, kad šia direktyva Sąjungos teisėje įgyvendinamas bendras diskriminacijos draudimo užimtumo ir profesinėje srityje principas, kuris saugomas pagal kitą TDO konvenciją, t. y. 1958 m. birželio 25 d. Konvenciją Nr. 111 dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje, kuri nurodyta minėtos direktyvos 4 konstatuojamojoje dalyje. Šių dviejų konvencijų egzistavimas rodo, kad profesinių organizacijų laisvė rinkti savo atstovus turi būti derinama su diskriminacijos užimtumo ir profesinėje srityje draudimu.

60.      FH nurodytas argumentas iš tikrųjų reiškia, kad teigiama, jog ši laisvė turėtų būti viršesnė už diskriminacijos draudimą užimtumo ir profesinėje srityje. Kitaip tariant, nuomonė, kad rinkimai į darbuotojų organizacijos pirmininko postą patenka į Direktyvos 2000/78 taikymo sritį, yra nesuderinama su profesinių organizacijų laisve rinkti savo atstovus, kuri yra Chartijos 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asociacijų laisvės profesinių sąjungų srityje sudėtinė dalis(41).

61.      Manau, kad tokiems argumentams negalima pritarti. Iš tikrųjų profesinių organizacijų laisvė rinkti savo atstovus nereiškia, kad joms suteikiama besąlyginė laisvė savo įstatuose numatyti priemones, kurios galėtų lemti diskriminaciją užimtumo ir profesinėje srityje.

62.      Šiuo atžvilgiu manau, kad Teisingumo Teismas turėtų pagal analogiją taikyti savo argumentus, 2020 m. balandžio 23 d. Sprendime Associazione Avvocatura per i diritti LGBTI(42) suformuluotus dėl saviraiškos laisvės.

63.      Taigi aiškinimo, pagal kurį rinkimai į darbuotojų organizacijos pirmininko pareigas patenka į Direktyvos 2000/78 taikymo sritį, negali paneigti galimas naudojimosi asociacijų laisve apribojimas, kurį FH nurodė per teismo posėdį ir kurį galėtų lemti toks aiškinimas.

64.      Kaip matyti iš Chartijos 52 straipsnio 1 dalies, asociacijų laisvė nėra absoliuti teisė ir gali būti nustatyti jos įgyvendinimo apribojimai, jeigu jie numatyti įstatymo ir nekeičia šios teisės esmės, taip pat atitinka proporcingumo principą, t. y. jeigu jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba reikalingi kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

65.      Šiuo atveju taip yra, nes iš Direktyvos 2000/78 galintys kilti naudojimosi asociacijų laisve apribojimai yra aiškiai numatyti įstatymo, nes tiesiogiai kildinami iš šios direktyvos.

66.      Be to, šiais apribojimais nekeičiama asociacijų laisvės esmė, nes jie taikomi tik siekiant minėtos direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti vienodo požiūrio principą užimtumo ir profesinėje srityje bei pasiekti aukštą užimtumo ir socialinės apsaugos lygį. Taigi jie pateisinami šiais tikslais.

67.      Tokiais apribojimais taip pat paisoma proporcingumo principo, nes draudžiamos diskriminacijos pagrindai išvardyti Direktyvos 2000/78 (kurios 3 straipsnyje apibrėžta jos taikymo sritis – tiek materialinė, tiek asmenų atžvilgiu) 1 straipsnyje, o kišimasis į naudojimąsi asociacijų laisve neviršija to, kas būtina minėtos direktyvos tikslams pasiekti, uždraudžiant tik darbuotojų organizacijos įstatų nuostatas, kurios lemia diskriminaciją užimtumo ar profesinėje srityje.

68.      Be to, iš Direktyvos 2000/78 kylantys naudojimosi asociacijų laisve apribojimai yra būtini siekiant užtikrinti teises užimtumo ir profesinėje srityje, kurias turi asmenys, priklausantys grupėms, kurias apibrėžia vienas iš šios direktyvos 1 straipsnyje išvardytų pagrindų.

69.      Konkrečiai kalbant, jeigu – priešingai mano siūlomam Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a ir d punktų aiškinimui – nuostatos, pagal kurias tam tikroms asmenų grupėms neleidžiama dalyvauti rinkimuose į darbuotojų organizacijos pirmininko pareigas, nepatektų į šios direktyvos materialinę taikymo sritį, be kita ko, dėl to, kad šios pareigos apima politinio pobūdžio funkcijas, galimybę užimti tokias pirmininko pareigas būtų galima apriboti dėl bet kokio pagal minėtą direktyvą saugomo pagrindo. Dėl to tam tikrai darbuotojų organizacijose vykdomai profesinei veiklai nebūtų taikoma tos pačios direktyvos suteikiama apsauga užimtumo ir profesinėje srityje.

70.      Reikia pridurti, kad jei būtų laikomasi tokios sampratos, tai reikštų, kad profesinės organizacijos įstatuose, be kita ko, būtų galima remtis asmens religija ar seksualine orientacija, siekiant uždrausti jam eiti tos organizacijos pirmininko pareigas. Taigi štai kokius kraštutinumus gali lemti siaura Direktyvos 2000/78 taikymo srities samprata.

71.      Galiausiai manau, kad mažų mažiausiai paradoksalu tai, jog būtent organizacija, kurios tikslas – ginti darbuotojų teises, gina siaurą normos, kuria siekiama kovoti su diskriminacija užimtumo ir profesinėje srityje, taikymo srities sampratą.

72.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad darbuotojų organizacijos įstatų nuostatai, pagal kurią į šios organizacijos pirmininko pareigas gali būti renkami tik tam tikro amžiaus nesulaukę asmenys, turi būti taikoma Direktyvoje 2000/78 nustatyta kovos su diskriminacija užimtumo ir profesinėje srityje tvarka. Taigi tokia nuostata patenka į šios direktyvos materialinę taikymo sritį, apibrėžtą jos 3 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose.

V.      Išvada

73.      Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Østre Landsret (Rytų regiono apeliacinis teismas, Danija) pateiktą prejudicinį klausimą:

2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 3 straipsnio 1 dalies a ir d punktai turi būti aiškinami taip, kad darbuotojų organizacijos įstatuose numatyta amžiaus riba, taikoma renkant į šios organizacijos pirmininko pareigas, patenka į šios direktyvos taikymo sritį.


1      Originalo kalba: prancūzų.


2      OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79.


3      Pagal 2016 m. birželio 22 d. valiutos keitimo kursą.


4      T. y. Vienodo požiūrio komisija, kaip A atstovė pagrindinėje byloje.


5      Pagal 2009 m. spalio 27 d. valiutos keitimo kursą.


6      2009 m. vasario 3 d. Kodifikavimo įstatymu Nr. 81 įtvirtinta redakcija su pakeitimais.


7      2015 m. spalio 9 d. Kodifikavimo įstatymu Nr. 1177 įtvirtinta redakcija su pakeitimais.


8      Toliau – Chartija.


9      Žr., be kita ko, 2017 m. liepos 19 d. Sprendimą Abercrombie & Fitch Italia (C‑143/16, EU:C:2017:566, 17 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


10      Žr. 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimą Associazione Avvocatura per i diritti LGBTI (C‑507/18, EU:C:2020:289, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


11      Žr. 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimą Associazione Avvocatura per i diritti LGBTI (C‑507/18, EU:C:2020:289, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


12      Žr. 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimą Associazione Avvocatura per i diritti LGBTI (C‑507/18, EU:C:2020:289, 33 punktas).


13      Žr., be kita ko, 2016 m. liepos 28 d. Sprendimą Kratzer (C‑423/15, EU:C:2016:604, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


14      Žr. 2016 m. liepos 28 d. Sprendimą Kratzer (C‑423/15, EU:C:2016:604, 29 ir 35 punktai). Taigi Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokia situacija, kai asmuo, kandidatuodamas į darbo vietą, siekia ne šios darbo vietos, bet tik formalaus kandidato statuso vien tam, kad galėtų reikalauti kompensacijos, nepatenka į sąvoką „įsidarbinimas ar darbas“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, ir gali būti laikoma piktnaudžiavimu teise, jeigu nustatomi pagal Sąjungos teisę reikalaujami piktnaudžiavimą sudarantys elementai (šio sprendimo 44 punktas ir rezoliucinė dalis).


15      Žr. 2010 m. sausio 12 d. Sprendimas Wolf (C‑229/08, EU:C:2010:3).


16      Žr. 2010 m. sausio 12 d. Sprendimą Petersen (C‑341/08, EU:C:2010:4). Šiame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad aptariami teisės aktai taip pat buvo susiję su „įdarbinimo ir darbo sąlygomis“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies c punktą (33 punktas).


17      Pavyzdžiui, žodžiai „įsidarbinimas“, „savarankiška[s] įsidarbin[imas]“ ir „darb[as]“ ispanų kalboje yra „empleo“, „actividad por cuenta propia“ ir „ejercicio profesional“, o anglų kalboje – „employment“, „self-employment“ ir „occupation“.


18      Dėl 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006, p. 23) žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimą Maïstrellis (C‑222/14, EU:C:2015:473, 42 punktas).


19      COM(1999) 565 final.


20      Pasviruoju šriftu išskirta mano.


21      Žr. šios išvados 13 ir 14 punktus.


22      Žr., be kita ko, 2020 m. liepos 16 d. Sprendimą Governo della Repubblica italiana (Italijos taikos teisėjų statusas) (C‑658/18, EU:C:2020:572, 94 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


23      Žr., be kita ko, 2015 m. spalio 1 d. Sprendimą O (C‑432/14, EU:C:2015:643, 22–27 punktai) ir 2017 m. liepos 19 d. Sprendimą Abercrombie & Fitch Italia (C‑143/16, EU:C:2017:566, 19–23 punktai). Taip pat žr. generalinio advokato A. Rantos išvadą byloje HR Rail (C‑485/20, EU:C:2021:916, 48 punktas); šis advokatas, remdamasis pastaruoju sprendimu, pažymi, kad Direktyvoje 2000/78 vartojama „darbuotojo“ sąvoka atitinka SESV 45 straipsnyje vartojamą sąvoką.


24      Žr. 1995 m. gruodžio 14 d. Sprendimą Megner ir Scheffel (C‑444/93, EU:C:1995:442, 20 punktas).


25      Šiuo klausimu įdomu išvesti paralelę su suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagal kurią „visomis Sutarties nuostatomis laisvo asmenų judėjimo srityje siekiama valstybių narių piliečiams palengvinti bet kokios profesinės veiklos vykdymą Sąjungos teritorijoje“: žr., be kita ko, 2021 m. lapkričio 11 d. Sprendimą MH ir ILA (Teisės į pensiją bankroto atveju) (C‑168/20, EU:C:2021:907, 86 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Pasviruoju šriftu išskirta mano.


26      T. y. EB 13 straipsnis, dabar – SESV 19 straipsnio 1 dalis.


27      Pasviruoju šriftu išskirta mano.


28      Šiuo klausimu žr. 2013 m. balandžio 25 d. Sprendimą Asociația Accept (C‑81/12, EU:C:2013:275, 45 punktas).


29      Atrodo, kad Danijos teisėje yra skirtumas tarp politines funkcijas vykdančių ir kitų profesinės organizacijos darbuotojų; pirmiesiems įstatymas dėl darbuotojų netaikomas.


30      Dėl negalios žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimą Tartu Vangla (C‑795/19, EU:C:2021:606, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


31      Žr., be kita ko, 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimą Associazione Avvocatura per i diritti LGBTI (C‑507/18, EU:C:2020:289, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


32      Žr., be kita ko, 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimą Associazione Avvocatura per i diritti LGBTI (C‑507/18, EU:C:2020:289, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). To sprendimo 58 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad „Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punkte esanti sąvoka „įsidarbin[imo] <…> ar darbo sąlyg[os]“ turi būti aiškinama taip, kad ši sąvoka apima per garso ar vaizdo priemonėmis transliuojamą laidą asmens padarytus pareiškimus, kad jis niekada neįdarbintų tam tikros seksualinės orientacijos asmenų ir nenorėtų su jais kartu dirbti savo įmonėje, net jeigu nebuvo vykdoma ar planuojama jokia darbuotojų atranka, su sąlyga, kad ryšys tarp šių pareiškimų ir įsidarbinimo ar darbo šioje įmonėje sąlygų nėra hipotetinis“.


33      Pagal analogiją žr. 2010 m. lapkričio 11 d. Sprendimą Danosa (C‑232/09, EU:C:2010:674, 69 punktas), kuriame matyti, kad kovos su diskriminacija užimtumo ir profesinėje srityje teikiama apsauga asmenims taikoma ne tik kaip „darbuotojams“, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę. Iš to sprendimo 64 ir paskesnių punktų matyti, kad kapitalo bendrovės valdybos narės, kuri buvo atšaukta jai esant nėščiai, situacija turėtų būti nagrinėjama diskriminavimo dėl lyties draudimo požiūriu tuo atveju, kai, atsižvelgiant į vykdytos veiklos pobūdį ir aplinkybes, kuriomis ji buvo vykdoma, tokia valdybos narė negalėtų remtis „nėščios darbuotojos“ statusu, kaip tai suprantama pagal 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 348, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 110).


34      Pasviruoju šriftu išskirta mano.


35      Atitinkamai „participación“, „Mitwirkung“ ir „involvement“ ispanų, vokiečių ir anglų kalbomis.


36      OL L 257, 1968, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 15. Šiuo klausimu žr. D. Martin „Article 3 – Champ d’application“, Directive 2000/78 portant création d’un cadre général en faveur de l’égalité de traitement en matière d’emploi et de travail: Commentaire article par article, Bruylant, Briuselis, 2020, p. 85–106, visų pirma p. 98.


37      Pasviruoju šriftu išskirta mano.


38      Dėl valstybės narės teisės normų, pagal kurias kitų valstybių narių piliečiams, dirbantiems toje valstybėje narėje, nesuteikiama teisė rinkti arba būti išrinktiems per profesinių gildijų organizuojamus rinkimus, žr. 1994 m. gegužės 18 d. Sprendimą Komisija / Liuksemburgas (C‑118/92, EU:C:1994:198). Taip pat dėl nacionalinės teisės normos, pagal kurią darbuotojams užsieniečiams nesuteikiama teisė balsuoti profesinės gildijos, kuriai jie privalo priklausyti ir turi mokėti įmokas, kuri gina jai priklausančių darbuotojų interesus ir vykdo konsultacinę funkciją teisėkūros srityje, narių rinkimuose, žr. 1991 m. liepos 4 d. Sprendimą ASTI (C‑213/90, EU:C:1991:291). Remdamasis šiais sprendimais Teisingumo Teismas, aiškindamas 1980 m. rugsėjo 19 d. Asociacijos tarybos, įsteigtos Susitarimu, įsteigiančiu Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociaciją, Sprendimo Nr. 1/80 dėl asociacijos plėtros 10 straipsnio 1 dalį, teisę būti išrinktam per darbuotojų interesams atstovaujančio bei juos ginančio organo visuotinį susirinkimą vertino kaip susijusią su Turkijos pilietybę turinčių darbuotojų „darbo sąlygomis“: žr. 2003 m. gegužės 8 d. Sprendimą Wählergruppe Gemeinsam (C‑171/01, EU:C:2003:260) ir generalinio advokato F. G. Jacobs išvadą byloje Wählergruppe Gemeinsam (C‑171/01, EU:C:2002:758, 42–46 punktai). Taip pat žr. 2004 m. rugsėjo 16 d. Sprendimą Komisija / Austrija (C‑465/01, EU:C:2004:530). Atsižvelgdamas į tai, kad Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies d punkte įtvirtinta specialioji nuostata dėl dalyvavimo darbuotojų organizacijoje, nemanau, kad pagrindinėje byloje aptariamą situaciją naudinga nagrinėti ir šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punkto, iš kurio matyti, kad minėta direktyva taikoma „įdarbinimui ir darbo sąlygoms“, požiūriu.


39      OL L 141, 2011, p. 1.


40      Šioje nuostatoje numatyta, kad „[d]arbuotojų ir darbdavių organizacijos turi teisę parengti savo įstatus ir taisykles, visiškai laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti valdymą ir veiklą bei rengti savo programas“.


41      Teisė į kolektyvines derybas ir kolektyvinių veiksmų teisė įtvirtinta Chartijos 28 straipsnyje.


42      C‑507/18, EU:C:2020:289.