Language of document : ECLI:EU:C:2020:1028

Sujungtos bylos C-597/18 P ir C-598/18 P, C-603/18 P ir C-604/18 P

Europos Sąjungos Taryba

prieš

Dr. K. Chrysostomides & Co. ir kt.

 2020 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Apeliacinis skundas – Ekonominė ir pinigų politika – Paramos stabilumui Kipro Respublikoje programa – Kipro skolos restruktūrizavimas – Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos sprendimas dėl skubios paramos likvidumui padidinti gavus Kipro Respublikos centrinio banko prašymą – 2013 m. kovo 25 d., balandžio 12 d., gegužės 13 d. ir rugsėjo 13 d. Euro grupės deklaracijos – Sprendimas 2013/236/ES – Kipro Respublikos ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM) sudarytas Susitarimo memorandumas dėl specialių ekonominės politikos sąlygų – Nuosavybės teisė – Teisėtų lūkesčių apsaugos principas – Vienodas vertinimas – Deliktinė atsakomybė“

1.        Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Dalykas – Prašymas atlyginti Euro grupės padarytą žalą – Neformalaus pobūdžio tarpvyriausybinis organas – Priskirtos kompetencijos nebuvimas – Sąjungos įstaigos ar organo statuso neturėjimas – Nepriimtinumas

(ESS 3 straipsnis ir 13 straipsnio 1 dalis; SESV 119 straipsnio 2 dalis ir 340 straipsnio antra pastraipa; prie ESS ir SESV pridėto Protokolo Nr. 14 1 straipsnis)

(žr. 78–80, 84–98 punktus)

2.        Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Dalykas – Prašymas atlyginti Sąjungai priskirtiną žalą – Sąjungos teismo jurisdikcija – Prašymas atlyginti nacionalinių valdžios institucijų padarytą žalą – Nacionalinių teismų jurisdikcija

(ESS 13 straipsnio 1 dalis; SESV 268 straipsnis ir 340 straipsnio antra bei trečia pastraipos)

(žr. 106, 107 punktus)

3.        Ekonominė ir pinigų politika – Pinigų politika – Įgyvendinimas – Specialiosios priemonės finansiniam stabilumui ir tvariam augimui atkurti Kipre – Nacionalinio banko operacijų integravimas į kito nacionalinio banko operacijas ir neapdraustų indėlių konvertavimas į pastarojo banko akcijas – Konkreti šių priemonių įgyvendinimo tvarka – Atitinkamos valstybės narės diskrecija

(SESV 136 straipsnio 1 dalis; Tarybos sprendimo 2013/236 2 straipsnio 6 dalies b punktas)

(žr. 110–116, 134 punktus)

4.        Apeliacinis skundas – Pagrindai – Paprastas pagrindų ir argumentų, pateiktų Bendrajame Teisme, pakartojimas – Teisės klaidos, kuria remiamasi, nenurodymas – Akivaizdus nepriimtinumas

(SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio d punktas ir 169 straipsnis)

(žr. 127, 158, 169, 179, 199, 201, 205 ir 206 punktus)

5.        Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas – Teisingumo Teismo atliekama įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

(SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

(žr. 128, 130, 158, 167, 206 punktus)

6.        Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Ekonominės politikos koordinavimas – Europos stabilumo mechanizmas – Kompetencijos suteikimas finansinės paramos suteikimo srityje – Komisijos ir Europos Centrinio Banko veiksmų vykdant Europos stabilumo mechanizmo sutartyje suteiktas pareigas priskyrimas jiems – Netaikymas

(Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties 13 straipsnio 4 dalis)

(žr. 131, 132 punktus)

7.        Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankami ar prieštaringi motyvai – Priimtinumas – Pareigos motyvuoti apimtis – Teisingumo Teismo atliekamos Bendrojo Teismo sprendimų kontrolės apimtis

(SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir 58 straipsnio pirma pastraipa)

(žr. 142–145 punktus)

8.        Ekonominė ir pinigų politika – Pinigų politika – Įgyvendinimas – Specialiosios priemonės finansiniam stabilumui ir tvariam augimui atkurti Kipre – Susitarimo memorandumo dėl dviejų nacionalinių bankų restruktūrizavimo sudarymas – Nepagrįstas atitinkamų bankų indėlininkų, akcininkų ir obligacijų turėtojų teisės į nuosavybę apribojimas – Nebuvimas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis ir 52 straipsnio 1 dalis)

(žr. 154–157 punktus)

9.        Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Ekonominės politikos koordinavimas – Europos stabilumo mechanizmas – Susitarimo memorandumo dėl dviejų nacionalinių bankų restruktūrizavimo sudarymas – Suderinamumas su teise į nuosavybę – Pareiga iš anksto konsultuotis su atitinkamų bankų indėlininkais ir akcininkais – Nebuvimas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis ir 52 straipsnio 1 dalis; Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties 12 straipsnis)

(žr. 159 punktą)

10.      Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Ekonominės politikos koordinavimas – Europos stabilumo mechanizmas – Susitarimo memorandumo dėl dviejų nacionalinių bankų restruktūrizavimo sudarymas – Susitarimo memorandumo dėl nacionalinio banko neapdraustų indėlių konvertavimo į akcijas ir kitos šio banko neapdraustų indėlių dalies laikinu įšaldymu sudarymas – Suderinamumas su indėlininkų teise į nuosavybę – Mažiau ribojančių priemonių buvimo vertinimas – Atsižvelgimas į skubiai spręstiną padėtį

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalis ir 52 straipsnio 1 dalis; Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties 12 straipsnis)

(žr. 160–164 punktus)

11.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga – Sąlygos – Administracijos pateiktos aiškios garantijos – Sąvoka


 

(žr. 178–182 punktus)

12.      Ekonominė ir pinigų politika – Pinigų politika – Įgyvendinimas – Specialiosios priemonės finansiniam stabilumui ir tvariam augimui atkurti Kipre – Susitarimo memorandumo dėl dviejų nacionalinių bankų restruktūrizavimo sudarymas – Vienodo požiūrio principo pažeidimas – Nebuvimas

(Tarybos sprendimas 2013/236; 2013 m. balandžio 26 d. susitarimo memorandumas)

(žr. 191–197 punktus)

Santrauka

Teisingumo Teismas patvirtina Bendrojo Teismo sprendimus tiek, kiek jais buvo atmesti kelių fizinių asmenų ir bendrovių pareikšti ieškiniai dėl žalos atlyginimo dėl Sąjungos institucijų aktų ir veiksmų, priimtų Kipro Respublikai suteikus finansinę paramą ir sietinų su jos bankų sektoriaus restruktūrizavimu. Tačiau Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad Euro grupė yra pagal Sutartis įsteigtas Sąjungos subjektas, dėl kurio aktų ar veiksmų gali kilti Sąjungos deliktinė atsakomybė

2012 m. pirmaisiais mėnesiais keli Kipre įsteigti bankai, įskaitant Cyprus Popular Bank (toliau – Laïki) ir Trapeza Kyprou Dimosia Etaireia (Bank of Cyprus, toliau – BoC), patyrė finansinių sunkumų. Atsižvelgdama į tai, 2012 m. birželio 25 d. Kipro Respublika pateikė Euro grupės pirmininkui finansinės paramos prašymą; šis nurodė, kad šią paramą teiks Europos finansinio stabilumo fondas arba Europos stabilumo mechanizmas (ESM) pagal makroekonominio koregavimo programą, konkrečiai išdėstytą susitarimo memorandume. Derybas dėl šio protokolo vedė Europos Komisija kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) (viena šalis) ir Kipro valdžios institucijos (kita šalis). 2013 m. balandžio 26 d. susitarimo memorandumą pasirašė Komisija ESM vardu, Kipro Respublikos finansų ministras ir Kipro centrinio banko valdytojas, o tai leido ESM suteikti finansinę paramą šiai valstybei narei.

Keli fiziniai asmenys ir bendrovės, Laïki ir BoC indėlių turėtojai, jų akcininkai ar obligacijų turėtojai, laikėsi nuomonės, kad Europos Sąjungos Taryba, Komisija, ECB ir Euro grupė pagal šį susitarimo memorandumą reikalavo Kipro institucijų priimti, išlaikyti ar toliau įgyvendinti priemones, dėl kurių iš esmės sumažėjo jų indėlių, akcijų ar obligacijų vertė. Todėl jie pareiškė ieškinius dėl deliktinės atsakomybės Europos Sąjungos Bendrajame Teisme dėl nuostolių, kuriuos jie teigia patyrę dėl šių priemonių, atlyginimo.

Dviem 2018 m. liepos 13 d. sprendimais K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt. bei Bourdouvali ir kt. / Taryba ir kt.(1) Bendrasis Teismas visų pirma atmetė Tarybos pateiktus nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus dėl ieškinių dėl žalos atlyginimo, kuriuos pareiškė atitinkami fiziniai asmenys ir bendrovės Euro grupei. Be to, dėl pirmosios Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygos pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, susijusią su veiksmų, atliktų Sąjungos institucijos, neteisėtumu ir pagal kurią reikalaujama įrodyti pakankamai akivaizdų teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimą, jis nusprendė, kad šiuos ieškinius pareiškę fiziniai asmenys ir bendrovės neįrodė savo teisės į nuosavybę, teisėtų lūkesčių apsaugos principo ir vienodo požiūrio principo pažeidimo. Kadangi nagrinėjamu atveju netenkinta pirmoji Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, Bendrasis Teismas atmetė minėtus ieškinius.

Gavęs Tarybos apeliacinius skundus (bylos C-597/18 P ir C-598/18 P) ir atitinkamų fizinių asmenų bei bendrovių apeliacinius skundus (bylos C-603/18 P ir C-604/18 P), taip pat Tarybos pateiktus priešpriešinius apeliacinius skundus (bylos C-603/18 P ir C-604/18 P), Teisingumo Teismas, nagrinėdamas bylą didžiąja kolegija, panaikina skundžiamus Bendrojo Teismo sprendimus tiek, kiek jais buvo atmesti Tarybos pateikti nepriimtinumu grindžiami prieštaravimai, susiję su šių fizinių asmenų ir bendrovių ieškiniais, nukreiptais prieš Euro grupę, ir Sprendimo 2013/236(2) 2 straipsnio 6 dalies b punktu. Tačiau jis atmeta minėtų fizinių asmenų ir bendrovių apeliacinius skundus.

Teisingumo Teismo vertinimas

Visų pirma dėl apeliacinių skundų, kuriuos Taryba pateikė bylose C-597/18 P ir C-598/18 P, Teisingumo Teismas primena, kad Sąjungos deliktinei atsakomybei pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą kilti reikia, kad neteisėtus veiksmus būtų padariusi „Sąjungos institucija“; ši sąvoka apima ne tik Sąjungos institucijas, išvardytas ESS 13 straipsnio 1 dalyje, bet ir visus Sutartimis ar jomis remiantis įsteigtus Sąjungos organus ir įstaigas, kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti Sąjungos tikslus.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymi, pirma, kad Euro grupė yra tarpvyriausybinis valstybių narių, kurių valiuta yra euras (toliau – VNVE), ekonominės politikos koordinavimo organas. Antra, Euro grupės negalima prilyginti Tarybos sudėčiai ir jai būdingas neformalus pobūdis. Trečia, ji neturi nei priskirtos kompetencijos, nei įgaliojimų bausti už joje sudarytų politinių susitarimų nesilaikymą. Tuo remdamasis Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog Euro grupė yra Sutartimis įsteigtas „Sąjungos“ subjektas, dėl kurio veiksmų gali kilti Sąjungos deliktinė atsakomybė.

Jis priduria: kadangi Euro grupėje sudaryti politiniai susitarimai sukonkretinami ir įgyvendinami, be kita ko, Sąjungos institucijų, visų pirma Tarybos ir ECB, aktais ir veiksmais, iš teisės subjektų neatimama Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą, nes, kaip, beje, tai ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju, jie šioms institucijoms gali pareikšti ieškinį dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės, kylančios dėl aktų ar veiksmų, kurių pastarosios imasi pagal tokius politinis susitarimus. Konkrečiai kalbant jis pabrėžia, kad Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, turi užtikrinti minėtų susitarimų atitiktį Sąjungos teisei ir kad dėl galimo Komisijos pasyvumo šiuo klausimu gali kilti Sąjungos deliktinės atsakomybės klausimas.

Antra, Tarybos priešpriešiniais apeliaciniais skundais bylose C-603/18 P ir C-604/18 P buvo siekiama ginčyti Bendrojo Teismo vertinimą, pagal kurį, viena vertus, Taryba Sprendimo 2013/236 2 straipsnio 6 dalies b punkte reikalavo Kipro institucijų išlaikyti ar toliau konvertuoti neapdraustus BoC indėlius į akcijas ir, kita vertus, šios institucijos neturėjo jokios diskrecijos šiuo aspektu.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymi, kad Sprendimo 2013/236 2 straipsnio 6 dalies b punkte nenustatyta konkreti minėto konvertavimo įgyvendinimo tvarka, todėl Kipro institucijos šiuo klausimu turėjo didelę diskreciją, visų pirma nustatyti akcijų, skirtų BoC indėlininkams mainais už neapdraustus indėlius šiame banke, skaičių ir vertę. Todėl jis mano, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad Kipro Respublika neturėjo jokios diskrecijos pagal šią nuostatą nustatyti konkrečią šio konvertavimo tvarką.

Trečia, kiek tai susiję su fizinių asmenų ir bendrovių pateiktais apeliaciniais skundais bylose C-603/18 ir C-604/18 P, jie manė, kad pakankamai akivaizdų jų teisės į nuosavybę, teisėtų lūkesčių principo ir vienodo požiūrio principo pažeidimą lėmė Sąjungos institucijų aktai ir veiksmai, todėl pirmoji Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga yra įvykdyta.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas visų pirma primena, kad teisė į nuosavybę(3) nėra absoliuti ir gali būti ribojama(4). Jis mano, be kita ko, kaip jis jau nusprendė Sprendime Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB(5), kad 2013 m. balandžio 26 d. susitarimo memorandume nurodytos priemonės negali būti laikomos neproporcingu ir neleistinu įsikišimu, keliančiu grėsmę atitinkamų fizinių asmenų ir bendrovių teisei į nuosavybę.

Be to, Teisingumo Teismas mano, jog aplinkybė, kad per ankstesnius tarptautinės finansų krizės etapus finansinės paramos suteikimas kitoms VNVE nepriklausė nuo konkrečių priemonių priėmimo, negali būti laikoma garantija, dėl kurios Laïki ir BoC akcininkams, obligacijų turėtojams ir indėlininkams kiltų teisėtų lūkesčių, kaip taip yra ir finansinės paramos Kipro Respublikai suteikimo atveju.

Galiausiai priminęs, kad pagal bendrą vienodo požiūrio principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas nėra objektyviai pagrįstas, Teisingumo Teismas atmeta šio principo pažeidimo buvimą. Iš tiesų jis konstatuoja, kad atitinkamų bendrovių ir fizinių asmenų padėtis nėra panaši į Kipro centrinio banko, kurio veikla grindžiama vien viešojo intereso tikslais, indėlių Laïki ir BoC filialuose Graikijoje turėtojų, šių dviejų bankų indėlininkų, kurių indėliai neviršijo 100 000 EUR, kitų VNVE, gavusių finansinę paramą anksčiau, nei Kipro Respublika, bankų indėlininkų ir akcininkų arba dar į Kipro kooperatinių bankų sektoriaus narių padėtį.

Apibendrindamas Teisingumo Teismas atmeta visus atitinkamų bendrovių ir fizinių asmenų pateiktus apeliacinius skundus (bylos C-603/18 P ir C-604/18 P), panaikina Bendrojo Teismo skundžiamus sprendimus tiek, kiek jais buvo atmesti Tarybos pateikti nepriimtinumu grindžiami prieštaravimai, susiję su ieškiniais, nukreiptais prieš Euro grupę, ir Sprendimo 2013/236 2 straipsnio 6 dalies b punktu, ir, priimdamas galutinį sprendimą dėl šių prieštaravimų(6), jis juos patenkina.


1      2018 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimai K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt. (T-680/13, EU:T:2018:486) ir Bourdouvali ir kt. / Taryba ir kt. (T-786/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:487) (toliau – skundžiami sprendimai).


2      2013 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/236/ES, skirtas Kiprui, dėl specialiųjų priemonių finansiniam stabilumui ir tvariam augimui atkurti (OL L 141, 2013, p. 32; toliau – Sprendimas 2013/236). Šiame sprendime numatytos kelios priemonės ir rezultatai, siekiant ištaisyti Kipro Respublikos biudžeto deficitą ir atkurti jos finansų sistemos patikimumą. Tarybos pateikti priešpriešiniai apeliaciniai skundai konkrečiai buvo susiję su šio sprendimo 2 straipsnio 6 dalies b punktu, kuriame nurodyta, kad Kipro Respublikos makroekonominio koregavimo programoje numatyta „nustatyti nepriklausomą BoC ir Laïki turto vertinimą ir Laïki operacijas skubiai integruoti į BoC operacijas. Vertinimas atliekamas skubiai, kad būtų galima užbaigti indėlių konvertavimą į [akcijas] [BoC]“.


3      Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis.


4      Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnis.


5      2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimas Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB (C‑8/15 P–C‑10/15 P, EU:C:2016:701).


6      Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį.