Language of document : ECLI:EU:C:2016:355

Byla C‑607/14

Bookit Ltd

prieš

Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs

(First-tier Tribunal (Tax Chamber) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Direktyva 2006/112/EB – Neapmokestinimas – 135 straipsnio 1 dalies d punktas – Sandoriai dėl mokėjimų ir pervedimų – Sąvoka – Kino teatro bilietų pirkimas telefonu arba internetu – Mokėjimas debeto arba kredito kortele – Vadinamosios „mokėjimo kortele apdorojimo“ paslaugos“

Santrauka – 2016 m. gegužės 26 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.        Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Neapmokestinimo atvejai – Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti banko sandoriai – Sąvoka – Kino teatro bilieto pirkimas telefonu arba internetu – Mokėjimas debeto arba kredito kortele – Vadinamoji „mokėjimo kortele apdorojimo“ paslauga – Neįtraukimas

(Tarybos direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies d punktas)

2.        Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Neapmokestinimo atvejai – Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti banko sandoriai – Sandoriai dėl pervedimų ir mokėjimų, kaip jie suprantami pagal minėtą nuostatą – Nustatymo kriterijai

(Tarybos direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies d punktas)

1.        Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 135 straipsnio 1 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, kad neapmokestinimas pridėtinės vertės mokesčiu, numatytas šiame punkte sandoriams dėl mokėjimų ir pervedimų, netaikomas vadinamajai „mokėjimo kredito arba debeto kortele apdorojimo“ paslaugai, kurią teikia apmokestinamasis asmuo, šios paslaugos teikėjas, kai asmuo per šį paslaugos teikėją perka kino teatro bilietą, kurį tas apmokestinamasis asmuo parduoda kito subjekto vardu ir naudai ir už kurį jį perkantis asmuo moka debeto arba kredito kortele.

Iš tiesų mokėjimo kortele apdorojimo paslaugos, kurią šio apmokestinamojo asmens atžvilgiu iš esmės sudaro duomenų, susijusių su naudojama mokėjimo kortele, surinkimas iš pirkėjo, šių duomenų perdavimas savo aptarnaujančiam bankui, kortelę išdavusio banko suteikto autorizavimo kodo gavimas per šį aptarnaujantį banką, po to, patvirtinus galimybę įsigyti bilietą, minėtų duomenų ir minėto autorizavimo kodo perdavimas savo aptarnaujančiam bankui, teikėjas konkrečiai ir svariai nedalyvauja atliekant teisinės ir finansinės padėties pokyčius, kuriais išreiškiamas atitinkamų lėšų nuosavybės teisių perdavimas ir kurie leidžia apibūdinti sandorį dėl mokėjimų ar pervedimų, neapmokestinamą pagal minėtą 135 straipsnio 1 dalies d punktą, bet tik įgyvendina technines ir administracines priemones, leidžiančias jam surinkti informaciją ir ją perduoti savo aptarnaujančiam bankui, taip pat tokiu pačiu būdu gauti informaciją, jam leidžiančią įvykdyti pirkimą ir gauti atitinkamas lėšas.

(žr. 31, 51, 57 punktus ir rezoliucinę dalį)

2.        Tam, kad būtų kvalifikuojamos kaip sandoris dėl pervedimų, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2006/12 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 135 straipsnio 1 dalies d punktą, atitinkamos paslaugos turi sudaryti bendrai vertinamą atskirą visumą, atliekančią tokiam pervedimui būdingas ir esmines funkcijas, taigi ir dėl kurios pervedamos lėšos ir pakeičiama teisinė ir finansinė padėtis. Šiuo atveju reikia atskirti pagal minėtą direktyvą neapmokestinamą paslaugą nuo teikiamos vien fizinės ar techninės paslaugos. Šiuo tikslu visų pirma reikia išnagrinėti paslaugų teikėjo atsakomybės apimtį, ypač klausimą, ar ši atsakomybė yra tik už techninius aspektus, ar apima būdingas ir esmines sandorių funkcijas. Be to, kadangi funkciniai aspektai turi lemiamą reikšmę nustatant, ar sandoris sudarytas dėl pervedimo, kaip tai suprantama pagal minėtą 135 straipsnio 1 dalies d punktą, kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sandorį, kurį sudarius pervedamos lėšos ir pakeičiama teisinė ir finansinė padėtis, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo praktiką, ir kuriam taikomas nagrinėjamas neapmokestinimas, ir sandorį, kuris neturi tokio poveikio, taigi ir kuriam netaikomas tas neapmokestinimas, yra tai, ar atitinkamu sandoriu realiai ar potencialiai perduodamos atitinkamų lėšų nuosavybės teisės, ar jis atlieka tokiam perdavimui būdingas ir esmines funkcijas.

Su sandoriais dėl pervedimų susiję vertinimai taip pat taikytini sandoriams dėl mokėjimų.

(žr. 40, 41, 43 punktus)