BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. kovo 3 d.(*)

„Valstybės pagalba – Vokietijos suteikta pagalba akcijų ir paskolų garantijų forma – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka – Komisijos patvirtinta bendra pagalbos teikimo schema – Sąvoka „sunkumus patirianti įmonė“ – Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti – Pagalbos suma – Pareiga motyvuoti“

Sujungtose bylose T‑102/07 ir T‑120/07

Freistaat Sachsen (Vokietija), atstovaujama advokatų C. von Donat ir G. Quardt,

ieškovė byloje T‑102/07,

MB Immobilien Verwaltungs GmbH, įsteigta Noikirche (Vokietija), iš pradžių atstovaujama advokato G. Brüggen, vėliau advokatų A. Seidl, K. Lengert ir W. T. Sommer,

MB System GmbH & Co. KG, įsteigta Nordhauzene (Vokietija), atstovaujama advokato G. Brüggen,

ieškovės byloje T‑120/07,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą K. Gross ir T. Scharf,

atsakovę,

dėl prašymų panaikinti 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimą 2007/492/EB dėl Valstybės Pagalbos C 38/2005 (ex NN 52/2004), kurią Vokietija suteikė Biria grupei (OL L 183, p. 27),

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas O. Czúcz (pranešėjas), teisėjai I. Labucka ir K. O’Higgins,

posėdžio sekretorė T. Weiler, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2009 m. sausio 20 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinis pagrindas ir ginčo aplinkybės

1.     Bendrijos teisės aktai

1        EB 87 straipsnyje nustatyta:

„1. Išskyrus tuos atvejus, kai ši Sutartis nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

<...>

3. Bendrajai rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma:

a)      pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti;

<...>

c)      pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui <...>.“

2        Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 288, 1999, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 322; toliau – 1999 m. gairės) 2 skyriuje nustatyta:

„2.1. Sąvoka „sunkumus patirianti įmonė“

4)      Bendrija neturi apibrėžimo, kas yra „sunkumus patirianti įmonė“. Tačiau šiose gairėse Komisija laiko, kad įmonė patiria sunkumus, kai savo pačios ištekliais arba iš savo savininkų/akcininkų ar kreditorių gautomis lėšomis negali sustabdyti nuostolių, kurie be valdžios institucijų išorinio įsikišimo per trumpą ar vidutinės trukmės laikotarpį beveik garantuotai pasmerktų ją žlugti.

5)      Šiose gairėse bet kuriuo atveju ir neatsižvelgiant į įmonės dydį įmonė laikoma patirianti sunkumus:

a)      kai daugiau kaip pusė ribotos turtinės atsakomybės bendrovės įregistruoto kapitalo yra prarasta ir daugiau nei ketvirtis to kapitalo prarasta per pastaruosius 12 mėnesių; arba

b)      kai yra prarasta daugiau kaip pusė neribotos turtinės atsakomybės bendrovės kapitalo, fiksuoto įmonės finansinėse ataskaitose, ir daugiau nei ketvirtis to kapitalo prarasta per pastaruosius 12 mėnesių; arba

c)      kai bet kurio tipo bendrovė atitinka jos vidaus teisės aktuose nustatytus kriterijus, pagal kuriuos jai turi būti pradėta bankroto procedūra.

6)      Įprasti sunkumus patiriančios įmonės požymiai yra šie: didėjantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, per dideli pajėgumai, mažėjantys pinigų srautai, augančios skolos, kylančios palūkanos ir krintanti arba nulinė grynoji turto vertė. Ypač sunkiais atvejais įmonė gali būti jau nemoki arba jai pagal jos šalies įstatymus gali būti pradėta bankroto procedūra. Pastaruoju atveju šios gairės taikomos bet kokiai tokios procedūros metu teikiamai pagalbai, kuri įmonei padeda toliau vykdyti savo verslą. Bet kuriuo atveju sunkumus patirianti įmonė turi teisę gauti pagalbą tik tuomet, kai ji akivaizdžiai negali būti sanuojama vien savo ištekliais arba iš savo savininkų/akcininkų ar kreditorių gautomis lėšomis.

<...>“

3        Dėl pagalbos schemų mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) 1999 m. gairių 4 skyriuje nustatyta:

„4.1. Bendrieji principai

64)      Komisija leidžia pagalbos schemas, skirtas sunkumus patiriančių mažųjų ir vidutinių įmonių sanavimui ir restruktūrizavimui, tik tais atvejais, kai tam tikra įmonė atitinka Bendrijoje priimtą [MVĮ] apibrėžimą. Vadovaujantis toliau pateiktomis specialiosiomis nuostatomis, tokių schemų suderinamumas vertinamas atsižvelgiant į 2 ir 3 [skyriuose] nustatytas sąlygas. Apie kiekvieną pagal kokią nors schemą teikiamą pagalbą, kuri neatitinka vienos iš nurodytų sąlygų, turi būti atskirai pranešta Komisijai, ir ji turi būti iš anksto Komisijos patvirtinta.

4.2. Teisė gauti pagalbą

65)      Jei taisyklėse dėl valstybės pagalbos kokiame nors sektoriuje nenumatyta kitaip, apie pagalbos suteikimą mažosioms ir vidutinėms įmonėms pagal nuo šiol leistinas schemas nereikia atskirai pranešti tik tais atvejais, kai įmonė atitinka bent vieną iš trijų 5 [dalyje] nurodytų kriterijų. Apie pagalbą įmonėms, kurios neatitinka nė vieno tų trijų kriterijų, būtina atskirai pranešti Komisijai, kad ji galėtų įvertinti, ar tas įmones galima laikyti sunkumus patiriančiomis įmonėmis.

<...>“

4        1999 m. gairių 6 skyrius susijęs su atitinkamomis priemonėmis pagal EB 88 straipsnio 1 dalį. Dėl pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui schemų derinimo jame numatyta:

„94)      Valstybės narės privalo derinti savo pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui schemas, kurios liks galioti po 2000 m. birželio 30 d., kad po šios datos jos būtų suderintos su šiomis gairėmis, ypač su 4 [punkto] reikalavimais.

95)      Kad Komisija galėtų kontroliuoti derinimo procesą, valstybės narės iki 1999 m. gruodžio 31 d. privalo jai pateikti visų tokių schemų sąrašą. Po to, ne vėliau kaip iki 2000 m. birželio 30 d., jos privalo Komisijai teikti pakankamai informacijos, kad ji galėtų patikrinti, ar tikrai schemos yra pakeistos pagal šias gaires.“

2.     Patvirtintos pagalbos schema

5        Direktyvose dėl Freistaat Sachsen garantijų ekonomikai, laisvosioms profesijoms, žemės ūkiui ir miškininkystei (les Bürgschaftsrichtlinien des Freistaates Sachsen für die Wirtschaft und die freien Berufe sowie die Land- und die Forstwirtschaft) numatyti du garantijų variantai: pirma, garantijos, suteikiamos kaip regioninė pagalba veiklai ir investicijoms (toliau – „regioninės pagalbos variantas“) ir, antra, garantijos, suteikiamos kaip pagalba sanavimui ir restruktūrizavimui (toliau – „pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui variantas“). Europos Komisija minėtas Freistaat Sachsen direktyvas patvirtino 1993 m. birželio 7 d. Sprendimu SG (93) D/9273 dėl valstybės pagalbos Nr. 73/93. Taigi tai – patvirtintos pagalbos schema (toliau – „patvirtintos pagalbos schema“). Minėtame 1993 m. birželio 7 d. sprendime Komisija nurodo, kad garantijos įmonėms, kurių garantas, kaip rūpestingas ūkio subjektas, žino arba turėtų žinoti, kad jos patiria sunkumų, yra pagalba, kuriai netaikomas nagrinėjamas sprendimas ir apie kurią turi būti atskirai pranešta Komisijai.

6        Patvirtintos pagalbos schema buvo suderinta su 1994 m. redakcijos Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 368, 1994, p. 12, toliau – 1994 m. gairės). 1996 m. kovo 13 d. Komisija priėmė Sprendimą 96/475/EB dėl valstybės garantijų restruktūrizavimo projektams (įskaitant atstatymo ir konsolidavimo projektus) didelėms sunkumus patiriančioms įmonėms, suteiktų pagal Saksonijos-Anhalto, Žemutinės Saksonijos, Šiaurės Reino-Vestfalijos, Reino krašto-Pfalco, Bavarijos, Brėmeno, Meklenburgo-Pomeranijos, Šlėzvigo-Holšteino ir Saksonijos žemių (Länder) garantijų schemas (OL L 194, p. 25), suderinamumo su bendrąja rinka, kuriame nustatyta, kad apie garantijas, suteiktas didelių sunkumus patiriančių įmonių restruktūrizavimui pagal tokią garantijų direktyvą, kaip skirtoji Freistaat Sachsen, turėjo būti atskirai pranešta Komisijai. Dėl sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžties šiame sprendime daroma nuoroda į 1994 m. gairių kriterijus. 1996 m. gruodžio 19 d. laiške Vokietijos Federacinė Respublika patvirtino, kad Freistaat Sachsen teisingai perkėlė minėtą sprendimą.

7        Atsižvelgdamos į tai, kad sąvoka „sunkumus patirianti įmonė“ buvo miglota, Vokietijos valdžios institucijos ir Komisija nusprendė, kad būtina vartoti šią sąvoką siekiant taikyti Vokietijos federalinių žemių garantijų programas. Šis klausimas buvo nagrinėjamas 1998 m. kovo 2 d. Komisijos laiške.

8        Minėtame laiške Komisija pasiūlė atitinkamas priemones Vokietijos Länder garantijų direktyvoms taikyti, įskaitant patvirtintos pagalbos schemą ir visų pirma tokią sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ (toliau – „atitinkama priemonė E 16/94“) apibrėžtį:

„Taikant minėtas su garantijomis susijusias taisykles, įmonė laikoma patiriančia sunkumų, jei patenkinamas bent vienas iš šių kriterijų:

–        atitinkama įmonė yra nemoki ar įsiskolinusi [Konkursordnung (Vokietijos reglamento dėl bankroto)] arba [Einführungsgesetz zur Insolvenzordnung (Įvadinio Vokietijos Nemokumo kodekso patvirtinimo įstatymo)] prasme,

–        daugiau nei pusė registruoto nuosavo kapitalo ūkinių bendrijų atveju arba daugiau nei pusė akcinio kapitalo akcinių bendrovių atveju prarasta dėl nuostolių [Aktiengesetz (Vokietijos akcinių bendrovių įstatymo)] 92 straipsnio ir [Gesetz betreffend die Gesellschaften mit beschränkter Haftung (Vokietijos įstatymo dėl ribotos atsakomybės bendrovių)] 49 straipsnio prasme ir kad 25 % tokio kapitalo buvo prarasta per dvylika paskutinių mėnesių iki prašymo suteikti garantiją pateikimo.

Be to, taikant minėtą sąvoką kiekvienu konkrečiu atveju laikantis biudžeto teisės reikia atsižvelgti į [šiuos elementus], kuriuos turi patikrinti garantas:

–        paprastai garantija negali būti suteikta, jei yra didelė tikimybė, kad prireiks garanto (laikinų administracinių instrukcijų dėl Bund biudžeto reglamento 39 straipsnis ir atitinkamos Länder biudžeto taisyklių nuostatos); iš to matyti, kad garantija sunkumus patiriančiai įmonei minėtų kriterijų prasme gali būti suteikta tik tuomet, kai garantas, remdamasis auditoriaus (nepriklausomo) parengta ataskaita ir atsižvelgdamas į garantuojamą paskolą, konstatuoja, kad tolesnio pagalbą gaunančios įmonės veiklos vykdymo perspektyvos yra teigiamos,

–        suteikiant garantiją kiekvienu konkrečiu atveju reikia patikrinti, ar kapitalo rinkoje nėra kitų finansavimo šaltinių.“

9        Vokietijos Federacinė Respublika 1998 m. birželio 29 d. laiške patvirtino, kad buvo taikoma minėta sąvoka „sunkumus patirianti įmonė“.

10      Be to, 1998 m. lapkričio 11 d. Komisijos laiške Vokietijos Federacinei Respublikai dėl sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ patikslinta:

„Dėl klausimų, kurie dar nebuvo galutinai išaiškinti, visų pirma sunkumus patiriančios įmonės apibrėžimo ir de minimis taisyklės taikymo garantijoms sunkumus patiriančioms įmonėms, Komisija siūlo palaukti, kol bus priimtos iš dalies pakeistos gairės dėl pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui. Priėmus sprendimą neišspręsti klausimai bus prireikus pritaikyti pagal gaires.“

11      Patvirtintos pagalbos schema vėliau pritaikyta pagal 1999 m. gaires. Pagal 1999 m. gairių 6 skyriuje išvardytas atitinkamas priemones (žr. 4 skyrių), Vokietijos Federacinė Respublika 1999 m. gruodžio 1 d. laiške perdavė Komisijai pagalbos schemų, kurios galiojo ir po 2000 m. birželio 30 d. ir kurios dėl to turėjo būti pritaikytos pagal minėtas atitinkamas priemones (toliau – 1999 m. gruodžio 1 d. laiškas), sąrašą. Į šį sąrašą buvo įtraukta patvirtintos pagalbos schema. 2000 m. sausio 20 d. laišku (toliau – 2000 m. sausio 20 d. laiškas) Vokietijos Federacinė Respublika pritarė minėtoms atitinkamoms priemonėms. Be to, pagal 1999 m. gairių 95 dalį Vokietijos Federacinė Respublika Komisijai taip pat šiuo klausimu perdavė įvairius dokumentus (2000 m. birželio 30 d., gruodžio 11 d. ir 2001 m. kovo 26 d. laiškai), patvirtinančius, kad galiojančios Vokietijos pagalbos schemos buvo pritaikytos pagal minėtas atitinkamas priemones.

12      Tokiomis aplinkybėmis Vokietijos Federacinė Respublika 2000 m. birželio 30 d. laišku (toliau – 2000 m. birželio 30 d. laiškas) taip pat pateikė valstybės garantijų pagal Bund ir Länder direktyvas dėl garantijų kontrolės schemą (Prüfraster für staatliche Bürgschaften aus den Bürgschaftsrichtlinien des Bundes und der Länder, toliau – kontrolės schema).

3.     Nagrinėjamos įmonės

13      Biria grupė vykdo veiklą dviračių gamybos ir prekybos sektoriuje.

14      Pirmoji ieškovė byloje T‑120/07, MB Immobilien Verwaltungs GmbH (toliau – MB Immobilien), perėmė Biria AG (naujosios įmonės), ankstesnės Biria grupės patronuojančios bendrovės, teises.

15      Biria AG (naujoji įmonė) buvo įsteigta 2003 m. susijungus Biria AG (ankstesnei įmonei) su Sachsen Zweirad GmbH, kuri iš pradžių pervadinta Biria GmbH, o vėliau Biria AG (naujoji įmonė). Vienintelis Biria AG (naujosios įmonės) savininkas buvo Mehdi Biria.

16      Antroji ieškovė byloje T‑120/07, MB System GmbH & Co. KG, perėmė Bike Systems GmbH & Co., Thüringer Zweiradwerk KG (toliau – Bike Systems), kuri buvo viena iš svarbiausių Biria grupės įmonių, teises. MB System gamino tik dviračius, o kita grupės įmonė buvo atsakinga už jų pardavimą.

4.     Nagrinėjamos priemonės

17      Nuo 2001 m. kovo iki 2003 m. gruodžio mėn. Biria grupė gavo tris finansinius įnašus.

18      Pirma, 2001 m. kovo mėnesį gbb Beteiligungs AG (toliau – gbb), valstybinio Vokietijos banko Deutsche Ausgleichsbank, kuris yra valstybės jurisdikcijai pavaldi įstaiga ir kurio užduotis yra skatinti Vokietijos ekonomiką atsižvelgiant į viešąjį interesą, pavaldžioji bendrovė, įsigijo Bike Systems akcijų be balsavimo teisės už maždaug 2 070 732 eurų, kurios galiojo iki 2010 m. pabaigos (toliau – 1‑oji priemonė).

19      Antra, 2003 m. kovo 23 d. Freistaat Sachsen pagal patvirtintos pagalbos schemą suteikė Sachsen Zweirad 80 % garantiją 5,6 mln. eurų gamybos priemonių kredito atžvilgiu, kurios pabaigos terminas iš pradžių buvo nustatytas iki 2008 m. pabaigos (toliau – 2‑oji priemonė). Ši garantija 2004 m. sausio 5 d. buvo grąžinta ir pakeista garantija, suteikta Biria GmbH (žr. 20 punktą toliau).

20      Trečia, 2003 m. gruodžio 9 d. Freistaat Sachsen suteikė Biria GmbH 80 % garantiją 24 875 000 eurų dydžio gamybos priemonių kredito atžvilgiu (toliau – 3‑oji priemonė), taip pat pagal patvirtintos pagalbos schemą, kuri turėjo įsigalioti 2004 m. sausio 5 d., Sachsen Zweirad grąžinus pagal 2‑ąją priemonę suteiktą garantiją.

5.     Administracinė procedūra

21      2003 m. liepos ir rugpjūčio mėn. Komisija gavo skundų dėl Biria grupei suteiktos garantijos ir valstybės valdomų šios grupės įmonių akcijų.

22      2003 m. rugsėjo 9 d. laišku Komisija paprašė Vokietijos Federacinės Respublikos paaiškinimų. Pastaroji šį prašymą įvykdė.

23      2004 m. spalio 18 d. Komisija Vokietijos Federacinei Respublikai išsiuntė nurodymą pateikti papildomos informacijos, nes kilo abejonių, ar pagalbos priemonės Biria grupei atitiko schemas, pagal kurias šios priemonės tariamai buvo suteiktos. Atsakydama į šį nurodymą Vokietijos Federacinė Respublika 2005 m. sausio 31 d. laišku (toliau – 2005 m. sausio 31 d. laiškas) pateikė papildomos informacijos. 2005 m. sausio 31 d. laišku Vokietijos Federacinė Respublika pranešė Komisijai, kad 3‑oji priemonė taip pat buvo suteikta remiantis patvirtintos pagalbos schema.

24      2005 m. spalio 20 d. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl trijų galimų valstybės pagalbos priemonių. Tame pačiame sprendime ji konstatavo, kad kelios kitos tariamai neteisėtai suteiktos pagalbos priemonės nebuvo valstybės pagalba arba buvo suteiktos remiantis patvirtintos pagalbos schema. Šis Komisijos sprendimas buvo paskelbtas 2006 m. sausio 5 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 2, p. 14). Komisija paprašė visų suinteresuotųjų šalių pareikšti pastabas dėl galimų pagalbos priemonių. Savo pastabas pateikė įvairios skundą padavusios bendrovės. Šios pastabos buvo pateiktos Vokietijos Federacinei Respublikai 2006 m. vasario 6 d. ir kovo 2 d. laiškais. Vokietijos Federacinė Respublika pateikė atsakymus 2006 m. balandžio 5 d. ir gegužės 12 d. laiškais.

25      Vokietijos Federacinė Respublika 2006 m. sausio 23 d. laišku perdavė savo pastabas dėl oficialios tyrimo procedūros pradžios (toliau – 2006 m. sausio 23 d. laiškas).

26      2006 m. vasario 6 d. laišku Komisija Vokietijos Federacinės Respublikos paprašė papildomos informacijos, kurią Vokietija pateikė 2006 m. balandžio 5 d. laišku. 2006 m. liepos 19 d. Komisija išsiuntė dar vieną prašymą pateikti papildomos informacijos, į kurį Vokietija atsakė 2006 m. rugsėjo 25 d. laišku.

6.     Ginčijamas sprendimas

27      2007 m. sausio 24 d. Komisija priėmė Sprendimą 2007/492/EB dėl Valstybės Pagalbos C 38/2005 (ex NN 52/2004), kurią Vokietija suteikė Biria grupei (OL L 183, p. 27, toliau – ginčijamas sprendimas). Ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatyta:

„1 straipsnis

[Vokietijos Federacinės Respublikos] valstybės pagalba [Bike Systems], [Sachsen Zweirad] ir Biria GmbH (dabar Biria AG) yra nesuderinama su bendrąja rinka. Pagalbą sudarė šios priemonės:

a)      1‑oji priemonė: [Bike Systems] 2 070 732 EUR vertės akcijos be balsavimo teisės. Pagalbos elementas atitinka skirtumą tarp orientacinių palūkanų, pridedant 1000 pagrindinių punktų, ir faktinio atlygio už akcijas be balsavimo teisės (fiksuota norma pridedant 50 % kintamo atlygio);

b)      2‑oji priemonė: 4 480 000 EUR garantija [Sachsen Zweirad]. Pagalbos elementą sudaro skirtumas tarp orientacinių palūkanų, pridedant 800 pagrindinių punktų, ir palūkanų, už kurias buvo suteikta laiduojama paskola;

c)      3‑ioji priemonė: 19 900 000 EUR garantija Biria GmbH (dabar Biria AG). Pagalbos elementą sudaro skirtumas tarp orientacinių palūkanų, pridedant 700 pagrindinių punktų, ir palūkanų, už kurias buvo suteikta laiduojama paskola.

2 straipsnis

1. [Vokietijos Federacinė Respublika] imasi visų priemonių, kurios būtinos, kad iš pagalbos gavėjo būtų išieškota 1 straipsnyje minima neteisėtai suteikta pagalba.

2. Akcijų be balsavimo teisės ir garantijos Biria GmbH (dabar Biria AG) galiojimas bus nutrauktas per du mėnesius nuo šio sprendimo paskelbimo.

<...>“

28      Iš esmės ginčijamas sprendimas grindžiamas šiais pagrindais. Dėl 1‑osios priemonės Komisija laikėsi nuomonės, kad gbb įsigytos akcijos buvo priskirtinos prie valstybės priemonių ir kad Bike Systems jomis buvo suteiktas pranašumas, kadangi pastaroji jų rinkoje nebūtų gavusi tomis pačiomis sąlygomis. Remdamasi savo Pranešimo dėl [EB] 87 ir [EB] 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (OL C 71, 2000, p. 14) 3.2 punktu Komisija nusprendė, kad visos tokios akcijos turėjo būti laikomos pagalbos elementu, kadangi Bike Systems buvo sunkumų patirianti įmonė akcijų įsigijimo metu ir su šia investicija susijusi rizika buvo didelė, nes rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas tokių akcijų nebūtų pirkęs. Dėl 2 ir 3 priemonių Komisija laikėsi nuomonės, kad pagalbos gavėjos buvo didelės įmonės, kurios atitinkamų garantijų suteikimo momentu patyrė sunkumų pagal 1999 m. gairių, visų pirma jų 6 dalies, kriterijus. Taigi minėtoms garantijoms nebuvo taikoma patvirtintos pagalbos schema ir apie jas turėjo būti atskirai pranešta Komisijai. Be to, 1, 2 ir 3 priemonių atžvilgiu ji konstatavo, kad EB 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos išimtys nebuvo taikomos ir kad, be kita ko, jai nebuvo pateikta jokia informacija, visų pirma kiek tai susiję su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu, kaip reikalaujama 1999 m. gairėse. Dėl 2 ir 3 priemonių Komisija ginčijamame sprendime, be kita ko, nurodo, kad Sachsen Zweirad gavo restruktūrizavimo pagalbą 1996 m. balandžio ir 1998 m. kovo mėn., todėl suteikiant abi garantijas buvo pažeistas vienkartinės pagalbos principas, kadangi nuo restruktūrizavimo pabaigos praėjo mažiau kaip 10 metų ir nagrinėjamu atveju nebuvo jokių ypatingų aplinkybių. Taigi Komisija mano, kad nebuvo laikytasi 1999 m. gairių.

 Procesas ir šalių reikalavimai

29      2007 m. balandžio 5 ir 16 d. teismo kanceliarijoje pateiktais pareiškimais, atitinkamai užregistruotais numeriais T‑102/07 ir T‑120/07, pirma, Freistaat Sachsen ir, antra, MB Immobilien ir MB System pareiškė nagrinėjamus ieškinius.

30      Atskiru dokumentu, pateiktu teismo kanceliarijai 2007 m. rugpjūčio 13 d., MB Immobilien pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą. Šis prašymas buvo atmestas 2007 m. spalio 11 d. teismo pirmininko nutartimi, o klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimas atidėtas.

31      2008 m. lapkričio 24 d. teismo ketvirtosios kolegijos pirmininko nutartimi, išklausius bylos šalis, bylos T‑102/07 ir T‑120/07 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis bei priimtas sprendimas pagal Bendrojo teismo procedūros reglamento 50 straipsnį.

32      Byloje T‑102/07 Freistaat Sachsen Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jis susijęs su 2 ir 3 priemonėmis,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

33      Byloje T‑120/07 MB Immobilien ir MB System Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

34      Byloje T‑102/07 Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš Freistaat Sachsen bylinėjimosi išlaidas.

35      Byloje T‑120/07 Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš MB Immobilien ir MB System bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

36      Ieškinys byloje T‑102/07 grindžiamas trimis pagrindais. Pirmasis pagrindas susijęs su Bendrijos teisės pažeidimu, grindžiamu neteisingu patvirtintos pagalbos schemos aiškinimu. Jį sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje Freistaat Sachsen teigia, kad nebuvo taikyta atitinkama priemonė E 16/94. Antrojoje dalyje ji tvirtina, kad nenurodyti motyvai. Trečiojoje dalyje Freistaat Sachsen teigia, kad nagrinėjamos įmonės nėra sunkumus patiriančios įmonės patvirtintos pagalbos schemos prasme. Antrajame pagrinde teigiama, kad neteisingai įvertinti su nagrinėjamų įmonių sunkumais susiję faktai. Jį sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje Freistaat Sachsen tvirtina, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja Komisijos praktikai. Antroje dalyje ji tvirtina, kad 1999 m. gairių 6 dalies kriterijai buvo įvertinti neteisingai. Trečiajame pagrinde teigiama, kad nenurodyti motyvai, susiję su pagalbos elemento suma.

37      Ieškinį byloje T‑120/07 taip pat sudaro trys pagrindai. Pirmasis pagrindas susijęs su Bendrijos teisės pažeidimu, grindžiamu klaidingu patvirtintos pagalbos schemos aiškinimu. Antrasis pagrindas susijęs su klaidingu faktų, susijusių su pagalbą gavusių įmonių sunkumais, vertinimu. Trečiasis pagrindas susijęs su pareigos motyvuoti pažeidimu. Jį sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje MB Immobilien ir MB System tvirtina, kad Komisija nenurodė priežasčių, dėl kurių ji nesilaikė 1999 m. gairių. Antroje dalyje jos tvirtina, kad nemotyvuotas atitinkamos priemonės E 16/94 pagrindas. Trečioje dalyje jos nurodo, kad Komisija nemotyvavo savo sprendimo netaikyti atitinkamos priemonės E 16/94. Ketvirtoje dalyje jos teigia, kad padaryta didelė motyvavimo klaida nustatant grąžintinos pagalbos sumą.

38      Reikia konstatuoti, kad argumentai, kuriuos Freistaat Sachsen pateikia ieškinyje byloje T‑102/07, o MB Immobilien bei MB System – ieškinyje byloje T‑120/07, didžiąja dalimi sutampa, nors Freistaat Sachsen kaltinimai susiję tik su 2 ir 3 priemonėmis, o MB Immobilien ir MB System kaltinimai susiję ir su 1‑ąja priemone. Pirma, iš esmės jų kaltinimai dėl 2 ir 3 priemonių susiję su patvirtintos pagalbos schemos pažeidimu, kadangi vietoj sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ siauros apibrėžties, pateiktos atitinkamoje priemonėje E 16/94, Komisija taikė 1999 m. gairėse nurodytą apibrėžtį, visų pirma jų 6 dalyje išvardytus požymius. Antra, ieškovės tvirtina, kad Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų pagalbą gavusias įmones priskyrusi sunkumus patiriančioms įmonėms. Trečia, ieškovės teigia, kad pažeista pareiga motyvuoti. Būtent tokia tvarka toliau analizuojami jų kaltinimai.

1.     Dėl kaltinimų, kad nebuvo taikyta atitinkamoje priemonėje E 16/94 pateikta sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžtis

 Šalių argumentai

39      Ieškovės neginčija, kad sunkumus patiriančioms įmonėms regioninės pagalbos variantas pagal patvirtintos pagalbos schemą netaikomas. Tačiau jos iš esmės teigia, kad Komisija savo analizę, jog pagal 2 ir 3 priemones pagalbą gavusios įmonės patyrė sunkumų, turėjo grįsti atitinkamos priemonės E 16/94 kriterijais, o ne kriterijais, nurodytais 1999 m. gairių 4‑6 dalyse, kurie yra tariamai išsamesni.

40      Freistaat Sachsen nuomone, atsižvelgdama į teismų praktiką, Komisija turėjo nagrinėti 2 ir 3 priemones remdamasi patvirtintos pagalbos schemos sąlygomis (1994 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Italija prieš Komisiją, C‑47/91, Rink. p. I‑4635). Tačiau Komisijos išvada ginčijamame sprendime, kad 2 ir 3 priemonės neatitiko patvirtintos pagalbos schemos, buvo pagrįsta ne sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžtimi, pateikta atitinkamoje priemonėje E 16/94, bet 1999 m. gairių 6 dalyje išvardytais kriterijais. Taigi Komisija pervertino savo diskrecijos apimtį faktiškai taikydama pagalbos schemą, kurią ji anksčiau buvo patvirtinusi.

41      Freistaat Sachsen primena, kad patvirtintą pagalbos schemą sudaro du variantai: pirma, regioninės pagalbos variantas ir, antra, pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui variantas. 2 ir 3 priemonės buvo suteiktos pagal regioninės pagalbos variantą, todėl turėjo būti taikoma sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžtis, pateikta atitinkamoje priemonėje E 16/94.

42      Freistaat Sachsen visų pirma remiasi esamų faktų aiškinimu ir laiškais, kuriais buvo apsikeista iki 1999 m. gairių priėmimo.

43      Taigi pažymėtina, kad sąvoka „sunkumus patirianti įmonė“ pirmą kartą apibrėžta Sprendime SG (93) D/9273 kaip bet kokia įmonė, kurios garantas, kaip rūpestingas ūkio subjektas, žino arba turėtų žinoti, kad ji patiria sunkumų.

44      Freistaat Sachsen teigimu, Komisija Sprendime 96/475 dėl garantijų restruktūrizavimo projektams, teikiamų didelėms sunkumus patiriančioms įmonėms pagal keleto Vokietijos Länder garantijų schemas, įskaitant Freistaat Sachsen, nusprendė, kad apie didelėms sunkumus patiriančioms įmonėms suteikiamas garantijas turi būti atskirai pranešta. Iš to matyti, kad pagal patvirtintos pagalbos schemos pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui variantą garantijos nuo tada galėjo būti teikiamos tik sunkumus patiriančioms MVĮ. Freistaat Sachsen teigimu, į patvirtintos pagalbos schemos regioninės pagalbos variantą nebuvo atsižvelgta, o tai patvirtinta 1996 m. gruodžio 19 d. laiške (žr. šio sprendimo 6 punktą).

45      Be to, Freistaat Sachsen pažymi, kad iš Vokietijos Federacinės Respublikos ir Komisijos susirašinėjimo, pavyzdžiui, 1998 m. kovo 2 d. laiško (žr. šio sprendimo 7 punktą), matyti, kad panašios garantijų programos veikė daugelyje Länder ir taip pat federaciniu lygmeniu. Kadangi regioninės paramos priemonė buvo svarbi, reikėjo tinkamai apibrėžti sąvoką „sunkumų nepatiriančios įmonės“. Freistaat Sachsen teigimu, tokios apibrėžties paieškos buvo keleto diskusijų ir ilgo susirašinėjimo laiškais tarp Komisijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos dalykas, kurios buvo užbaigtos tik Komisijai pasiūlius sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžtį, pateiktą atitinkamoje priemonėje E 16/94.

46      Atitinkamoje priemonėje E 16/94 buvo iš naujo apibrėžta, kokioms sunkumus patiriančioms įmonėms netaikoma regioninė pagalba. Regioninė pagalba netaikoma, pirma, įmonėms, kurios atitinka aiškius kriterijus, kurie vėliau buvo pakartotinai išdėstyti 1999 m. gairių 5 dalyje, ir, antra, įmonėms, kurių atveju kyla rizika, kad bus pasinaudota garantija. Ši apibrėžtis nuo tada nebuvo pakeista.

47      Freistaat Sachsen dar kartą pažymi, kad 1998 m. lapkričio 11 d. laiške (žr. šio sprendimo 10 punktą) Komisija nurodė, jog klausimas dėl sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžties dar nebuvo galutinai išaiškintas, tačiau kad, siekiant teisinio saugumo, turėjo būti taikomi atitinkamos priemonės E 16/94 kriterijai.

48      Antra, Freistaat Sachsen teigia, kad iš Vokietijos Federacinės Respublikos ir Komisijos apsikeitimo laiškais priėmus 1999 m. gaires matyti, kad atitinkamoje priemonėje E 16/94 pateikta sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžtis, taikoma patvirtintos pagalbos schemos regioninės pagalbos variantui, nepasikeitė.

49      Freistaat Sachsen teigimu, 1999 m. gruodžio 1 d. laiškas susijęs išimtinai su pagalba sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti. Tas pats pasakytina apie 2000 m. sausio 20 d. laišką, kuriame Vokietijos Federacinė Respublika pritarė atitinkamoms priemonėms, numatytoms 1999 m. gairių 6 dalyje, kadangi minėtos atitinkamos priemonės buvo taip pat susijusios tik su pagalbos schemomis, skirtomis pagalbai sanavimui ir restruktūrizavimui. Iš minėto laiško taip pat matyti, kad sunkumus patiriančioms MVĮ turėjo būti taikoma 1999 m. gairių 5 dalyje pateikta apibrėžtis.

50      Dokumentai, perduoti 2000 m. birželio 30 d. laišku, taip pat buvo susiję tik su pagalbos schemomis sanavimui ir restruktūrizavimui. Kontrolės schemos 3.5 punkte buvo apibendrintos regioninės pagalbos programos arba jų variantai, o 4 punktas buvo susijęs išimtinai su pagalba sanavimui ir restruktūrizavimui. Tas pats pasakytina apie vėlesnius 4 punkto pakeitimus, kurie buvo tolesnio apsikeitimo laiškais tarp Komisijos ir Vokietijos vyriausybės dalykas.

51      Trečia, Freistaat Sachsen mano, kad dviejų šiek tiek skirtingų sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžčių taikymą pagal patvirtintos pagalbos schemos regioninės pagalbos variantą ir pagalbos sanavimui bei restruktūrizavimui variantą lemia skirtingi minėtų variantų tikslai.

52      Pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui variantu buvo siekiama užtikrinti, kad tik 1999 m. gairių 5 dalies kriterijus atitinkančios MVĮ galėtų gauti pagalbą sanavimui ir restruktūrizavimui. Freistaat Sachsen nurodo, kad pagal regioninės pagalbos variantą įmonės galėjo gauti regioninę pagalbą, jei jos nebuvo sunkumus patiriančios įmonės pagal atitinkamą priemonę E 16/94, t. y. pagal aiškiai apibrėžtus kriterijus, atitinkančius 1999 m. gairių 5 skyriaus kriterijus, arba jei buvo mažai tikėtina, kad bus pasinaudota garantija.

53      Galiausiai Freistaat Sachsen tvirtina, kad 1999 m. gairių 6 dalyje išvardyti sunkumus patiriančios įmonės požymiai yra pernelyg migloti, kad valstybės narės galėtų jais naudotis kaip kriterijais vertindamos, ar siūloma pagalbos priemonė atitinka galiojančią schemą.

54      MB Immobilien ir MB System savo ruožtu tvirtina, kad Komisija turėjo nagrinėti 2 ir 3 priemones atsižvelgdama į patvirtintos pagalbos schemos sąlygas ir šiuo atžvilgiu taip pat nurodo atitinkamą priemonę E 16/94. Jos teigia, kad atitinkamos priemonės E 16/94 sąlygos, palyginti su nustatytomis 1999 m. gairėse, yra siauresnės. Šioje byloje turėtų būti taikomi ne požymiai minėtų gairių prasme, bet biudžeto teisės kriterijus, nustatytas atitinkamoje priemonėje E 16/94. Pagal šį kriterijų garantijos neturėtų būti teikiamos, jei yra didelė tikimybė, kad bus pasinaudota garantija. Vokietijos Federacinė Respublika pritarė tokiai apibrėžčiai ir tiek Freistaat Sachsen, tiek pagalbos gavėjoms turėjo būti suteikta galimybė remtis tuo, kad patvirtintos pagalbos schema buvo taikoma kaip speciali schema.

55      MB Immobilien ir MB System tvirtina, kad patvirtintos pagalbos schemos pritaikymas pagal 1999 m. gaires turėjo įtakos tik pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui variantui. Komisija buvo pasiūliusi, kad būtų pranešta apie visas didelėms įmonėms suteikiamas garantijas, nepaisant pagalbos pobūdžio, tačiau nepaminėjo, kad Vokietijos Federacinė Respublika šį pasiūlymą atmetė. Šis klausimas dar galutinai neišspręstas.

56      MB Immobilien ir MB System teigimu, garantijos, kuriomis remiamos restruktūrizavimo ir sanavimo priemonės sunkumus patiriančioms įmonėms patvirtintos pagalbos schemos prasme, galėjo būti suteiktos tik MVĮ. Kiek tai susiję su regionine pagalba veiklai ir investicijoms, kaip nurodyta atitinkamoje priemonėje E 16/94, taikytini 1999 m. gairių 5 dalies griežti kriterijai turėtų būti papildyti dvejopa sąlyga pagal biudžeto teisę, pagal kurią garantija negali būti suteikta, jei labai tikėtina, kad ja bus pasinaudota ir kad dėl to garantijos gali būti suteiktos sunkumus patiriančioms įmonėms, tik jei garantas, remdamasis nepriklausomo auditoriaus parengta ataskaita, konstatuoja, kad pagalbą gavusi įmonė, atsižvelgiant į garantuotą paskolą, turi daug galimybių tęsti veiklą. Be to, dėl Sprendime 96/475 nustatytos pareigos pranešti apie didelėms sunkumus patiriančioms įmonėms suteiktą pagalbą sanavimui ir restruktūrizavimui, MB Immobilien ir MB System teigia, kad Vokietijos Federacinė Respublika jai pritarė abiejų variantų atveju tik Badeno-Viurtembergo (Vokietija) ir Hamburgo (Vokietija) atžvilgiu. Kiek tai susiję su regioninės pagalbos variantu, patvirtintos pagalbos schemai Sprendimas 96/475 įtakos neturėjo. Todėl kriterijus, naudotinas siekiant patikrinti, ar tokios garantijos priimtinos, tebebuvo minėtas biudžeto kriterijus ir jis nebuvo pakeistas požymiais, nurodytais 1999 m. gairėse.

57      Komisija tvirtina, kad minėti kaltinimai turi būti atmesti. Ji ginčija atitinkamos priemonės E 16/94 taikymą ir tvirtina, kad ginčijamame sprendime ji teisingai taikė 1999 m. gairių 4‑6 dalių kriterijus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

58      Reikia konstatuoti, kad ieškovės neginčija, jog sunkumus patiriančioms įmonėms patvirtintos pagalbos schemos regioninės pagalbos variantas netaikomas. Tačiau jos tvirtina, kad Komisija 2 ir 3 priemonių atžvilgiu negalėjo ginčijamo sprendimo grįsti sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžtimi, pateikta 1999 m. gairių 4‑6 dalyse, kad nagrinėjamoms įmonėms būtų netaikomas regioninės pagalbos variantas, o vietoj to turėjo taikyti atitinkamoje priemonėje E 16/94 pateiktą siauresnę apibrėžtį. Iš tiesų Vokietijos Federacinė Respublika nepritarė tokiai tariamai platesnei apibrėžčiai, pateiktai 1999 m. gairėse, patvirtintos pagalbos schemos regioninės pagalbos variantui. Be to, 1999 m. gairių 6 dalyje nurodyti požymiai pernelyg netikslūs, kad valstybės narės galėtų įvertinti finansinių priemonių atitiktį patvirtintos pagalbos schemai.

59      Dėl Komisijos diskrecijos primintina, kad kai Komisija susiduria su individualia pagalba, kuri tariamai buvo suteikta taikant iš anksto patvirtintą sistemą, ji jos negali iš karto tirti pagal EB sutartį. Prieš pradėdama bet kokią procedūrą, ji privalo patikrinti, ar pagalba patenka į bendrąją schemą ir ar atitinka ją patvirtinančiame sprendime numatytas sąlygas. Jei Komisija taip nesielgtų, ji kiekvienos individualios pagalbos tyrimo atveju galėtų pakeisti pagalbos schemą patvirtinantį savo sprendimą, kurį priimant jau buvo preziumuojama, kad buvo atliktas tyrimas pagal EB 87 straipsnį (šiuo atžvilgiu žr. 40 punkte minėto sprendimo Italija prieš Komisiją 24 punktą).

60      Todėl griežtai ir aiškiai laikantis bendrąją patvirtintą schemą patvirtinančio sprendimo sąlygų suteikta pagalba yra laikoma esama pagalba, apie kurią neturi būti pranešama Komisijai ir kuri neturi būti tiriama pagal EB 87 straipsnį (2002 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo ARAP ir kt. prieš Komisiją, C‑321/99 P, Rink. p. I‑4287, 83 punktas ir 2004 m. lapkričio 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ferriere Nord prieš Komisiją, T‑176/01, Rink. p. II‑3931, 51 punktas).

61      Tačiau, jei priemonių neapima nurodyta bendroji schema, jos yra nauja pagalba, kurios suderinamumas su bendrąja rinka turi būti pateiktas Komisijai ištirti. Iš tiesų iš 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB [88] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 2 straipsnio matyti, kad „valstybė narė iš anksto praneša Komisijai apie bet kuriuos planus skirti naują pagalbą“.

62      Be to, reikia pažymėti, kad Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pagalbos suderinamumas su atitinkama schema, patenka į jos pareigą prižiūrėti, kaip taikomi EB 87 ir 88 straipsniai. Todėl Komisijos atliekamas pagalbos suderinamumo su šia schema nagrinėjimas nėra iniciatyva, kuri viršija jos kompetencijos ribas. Tad Komisijos vertinimo neturėtų riboti nacionalinių institucijų, kurios suteikė pagalbą, vertinimas.

63      Dėl argumento, kad Vokietijos Federacinė Respublika nepritarė sunkumus patiriančios įmonės apibrėžčiai, pateiktai 1999 m. gairių 4‑6 dalyse, patvirtintos pagalbos schemos regioninės pagalbos varianto atžvilgiu, iš Reglamento Nr. 659/1999 17 straipsnio 1 dalies matyti, kad Komisija, bendradarbiaudama su valstybe nare, pagal EB [88] straipsnio 1 dalį iš jos gauna visą tyrimui reikalingą informaciją apie galiojančias pagalbos schemas. Jeigu Komisija, vadovaudamasi gauta informacija, padaro išvadą, kad atitinkama pagalbos schema neatitinka arba daugiau nebeatitinka bendrosios rinkos, suinteresuotajai valstybei narei ji pateikia rekomendaciją, siūlančią imtis atitinkamų priemonių siekiant iš dalies pakeisti arba panaikinti esamos pagalbos schemą pagal Reglamento Nr. 659/1999 18 straipsnį.

64      Šiuo atžvilgiu iš Reglamento Nr. 659/1999 19 straipsnio matyti, kad „jeigu suinteresuotoji valstybė narė pritaria pasiūlytoms priemonėms ir apie tai praneša Komisijai, Komisija tą faktą įregistruoja ir informuoja apie tai valstybę narę“. Minėtame straipsnyje taip pat nurodyta, kad „minėtoji valstybė narė privalo įgyvendinti atitinkamas priemones, kurioms ji pritarė“.

65      Nagrinėjamoje byloje pagal atitinkamas 1999 m. gairių priemones (žr. šio sprendimo 4 punktą) Vokietijos Federacinė Respublika 1999 m. gruodžio 1 d. laišku perdavė Komisijai pagalbos schemų, kurios tebegaliojo po 2000 m. birželio 30 d. ir kurios, remiantis minėtu laišku, turėjo būti pritaikytos pagal atitinkamas priemones, sąrašą. Į šį sąrašą įtraukta patvirtintos pagalbos schema. 2000 m. sausio 20 d. laišku Vokietijos Federacinė Respublika pritarė atitinkamoms priemonėms, pasiūlytoms 1999 m. gairių 6 skyriuje.

66      Tačiau, ieškovių teigimu, Vokietijos Federacinė Respublika pritarė atitinkamoms priemonėms tik pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui schemų atžvilgiu ir todėl tik patvirtintos pagalbos schemos pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui varianto atžvilgiu. Iš to jos daro išvadą, kad būtent sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžtis, pateikta atitinkamoje priemonėje E 16/94, toliau taikoma patvirtintos pagalbos schemos regioninės pagalbos varianto atžvilgiu.

67      Tokius argumentus reikia atmesti.

68      Iš tiesų Komisija teisingai pažymi, kad prie bylos dokumentų pridėtuose Vokietijos Federacinės Respublikos laiškuose nedaromas skirtumas tarp skirtingų patvirtintos pagalbos schemos variantų. Be to, minėta pagalbos schema be patikslinimų minima 1999 m. gruodžio 1 d. laiške. 2000 m. sausio 20 d. laiškas taip pat yra bendro pobūdžio. Todėl nebuvo įrodyta, kad buvo aiškiai draudžiama taikyti 1999 m. gaires patvirtintos pagalbos schemos regioninės pagalbos variantui.

69      Be to, kontrolės schemoje, kuri, kaip matyti iš 2000 m. birželio 30 d. laiško, yra sudėtinė Vokietijos garantijų schemų dalis ir kuria minėtoje srityje perkeliamos atitinkamos priemonės, visų pirma jos 4.1 punkte, aiškiai nurodoma pareiga atskirai informuoti apie pagalbą sanavimui ir restruktūrizavimui, skirtą didelėms sunkumus patiriančioms įmonėms 1999 m. gairių prasme. Todėl iš kontrolės schemos 4.1 punkto galima daryti išvadą, kad Vokietijos Federacinė Respublika sutiko, jog apie bet kurią garantiją, kuri gali būti laikoma pagalba sanavimui ir restruktūrizavimui (išskyrus garantijas, suteiktas pagal pagalbos schemą MVĮ, atitinkančias bent vieną iš trijų 1999 m. gairių 5 dalyje išvardytų kriterijų, žr. šio sprendimo 78 punktą), turi būti atskirai pranešta Komisijai pagal 1999 m. gaires.

70      Tiesa, kad, kaip pažymi Freistaat Sachsen, nagrinėjamuose laiškuose tam tikrais atžvilgiais aiškiai nurodomos „pagalbos schemos sanavimui ir restruktūrizavimui“. Pavyzdžiui, 1999 m. gruodžio 1 d. laiške minima, kad visos „esamos pagalbos schemos sanavimui ir restruktūrizavimui“, galiojančios po 2000 m. birželio 30 d., pritaikomos pagal 1999 m. gaires. Tas pats pasakytina apie kontrolės schemą. Tai visiškai atitinka 1999 m. gairių 6.3 punkto formuluotę, pagal kurią reikalaujama pritaikyti „esamas pagalbos schemas sanavimui arba restruktūrizavimui atsižvelgiant į šias gaires“.

71      Tačiau, priešingai nei tvirtina Freistaat Sachsen, iš nuorodų į „pagalbos schemas sanavimui ir restruktūrizavimui“ nematyti, kad Vokietijos Federacinė Respublika atitinkamoms priemonėms pritarė tik patvirtintos pagalbos schemos pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui varianto atžvilgiu.

72      Iš tiesų, net jei būtų manoma, kad 1999 m. gairėse nurodytoms atitinkamoms priemonėms buvo pritarta tik esamos pagalbos schemos sanavimui ir restruktūrizavimui atžvilgiu, tai nereiškia, kad Freistaat Sachsen galėjo neatsižvelgti į 1999 m. gaires, kai 1999 m. spalio 9 d. jos įsigaliojo ir Vokietijos Federacinė Respublika pritarė jose nurodytoms atitinkamoms priemonėms, suteikė finansines lengvatas potencialiai sunkumus patiriančioms įmonėms. Tai tiesa, net jei iš pirmo žvilgsnio minėtos lengvatos atitiko esamos regioninės pagalbos schemos sąlygas regionui, kuris, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 10 konstatuojamojoje dalyje, yra remtiname regione EB 87 straipsnio 3 dalies a punkto prasme.

73      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal EB 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose numatytą išimtį dėl regioninės pagalbos, kiek tai susiję su pagalba sanavimui, reikalaujama, kad egzistuotų tikras restruktūrizavimo planas tam, kad teigiamas pagalbos regioninei plėtrai poveikis būtų ilgalaikis (šiuo klausimu žr. 1991 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑305/89, Rink. p. I‑1603, 36 punktą) ir kompensuotų konkurencijos iškraipymo poveikį.

74      Taip pat iš 1999 m. gairių, kurias Komisija turėjo teisę priimti siekdama pasinaudoti plačia diskrecija, kuria ji naudojasi taikydama EB 87 straipsnio 3 dalį ir kurios jai privalomos (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Regione autonoma della Sardegna prieš Komisiją, T‑171/02, Rink. p. II‑2123, 94 ir 95 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką), 3 dalies matyti, kad „valstybės pagalbą, skiriamą sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti siekiant išvengti bankroto ir padėti joms restruktūrizuotis, galima laikyti teisėta tik atsižvelgiant į tam tikras sąlygas“. Būtent dėl šios priežasties 1999 m. gairėse, visų pirma jų 17 dalyje, numatyta, kad apie bet kokį valstybės teikiamą finansavimą arba jo garantijas finansinius sunkumus patiriančiai įmonei būtina iš anksto pranešti Komisijai ir dėl to tirdama tokį pranešimą Komisija atsižvelgia į regionų interesus, nurodytus EB 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose, kaip nurodyta minėtų gairių 19 ir 20 dalyse.

75      Iš to, kas nurodyta aukščiau, matyti, kad tuo laikotarpiu, kai susiklostė faktinės aplinkybės, prieš suteikiant pagalbą didelei įmonei, kuri buvo atsidūrusi mažų mažiausiai problematiškoje ekonominėje padėtyje, to negalima neigti Biria grupės atveju, Vokietijos Federacinė Respublika iš pradžių turėjo nustatyti, ar tai buvo sunkumus patirianti įmonė 1999 m. gairių 4‑6 dalių kriterijų prasme. Jei taip būtų, buvo privaloma atskirai pranešti apie nagrinėjamą pagalbą.

76      Iš to taip pat matyti, kad reikia atmesti ieškovių argumentą, jog egzistavo specifinė sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžtis pagal patvirtintos pagalbos schemos regioninės pagalbos variantą. Pripažinus, kad gali tuo pat metu egzistuoti skirtingos sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžtys, iš tiesų galėtų susidaryti situacija, kai įmonė, kuri yra patirianti sunkumų pagal 1999 m. gaires, vis dėlto galėjo gauti valstybės pagalbą nereikalaujant pranešti apie tokią pagalbą ir nesilaikant 1999 m. gairių. Tokia situacija prieštarautų EB 87 straipsnio 1 ir 3 dalių ir EB 88 straipsnio 3 dalies, kaip ji paaiškinta 1999 m. gairėse (žr. šio sprendimo 74 punktą), turiniui.

77      Dėl ieškovių argumentų, kad 1999 m. gairių 6 dalyje išvardyti požymiai pernelyg migloti, kad valstybė narė galėtų juos naudoti vertindama numatytos pagalbos priemonės atitiktį esamai pagalbai, pažymėtina, kaip teisingai nurodo Komisija, kad, esant abejonių dėl pagalbą gavusios įmonės padėties kvalifikavimo, valstybė narė turi pranešti apie atitinkamą priemonę.

78      Be to, dėl ieškovių argumentų dėl atitinkamos priemonės E 16/94 kriterijų palyginimo su 1999 m. gairių 5 dalies kriterijais ir dėl fakto, kad kai kuriuose laiškuose, kuriais Komisija ir Vokietijos Federacinė Respublika apsikeitė priėmus 1999 m. gaires, buvo nurodyti tik minėtos 5 dalies kriterijai, pažymėtina, kad iš 1999 m. gairių, ir visų pirma jų 4 dalies (žr. šio sprendimo 3 punktą) formuluotės matyti, kad vienintelės pagalbos schemos, kurias dar buvo galima skirti sunkumus patiriančioms įmonėms, buvo susijusios su MVĮ. Iš to taip pat matyti, kad siekiant įvertinti, ar tokios MVĮ patiria sunkumų, a priori svarbūs tik 1999 m. gairių 5 dalies griežti kriterijai. Tais atvejais, kai minėti griežti kriterijai netaikomi, privaloma pranešti atskirai. Net jei laiškuose, kuriais Komisija ir Vokietijos Federacinė Respublika apsikeitė priėmus 1999 m. gaires, galėjo būti diskutuojama dėl sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“, kylančios iš 1999 m. gairių 5 dalies, apibrėžties siekiant apibrėžti sąlygas, kurioms esant turėjo būti vertinamos pagalbos schemos, kurios buvo vis dar patvirtintos, iš to negalima daryti išvados, kaip, atrodo, teigia ieškovės, kad Vokietijos Federacinė Respublika nepritarė minėtai apibrėžčiai ir atmetė galimybę taikyti 1999 m. gairių 6 dalyje pateiktą įmonės apibrėžtį kitais nei konkrečių pagalbos schemų MVĮ sanuoti ir restruktūrizuoti atvejais.

79      Pagaliau būtina dar kartą patikslinti, kad, kaip teigia Komisija ir kaip matyti iš 2006 m. sausio 23 d. laiško, Vokietijos Federacinė Respublika pritarė 2 ir 3 priemonių vertinimui pagal 1999 m. gairių 6 dalį. Be to, nei iš ginčijamo sprendimo, nei iš bylos dokumentų nematyti, kad Vokietijos Federacinė Respublika rėmėsi atitinkama priemone E 16/94 per administracinę procedūrą, o to, be kita ko, neneigia ir ieškovės.

80      Iš to, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad laiškai, kuriais apsikeitė Komisija ir Vokietijos Federacinė Respublika iki 1999 metų, nėra svarbūs. Taip pat nereikia atsižvelgti į tariamai siauresnę sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžtį, pateiktą atitinkamoje priemonėje E 16/94, nes ji neturi reikšmės sprendžiant šią bylą.

81      Todėl Komisija nepažeidė nei Bendrijos teisės, nei patvirtintos pagalbos schemos, kai nagrinėjamų įmonių padėtį ginčijamame sprendime vertino remdamasi ne atitinkamos priemonės E 16/94, bet 1999 m. gairių, įskaitant jų 6 dalį, kriterijais.

82      Taigi kaltinimus, pateiktus ieškiniuose bylose T‑102/07 ir T‑120/07, dėl patvirtintos pagalbos schemos pažeidimo šiuo atžvilgiu reikia atmesti.

2.     Dėl kaltinimų, susijusių su pagalbą gavusių įmonių priskyrimu sunkumus patiriančioms įmonėms

83      Visų pirma, MB Immobilien ir MB System tvirtina, kad pagal 1‑ąją priemonę gavusi pagalbą įmonė Bike Systems nebuvo sunkumų patirianti įmonė 2001 m. kovo mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad patvirtintos pagalbos schema susijusi su valstybės garantijomis ir kad 1‑oji priemonė, kuri yra akcijos be balsavimo teisės, suteikta ne pagal minėtą pagalbos schemą, MB Immobilien ir MB System šiuo atžvilgiu neginčija 1999 m. gairėse pateiktos sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžties taikymo.

84      Antra, Freistaat Sachsen ir MB Immobilien abi tvirtina, kad pagal 2 ir 3 priemones pagalbą gavusios įmonės, atitinkamai Sachsen Zweirad ir Biria GmbH, nebuvo sunkumus patiriančios įmonės atitinkamos priemonės E 16/94 prasme garantijų suteikimo momentu. Šiuo atžvilgiu iš pateiktos analizės matyti, kad Komisija turėjo teisę ginčijamą sprendimą grįsti 1999 m. gairėse pateikta sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžtimi. Iš to matyti, kad kaltinimus dėl to, jog pagalbą gavusios įmonės nėra sunkumus patiriančios įmonės pagal atitinkamos priemonės E 16/94 kriterijus, reikia atmesti kaip nepagrįstus.

85      Trečia, Freistaat Sachsen tvirtina, kad Sachsen Zweirad ir Biria GmbH taip pat nebuvo sunkumų patiriančios įmonės 1999 m. gairių kriterijų prasme atitinkamai 2003 m. kovo mėn. ir 2003 m. gruodį.

86      Be to, savo dublike MB Immobilien ir MB System taip pat subsidiariai tvirtina, kad, net jei 1999 m. gairės būtų taikomos, turėjo būti manoma, kad Sachsen Zweirad ir Biria GmbH nebuvo sunkumus patiriančios įmonės. Tačiau šis kaltinimas turi būti pripažintas nepriimtinu, nes juo pažeidžiamas Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis ir Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas, pagal kurį ieškinyje nurodomas ginčo dalykas ir teisinių pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Iš tiesų toks nurodymas turi būti pakankamai aiškus ir tikslus, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas galėtų prireikus priimti sprendimą, nesiremdamas jokia kita pagrindžiančia informacija. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą bei gerą teisingumo vykdymą, pačiame ieškinio tekste turi būti nurodytos pagrindinės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis jis yra paremtas, arba bet kuriuo atveju – jų santrauka, nuosekliai ir suprantamai (2005 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Internationaler Hilfsfonds prieš Komisiją T‑294/04, Rink. p. II‑2719, 23 punktas).

87      Iš to matyti, kad galimų vertinimo klaidų, kurias Komisija padarė, kai Sachsen Zweirad ir Biria GmbH padėtį vertino taikydama 1999 m. gairių kriterijus, tyrimas apsiribos tik šiuo atžvilgiu Freistaat Sachsen pateiktais argumentais.

88      Taigi toliau, remiantis 1999 m. gairėmis, bus nagrinėjama, ar Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai, pirma, Bike Systems priskyrė sunkumus patiriančioms įmonėms 2001 m. kovo mėnesį ir, antra, Sachsen Zweirad ir Biria GmbH įvardijo kaip sunkumus patiriančias įmones atitinkamai 2003 m. kovo mėnesį ir 2003 m. gruodį.

 Dėl atsakymo į klausimą, ar Bike Systems buvo sunkumus patirianti įmonė 2001 m. kovo mėnesį

 Šalių argumentai

89      Visų pirma, MB Immobilien ir MB System tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 61 konstatuojamojoje dalyje nurodytos priežastys, dėl kurių reikėtų manyti, kad Bike Systems buvo sunkumus patirianti įmonė, neatitinka susijusių kriterijų arba požymių 1999 m. gairių prasme ir nėra išsamios. Komisija pati konstatavo, kad Bike Systems nebuvo bankrutuojanti, tačiau nepadarė jokių išvadų dėl pagalbą gavusių įmonių balanso ir atitinkamai dėl minėtų gairių kriterijų. Be to, dėl fakto, kad įvyko nedidelė restruktūrizacija, negalima automatiškai daryti išvados, kad įmonės ateities perspektyvos yra neaiškios, nes tam būtų reikėję išsamesnių išvadų. Taip pat Komisija nepakankamai atsižvelgė į faktą, kad Bike Systems perėmė sėkmingai veikianti įmonė. Iš tiesų, kadangi vykdant sanavimo planą pasikeitė savininkas, Komisija turėjo įvertinti perėmėjo ekonominį svorį, kad galėtų pateikti pagrįstą nuomonę dėl įmonės ateities perspektyvų. Be to, nuostoliai arba neigiamas nuosavas kapitalas gali, bet nebūtinai turi būti požymis, rodantis, kad įmonė patiria sunkumų, kaip matyti iš 1999 m. gairių kriterijų.

90      Antra, MB Immobilien ir MB System tvirtina, kad Komisija neišnagrinėjo 2001 m. kovo 6 d. Biria GmbH privalomo patikinimo rašto (harte Patronatserklärung) (toliau – patikinimo raštas) nepaisant to, kad Vokietijos Federacinė Respublika 2005 m. sausio 31 d. laiške nurodė, kad toks dokumentas egzistuoja. Komisija turėjo atsižvelgti į tai, kad Biria GmbH buvo suteikusi garantiją gbb dėl įsipareigojimų, kylančių iš sutarties dėl akcijų be balsavimo teisės, ir kad dėl to gbb įsipareigojimų nevykdymo atveju galėjo pareikšti atgręžtinį reikalavimą įmonei, kuri nebuvo sunkumus patirianti įmonė. Komisija iš tiesų pripažįsta, kad ji neišnagrinėjo patikinimo rašto, kurį Biria GmbH buvo išdavusi Bike Systems naudai, nors ji apie jį ir žinojo. Reikia išskirti privalomus patikinimo raštus (harte Patronatserklärungen) ir neprivalomus patikinimo raštus (weiche Patronatserklärungen). Pagal privalomą patikinimo raštą garantas nėra skolininkas, kuris tampa atsakingas tik jei įsipareigojimų nevykdo pagrindinis skolininkas, bet jo solidarusis bendraskolininkas.

91      Tokių samprotavimų nepaneigia tai, kad Vokietijos vyriausybė 2006 m. sausio 23 d. laiške nurodė, jog pritarė Komisijos paaiškinimams, pagal kuriuos akcijos be balsavimo teisės prilyginamos subordinuotai paskolai, kurios rizika dėl to, kad nėra užstatų, yra didesnė už riziką, susijusią su įprasta banko paskola investicijoms finansuoti, todėl atlygis už tokias akcijas be balsavimo teisės turi būti gerokai didesnis už Europos Sąjungos orientacinę palūkanų normą, galiojančią jos suteikimo dieną. Kai Komisija nurodo, kad, atsižvelgdama į tokį abstraktų teiginį, ji neturėjo jokio pagrindo išsamiau išnagrinėti patikinimo rašto statuso ir pateikti dėl to klausimus, užmiršta, kad ji apie jį žinojo ir todėl privalėjo atlikti tyrimą arba bent jau pateikti klausimus valstybei narei.

92      Trečia, MB Immobilien ir MB System tvirtina, kad Komisija neatsižvelgė į audito ataskaitą, susijusią su metinėmis ataskaitomis 2002 m. gruodžio 31 d. ir Bike Systems 2002 finansinių metų metinių ataskaitų finansine apžvalga (toliau – ataskaita apie Bike Systems 2002 finansinių metų metines finansines ataskaitas), apie kurią ji žinojo ir kurioje buvo nurodyta, kad turto nurodymas ir vertinimas balanse 2002 m. gruodžio 31 d. leido daryti prielaidą, kad ateities perspektyvos yra teigiamos. Komisija nė karto nepaminėjo perėmėjo finansinio pajėgumo. MB Immobilien ir MB System ginčija Komisijos tvirtinimą, kad ataskaita apie Bike Systems 2002 finansinių metų metines finansines ataskaitas buvo nereikšminga siekiant įvertinti sprendimus, priimtus 2001 finansiniais metais. Iš tiesų pati Komisija rėmėsi tokiu a posteriori pateisinimu.

93      Ketvirta, jos teigia, kad Komisijos pateikti argumentai, susiję su laikotarpiais po ginčijamo sprendimo priėmimo, negali būti naudojami minėtam sprendimui pagrįsti.

94      Komisija ginčija MB Immobilien ir MB System argumentus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

95      Pirmiausia reikia patikslinti, kad iš ieškinio byloje T‑120/07 matyti, kad MB Immobilien ir MB System kaltinimai, pateikti nurodant antrąjį pagrindą, susiję su, pirma, Bike Systems priskyrimu sunkumus patiriančioms įmonėms ir, antra, pagalbos elemento nustatymu, visų pirma Komisijos taikyto padidinimo apimtimi.

96      Dėl 1‑osios priemonės pagalbos elemento nustatymo, reikia konstatuoti, kad antrasis ieškinio pagrindas visiškai nebuvo plėtojamas, kiek tai susiję su MB Immobilien ir MB System kaltinimu, suformuluotu remiantis šiuo ieškinio byloje T‑120/07 pagrindu, pagal kurį Komisija nepakankamai atsižvelgė į tai, kad atlygio, kuris daugiau nei 600 pagrindinių punktų viršijo orientacinę palūkanų normą, atveju buvo pakankamai atsižvelgiama į padidėjusią riziką, jog sunkumus patirianti įmonė nevykdys įsipareigojimų. Todėl jis turi būti pripažintas nepriimtinu pagal 86 punkte minėtą teismo praktiką. Argumentai dėl pagalbos elemento nustatymo keitimo kurso rinkoje atžvilgiu, nurodyti ieškinio byloje T‑120/07 trečiajame pagrinde dėl motyvavimo stokos, bus nagrinėjami toliau nagrinėjant kaltinimus dėl ginčijamo sprendimo motyvavimo stokos.

97      Taigi antrasis ieškinio byloje T‑120/07 pagrindas ir galimų vertinimo klaidų tyrimas apsiriboja atsakymu į klausimą, ar Komisija padarė vertinimo klaidą, kai remdamasi 1999 m. gairių kriterijais nusprendė, kad Bike Systems 1‑osios priemonės suteikimo momentu buvo sunkumus patirianti įmonė.

98      Pirmiausia reikėtų priminti, kad, atlikdama tyrimą, Komisija privalo atsižvelgti ir vertinti sudėtingus ekonominio pobūdžio faktus ir aplinkybes. Teismai negali pakeisti Komisijos atlikto sudėtingų ekonominių faktų ir aplinkybių vertinimo savuoju vertinimu, todėl Bendrojo Teismo kontrolė apsiriboja patikrinimu, ar buvo laikytasi proceso ir motyvavimo taisyklių, ar faktai iš esmės teisingi, ar nebuvo akivaizdžios vertinimo klaidos, taip pat ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais (žr. 2005 m. gegužės 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Saxonia Edelmetalle ir ZEMAG prieš Komisiją T‑111/01 ir T‑133/01, Rink. p. II‑1579, 91 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

99      Dėl Bike Systems padėties 2001 m. kovo mėnesį reikėtų priminti, kad Komisija ginčijamo sprendimo 61 konstatuojamojoje dalyje nurodo, kad:

„[...] Bike Systems bankroto išvengė priimdama bankroto planą. Šios įmonės ateities perspektyvos buvo neaiškios, nes buvo atliktas tik ribotas veiklos restruktūrizavimas. Pagal 2001 m. metinį balansą įmonė tais metais vis dar patyrė nuostolių. Nuosavas kapitalas vis dar buvo neigiamas, nors dėl neskelbiamųjų rezervų pavyko išvengti bankroto. Todėl tuo metu Bike Systems turėjo būti laikoma sunkumų patiriančia įmone.“

100    Taigi Bike Systems padėties analizė grindžiama bankroto plano egzistavimu, ribotu jos restruktūrizavimu ir dėl to neaiškiomis jos ateities perspektyvomis, 2001 m. balanse nurodytais nuostoliais ir neigiamu nuosavu kapitalu.

101    Pirmiausia MB Immobilien ir MB System teigia, kad minėtų veiksnių 1999 m. gairėse nėra ir jie teisiškai pakankamai nepagrindžia Komisijos išvados, kad Bike Systems buvo sunkumų patirianti įmonė.

102    Šiam argumentui negalima pritarti.

103    Iš tiesų dėl 1999 m. gairėse pateiktų analizės ribų reikia priminti, kad jų 4 skyriuje tik bendrai nurodyta, kad įmonė patiria sunkumus, kai savo pačios ištekliais arba iš savo savininkų/akcininkų ar kreditorių gautomis lėšomis negali sustabdyti nuostolių, kurie be valdžios institucijų įsikišimo per trumpą ar vidutinės trukmės laikotarpį beveik garantuotai pasmerktų ją žlugti.

104    Be to, iš 1999 m. gairių 5 ir 6 dalių formuluotės matyti, kad nors įmonė „bet kuriuo atveju“ laikoma sunkumus patiriančia įmone, kai prarasta didelė kapitalo dalis, niekas netrukdo įmonei kitais 6 dalių išvardytais būdais įrodyti turint finansinių sunkumų 1999 m. gairių prasme, net jei ji neprarado didelės savo kapitalo dalies (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2005 m. birželio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Corsica Ferries France prieš Komisiją T‑349/03, Rink. p. II‑2197, 185 punktą).

105    Iš minėtos teismų praktikos galima daryti išvadą, kad, pirma, reikšmingas akcinio kapitalo sumažinimas yra labai svarbus veiksnys, rodantis, kad įmonė patiria sunkumų ir, antra, kad egzistuoja tam tikras ekonominių veiksnių skaičius, kurių neišsamus sąrašas pateiktas 1999 m. gairių 6 dalyje (žr. žodžių „tokie, kaip“ vartojimą 104 punkte minėto sprendimo Corsica Ferries France prieš Komisiją 185 punkte) ir kurie taip pat gali parodyti, kad įmonė patiria sunkumų, net jei ji neprarado didelės savo akcinio dalies arba nėra bankrutavusi 1999 m. gairių 5 dalies prasme.

106    Šioje byloje ginčijamame sprendime nurodoma, kad egzistuoja neigiamas nuosavas kapitalas, kurį, priešingai nei tvirtina MB Immobilien ir MB System, galima laikyti svarbiu rodikliu, kad įmonė yra sunkioje finansinėje padėtyje, net jei tai nėra viena iš konkrečių 1999 m. gairių 5 dalyje išvardytų aplinkybių.

107    Jame taip pat nurodomi kiti požymiai, visų pirma besitęsiantys nuostoliai tais metais, kai buvo teikiama 1‑oji priemonė. Net jei pastarasis veiksnys neminimas 6 dalies neišsamiame požymių sąraše, kuriame minimi didėjantys nuostoliai, negalima neigti jo svarbos nagrinėjant įmonės finansinę padėtį, nes jis susijęs su iki pagalbos suteikimo arba jos suteikimo momentu susiklosčiusia situacija, o to MB Immobilien ir MB System neginčija.

108    Dėl bankroto plano egzistavimo, iš MB System ir Komisijos pateiktų paaiškinimų atsakant į teismo pateiktus klausimus raštu byloje T‑120/07 matyti, kad pagal Vokietijos teisę bankroto plano procedūra siekiama atstatyti nemokią įmonę tuo momentu, kai bankroto dar galima išvengti, ir reikalaujama pateikti bankroto planą.

109    Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad 1999 m. gairių 5 dalies c punkte bendrovės, atitinkančios „jos vidaus teisės aktuose nustatytus kriterijus, pagal kuriuos jai turi būti pradėta bankroto procedūra“ situacija nurodoma kaip veiksnys, reiškiantis, kad ji bet kuriuo atveju laikytina sunkumus patiriančia įmone. Tiesa, kad Bike Systems padėtis 2001 m. kovo mėnesį neatitiko padėties, aprašytos 5 dalies c punkte, nes ji buvo išvengusi bankroto. Tačiau, kaip patvirtino Komisija, atsakydama į teismo pateiktus klausimus raštu ir per posėdį pateiktus klausimus, ginčijamame sprendime ji nusprendė, kad bankroto planas suteikė galimybę Bike Systems išvengti bankroto, tačiau jos padėtis tebebuvo nestabili, visų pirma kadangi jos restruktūrizavimas buvo ribotas – į šį veiksnį buvo atsižvelgta kaip į sunkumų požymį pagal 1999 m. gairių 6 dalį.

110    Be to, dėl minėto restruktūrizavimo masto pripažįstant, kad pradinis Bike Systems restruktūrizavimas buvo ribotas, nes buvo būtina kuo greičiau užkirsti kelią įmonės bankrotui, kad ji galėtų tęsti savo veiklą, ir todėl iš esmės tai buvo skolų padengimas, MB System teigia, kad Komisija turėjo atsižvelgti į tai, kad įmonės, kuri išvengė bankroto, padėtis yra panaši į naujos įmonės, kadangi ji nebeturi skolų. Be to, kaip teigia MB System, kreditoriai tikėjo Bike Systems finansinės padėties atkūrimu, nes jie pritarė bankroto planui. Bike Systems teigimu, kadangi Biria grupė užėmė antrą vietą atitinkamoje rinkoje, po to, kai ją įsigijo pastaroji, Bike Systems ekonominės perspektyvos buvo visiškai kitokios.

111    Nepaisant MB Immobilien ir MB System paminėtų veiksnių, reikia konstatuoti, kad bankroto procedūra Bike Systems atžvilgiu buvo užbaigta tik 2000 m. gruodžio mėnesį, t. y. tik trys mėnesiai iki 1‑osios priemonės suteikimo. Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad iš esmės tai buvo skolų restruktūrizavimas be didelių veiklos pokyčių, Bendrasis Teismas mano, kad Komisija galėjo padaryti išvadą, nepadarydama akivaizdžios vertinimo klaidos, kad Bike Systems padėtis 2001 m. kovo mėnesį tebebuvo nestabili ir kad jos ateities perspektyvos buvo neaiškios, nepaisant pasitikėjimo, kurį galėjo parodyti bankai dėl tokių ateities perspektyvų.

112    Dėl tvirtinimo, kad nebuvo atsižvelgta į sėkmingai veikiančio Bike Systems perėmėjo padėtį – kaltinimo, kuriame, kaip matyti iš atsakymo į teismo pateiktus klausimus raštu, nurodomas Bike Systems integravimas į Biria grupę restruktūrizavimo laikotarpiu, reikia konstatuoti, kad MB Immobilien ir MB System nepakankamai pagrindžia šį argumentą ir kad jos, be kita ko, nepaaiškina, į kokius per administracinę procedūrą pateiktus konkrečius elementus neatsižvelgė Komisija. Per teismo posėdį atsakant į teismo klausimą pateiktos nuorodos į Biria grupės padėtį rinkoje šiuo atžvilgiu nepakanka ir todėl šį kaltinimą reikia pripažinti nepriimtinu pagal 86 punkte nurodytą teismo praktiką. Bet kuriuo atveju, kaip tvirtina Komisija, Bike Systems buvo atlyginimo už 1‑ąją priemonę skolininkė, o ne pirkėja, todėl negalima laikyti įrodyta, kad perėmėjas rems savo pavaldžiąją bendrovę siekdamas padengti tokią skolą.

113    Antra, MB Immobilien ir MB System tvirtina, kad Komisija turėjo išnagrinėti patikinimo raštą.

114    Šiuo atžvilgiu primintina, kad atitinkama valstybė narė, siekdama įvykdyti savo pareigą bendradarbiauti su Komisija, turi pateikti visą informaciją, leidžiančią šiai institucijai patikrinti, ar įvykdytos išimties, kuria ji prašo leisti pasinaudoti, taikymo sąlygos (žr. 2006 m. balandžio 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Schmitz-Gotha Fahrzeugwerke prieš Komisiją T‑17/03, Rink. p. II‑1139, 48 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ).

115    Be to, iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad Bendrijos teisės akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į teisines ir faktines aplinkybes, kurios buvo priimant aktą, ir kad Komisijos analizė turi būti vertinama atsižvelgiant tik į aplinkybes, kurios jai buvo žinomos ją atliekant (žr. 114 punkte minėto sprendimo Schmitz-Gotha Fahrzeugwerke prieš Komisiją 54 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

116    Kai Komisija suinteresuotiesiems asmenims suteikia galimybę tinkamai pateikti savo pastabas, negalima jai priekaištauti, kad ji neatsižvelgė į galimas faktines aplinkybes, kurios jai galėjo būti, bet nebuvo nurodytos per administracinę procedūrą, nes Komisija neprivalo savo iniciatyva ir remdamasi spėjimais nustatyti, kokios aplinkybės galėjo jai būti nurodytos (žr. 114 punkte minėto sprendimo Schmitz-Gotha Fahrzeugwerke prieš Komisiją 54 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

117    Šioje byloje reikia konstatuoti, kad per administracinę procedūrą patikinimo raštas Komisijai nebuvo pateiktas. Tačiau tiesa, kad apie jo egzistavimą Vokietijos Federacinė Respublika užsiminė 2005 m. sausio 31 d. laiške nurodydama:

„Atsižvelgiant į Biria grupės sukurtą strateginę partnerystę (visų pirma jungtinį medžiagų pirkimą ir tiekimą) buvo galima manyti, kad Bike Systems ateities perspektyvos buvo teigiamos ir kad jos restruktūrizavimas pavyko. Patikinimo raštu, kurį pervedant [akcijas be balsavimo teisės] turėjo pateikti [Sachsen Zweirad] ir Biria GmbH, turėjo būti garantuojama, kad šios įmonės aktyviai rems Bike Systems raidą.“

118    Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, kaip teigia Komisija, tai, jog Vokietijos Federacinė Respublika viename sakinyje nurodė, kad refinansuojant nagrinėjamą įmonę patronuojanti bendrovė buvo suteikusi nuolatinės pagalbos garantiją, nebūtinai reiškia, nesant kitų pagrindžiančių įrodymų, pavyzdžiui, susijusių su patikinimo rašto rengėjo finansine padėtimi 1‑osios priemonės suteikimo dieną, kad Bike Systems ateityje turėjo būti vertinama kitaip, arba kad tokia garantija turėjo įtakos jos ateities perspektyvoms. Bet kuriuo atveju, tam, kad būtų galėjusi įvertinti privalomą patikinimo rašto pobūdį, Komisija turėjo turėti dokumento originalą.

119    Apibendrinant, šios bylos aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir pagal 114‑116 punktuose nurodytą teismo praktiką Komisija neprivalėjo prašyti Vokietijos Federacinės Respublikos paaiškinimų dėl patikinimo rašto poveikio finansinei Bike Systems padėčiai. Todėl darytina išvada, kad Komisija nepadarė pažeidimo neišnagrinėjusi 2005 m. sausio 31 d. laiške pateiktos nuorodos į patikinimo raštą.

120    Trečia, dėl tvirtinimo, kad ginčijamame sprendime nebuvo atsižvelgta į ataskaitą apie Bike Systems 2002 finansinių metų metines finansines ataskaitas, akivaizdu, kad Bike Systems finansinė padėtis 2002 metais nėra svarbi vertinant 2001 m. kovo mėnesį įgyvendintos 1‑osios priemonės teisėtumą. Šiuo atžvilgiu teismų praktikoje aiškiai nurodyta, kad klausimas, ar priemonė yra pagalba EB 87 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į situaciją, susiklosčiusią tokios priemonės priėmimo momentu. Jei Komisija atsižvelgtų į vėlesnes aplinkybes, ji iš tiesų suteiktų pranašumo valstybėms narėms, kurios nevykdo įsipareigojimų pranešti apie planuojamą suteikti pagalbą (šiuo klausimu žr. 2002 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo HAMSA prieš Komisiją T‑152/99, Rink. p. II‑3049, 53 punktą).

121    Ketvirta, dėl tų pačių, kaip ir nurodytos 120 punkte, priežasčių vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą neturi reikšmės Komisijos nurodyta Bike Systems padėtis 2002‑2003 m. ir aplinkybės, kuriomis 2005 m. buvo įgyvendinta 1‑oji priemonė.

122    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamo sprendimo 61 konstatuojamojoje dalyje paminėti veiksniai atitinka 1999 m. gaires ir kad Komisija nepadarė akivaizdžių vertinimo klaidų nusprendusi, kad Bike Systems patyrė sunkumų 2001 m. kovo mėnesį.

 Dėl klausimo, ar Sachsen Zweirad ir Biria GmbH atitinkamai 2003 m. kovo ir gruodžio mėn. buvo sunkumus patiriančios įmonės

123    Freistaat Sachsen nurodo, pirma, bendro pobūdžio argumentus, susijusius su pagal 2 ir 3 priemones pagalbą gavusių įmonių padėties vertinimo sistema ir, antra, akivaizdžias klaidas minėtą sistemą taikant šioms įmonėms.

 Dėl pagal 2 ir 3 priemones pagalbą gavusių įmonių padėties vertinimo sistemos

–       Šalių argumentai

124    Freistaat Sachsen teigia, kad ginčijamo sprendimo 66‑78 konstatuojamosiose dalyse Komisija tik išvardija keletą sunkumų patiriančiai įmonei būdingų „požymių“ nurodydama 1999 m. gairių 6 dalį, kurioje įmonių, kurioms gali būti skiriama pagalba sanavimui ir restruktūrizavimui, kategorija išplėsta siekiant įtraukti įmones, kurios neatitinka minėtos 5 dalies kriterijų. Sunkumus patiriančioms įmonėms, kurios, valstybei nesiėmus priemonių, bankrutuotų, paprastai būdingi „požymiai“, arba bent jau kai kurie iš jų, išvardyti gairių 6 dalyje. Tačiau kai kurių iš šių „požymių“ buvimas nepakankamas norint konstatuoti, jog įmonė patiria tokių sunkumų, kad be valstybės pagalbos ji būtų išstumta iš rinkos.

125    Be to, kaip teigia Freistaat Sachsen, Komisijos praktika yra priešinga. Savo naujausiuose sprendimuose įmonių, kurios neatitiko 1999 m. gairių 5 dalies kriterijų, atveju fakto, kad buvo konstatuota keletas „požymių“, ji nelaikė pakankamu.

126    Be to, Komisija pervertino savo diskrecijos ribas. Ji negali pagalbą suteikusios institucijos vertinimo pakeisti savo vertinimu, nes, patvirtinusi pagalbos schemą, Komisija suteikė valstybei narei tam tikrą veiksmų laisvę. Taigi vienintelė užduotis, jai dar tenkanti pagal EB 88 straipsnio 1 dalį, yra nuolatinė patvirtintos pagalbos schemos taikymo kontrolė. Todėl Freistaat Sachsen mano, kad valstybės narės institucijos arba įstaigos vertinimas siekiant suteikti pagalbą turėtų būti akivaizdžiai klaidingas sprendimo priėmimo metu (o ne remiantis informacija, kurią Komisija vėliau gauna atlikdama minėtą kontrolę), kad patvirtintos pagalbos schema neturėtų poveikio.

127    Be to, Freistaat Sachsen tvirtina, kad diskrecija sprendžiant, ar įmonė gali būti laikoma sunkumus patiriančia įmone, regioninės pagalbos schemų atveju yra siauresnė nei pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui atveju. Pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui atveju antikonkurencinį poveikį lemia tai, kad sunkumus patiriančios įmonės padėtis, palyginti su kitomis įmonėmis, yra palankesnė; o regioninės pagalbos atveju sunkumus patirianti įmonė yra mažiau palankesnėje padėtyje nei kitos įmonės, kurios už tą patį projektą gauna regioninę pagalbą.

128    Tokiomis aplinkybėmis Freistaat Sachsen mano, kad taip pat būtina skirtingai vertinti 1999 m. gairių 5 ir 6 dalių kriterijus. Jei minėto 5 dalies kriterijus galima patikrinti, minėtoje 6 dalyje išvardyti „požymiai“ gali pasireikšti tiek sunkumus patiriančios įmonės, tiek jų nepatiriančios įmonės atveju. Todėl jei įmonei būdingi tik kai kurie iš tokių „požymių“, negalima daryti prielaidos, kad pagalbą suteikiančios institucijos vertinimas, pagal kurį įmonė nėra sunkumus patirianti įmonė, yra akivaizdžiai klaidingas. Tačiau kadangi faktinių bylos aplinkybių metu abi įmonės neatitiko nė vieno 5 dalies kriterijaus ar neturėjo daugumos 6 dalies „požymių“, ginčijamame sprendime konstatavimo, kad tam tikri „požymiai“ buvo, nepakanka norint a posteriori pagrįsti patvirtintos pagalbos schemos netaikymą.

129    Freistaat Sachsen teigimu, Komisijos tvirtinimas, kad Bendrasis Teismas savo 104 punkte minėtame sprendime Corsica Ferries France prieš Komisiją nusprendė, jog dviejų požymių, t. y. didėjantys nuostoliai ir augančios skolos, pakanka norint daryti prielaidą, kad įmonė patiria sunkumų, yra klaidingas, nes minėtas ginčas buvo susijęs su sprendimu, kuriame Komisija taip pat konstatavo, kad buvo patenkintas vienas iš kriterijų, numatytų 1999 m. gairių 5 dalyje. Be to, du minėti požymiai akivaizdžiai nepasireiškė Sachsen Zweirad atveju 2003 m. kovo mėnesį ir Biria GmbH atveju 2003 m. gruodžio mėnesį.

130    Be to, Komisija neteisingai įvertino 1999 m. gairių 6 dalyje nurodytus kriterijus. Iš tiesų savo pastabose dėl oficialios tyrimo procedūros pradžios Vokietijos Federacinė Respublika perdavė Komisijai lentelę, kurioje buvo matyti, kad minėti kriterijai nebuvo patenkinti. Ši lentelė buvo visų pirma susijusi su Sachsen Zweirad padėtimi, atsižvelgiant į tai, kad 2001 ir 2002 m. ši įmonė patyrė nuostolių, o perėmus Biria AG (ankstesnis pavadinimas), 2003 m. ji vėl gavo pelno (kaip Biria GmbH). Gairių 6 dalies kriterijai pagrįsti neigiama tendencija (didėjantys nuostoliai, didėjančios atsargos, mažėjantys pinigų srautai, augančios skolos ir kylančios palūkanos, nuosavo kapitalo sumažėjimas arba praradimas). Tačiau iš Vokietijos Federacinės Respublikos pateiktos lentelės buvo matyti, kad 2003 m. padėtis pagerėjo ir kad nebeliko nė vieno iš požymių. Ekonominės plėtros tendencijų klausimas yra esminis nagrinėjant įmonę pagal 1999 m. gairių 6 dalies kriterijus. Moki įmonė, kuri tebeturi daugiau nei pusę nuosavo kapitalo arba kuri prarado mažiau nei ketvirtį tokio kapitalo per paskutinius dvylika mėnesių, neatitinka sunkumus patiriančios įmonės kriterijų minėtų gairių 5 dalies prasme. Todėl jei 5 dalyje nurodytos minimalios ribos nepasiektos, nuosavo kapitalo praradimo nepakanka, kad būtų patenkintas su nuostoliais susijęs kriterijus, numatytas 1999 m. gairių 6 dalyje, o įmonė priskirta sunkumų patiriančių įmonių kategorijai. Atvirkščiai, turi būti ir akivaizdus ekonominės padėties pablogėjimas. Komisija ginčijamame sprendime nepripažino, kad nagrinėjamų įmonių ekonominė padėtis iš tiesų pagerėjo nuo 2001 metų.

131    Dėl Komisijos tvirtinimo, kad pati sunkumus patiriančios įmonės apibrėžtis 1999 m. gairių prasme pateikta jų 4 dalyje, pakanka konstatuoti, kad ginčijamame sprendime ji šios apibrėžties netaikė. Be to, pažymėtina, kad minėtas kriterijus nereiškia, jog įmonė turi būti laikoma patiriančia sunkumų, kai tik tampa nepajėgi surinkti pakankamai nuosavo kapitalo arba pasiskolinti pakankamai lėšų projektams, kurie būtini jos ekonominei padėčiai pagerinti, finansuoti. Tai visų pirma matyti iš Komisijos dokumento SEC (2005) 795 „Valstybės pagalbos veiksmų planas. Mažesnė ir tikslingesnė valstybės pagalba: 2005–2009 m. valstybės pagalbos reformos programa“ (toliau – veiksmų planas), pagal kurį tokią situaciją galima taip pat paaiškinti rinkos rinkos trikdžiais. Patvirtintos pagalbos schemos regioninės pagalbos variantą būtų galima taikyti tik tuomet, jei neįmanoma rasti jokių kitų projekto finansavimo šaltinių ir tas pats taikytina įmonių, kurios nepatiria sunkumų, atveju. Patirtis, įgyta taikant šią regioninės pagalbos priemonę nuo 1993 m., parodė, kad įmonėms, kurios nepatiria ekonominių sunkumų, vis dėlto reikia Land garantijos jų projektams įgyvendinti. Taip yra, pavyzdžiui, tuomet, kai bankas, kurio paslaugomis jie paprastai naudojasi, restruktūrizuoja savo portfelį ir pasitraukia iš finansavimo.

132    Komisija ginčija Freistaat Sachsen argumentus.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

133    Iš 103‑105 punktuose pateikiamos analizės matyti, kad 1999 m. gairių 6 dalyje pateiktas neišsamus sąrašas veiksnių, kurie gali rodyti, kad įmonė patiria sunkumų, net jei jos įstatinis kapitalas labai nesumažėjo arba jai neiškelta bankroto procedūra, kaip numatyta gairių 5 dalyje, – aplinkybės, kurios pagal minėtą 5 dalį verčia bet kuriuo atveju manyti, kad įmonė patiria sunkumų. Taigi, priešingai nei tvirtina Freistaat Sachsen, pagal 1999 m. gaires įmanoma, remiantis kai kuriais 6 dalyje išvardytais požymiais arba netgi kitais požymiais, konstatuoti, jog įmonė patiria tokių sunkumų, kad neįsikišus valstybei ji gali būti priversta nutraukti savo veiklą.

134    Be to, dėl Freistaat Sachsen siūlomo palyginimo su kitomis valstybės pagalbos procedūromis, reikia priminti, kad tik taikant EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą turi būti vertinamas Komisijos sprendimo, konstatuojančio, kad nauja valstybės pagalba neatitinka šios išimties taikymo sąlygų, teisėtumas, o ne atsižvelgiant į ankstesnę Komisijos sprendimų priėmimo praktiką, darant prielaidą, kad ji nusistovėjusi (177 punkte minėto sprendimo Regione autonoma della Sardegna prieš Komisiją 74 punktas). Taigi palyginimas su kitomis valstybės pagalbos procedūromis neturi reikšmės norint nustatyti, ar reikia patenkinti tam tikrus minimalius kriterijus 1999 m. gairių 6 dalies prasme, atsižvelgiant į tai, ar daromas poveikis nuosavam įmonės kapitalui 1999m. gairių 5 dalies prasme.

135    Dėl Freistaat Sachsen 104 punkte nurodyto sprendimo Corsica Ferries France prieš Komisiją pažymėtina, kad Bendrasis Teismas minėto sprendimo 191 punkte nusprendė, jog nagrinėjamos įmonės nuostolių ir finansinių skolų dydis buvo kriterijai, kurių pagrindu galima pripažinti, kad įmonė patiria sunkumų. Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad buvo nustatyti tam tikri minimalūs kriterijai, kuriuos reikėjo patenkinti norint įmonę priskirti sunkumų patiriančių įmonių kategorijai, kadangi Bendrojo Teismo vertinimas šiuo atžvilgiu buvo susijęs su konkrečiais minėtos bylos faktais ir aspektais. Tačiau iš to matyti, kad norint įmonę laikyti patiriančia sunkumų 1999 m. gairių prasme, nebūtina, kad būtų patenkinti visi 1999 m. gairių 6 dalyje išvardyti kriterijai.

136    Be to, dėl Freistaat Sachsen argumento, kad Komisijos diskrecija patvirtintos pagalbos schemos atveju skiriasi, 62 punkte buvo priminta, kad Komisijos atliktas tyrimas dėl pagalbos atitikties pagalbos schemai nėra iniciatyva, viršijanti jos kompetencijos ribas. Kadangi sunkumus patiriančioms įmonėms patvirtintos pagalbos schemos regioninės pagalbos variantas netaikomas, o jų apibrėžtis nustatyta 1999 m. gairėse, kaip matyti iš 58‑81 punktuose pateiktos šioje byloje taikytinos teisinio pagrindo analizės, Komisija turėjo teisę patikrinti, ar nagrinėjamu atveju 1999 m. gairės buvo teisingai taikytos. Argumentus dėl to, kad regioninės pagalbos atveju, palyginti su pagalba restruktūrizavimui, Komisijos diskrecija potencialiai siauresnė, reikia atmesti dėl tų pačių priežasčių.

137    Be to, dėl Freistaat Sachsen argumento, kad jei nuosavas kapitalas neprarastas, kaip nurodyta 1999 m. gairių 5 dalyje, remiantis 6 dalies kriterijais reikėtų įrodyti, jog egzistuoja neigiama tendencija, iš teismų praktikos matyti, kad gairėse tendencijos požymiams suteikta svarba nebūtinai užkerta kelią kitoms požymių rūšims. Vis dėlto tokie požymiai bet kuriuo atveju gali būti tinkami, tik jei jie leidžia konstatuoti realius ir įrodytus atitinkamų įmonių sunkumus (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 74 punkte minėto sprendimo Regione autonoma della Sardegna prieš Komisiją 111 punktą). Iš to galima daryti išvadą, kad nors neigiamos tendencijos požymiai iš tiesų yra ypač svarbūs norint nustatyti, ar įmonė patiria sunkumų, 1999 m. gairių 6 dalies kriterijų formuluotės negalima aiškinti taip, kad Komisija turi kokią nors pareigą įrodyti, jog egzistuoja neigiama tendencija, nebent ji teisės požiūriu pakankamai įrodo, kad neįsikišus valstybei įmonės išlikimui kyla pavojus.

138    Pagaliau dėl Freistaat Sachsen nurodyto veiksmų plano minėtame dokumente siūloma dažniau remtis ekonominiu metodu valstybės pagalbos srityje ir nurodyta, kad vienas iš pagrindinių dalykų šiuo požiūriu yra rinkos trikdžių analizė, galinti būti viena iš priežasčių, dėl kurių rinkos neleidžia pasiekti norimų bendrojo intereso tikslų (veiksmų plano 22 ir 23 punktai). Tačiau reikia konstatuoti, kad šie teiginiai yra labai bendro pobūdžio ir visiškai nesusiję su sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžtimi. Jie jokiu būdu nepagrindžia Freistaat Sachsen argumento, kad Komisija turėjo atsižvelgti į tai, jog likvidumo problemos gali būti susijusios su tam tikrais periodiniais ekonominiais veiksniais, pavyzdžiui, augimo etapu. Todėl šį argumentą reikia atmesti.

139    Iš to matyti, kad visi Freistaat Sachsen nurodyti argumentai dėl bendros analizės sistemos, kurią Komisija taikė siekdama įvertinti, ar nagrinėjamos pagalbą gavusios įmonės patyrė sunkumų, turi būti atmesti.

 Dėl Sachsen Zweirad padėties įvertinimo

–       Šalių argumentai

140    Freistaat Sachsen tvirtina, kad Sachsen Zweirad nenurodė didėjančių nuostolių 2003 m. kovo mėnesį. Ji pripažįsta, kad įmonė patyrė nuostolių 2001 ir 2002 m., tačiau 2001 m. 1,274 mln. eurų siekę nuostoliai 2002 m. sumažėjo iki 733 000 eurų. 2 –osios priemonės suteikimo momentu teigiamo metinio rezultato buvo laukiama ir 2003 metais. Be to, ankstesnių metų pelno nuostoliai neabsorbavo. Nuosavas Sachsen Zweirad kapitalas tebebuvo teigiamas. Be to, nuo 2001 iki 2002 m. jos apyvarta sumažėjo 13,8 % iki 51 mln. eurų, kadangi dėl besitęsiančio ekonomikos nuosmukio potencialūs pirkėjai Vokietijoje buvo ypač atsargūs. Įmonė tikėjosi 2003 m. atstatyti apyvartą ir toks planas buvo laikomas realiu, kadangi, pirma, pirkėjų atsargumas ankstesniu laikotarpiu reiškė, kad vėliau bus būtina pašalinti atotrūkį, ir, antra, dešimt didžiausių Sachsen Zweirad klientų iki metų pradžios buvo jau pateikę užsakymus už daugiau nei 30 mln. eurų. Taigi sumažėjusi apyvarta nebuvo ilgalaikė. Freistaat Sachsen tvirtina, kad nors Komisija konstatavo, jog egzistavo du minėti požymiai, ji nesvarstė jų priežasčių ir nenagrinėjo jų poveikio įmonės raidai. Neatlikus tokio tyrimo tokie požymiai nesuteikia galimybės atsakyti į klausimą, ar įmonė patiria sunkumų.

141    Be to, Komisija nurodo likvidumo problemas, tačiau jų negalima prilyginti su mokėjimais susijusiems sunkumams. Pati Komisija aiškina, kad įmonės augimui užtikrinti ir su tuo susijusiam apyvartiniam kapitalui kaupti reikalingas išorinis finansavimas. Tačiau dėl menkų augimo rinkoje finansavimo galimybių negalima manyti, kad įmonė patiria sunkumų. Tas pats pasakytina apie audito ataskaitoje, susijusioje su metinėmis ataskaitomis 2002 m. gruodžio 31 d. ir Bike Systems 2002 finansinių metų metinių ataskaitų finansine apžvalga (toliau – ataskaita apie Bike Systems 2002 finansinių metų metines finansines ataskaitas), nurodytą būtinybę visapusiškai restruktūrizuoti įmonės finansavimą siekiant sumažinti jos išlaidas ir suteikti jai galimybę saugiai planuoti ilgesniems laikotarpiams. Trumpi kreditų likutiniai terminai visų pirma yra su išlaidomis susijusi rizika ir nėra tiesioginis didelių sunkumų įrodymas. Be to, Sachsen Zweirad tenkančios palūkanų sąnaudos sumažėjo (nuo 2 mln. eurų 2001 m. iki 1,8 mln. eurų 2002 m.), todėl garantijos suteikimo atveju nebuvo jokio pagrindo manyti, kad dėl tokių palūkanų mokėjimo gali kilti su mokėjimais susijusių sunkumų.

142    Komisija ginčija Freistaat Sachsen argumentus.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

143    Visų pirma primintina, kad pagal nusistovėjusią Bendrijos teismų praktiką taikydama EB 87 straipsnio 3 dalį Komisija turi plačią diskreciją. Bendrijos teismai negali pakeisti Komisijos atlikto sudėtingų ekonominių faktų ir aplinkybių vertinimo savuoju, todėl Bendrojo Teismo kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, ar faktai iš esmės tikslūs, ar nebuvo akivaizdžios vertinimo klaidos ir ar nebuvo piktnaudžiaujama įgaliojimais (žr. 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Olympiaki Aeroporia Ypiresies prieš Komisiją, T‑68/03, Rink. p. II‑2911, 150 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

144    Šioje byloje, kiek tai susiję su 2‑ąja priemone ir Sachsen Zweirad padėtimi 2003 m. kovo mėnesį, ginčijamame sprendime nurodyta, kad:

„66)       [Vokietijos Federacinės Respublikos] nuomone, [Sachsen Zweirad] neturėjo nė vieno sunkumų patiriančiai įmonei, kaip apibrėžta [1999 m.] gairėse, būdingo požymio. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad [1999 m.] gairių 6 [dalyje] nurodyti sunkumų patiriančiai įmonei būdingi požymiai tik nurodo, kada įmonė gali būti traktuojama kaip patirianti sunkumų, tačiau jų nereikia vertinti kaip sąlygų, kurios turėtų būti bendrai įgyvendintos. 2001 m. vykdydama įprastinę ekonominę veiklą [Sachsen Zweirad] patyrė 1 274 000 [eurų] nuostolį, o 2002 m. patyrė 733 000 [eurų] nuostolį. Nuostolius padengė patronuojanti bendrovė Biria pagal pelno atskaitymo sutartį (Ergebnisabführungsvertrag). 2002 m. apyvarta sumažėjo, palyginti su 2001 m.

(67)      Pagal [ataskaitą apie Sachsen Zweirad 2002 finansinių metų metines finansines ataskaitas] atrodė, kad [jai] iškilo ir likvidumo problemų. Įmonės ūkinės veiklos ataskaitoje aiškiai pasakyta, kad [Sachsen Zweirad] likvidumui dėl didelių išlaidų, susidariusių dėl išankstinio prekių atsargų finansavimo ir augimo grupės viduje, buvo iškilęs pavojus. Remiantis įmonės ūkinės veiklos ataskaita įmonė galėjo išlikti tik tuo atveju, jei bankai būtų buvę pasiruošę toliau teikti esamus kreditus arba juos restruktūrizuoti.

(68)      [Vokietijos Federacinės Respublikos] nuomone, niekada nekilo pavojus, kad privatūs bankai toliau nebeteiks kreditų. Tačiau jos nuomonė nepaneigia teiginio, kad įmonės likvidumas kėlė abejonių. Remiantis [ataskaita apie Sachsen Zweirad 2002 finansinių metų metines finansines ataskaitas] daugumos kreditų galiojimo laikas buvo trumpesnis kaip penkeri metai, o tai jokiu būdu nėra tinkamiausias laikas finansuoti ūkinę veiklą, todėl didėjo su įmone susijusi rizika. Be to, dėl trumpalaikių kreditų reikėjo mokėti dideles palūkanas (nors 2002 m. jos šiek tiek sumažėjo, palyginti su 2001 m.), kurios papildomai mažino įmonės likvidumą.“

145    Iš ginčijamo sprendimo minėtos ištraukos matyti, kad Komisija savo išvadą, jog Sachsen Zweirad 2003 m. kovo mėnesį patyrė sunkumų, padarė remdamasi šiais veiksniais: pirma, nuostolių, nors ir mažėjančių, egzistavimas 2001 ir 2002 m., antra, mažesnė apyvarta 2002 m. palyginti su 2001 m., ir, trečia, rimtos likvidumo problemos, nurodytos ataskaitoje apie Sachsen Zweirad 2002 finansinių metų metines finansines ataskaitas, kurios dar labiau padidėjo, nes vyravo trumpalaikiai kreditai didelėmis palūkanomis.

146    Visų pirma dėl mažėjančios apyvartos reikia konstatuoti, kad šis kriterijus paminėtas 1999 m. gairių 6 dalyje. Net jei toks kriterijus pats savaime nėra ryškus požymis, kad įmonė patiria didelių sunkumų, kai atsižvelgiama tik į dvejus metus iš eilės, Komisija taip pat išnagrinėjo kitus kriterijus Sachsen Zweirad finansinei padėčiai įvertinti.

147    Kiek tai susiję su nuostoliais, reikia konstatuoti, kad 1999 m. gairių 6 dalyje nurodomi didėjantys nuostoliai. Nepaisant to, Bendrasis Teismas mano, kad tai negali užkirsti kelio Komisijai atsižvelgti į kelerius metus iš eilės besitęsiančius nuostolius kaip į finansinių sunkumų požymį, net jei jie nedidėjo. Be to, per pirmąjį 2003 m. ketvirtį suteiktos pagalbos priemonės atveju atrodo visiškai pagrįsta šiuo atveju atsižvelgti į pagalbą gavusios įmonės finansinius rezultatus per dvejus ankstesnius metus.

148    Be to, dėl lentelės, pateiktos ieškinio priede, kurioje nurodytas 1,7 mln. eurų pelnas tarpinio balanso metu 2003 m. gegužės 31 d., į kurią, Freistaat Sachsen teigimu, Komisija turėjo atsižvelgti, pažymėtina, kad, kaip nurodo Komisija, pagerėjusi pagalbą gavusios įmonės padėtis tais metais, kuriais buvo suteikta 2‑oji priemonė, negali turėti poveikio įmonės padėties vertinimui priemonės suteikimo momentu, visų pirma kadangi negalima atmesti galimybės, kad minėtos garantijos egzistavimas galėjo turėti įtakos tokiai raidai. Kaip priminta aukščiau, teismų praktikoje nurodyta, kad klausimas, ar priemonė yra pagalba EB 87 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į situaciją, susiklosčiusią priimant tokią priemonę. Jei Komisija atsižvelgtų į vėlesnes aplinkybes, ji suteiktų pranašumo valstybėms narėms, kurios nevykdo įsipareigojimų pranešti apie planuojamą suteikti pagalbą (120 punkte minėto sprendimo HAMSA prieš Komisiją 53 punktas).

149    Be to, dėl likvidumo problemų, 1999 m. gairių 6 dalyje jos aiškiai nenurodytos, tačiau mažėjantys pinigų srautai joje nurodyti kaip finansinių sunkumų požymis.

150    Tačiau reikia konstatuoti, kad buvo aiškiai nurodyta, jog likvidumo padėtis ataskaitoje apie Sachsen Zweirad 2002 finansinių metų metines finansines ataskaitas, kuria Komisija rėmėsi savo analizėje, kėlė susirūpinimą. Minėtoje ataskaitoje, be kita ko, nurodyta:

„Įmonė bandė užkirsti kelią rezultatų blogėjimui, palyginti su 2001 m., imdamasi išlaidų mažinimo priemonių, kurias, žvelgiant bendrai, ji galėjo įgyvendinti visų pirma išlaidų atlyginimams ir kitų veiklos išlaidų srityse. Tačiau paaiškėjo, kad tokių priemonių nepakako užkirsti kelią neigiamam rezultatui šių metų pabaigoje <...>.

Kaip ir ankstesniais finansiniais 2001 m., [Sachsen Zweirad] valdyba mano, kad pagrindinis rizikos šaltinis yra su patronuojančia bendrove Biria AG susijusių įmonių grupės plėtra, kuri ir 2002 m. lėmė didesnius skolinimosi poreikius. Po to, kai Bund ir Land garantija, kuri iš pradžių buvo patvirtinta su sąlyga, kad bus pateiktas [Komisijos] pareiškimas dėl neprieštaravimo, buvo atšaukta, dabartinė likvidumo krizė galėjo būti įveikta, visų pirma žiemos mėnesiais, tik su bankais parengus finansavimo planą. Šiuo metu [Sachsen Zweirad] išlikimas taip pat priklauso nuo to, ar bankai toliau teiks esamus kreditus, visų pirma kadangi [Sachsen Zweirad] visos Biria grupės paskoloms suteikė didelius užstatus. Be to, dėl didelių trumpalaikių kreditų sumų egzistuoja palūkanų normų svyravimo rizika, kuri gali kelti grėsmę įmonės išlikimui.

<...>

Dėl didelių išlaidų, susidariusių dėl išankstinio prekių atsargų finansavimo ir augimo grupės viduje, buvo iškilęs pavojus įmonės likvidumui; įmonė galėjo išlikti tik tuo atveju, jei bankai ir toliau nepanaikintų suteiktų kreditų linijų arba jas restruktūrizuotų ir išplėstų atsižvelgdami į tai, kad Bund arba Länder įvykdymą užtikrinanti garantija buvo panaikinta.

<...> Be to, dėl trumpalaikių kreditų linijų egzistuoja palūkanų normų svyravimo rizika, kuri gali kelti grėsmę įmonės išlikimui <...>“.

151    Iš šios citatos matyti, kad Sachsen Zweirad buvo sunkioje finansinėje padėtyje ir buvo restruktūrizuojama. Bendrasis Teismas mano, kad visų pirma atsižvelgiant į dideles trumpalaikių kreditų sumas, kurioms taikomi palūkanų normų svyravimai, Komisija turėjo teisę ataskaitoje apie Sachsen Zweirad 2002 finansinių metų metines finansines ataskaitas aprašytą likvidumo padėtį laikyti sunkios finansinės padėties požymiu, dėl ko, neįsikišus valstybei, galėjo kilti pavojus įmonės galimybei išlikti, nes likvidaus turto neturinti įmonė negali padengti savo trumpalaikių ar vidutinės trukmės skolų.

152    Be to, dėl argumento, kad Komisija turėjo atsižvelgti į tai, jog įtemptą likvidumo padėtį lėmė Sachsen Zweirad augimo finansavimas ir kad dėl to minėta padėtis nebūtinai buvo sunkumų požymis, pažymėtina, kad ataskaitoje apie Sachsen Zweirad 2002 finansinių metų metines finansines ataskaitas iš tiesų nurodomas išankstinis prekių atsargų finansavimas ir augimas grupės viduje. Tačiau reikia pripažinti, kad Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai šiuo atžvilgiu rėmėsi minėtos ataskaitos susirūpinimą keliančiu tonu, nes pastarojoje akivaizdžiai atsižvelgiama į augimo aplinkybes, tačiau taip pat minima padėtis, kuri tebėra įtempta.

153    Be to, dėl Freistaat Sachsen argumento, kad Komisija turėjo atsižvelgti į esamą ekonominę padėtį ir tai, kad 2002 m. pabaigoje buvo svarbių užsakymų, Komisija, atsakydama į teismo pateiktą klausimą raštu, nurodė, kad tokia informacija nebuvo pateikta per administracinę procedūrą, tačiau buvo pirmą kartą paminėta ieškinyje. Apklausiama dėl šio klausimo per teismo posėdį, Freistaat Sachsen negalėjo nei paprieštarauti tokiems tvirtinimams, nei nurodyti, kokiuose dokumentuose tokia informacija buvo pateikta per administracinę procedūrą, tačiau tik nurodė, kad ekonomikos nuosmukis 2002 m. buvo gerai žinoma problema.

154    Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, neatsižvelgusi į minėtus veiksnius, kai nusprendė, kad Sachsen Zweirad ekonominė ir finansinė padėtis buvo nesaugi. Iš tiesų iš 115 punkte nurodytos teismų praktikos matyti, kad Komisijos vertinimus reikia nagrinėti remiantis tik ta informacija, kuri jai buvo prieinama juos atliekant.

155    Galiausiai dėl tvirtinimo, kad nebuvo atsižvelgta į šiek tiek sumažėjusias palūkanų sąnaudas nuo 2 mln. eurų 2001 m. iki 1,8 mln. eurų 2002 m., Komisija, atsakydama į teismo pateiktą klausimą raštu, nurodė, kad iš ginčijamo sprendimo 68 konstatuojamosios dalies buvo matyti, kad ji į šią aplinkybę atsižvelgė, tačiau, kad galėtų įvertinti, ar įmonė patyrė sunkumų, ji turėjo atsižvelgti į visą jos padėtį. Net atsižvelgiant į tai, kad finansinės išlaidos šiek tiek sumažėjo, Komisija mano, kad Sachsen Zweirad patyrė sunkumų, nes anksčiau buvo patyrusi didelių nuostolių ir likvidumo problemų.

156    Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas konstatuoja, kad ginčijamo sprendimo 68 konstatuojamojoje dalyje iš tiesų nurodyta, kad finansinės išlaidos 2002 m. sumažėjo, palyginti su 2001 metais. Atsižvelgdamas į akivaizdžiai neigiamą Sachsen Zweirad likvidumo padėties analizę, kaip matyti iš minėtos ataskaitos apie Sachsen Zweirad 2002 finansinių metų metines finansines ataskaitas, Bendrasis Teismas mano, kad Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad toks konkretus veiksnys negalėjo turėti lemiamos įtakos bendrai vertinant minėtos įmonės padėtį 2‑osios priemonės suteikimo momentu.

157    Apibendrinant, Freistaat Sachsen neįrodė, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai remdamasi minėtais veiksniais nusprendė, kad Sachsen Zweirad 2003 m. kovo mėnesį patyrė sunkumų.

 Dėl Biria GmbH padėties įvertinimo

–       Šalių argumentai

158    Freistaat Sachsen pažymi, kad Komisija ginčijamo sprendimo 72 konstatuojamojoje dalyje konstatuoja, jog Biria GmbH (naujoji įmonė) perėmė Biria AG (ankstesnė įmonė) ir Sachsen Zweirad sunkumus, tačiau teigia, kad toks tvirtinimas neleidžia daryti išvados dėl to, ar restruktūrizuota įmonė patyrė sunkumų. Sachsen Zweirad anksčiau nebuvo sunkumų patirianti įmonė, taigi Biria GmbH perėmus Biria AG turtą ir įsipareigojimus, Biria GmbH nebūtinai tampa sunkumų patiriančia įmone, kaip tą aiškiai rodo faktas, kad balanso suma nuo 24 mln. eurų 2002 m. gruodžio 31 d. išaugo iki daugiau nei 34 mln. eurų 2003 m. gruodžio 31 d., o įsipareigojimai padidėjo tik 4 mln. eurų, nuo 22 iki 26 mln. eurų. Reikia remtis tik restruktūrizuotos įmonės finansiniais rodikliais, kurie rodo, kad ji nepatyrė sunkumų.

159    Be to, Komisija nurodė rimtas Biria GmbH likvidumo problemas, tačiau nepaminėjo fakto, kad jos nelemia nei įmonės nemokumo, nei bent laikino mokėjimų sustabdymo. Ji taip pat neatsižvelgė į faktą, kad minėta įmonė susidūrė su savo augimo finansavimo problemomis, o ne su sunkumais, susijusiais su mokėjimais, kuriuos lėmė problemiškas pajamų ir išlaidų santykis.

160    Freistaat Sachsen taip pat mano, kad Komisijos išvada ginčijamo sprendimo 77 konstatuojamojoje dalyje dėl bankų konsorciumo pasitraukimo nebūtinai yra neišvengiama. Nagrinėjamam bankų konsorciumui vadovavo D. bankas, kuris buvo įsteigtas tik 2001 m., susijungus kitiems dviem bankams, ir dėl kurio strategijos, kaip teigiama spaudoje, iki šiol vyksta diskusijos. Be to, būtent dėl šios priežasties daugelį metų planuotas susijungimas su W. banku iki šiol neįvyko. Atsakydamas į įgalioto laiduotojo prašymą, D. bankas paaiškino, kad bankų konsorciumas pasitraukė 2003 m. lapkričio mėnesį dėl strateginių priežasčių, kaip nurodyta prie ieškinio pridėtame laiške. Freistaat Sachsen tvirtina, kad toks paaiškinimas galimas, jei jis pateiktas atsižvelgiant į besitęsiančias vidaus diskusijas svarstant klausimą, ar D. bankas privalo aptarnauti verslo klientus, kurie orientuojasi į vidaus rinką, konkuruojant su kredito unijomis ir taupomaisiais bankais, su kuriais jis susijęs. Reikalavimų vertė buvo ištaisyta įvykdžius restruktūrizavimą banko viduje ir pajamos iš perpirkimo galėjo būti optimizuotos pasitelkus mokesčių planą siekiant išvengti visų, arba beveik visų nuostolių. Kiti du bankai taip pat pasitraukė kartu su D. banku, kadangi nė vienas iš jų nenorėjo perimti konsorciumo valdymo – sprendimas, kuris taip pat nėra neįprastas, ir negali būti naudojamas kaip ypač didelės rizikos, kad įsipareigojimai bus neįvykdyti, įrodymas. Taigi nebūtų pagrindo išvadai, kad nagrinėjama įmonė turėjo būti laikoma sunkumus patiriančia įmone.

161    Freistaat Sachsen teigimu, iš to matyti, kad nors įmonės neginčijamai laikėsi verslo strategijos, kuri buvo susijusi su didele rizika, ir kad dėl to jos neturėjo pakankamai kapitalo, išsamiai tiriant Komisijos išvardytus kriterijus bet kuriuo atveju turėjo būti prieita prie išvados, kad 3‑osios priemonės suteikimo momentu minėtos įmonės nebuvo susidūrusios su tokiais sunkumais, dėl kurių būtų kilusi grėsmė jų veiklos tęstinumui, jei valstybė nebūtų suteikusi joms pagalbos. Freistaat Sachsen įgaliota audito bendrovė dviejų įmonių atžvilgiu visų pirma konstatavo, kad rizika, jog bus pasinaudota garantija, šiuo atžvilgiu buvo tokia nedidelė, kad garantijos suteikimas buvo pagrįstas.

162    Galiausiai Freistaat Sachsen tvirtina, kad reikia atmesti Komisijos argumentą, jog likvidumo problemų priežastis neturi reikšmės atsakymui į klausimą, ar įmonė turi būti laikoma sunkumus patiriančia įmone. 104 punkte minėtas sprendimas Corsica Ferries France prieš Komisiją, kuriuo Komisija remiasi siekdama įrodyti, kad įkainių karo praktika nėra visiškai nesuderinama su egzistuojančiais sunkumais, negali būti taikomas šioje byloje, kadangi likvidumo problemų negalima prilyginti nuostoliams. Būtent finansuojant augimą reguliariai iškyla likvidumo problemos, kadangi būtina finansuoti fiksuoto kapitalo ir apyvartinio kapitalo formavimą, tačiau dėl tokio formavimo nepatiriama nuostolių. Taigi įtempta likvidumo padėtis nereiškia, kad įmonė turi būti laikoma turinčia sunkumų.

163    Komisija ginčija Freistaat Sachsen argumentus.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

164    Dėl 3‑osios priemonės ir Biria GmbH padėties minėtos priemonės suteikimo momentu 2003 m. gruodžio mėnesį ginčijamame sprendime nurodyta, kad:

„70)      Biria GmbH (dabar Biria AG) buvo įsteigta Biria AG (ankstesnei įmonei) susijungus su pavaldžiąja bendrove [Sachsen Zweirad]. Įsteigimas įsigaliojo 2003 m. spalio 1 [dieną].

71)      [Vokietijos Federacinės Respublikos] nuomone, Biria GmbH (dabar Biria AG) turėtų būti aiškiai skiriama nuo Biria AG (ankstesnės įmonės) ir [Sachsen Zweirad], nes susijungus pastarosioms įmonėms atsirado nauja įmonė. Todėl į klausimą, ar ši įmonė [2003 m.] gruodžio 9 d. garantijos teikimo momentu buvo sunkumų patirianti įmonė, reikia atsakyti atsižvelgiant į susijungus įmonėms atsiradusios naujos įmonės pradinį balansą. Iš pradinio balanso aiškėja, kad Biria GmbH negali būti laikoma sunkumų patiriančia įmone.

72)      Komisija nesutinka su šiais argumentais. Susijungus įmonėms atsiradusi nauja įmonė Biria GmbH negali būti nagrinėjama atskirai nuo ankstesnės įmonės Biria AG ir [Sachsen Zweirad], nes ji atsirado susijungus pastarosioms įmonėms. Kitu atveju būtų paprasta išvengti priskyrimo prie sunkumų patiriančių įmonių – tereikėtų susijungti ūkio subjektams arba įsteigti naujas įmones. Buvusi Biria AG 2002 m. taip pat patyrė nuostolių ir susidūrė su tokiomis pat likvidumo problemomis kaip ir [Sachsen Zweirad]. Biria GmbH perėmė visas Biria AG (ankstesnė įmonė) ir [Sachsen Zweirad] skolas bei įsipareigojimus. Be to, Biria GmbH turi tą patį turtą ir atlieka tą pačią ūkinę veiklą kaip Biria AG (ankstesnė įmonė) ir [Sachsen Zweirad]. Todėl Komisija mano, kad Biria GmbH perėmė Biria AG (ankstesnė įmonė) ir [Sachsen Zweirad] sunkumus.

73)      [Vokietijos Federacinės Respublikos] duomenimis, susijungiant įmonėms [Sachsen Zweirad] dominavo ekonominiu požiūriu. [Sachsen Zweirad] nebuvo sunkumų patirianti įmonė, todėl negalima automatiškai daryti prielaidos, kad naujoji Biria AG buvo sunkumų patirianti įmonė. Priešingai nei teigia Vokietija, Komisija vis dėlto mano, kad [Sachsen Zweirad] buvo sunkumų patirianti įmonė. Todėl naujoji Biria GmbH „paveldėjo“ [Sachsen Zweirad] sunkumus.

74)      Remiantis 2003 m. įmonės ūkinės veiklos ataskaita 2003 m. buvo tęsiamas Biria grupės restruktūrizavimas ir pertvarka. Šis procesas prasidėjo jau 2002 m. ir į jį buvo įtrauktas grupės finansavimo pertvarkymas. Remdamasi Saksonijos federacinės žemės garantija 24,875 mln. [eurų] paskolai Biria grupė parengė naują koncepciją savo veiklai vidutiniu laikotarpiu finansuoti. Naujoje finansavimo koncepcijoje buvo numatyta taip suderinti palūkanų normas, kad sumažėtų didelė palūkanų našta.

75)      Tuo pačiu metu buvo reorganizuota bankų grupė: trys bankai pareiškė esą pasirengę atsisakyti 8 567 000 [eurų] vertės reikalavimų (atrodo, kad tai gerokai daugiau nei 50 % jų reikalavimų), jei įmonė nedelsiant patenkins likusius reikalavimus. Todėl paskolą, kurią kompensuoja 3‑iosios priemonės 80 % garantija, sudaro 8 mln. [eurų] paskola, skirta atlyginti už gamybos priemones, 7,45 mln. [eurų] vertės [kreditas] apyvartinėms lėšoms ir 9,425 mln. [eurų] suma sezoninio finansavimo poreikiams.

76)      Biria GmbH (dabar Biria AG) garantijos teikimo momentu iškilo didelių likvidumo problemų, todėl ji buvo laikoma sunkumų patiriančia įmone. Šį vertinimą patvirtino faktas, kad trys bankai atsisakė finansuoti Biria veiklą ir net buvo pasiruošę atsisakyti didžiosios dalies reikalavimų, jei būtų nedelsiant patenkinti jų likę reikalavimai. Tai rodo, kad bankai rimtai abejojo, kad Biria gali sumokėti skolas ir kad ši įmonė yra pelninga.

77)      [Vokietijos Federacinė Respublika] savo ruožtu teigia, kad bankai įmonę atsisakė finansuoti todėl, kad pasikeitė jų veiklos strategija. Komisija konstatuoja, kad bankai tikriausiai atsisakė apie 50 % nepatenkintų reikalavimų. Net jei bankai būtų nusprendę nebefinansuoti įmonės dėl veiklos strategijos pokyčių, šis jų sprendimas rodo, kad bankai nemanė, kad labai tikėtina atgauti visą paskolos sumą.“

165    Iš šio ginčijamo sprendimo ištraukos matyti, kad Komisija savo išvadą, kad Biria GmbH 2003 m. gruodžio mėnesį patyrė sunkumų, grindė šiais veiksniais: pirma, faktu, jog ji paveldėjo šių dviejų įmonių, iš kurių buvo sudaryta, finansinius sunkumus, antra, rimtomis likvidumo problemomis 3‑osios priemonės suteikimo momentu ir, trečia, trijų bankų pasitraukimu ir atitinkamai didžiosios savo reikalavimų dalies atsisakymu.

166    Visų pirma dėl Biria GmbH „paveldėjimo“ Freistaat Sachsen ginčija, kad Sachsen Zweirad patyrė sunkumų. Tačiau iš pateiktos analizės (žr. 144‑157 punktus) matyti, kad nebuvo įrodyta, jog Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, kai nusprendė priešingai. Be to, iš ginčijamo sprendimo 72 konstatuojamosios dalies matyti, kad ankstesnė įmonė Biria AG taip pat patyrė nuostolių 2002 m. ir taip pat susidūrė su likvidumo problemomis, o to Freistaat Sachsen neginčija.

167    Tačiau Freistaat Sachsen teigia, kad Komisija turėjo remtis išimtinai naujosios įmonės Biria GmbH balansu ir nagrinėti jos finansinius rodiklius, o ne daryti abstrakčias išvadas, jog susijungus dviems sunkumus patiriančioms įmonėms automatiškai atsiranda nauja įmonė, kuri taip pat patiria sunkumų.

168    Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas mano, kad Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai atsižvelgė ne tik į veiksnius, susijusius su naujosios įmonės Biria GmbH ekonomine ir finansine padėtimi, bet ir į dviejų susijungusių ir ją sudariusių įmonių padėtį. Iš tiesų, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 72 konstatuojamojoje dalyje ir kaip pažymėjo Komisija Bendrajame Teisme, negalima leisti, kad įmonės išvengtų pareigos pranešti ir pateikti restruktūrizavimo planą paprasčiausiai susijungiant ūkio subjektams arba įsteigiant naujas įmones.

169    Be to, visų pirma dėl Freistaat Sachsen nurodytų tam tikrų metinės 2003 m. ataskaitos finansinių duomenų, visų pirma bendros balanso sumos ir Biria GmbH veiklos rezultatų 2003 m. gruodžio 31 d., reikia priminti, kad iš 120 punkte minėtos teismų praktikos matyti, jog klausimas, ar priemonė yra pagalba EB 87 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į situaciją, susiklosčiusią įgyvendinant tokią priemonę. Taigi Komisijos negalima kaltinti dėl to, kad ji neatsižvelgė į duomenis, susijusius su nagrinėjamos įmonės padėtimi 2003 m. gruodžio 31 d., kadangi ši data vėlesnė už pagalbos suteikimo datą. Iš tiesų, kaip teigia Komisija, pagalbos suteikimo momentu ji šių duomenų neturėjo. Taigi Komisija turėjo teisę šiuo atžvilgiu remtis metinės 2002 finansinių metų ataskaitos duomenimis. Iš to matyti, kad Freistaat Sachsen pateikti argumentai dėl visų pirma balanso 2003 m. gruodžio 31 d. ir teigiamų Biria GmbH įprastinės veiklos 2003 finansiniais metais rezultatų yra nepagrįsti.

170    Be to, dėl Freistaat Sachsen argumento, kad be naujosios įmonės balanso 2003 m. gruodžio 31 d. ir veiklos rezultato 2003 finansiniais metais reikėjo atsižvelgti į tarpinius rezultatus ir preliminarų balansą 2003 m. gegužės 31 d., Komisija teisingai pažymi, kad negalima nustatyti, kokia apimtimi teigiamą veiklos rezultatų raidą 2003 m. galėjo lemti tai, kad 2003 m. kovo mėnesį 2‑oji priemonė buvo suteikta Sachsen Zweirad, įmonė, kuri po susijungimo tapo Biria GmbH. Tokiomis aplinkybėmis keleto abstrakčių nuorodų, kurias Freistaat Sachsen padarė į 2003 m. tarpinius rezultatus, nepakanka norint nustatyti, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai savo atliktos Biria GmbH finansinės padėties analizės nepagrindė minėtais tarpiniais rezultatais.

171    Be to, dėl sumažėjusio Biria GmbH likvidumo padėties Komisija nurodo audito ataskaitą, susijusią su metinėmis ataskaitomis 2002 m. gruodžio 31 d. ir šios įmonės 2002 finansinių metų metinių ataskaitų finansine apžvalga, kurioje nustatyta, kad:

„Įmonės likvidumo problemos dar labiau išryškėjo 2002 m. ir padėtis tebėra įtempta, Biria AG įmonė gali išlikti tik tuo atveju, jei bankai išsaugos suteiktas kredito linijas arba jas restruktūrizuos ir išplės atsižvelgiant į tai, kad Bund ir Länder įvykdymą užtikrinantis užstatas panaikintas <...>.

Buhalterinės apskaitos atžvilgiu įmonė yra įsiskolinusi. Tačiau vadovybė mano, kad įmonė nėra įsiskolinusi bankroto teisės prasme, atsižvelgiant į tai, kad neigiamą kapitalą balanse kompensuoja neskelbiamieji rezervai [Sachsen Zweirad], akcininko pareiškimas dėl subordinacijos ir Biria AG „good-will“.“

172    Šiuo atžvilgiu jau buvo konstatuota, kad įtempta likvidumo padėtis gali būti sunkios padėties požymis 1999 m. gairių prasme. Be to, šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Komisija teigia, o tam Freistaat Sachsen neprieštarauja, jog kreditai pagal 3‑iąją priemonę nebuvo skirti investicijoms, bet kad visų pirma tai buvo kreditas apyvartinėms lėšoms ir sezoninio finansavimo poreikiams, kaip matyti ir iš ginčijamo sprendimo 75 konstatuojamosios dalies. Todėl Freistaat Sachsen argumentas, kad likvidumo padėtis nelėmė bankroto, neturi reikšmės, kadangi pagal gaires gali būti pripažįstama, kad padėtis sunki, net jei ir nėra tokių tiksliai susiklosčiusių teisinių aplinkybių. Dėl Freistaat Sachsen argumentų, susijusių su faktu, kad Biria GmbH likvidumo padėtis turėjo būti susieta su įmonės augimo aplinkybėmis, Bendrasis Teismas mano, kad vien šios aplinkybės nepakanka, jog Komisija galėtų neatsižvelgti į įmonės likvidumo problemas, tačiau kad turi būti įvertinta jos bendra padėtis.

173    Galiausiai dėl bankų pasitraukimo pažymėtina, kad D. banko laiškas, pridėtas prie ieškinio byloje T‑102/07, galutinai neįrodo, kad nagrinėjamą susitarimą išimtinai lėmė su bankų vidaus strategija susijusios priežastys. Iš tiesų, nors minėtame laiške nurodyta, kad derybas dėl kreditų restruktūrizavimo, kurios prasidėjo 2003 m. vasario mėnesį, lėmė strateginės priežastys, jame nepaneigiama analizė ginčijamame sprendime, pagal kurią 50 % reikalavimų atsisakymas mainais už likusių reikalavimų patenkinimą nedelsiant yra išimtinio pobūdžio. Taigi Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai bankų pasitraukimą ir reikalavimų atsisakymą aiškino kaip ženklą, kad bankai prarado pasitikėjimą Biria GmbH galimybėmis grąžinti visas savo paskolas.

174    Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog nė vienas iš Freistaat Sachsen argumentų neįrodo, kad Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų nusprendusi, kad faktinių aplinkybių metu Biria GmbH taip pat buvo sunkumus patirianti įmonė.

175    Todėl reikia atmesti visus ieškovių kaltinimus, susijusius su tariamai akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, padarytomis pagalbą gavusias įmones priskiriant sunkumų patiriančioms įmonėms.

3.     Dėl kaltinimų, susijusių su motyvavimo stoka

176    Pirma, ieškovių argumentai susiję su nepakankamu ginčijamo sprendimo motyvavimu, nes Komisija nenurodo, kodėl ji netaikė sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžties, pateiktos atitinkamoje priemonėje E 16/94 ir taip pat nepaaiškina, kodėl nesilaikė minėtos sąvokos apibrėžties 1999 m. gairėse. Antra, ieškovės tvirtina, kad ginčijamame sprendime nenurodytos priežastys, susijusios su pagalbos elementų pagal 1–3 priemones nustatymu.

 Dėl motyvų, susijusių su atitinkamos priemonės E 16/94 netaikymu ir 1999 m. gairių nesilaikymu, nepateikimo

 Šalių argumentai

177    Freistaat Sachsen tvirtina, kad net jei turėjo būti manoma, kad atitinkamos įmonės buvo sunkumus patiriančios įmonės pagal patvirtintos pagalbos schemoje numatytus kriterijus, Komisija nenurodė tokio sprendimo motyvų. Ji taip pat nenurodė, kodėl nesilaikė patvirtintos pagalbos schemoje nustatytų kriterijų. Be to, jos teigimu, Komisija ginčijamame sprendime nepaaiškina, kodėl netaiko 1999 m. gairių 5 dalies kriterijų, nors per kitas procedūras ji dažnai abejojo, ar atitinkama įmonė gali būti laikoma patiriančia sunkumų, kai šie kriterijai neįvykdyti. Atsižvelgiant į faktą, kad 1999 m. gairių 5 dalyje pateikta bendroji taisyklė, o 6 dalyje – išimtis, Komisija turėjo motyvuoti, kodėl buvo netaikyta minėta 5 dalis.

178    MB Immobilien ir MB System tvirtina, kad, kiek tai susiję su 1999 m. gairių taikymu, ginčijamas sprendimas nemotyvuotas dėl trijų aspektų. Pirma, ji nenurodė, kodėl neišnagrinėjo 1999 m. gairių kriterijų. Antra, darant prielaidą, kad Komisija padarė išvadą, jog pagalbą gavusios įmonės turėjo būti laikomos sunkumus patiriančiomis įmonėmis, remdamasi skirtumu tarp sėkmingai veikiančių ir sunkumų patiriančių įmonių, kurį pati Komisija nustatė, šiuo klausimu ginčijamame sprendime nieko neužsimenama. Trečia, Komisija turėjo motyvuoti, kodėl ji nesilaikė patvirtintos pagalbos schemos sąlygų, kiek tai susiję su 2 ir 3 priemonėmis.

179    Komisija ginčija ieškovių argumentus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

180    Primintina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką pareigos motyvuoti apimtis priklauso nuo atitinkamo akto pobūdžio ir nuo jo priėmimo aplinkybių. Motyvai turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos samprotavimus, kad, pirma, suinteresuoti asmenys, norėdami apginti savo teises ir patikrinti, ar sprendimas pagrįstas, galėtų žinoti priemonės pateisinimą, ir, antra, kad teismas galėtų vykdyti jo teisėtumo priežiūrą. Nereikalaujama, kad motyvacija atspindėtų visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, nes jos atitiktis EB 253 straipsnio reikalavimams vertintina atsižvelgiant ne vien į jos formuluotę, bet taip pat į jos kontekstą bei į atitinkamą klausimą reguliuojančių teisės normų visumą. Konkrečiai tariant, Komisija neprivalo pareikšti nuomonės dėl visų suinteresuotų asmenų jai pateiktų argumentų, tačiau sprendimo ekonomijos sumetimais pakanka išdėstyti tik esminius faktus ir teisines pastabas (žr. 104 punkte minėto sprendimo Corsica Ferries France prieš Komisiją 62–64 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

181    Šioje byloje iš ginčijamo sprendimo nematyti, kad Vokietijos Federacinė Respublika per administracinę procedūrą rėmėsi atitinkama priemone E 16/94. Komisija teisme patvirtino, kad atitinkama priemonė E 16/94 nebuvo nurodyta per administracinę procedūrą, o ieškovės dėl to prieštaravimų nepateikė. Be to, iš pateiktos analizės matyti, kad sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžtis, pateikta atitinkamoje priemonėje E 16/94, šioje byloje netaikytina ir kad Komisija turėjo teisę šiuo atžvilgiu remtis 1999 m. gairėmis. Tokiomis aplinkybėmis kaltinimai, susiję su ginčijamo sprendimo motyvavimo stoka dėl atitinkamos priemonės E 16/94 netaikymo, turi būti pripažinti nepagrįstais, kadangi negalima reikalauti, kad Komisija paaiškintų, kodėl ji nesirėmė taisyklėmis, kurios nebuvo taikytinos ir nebuvo nurodytos.

182    Taip pat reikia atmesti kaip nepagrįstus kaltinimus, susijusius su motyvavimo stoka, kiek tai susiję su tuo, ar buvo atsižvelgta į 1999 m. gairių kriterijus. Iš tiesų Komisija ginčijamo sprendimo 66 konstatuojamojoje dalyje nurodo, kad, jos nuomone, „[1999 m.] gairių 6 [dalyje] išvardyti sunkumų patiriančiai įmonei būdingi požymiai tik nurodo, kada įmonė gali būti traktuojama kaip patirianti sunkumų, tačiau jų nereikia vertinti kaip sąlygų, kurios turėtų būti bendrai įgyvendintos“. Taigi jos pozicija šiuo atžvilgiu aiški. Dėl likusios dalies, kaip matyti iš pateiktos analizės, ginčijamame sprendime nurodyta, į kokius ekonominius kriterijus atsižvelgė Komisija nagrinėjamų pagalbą gavusių įmonių finansinei padėčiai įvertinti. Tokių motyvų pakanka, kad šalys galėtų sužinoti ginčijamo sprendimo pateisinimą, o Bendrasis Teismas – nuspręsti dėl jo teisėtumo.

 Dėl motyvavimo stokos, kiek tai susiję su pagalbos elemento nustatymu

 Šalių argumentai

183    Freistaat Sachsen nurodo nesuprantanti, kaip Komisija apskaičiavo palūkanas, kurios, jos teigimu, turėjo būti nustatytos kreditams, kad atitiktų rinkos sąlygas ir dėl to galėtų būti laikomos ne pagalba. Komisija tik nurodė savo komunikatą 97/C 273/03 dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo (OL C 273, 1997, p. 3, toliau – komunikatas dėl orientacinių normų). Tačiau paprasčiausios nuorodos į ankstesnį komunikatą nepakanka norint įrodyti, kad pridėti papildomi 400 pagrindinių punktų yra įprasti rinkoje. Ji tvirtina, kad taip pat nesupranta, kodėl Komisija 2 ir 3 priemonių atžvilgiu taiko du padidinimus (ginčijamo sprendimo 93 konstatuojamoji dalis). Du pavyzdžiai, nurodyti komunikate dėl orientacinių normų (sunkumų patirianti įmonė ir užstatų stoka), susiję su įsipareigojimų nevykdymo rizika, todėl sumavimas neatrodo pagrįstas.

184    Komisija bet kuriuo atveju nenustatė jokio aiškaus ryšio su įprastomis rinkos sąlygomis. Be to, atrodo mažai tikėtina, kad rinka reaguotų į tariamą užstatų stoką fiksuotu dydžiu padidinant visiškai neproporcingas, palyginti su galiojančių normų lygiu, palūkanų normas. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad kredito sektoriuje gali būti taikomas santykinai nedidelis padidinimas, kai palūkanos nedidelės, ir santykinai didelis padidinimas, kai ir palūkanos didelės.

185    Freistaat Sachsen taip pat mano, kad ginčijamo sprendimo 92 konstatuojamojoje dalyje Komisija daro prielaidą, jog suteikti užstatai neturėjo didelės ekonominės vertės, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Tačiau iš metinių balansų už 2003 finansinius metus matyti, kad bankų suteikti kreditai buvo garantuojami ne tik hipoteka, tačiau taip pat perduodant įrangą ir apyvartines lėšas, kurių vertė, nurodyta balanse, yra atitinkamai 5,8 mln. eurų ir 28,3 mln. eurų. Taigi Komisija nebūtų galėjusi kaip atskaitos tašku remtis menka užstatų ekonomine verte arba bent jau turėjo nurodyti to priežastis.

186    Galiausiai Freistaat Sachsen, kiek tai susiję su vykstant procesui teisme Komisijos nurodyta 2004 m. spalio 26 d. audito įmonės dėl Europos Sąjungoje valstybės pagalbai taikomų orientacinių normų studija (toliau – studija), teigia, kad minėta studija į bylos medžiagą neįtraukta ir taip pat neminima ginčijamame sprendime, todėl šiuo atžvilgiu sprendimui keliami motyvavimo reikalavimai neįvykdyti. Be to, prieš priimdama ginčijamą sprendimą, Komisija taip pat neparengė komunikato, iš kurio būtų matyti, jog būsimų sprendimų sumetimais ji pritaria studijos išvadoms.

187    MB Immobilien ir MB System tvirtina, kiek tai susiję su 1‑ąja priemone, kad Komisija nenurodo priežasčių, kodėl atlygio už akcijas be balsavimo teisės, kuris jau dabar 600 pagrindinių punktų viršija tuo metu taikytą orientacinę normą, atveju neatsižvelgiama į padidėjusią riziką, susijusią su sunkumus patiriančia įmone. Be to, Komisija nurodė komunikatą dėl orientacinių normų, kadangi ji neįvertino rinkos sąlygų.

188    Ji aiškiai nemotyvavo, kaip įvertino pagalbos pagal 1‑jąją priemonę elementus, tačiau ieškojo pagalbos elemento skirtume tarp atlygio, kurį turėjo sumokėti Bike Systems rinkoje, ir jos faktiškai sumokėto atlygio. Norint nustatyti palūkanų sumą, paprasčiausia nuoroda į komunikatą dėl orientacinių normų ir pakartota prielaida – sunkumų patirianti įmonė – negali pakeisti būtinų motyvų. Tai pasakytina ne tik kalbant apie esmę, tačiau visų pirma kiek tai susiję su pagalbos suma, tuo labiau, kad, kiek tai susiję su pagrindinių punktų skaičiumi, Komisija komunikate dėl orientacinių normų pasiliko tam tikrą diskreciją.

189    Būtų savavališka įvairioms rizikos rūšims taikyti 400 pagrindinių punktų ir juos pridėti nepagrindžiant tokio sprendimo nei esmės, nei sumos atžvilgiu. Iš tiesų iš komunikato dėl orientacinių normų formuluotės nematyti, kad Komisija pasiliko teisę, esant įvairiai rizikai, kiekvienu atveju pridėti 400 pagrindinių punktų. Visų pirma dėl šios priežasties Komisija turėjo išsamiau pagrįsti 1 000 pagrindinių punktų pridėjimą tiek esmės, tiek sumos atžvilgiu.

190    Dėl tvirtinimo, kad 1‑oji priemonė buvo ypač rizikinga paskola, MB Immobilien ir MB System teigia, kad visa rizika, kaip savo vertinime daro išvadą Komisija, iš tiesų yra ta pati rizika, t. y. rizika, kad nebus įvykdyti įsipareigojimai. Tai tampa akivaizdu pažvelgus į toliau nurodytas aplinkybes. Jei įmonė pasiūlo pakankamai užstatų, nelabai svarbu, ar paskola yra pirmaeilė. Tas pats pasakytina apie atvejus, jei patys tariamai nepakankami užstatai jau buvo padidinti. Tačiau Komisija ketina šiuo atveju pridėti 400 ir 200 punktų, taigi iš viso 600 pagrindinių punktų, esant tokiai pačiai faktinei situacijai, t. y. kai užstatai nepakankami. Toks požiūris yra visiškai prieštaringas.

191    Be to, MB Immobilien ir MB System patikslina, kad nei komunikate dėl orientacinių normų, nei ginčijamame sprendime nepagrindžiamas atsakymas į klausimą, į kokią riziką reikia atsižvelgti 400 pagrindinių punktų padidinimo atveju ir kodėl kalbama apie 400 pagrindinių punktų.

192    Kiek tai susiję su įvairiais užstatais, nors Komisija ir siekia apibrėžti konkrečią riziką, santykis vertės atžvilgiu tarp, pirma, minėtų užstatų ir, antra, jų įvertinimo pagrindiniais punktais, lieka nežinomas.

193    Be to, ginčijamame sprendime Komisija, tirdama riziką, be pateiktų užstatų neįvertino kitų aspektų, pavyzdžiui, įmonės pajėgumų ir jos padėties rinkoje. Rizikos analizė, kurioje nagrinėjami tik užstatai ir ignoruojami išsamesni ekonominiai veiksniai, neatitinka atsargumo ir išsamumo pareigos reikalavimų.

194    Be to, Komisija neįvertino patikinimo rašto (žr. šio sprendimo 90 punktą). Jei ji būtų atlikusi tokį vertinimą, nebūtų galėjusi daryti prielaidos, kad rizika buvo padidėjusi.

195    Dėl 2‑osios priemonės MB Immobilien ir MB System taip pat tvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, kiek tai susiję su pagalbą sudarančių elementų ir jų vertės nustatymu. Ginčijamo sprendimo 88‑91 konstatuojamosiose dalyse Komisija dar kartą nurodo komunikatą dėl orientacinių normų, tačiau nepaaiškina, kodėl ji mano, kad, siekiant įmonę pripažinti patiriančia sunkumų, pagrįsta taikyti 400 pagrindinių punktų padidinimą ir 400 pagrindinių punktų padidinimą dėl to, kad užstatai nepakankami. Dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos ir 1‑osios priemonės atžvilgiu, nepakanka paprasčiausiai nurodyti komunikato dėl orientacinių normų.

196    Be to, atsižvelgiant į tai, kad Komisija remiasi Sachsen Zweirad nuostoliais, kad galėtų konstatuoti, jog įmonė patiria sunkumų ir kad yra ypatingos rizikos, į kurią būtina atsižvelgti atliekant padidinimą, reikia pripažinti, kad tokie nuostoliai nėra esminiai. Komisija nepakankamai išnagrinėjo pelno pervedimo susitarimą ir grynųjų pinigų kliringo tvarką grupėje (cash pool), dėl kurios susitarė Sachsen Zweirad ir jos patronuojanti bendrovė. Ji būtų daugiausia galėjusi išnagrinėti, ar patronuojanti bendrovė patyrė sunkumų. Taigi 400 pagrindinių punktų pridėti neteisėtai.

197    Be to, dėl 3‑osios priemonės MB Immobilien ir MB System mano, kad ginčijamas sprendimas yra taip pat visiškai nemotyvuotas, kiek tai susiję su pagalbą sudarančiais elementais (ginčijamo sprendimo 93 konstatuojamoji dalis). Komisija pagalbą sudarantį elementą apibrėžė atsižvelgdama į skirtumą tarp konkrečiai taikomos palūkanų normos ir jos nustatytos palūkanų normos pridėdama 700 pagrindinių punktų, ir nesuprantama, kodėl ji nusprendė pridėti būtent 400 pagrindinių punktų, kadangi tai buvo sunkumus patirianti įmonė, o ne kitokią sumą, nei kodėl ji prideda dar 300 pagrindinių punktų dėl to, kad užstatai nepakankami. Komisija, žinoma, pripažįsta, kad suteikti užstatai turi tam tikrą ekonominę vertę, tačiau nenurodo, dėl kokių priežasčių prie 400 punktų, į kuriuos ji, matyti, atsižvelgė, prideda tik 100, o ne 200 pagrindinių punktų. Be to, nesuprantama, kodėl Komisija laiko pagrįsta pridėti 300 pagrindinių punktų jau vien dėl to, kad, remiantis komunikatu dėl orientacinių normų, ypatingos rizikos atveju reikėtų pridėti 400 pagrindinių punktų.

198    Dėl Komisijos nurodytos studijos MB Immobilien ir MB System pritaria Freistaat Sachsen kritikai.

199    Komisija primena, kad komunikate dėl orientacinių normų numatyta vienoda orientacinė norma, apskaičiuota remiantis vadinamąja „tarpbankinių apsikeitimo sandorių penkerių metų palūkanų norma“. Ypatingos rizikos atvejais (pavyzdžiui, įmonei patiriant sunkumų, nesant paprastai bankų reikalaujamų užstatų), kaip numatyta pagal metodą, orientacinė norma padidinama 400 ar daugiau pagrindinių punktų.

200    Visų pirma dėl 1‑osios priemonės, siekdama nustatyti rinkoje įprastą palūkanų normą, Komisija ginčijamame sprendime naudojo tris padidinimus, tačiau jie jokiu būdu netaikomi tai pačiai rizikai, bet trims atskiroms rizikoms atliekant skaičiavimą. Pirmoji įvertinta rizika susijusi su aplinkybe, kad Bike Systems patyrė sunkumų. Todėl padidėjo galimybė, kad įmonė galėjo būti nepajėgi grąžinti 1‑osios priemonės arba pervesti už ją sutarto atlygio. Pagalbos gavėjos ekonominė padėtis buvo išsamiai išnagrinėta. Jau vien dėl šios priežasties argumentas, kad Komisija įvertino tik suteiktus užstatus, turėtų būti atmestas. Antroji rizika susijusi su užstatų stoka, dėl to dar labiau padidėja įsipareigojimų neįvykdymo rizika nemokumo atveju. Trečiąją riziką lėmė faktas, kad 1‑oji priemonė buvo subordinuota, palyginti su kitomis paskolomis, nemokumo atveju, dėl to dar labiau išauga įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Šiuo atveju tai atskira rizika. Trys rizikos tiksliai aprašytos ir motyvuotos ginčijamame sprendime.

201    Argumentas, kad visos šios rizikos galiausiai susijusios tik su įsipareigojimų neįvykdymo rizika ir todėl neturi būti vertinamos bendrai, neturi reikšmės, kadangi reikia pripažinti, kad bet kuriuo atveju, kai įmonė pateikia pakankamai užstatų, atsakymas į klausimą, ar paskola yra subordinuota, nėra lemiamas. Tačiau šiuo atveju kalbama apie įmonę, kuri nepateikė pakankamai užstatų ir todėl ypač svarbu žinoti, ar paskola yra subordinuota. Be to, būtų visiškai įmanoma tikėtis, kad įmonė gali patirti sunkumų, tačiau nepaisant to turi didelių užstatų, suteikiančių galimybę padengti kreditą arba garantiją. Taigi palūkanų norma, laikytina suderinama su rinka, kuri taikoma kredito tokiai įmonei atžvilgiu, yra mažesnė už normą, taikytiną kreditui sunkumus patiriančiai įmonei, kuri nepateikia panašių užstatų.

202    Panaši išvada prieinama studijoje, kuri skirta visų pirma mažiausios normos atitinkamo padidinimo nustatymui tam tikrose situacijose. Joje taikomi du tokio padidinimo kriterijai, t. y. įmonės įvertinimas ir tokios įmonės pasiūlyti užstatai, taip apimant abi rizikas. Studijoje siūloma, pavyzdžiui, C kategorijos įmonei, kuri, nepaisant savo sunkumų, siūlo pakankamų užstatų, pridėti 360 pagrindinių punktų (t. y. 3,6  procentinio punkto). Tačiau studijoje teigiama, kad tos pačios kategorijos įmonės, kuri siūlo nedaug užstatų, atveju tinkamas padidinimas yra 1 650 pagrindinių punktų (t. y. 16,50 procentinio punkto). Taigi nagrinėjamo padidinimo šiuo atveju jokiu būdu negalima taikyti tris kartus tai pačiai rizikai. Be to, vienintelis studijos, Komisijos nurodytos atsiliepime į ieškinį, tikslas yra patvirtinti, kad gautas rezultatas ir motyvai, susiję su pagalbos elemento suma, tinkamai atspindėjo ekonominę tikrovę, tačiau ji jokiu būdu nebuvo nurodyta kaip papildomi motyvai, kurie, be kita ko, būtų buvę nereikalingi.

203    Dėl klausimo, ar bendras padidinimas iki 1 000 pagrindinių punktų buvo tinkamas, Komisija pabrėžia, kad komunikate dėl orientacinių normų ji laikėsi nuomonės, kad padidinimas 400 pagrindinių punktų yra minimalus. Faktiškai galėtų būti puikiausiai pridedama daugiau nei 400 pagrindinių punktų. Padidinimo tinkamumą patvirtina studija, kurioje laikoma tinkama, C kategorijos įmonės atveju, t. y. esant nepalankiai ekonominei padėčiai, pridėti 1 000 pagrindinių punktų, jei pasiūlyti užstatai yra normalūs, arba 1 650 punktų, jei turimi užstatai yra nedidelės vertės. Taigi reikėtų pripažinti, kad Komisijos pridėtų 1 000 pagrindinių punktų yra per mažai, o ne per daug.

204    Galiausiai dėl tariamo neatsižvelgimo į patikinimo raštą Komisija tik nurodo, kad minėtas raštas nebuvo tinkamai pateiktas per oficialią tyrimo procedūrą, todėl ji negalėjo jo išnagrinėti išsamiau ir prireikus jį labiau išanalizuoti.

205    Be to, dėl 2‑osios priemonės kaltinimas, kad Komisija nepakankamai motyvavo bendrą padidinimą 800 pagrindinių punktų, palyginti su orientacine norma, turėtų būti atmestas remiantis ginčijamo sprendimo 88‑91 konstatuojamosiomis dalimis. Reikėjo atskirai išanalizuoti įvairias rizikas siekiant nustatyti tikslų skirtumą tarp palūkanų, kurias būtų reikėję sumokėti rinkos sąlygomis nesant 2‑osios priemonės, ir faktiškai sumokėtų palūkanų. Padidinimas, kurį ji taikė, išlieka mažesnis nei siūlomas studijoje esant analogiškoms situacijoms.

206    Dėl kaltinimo, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į pelno pervedimo susitarimą ir grynųjų pinigų kliringo tvarką grupėje, reikėtų dar kartą atsakyti, kad ji savo sprendimą priima remdamasi duomenimis, kuriuos turi, užbaigdama oficialią tyrimo procedūrą. Tačiau per administracinę procedūrą Vokietijos Federacinė Respublika nenurodė minėto „cash pool“.

207    Galiausiai dėl 3‑iosios priemonės Komisija dar kartą nurodo savo pastabas dėl 1 ir 2 priemonių pagalbos elemento apskaičiavimo.

208    Atsakydama į MB Immobilien ir MB System kaltinimą, susijusį su 300 pagrindinių punktų padidinta suma dėl nepakankamų užstatų, Komisija pažymi, kad ji ginčijamame sprendime išvardijo ir išnagrinėjo kiekvieną iš užstatą sudarančių elementų (žemės hipotekos, reikalavimų perleidimai, grupės įmonių turimų prekių perleidimas kreditoriaus nuosavybėn turint tikslą užtikrinti prievolės vykdymą ir bendra Biria GmbH savininko garantija). Tačiau juos išnagrinėjusi ji padarė išvadą, kad Biria GmbH užstatai buvo geresnės kokybės nei Sachsen Zweirad užstatai, dėl to ji pridėjo tik 300 pagrindinių punktų dėl nepakankamų užstatų (palyginti su 400 pagrindinių punktų 2‑osios priemonės atveju).

 Bendrojo Teismo vertinimas

209    Bendrojo Teismo atliekamo ginčijamo sprendimo teisėtumo nagrinėjimo, kiek tai susiję su pareiga motyvuoti, apimtis nurodyta šio sprendimo 180 punkte.

210    Taip pat pirmiausiai reikia pažymėti, kad ieškovių argumentuose supainiojami formalaus motyvavimo ir vertinimo iš esmės klausimai. Šiuo atžvilgiu reikia priminti teismų praktiką, pagal kurią pareiga motyvuoti yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį reikia skirti nuo motyvų pagrįstumo klausimo, kuris susijęs su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės. Todėl kaltinimai ir argumentai, kuriais siekiama ginčyti minėto akto pagrįstumą, nagrinėjant pagrindą, susijusį su motyvų nebuvimu ar stoka, yra nepagrįsti (143 punkte minėto sprendimo Olympiaki Aeroporia Ypiresies prieš Komisiją 79 punktas).

211    Atsižvelgiant į šią teismų praktiką, reikia išnagrinėti, ar Komisija pakankamai motyvavo pagalbos elementų apskaičiavimo būdą.

212    Visų pirma dėl MB Immobilien ir MB System argumento, kad komunikate dėl orientacinių normų visiškai nepagrindžiamas padidinimas 400 pagrindinių punktų, kurį ji siūlo kaip rizikos priemoką, reikia pažymėti, kad jame tik faktiškai nurodyta, jog orientacinė norma yra mažiausia norma, „kuri gali būti didinama esant rizikingoms situacijoms (pavyzdžiui, įmonei patiriant sunkumų, nesant paprastai bankų reikalaujamų užstatų, t. t.)“ ir kad tokiais atvejais, „jei nė vienas privatus bankas nesutiko skirti reikiamos paskolos, priemoka gali būti padidinta 400 ar daugiau pagrindinių punktų“. Taigi reikia konstatuoti, kad komunikato dėl orientacinių normų turinys šiuo klausimu yra menkai išplėtotas ir nagrinėjamu atveju jokiu būdu nėra pakankamas rizikos priemokos apskaičiavimui motyvuoti. Todėl reikia išnagrinėti, kaip Komisija išaiškino jo taikymą ginčijamame sprendime.

213    Dėl nagrinėjamos pagalbos elementų nustatymo ir visų pirma rizikos priemokos dydžio Komisija 1‑osios priemonės atžvilgiu ginčijamo sprendimo 86 konstatuojamojoje dalyje, dar kartą paminėjusi principus, išvardytus komunikate dėl orientacinių normų, ir Bike Systems sunkią finansinę padėtį, nurodo, kad:

„<...>šioje byloje Komisija mano, kad Bike Systems, kaip sunkumų patirianti įmonė, būtų turėjusi mokėti palūkanas, kurios atitiktų bent orientacinę normą, pridedant 400 pagrindinių punktų priemoką, ir papildomą 400 pagrindinių punktų priemoką už tai, kad nėra užstatų. Be to, Komisija mano, kad būtų tikslinga pridėti dar 200 pagrindinių punktų už tai, kad akcijos be balsavimo teisės bankroto atveju yra subordinuotos. Šis būdas atitinka nuostatas, pateiktas [komunikate dėl orientacinių normų], kuriose numatoma, kad ypač rizikingais atvejais, pvz., jei įmonė patiria sunkumų arba nėra bankų paprastai reikalaujamų užstatų, priemoka gali sudaryti 400 pagrindinių punktų ir net daugiau. Todėl pagalbos elementas atitinka skirtumą tarp orientacinių normų, pridedant 1000 pagrindinių punktų, ir faktinio atlygio už akcijas be balsavimo teisės.“

214    Dėl 2 ir 3 priemonių Komisija ginčijamo sprendimo 90‑93 konstatuojamosiose dalyse nurodo:

„90)      <...> [Sachsen Zweirad] ir Biria GmbH garantijų suteikimo momentu buvo sunkumų patiriančios įmonės. Dėl ypač nedaug siūlomų užstatų su [Sachsen Zweirad] suteikta paskola ir garantija buvo susijusi papildoma rizika. [Sachsen Zweirad] suteiktos paskolos garantija buvo užtikrinta tik grupės įmonių suteikta solidaria garantija (selbstschuldnerische Bürgschaft). Tokių solidarių garantijų ekonominė vertė yra labai menka.

91)      Todėl Komisija mano, kad [Sachsen Zweirad] šioje byloje, kaip sunkumų patirianti įmonė, būtų turėjusi mokėti palūkanas, kurios atitiktų bent orientacinę normą, pridedant 400 pagrindinių punktų priemoką, ir papildomą 400 pagrindinių punktų priemoką už tai, kad užstatai yra labai nedideli. Todėl garantijos pagalbos elementą sudaro skirtumas tarp orientacinių palūkanų, pridedant 800 pagrindinių punktų, ir faktinių palūkanų, už kurias buvo suteikta laiduojama paskola.

92)      Kalbant apie Biria GmbH suteiktą paskolą ir garantiją, už ją pateikti užstatai buvo didesnės ekonominės vertės už [Sachsen Zweirad] suteiktos garantijos užstatų vertę. Tačiau užstatai vis tiek buvo mažesni už paprastai reikalaujamus užstatus. Biria GmbH suteikta garantija yra užtikrinta 15 mln. [eurų] pirmo rango žemės hipoteka Bike Systems turtui. Tačiau žemės hipoteka yra subordinuota, palyginti su kita 2 mln. [eurų] paskola. Todėl ši pirmo rango žemės hipoteka padengė tik vos daugiau kaip 50 % visos paskolos sumos. Kiti užstatai (žemės hipotekos, reikalavimų perleidimai, grupės įmonių turimų prekių perleidimas kreditoriaus nuosavybėn turint tikslą užtikrinti prievolės vykdymą ir bendra Biria GmbH savininko garantija) buvo nedidelės ekonominės vertės.

93)      Todėl Komisija mano, kad Biria GmbH šioje byloje, kaip sunkumų patirianti įmonė, būtų turėjusi mokėti palūkanas, kurios atitiktų bent orientacinę normą, pridedant 400 pagrindinių punktų priemoką, ir papildomą 300 pagrindinių punktų priemoką už tai, kad užstatai yra nedideli (palyginti su 400 pagrindinių punktų priemoka už [Sachsen Zweirad] suteiktą garantiją dėl labai nedidelių užstatų). Todėl garantijos pagalbos elementą sudaro skirtumas tarp orientacinių palūkanų, pridedant 700 pagrindinių punktų, ir faktinių palūkanų, už kurias buvo suteikta laiduojama paskola.“

215    Tiesa, kad tokiuose Komisijos paaiškinimuose kiekvieną kartą pateiktas pasirinkto apskaičiavimo metodo aprašymas, t. y. naudojama orientacinė norma, susieta su papildomomis vienodo dydžio sumomis dėl sunkios nagrinėjamos įmonės padėties ir dėl to, kad nėra užstatų arba jie nedidelės vertės. Minėtas apskaičiavimo metodas atitinka komunikatą dėl orientacinių normų, kuris yra paskelbtas dokumentas ir kurio svarbos ieškovės neginčija, taip pat, Komisijos teigimu, jos nusistovėjusią praktiką, kurios šiuo klausimu ieškovės neginčija.

216    Priešingai nei tvirtina ieškovės, ginčijamas sprendimas nėra nepakankamai motyvuotas, kiek tai susiję su Komisijos išvadomis dėl užstatų nebuvimo arba jų nedidelės vertės. Iš tiesų Komisija išsamiai išnagrinėjo finansinę nagrinėjamų pagalbos gavėjų padėtį ginčijamo sprendimo 59‑78 konstatuojamosiose dalyse. Be to, dėl 1‑osios priemonės, iš 113‑119 punktų matyti, kad Komisija nepadarė teisės pažeidimo neišanalizavusi patikinimo rašto. Dėl 2‑osios priemonės ginčijamo sprendimo 90 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, koks užstatas buvo pateiktas ir kodėl jis buvo laikomas menku. Pagaliau ginčijamo sprendimo 92 konstatuojamojoje dalyje, kiek tai susiję su 3‑ąja priemone, paminėta, kad egzistavo pirmo rango žemės hipoteka, kuri padengė tik vos daugiau kaip 50 % visos paskolos sumos, o kiti turimi užstatai laikomi nedidelės ekonominės vertės. Todėl, atsižvelgiant į ryšį tarp pagrindinio užstato, į kurį atsižvelgė Komisija, ir kitų užstatų, paminėtų ginčijamo sprendimo 92 konstatuojamosios dalies pabaigoje, nedidelę ekonominę vertę, atsižvelgiant į paskolos procentinę dalį, užtikrinamą pagrindiniu užstatu, reikia manyti, kad Komisijos išvada dėl menkos užstato 3‑osios priemonės atžvilgiu vertės nėra nepakankamai motyvuota.

217    Tačiau reikia konstatuoti, kad ieškovės teisingai pažymi, jog komunikate dėl orientacinių normų visiškai neminima bendra rizika, nors ir neatmetama tokia galimybė. Be to, Komisijos analizėje visiškai nenurodoma finansinių rinkų praktika šiuo klausimu, todėl ryšys tarp Komisijos taikytų padidinimų ir konkrečios nagrinėjamų trijų įmonių padėties neatrodo aiškus, o padidinimai, bent jau atrodo, pasirinkti atsitiktinai.

218    Taigi Bendrasis Teismas mano, kad Komisija turėjo paaiškinti, kodėl ji taikė papildomas priemokas ir kaip nustatė jų dydį analizuodama praktiką rinkoje, kad ieškovės šioje byloje galėtų ginčyti padidinimų tinkamumą, o Bendrasis Teismas − įvertinti jų teisėtumą.

219    Per teismo procesą Komisija, siekdama pateikti išsamesnės informacijos šiuo atžvilgiu, rėmėsi studija, tačiau tai darydama nepanoro nurodyti papildomų motyvų. Minėtoje studijoje siūloma, esant panašioms situacijoms, kokia susiklosčiusi šioje byloje, atlikti padidinimą, atitinkantį nagrinėjamos įmonės įvertinimą, atsižvelgiant į jos finansinį pajėgumą, ir atlikti papildomą padidinimą, atitinkantį pasiūlytų užstatų dydį. Tyrime teigiama, kad gali būti padidinama net iki 1 650 punktų didelės rizikos įmonėms, kurios siūlo tik menkos vertės užstatus.

220    Reikia konstatuoti, kad šie papildomi Komisijos paaiškinimai nurodant skirtingą įmonių rizikos pobūdį ir jų turimus užstatus, palyginti su padidinimo norma, kuri paprastai juos atitinka, faktiškai suteikia galimybę nagrinėti šioje byloje taikytus priemokų dydžius ir juos išsamiau palyginti, įrodant, kad jie pasirinkti objektyviai.

221    Tačiau ieškovės teisingai pažymi, kad studijos negalima laikyti ginčijamo sprendimo motyvais, nes pastarajame ji nenurodyta ir jos apie studiją nežinojo. Tačiau reikia priminti, kad iš esmės apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešama kartu su sprendimu. Motyvų nebuvimo negali ištaisyti tai, kad suinteresuotasis asmuo sprendimo motyvus sužino vykstant procesui Europos Sąjungos teismuose (2005 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, Rink. p. I‑5425, 463 punktas; 1996 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Rendo ir kt. prieš Komisiją, T‑16/91, Rink. p. II‑1827, 45 punktas ir 104 punkte minėto sprendimo Corsica Ferries France prieš Komisiją 287 punktas).

222    Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad ginčijamame sprendime nemotyvuoti pagrindiniai argumentai, kuriais remdamasi Komisija pasirinko rizikos priemokų dydį, taikomą 1, 2 ir 3 priemonėms, todėl šis sprendimas neatitinka EB 253 straipsnio reikalavimų.

223    Taigi ieškovų kaltinimai, susiję su motyvavimo stoka šiuo atžvilgiu, turi būti pripažinti pagrįstais. Todėl Bendrasis Teismas negali spręsti dėl argumentų, susijusių su ginčijamo sprendimo pagrįstumu dėl 1, 2 ir 3 priemonėms taikytino rizikos priemokų dydžio.

224    Be to, Bendrasis Teismas mano, kad nagrinėjamos pagalbos elementų apskaičiavimas yra esminis bendroje ginčijamo sprendimo struktūroje ir dėl to visas sprendimas turi būti panaikintas.

225    Iš viso to, kas pasakyta, darytina išvada, kad ginčijamą sprendimą reikia panaikinti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

226    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylas T‑102/07 ir T‑120/07, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra byloje T‑120/07, pagal ieškovių pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimą 2007/492/EB dėl Valstybės Pagalbos C 38/2005 (ex NN 52/2004), kurią Vokietija suteikė Biria grupei.

2.      Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra byloje T‑120/07.

Czúcz Labucka O’Higgins

Paskelbta 2010 m. kovo 3 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Teisinis pagrindas ir ginčo aplinkybės

1.  Bendrijos teisės aktai

2.  Patvirtintos pagalbos schema

3.  Nagrinėjamos įmonės

4.  Nagrinėjamos priemonės

5.  Administracinė procedūra

6.  Ginčijamas sprendimas

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

1.  Dėl kaltinimų, kad nebuvo taikyta atitinkamoje priemonėje E 16/94 pateikta sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžtis

Šalių argumentai

Bendrojo teismo vertinimas

2.  Dėl kaltinimų, susijusių su pagalbą gavusių įmonių priskyrimu sunkumus patiriančioms įmonėms

Dėl atsakymo į klausimą, ar Bike Systems buvo sunkumus patirianti įmonė 2001 m. kovo mėnesį

Šalių argumentai

Bendrojo teismo vertinimas

Dėl klausimo, ar Sachsen Zweirad ir Biria GmbH atitinkamai 2003 m. kovo ir gruodžio mėn. buvo sunkumus patiriančios įmonės

Dėl pagal 2 ir 3 priemones pagalbą gavusių įmonių padėties vertinimo sistemos

–  Šalių argumentai

–  Bendrojo teismo vertinimas

Dėl Sachsen Zweirad padėties įvertinimo

–  Šalių argumentai

–  Bendrojo teismo vertinimas

Dėl Biria GmbH padėties įvertinimo

–  Šalių argumentai

–  Bendrojo teismo vertinimas

3.  Dėl kaltinimų, susijusių su motyvavimo stoka

Dėl motyvų, susijusių su atitinkamos priemonės E 16/94 netaikymu ir 1999 m. gairių nesilaikymu, nepateikimas

Šalių argumentai

Bendrojo teismo vertinimas

Dėl motyvavimo stokos, kiek tai susiję su pagalbos elemento nustatymu

Šalių argumentai

Bendrojo teismo vertinimas

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba: vokiečių.