2021 m. kovo 5 d. Fakro sp. z o.o. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. gruodžio 16 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-515/18 Fakro / Komisija

(Byla C-149/21 P)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Apeliantė: Fakro sp. z o.o., atstovaujama radcy prawni A. Radkowiak-Macuda, Z. Kiedacz

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Lenkijos Respublika

Apeliantės reikalavimai

Panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, t. y. jo rezoliucinės dalies 1 punktą,

priimti galutinį sprendimą byloje ir pripažinti Komisijos sprendimą negaliojančiu,

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi Teisingumo Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Nurodydama pirmąjį pagrindą, kurį iš esmės sudaro dvi dalys, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė SESV 105 straipsnio 1 dalį, siejamą su SESV 102 straipsniu, nes nusprendė, kad:

1)    Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai pripažino, kad ES suinteresuotumas tolesniu bylos nagrinėjimu yra mažas, ir atmetė skundą kaip mažareikšmį. Šį teiginį sudaro keturi atskiri argumentai, kad Bendrasis Teismas pažeidė teisę, nes nusprendė, kad: (i) Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai konstatavo, kad yra tik maža tikimybę nustatyti tariamo pažeidimo faktą, (ii) Komisija nepadarė akivaizdžios klaidos, kai konstatavo, kad būtino atlikti tyrimo apimtis būtų neproporcinga tikimybei nustatyti tariamo pažeidimo faktą, (iii) Komisija nepadarė akivaizdžios klaidos, kai nevertino teiginio dėl tariamo pažeidimo įtakos vidaus rinkos veikimui, ir (iv) vertinant Sąjungos suinteresuotumą negalima remtis kitomis prielaidomis, nei tos, į kurias atsižvelgė Komisija;

2)    du stoglangių platinimo kanalai (pardavimas investuotojams ir kiti pardavimai) nėra lygiaverčiai sandoriai.

Nurodydama antrąjį pagrindą, kurį iš esmės sudaro dvi dalys, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė gero administravimo principą (Pagrindinių teisių chartijos, toliau – Chartija, 41 punktas), siejamą su teise į veiksmingą teisminę apsaugą, teise į veiksmingą teisių gynimo priemone (Chartijos 47 straipsnis) ir SESV 102 straipsniu, nes klaidingai jį išaiškino ir nusprendė, kad:

1)    bylos nagrinėjimo Komisijoje trukmė ir sprendimo dėl esmės nepriėmimas neturėjo įtakos Fakro galimybei ginti jos pagrindines teises;

2)    Komisija nepažeidė nešališkumo principo, todėl ES suinteresuotumo nagrinėti bylą nebuvimo konstatavimas nesirėmė diskriminacinėmis prielaidomis.

Nurodydama trečiąjį pagrindą apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė SESV 102 straipsnio, siejamo su ESS 17 straipsnio 1 dalimi ir SESV 105 straipsniu, visišką veiksmingumą (effet utile) ir gero administravimo principą siejamą su teise į veiksmingą teisminę apsaugą, nes nusprendė, kad Komisija nebuvo vienintelė kompetentinga atlikti nagrinėjimą ir neprivalėjo analizuoti Fakro padėties atsižvelgdama į jos galimybę veiksmingai ginti skunde Komisijai nurodytas teises, o Fakroi, siekdama ginti savo teises, privalėjo lygiagrečiai su nagrinėjimu Komisijoje imtis teisinių priemonių valstybių narių, kurių teritorijoje buvo padaryti tariami pažeidimai, nacionalinėse konkurencijos apsaugos institucijose ir teismuose.

Nurodydama ketvirtąjį pagrindą apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė SESV 296 straipsnį, nes klaidingai jį išaiškino ir nusprendė, kad Komisija nepažeidė pareigos motyvuoti, kiek tai susiję su koviniais prekių ženklais ir investicinėmis nuolaidomis.

____________