BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. gegužės 8 d. (*)
„Dempingas – Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės etanolaminų importas – Galutinis antidempingo muitas – Antidempingo priemonių galiojimo pabaiga – Peržiūrėjimas – Dempingo tęsimo ar pasikartojimo tikimybė – Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalis“
Byloje T‑158/10
The Dow Chemical Company, įsteigta Midlande, Mičigane (Jungtinės Amerikos Valstijos), iš pradžių atstovaujama advokatų J.‑F. Bellis, R. Luff ir V. Hahn, vėliau advokatų J.‑F. Bellis ir R. Luff,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą J.‑P. Hix, R. Szostak ir B. Driessen, padedamų advokato G. Berrisch ir baristerio N. Chesaites,
atsakovę,
palaikomą
Europos Komisijos, iš pradžių atstovaujamos H. van Vliet ir M. França, vėliau M. França ir A. Stobiecka-Kuik,
įstojusios į bylą šalies,
dėl prašymo panaikinti 2010 m. sausio 19 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 54/2010, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės etanolaminams (OL L 17, p. 1),
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas N. J. Forwood, teisėjai F. Dehousse (pranešėjas) ir J. Schwarcz,
posėdžio sekretorė J. Weychert, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. rugsėjo 20 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 1994 m. vasario 1 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 229/94, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas į Bendriją importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės etanolaminams ir numatomas galutinis laikinųjų muitų surinkimas (OL L 28, p. 40).
2 2000 m. liepos 20 d. po peržiūrėjimo pagal 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL 1996, L 56, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45), kuris buvo iš dalies pakeistas [pakeistas 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, p. 51, klaidų ištaisymas OL L 7, 2010, p. 22), toliau – Pagrindų reglamentas], ir konkrečiai – pagal Reglamento Nr. 384/96 11 straipsnio 2 ir 3 dalis (dabar – Pagrindų reglamento 11 straipsnio 2 ir 3 dalys), Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1603/2000, įvedantį galutinius antidempingo muitus importuojamiems etanolaminams, kurių kilmės šalis Jungtinės Amerikos Valstijos (OL L 185, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 34 t., p. 3). Ieškovės The Dow Chemical Company importuojamiems gaminiams buvo nustatytas 69,40 euro antidempingo muitas už toną.
3 2006 m. spalio 23 d. po peržiūrėjimo pagal Reglamento Nr. 384/96 11 straipsnio 2 ir 3 dalis Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1583/2006, nustatantį galutinį antidempingo muitą importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės etanolaminams (OL L 294, p. 2). Reglamento Nr. 1583/2006 galiojimo laikas buvo dveji metai. Ieškovės importuojamiems gaminiams jame buvo nustatytas 59,25 euro antidempingo muitas už toną.
4 2008 m. kovo 18 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas pranešimas apie artėjančią tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (OL C 71, p. 13).
5 2008 m. liepos 25 d. daugiau kaip 50 % visų etanolaminų Europos Sąjungoje gamintojai pateikė prašymą peržiūrėti galiojančias antidempingo priemones pagal Reglamento Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį.
6 2008 m. spalio 25 d. Europos bendrijų Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pranešimą apie antidempingo priemonių, taikomų importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės etanolaminams, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 270, p. 26).
7 2009 m. spalio 22 d. Komisija išsiuntė ieškovei galutinės informacijos dokumentą ir specialiosios galutinės informacijos dokumentą. Juose Komisija, be kita ko, pažymėjo, kad peržiūrai pasirinktu tiriamuoju laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. (toliau – peržiūrai pasirinktas tiriamasis laikotarpis) ieškovės importuojami gaminiai nebuvo dempingo objektas. Be to, Komisija nurodė, kad antrojo JAV gamintojo Ineos Oxide LLC (toliau – Ineos), kuris bendradarbiavo per antidempingo procedūrą, dempingo skirtumas sudarė 11,9 %. Komisija nusprendė, kad kitų JAV gamintojų, kurie nebendradarbiavo per antidempingo procedūrą, dempingo skirtumas buvo toks pats. Komisija užbaigė savo svarstymus nuomone, kad egzistuoja žalos pasikartojimo rizika.
8 2009 m. lapkričio 6 d. ieškovė pateikė savo pastabas dėl iš Komisijos gautų informacijos dokumentų.
9 2010 m. sausio 19 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 54/2010, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės etanolaminams (OL L 17, p. 1, toliau – ginčijamas reglamentas). Ginčijamo reglamento galiojimo laikas buvo dveji metai. Ieškovės importuojamiems gaminiams jame nustatytas 59,25 euro antidempingo muitas už toną. Taryba pripažįsta žalos pasikartojimo tikimybę, jeigu antidempingo priemonės bus panaikintos (ginčijamo reglamento 91 konstatuojamoji dalis). Grįsdama savo išvadą, Taryba, be kita ko, nurodo dempingo taikymą peržiūrai pasirinktu tiriamuoju laikotarpiu, nepanaudotus JAV gamintojų pajėgumus, atitinkamiems produktams Kinijoje taikomus antidempingo muitus, atitinkamų produktų paklausą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir rinkose, į kurias eksportuojama iš šios valstybės, perėjimą nuo monoetileno glikolio gamybos prie etanolaminų gamybos ir aplinkybę, kad bendrovės, kurios nebendradarbiavo per procedūrą, tebėra suinteresuotos likti Sąjungos rinkoje ir plėsti savo eksporto veiklą (ginčijamo reglamento 81 konstatuojamoji dalis).
Procesas ir šalių reikalavimai
10 2010 m. balandžio 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautu pareiškimu ieškovė pareiškė šį ieškinį.
11 2010 m. gegužės 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Komisija paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimus. 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininkas pritarė šiam įstojimui į bylą.
12 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtis, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į antrąją kolegija, todėl nagrinėjama byla paskirta šiai kolegijai.
13 Susipažinęs su teismo posėdžio pranešimu Bendrasis Teismas (antroji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir taikydamas proceso organizavimo priemones pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnį paprašė šalių atsakyti į tam tikrus rašytinius klausimus. Taryba atsakė į šiuos klausimus 2011 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu.
14 Per 2011 m. rugsėjo 20 d. posėdį buvo išklausytos šalių žodinės pastabos ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
15 Per teismo posėdį Taryba pažymėjo pageidaujanti pataisyti savo rašytinius atsakymus, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarijai ji buvo pateikusi 2011 m. liepos 15 d. Taryba buvo paprašyta pateikti pataisas raštu ir ji tai padarė per nustatytą terminą. Ieškovė buvo paprašyta pateikti savo pastabas dėl Tarybos pateiktų pataisų ir ji tai padarė per nustatytą terminą.
16 Žodinė proceso dalis buvo baigta 2011 m. spalio 31 d.
17 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą reglamentą, kiek jis yra su ja susijęs,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
18 Taryba ir Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
19 Ieškovės ieškinys grindžiamas vieninteliu ieškinio pagrindu, susijusiu su Pagrindų reglamento 11 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Šis ieškinio pagrindas suskirstytas į septynias dalis, kuriuose pabrėžiamos akivaizdžios klaidos nustatant ir vertinant faktines aplinkybes. Pirma dalis skirta dempingui konstatuoti peržiūrai pasirinktu tiriamuoju laikotarpiu. Antra dalis susijusi su dempingo padidinimu pasibaigus peržiūrai pasirinktam tiriamajam laikotarpiui. Trečia dalis skirta nepanaudotiems Jungtinių Amerikos Valstijų etanolaminų gamybos pajėgumams. Ketvirta dalis susijusi su prekybos iškraipymu dėl Kinijos taikomų antidempingo priemonių. Penkta dalis skirta paklausos raidai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose rinkose. Šešta dalis susijusi su perėjimu nuo monoetileno glikolio gamybos prie etanolaminų gamybos. Septinta dalis skirta kainų santykiui Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Sąjungoje.
20 Bendrasis Teismas mano esant tikslinga pareikšti nuomonę dėl pirmos ir trečios ieškinio pagrindo dalių.
21 Pirmiausia reikia priminti, kad bendros prekybos politikos srityje, ypač kiek tai susiję su prekybos apsaugos priemonėmis, Sąjungos institucijos dėl ekonominių, politinių ir teisinių aplinkybių, kurias jos privalo išnagrinėti, sudėtingumo turi didelę diskreciją (2007 m. rugsėjo 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ikea Wholesale, C‑351/04, Rink. p. I‑7723, 40 punktas ir 2010 m. vasario 11 d. Sprendimo Hoesch Metals and Alloys, C‑373/08, Rink. p. I‑951, 61 punktas). Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad dempingo ir žalos tęsimo ar pasikartojimo tikimybės vertinimas suponuoja sudėtingų ekonominių klausimų nagrinėjimą, todėl tokio vertinimo teisminė kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar nustatytos tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžių klaidų vertinant šias aplinkybes ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais (šiuo klausimu žr. 2001 m. birželio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Euroalliages prieš Komisiją, T‑188/99, Rink. p. II‑1757, 45 ir 46 punktai).
22 Antra, pagal Pagrindų reglamento 11 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą antidempingo priemonė baigia galioti praėjus penkeriems metams nuo sprendimo ją taikyti įsigaliojimo dienos arba penkeriems metams nuo paskutinės dempingą ir jo žalą nagrinėjusios peržiūros užbaigimo dienos, „jeigu peržiūros metu nebuvo nustatyta, kad priemonei baigus galioti bus labai tikėtina, jog dempingas ir žala tęsis arba pasikartos“. Iš šios nuostatos visų pirma matyti, kad priemonės galiojimo pabaiga praėjus penkeriems metams yra taisyklė, o jos palikimas galioti – išimtis. Be to, priemonės palikimas galioti priklauso nuo jos galiojimo pabaigos vertinimo, taigi nuo atitinkamos rinkos situacijos raidos ateityje galimybėmis pagrįstų prognozių. Galiausiai iš šios nuostatos išplaukia, kad paprasčiausios dempingo ir žalos tęsimo ar pasikartojimo galimybės nepakanka pateisinti tam tikros priemonės palikimą galioti, nes tokiam pateisinimui keliama sąlyga dėl dempingo ir žalos tęsimo ar pasikartojimo tikimybės pozityvaus konstatavimo, remiantis kompetentingų institucijų atliktų tyrimu (21 punkte minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo Euroalliages prieš Komisiją 41, 42 ir 57 punktai ir 2003 m. liepos 8 d. Sprendimo Euroalliages ir kt. prieš Komisiją, T‑132/01, Rink. p. II‑2359, 37 punktas).
Dėl pirmos ieškinio pagrindo dalies, susijusios su dempingo konstatavimu peržiūrai pasirinktu tiriamuoju laikotarpiu
Šalių argumentai
23 Darydama nuorodą į ginčijamo reglamento 80 konstatuojamąją dalį ieškovė pažymi, kad 11,9 % dempingas formaliai buvo konstatuotas tik vienos bendrovės, t. y. Ineos, atveju. Tačiau šios bendrovės, kuri tariamai susijusi su vienu iš skundą pateikusių subjektų, eksportas sudarė tik labai nedidelę viso Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės etanolaminų importo dalį. Ieškovė teigia, kad iš tikrųjų jos dalis sudarė didelę šio importo dalį, t. y. 85 %. Ji pabrėžia, kad jos dempingo skirtumas sudaro 7 % (t. y. dempingo nėra). Taigi, ieškovės nuomone, Ineos dempingo konstatavimas nėra reprezentatyvus.
24 Be to, ieškovė teigia, kad institucijos priskyrė Ineos dempingo skirtumą trečiajam JAV gamintojui, kuris yra labai mažas ir bendradarbiavo per tyrimą. Tačiau, jos nuomone, priešingai ginčijamo reglamento 116 konstatuojamojoje dalyje esančiam Tarybos tvirtinimui, niekas neleidžia manyti, kad šis gamintojas tikrai taikytų dempingą, jeigu turėtų atnaujinti savo pardavimą eksportui į Sąjungą.
25 Bet kuriuo atveju vidutinis svertinis Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės etanolaminų importo dempingo skirtumas nacionaliniu lygmeniu peržiūrai pasirinktu tiriamuoju laikotarpiu sudarė 4,5 % (t. y. dempingo nebuvo). Šiuo klausimu ieškovė daro nuorodą į kitą bylą, kurioje savo išvadoms pagrįsti Komisija buvo panaudojusi vidutinį svertinį dempingo skirtumą nacionaliniu lygmeniu. Ieškovė patikslina neteigianti, kad Pagrindų reglamento 9 straipsnio 3 dalis yra taikoma to paties reglamento 11 straipsnio 2 dalyje numatytomis aplinkybėmis. Anot jos, ji paminėjo šią bylą tik norėdama patikslinti, kad vieno ar dviejų eksportuotojų dempingas neturi užgožti aplinkybės, jog nacionaliniu lygmeniu dempingo nebuvo. Ieškovė taip pat pabrėžia, kad Bendrajam Teismui pateiktuose raštuose Taryba pripažįsta, kad per peržiūrą institucijos turi atlikti analizę atsižvelgdamos į atitinkamą eksportuojančią valstybę. Tai reiškia, kad dempingas turėtų būti vertinamas pagal visą Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės importą. Nagrinėjamų atveju, anot ieškovės, Taryba pripažįsta, kad institucijos nėra konstatavusios, jog visas Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės importas iš tiesų buvo dempingo objektas. Be to, jos nuomone, Taryba taip pat mano galinti pagrįsti išvadą dėl dempingo tęsimo faktiniu ar priskiriamu mažiau kaip 10 % atitinkamo importo dengiančių eksportuotojų dempingu. Vis dėlto Taryba pati sau prieštarauja, nes per procedūrą institucijos laikėsi pozicijos, pagal kurią baigiančios galioti priemonės peržiūra nėra tyrimas, kiek tai susiję su tik vieno eksportuotojo importu. Galiausiai, anot ieškovės, Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) apeliacinės institucijos ataskaita, kuria savo raštuose rėmėsi Taryba, patvirtina, kad institucijos turi įvertinti „kiekvieno produkto“ dempingo skirtumą. Nagrinėjamu atveju šis dempingo skirtumas yra neigiamas.
26 Taryba pažymi, kad ginčijamo reglamento 80 konstatuojamojoje dalyje esančioje išvadoje nepadaryta jokios klaidos. Anot jos, konkrečios ginčijamo reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje surašytos išvados dėl dempingo parodo, kad institucijos ne vien sudarė įspūdį, jog nustatė JAV gamintojų dempingo skirtumą. Be to, kiek tai susiję su ieškovės nurodyta aplinkybe, pagal kurią Ineos taikomo dempingo nustatymas nėra reprezentatyvus, Taryba patikslina, kad institucijos neprivalo įrodyti dempingą kiekvieno atskirai paimto eksportuotojo atveju, nes per tokio tipo peržiūrą negalima keisti dempingo skirtumo ir atitinkamų antidempingo muitų. Jos teigimu, iš tikrųjų svarbu nustatyti ar atitinkamos eksportuojančios valstybės atveju vis dar yra dempingas. Anot Tarybos, šis metodas patvirtintas PPO apeliacinės institucijos. Šiuo klausimu ieškovės teiginys, pagal kurį minėtoje ataskaitoje patvirtinama, kad institucijos turi įvertinti „kiekvieno produkto“ dempingo skirtumą yra neteisingas. Tarybos nuomone, PPO apeliacinės institucijos konstatavimai susiję su PPO steigimo sutarties (OL l 336, 1994, p. 3) 1A priede esančios Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) VI straipsnio įgyvendinimo (OL L 336, 1994, p. 103) 9 straipsnio 2 dalimi, kuri taikoma pradiniams tyrimams, o ne su šios sutarties 11 straipsnio 3 dalimi. Galiausiai Taryba pažymi, kad ieškovės argumentuose neatsižvelgiama į dempingo skirtumą, kurį reikia priskirti ieškovės savo raštuose paminėtam trečiajam JAV gamintojui.
27 Dėl trečiojo JAV gamintojo, kurį savo raštuose minėjo ieškovė, Taryba daro nuorodą į ginčijamo reglamento 29 konstatuojamąją dalį ir iš esmės mano, kad šis gamintojas nėra labai mažas.
28 Dėl ieškovės nurodytos aplinkybės, kad Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės nagrinėjamo produkto importo dempingo skirtumas sudarė 4,5 %, Taryba teigia, jog institucijos nėra konstatavusios, kaip nurodo ieškovė, kad visas Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės importas iš tiesų buvo dempingo objektas. Be to, Taryba teigia, kad institucijos neprivalo nustatyti dempingo faktą kiekvieno atskiro eksportuotojo atveju arba apskaičiuoti dempingo skirtumą nacionaliniu lygiu. Jos nuomone, ieškovės savo raštuose nurodyta byla nėra reikšminga, nes ji buvo susijusi su pagal Pagrindų reglamento 5 straipsnį pradėtu tyrimu. Tarybos teigimu, Pagrindų reglamento 9 straipsnio 3 dalyje numatytos šio tyrimo tipo užbaigimo sąlygos netaikomos peržiūros tyrimams pagal to paties reglamento 11 straipsnio 2 dalį.
Bendrojo Teismo vertinimas
29 Pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamame reglamente yra C skyrius „Dempingo tęsimo arba pasikartojimo tikimybė“. Ginčijamo reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje Taryba patikslino, kad „nagrinėta, ar yra dempingas“.
30 Ginčijamo reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje Taryba nurodė, kad svertinės vidutinės normaliosios vertės palyginimas su svertinėmis vidutinėmis eksporto kainomis parodė, kad „dempingas <...> buvo“. Šiuo klausimu Taryba konstatavo, kad ieškovės dempingo skirtumas sudarė 0 % (realiai apskaičiuotas skirtumas buvo 7 %) ir kad Ineos dempingo skirtumas buvo 11,9 %. Be to, šis dempingo skirtumas buvo priskirtas kitiems eksportuotojams, kurie nebendradarbiavo per antidempingo procedūrą.
31 Ginčijamo reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje Taryba pažymėjo, kad greta analizės, „ar buvo dempingas“, buvo įvertinta „dempingo tęsimo“ tikimybė.
32 Ginčijamo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje nagrinėdama dempingo lygį priemonių atšaukimo atveju Taryba patikslino, kad „jei eksporto kainos sumažėtų proporcingai antidempingo muitų dydžiui, [Ineos] ir nebendradarbiavusioms šalims per [peržiūrai pasirinką tiriamąjį laikotarpį] nustatyti dempingo skirtumai būtų 12 % (remiantis Pagrindų reglamento 18 straipsniu), o [ieškovės] dempingas ir šiuo atveju nebūtų nustatytas“.
33 Tarybos atliktas tyrimas lėmė jos išvadą, kad egzistuoja tikimybė, jog „dempingas tęsis“ (ginčijamo reglamento 51 konstatuojamoji dalis).
34 Ginčijamo reglamento 74 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėdama Bendrijos pramonės situaciją, Taryba priminė, kad „per [peržiūrai pasirinką tiriamąjį laikotarpį] dempingas buvo tęsiamas“.
35 Ginčijamo reglamento 80 konstatuojamojoje dalyje nagrinėdama žalos pasikartojimo tikimybę Taryba pažymėjo, kad „nustatyta, jog per [peržiūrai pasirinką tiriamąjį laikotarpį] dempingą tęsė du JAV eksportuojantys gamintojai“.
36 Galiausiai ginčijamo reglamento 113 ir 114 konstatuojamosiose dalyse Taryba užbaigė nurodydama, jog „tyrimas parodė, kad yra tikimybė, jog dempingas (įskaitant galimą eksporto dempingo kaina kiekio augimą) tęsis, o žala pasikartos ir jog „net ir nepaisant to, kad vienas iš dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų netaikė dempingo, ir (dėl to) darant prielaidą, kad ir ateityje jis iš JAV dempingo kaina neimportuos, sąlygos toliau taikyti muitus remiantis Pagrindų reglamento 11 straipsnio 2 dalimi yra įvykdytos“.
37 Iš šių duomenų išplaukia, kad išvadai dėl būtinybės palikti galioti antidempingo priemones padaryti Taryba rėmėsi vien dempingo tęsimo tikimybe. Taryba nekalbėjo apie dempingo pasikartojimo tikimybę. Be to, išvadai dėl dempingo tęsimo tikimybės egzistavimo padaryti Taryba, be kita ko, rėmėsi aplinkybe, kad dempingas buvo tęsiamas per peržiūrai pasirinką tiriamąjį laikotarpį. Galiausiai Tarybos išvada, pagal kurią dempingas buvo tęsiamas per peržiūrai pasirinką tiriamąjį laikotarpį, pagrįsta aplinkybe, kad dempingą taikė du eksportuojantys gamintojai. Taryba nenurodė, kad dempingą toliau taikė ieškovė arba kad jis gali pasikartoti. Iš to netiesiogiai taip pat matyti, kad Taryba nustatė santykį tarp dempingo, kurį taikė du eksportuojantys gamintojai per peržiūrai pasirinką tiriamąjį laikotarpį, ir dempingo tęsimo tikimybės, jeigu reikėtų panaikinti priemones.
38 Ieškovė iš esmės mano, kad Taryba visu pirma negalėjo neatsižvelgti į aplinkybę, jog netaikė dempingo per peržiūrai pasirinką tiriamąjį laikotarpį.
39 Pirma, reikia pabrėžti, kad nagrinėjamu atveju Taryba pasirėmė dempingo tęsimo tikimybe, be kita ko, laikydamasi nuomonės, jog dempingas buvo tęsiamas per peržiūrai pasirinką tiriamąjį laikotarpį.
40 Antra, reikia pažymėti, kad sąvoka „dempingas“, kaip ji vartojama Pagrindų reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, nėra apibrėžta. Vis dėlto atsižvelgiant į reglamento struktūrą ir, kadangi nenustatyta kitaip, darytina išvada, kad Pagrindų reglamento 11 straipsnio 2 dalyje vartojama „dempingo“ sąvoka turi tokią pačią reikšmę kaip ir „dempingo“ sąvoka šio reglamento 1 straipsnyje, kuris skirtas „principams“.
41 Trečia, pagal Pagrindų reglamento 1 straipsnį, ypač pagal jo 1 ir 2 dalis, dempingas susijęs su Europos Sąjungoje į laisvą apyvartą išleistu produktu. Jeigu šis produktas yra dempingo objektas ir jeigu jis sukelia žalą, institucijos, esant kitoms sąlygoms, gali nustatyti antidempingo priemones.
42 Ketvirta, reikia priminti, kad antidempingo procedūros iš principo susijusios su visais iš kurios nors trečiosios valstybės importuojamais tam tikros kategorijos produktais, o ne su konkrečių įmonių importuojamais produktais (1993 m. gruodžio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Rima Eletrometalurgia prieš Tarybą, C‑216/91, Rink. p. I‑6303, 17 punktas). Be to, pagal Pagrindų reglamento 9 straipsnio 5 dalį kiekvienu atveju atitinkamo dydžio antidempingo muitas turi būti nediskriminaciniu būdu nustatomas importui dempingo kaina.
43 Penkta, reikia pabrėžti, kad pagal Pagrindų reglamento 11 straipsnio 2 dalį institucijos gali arba palikti galioti priemones, arba leisti jų galiojimui pasibaigti. Jos negali pakeisti šių priemonių, be kita ko, norėdamos įvertinti aplinkybę, kad kai kurios įmonės netaiko dempingo.
44 Tai reiškia, kad Pagrindų reglamento 11 straipsnio 2 dalyje vartojama dempingo tęsimo sąvoka reiškia dempingą, kuris taikomas atitinkamam tam tikros trečiosios valstybės kilmės produktui, o ne tik tam tikrų įmonių taikomą dempingą, kaip tai savo raštuose pripažino ir pati Taryba.
45 Nagrinėjamu atveju, pirma, iš per diskusiją pateiktų duomenų išplaukia, kad ieškovės importas sudarė absoliučią daugumą importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų per peržiūrai pasirinką tiriamąjį laikotarpį, t. y. daugiau kaip 85 %, ir to Taryba neginčija. Antra, jeigu į ieškovės importą būtų tinkamai atsižvelgta institucijų analizėje, jos nebūtų galėjusios padaryti išvados, kad atitinkamo produkto iš Jungtinių Amerikos Valstijų dempingas buvo tęsiamas per peržiūrai pasirinką tiriamąjį laikotarpį. Tokiu atveju institucijos būtų turėjusios konstatuoti, kad didelė dalis importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, t. y. daugiau kaip 85 %, vyko be dempingo. Be to, ši situacija būtų turėjusi lemti išvadą, kad svertinis vidutinis atitinkamo Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės produkto importo skirtumas yra neigiamas (t. y. dempingo nėra), kaip tai išplaukia iš ieškovės atliktų skaičiavimų, kurių Taryba nepaneigė. Šiomis sąlygomis Taryba nebūtų galėjusi padaryti išvados, kad dempingas buvo tęsiamas per peržiūrai pasirinką tiriamąjį laikotarpį arba kad egzistuoja dempingo tęsimo tikimybė. Todėl Taryba būtų turėjusi įrodyti, kad egzistuoja dempingo pasikartojimo tikimybė.
46 Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad dempingo tęsimo sąvoka, kaip ji vartojama Pagrindų reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, galėtų būti aiškinama kaip iš tikrųjų lemianti atskirai paimtų įmonių ar kai kurių iš jų dempingą, pažymėtina, jog, kalbant apie ieškovę, institucijos negalėjo padaryti išvados dėl dempingo tęsimo, nes jos jo netaikė. Be to, ginčijamo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje Taryba konkrečiai nurodė, kad jei priemonės būtų atšauktos, „[ieškovės] dempingas ir šiuo atveju nebūtų nustatytas“. Šiomis sąlygomis reikėjo, kad, be dempingo tęsimo tikimybės (dviejų kitų eksportuojančių gamintojų atveju), institucijos, kiek tai susiję su ieškove, įrodytų dempingo pasikartojimo tikimybę. Tačiau ginčijamame reglamente šiuo klausimu nieko nepasakyta.
47 Dėl visų šių priežasčių darytina išvada, kad padariusi išvadą dėl dempingo tęsimo per peržiūrai pasirinką tiriamąjį laikotarpį ir todėl dėl šios priežasties patvirtinusi dempingo tęsimo tikimybę Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Dėl to reikia pritarti pirmai ieškinio pagrindo daliai ir atitinkamai panaikinti ginčijamą reglamentą, kiek jis susijęs su ieškove.
Dėl trečios ieškinio pagrindo dalies, skirtos nepanaudotiems Jungtinių Amerikos Valstijų etanolaminų gamybos pajėgumams
Šalių argumentai
48 Ieškovė mano, kad Tarybos teiginys ginčijamo reglamento 28 konstatuojamojoje dalyje, kurioje kalbama apie nepanaudotus Jungtinių Amerikos Valstijų gamybos pajėgumus, yra nepagrįstas. Ieškovės teigimu, tai yra reikšmingas elementas, leidžiantis pagrįsti institucijų išvadą, pagal kurią antidempingo priemonės turi būti paliktos galioti papildomą dvejų metų laikotarpį, kaip tai nustatyta ginčijamo reglamento 117 konstatuojamojoje dalyje. Ieškovė pažymi per administracinę procedūrą pranešusi, kad institucijų panaudotas vertinimas (70 000 tonų) pagrįstas klaidingais skaičiavimais, nes jame maksimali galima gamyba (t. y. faktinis pramonės pajėgumas) palyginamas su bendru JAV vartojimu, o ne su bendra JAV gamyba. Gavusios ieškovės komentarus, institucijos nurodė pakeitusios savo skaičiavimo metodą. Vis dėlto ginčijamo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje Taryba padarė nuorodą į duomenis, kurie pateisino pirminį nepanaudotų pajėgumų apskaičiavimą. Anot ieškovės, tikrovėje ginčijamo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje nurodytas ekonominis santykis parodo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose nėra nepanaudotų gamybos pajėgumų, jeigu gamybos pajėgumai palyginami su tikrąja JAV gamyba. Ieškovė pabrėžia, kad JAV pramonė dirba maksimaliai išnaudodama savo gamybos pajėgumus. Ji priduria, kad savo Bendrajam Teismui pateiktuose raštuose Taryba ir toliau painioja nepanaudotus gamybos pajėgumus ir perteklinę pasiūlą JAV rinkoje. Be to, anot ieškovės, kalbant apie Tarybos nurodytą aplinkybę, kad ieškovė dirba išnaudodama 80 % visų savo nominalių pajėgumų, reikia atkreipti dėmesį į uraganus, kurie praūžė JAV Luizianos ir Teksaso valstijose per peržiūrai pasirinką tiriamąjį laikotarpį ir dėl kurių buvo uždarytos gamyklos, ir tai patvirtinta ginčijame reglamente cituotoje publikacijoje. Šiomis sąlygomis faktiniai gamybos pajėgumai sumažėjo ir ieškovės gamybos pajėgumų panaudojimo procentas sudarė 98,7 %.
49 Taryba pažymi, kad vykstant procedūrai institucijos iš tiesų pakeitė savo taikytą skaičiavimo metodą (ir galutinai apskaičiavo 60 000 tonų nepanaudotų gamybos pajėgumų). Tačiau, priešingai, nei būtų galima suprasti iš ieškovės raštų, ginčijamame reglamente panaudotas skaičiavimo metodas tikrai yra tas metodas, kuris buvo taikytas jį pakeitus, o ne metodas, kuriame, anot ieškovės, buvo klaida. Tarybos teigimu, tai išplaukia iš ginčijamo reglamento 26 konstatuojamosios dalies teksto ir iš per procedūrą ieškovei pateiktų duomenų. Šiuo klausimu Taryba patikslina, kad nepanaudoti pajėgumai buvo apskaičiuoti atėmus iš faktinių gamybos pajėgumų faktiškai pagamintos produkcijos kiekį. Jos teigimu, institucijos nusprendė, kad faktiniai gamybos pajėgumai sudaro 90 % visų nominalių pajėgumų. Nustatydamos faktinį gamybos kiekį, institucijos rėmėsi informacija, pagal kurią ieškovė dirba 80 % visų savo nominalių pajėgumų. Anot Tarybos, šis procentas buvo pritaikytas ir nebendradarbiavusiam eksportuojančiam gamintojui. Aplinkybė, kad toje pačioje konstatuojamojoje dalyje Taryba, be to, paminėjo didelį skirtumą tarp bendrų nominalių pajėgumų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir paklausos šioje valstybėse, visiškai neįrodo, kad ji pagrindė savo nepanaudotų gamybos pajėgumų skaičiavimus šių dviejų duomenų palyginimu.
50 Dėl ieškovės nurodytos aplinkybės, pagal kurią JAV pramonė veikia maksimaliai išnaudodama savo gamybos pajėgumus, Taryba teigia, kad tam prieštarauja vykstant procedūrai ieškovės pateikti duomenys dėl jos pačios gamybos pajėgumų išnaudojimo (t. y. 80 % per peržiūrai pasirinką tiriamąjį laikotarpį). Be to, Tarybos nuomone, ieškovės savo raštuose nurodyti duomenys, įvertinti atsižvelgiant į juos, nepagrindžia jos išvados. Be to, ieškovės informacija apie uraganus, kurie praūžė JAV Luizianos ir Teksaso valstijose per peržiūrai pasirinką tiriamąjį laikotarpį, nebuvo pateikta per administracinę procedūrą. Todėl jos nuomone, negalima remtis šiais duomenimis, prašant konstatuoti akivaizdžią institucijų padarytą vertinimo klaidą. Be to, Tarybos tvirtinimu, ieškovės teiginiai nėra pagrįsti įrodymais. Ji mano, kad ginčijamo reglamento 26 konstatuojamoji dalis bet kuriuo atveju įrodo, kad institucijos atsižvelgė į uraganų, kurie praūžė JAV Luizianos ir Teksaso valstijose per peržiūrai pasirinką tiriamąjį laikotarpį, poveikį. Ieškovė to neginčija.
51 Dėl ekonominio santykio, kurį savo raštuose paminėjo ieškovė ir apie kurį kalbama ginčijamo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje, Taryba teigia, kad jis patvirtina potencialių nepanaudotų Jungtinių Amerikos Valstijų gamybos pajėgumų buvimą. Konkrečiai kalbant, Tarybos manymu, šis santykis parodo, kad JAV rinkoje yra perteklinė pasiūla. Ši perteklinė pasiūla kartu su nepanaudotais gamybos pajėgumais patvirtina nepanaudotų gamybos pajėgumų buvimą, palyginti su vidaus vartojimu. Galiausiai Taryba pabrėžia, kad ginčijamo reglamento 117 konstatuojamojoje dalyje esantis teiginys iš tikrųjų skirtas pateisinti tolesnį antidempingo priemonių taikymą „tik“ dvejus, o ne penkerius metus.
Bendrojo Teismo vertinimas
52 Ginčijamo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje Taryba pažymėjo, kad per peržiūrai pasirinką tiriamąjį laikotarpį nepanaudoti JAV etanolaminų gamybos pajėgumai sudarė 60 000 tonas.
53 Pirma, pažymėtina, kad ginčijamo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje yra nenuoseklumų dėl reikšmingų duomenų, į kuriuos buvo atsižvelgta siekiant nustatyti nepanaudotus Jungtinių Amerikos Valstijų gamybos pajėgumus. Nors šioje konstatuojamojoje dalyje Taryba pažymi pagrindusi savo skaičiavimus „iš dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gauta informacija <...>, kad gamybos našumas paprastai sudaro 90 % [nominalių gamybos] pajėgumų; prielaida, kad faktinė nebendradarbiaujančių JAV gamintojų gamybos išeiga negali būti mažesnė nei 80 % [nominalaus gamybos] pajėgumo, taip pat pagrindiniuose specializuotuose leidiniuose pateikta informacija“, ji taip pat du kartus daro nuorodą į Jungtinių Amerikos Valstijų vidaus vartojimu pagrįstą vertinimą. Konkrečiau kalbant, iš pradžių Taryba pažymi, kad, „palyginti su apskaičiuotuoju bendru 732 000 tonų JAV [nominaliu] pajėgumu, bendra apskaičiuotoji paklausa, įskaitant uždarąjį suvartojimą, sudarė 588 000 tonų“. Toliau Taryba patikslina, jog „tai, kad 2007–2008 m. (t. y. per [peržiūrai pasirinką tiriamąjį laikotarpį]) JAV būta potencialių nepanaudotų gamybos pajėgumų, taip pat patvirtinama pagrindiniame metiniame leidinyje, kuriame pateikiama etanolaminų rinkos apžvalga“, ir jog „remiantis šiame leidinyje pateiktais vertinimais 2007 m. JAV rinkoje buvo 65 000 tonų perteklinės produkcijos“. Tačiau, kaip savo raštuose iš esmės pripažįsta Taryba, gamybos pajėgumų išnaudojimo lygio skaičiavimuose neatsižvelgiama į vidaus vartojimą. Be to, per teismo posėdį Taryba nurodė, kad šiuo klausimu ginčijamo reglamento 26 konstatuojamosios dalies tekstas gali pasirodyti sunkiai suprantamas.
54 Antra, iš Tarybos rašytinių atsakymų į Bendrojo Teismo klausimus matyti, kad nepanaudotiems Jungtinių Amerikos Valstijų gamybos pajėgumams apskaičiuoti taikytas metodas, yra nepatikimas ar net nenuoseklus, palyginti su nagrinėjamų atveju panaudotais įrodymų elementais. Pirma, nors iš pradžių Taryba teigė, kad faktiniai ieškovės ir Ineos gamybos kiekiai buvo atimti iš faktinių gamybos kiekių Jungtinėse Amerikos Valstijose, galiausiai ji patikslino, kad prieš apskaičiuojant faktinius Jungtinių Amerikos Valstijų gamybos pajėgumus iš bendrų nominalių šios valstybės gamybos pajėgumų buvo atimti faktiniai Ineos gamybos kiekiai. Toliau pasakytina, kad nors faktiniai Ineos gamybos kiekiai buvo atimti iš bendrų nominalių Jungtinių Amerikos Valstijų gamybos pajėgumų, faktiniai ieškovės ir kitų gamintojų, kurie nebendradarbiavo per tyrimą, gamybos kiekiai, anot Tarybos, buvo atimti iš faktinių gamybos kiekių šioje valstybėje. Tačiau nebuvo pateikta jokios detalesnės informacijos, kuri galėtų pagrįsti aplinkybę, kad faktiniai suinteresuotų įmonių gamybos kiekiai vienų iš jų atveju būti atimti iš bendrų nominalių Jungtinių Amerikos Valstijų gamybos pajėgumų, o kitų atveju – iš faktinių gamybos kiekių šioje valstybėje.
55 Trečia, „pagrindinis metinis leidinys, kuriame pateikiama etanolaminų rinkos apžvalga“ (t. y. Chemical Economics Handbook Product Review, „Ethanolamines“, SRI Consulting, toliau – SRI ataskaita), kurį ginčijamo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje paminėjo Taryba, paneigia, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose būta 60 000 tonų nepanaudotų gamybos pajėgumų. Atsižvelgiant į SRI ataskaitos duomenis ir Tarybos taikytą metodą faktiniams etanolaminų gamybos kiekiams Jungtinėse Amerikos Valstijose nustatyti (t. y. padauginus nominalų pajėgumą iš 90 %), 2008 m. lapkričio mėnesį (arba vieną mėnesį po peržiūrai pasirinkto tiriamojo laikotarpio pabaigos) nepanaudoti gamybos pajėgumai sudarė 8 000 tonų, ir tai savo raštuose teisingai pažymi ieškovė ir Taryba tam neprieštarauja. Net atsižvelgus į 95 % koeficientą faktiniams gamybos pajėgumams apskaičiuoti – ir darant prielaidą, kad toks pakeitimas būtų įmanomas – būtų gautas 45 400 tonų rezultatas arba beveik per pusę mažesnis skaičius, palyginti su 85 000 tonų, kuris paminėtas ginčijamo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje ir kuris atitinka apskaičiavimą pagal „dar geresnį“ našumą, t. y. panaudojus 95 % koeficientą, kaip tai savo raštuose patvirtino Taryba. Be to, kalbant apie 2007 m. (nes peržiūrai pasirinktas tiriamasis laikotarpis apima 2007 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius), pasakytina, kad, remiantis SRI ataskaitos duomenimis, galima apskaičiuoti daugiausiai 5 650 tonų nepanaudotus gamybos pajėgumus.
56 Ketvirta, reikia pažymėti, kad SRI ataskaitoje kelis kartus minima aplinkybė, jog Jungtinėse Amerikos Valstijose gamybos pajėgumų panaudojimo laipsnis labai didelis.
57 Penkta, pabrėžtina, kad gamybos lygiui per peržiūrai pasirinktą tiriamąjį laikotarpį turėjo neigiamą poveikį uraganai „Gustavas“ ir „Ike“ (2008 m. rugsėjis), ir tai ginčijamo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje aiškiai pripažino Taryba. Konkrečiai kalbant, Taryba pažymėjo, kad santykinai mažą gamybos pajėgumų panaudojimo laipsnį lėmė keli ypatingi pastarųjų metų įvykiai, be kita ko, tai, kad „nuo uraganų „Gustavas“ ir „Ike“ nukentėjo tam tikri gamybos įrenginiai arba kai kurių žaliavų gamybos įrenginiai“. Ji patikslino, jog „uraganų „Ike“ ir „Gustavas“ per [peržiūrai pasirinktą tiriamąjį laikotarpį] poveikis dar buvo juntamas, tačiau po [peržiūrai pasirinkto tiriamojo laikotarpio] jo nebeliko“. Toliau su nuoroda į profesionalią publikaciją Taryba pažymėjo, kad, „remiantis PCI Consulting Group (PCI) 2008 m. vertinimu, [uraganų „Ike“ ir „Gustavas“] poveikis – tai 39 000 tonų prarastos produkcijos. Vis dėlto iš ginčijamo reglamento, ir būtent iš jo 26 konstatuojamosios dalies, nėra matyti, kad vertindama nepanaudotus gamybos pajėgumus Taryba būtų atsižvelgusi į konjunktūros veiksnius ir visų pirma į uraganų „Ike“ ir „Gustavas“ poveikį. Triplike Taryba tvirtina, kad „institucijos atsižvelgė į uraganų „Gustavas“ ir „Ike“ poveikį bendrajai JAV gamybai, kai apskaičiavo Jungtinių Amerikos Valstijų nepanaudotų pajėgumų laipsnį, ir [kad] jos rėmėsi vertinimu, pagal kurį šioje valstybėje buvo prarasta 39 000 tonų produkcijos“. Vis dėlto Bendrajam Teismui nebuvo pateikta jokios detalesnės informacijos, leidžiančios manyti, kad ginčijamo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje minimas 39 000 tonų kiekis iš tiesų buvo įtrauktas į nepanaudotų Jungtinių Amerikos Valstijų gamybos pajėgumų apskaičiavimą. Atsakydama į atitinkamą Bendrojo Teismo klausimą, Taryba pirmiausia pažymėjo, kad savo skaičiavimuose institucijos panaudojo SRI ataskaitoje nurodytą nominalų gamybos pajėgumą (t. y. 732 000 tonų), kur jau atsižvelgta į uraganų „Gustavas“ ir „Ike“ poveikį. Toliau Taryba patikslino, kad jos atsakymas netikslus, ir nurodė, kad uraganų „Gustavas“ ir „Ike“ sukeltų trikdžių buvo paisyta tik toje SRI ataskaitoje esančioje informacijoje, kuri skirta faktiniams gamybos pajėgumams (o ne informacijoje apie nominalius gamybos pajėgumus). Vis dėlto, atsakydama į rašytinius Bendrojo Teismo klausimus, Taryba taip pat pažymėjo, kad institucijos nenaudojo SRI ataskaitos duomenų, išskyrus informaciją, susijusią su nominaliais gamybos pajėgumais. Taigi akivaizdu, kad Taryba nenaudojo SRI ataskaitoje esančių duomenų dėl faktinių gamybos pajėgumų. Tai reiškia, kad priešingai nei buvo galima galvoti iš pirmojo Tarybos pateikto atsakymo, kurį ji vėliau pataisė, niekas neleidžia daryti išvados, kad institucijos naudojo duomenis, kuriuose jau buvo paisyta uraganų „Gustavas“ ir „Ike“ poveikio etanolaminų gamybai Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir kad į šį poveikį buvo atsižvelgta apskaičiuojant nepanaudotus Jungtinių Amerikos Valstijų gamybos pajėgumus.
58 Šešta, Bendrajame Teisme nebuvo pasiremta jokiais kitais išsamiais veiksniais, kurie leistų pateisinti ginčijamame reglamente Tarybos nurodytus 60 000 tonų nepanaudotus Jungtinių Amerikos Valstijų gamybos pajėgumus, be kita ko, atsižvelgiant į jau nurodytus nenuoseklumą ir prieštaringumą.
59 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad Tarybos panaudoti įrodymai sprendimui, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose yra 60 000 tonų nepanaudotų etanolaminų gamybos pajėgumų, arba yra nenuoseklūs, arba prieštarauja reikšmingiems duomenims, į kuriuos buvo būtina atsižvelgti. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nustačiusi, jog nepanaudoti etanolaminų gamybos pajėgumai Jungtinėse Amerikos Valstijose sudaro 60 000 tonų, Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Reikia pridurti, kad ši klaida turi įtakos bendrai ginčijamo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje padarytai išvadai, nes remdamasi tuo Taryba pažymėjo, jog „tikėtina, kad eksportas iš JAV padidės ir užims tam tikrą Sąjungos rinkos dalį“.
60 Todėl reikia pritarti trečiai ieškinio pagrindo daliai ir taip pat remiantis šiuo pagrindu panaikinti ginčijamą reglamentą, kiek jis susijęs su ieškove.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
61 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Taryba pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės reikalavimus.
62 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą į bylą įstojusios institucijos pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Komisija, kuri įstojo į bylą palaikyti Tarybos reikalavimus, pati padengia savo išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2010 m. sausio 19 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 54/2010, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės etanolaminams, kiek jis susijęs su The Dow Chemical Company.
2. Europos Sąjungos Taryba padengia savo ir The Dow Chemical Company patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Forwood | Dehousse | Schwarcz |
Paskelbta 2012 m. gegužės 8 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.