TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. rugsėjo 11 d.

Byla F‑135/07

Daniele Smadja

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Įdarbinimas – Paskyrimas – Priskyrimas prie pakopos – Ieškovės paskyrimas iš naujo į tas pačias pareigas po to, kai Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo panaikintas pirmasis jos paskyrimas – Proporcingumo principas – Teisėtų lūkesčių apsaugos principas − Rūpestingumo pareiga“

Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius, kuriuo D. Smadja prašo panaikinti 2006 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimą priskirti ją prie A*15 lygio 1 pakopos, skaičiuojant tarnybos stažą pakopoje nuo 2005 m. lapkričio 1 d., po jos paskyrimo iš naujo nuo 2005 m. lapkričio 15 d. į Užsienio santykių generalinio direktorato B direktorato (Daugiašaliai santykiai ir žmogaus teisės) direktorės postą po to, kai 2005 m. rugsėjo 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu Napoli Buzzanca prieš Komisiją (T‑218/02, Rink. VT p. I‑A‑267 ir II‑1221) buvo panaikintas jos pirmasis paskyrimą į tą patį postą.

Sprendimas: Panaikinti 2006 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimą priskirti ieškovę prie A*15 lygio 1 pakopos, skaičiuojant tarnybos stažą pakopoje nuo 2005 m. lapkričio 1 d. Komisija padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Pareigūnai – Ieškinys – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Kandidatūros atmetimo ir atrinkto kandidato paskyrimo panaikinimas dėl nepakankamų motyvų – Atrinkto kandidato paskyrimas iš naujo, pateikus atmetimo motyvus

(EB 233 straipsnis)

Vykdydama teismo sprendimą dėl panaikinimo administracija turi, atsižvelgdama į res judicata principą, laikytis Bendrijos teisės principų, ypač proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų, taip pat vykdyti rūpestingumo pareigą, kuri, visų pirma, reiškia, kad kompetentinga tarnyba turi atsižvelgti į visas aplinkybes, galinčias daryti įtaką jos sprendimui, todėl vadovautis ne tik tarnybos, bet ir atitinkamo pareigūno interesais.

Vadinasi, kadangi teismo sprendimu kandidatūros atmetimas, taigi ir atrinkto kandidato paskyrimas, buvo panaikintas dėl nepakankamų motyvų, tačiau teisiniu požiūriu nepateikta prieštaravimų dėl paties kandidato, ir kadangi administracija, atnaujinusi procedūrą ir motyvavusi sprendimą atmesti neatrinktą kandidatą, nusprendė iš naujo paskirti atrinktą kandidatą, tačiau dėl tuo metu pasikeitusių Pareigūnų tarnybos nuostatų priskyrė jį prie daug žemesnio lygio nei tas, prie kurio jis buvo priskirtas per pirmąjį paskyrimą, administracija privalo rasti tokį sprendimą, kuris, atsižvelgiant į res judicata principą, leistų išvengti kandidato priskyrimo prie žemesnio lygio, nes, atsižvelgiant į administracijos padaryto pažeidimo, dėl kurio buvo pritaikyta teisminė sankcija, pobūdį, tarnybos interesus bei minėto kandidato teisėtą suinteresuotumą tuo, kad dėl šio pažeidimo jis nebūtų priskirtas prie žemesnio lygio, tai būtų neproporcinga jo pirminio paskyrimo panaikinimo pasekmė. Taigi administracija gali, nepažeisdama res judicata principo ir nedarydama įtakos teismo sprendimo dėl panaikinimo pasekmėms, numatyti, kad naujo paskyrimo pasekmės atgaline data galioja nuo jo pirminio paskyrimo dienos, ir užtikrinti atrinktam kandidatui priskyrimą prie aukštesnio lygio, prie kurio jis buvo priskirtas teismo sprendimo paskelbimo dieną. Nepasirinkdama tokio sprendimo arba bet kurios kitos priemonės, suderinančios tarnybos interesus ir teisėtus kandidato interesus, administracija pažeidė proporcingumo principą ir savo rūpestingumo pareigą.

(žr. 35–37, 39, 40 ir 45–49 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1980 m. birželio 5 d. Sprendimo Oberthür prieš Komisiją, 24/79, Rink. p. 1743, 13 punktas; 1993 m. liepos 6 d. Sprendimo Komisija prieš Albani ir kt., C‑242/90 P, Rink. p. I‑3839, 13 ir 14 punktai; 1994 m. birželio 29 d. Sprendimo Klinke prieš Teisingumo Teismą, C‑298/93 P, Rink. p. I‑3009, 38 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. birželio 20 d. Sprendimo Burban prieš Parlamentą, T‑133/89, Rink. p. II‑245, 27 punktas; 1998 m. gegužės 12 d. Sprendimo Wenk prieš Komisiją, T‑159/96, Rink. VT p. I‑A‑193 ir II‑593, 121 punktas; 1999 m. birželio 1 d. Sprendimo Rodríguez Pérez ir kt. prieš Komisiją, T‑114/98 et T‑115/98, Rink. VT p. I‑A‑97 ir II‑529, 32 punktas; 2002 m. kovo 13 d. Sprendimo Martínez Alarcón ir kt. prieš Komisiją, T‑357/00, T‑361/00, T‑363/00 ir T‑364/00, Rink. VT p. I‑A‑37 ir II‑161, 97 punktas; 2004 m. kovo 31 d. Sprendimo Girardot prieš Komisiją, T‑10/02, Rink. VT p. I‑A‑109 ir II‑483, 86 punktas; 2005 m. rugsėjo 29 d. Sprendimas Napoli Buzzanca prieš Komisiją, T‑218/02, Rink. VT p. I‑A‑267 ir II‑1221.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. birželio 28 d. Sprendimo Da Silva prieš Komisiją, F‑21/06, dar nepaskelbto Rinkinyje, 80 punktas.