Language of document : ECLI:EU:T:2013:469

Byla T‑378/10

Masco Corp. ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų ir Austrijos vonios kambario įrangos rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Kainų kėlimo koordinavimas ir keitimasis jautria komercine informacija – Vienas pažeidimas“

Santrauka – 2013 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1.      Karteliai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Sąvoka – Bendras kartelis – Kriterijai – Vienas tikslas – Pažeidimo darymo būdai – Poveikio nebuvimas

(SESV 101 straipsnio 1 dalis)

2.      Karteliai – Draudimas – Pažeidimai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Įmonės patraukimas atsakomybėn už dalyvavimą vykdant pažeidimą, vertinamą kaip visuma – Sąlygos

(SESV 101 straipsnio 1 dalis)

3.      Karteliai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Sąvoka – Pripažinimas vienu pažeidimu – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Apimtis

(SESV 101 straipsnio 1 dalis)

1.      Konkurencijos srityje SESV 101 straipsnio 1 dalis gali būti pažeista ne tik susitarimu ar suderintais veiksmais, kurie yra atskiri ir turi būti baudžiami kaip atskiri pažeidimai, bet ir keliais veiksmais arba tęstine veika, todėl viena ar kelios šių kelių veiksmų ar tęstinio elgesio sudedamosios dalys pagrįstai galėtų būti pripažintos vieno pažeidimo sudedamosiomis dalimis.

Šiuo klausimu konstatuodama vieną pažeidimą Komisija turi įrodyti, kad nagrinėjami susitarimai ar suderinti veiksmai, susiję su atskiromis prekėmis, paslaugomis ar teritorijomis, yra bendro plano dalis, kurį atitinkamos įmonės sąmoningai įgyvendina siekdamos vieno antikonkurencinio tikslo. Susitarimų ir suderintų veiksmų vienas kitą papildymo ryšiai yra objektyvus veiksnys, rodantis bendro plano egzistavimą. Komisija turi išnagrinėti visas faktines aplinkybes, galinčias įrodyti ar paneigti minėto bendro plano buvimą.

Komisija nepadaro teisės klaidos konstatuodama vieną pažeidimą, remdamasi išvada, kad atitinkamos įmonės turėjo bendrą planą, kurio vienintelis tikslas buvo leisti trijų vienas kitą papildančių pogrupių prekių gamintojams toje pačioje trijų lygių paskirstymo sistemoje derinti kainų, taikomų didmenininkams, kurie buvo jų bendri klientai ir kurie turėjo didelę derybinę galią, kėlimą.

Šios išvados negali paneigti tariamas įmonių, atliekančių neteisėtus veiksmus, netapatumas. Iš tikrųjų šis tapatumas nėra paties pažeidimo sąlyga, o tik vienas iš rodiklių, į kuriuos Komisija turi atsižvelgti vertindama, ar būta bendro plano ar atskirų pažeidimų. Be to, aplinkybė, kad atitinkamos įmonės tiekia atskiroms rinkoms priklausančius produktus, kurie negali vienas kito pakeisti, negali paneigti, kad buvo padarytas vienas pažeidimas. Iš tikrųjų išvada, kad buvo padarytas toks pažeidimas paprastai reiškia su antikonkurenciniu elgesiu susijusių produktų ir teritorijų daugetą. Tas pats pasakytina, kai nagrinėjami neteisėti veiksmai buvo pradėti daryti skirtingomis datomis atskirose valstybėse narėse ir dėl atitinkamo prekių pogrupio, jei egzistuoja materialus, geografinis ir laiko persidengimas tarp neteisėtų veiksmų, susijusių su nagrinėjamais produktais.

(žr. 21–23, 29, 32, 59, 67, 79 punktus)

2.      Konkurencijos srityje, siekdama įrodyti įmonės dalyvavimą darant vieną pažeidimą, Komisija turi įrodyti, kad ši įmonė savo veiksmais siekė prisidėti prie visų dalyvių siekiamų tikslų įgyvendinimo ir žinojo apie kitų įmonių siekiant tokių pačių tikslų suplanuotus ar vykdomus neteisėtus veiksmus ar kad ji galėjo pagrįstai juos numatyti ir buvo pasiruošusi prisiimti riziką. Komisija turi teisę įmonei priskirti atsakomybę už visus vieną pažeidimą sudarančius antikonkurencinius veiksmus, todėl ir už visą minėtą pažeidimą, tik tada, kai įrodoma, kad ši įmonė tiesiogiai atliko visus šiuos veiksmus, arba kai ji atliko tik kelis vieną pažeidimą sudarančius antikonkurencinius veiksmus, tačiau žinojo apie tikrąjį kitų kartelio dalyvių siekiant tų pačių tikslų planuotą ar praktiškai įgyvendintą neteisėtą elgesį ar galėjo protingai jį numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką.

Komisija nepadaro teisės klaidos nuspręsdama, jog vien tai, kad kiekvienas kartelio dalyvis vaidina tik jo konkrečiam atvejui pritaikytą vaidmenį, dar nereiškia, kad jis negali būti pripažintas atsakingu už visą pažeidimą, jei ši įmonė žinojo apie kitų dalyvių neteisėtus veiksmus arba galėjo protingai juos numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti dėl to kylančią riziką.

(žr. 24–26, 28, 29 punktus)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 57 punktą)