Byla C‑341/15

Hans Maschek

prieš

Magistratsdirektion der Stadt Wien – Personalstelle Wiener Stadtwerke

(Verwaltungsgericht Wien prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – Direktyva 2003/88/EB – 7 straipsnis – Teisė į mokamas kasmetines atostogas – Išleidimas į pensiją suinteresuotojo asmens prašymu – Darbuotojas, kuris iki darbo santykių pabaigos neišnaudojo teisės į mokamas kasmetines atostogas – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos nenumatyta piniginė kompensacija už nepanaudotas mokamas kasmetines atostogas– Laikinojo nedarbingumo atostogos – Pareigūnai“

Santrauka – 2016 m. liepos 20 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas

Socialinė politika – Darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga – Darbo laiko organizavimas – Teisė į mokamas kasmetines atostogas – Pasibaigus darbo santykiams pervedama kompensacija už nepanaudotas mokamas kasmetines atostogas – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad ši kompensacija nesuteikiama darbuotojui, kai jis savo paties prašymu išeina į pensiją, ir kuris iki darbo santykių pabaigos negali pasinaudoti teisėmis į atostogas – Neleistinumas – Teisė į minėtą kompensaciją, kai darbuotojas nevykdė savo pareigų dėl ligos – Tokios teisės nebuvimas tuo atveju, kai darbuotojas ir darbdavys sudaro susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja neatvykti į darbo vietą, nors jam toliau mokamas atlyginimas – Ribos – Nepasinaudojimas visomis teisėmis į atostogas dėl ligos – Valstybių narių teisė suteikti darbuotojams minimalias metines atostogas papildančias mokamas metines atostogas – Tvarka ir sąlygos

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88 7 straipsnio 2 ir 15 dalys)

Direktyvos 2003/88 dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad:

–        pagal ją draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad teisė į kompensaciją už nepanaudotas mokamas metines atostogas nesuteikiama darbuotojui, kurio darbo santykiai nutrūksta, kai jis savo paties prašymu išeina į pensiją, ir kuris iki darbo santykių pabaigos negalėjo pasinaudoti teisėmis į mokamas atostogas. Šiuo klausimu nereikšminga, kokiu pagrindu nutrūko jo darbo santykiai. Todėl aplinkybė, kad darbuotojas savo iniciatyva nutraukia darbo santykius, neturi reikšmės jo teisei prireikus gauti piniginę kompensaciją už teises į mokamas metines atostogas, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti iki šių darbo santykių pabaigos;

–        į pensiją išeinantis darbuotojas turi teisę į piniginę kompensaciją už nepanaudotas mokamas metines atostogas, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti, nes nevykdė savo pareigų dėl ligos;

–        darbuotojas, kurio darbo santykiai pasibaigė ir kuris pagal susitarimą, sudarytą su darbdaviu, tam tikrą laikotarpį iki išėjimo į pensiją buvo įsipareigojęs neatvykti į darbo vietą, nors jam buvo mokamas atlyginimas, neturi teisės į piniginę kompensaciją už teises į mokamas metines atostogas, kuriomis jis šiuo laikotarpiu nepasinaudojo, išskyrus jeigu šiomis teisėmis jis negalėjo pasinaudoti dėl ligos;

–        pirma, valstybės narės turi nuspręsti, ar suteikti darbuotojams pagal Direktyvos 2003/88 7 straipsnį numatytas minimalias keturių savaičių mokamas metines atostogas papildančias mokamas atostogas; tokiu atveju valstybės narės gali numatyti suteikti darbuotojui, kuris dėl ligos iki jo darbo santykių pabaigos negalėjo pasinaudoti papildomomis mokamomis metinėmis atostogomis, teisę į piniginę kompensaciją už šį papildomą laikotarpį. Antra, valstybės narės turi nustatyti tokios teisės suteikimo sąlygas. Iš tiesų, Direktyva 2003/88 siekiama nustatyti būtiniausius saugos ir sveikatos reikalavimus dėl darbo laiko organizavimo, kurių valstybės narės privalo laikytis, o pagal šios direktyvos 15 straipsnį jos turi teisę priimti darbuotojams palankesnes nuostatas.

(žr. 28, 29, 32, 35, 38, 40 punktus ir rezoliucinę dalį)