Byla T‑549/13
Prancūzijos Respublika
prieš
Europos Komisiją
„Žemės ūkis – Grąžinamosios eksporto išmokos – Paukštiena – 0 EUR grąžinamosios išmokos nustatymas – Pareiga motyvuoti – Komisijos galimybė pateikti tik standartinius motyvus – Įprasta Komisijos praktika nustatant grąžinamąsias išmokas – Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalis – Numatytas nebaigtinis kriterijų sąrašas“
Santrauka – 2016 m. sausio 14 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas
1. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Su ankstesniais sprendimais suderinamas sprendimas – Leistinumas glaustai išdėstyti motyvus – Sprendimas, kuriuo nustatomas grąžinamųjų išmokų dydis
(SESV 296 straipsnio antra pastraipa)
2. Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Grąžinamosios eksporto išmokos – Sumų nustatymas – Pirmą kartą už atitinkamus produktus nustatoma 0 EUR suma – Leistinumas
(Tarybos reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalis; Komisijos reglamentas Nr. 689/2013)
3. Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Grąžinamosios eksporto išmokos – Sumų nustatymas – Atsižvelgimas į būsimą bendros žemės ūkio politikos raidą ir į PPO vykstančias derybas dėl grąžinamųjų eksporto išmokų panaikinimo arba sumažinimo – Leistinumas
(Tarybos reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalis; Komisijos reglamentas Nr. 689/2013)
4. Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Sąjungos institucijų diskrecija – Apimtis – Teisminė kontrolė – Ribos
(SESV 40–43 straipsniai)
5. Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas –Grąžinamosios eksporto išmokos – Dalykas
(SESV 39 straipsnis)
6. Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Grąžinamosios eksporto išmokos – Sumų nustatymas – Aspektai, į kuriuos Komisija turi atsižvelgti
(Tarybos reglamento Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalis ir 164 straipsnio 3 dalis)
7. Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Grąžinamosios eksporto išmokos – Sumų nustatymas – Atsižvelgimas į padėtį rinkoje – Teorinis skaičiavimas, grindžiamas kainų skirtumu Sąjungos ir pasaulinėje rinkose – Pareiga apsvarstyti ypatingą eksportuojančių bendrovių situaciją – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalies a punktas)
1. Sprendimas, priimamas vadovaujantis nusistovėjusia sprendimų priėmimo praktika, gali būti motyvuojamas glaustai, t. y. darant nuorodą į tokią praktiką. Vis dėlto Sąjungos institucija privalo aiškiai išdėstyti savo argumentus, jei sprendimas pastebimai peržengia ankstesniuose sprendimuose nubrėžtas ribas. Taigi, jei standartiniai motyvai yra pakankami, nes, priimdama nagrinėjamą aktą, Komisija laikėsi nusistovėjusios sprendimų priėmimo praktikos, taikytinų teisinių pagrindų nurodymas nagrinėjamame akte reiškia pareigos motyvuoti įvykdymą. Įprasta praktika – tai nuolatiniai veiksmai, kurių imasi atitinkama institucija, atsižvelgdama į aplinkybes rinkoje.
Atsižvelgiant į reguliarų grąžinamųjų eksporto išmokų dydžio nustatymo pobūdį ir į vienodą procedūrą, taikomą priimant atitinkamus reglamentus, standartiniai motyvai laikytini priimtinais, jei nustatydama minėtą dydį Komisija laikosi savo įprastos praktikos. Šios išvados negalima paneigti remiantis tuo, kad šioje srityje Komisija iš esmės turi plačią diskreciją.
(žr. 24, 25, 29, 31, 82, 84 punktus)
2. Komisijai nustatant grąžinamųjų eksporto išmokų dydį, vien tai, kad dėl atitinkamų produktų buvo pirmą kartą nustatytos 0 EUR išmokos, savaime nereiškia, kad Komisija nukrypo nuo savo įprastos praktikos. Grąžinamųjų eksporto išmokų dydžio pakeitimas yra neatskiriamas nuo šių išmokų reguliaraus nustatymo sistemos, nes tie patys motyvai gali tikti nustatant labai skirtingus grąžinamųjų išmokų dydžius.
(žr. 45, 46 punktus)
3. Nustatydama grąžinamųjų eksporto išmokų dydį Komisija neprivalo atsižvelgti į dėl tokių išmokų panaikinimo vykstančias Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) derybas tol, kol per šias derybas nesudaromas teisiškai privalomas susitarimas. Tačiau nustatydama grąžinamųjų išmokų dydį, Komisija turi visišką teisę atsižvelgti į būsimą bendros žemės ūkio politikos raidą ir į PPO vykstančias derybas, nors šie aspektai nėra konkrečiai numatyti Reglamento Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas, 164 straipsnio 3 dalyje.
Iš tikrųjų, bendro pobūdžio teisės aktų priėmimas visada siejamas su bendru politiniu ir ekonominiu kontekstu. Nors 164 straipsnio 3 dalyje konkrečiai numatyti tam tikri kriterijai, į kuriuos galima atsižvelgti, reglamentas, nustatantis grąžinamųjų eksporto išmokų dydį, galėjo būti priimtas esant tam tikroms sąlygoms, į kurias prireikus Komisija gali atsižvelgti. Reglamento motyvuose ne visada būtina nurodyti šį bendrą kontekstą. Nors visiškai įprasta tai, kad Komisija atsižvelgia į bendrąjį politinį ir ekonominį kontekstą, tačiau toks jos elgesys nereiškia, kad ji nesilaiko savo įprastos praktikos. Be to, atitinkami ūkio subjektai paprastai žino, kokios yra bendras politinis ir ekonominis kontekstas.
Tai, kad buvo atsižvelgta į PPO vykstančias derybas ir į ateities politikos gaires, neturėjo būti konkrečiai nurodyta Reglamento Nr. 689/2013, kuriuo nustatomos paukštienos eksporto grąžinamosios išmokos, motyvuose, išskyrus atvejį, kai šie aspektai yra ne tik bendro politinio ir ekonominio konteksto, kuriuo remtasi nustatant grąžinamąsias eksporto išmokas, dalis, bet ir paties reglamento priėmimo pagrindas.
Jei egzistuoja politinis susitarimas dėl būsimų bendros žemės ūkio politikos gairių, toks susitarimas laikomas bendro politinio ir ekonominio konteksto, į kurį Komisija gali atsižvelgti, dalimi. Tą patį galima pasakyti ir apie PPO vykstančias derybas. Toks atsižvelgimas nereiškia, kad Komisija viršija savo diskrecijos ribas, net jeigu Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalyje pateikiamas kriterijų sąrašas laikomas baigtiniu. Iš tikrųjų, bendras kontekstas gali bet kada daryti įtaką Komisijos diskrecijos įgyvendinimui ir jos galimybei remtis net ir baigtiniu kriterijų sąrašu, todėl jai neturi būti draudžiama atsižvelgti į šį bendrą kontekstą.
(žr. 57, 58, 60, 61, 66, 71, 73, 157 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 89 punktą)
5. Grąžinamosiomis eksporto išmokomis siekiama Sąjungai sudaryti galimybes parduoti trečiosioms šalims vidaus rinkoje atsiradusį nagrinėjamų produktų perteklių. Grąžinamųjų eksporto išmokų sistemos tikslas yra ne subsidijuoti tam tikrą eksportuotoją, o atitinkamu atveju sudaryti palankesnes sąlygas eksportui norint pasiekti bendros žemės ūkio politikos tikslus, numatytus SESV 39 straipsnyje, t. y. visų pirma stabilizuoti rinkas ir užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį ir vartotojams priimtinas kainas.
(žr. 92 punktą)
6. Pagal Reglamento Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas, 164 straipsnio 3 dalies formuluotę grąžinamųjų eksporto išmokų dydžio nustatymo srityje Komisija privalo atsižvelgti į vieną ar daugiau šioje nuostatoje numatytų aspektų. Pagal šią formuluotę Komisija netgi turi teisę remtis tik vienu iš šioje nuostatoje numatytų aspektų. Šia nuostata taip pat nenustatoma šių įvairių aspektų hierarchija. Niekas nedraudžia Komisijai skirti ypatingą reikšmę, pavyzdžiui, Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalies b punkte numatytam aspektui, t. y. bendro rinkos organizavimo tikslams, kuriais turi būti užtikrinta kainų pusiausvyra ir natūrali jų raida bei prekyba toje rinkoje. Taigi, nustatydama grąžinamųjų eksporto išmokų dydį, Komisija gali skirti didesnę reikšmę rinkos analizės rezultatui, o ne teorinio grąžinamųjų eksporto išmokų dydžio skaičiavimo, grindžiamo kainų skirtumu Sąjungos ir pasaulinėje rinkose, rezultatui.
Iš 164 straipsnio 3 dalies formuluotės, be kita ko, matyti, kad Komisija privalo atsižvelgti mažiausiai į vieną iš šiame straipsnyje nurodytų aspektų. Vis dėlto iš šios formuluotės nematyti, kad šių aspektų sąrašas yra baigtinis. Be to, tai, kad pagal Reglamento Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalį pats grąžinamųjų eksporto išmokų suteikimas nėra privalomas, patvirtina Komisijai suteiktą itin plačią diskreciją ir didelį lankstumą nustatant jų dydį.
(žr. 96, 148, 150 punktus)
7. Grąžinamųjų eksporto išmokų dydžio nustatymo srityje teorinis tokių išmokų skaičiavimas, grindžiamas kainų skirtumu Sąjungos ir pasaulinėje rinkose, yra susijęs tik su klausimu, ar teigiamo dydžio grąžinamoji eksporto išmoka yra būtina atitinkamame sektoriuje veikiantiems eksportuotojams tam, kad jie galėtų parduoti savo produktus atitinkamiems šių grąžinamųjų išmokų regionams. Vis dėlto, atlikdama bendrą padėties rinkoje analizę, Komisija neprivalo apsvarstyti ypatingos eksportuojančių bendrovių situacijos. Net jeigu grąžinamoji eksporto išmoka yra būtina eksportuotojams tam, kad jie galėtų parduoti savo produktus, tai nereiškia, jog, atsižvelgiant į bendrą padėtį rinkoje, būtina nustatyti teigiamo dydžio grąžinamąsias eksporto išmokas.
Taigi gali būti, jog atlikusi padėties rinkoje analizę Komisija nuspręs, kad padėtis Sąjungos rinkoje yra stabili ir kad nereikia nustatyti teigiamo dydžio grąžinamųjų eksporto išmokų, siekiant užtikrinti rinkos stabilumą ir deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį. Tokiu atveju Komisija turi teisę neskirti grąžinamųjų eksporto išmokų arba nustatyti 0 EUR išmoką, net jei teorinio grąžinamųjų eksporto išmokų dydžio skaičiavimo rezultatas yra teigiamas. Tokia galimybė egzistuoja ne tik tais atvejais, kai atsiranda paukštienos deficitas arba Sąjungos rinkoje susiklosto sunki krizė.
(žr. 98, 99 punktus)