Byla T‑162/10
Niki Luftfahrt GmbH
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Koncentracija – Oro transportas – Sprendimas, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su bendrąja rinka – Operacijos poveikio konkurencijai vertinimas – Įsipareigojimai“
Santrauka – 2015 m. gegužės 13 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas
1. Įmonių koncentracija – Komisijos tyrimas – Ekonominio pobūdžio vertinimai – Diskreciniai vertinimo įgaliojimai – Teisminė kontrolė – Apimtis – Ribos
(SESV 256 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 ir 8 straipsniai)
2. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Komisijos sprendimas, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su vidaus rinka
(SESV 296 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 2 dalis)
3. Įmonių koncentracija – Komisijos tyrimas – Atitinkamos rinkos apibrėžimas – Dviejų oro bendrovių koncentracija – Kriterijai – Produktų pakeičiamumas – Miestų porų metodas
(EB 82 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 802/2004 6 skyrius; Komisijos pranešimo 97/C 372/03 13–17, 20, 21 ir 24 punktai)
4. Įmonių koncentracija – Komisijos tyrimas – Atitinkamos rinkos apibrėžimas – Kriterijai, kurie gali skirtis nuo valstybės pagalbos srityje taikomų kriterijų
(EB 87 ir 88 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 2 ir 3 dalys bei 8 straipsnio 2 dalis)
5. Teismo procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Sąlygos – Pagrindas, grindžiamas aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalis ir 48 straipsnio 2 dalis)
6. Įmonių koncentracija – Suderinamumo su vidaus rinka vertinimas – Komisijos tyrimas – Įrodinėjimo našta, tenkanti šaliai, kuri ginčija sprendimą dėl koncentracijos suderinamumo
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 ir 8 straipsniai)
7. Įmonių koncentracija – Suderinamumo su vidaus rinka vertinimas – Kriterijai – Antikonkurencinis poveikis – Dominuojančios padėties sukūrimas ar sustiprinimas – Negalėjimas pripažinti koncentraciją suderinama su vidaus rinka šalims neįsipareigojus pašalinti poveikį konkurencijai
(EB 82 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 ir 8 straipsniai)
8. Transportas – Oro transportas – Sąjungos vežėjų galimybė naudotis skrydžių teisėmis Sąjungoje ir tarptautiniu mastu – Sąlygos – Valstybių narių pareiga paskirstyti skrydžių teises atitinkamiems Sąjungos oro vežėjams pagal nediskriminacinę ir skaidrią tvarką – Valstybės narės ir suinteresuotosios trečiosios šalies dvišalio susitarimo dėl tarptautinių skrydžių teisių poreikis
(SESV 100 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 847/2004 ir Reglamento Nr. 1008/2008 15 straipsnis)
9. Įmonių koncentracija – Komisijos tyrimas – Sprendimo, kuriuo konstatuojamas koncentracijos suderinamumas su vidaus rinka, priėmimas nepradėjus antrojo rinkos tyrimo etapo – Sąlyga – Rimtų abejonių nebuvimas – Poreikis nustatyti suinteresuotųjų įmonių įsipareigojimus – Diskrecija – Teisminė kontrolė, kurią atliekant nagrinėjama tik akivaizdi vertinimo klaida – Vertinimo klaidos kontrolė pradėjus antrąjį rinkos tyrimo etapą ir per jį nustačius įsipareigojimus
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnis ir 8 straipsnio 2 dalis)
10. Įmonių koncentracija – Komisijos tyrimas – Suinteresuotųjų įmonių įsipareigojimai, dėl kurių operacija, apie kurią pranešta, tampa suderinama su bendrąja rinka – Kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnis ir 8 straipsnio 2 dalis)
11. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Bendra nuoroda į dėstant pirmąjį pagrindą pateiktus duomenis antrajame pagrinde pateiktiems duomenims pagrįsti – Nepriimtinumas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 85–87 punktus)
2. Komisija nepažeidžia pareigos motyvuoti, jei įgyvendindama savo koncentracijų kontrolės įgaliojimą sprendime nenurodo tikslių motyvų vertindama tam tikrus koncentracijos aspektus, kurie jai atrodo akivaizdžiai nesusiję, nereikšmingi ar aiškiai antraeiliai šiai koncentracijai įvertinti. Toks reikalavimas iš tiesų būtų sunkiai suderinamas su skubos reikalavimu ir trumpais procedūriniais terminais, kurie privalomi Komisijai, kai ji įgyvendina savo koncentracijų kontrolės įgaliojimą, ir kurie yra sudėtinė išskirtinių koncentracijų kontrolės procedūros aplinkybių dalis. Tuo remiantis teigtina, kad kai Komisija paskelbia koncentraciją suderinama su bendrąja rinka pagal Reglamento Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 8 straipsnio 2 dalį, reikalavimas motyvuoti yra įvykdomas, jeigu šiame sprendime aiškiai nurodomos priežastys, dėl kurių Komisija mano, kad aptariama koncentracija, prireikus atitinkamoms įmonėms padarius pakeitimus, nekelia reikšmingų kliūčių veiksmingai konkurencijai vidaus rinkoje ar didelėje jos dalyje būtent dėl sukurtos ar sustiprintos dominuojančios padėties.
(žr. 99, 100 punktus)
3. Siekiant įvertinti, ar oro linijų bendrovė, įsipareigojusi vykdyti reguliariuosius skrydžius, užima dominuojančią padėtį rinkoje, pirmiausia reikia apibrėžti atitinkamą transporto paslaugų rinką ir nuspręsti, kad reguliariųjų skrydžių sektorius yra atskira rinka, arba kad reikia atsižvelgti į alternatyvias transporto galimybes, kaip antai užsakomųjų skrydžių, kelionių geležinkeliu ar keliais, taip pat reguliariųjų skrydžių kitomis linijomis, kurios gali būti pakaitalas.
Šiuo atveju reikia atsižvelgti į kriterijų, ar reguliarusis skrydis tam tikra linija gali išsiskirti, palyginti su alternatyviomis transporto galimybėmis, tam tikromis konkrečiomis savybėmis, dėl kurių jis yra sunkiai pakeičiamas alternatyviomis transporto galimybėmis ir tik nesmarkiai patiria jų konkurenciją.
Tuo remiantis galima teigti, kad Komisija teisingai apibrėžė nagrinėjamą rinką ir vykdydama koncentracijų reguliaraus keleivių vežimo oro transporto sektoriuje kontrolę, sukūrė vadinamąjį O & D metodą „išvykimo vieta / paskirties vieta“, kuris atitinka miestų porų metodą ir kuris atspindi paklausos požiūrį, pagal kurį vartotojai numato visus galimus pasirinkimus, įskaitant skirtingas transporto rūšis, kad iš išvykimo miesto nuvyktų į paskirties miestą. Remiantis šiuo metodu kiekvienas išvykimo vietos ir paskirties vietos derinys sudaro atskirą rinką.
(žr. 135, 136, 138, 139 punktus)
4. Sąjungos konkurencijos teisei priskiriamoje įmonių koncentracijos srityje nagrinėjamos rinkos apibrėžimas nebūtinai sutampa su atitinkamos rinkos apibrėžimu, kiek tai susiję su leidimu teikti valstybės pagalbą, nes abi procedūros skiriasi tiek savo dalyku, tiek teisiniu pagrindu, kuris vienu atveju yra EB 88 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, o kitu – Reglamento Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 8 straipsnio 2 dalis.
Taigi nagrinėdama valstybės pagalbą, kuriai teikti gali reikėti gauti leidimą pagal EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą, Komisija turi prižiūrėti, kad aptariamos pagalbos priemonės nepakeistų prekybos sąlygų tiek, kad tai imtų prieštarauti bendrajam interesui. Sprendimo dėl restruktūrizavimo plano atveju, kai aptariama pagalba siekiama užtikrinti, kad būtų panaikinti sunkumų patiriančios įmonės įsiskolinimai, ir kai ta pagalba yra dalis restruktūrizavimo plano, kuriuo siekiama sugrąžinti šios įmonės ilgalaikį gyvybingumą, šios pagalbos poveikis neapsiriboja konkrečia rinka, kurioje veikia įmonė, tačiau sukelia pasekmių bendrai šios įmonės padėčiai.
Kita vertus, atlikdama koncentracijų kontrolę Komisija, laikydamasi reglamento dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 2 straipsnio 2 ir 3 dalių, turi įsitikinti, kad koncentracija reikšmingai neriboja veiksmingos konkurencijos bendroje rinkoje ar didžiojoje jos dalyje. Tokiu atveju dėmesys ypač kreipiamas į koncentracijos poveikį konkurencijos ribojimams. Būtent dėl šios priežasties pranešimą pateikusių šalių pasiūlytais įsipareigojimais siekiama ištaisyti rinkose, kuriose šalys konkuravo iki susijungimo, koncentracijos sukeltas konkurencijos problemas.
(žr. 145–147 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 149, 150, 167, 257, 259–261, 319 punktus)
6. Nagrinėdama koncentracijos operacijos suderinamumą su bendrąja rinka, būtent pagal Reglamento Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 2 straipsnį Komisija privalo išnagrinėti tokios operacijos konkurencinį poveikį rinkose, kuriose kyla pavojus rimtai sutrikdyti veiksmingą konkurenciją būtent dėl dominuojančios padėties sukūrimo ar sustiprinimo.
Nors Komisijos atliekama konkurencijos analizė iš dalies vykdoma dėl trečiųjų asmenų, į kuriuos buvo kreiptasi per administracinę procedūrą, išreikšto susirūpinimo, Komisija, net nesant aiškios šių trečiųjų asmenų iniciatyvos, atsižvelgdama į rimtus įrodymus, turi nustatyti koncentracijos sukeltas konkurencijos problemas visose rinkose, kurios galėtų būti paveiktos.
Vis dėlto, kai Komisija kaltinama neatsižvelgusi į galimą konkurencijos problemą kitose rinkose nei tos, kuriose buvo atliekama konkurencijos analizė, ieškovas turi pateikti rimtų įrodymų, galinčių konkrečiai įrodyti konkurencijos problemos, kurią dėl jos poveikio turėjo išnagrinėti Komisija, egzistavimą.
Kad būtų tenkinamas šis reikalavimas, jis turi įvardyti atitinkamas rinkas, apibūdinti konkurencinę padėtį, jei koncentracija nebūtų sukurta, ir nurodyti galimą koncentracijos poveikį konkurencinei padėčiai šiose rinkose.
(žr. 172–175 punktus)
7. Nagrinėdama koncentracijos operacijos suderinamumą su bendrąja rinka, Komisija privalo įvertinti koncentracijos operacijos konkurencinį poveikį rinkoms, kuriose koncentracijos šalių veikla sutampa. Darytina išvada, kad jei tam tikrame oro maršrute, t. y. atitinkamoje rinkoje, viena iš šalių jau užėmė monopolinę padėtį iki koncentracijos, tokia padėtis savaime nepatenka į koncentracijos konkurencijos poveikio analizę.
Kita vertus, taip negalima teigti, kai monopolinė arba dominuojanti padėtis atsiranda dėl koncentracijos arba jei ta padėtis dėl jos sustiprėja. Tokiu atveju Komisija negalėtų pripažinti koncentracijos suderinama su vidaus rinka, jei šalys neprisiimtų įsipareigojimų, kuriais būtų panaikintas dominuojančios padėties poveikis konkurencijai.
(žr. 248, 249 punktus)
8. Kalbant apie oro transporto sritį, kad oro bendrovė galėtų aptarnauti maršrutą tarp dviejų oro uostų, esančių dviejų skirtingų valstybių teritorijoje, ji turi turėti tarptautinių skrydžių teisę, t. y. leidimą aptarnauti šį maršrutą. Kiekviena valstybė paskiria jos teritorijoje įsisteigusias oro bendroves, kurioms suteikia leidimą aptarnauti maršrutą tarp šios teritorijos ir kitos valstybės teritorijos. Leidimų, kuriuos kiekviena valstybė gali suteikti tarptautiniam oro maršrutui aptarnauti, skaičius tradiciškai nustatomas dviejų suinteresuotųjų valstybių tarptautiniu dvišaliu susitarimu. Todėl šios skrydžių teisės a priori yra teisinė kliūtis pradėti veiklą tarptautiniame oro maršrute.
Sąjungoje šios teisinės kliūtys buvo panaikintos Reglamentu Nr. 2408/92 dėl Bendrijos oro vežėjų patekimo į Bendrijos vidaus oro maršrutus, o šis reglamentas vėliau buvo panaikintas Reglamentu Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių. Remiantis Reglamento Nr. 1008/2008 15 straipsniu, oro susisiekimo paslaugų teikėjams, turintiems galiojančią valstybės narės, kurioje yra pagrindinė jų buveinė, kompetentingos institucijos išduotą eksploatacijos licenciją, leidžiama Bendrijoje teikti oro susisiekimo paslaugas, o valstybės narės negali nustatyti, kad toks vežėjas šias paslaugas gali teikti tik gavęs kokį nors leidimą.
Kita vertus, skrydžių teisės visada reikalingos norint aptarnauti oro maršrutą tarp Sąjungos valstybės narės teritorijos ir trečiosios valstybės narės teritorijos.
Todėl paskelbus Teisingumo Teismo „sprendimus dėl atviro dangaus“ ir priėmus Reglamentą Nr. 847/2004 dėl derybų dėl valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimų dėl oro susisiekimo ir jų įgyvendinimo, Sąjungos oro vežėjai, t. y. nevaldomi ir nekontroliuojami valstybės narės ar jos piliečių, iš esmės gali konkuruoti su valstybės narės oro vežėjais, valdomais ir kontroliuojamais valstybės narės ar jos piliečių, dėl tarptautinių skrydžių teisių gavimo pagal nediskriminacinę ir skaidrią tvarką.
Vis dėlto tai reiškia, kad valstybės narės ir trečiosios šalies dvišaliame susitarime, kuriuo nustatytos skrydžių teisių suteikimo sąlygos, turi būti nustatyta vadinamoji „Bendrijos nuosavybės ir kontrolės reikalavimo“ (community ownership and control) sąlyga. Jeigu valstybė narė nėra sudariusi tokio dvišalio susitarimo su trečiąja šalimi, skrydžių teises gali gauti tik šios valstybės narės arba šios valstybės piliečiams priklausantys arba jų kontroliuojami oro vežėjai, o Sąjungos vežėjai neįsileidžiami į maršrutus tarp šios valstybės narės ir minėtos trečiosios valstybės.
(žr. 270–273, 277, 279–281 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 289–292, 295–298 punktus)
10. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 293, 294, 302, 303, 312–317, 319, 327, 344–348, 353 punktus)
11. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 356–358 punktus)