Byla T‑49/07

Sofiane Fahas

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos kovojant su terorizmu – Lėšų įšaldymas – Ieškinys dėl panaikinimo – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę apsaugą – Motyvai – Ieškinys dėl žalos atlyginimo“

Sprendimo santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Sprendimas įšaldyti lėšas, priimtas tam tikrų teroristinės veiklos vykdymu įtariamų asmenų ir subjektų atžvilgiu – Sprendimas nepanaikinant ankstesnių sprendimų atnaujinti tokių asmenų, grupių ir subjektų sąrašą jį papildant – Ieškinys, pareikštas šiame sprendime nenurodyto asmens – Priimtinumas

(SESV 263 straipsnis; Tarybos Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalis; Tarybos reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis; Tarybos sprendimai 2006/379 ir 2006/1008)

2.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas įšaldyti lėšas, priimtas tam tikrų teroristinės veiklos vykdymu įtariamų asmenų ir subjektų atžvilgiu – Sprendimas atnaujinti tokių asmenų, grupių ir subjektų sąrašą ir palikti jame kai kuriuos iš jų

(SESV 296 straipsnis; Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalis; Tarybos reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis)

3.      Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę apsaugą – Sprendimas įšaldyti lėšas, priimtas tam tikrų teroristinės veiklos vykdymu įtariamų asmenų ir subjektų atžvilgiu – Sprendimas atnaujinti tokių asmenų, grupių ir subjektų sąrašą ir palikti jame kai kuriuos iš jų – Sąjungos teismo kontrolė – Sąlygos

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Bendrosios pozicijos 2001/931 1 straipsnio 6 dalis; Tarybos reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis)

1.      Sprendimas 2006/1008, įgyvendinantis Reglamento Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalį, ne panaikina Sprendimą 2006/379, o tik papildo jame nurodytą sąrašą tam tikromis pavardėmis ir subjektais.

Todėl ieškinio dėl Sprendimo 2006/1008, pareikšto konkrečiai šiame sprendime nenurodyto asmens, priimtinumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į du pagrindinius kriterijus. Pirma, pagal Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį ir Bendrosios pozicijos 2001/931 dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 1 straipsnio 6 dalį Taryba įpareigota reguliariai, bent kartą per šešis mėnesius, atnaujinti teroristinės veiklos vykdymu įtariamų asmenų, grupių ir subjektų sąrašą. Antra, iš Sprendimo 2006/1008 2 konstatuojamosios dalies matyti, kad juo Sprendimu 2006/379 nustatytas sąrašas papildomas, o ne panaikinamas. Tai reiškia Tarybos valią palikti asmenis, kurių pavardės nurodytos šiame sprendime, minėtame sąraše, dėl ko jų lėšos lieka įšaldytos. Kadangi asmuo buvo susijęs su Sprendimu 2006/379, jis turi būti taip pat laikomas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su Sprendimu 2006/1008, o jo ieškinys dėl šio sprendimo turi būti pripažįstamas priimtinu.

(žr. 34–36 punktus)

2.      Tiek pirminio sprendimo įšaldyti lėšas, tiek vėlesnių sprendimų motyvuose turi būti nurodytos ne tik teisinės Reglamento Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant kovoti su terorizmu, taikymo sąlygos, būtent kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos priimtas sprendimas, bet ir specifinės bei konkrečios priežastys, dėl kurių Taryba, pasinaudodama diskrecija, mano, jog suinteresuotajam asmeniui turi būti taikoma lėšų įšaldymo priemonė.

Nors iš Bendrosios pozicijos 2001/931 dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 1 straipsnio 6 dalies, į kurią taip pat daroma nuoroda Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje, matyti, kad prieš priimant vėlesnius sprendimus įšaldyti lėšas turi būti atliekamas suinteresuotojo asmens situacijos patikrinimas, tai daroma siekiant užtikrinti, kad yra pagrindo, prireikus remiantis nauja informacija ar įrodymais, palikti jį teroristinės veiklos vykdymu įtariamų asmenų, grupių ir subjektų sąraše. Vis dėlto kai vėlesnio sprendimo įšaldyti lėšas motyvai iš esmės yra tokie patys, kokiais jau buvo grindžiamas ankstesnis sprendimas, šiuo tikslu pakanka tiesiog apie tai užsiminti, ypač kai suinteresuotasis asmuo yra grupė ar subjektas.

Be to, kadangi Taryba turi didelę diskreciją dėl informacijos, į kurią reikia atsižvelgti priimant arba paliekant galioti lėšų įšaldymo priemonę, negalima reikalauti, kad ji konkrečiau nurodytų, kaip asmens, kuriam taikoma ši priemonė, lėšų įšaldymas prisideda prie kovos su terorizmu, ar pateiktų įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad suinteresuotasis asmuo šias lėšas ateityje gali panaudoti teroro aktams vykdyti ar padėti juos vykdyti.

(žr. 53–55, 57 punktus)

3.      Veiksmingos teisminės apsaugos principas yra bendrasis Bendrijos teisės principas, kylantis iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, įtvirtintas Europos žmogaus teisių konvencijos 6 ir 13 straipsniuose ir dar kartą patvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje.

Teisminės kontrolės, kuri turi būti vykdoma, be kita ko, motyvų, kuriais šiuo atveju grindžiamas asmens arba subjekto vardo įrašymas į Bendrosios pozicijos 2001/931 dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu priede esantį sąrašą, dėl ko atitinkamiems asmenims taikoma ribojamųjų priemonių visuma, teisėtumo atžvilgiu veiksmingumas reiškia, kad atitinkama Bendrijos institucija privalo šiuos motyvus pranešti suinteresuotajam asmeniui arba subjektui, kai tik įmanoma, arba įrašymo momentu, arba bent jau kuo greičiau po to, kad suinteresuotieji asmenys galėtų pasinaudoti teise pareikšti ieškinį per nustatytą terminą.

Kalbant apie Tarybos priimtų vėlesnių sprendimų palikti lėšas įšaldytas, kurie turi būti reguliariai, bent kartą per šešis mėnesius, peržiūrimi, siekiant užtikrinti, kad yra pagrindas išsaugoti su suinteresuotaisiais asmenimis susijusius duomenis ginčijamame sąraše, numatytame pagal šios bendrosios pozicijos 1 straipsnio 6 dalį, pažymėtina, jog nebūtina užtikrinti netikėtumo, kad būtų garantuotas sankcijos veiksmingumas. Tad dėl bet kokio vėlesnio sprendimo palikti lėšas įšaldytas suinteresuotieji asmenys turi būti apklausti iš naujo ir jiems turi būti pateikti prieš juos surinkti nauji įrodymai.

(žr. 59–60 punktus)