TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2022 m. liepos 7 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Kelių transportas – Socialinės nuostatos – Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 – Išimtys – 13 straipsnio 1 dalies b punktas – Sąvoka „100 kilometrų spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos“ – Transporto priemonės, kuriomis vežama šiuo spinduliu apibrėžtoje teritorijoje ir už jos ribų“
Byloje C‑13/21
dėl Judecătoria Miercurea Ciuc (Mierkuria-Čuko pirmosios instancijos teismas, Rumunija) 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2021 m. sausio 4 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Pricoforest SRL
prieš
Inspectoratul de Stat pentru Controlul în Transportul Rutier (ISCTR)
TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas N. Jääskinen, teisėjai N. Piçarra (pranešėjas) ir M. Gavalec,
generalinis advokatas N. Emiliou,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,
– Europos Komisijos, atstovaujamos L. Nicolae ir C. Vrignon,
susipažinęs su 2022 m. kovo 10 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL L 102, 2006, p. 1), iš dalies pakeisto 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/1054 (OL L 249, 2020, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 561/2006), 13 straipsnio 1 dalies b punkto išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Rumunijoje įsteigtos miškininkystės sektoriuje veikiančios įmonės Pricoforest SRL ir Inspectoratul de Stat pentru Controlul în Transportul Rutier (ISCTR) (Valstybinė kelių transporto kontrolės inspekcija (ISCTR), Rumunija) dėl šiai įmonei skirtų administracinių sankcijų už vairuotojų kasdienės vairavimo trukmės ir kasdienių poilsio laikotarpių taisyklių pažeidimus.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Reglamento Nr. 561/2006 17 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:
„Šio reglamento tikslas – pagerinti socialines sąlygas darbuotojams, kuriems jis taikomas, taip pat bendrai pagerinti saugų eismą keliuose. To iš esmės siekiama nuostatomis, susijusiomis su maksimaliomis vairavimo trukmėmis per dieną, per savaitę ir per dvi savaites paeiliui, nuostata, kuri įpareigoja suteikti vairuotojui normalų kassavaitinio poilsio laikotarpį mažiausiai vieną kartą per dvi paeiliui einančias savaites, ir nuostatomis, kurios nurodo, kad jokiomis aplinkybėmis kasdienio poilsio laikotarpis negali būti trumpesnis nei nepertraukiamas devynių valandų laikotarpis. <…>“
4 Šio reglamento 1 straipsnyje nurodyta:
„Siekiant suderinti konkurencijos sąlygas tarp sausumos transporto rūšių, ypač kelių transporto sektoriuje, bei pagerinti darbo sąlygas ir saugų eismą keliuose, šis reglamentas nustato vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles vairuotojams, vežantiems keleivius ir krovinius keliais. Šiuo reglamentu taip pat siekiama skatinti valstybių narių stebėsenos ir vykdymo praktikos bei kelių transporto pramonės [sektoriaus] darbo pagerėjimą.“
5 Kaip nustatyta to reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkte, jis taikomas, be kita ko, keliais vežant „krovinius, kai maksimali leidžiama transporto priemonės masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 3,5 tonos“.
6 To paties reglamento 4 straipsnio e ir g punktuose nurodyta:
„Šiame reglamente taikomos šios sąvokos:
<…>
e) „kiti darbai“ – tai visa veikla, [2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (OL L 80, 2002, p. 35, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 224)] 3 straipsnio a punkte apibrėžta kaip darbo laikas, išskyrus „vairavimą“, įskaitant bet kokį darbą tam pačiam ar kitam darbdaviui, atliekamą transporto sektoriuje ar už jo ribų;
<…>
g) „kasdienio poilsio laikotarpis“ – tai kasdienis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis „normalų kasdienio poilsio laikotarpį“ arba „sutrumpintą kasdienio poilsio laikotarpį“:
– „normalus kasdienio poilsio laikotarpis“ – tai mažiausiai 11 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas. Kaip alternatyva, šis normalus kasdienio poilsio laikotarpis gali būti suskirstytas į du laikotarpius, kai pirmas yra mažiausiai 3 valandų nepertraukiamas laikotarpis, o antras – mažiausiai 9 valandų nepertraukiamas laikotarpis,
– „sutrumpintas kasdienio poilsio laikotarpis“ – mažiausiai 9 valandų, bet trumpesnis nei 11 valandų, poilsiui skirtas laiko tarpas.“
7 Reglamento Nr. 561/2006 6 straipsnio, kuriame nustatyta maksimali kasdienio, kassavaitinio ir dviejų iš eilės einančių savaičių vairavimo trukmė, 5 dalyje nurodyta:
„Vairuotojas įregistruoja kaip kitą darbą laiką, kaip aprašyta 4 straipsnio e punkte, taip pat laiką, praleistą transporto priemonėse, naudojamose komercinėms operacijoms, kurios nepatenka į šio reglamento taikymo sritį <…> Šis įrašas įregistruojamas ranka registracijos lape ar spaudinyje arba įvedamas panaudojant įrašymo įrangos rankinio įvedimo mechanizmą.“
8 Šio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Jei nepažeidžiami 1 straipsnyje nustatyti tikslai, kiekviena valstybė narė savo teritorijoje arba, suinteresuotoms valstybėms sutikus, kitos valstybės narės teritorijoje gali leisti išimtis dėl 5–9 straipsnių[, kuriuose nustatytos transporto priemonės porininkams, vairavimo trukmei, taip pat pertraukoms ir poilsio laikui taikomos taisyklės] ir nustatyti tokioms išimtims individualias sąlygas, kai vežama tokiomis transporto priemonėmis:
<…>
b) žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkystės ar žuvininkystės ūkio subjektų naudojamomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis kroviniams 100 kilometrų (km) spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos išvežioti, kai tai sudaro šių ūkio subjektų verslo dalį;
<…>“
Rumunijos teisė
9 2007 m. rugpjūčio 7 d. Ordonanța Guvernului Nr. 37/2007, privind stabilirea cadrului de aplicare a regulilor privind perioadele de conducere, pauzele și perioadele de odihnă ale conducătorilor auto și utilizarea aparatelor de înregistrare a activității acestora (2007 m. rugpjūčio 16 d. Monitorul Oficial al României, Nr. 565) (Vyriausybės nutarimas Nr. 37/2007 dėl vairuotojų vairavimo trukmės, pertraukų ir poilsio laikotarpių bei jų veiklos įrašymo įrangos naudojimo taisyklių nustatymo) 2 straipsnyje nustatyta:
„Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies a–d, f–h ir j–p punktuose nurodytoms kelių transporto operacijoms minėto reglamento nuostatos Rumunijos teritorijoje netaikomos.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
10 2020 m. rugsėjo 2 d. ISCTR darbuotojai patikrino Pricofores naudojamą medienai vežti skirtą puspriekabę traukiančią motorinę transporto priemonę, buvusią Rumunijos teritorijoje esančioje vietovėje, maždaug 130 km kelio atstumu nuo šios įmonės įsisteigimo vietos.
11 Atlikus patikrą ir išanalizavus iš toje transporto priemonėje įrengto tachografo perkeltus duomenis, nustatyta, viena vertus, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. 5.15 val. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. 19.23 val. vairuotojas vairavo 15 valandų ir 56 minutes ir 5 valandomis ir 56 minutėmis viršijo Reglamento Nr. 561/2006 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą maksimalią 10 valandų paros vairavimo trukmę. Per šį laiko tarpą vairuotojas ilsėjosi 6 valandas ir 48 minutes, nors pagal to reglamento 4 straipsnio g punktą jis turėjo ilsėtis ne mažiau kaip 9 valandas per parą. Už šį pažeidimą Pricoforest buvo skirta 9 000 Rumunijos lėjų (RON) (apie 1 800 eurų) arba 4 500 RON (apie 900 EUR) bauda, jeigu ji būtų sumokėta per 15 dienų.
12 Kita vertus, ISCTR darbuotojai nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuo 00.54 val. iki 4.24 val. tos transporto priemonės vairuotojas ilsėjosi 3 val. 30 min., nors poilsio laikas turėjo trukti ne mažiau kaip 9 val., kaip nustatyta aptariamo reglamento 8 straipsnio 2 dalyje. Už šį pažeidimą Pricoforest taip pat buvo skirta 4 000 RON (apie 800 EUR) arba 2 000 RON (apie 400 eurų) bauda, jeigu ji būtų sumokėta per 15 dienų.
13 2020 m. rugsėjo 25 d. ši įmonė padavė skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kad būtų panaikintas pažeidimo protokolas arba, jei šis reikalavimas nebūtų patenkintas, skirtos baudos būtų pakeistos įspėjimu. Pricoforest neginčija iš patikrintos transporto priemonės tachografo perkeltų duomenų, tačiau teigia, kad įrašyti laiko duomenys susiję su prekių vežimu Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta transporto priemone ir kad remiantis 2007 m. rugpjūčio 7 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 37/2007, šioms transporto operacijoms netaikomos tame reglamente nustatytos vairavimo trukmės, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisyklės. Be to, Pricoforest teigia, kad sąvoką „100 km spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos“, kaip ji suprantama pagal tą nuostatą, protokolą surašęs darbuotojas klaidingai prilygino kelio atkarpai nuo vietovės, kurioje yra jos įsisteigimo vieta, iki vietovės, kurioje ta transporto priemonė buvo patikrinta.
14 ISCTR savo ruožtu teigia, kad Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta išimtis taikoma tik prekių vežimui spinduliu iki 100 kilometrų aplink aptariamos įmonės įsisteigimo vietą. Kadangi pagrindinėje byloje nagrinėjamas patikrinimas buvo atliktas maždaug 130 km nuo Pricoforest įsisteigimo vietos, ši išimtis nebetaikoma patikrintai transporto priemonei, todėl jai taikomos tame reglamente nustatytos su vairavimo trukme, pertraukomis ir poilsio laikotarpiais susijusios taisyklės.
15 Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, pirma, dėl sąvokos „100 km spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punktą, aiškinimo. Nors tas teismas pripažįsta, kad terminas „spindulys“ reiškia tiesę, žemėlapyje nubrėžtą iš apskritimo, kuriame vykdoma veikla, centro, jis vis dėlto mano, kad šiuo reglamentu siekiami tikslai pagerinti darbuotojų, kuriems jis taikomas, socialines sąlygas ir kelių eismo saugumą nebūtų pasiekti, jei tokio apskritimo viduje ilgesniu atstumu vykdomoms transporto operacijoms nebūtų taikomos tame reglamente nustatytos taisyklės dėl vairavimo trukmės, pertraukų ir poilsio laiko.
16 Antra, tam teismui kyla klausimas, ar tuo atveju, kai Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta transporto priemonė įprastai veža prekes ne tik spinduliu iki 100 kilometrų aplink suinteresuotosios įmonės įsisteigimo vietą, bet ir už šio spindulio ribų, ši nuostata turi būti aiškinama taip, kad šio sprendimo ankstesniame punkte nurodytos taisyklės netaikomos visoms vežimo operacijoms ar bent toms operacijoms, kurios neviršija 100 km spindulio; ar tos taisyklės turi būti taikomos visoms toms vežimo operacijoms.
17 Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas priduria, kad taikant nagrinėjamas taisykles tik prekių vežimui toliau nei 100 km spinduliu nuo aptariamos įmonės įsisteigimo vietos taptų neįmanoma patikrinti tame reglamente nustatytų kassavaitinio poilsio laiko. Jis taip pat pažymi, kad Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimas taip, kad šis reglamentas netaikomas bet kokiam kontroliuojama transporto priemone vykdomam vežimui, įskaitant vežimą už 100 kilometrų spindulio ribų, reikštų, kad pagrindinėje byloje Pricoforest nepadarė pažeidimų, kuriais kaltinama.
18 Šiomis aplinkybėmis Judecătoria Miercurea Ciuc (Mierkuria-Čuko pirmosios instancijos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkte vartojamą sąvoką „100 km spinduliu“ reikia aiškinti taip, kad žemėlapyje nubrėžta tiesė nuo ūkio subjekto buvimo vietos iki paskirties vietos turi būti trumpesnė nei 100 km, ar taip, kad transporto priemonės faktiškai nuvažiuotas atstumas turi būti trumpesnis nei 100 kilometrų?
2. Ar Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas reikia aiškinti taip: kai vykdomi minėtoje nuostatoje numatyti vežimai ir per vieną mėnesį dalis jų neviršija 100 km spindulio aplink ūkio subjekto buvimo vietą, o kiti šį spindulį viršija, pagal nacionalinę nuostatą Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytomis aplinkybėmis taikant šio reglamento išimtį nuo šio reglamento taikymo atleidžiama visais nurodytais vežimo atvejais; tik tais atvejais, kai vykdant vežimą [nėra] viršijamas 100 km spindulys; ar nė vienu iš jų?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
19 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkte vartojamą sąvoką „100 km spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos“ reikia suprasti kaip reiškiančią žemėlapyje nubrėžtą tiesę nuo suinteresuotosios įmonės įsisteigimo vietos iki tos įmonės transporto priemonės, naudojamos prekėms vežti vykdant konkrečią profesinę veiklą, paskirties vietos, ar kaip tos transporto priemonės faktiškai nuvažiuotą atstumą.
20 Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad kiekviena valstybė narė savo teritorijoje gali taikyti to reglamento 5–9 straipsnių išimtis ir nustatyti toms išimtims individualias sąlygas, jei tai neprieštarauja aptariamo reglamento 1 straipsnyje nurodytiems tikslams. Šios išimtys ir sąlygos taikomos prekėms vežti žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkystės ar žuvininkystės ūkio subjektų naudojamomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis iki 100 kilometrų spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos, kai tai sudaro šių ūkio subjektų verslo dalį.
21 Terminas „spindulys“ Reglamente Nr. 561/2006 neapibrėžtas, o jo 13 straipsnio 1 dalies b punkte nėra jokios aiškios nuorodos į valstybių narių teisę, kad būtų galima apibrėžti šio termino prasmę ir apimtį.
22 Vis dėlto remiantis vienodo Sąjungos teisės taikymo ir lygybės principo reikalavimais darytina išvada, kad tokia nuostata visoje Europos Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai, o tas aiškinimas turi būti formuluojamas atsižvelgiant ne tik į tos nuostatos terminų įprastinę reikšmę bendrinėje kalboje, bet ir į jos kontekstą bei aptariamais teisės aktais siekiamą tikslą (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo The Software Incubator, C‑410/19, EU:C:2021:742, 31 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
23 Bendrinėje kalboje terminas „spindulys“ reiškia pusę apskritimo skersmens atitinkančią tiesės atkarpą, jungiančią apskritimo centrą su bet kuriuo apskritimo perimetro tašku.
24 Be to, kaip išvados 28 ir 29 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, kai Sąjungos teisės aktų leidėjas kitoje Reglamento Nr. 561/2006 nuostatoje, nei 13 straipsnio 1 dalies b punktas, norėjo kalbėti apie konkretų nuvažiuotą ar turimą nuvažiuoti kelio atstumą, jis tai aiškiai nurodė pačioje tos nuostatos formuluotėje. Būtent taip yra to reglamento 3 straipsnio a punkto ir 16 straipsnio 1 dalies b punkto in fine atveju.
25 Tuo remiantis darytina išvada, kad Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkte vartojamą sąvoką „100 km spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos“ reikia suprasti kaip reiškiančią ne ilgesnę kaip 100 km tiesę, žemėlapyje nubrėžtą iš įmonės įsiteigimo vietos ir jungiančią ją su bet kuriuo aplink tą vietą esančios apskritimo formos zonos tašku. Taigi ši sąvoka neapima nagrinėjama transporto priemone faktiškai nuvažiuoto atstumo keliais.
26 Kadangi tokį Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimą aiškiai lemia šios nuostatos formuluotė ir to reglamento sandara, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyti tuo reglamentu siekiami tikslai, pagerinti darbuotojų, kuriems taikomas šis reglamentas, socialines sąlygas ir kelių eismo saugumą, negali paneigti to aiškinimo.
27 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkte vartojamą sąvoką „100 km spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos“ reikia suprasti kaip reiškiančią ne ilgesnę kaip 100 km tiesę, žemėlapyje nubrėžtą iš įmonės įsiteigimo vietos ir jungiančią ją su bet kuriuo aplink tą vietą esančios apskritimo formos zonos tašku.
Dėl antrojo klausimo
28 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad jeigu valstybė narė, remdamasi ta nuostata, pritaikė joje nurodytomis transporto priemonėmis vykdomam prekių vežimui taikomas išimtis iš to reglamento 5–9 straipsnių ir jeigu tos transporto priemonės vykdo vežimo operacijas ne tik spinduliu iki 100 km aplink aptariamos įmonės įsisteigimo vietą, bet ir už tuo spinduliu apibrėžtos teritorijos ribų, dėl tokio šių transporto priemonių naudojimo padarytos išimtys tampa taikytinos visoms toms transporto priemonėmis vykdomoms prekių vežimo operacijoms tiek tuo spinduliu apibrėžtoje teritorijoje, tiek už jos ribų, ar, atvirkščiai, tos išimtys netaikomos visoms šioms vežimo operacijoms.
29 Remiantis Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punktu galima teigti, kad reglamento 5–9 straipsnių, nustatančių būtent vairuotojo vairavimo trukmei, pertraukoms ir poilsio laikui taikomas taisykles, išimtys, kurias valstybės narės gali suteikti pagal tą nuostatą, taikomos joje nurodytomis transporto priemonėmis vykdomoms prekių vežimo operacijoms, jeigu tenkinamos toje nuostatoje nurodytos ir šio sprendimo 20 punkte primintos sąlygos.
30 Šias išimtis reikia aiškinti siaurai, o jų apimtis turi būti nustatoma atsižvelgiant būtent į Reglamento Nr. 561/2006 tikslus (pagal analogiją žr. 2019 m. vasario 7 d. Sprendimo NK, C‑231/18, EU:C:2019:103, 21 punktą ir 2019 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Deutsche Post ir kt., C‑203/18 ir C‑374/18, EU:C:2019:999, 50 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Taigi to reglamento 13 straipsnio 1 dalies b punktas negali būti aiškinamas taip, kad jo poveikis išplečiamas daugiau, nei reikia siekiant užtikrinti juo siekiamus apsaugoti interesus (pagal analogiją žr. 2014 m. kovo 13 d. Sprendimą A. Karuse, C‑222/12, EU:C:2014:142, 28 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
31 Kaip išvados 62 ir 63 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, tuo remiantis darytina išvada, kad Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punktas negali būti aiškinamas taip, kad jeigu jame nurodytomis transporto priemonėmis prekės vežamos ir iki 100 km spinduliu aplink nagrinėjamos įmonės įsisteigimo vietą, ir už tuo spinduliu apibrėžtos teritorijos ribų, ta nuostata taikoma visoms tomis transporto priemonėmis vykdomoms prekių vežimo operacijoms, įskaitant tas, kurios vykdomos už tuo spinduliu apibrėžtos teritorijos ribų. Taigi pastarosioms vežimo operacijoms negali būti taikomos to reglamento 5–9 straipsnių išimtys.
32 Atvirkščiai, ta nuostata taptų neveiksminga, jei Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punktas būtų aiškinamas taip, kad jeigu toje nuostatoje nurodytomis transporto priemonėmis vykdomos prekių vežimo operacijos tiek iki 100 kilometrų spinduliu aplink aptariamos įmonės įsisteigimo vietą, tiek už tuo spinduliu apibrėžtos teritorijos ribų, to reglamento 5–9 straipsnių išimtys negalėtų būti taikomos nė vienai iš šių vežimo operacijų.
33 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Reglamento Nr. 561/2006 6 straipsnio 5 dalyje vairuotojui nustatytas reikalavimas kaip „kitus darbus“ įregistruoti, be kita ko, „laiką, praleistą transporto priemonėse, naudojamose komercinėms operacijoms, kurios nepatenka į šio reglamento taikymo sritį“. Iš tiesų remiantis ta nuostata kaip „kiti darbai“ įregistruoti vairavimo laikotarpiai yra vairuotojo faktinės veiklos laikotarpiai, kuriais jis laisvai nesinaudoja savo laiku ir kurie gali turėti įtakos vairavimui, nes lemia jo nuovargį (pagal analogiją žr. 2001 m. sausio 18 d. Sprendimo Skills Motor Coaches ir kt., C‑297/99, EU:C:2001:37, 36–39 punktus).
34 Kaip išvados 80 punkte pažymėjo generalinis advokatas, tais atvejais, kai Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta transporto priemonė naudojama ne tik iki 100 km spinduliu aplink aptariamos įmonės įsisteigimo vietą, bet ir už tuo spinduliu apibrėžtos teritorijos ribų, aptarta pareiga įregistruoti nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms suteikia galimybę patikrinti, ar vairuojant praleistas laikas, kuris, remiantis to reglamento 5 straipsnio 6 dalimi, įregistruotas kaip „kiti darbai“, yra vežimo keliais operacijos, kurioms taikomos to reglamento 5–9 straipsnių išimtys, suteiktos pagal jo 13 straipsnio 1 dalies b punktą. Taigi nacionalinės valdžios institucijos gali patikrinti, ar, kiek tai susiję su patikrinta transporto priemone vykdytomis vežimo operacijomis, kurioms tos išimtys netaikomos, buvo laikytasi aptariamuose 5–9 straipsniuose nustatytų taisyklių dėl vairavimo trukmės, pertraukų ir poilsio laiko.
35 Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad jeigu valstybė narė, remdamasi ta nuostata, pritaikė joje nurodytomis transporto priemonėmis vykdomam prekių vežimui taikomas to reglamento 5–9 straipsnių išimtis ir jeigu tos transporto priemonės vykdo vežimo operacijas ne tik iki 100 km spinduliu aplink aptariamos įmonės įsisteigimo vietą, bet ir už tuo spinduliu apibrėžtos teritorijos ribų, tos išimtys taikomos tik tomis transporto priemonėmis vykdomam prekių vežimui tuo spinduliu apibrėžtoje teritorijoje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:
1. Sąvoką „100 [kilometrų (km)] spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos“, kaip ji suprantama pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85, iš dalies pakeisto 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/1054, 13 straipsnio 1 dalies b punktą, reikia suprasti kaip reiškiančią ne ilgesnę kaip 100 km tiesę, žemėlapyje nubrėžtą iš įmonės įsiteigimo vietos ir jungiančią ją su bet kuriuo aplink tą vietą esančios apskritimo formos zonos tašku.
2. Reglamento Nr. 561/2006, iš dalies pakeisto Reglamentu 2020/1054, 13 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad jeigu valstybė narė, remdamasi ta nuostata, pritaikė joje nurodytomis transporto priemonėmis vykdomam prekių vežimui taikomas to reglamento 5–9 straipsnių išimtis ir jeigu tos transporto priemonės vykdo vežimo operacijas ne tik iki 100 km spinduliu aplink aptariamos įmonės įsisteigimo vietą, bet ir už tuo spinduliu apibrėžtos teritorijos ribų, tos išimtys taikomos tik tomis transporto priemonėmis vykdomam prekių vežimui tuo spinduliu apibrėžtoje teritorijoje.
Parašai.