Byla T‑9/15

Ball Beverage Packaging Europe Ltd

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą

„Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Registruotas Bendrijos dizainas, vaizduojantis tris alaus skardines – Ankstesnis dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindas – Individualios savybės – Skirtingas bendras įspūdis – Reglamento (EB) Nr. 6/2002 6 straipsnis ir 25 straipsnio 1 dalies b punktas – Vieną objektą sudaranti daiktų visuma – Registruoto Bendrijos dizaino aprašymo apimtis – Pareiga motyvuoti – Ginčo šalies pakeitimas“

Santrauka – 2017 m. birželio 13 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Ginčo dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento (1991 m.) 44 straipsnio 1 dalies c punktas)

2.      Bendrijos dizainas – Procedūros nuostatos – Sprendimų motyvavimas – Reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnio pirmas sakinys – Reikšmė, tapati SESV 296 straipsnio reikšmei – Apeliacinės tarybos pasirinktas implicitinis motyvavimas – Leistinumas – Sąlygos

(SESV 296 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 6/2002 62 straipsnio pirmas sakinys)

3.      Bendrijos dizainas – Procedūros nuostatos – Registracijos procedūra – Iš esmės formalus patikrinimas

(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 18 konstatuojamoji dalis)

4.      Bendrijos dizainas – Procedūros nuostatos – Registracijos paraiška – Sąlygos, kurios turi būti įvykdytos – Dizaino vaizdą arba pavyzdį paaiškinantis aprašymas

(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 10 straipsnio 1 dalis ir 36 straipsnio 3 dalies a punktas ir 6 dalis; Komisijos reglamento Nr. 2245/2002 1 straipsnio 2 dalies a punktas)

5.      Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai – Individualių savybių nebuvimas – Dizainas, informuotam vartotojui nesudarantis bendro įspūdžio, kuris skirtųsi nuo ankstesnio dizaino daromo bendro įspūdžio – Bendras visų ankstesnio dizaino elementų vertinimas

(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 1 dalies d punktas)

6.      Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai – Individualių savybių nebuvimas – Dizainas, informuotam vartotojui nesudarantis bendro įspūdžio, kuris skirtųsi nuo ankstesnio dizaino daromo bendro įspūdžio – Informuotas vartotojas – Sąvoka

(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio 1 d. dalis ir 25 straipsnio 1 dalies b punktas)

1.      Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – priimti sprendimą dėl ieškinio, atitinkamais atvejais – neprašydamas pateikti papildomos informacijos. Iš to matyti, kad pagrindo, kuriuo grindžiamas ieškinys, prasmė ir apimtis turi aiškiai išplaukti iš ieškinio.

(žr. 20 punktą)

2.      Pagal Reglamento Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 62 straipsnio pirmą sakinį Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos sprendimai turi būti motyvuoti. Ši motyvavimo pareiga savo apimtimi atitinka SESV 296 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą motyvuoti, pagal kurį motyvai turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti akto autoriaus argumentus ir kuris turi dvejopą tikslą: pirma, leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priemonės priėmimo priežastis, kad jie galėtų apginti savo teises, ir, antra, leisti Sąjungos teismui vykdyti sprendimo teisėtumo priežiūrą. Tačiau negalima reikalauti, kad apeliacinės tarybos pateiktų išsamų atsakymą į kiekvieną procedūros šalių nurodytą argumentą. Taigi motyvai gali būti numanomi su sąlyga, kad jie leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti, dėl ko buvo priimtas Apeliacinės tarybos sprendimas, o kompetentingam teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti jam priklausančią kontrolę.

Be to, reikia priminti, kad pareiga motyvuoti sprendimus yra esminis formos reikalavimas, kuris turi būti atskiriamas nuo motyvų pagrįstumo klausimo, susijusio su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės. Iš tikrųjų sprendimas motyvuojamas formaliai išdėstant motyvus, kuriais jis grindžiamas. Jeigu šiuose motyvuose yra klaidų, jos lemia sprendimo turinio neteisėtumą, bet ne jo motyvavimo trūkumą, nes motyvavimo gali pakakti, net jei pateikiami klaidingi motyvai.

(žr. 26, 27 punktus)

3.      Reglamentu Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino įtvirtinta Bendrijos dizainų registracijos procedūra yra greitas, iš esmės formalus patikrinimas, kuriuo, kaip nurodyta paties reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje, nereikalaujama iki registracijos atlikti išsamaus patikrinimo, ar dizainas atitinka apsaugos suteikimo sąlygas, ir, kitaip nei vykstant registracijos procedūrai pagal Reglamentą Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo, nenumatomas etapas, per kurį anksčiau įregistruoto dizaino savininkas galėtų paduoti protestą dėl registracijos.

(žr. 55 punktą)

4.      Pirma, iš Reglamento Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 36 straipsnio 3 dalies a punkto matyti, kad aprašymo, kuris gali būti pateiktas dizaino registracijos paraiškoje, funkcija yra paaiškinti vaizdą arba modelį, ir, antra, iš minėto reglamento 36 straipsnio 6 dalies matyti, kad šis aprašymas negali neigiamai paveikti dizaino apsaugos apimties. Šio reglamento 10 straipsnio „Apsaugos apimtis“ 1 dalyje paaiškinama, kad Bendrijos dizaino teikiama apsauga saugo bet kokį dizainą, kuris informuotam vartotojui nesudaro skirtingo bendro įspūdžio.

Iš to matyti, kad aprašymas, kuris gali būti pateiktas registracijos paraiškoje, negali daryti įtakos esminiams vertinimams, susijusiems su ginčijamo dizaino naujumu arba individualiomis savybėmis. Tai, be kita ko, patvirtina Reglamento Nr. 2245/2002, įgyvendinančio Reglamentą Nr. 6/2002, 1 straipsnio 2 dalies a punktas, kuriame numatyta, kad aprašymas turi būti susijęs tik su tomis dizaino savybėmis, kurios pasikartoja atgaminant dizainą arba pavyzdį, ir kad jame neturi būti pareiškimų apie tariamą dizaino naujumą ar individualias jo savybes arba techninę vertę.

Be to, iš to matyti, kad šis aprašymas negali daryti įtakos klausimui, koks yra nagrinėjamo dizaino apsaugos dalykas, kuris neginčijamai susijęs su naujumo arba individualių savybių vertinimu.

(žr. 66–68 punktus)

5.      Informuoto vartotojo atveju dizaino individualios savybės išplaukia iš bendro įspūdžio, kurį sukuria skirtumai arba „déjà vu“ nebuvimas atsižvelgiant į visus ankstesnius dizainus, nekreipiant dėmesio į skirtumus, kurie nepakankamai ryškūs, kad darytų įtaką minėtam bendram įspūdžiui, nors ir esant daug nereikšmingų detalių, tačiau atsižvelgiant į skirtumus, kurie pakankamai ryškūs, kad sukurtų skirtingą visumos įspūdį.

Dizainų sukuriamų bendrų įspūdžių palyginimas turi būti apibendrinantis ir apimti ne tik išvardytų panašumų ir skirtumų analitinį palyginimą. Šis palyginimas turi būti susijęs tik su realiai saugomais elementais ir neturi būti atsižvelgiama į savybes, kurioms apsauga netaikoma.

(žr. 78, 79 punktus)

6.      Vertinant dizaino individualias savybes reikia atsižvelgti ir į informuoto vartotojo požiūrį. Pagal jurisprudenciją sąvoka „informuotas vartotojas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 6 straipsnį, nenurodo nei gaminių, kuriuose numatyta pritaikyti nagrinėjamą dizainą arba kuriuose numatyta tą dizainą panaudoti, gamintojo, nei prekiautojo jais. Informuotas vartotojas yra ypatingai pastabus ir turi tam tikrų žinių apie ankstesnius technologinius sprendimus, t. y. apie su nagrinėjamu gaminiu susijusių dizainų, kurie buvo prieinami paraiškos registruoti ginčijamą dizainą pateikimo dieną, nuosavybę arba tam tikru atveju prašomo prioriteto dieną.

Dėl informuoto vartojo pastabumo lygio pažymėtina, kad Sąjungos teismas patikslino, jog nors informuotas vartotojas nėra vidutinis pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus vartotojas, kuris dažniausiai dizainą suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių, jis taip pat nėra ekspertas ar specialistas, galintis pastebėti galimus minimalius dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumus. Taigi apibūdinimas „informuotas“ leidžia manyti, kad vartotojas, kuris nėra dizaineris ar techninis ekspertas, žino apie įvairius atitinkamame sektoriuje esančius dizainus, turi tam tikrų žinių apie tokių dizainų įprastai turimus elementus, o tai, kad jis domisi atitinkamais gaminiais, įrodo santykinai didelį dėmesingumo laipsnį jais naudojantis.

(žr. 80, 81 punktus)