TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. gruodžio 3 d.(*)

„Ieškinys dėl panaikinimo – Teisės aktų derinimas – Direktyva (ES) 2017/853 – Ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolė – Galiojimas – Teisinis pagrindas – SESV 114 straipsnis – Esamos direktyvos pakeitimas – Proporcingumo principas – Poveikio vertinimo nebuvimas – Nuosavybės teisės pažeidimas – Priimtų priemonių proporcingumas – Kliūčių vidaus rinkoje sukuriančios priemonės – Teisinio saugumo principas – Teisėtų lūkesčių apsaugos principas – Priemonės, įpareigojančios valstybes nares priimti atgalinį poveikį turinčius teisės aktus – Nediskriminavimo principas – Šveicarijos Konfederacijai taikoma leidžianti nukrypti nuostata – Europos Sąjungos valstybių narių ir valstybių, Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narių, kitų nei minėta valstybė, diskriminavimas“

Byloje C‑482/17

dėl 2017 m. rugpjūčio 9 d. pagal SESV 263 straipsnį pareikšto ieškinio dėl panaikinimo

Čekijos Respublika, atstovaujama M. Smolek, O. Serdula ir J. Vláčil,

ieškovė,

palaikoma:

Vengrijos, atstovaujamos Z. Fehér, G. Koós ir G. Tornyai,

Lenkijos Respublikos, atstovaujamos B. Majczyna, M. Nowacki ir A. Miłkowska,

įstojusių į bylą šalių,

prieš

Europos Parlamentą, atstovaujamą O. Hrstková Šolcová ir M. R. van de Westelaken,

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą iš pradžių A. Westerhof Löfflerová, E. Moro ir M. Chavrier, vėliau – A. Westerhof Löfflerová ir M. Chavrier,

atsakovus,

palaikomus:

Prancūzijos Respublikos, atstovaujamos A. Daly, E. de Moustier, R. Coesme ir D. Colas,

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Šimerdová, Y. G. Marinova ir E. Kružíková,

įstojusių į bylą šalių,

TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotoja R. Silva de Lapuerta, kolegijų pirmininkai A. Arabadjiev (pranešėjas), A. Prechal, M. Vilaras, M. Safjan ir I. Jarukaitis, teisėjai T. von Danwitz, C. Toader, D. Šváby ir F. Biltgen,

generalinė advokatė E. Sharpston,

posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2019 m. kovo 5 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2019 m. balandžio 11 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Savo ieškiniu Čekijos Respublika iš esmės prašo panaikinti 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/853, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (OL L 137, 2017, p. 22; toliau – ginčijama direktyva), o, nepatenkinus šio prašymo, iš dalies panaikinti šios direktyvos 1 straipsnio 6, 7 ir 19 punktus.

 Teisinis pagrindas

 Direktyva 91/477/EEB

2        1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (OL L 256, 1991, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 11 t., p. 3) pirmoje–penktoje konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

„kadangi Sutarties 8a straipsnis numato, jog vidaus rinka turi būti sukurta ne vėliau kaip 1992 m. gruodžio 31 d.; kadangi vidaus rinka apima teritoriją be vidaus sienų, kurioje pagal Sutarties nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, žmonių, paslaugų ir kapitalo judėjimas;

kadangi 1984 m. birželio 25–26 d. susitikime Fontenblo Europos Vadovų Taryba aiškiai nustatė tikslą prie Bendrijos vidaus sienų panaikinti visus policijos ir muitinės formalumus;

kadangi tikrinimų ir formalumų visiškas panaikinimas prie Bendrijos vidaus sienų yra susijęs su tam tikrų pagrindinių sąlygų įvykdymu; kadangi Komisija baltojoje knygoje „Vidaus rinkos sukūrimas“ nurodė, jog asmenų ir gabenamų daiktų saugos tikrinimo panaikinimas, be kita ko, apima ginklams skirtų teisės aktų suderinimą;

kadangi panaikinus ginklų laikymo tikrinimą prie Bendrijos vidaus sienų yra būtina priimti veiksmingas taisykles, leidžiančias valstybėse narėse kontroliuoti šaunamųjų ginklų įsigijimą ir laikymą bei jų perdavimą kitai valstybei narei; kadangi dėl to sistemingi tikrinimai prie Bendrijos vidaus sienų turi būti panaikinti;

kadangi abipusis pasitikėjimas užtikrinant asmenų saugą, kurį tos taisyklės sukurs tarp valstybių narių, bus didesnis, jeigu jos bus paremtos iš dalies suderintais teisės aktais; kadangi dėl to būtų naudinga apibrėžti kategoriją šaunamųjų ginklų, kuriuos privatiems asmenims įsigyti ir laikyti turi būti uždrausta arba kuriems įsigyti ir laikyti reikia oficialaus leidimo, arba kurių įsigijimą ir laikymą reikia deklaruoti“.

3        Direktyvos 91/477 I priedo II dalyje numatytos A, B, C ir D šaunamųjų ginklų kategorijos. Šios direktyvos 6 straipsnyje iš principo draudžiama įsigyti ir laikyti A kategorijos ginklus, jos 7 straipsnyje nustatyta pareiga gauti leidimą norint įsigyti B kategorijos ginklų, o šios direktyvos 8 straipsnyje nustatyta pareiga deklaruoti C kategorijos ginklus. Šios direktyvos 5 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurias turi atitikti asmenys, norintys įsigyti ar laikyti šaunamąjį ginklą, o šios direktyvos 3 skyriaus 11–14 straipsniuose nustatyti formalumai, taikomi ginklų judėjimui tarp valstybių narių.

 Direktyva 2008/51/EB

4        2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/51/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą 91/477 (OL L 179, 2008, p. 5; klaidų ištaisymas OL L 334, 2014 11 21, p. 104), iš dalies pakeista pastaroji direktyva, be kita ko, siekiant į Sąjungos teisę įtraukti Jungtinių Tautų protokolą prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, pridėtą prie Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, kurį Europos bendrijos vardu 2002 m. sausio 16 d. pasirašė Komisija pagal 2001 m. spalio 16 d. Tarybos sprendimą 2001/748/EB (OL L 280, 2001, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 18 sk., 1 t., p. 200).

5        Be kitų, padaryti šie pakeitimai: nustatyti išsamūs reikalavimai dėl šaunamųjų ginklo žymėjimo ir registravimo (Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2008/51, 4 straipsnis) ir suderintos taisyklės, taikomos šaunamųjų ginklų deaktyvavimui (šios direktyvos su pakeitimais I priedo III dalies antra pastraipa). Direktyva 2008/51 į Direktyvos 91/477 17 straipsnį taip pat įtraukta Komisijos pareiga vėliausiai iki 2015 m. liepos 28 d. pateikti Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos taikymo rezultatus, prireikus kartu su pasiūlymais.

6        Tuo remiantis 2013 m. spalio 21 d. buvo priimtas Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Šaunamieji ginklai ir ES vidaus saugumas. Piliečių apsauga ir kova su neteisėta prekyba“ [COM(2013) 716 final], kuriame aprašytos tam tikros šaunamųjų ginklų Sąjungoje keliamos problemos ir numatyta, kad bus atlikti tam tikri tyrimai, konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais ir atitinkamai prireikus pateikiami teisėkūros priemonių pasiūlymai.

7        Paskelbus 2015 m. lapkričio 18 d. Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui [COM(2015) 751 final] „Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2008/51, REFIT vertinimas“ (toliau – REFIT vertinimas), Komisija užbaigė savo tyrimą dėl Direktyvos 91/477 įgyvendinimo ir pateikė 2015 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 91/477, pasiūlymą [COM(2015) 750 final], kuriame buvo pateiktas aiškinamasis memorandumas ir kuris tapo ginčijama direktyva.

 Ginčijama direktyva

8        Ginčijamos direktyvos 1, 2, 6, 9, 15, 20, 21, 23, 27, 33 ir 36 konstatuojamosiose dalyse numatyta:

„(1)      [Direktyvoje 91/477] nustatyta papildoma vidaus rinkos priemonė. Ja nustatyta pusiausvyra tarp, viena vertus, įsipareigojimo užtikrinti tam tikrą kai kurių šaunamųjų ginklų ir jų pagrindinių dalių judėjimo laisvę Sąjungoje ir, kita vertus, būtinybės kontroliuoti tą laisvę tiems produktams pritaikytomis saugumo garantijomis.

(2)      tam tikrus su [Direktyva 91/477] susijusius aspektus reikia toliau proporcingai tobulinti, siekiant kovoti su šaunamųjų ginklų naudojimu nusikalstamais tikslais ir atsižvelgiant į neseniai įvykdytus teroristinius išpuolius. Tokiomis aplinkybėmis Komisija 2015 m. balandžio 28 d. komunikate dėl Europos saugumo darbotvarkės paragino peržiūrėti tą direktyvą ir suformuoti bendrą požiūrį į šaunamųjų ginklų deaktyvavimą, siekiant užkirsti kelią tam, kad nusikaltėliai juos reaktyvuotų ir naudotų;

<…>

(6)      siekiant pagerinti visų šaunamųjų ginklų ir pagrindinių dalių atsekamumą bei siekiant palengvinti jų laisvą judėjimą, šie gaminiai turėtų būti pažymėti aiškiu, nuolatiniu ir unikaliu ženklu bei užregistruoti valstybių narių duomenų kaupimo sistemose.

<…>

(9)      atsižvelgiant į šaunamųjų ginklų ir pagrindinių dalių pavojingumą ir ilgaamžiškumą, siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų atsekti šaunamuosius ginklus ir pagrindines dalis administracinio ir baudžiamojo procesų tikslais bei atsižvelgiant į nacionalinę proceso teisę, būtina užtikrinti, kad įrašai duomenų kaupimo sistemose būtų saugomi 30 metų po atitinkamų šaunamųjų ginklų ar pagrindinių dalių sunaikinimo dienos. Tik kompetentingos institucijos turėtų turėti prieigą prie tų duomenų ir visų susijusių asmens duomenų, ir ta prieiga turėtų būti suteikiama tik ne ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui po atitinkamų šaunamojo ginklo ar pagrindinių dalių sunaikinimo dienos leidimų išdavimo ar atšaukimo, ar muitinės procedūrų tikslais, įskaitant galimą administracinių sankcijų taikymą, ir ne ilgesniam nei 30 metų laikotarpiui po atitinkamų šaunamojo ginklo ar pagrindinių dalių sunaikinimo dienos baudžiamosios teisės vykdymo užtikrinimo tikslais;

<…>

(15)      patiems pavojingiausiems šaunamiesiems ginklams [Direktyvoje 91/477] turėtų būti nustatytos griežtesnės taisyklės siekiant užtikrinti, kad tų ginklų, išskyrus kai kurias ribotas ir tinkamai pagrįstas išimtis, nebūtų galima nei įsigyti, nei turėti, nei pardavinėti. Kai tų taisyklių nesilaikoma, valstybės narės turėtų imtis visų tinkamų priemonių, kurios galėtų apimti tų ginklų konfiskavimą;

<…>

(20)      rizika, kad imitaciniai ir kitų tipų tuščiaisiais šoviniais šaudantys ginklai bus perdirbti į tikrus šaunamuosius ginklus, yra didelė. Todėl problemą, kai tokiais perdirbtais ginklais naudojasi nusikaltėliai, būtina spręsti, visų pirma juos įtraukiant į [Direktyvos 91/477] taikymo sritį. Be to, siekiant išvengti rizikos, kad dujiniai ir signaliniai ginklai būtų gaminami taip, kad juos būtų galima perdirbti taip, jog sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų galima atlikti šūvį ar paleisti kulką ar sviedinį, Komisija turėtų priimti technines specifikacijas, siekiant užtikrinti, kad jų nebūtų galima perdirbti tokiu būdu;

(21)      atsižvelgiant į pavojų, kad netinkamai deaktyvuoti šaunamieji ginklai gali būti reaktyvuoti, ir siekiant padidinti saugumą visoje Sąjungoje, tokiems šaunamiesiems ginklams turėtų būti taikoma [Direktyva 91/477]. <…>

<…>

(23)      kai kurie pusiau automatiniai ginklai gali būti lengvai perdirbti į automatinius ginklus, taigi jie gali kelti grėsmę saugumui. Net jei nebūtų tokio perdirbimo, tam tikri pusiau automatiniai šaunamieji ginklai galėtų būti labai pavojingi, kai jų šovinių skaičius yra didelis. Todėl turėtų būti uždrausta civiliniais tikslais naudoti pusiau automatinius šaunamuosius ginklus su pritvirtinta dėtuve, kuri sudaro sąlygas iššauti didelį skaičių šovinių, taip pat pusiau automatinius šaunamuosius ginklus su nuimama didelės talpos dėtuve. Šaunamojo ginklo priskyrimas konkrečiai kategorijai nenustatomas remiantis vien galimybe ilgiesiems šaunamiesiems ginklams pritaikyti dėtuvę, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių, o trumpiesiems šaunamiesiems ginklams – dėtuvę, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių;

<…>

(27)      kai valstybės narės turi nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius senovinius ginklus, tokiems ginklams [Direktyva 91/477] yra netaikoma. Vis dėlto senovinių šaunamųjų ginklų kopijos neturi tokios pačios istorinės svarbos ar nekelia tokio paties susidomėjimo ir jos gali būti gaminamos naudojant šiuolaikines technologijas, kurios gali padidinti jų ilgaamžiškumą ir tikslumą. Todėl tokioms kopijoms turėtų būti taikoma [Direktyva 91/477]. [Direktyva 91/477] netaikoma kitiems gaminiams, kaip antai oriniams prietaisams, kurie neatitinka šaunamojo ginklo apibrėžties ir todėl jų ta direktyva nereglamentuoja;

<…>

(33)      kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi [ESS] 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

<…>

(36)      Šveicarijos atžvilgiu šia direktyva ir [Direktyva 91/477] plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [OL L 53, 2008, p. 52), kurios patenka į [1999 m. gegužės 17 d. Tarybos] sprendimo 1999/437/EB [dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999, p. 31;2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 1 t., p. 165)] 1 straipsnyje nurodytas sritis, minėtą sprendimą taikant kartu su [2008 m. sausio 28 d.] Tarybos sprendimo 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008, p. 1)] 3 straipsniu“.

9        Ginčijamos direktyvos 1 straipsnio 6 punkte numatyta:

„5 ir 6 straipsniai pakeičiami taip:

„5 straipsnis

<…>

3.      Valstybės narės užtikrina, kad leidimas įsigyti ir leidimas laikyti šaunamąjį ginklą, priskirtą B kategorijai, būtų panaikinamas, jei nustatoma, kad asmuo, kuriam buvo išduotas tas leidimas, laiko dėtuvę, kurią galima įdėti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus ar pertaisomus šaunamuosius ginklus, kurie šaudo centrinio įskėlimo šoviniais, ir kurioje:

a)      gali tilpti daugiau kaip 20 šovinių arba

b)      ilgųjų šaunamųjų ginklų atveju gali tilpti daugiau kaip 10 šovinių,

išskyrus atvejus, kai tam asmeniui buvo išduotas leidimas pagal 6 straipsnį arba jam leidimas buvo patvirtintas, atnaujintas arba pratęstas pagal 7 straipsnio 4a dalį.

<…>

6 straipsnis

1.      Nedarant poveikio 2 straipsnio 2 daliai, valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kad uždraustų įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis, priskiriamus A kategorijai. Jos užtikrina, kad tie šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ir šaudmenys, kurių neteisėtas laikymas prieštarauja tam draudimui, būtų konfiskuoti.

2.      Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, komercinės laivybos, didelės vertės krovinių vilkstinių ir ribotos prieigos objektų apsaugos, nacionalinės gynybos, švietimo, kultūros, mokslinių tyrimų ir istoriniais tikslais bei nedarant poveikio 1 daliai, nacionalinės kompetentingos institucijos gali atskirais atvejais išimties tvarka ir tinkamai pagrindus [ypatingais ir tinkamai pagrįstais atvejais išimties tvarka] išduoti leidimus A kategorijai priskiriamų šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ir šaudmenų atžvilgiu, jei tai neprieštarauja visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

3.      Valstybės narės atskirais ypatingais atvejais išimties tvarka ir tinkamai pagrindus [ypatingais ir tinkamai pagrįstais atvejais išimties tvarka] gali išduoti kolekcininkams leidimą įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, jų pagrindines dalis ir šaudmenis taikant griežtas saugumo sąlygas, be kita ko, įrodant nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, kad imtasi priemonių siekiant išvengti bet kokio pavojaus visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir kad atitinkami šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ar šaudmenys yra laikomi užtikrinant saugumo lygį, atitinkantį neleistinos prieigos prie tokių gaminių riziką.

Valstybės narės užtikrina, kad kolekcininkai, kuriems išduotas leidimas pagal šios dalies pirmą pastraipą, būtų identifikuoti 4 straipsnyje nurodytose duomenų kaupimo sistemose. Tokie leidimą turintys kolekcininkai turi tvarkyti visų savo turimų A kategorijai priskirtų šaunamųjų ginklų registrą, kuris turi būti prieinamas nacionalinėms kompetentingoms institucijoms. Valstybės narės, atsižvelgdamos į visus atitinkamus veiksnius, turi sukurti tinkamą tokių leidimą turinčių kolekcininkų stebėsenos sistemą.

4.      Valstybės narės gali leisti prekiautojams ar tarpininkams, vykdantiems savo atitinkamą profesinę veiklą, įsigyti, gaminti, deaktyvuoti, taisyti, tiekti, perduoti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, jų pagrindines dalis ir šaudmenis laikantis griežtų saugumo sąlygų.

5.      Valstybės narės gali leisti muziejams įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis laikantis griežtų saugumo sąlygų.

6.      Valstybės narės gali leisti šauliams sportininkams įsigyti ir laikyti A kategorijos 6 ar 7 punktui priskirtus pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, jei laikomasi šių sąlygų: <…>

a)      pateikiamas teigiamas atitinkamos informacijos, susijusios su 5 straipsnio 2 dalies taikymu, įvertinimas;

b)      pateikiamas įrodymas, kad atitinkamas šaulys sportininkas aktyviai treniruojasi rengdamasis šaudymo varžyboms arba dalyvauja šaudymo varžybose, kurias yra pripažinusi atitinkamos valstybės narės oficialiai pripažinta šaudymo sporto organizacija arba tarptautiniu mastu įsteigta ir oficialiai pripažinta šaudymo sporto federacija; ir

c)      pateikiamas oficialiai pripažintos šaudymo sporto organizacijos išduotas pažymėjimas, kuriuo patvirtinama, kad:

i)      šaulys sportininkas yra šaudymo klubo narys ir bent 12 mėnesių jame reguliariai užsiiminėjo sportiniu šaudymu, ir

ii)      šaunamasis ginklas atitinka specifikacijas, būtinas šaudymo rungčiai, kurią yra pripažinusi tarptautiniu mastu įsteigta ir oficialiai pripažinta šaudymo sporto federacija.

A kategorijos 6 punktui priskirtų šaunamųjų ginklų atveju valstybės narės, kurios taiko visuotine karine prievole grindžiamą karinę sistemą ir kuriose pastaruosius 50 metų taikoma karinių šaunamųjų ginklų perdavimo karo tarnybos prievolę atlikusiems ir kariuomenę paliekantiems asmenims sistema, gali išduoti leidimą tiems asmenims kaip šauliams sportininkams laikyti vieną šaunamąjį ginklą, naudotą privalomos karo tarnybos metu. Atitinkama viešosios valdžios institucija tuos šaunamuosius ginklus perdaro į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus ir periodiškai tikrina, ar tokius šaunamuosius ginklus naudojantys asmenys nekelia pavojaus visuomenės saugumui. Taikomos pirmos pastraipos a, b ir c punktuose įtvirtintos nuostatos.

7.      Pagal šį straipsnį išduoti leidimai peržiūrimi periodiškai, ne rečiau kaip kas penkerius metus.“

10      Šios direktyvos 1 straipsnio 7 punkte numatyta:

„7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

<…>

b)      įterpiama ši dalis:

„4a.      Valstybės narės gali nuspręsti patvirtinti, atnaujinti arba pratęsti leidimų pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, priskirtiems A kategorijos 6, 7 arba 8 punktui, galiojimą šaunamajam ginklui, kuris buvo priskirtas B kategorijai, teisėtai įsigytas ir registruotas anksčiau nei 2017 m. birželio 13 d., su sąlyga, kad tenkinamos kitos šioje direktyvoje nustatytos sąlygos. Be to, valstybės narės gali leisti įsigyti tokius šaunamuosius ginklus kitiems asmenims, kuriems valstybės narės išdavė leidimą pagal šią direktyvą, iš dalies pakeistą [ginčijama direktyva].“

11      Ginčijamos direktyvos 1 straipsnio 13 punkte nustatyta:

„12 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

<…>

b)      trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Vis dėlto ši nukrypti leidžianti nuostata netaikoma, kai vykstama į valstybę narę, kuri pagal 8 straipsnio 3 dalį draudžia įsigyti ir laikyti atitinkamus šaunamuosius ginklus arba kuri nustato, kad jiems įsigyti ir laikyti reikia leidimo. Tokiu atveju Europos šaunamųjų ginklų leidime daromas atitinkamas įrašas. Valstybės narės taip pat gali atsisakyti taikyti šią nukrypti leidžiančia nuostatą A kategorijai priskirtų šaunamųjų ginklų, kuriems leidimas buvo išduotas pagal 6 straipsnio 6 dalį arba kuriems leidimas buvo patvirtintas, pratęstas arba atnaujintas pagal 7 straipsnio 4a dalį, atveju.““

12      Ginčijamos direktyvos 1 straipsnio 19 punkte iš dalies pakeičiama Direktyvos 91/477 I priedo II dalis:

„<…>

ii)      A kategorija papildoma šiais punktais:

„6.      Automatiniai šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, nedarant poveikio 7 straipsnio 4a daliai.

7.      Visi šie centrinio įskėlimo šoviniais šaudantys pusiau automatiniai šaunamieji ginklai:

a)      trumpieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 21 šovinį, jei:

i)      dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis arba

ii)      į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių;

b)      ilgieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 11 šovinių, jei:

i)      dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis arba

ii)      į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių;

8.      Pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai (t. y. šaunamieji ginklai, kuriais iš pradžių numatyta šaudyti pridėjus prie peties), kurių ilgį galima sumažinti iki mažiau kaip 60 cm neprarandant jų funkcijų naudojant sulankstomą ar teleskopinį apsodą arba apsodą, kurį galima pašalinti nenaudojant įrankių.

9.      Bet kokie šios kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis arba perdirbti į imitacinius ginklus.

<…>

iv)      C kategorija pakeičiama taip:

„C kategorija. Šaunamieji ir kiti ginklai, kuriuos reikia deklaruoti

<…>

3.      Pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, išskyrus išvardytuosius A arba B kategorijoje.

<…>

5.      Bet kokie šios kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis arba perdirbti į imitacinius ginklus.

6.      A arba B kategorijai arba šiai kategorijai priskirti šaunamieji ginklai, kurie buvo deaktyvuoti pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/2403.

<…>“

v)      D kategorija išbraukiama;

<…>“

 Tarpinstitucinis susitarimas

13      2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016, p. 1; toliau – Tarpinstitucinis susitarimas) 12–18 punktuose aptariamas poveikio vertinimas, jo 12–15 punktuose nustatyta:

„12.      Trys institucijos sutaria, kad poveikio vertinimai padeda gerinti Sąjungos teisės aktų kokybę.

Poveikio vertinimai yra priemonė, skirta padėti trims institucijoms priimti informacija pagrįstus sprendimus, o ne demokratiniame sprendimų priėmimo procese priimamų politinių sprendimų pakaitalas [o ne pakeisti demokratiniame procese priimamus politinius sprendimus]. Dėl poveikio vertinimų neturi būti nepagrįstai vilkinamas teisėkūros procesas arba daromas poveikis abiejų teisės aktų leidėjų gebėjimams siūlyti pakeitimus.

Poveikio vertinimuose turėtų būti nagrinėjama, ar problema egzistuoja, koks yra jos mastas ir pasekmės bei nagrinėjamas klausimas, ar reikia imtis veiksmų Sąjungos mastu, ar ne. Juose turėtų būti pateikiami alternatyvūs sprendimai ir, kai įmanoma, galimos trumpalaikės ir ilgalaikės sąnaudos ir nauda, pagrįsti ekonominio ir socialinio poveikio ir poveikio aplinkai vertinimu, atliktu integruotu ir subalansuotu būdu bei naudojant kokybinę ir kiekybinę analizę. Turėtų būti visapusiškai laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų ir gerbiamos pagrindinės teisės. Poveikio vertinimuose taip pat turėtų būti nagrinėjamos, kai įmanoma, išlaidos dėl Europos masto veiksmų nebuvimo ir skirtingų pasirinkimų poveikis konkurencingumui bei atsirandanti administracinė našta daugiausia dėmesio skiriant MVĮ (principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“), skaitmeniniams aspektams ir teritoriniam poveikiui. Poveikio vertinimai turėtų būti grindžiami tikslia, objektyvia bei išsamia informacija ir turėtų būti proporcingi savo aprėpties ir tikslo atžvilgiu.

13.      Komisija atliks, be kita ko, teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvų <…>, kur[iomis], kaip tikėtina, bus daromas didelis ekonominis ir socialinis poveikis ar poveikis aplinkai, poveikio vertinimus. Prie iniciatyvų, įtrauktų į Komisijos darbo programą ar į Bendrą deklaraciją, paprastai bus pridedamas poveikio vertinimas.

Atlikdama poveikio vertinimą, Komisija kuo plačiau konsultuosis. Komisijos reglamentavimo patikros valdyba objektyviai tikrins jos poveikio vertinimų kokybę. Galutiniai poveikio vertinimų rezultatai bus perduodami [Parlamentui], Tarybai ir nacionaliniams parlamentams ir bus skelbiami viešai kartu su Reglamentavimo patikros valdybos nuomone (-ėmis), Komisijai priimant iniciatyvą.

14.      [Parlamentas] ir Taryba, svarstydami Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, visokeriopai atsižvelgs į Komisijos poveikio vertinimus. Tuo tikslu poveikio vertinimai pateikiami taip, kad [Parlamentui] ir Tarybai būtų lengviau svarstyti Komisijos pasirinktas galimybes.

15.      [Parlamentas] ir Taryba atliks poveikio vertinimus, susijusius su jų padarytais esminiais Komisijos pasiūlymo pakeitimais, kai, jų nuomone, tai yra tikslinga ir būtina teisėkūros procesui. [Parlamentas] ir Taryba savo tolesniame darbe paprastai remsis Komisijos poveikio vertinimu kaip atskaitos tašku. Termino „esminis“ pakeitimas apibrėžtį turėtų nustatyti atitinkama institucija.“

 Šalių reikalavimai ir procesas Teisingumo Teisme

14      Čekijos Respublika Teisingumo Teismo prašo:

–        visų pirma, panaikinti ginčijamą direktyvą ir priteisti iš Parlamento ir Tarybos bylinėjimosi išlaidas arba

–        nepatenkinus šio prašymo,

–        panaikinti ginčijamos direktyvos 1 straipsnio 6 punktą tiek, kiek juo į Direktyvą 91/477 įterptos 5 straipsnio 3 dalis ir 6 straipsnio 6 dalies antra pastraipa,

–        panaikinti ginčijamos direktyvos 1 straipsnio 7 punktą tiek, kiek juo į Direktyvą 91/477 įterpta 7 straipsnio 4a dalis,

–        panaikinti ginčijamos direktyvos 1 straipsnio 19 punktą tiek, kiek juo:

–        į Direktyvos 91/477 I priedo II dalį įterpti A kategorijos 6–8 punktai,

–        I priedo II dalyje pakeista B kategorija,

–        minėto I priedo II dalyje įterptas C kategorijos 6 punktas,

–        pakeista to paties priedo III dalis, taip pat

–        priteisti iš Parlamento ir Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

15      Parlamentas ir pirmiausia Taryba prašo Teisingumo Teismo atmesti ieškinį ir priteisti iš Čekijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas. Nepatenkinus šio prašymo, jei Teisingumo Teismas panaikintų ginčijamą direktyvą, Taryba prašo Teisingumo Teismo nurodyti palikti galioti jos padarinius pakankamai ilgai, kad būtų galima priimti reikiamas priemones.

16      2018 m. sausio 5 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Vengrijai ir Lenkijos Respublikai buvo leista įstoti į bylą palaikyti Čekijos Respublikos reikalavimų.

17      Tos pačios dienos Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Prancūzijos Respublikai ir Komisijai buvo leista įstoti į bylą palaikyti Parlamento ir Tarybos reikalavimų.

18      Be to, kad pareiškė ieškinį, Čekijos Respublika pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir paprašė Teisingumo Teismo nurodyti sustabdyti ginčijamos direktyvos vykdymą.

19      2018 m. vasario 27 d. Nutartimi Čekijos Respublika / Parlamentas ir Taryba (C‑482/17 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:119) Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas atmetė šį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes Čekijos Respublika neįrodė, kad buvo įvykdyta skubos sąlyga, ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų, patirtų per tą procedūrą, nagrinėjimo klausimą.

 Dėl ieškinio

20      Grįsdama savo reikalavimus, Čekijos Respublika nurodo keturis ieškinio pagrindus, susijusius su, pirma, įgaliojimų suteikimo principo pažeidimu, antra, proporcingumo principo pažeidimu, trečia, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu ir, ketvirta, nediskriminavimo principo pažeidimu.

 Pirmasis pagrindas, susijęs su įgaliojimų suteikimo principo pažeidimu

 Šalių argumentai

21      Nurodydama savo pirmąjį ieškinio pagrindą Čekijos Respublika tvirtina, kad nors Direktyvos 91/477 tikslas buvo suderinti skirtingas šaunamųjų ginklų įsigijimą ir laikymą reglamentuojančias nacionalines taisykles, siekiant pašalinti vidaus rinkos kliūtis, taip nėra ginčijamos direktyvos atveju. Iš tiesų, iš pastarosios turinio ir motyvų matyti, kad jos tikslai – tik užtikrinti didesnį visuomenės saugumo lygį, atsižvelgiant į terorizmo grėsmę ir kitas nusikalstamumo formas. Konkrečiai kalbant, iš ginčijamos direktyvos aiškinamojo memorandumo matyti, kad ji pateisinama ne egzistuojančiomis kliūtimis ar kliūčių vidaus rinkos veikimui rizika, o tik kova su šaunamųjų ginklų naudojimu nusikalstamais ar teroristiniais tikslais.

22      Šiomis aplinkybėmis Čekijos Respublika mano, kad SESV 114 straipsnis negali būti tinkamas ginčijamos direktyvos priėmimo teisinis pagrindas. Iš tiesų iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad valstybių narių įstatymų, susijusių su laisvu prekių judėjimu, derinimas turi būti pagrindinis pagal šį straipsnį priimto Sąjungos teisės akto tikslas, o galimi kiti tikslai turi būti tik šalutiniai. Taigi draudimas laikyti tam tikrus pusiau automatinius šaunamuosius ginklus ir jų dėtuves – o tai yra pagrindinė ginčijamos direktyvos naujovė – neturi ryšio su pavieniais Komisijos identifikuotais vidaus rinkos veikimo trūkumais.

23      Be to, šiuo metu Sutartyse nėra teisinio pagrindo, leidžiančio priimti tokią draudimo priemonę. Iš tikrųjų, nusikaltimų ir terorizmo prevencijos srityse suderinimas aiškiai neleidžiamas pagal SESV 84 straipsnį. Tai atitiktų ESS 4 straipsnio 2 dalį, pagal kurią valstybės narės savo teritorijoje yra vienintelės atsakingos už nacionalinį saugumą ir turi turėti galimybę užtikrinti, kad būtų išlaikyta viešoji tvarka. Todėl priimdamas ginčijamą direktyvą Sąjungos teisės aktų leidėjas viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė ESS 5 straipsnio 2 dalį.

24      Čekijos Respublika pažymi, kad ji neginčija Sąjungos teisės aktų leidėjo teisės keisti galiojančias direktyvas. Vis dėlto jų pakeitimai turėtų būti priimami remiantis jų tikslus atitinkančiu teisiniu pagrindu ir neperžengiant Sąjungai suteiktų įgaliojimų ribų, išskyrus priemones, kurių nebuvo galima numatyti pradiniame tekste, kurios negali būti grindžiamos savarankišku teisiniu pagrindu ir kurios viršija Sąjungos įgaliojimus.

25      Vengrija pritaria Čekijos Respublikos argumentams ir priduria, kad nors, siekiant nustatyti teisės normų, kuriomis daromi pakeitimai, priėmimo teisinį pagrindą, reikia nagrinėti visą aktą, kuriame įtvirtinamos atitinkamos normos, tuo remiantis negalima daryti išvados, kad teisės akto, kuriuo daromi pakeitimai, priėmimo teisinį pagrindą reikia nustatyti tik atsižvelgiant į pakeisto teisės akto tikslus ir turinį. Tai leistų Sąjungos teisės aktų leidėjui nukrypti nuo Sutartyse nustatytų procedūros taisyklių, kaip antai balsavimo kvalifikuotąja balsų dauguma arba vieningai, taip pat, kaip šiuo atveju, nepaisyti įgaliojimų suteikimo principo.

26      Nagrinėjamu atveju, net jei reikėtų pripažinti, kad, atsižvelgiant į pirminius Direktyvos 91/477 tikslus, ginčijamos direktyvos tikslas nėra visiškai nesusijęs su tikslais, kurių siekiama SESV 114 straipsniu, šie tikslai, kalbant apie ginčijamą direktyvą, geriausiu atveju būtų šalutiniai, palyginti su pagrindiniu šioje direktyvoje padarytų pakeitimų tikslu, t. y. nusikalstamumo prevencija. Todėl SESV 114 straipsnis negali būti šios direktyvos priėmimo teisinis pagrindas.

27      Lenkijos Respublika taip pat pritaria Čekijos Respublikos argumentams ir priduria, kad kvestionuojama pati įgaliojimų suteikimo principo esmė, kai Sąjungos teisės akto pakeitimas priimamas remiantis teisiniu pagrindu, kuriuo remiantis buvo priimtas toks aktas, neatsižvelgiant į padaryto pakeitimo tikslą ir turinį.

28      Be to, Lenkijos Respublika teigia, kad tik šaudmenys, o ne šaunamieji ginklai, yra pavojingos prekės pagal Sąjungos teisę, todėl joks argumentas negali būti grindžiamas tariamai pavojingu šaunamųjų ginklų pobūdžiu siekiant pateisinti priemones, kuriomis uždraudžiama prekiauti tam tikrais šaunamaisiais ginklais arba suderinamos jų įsigijimo, laikymo ir judėjimo sąlygos vidaus rinkoje.

29      Be to, draudimas prekiauti tam tikrų kategorijų šaunamaisiais ginklais nepalengvina vidaus rinkos veikimo. Atvirkščiai, ginčijama direktyva lemia naujas šio veikimo kliūtis, nes joje nenustatyta viena data, nuo kurios šaunamieji ginklai laikomi senoviniais, ir joje ne tik numatytos naujos dviprasmiškos apibrėžtys, bet taip pat nustatytos taisyklės, kuriose yra elementų, dėl kurių jos gali būti skirtingai perkeltos į valstybių narių nacionalinę teisę.

30      Parlamentas ir Taryba, palaikomi Prancūzijos Respublikos ir Komisijos, ginčija Čekijos Respublikos ir ją palaikančių Vengrijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pateiktus argumentus.

 Teisingumo Teismo vertinimas

31      Šiuo klausimu visų pirma reikia priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją Sąjungos teisės akto teisinio pagrindo parinkimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, kuriuos galėtų patikrinti teismas; prie jų priskirtinas tokio teisės akto tikslas ir turinys. Jeigu išanalizavus atitinkamą teisės aktą matyti, kad juo siekiama dvejopo tikslo arba jis turi dvi sudedamąsias dalis, ir jeigu vienas iš tų tikslų ar dalių yra laikytinas pagrindiniu ar dominuojančiu, o kitas tik šalutiniu, toks teisės aktas turi būti grindžiamas tik vienu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar dominuojantis tikslas arba sudedamoji dalis (2018 m. sausio 23 d. Sprendimo Buhagiar ir kt., C‑267/16, EU:C:2018:26, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

32      Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad, siekiant nustatyti tinkamą teisinį pagrindą, gali būti atsižvelgta į teisinį kontekstą, kuriam esant priimtas naujas teisės aktas, visų pirma dėl to, kad toks kontekstas gali padėti paaiškinti minėto teisės akto tikslą (2009 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑166/07, EU:C:2009:499, 52 punktas).

33      SESV 114 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Parlamentas ir Taryba nustato priemones valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukurti ir jai tinkamai veikti, derinti.

34      Dėl šios nuostatos taikymo sąlygų iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad nors siekiant pateisinti rėmimąsi SESV 114 straipsniu nepakanka vien konstatuoti nacionalinės teisės skirtumų, kitaip yra, kai dėl nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų skirtumų gali būti pažeistos pagrindinės laisvės ir padaryta tiesioginė įtaka vidaus rinkos veikimui (2016 m. gegužės 4 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑358/14, EU:C:2016:323, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

35      Be to, nors SESV 114 straipsnį galima nurodyti kaip teisinį pagrindą siekiant užkirsti kelią būsimoms prekybos kliūtims dėl nevienodos nacionalinės teisės aktų raidos, šių kliūčių atsiradimas turi būti tikėtinas, o atitinkama priemonė – skirta joms išvengti (2016 m. gegužės 4 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑358/14, EU:C:2016:323, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36      Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad jeigu įvykdytos sąlygos remtis SESV 114 straipsniu kaip teisiniu pagrindu, Sąjungos teisės aktų leidėjui negali būti kliudoma šiuo teisiniu pagrindu remtis dėl to, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytų bendrųjų interesų, tarp jų ir saugos, apsauga yra lemiamas veiksnys priimant sprendimą (2016 m. gegužės 4 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑358/14, EU:C:2016:323, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

37      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad kai egzistuoja prekybos kliūtys arba yra tikėtina, kad jų atsiras ateityje dėl to, kad valstybės narės dėl tam tikro gaminio ar tam tikros gaminių rūšies ėmėsi ar imasi skirtingų priemonių, kuriomis gali būti užtikrintas skirtingas apsaugos lygis ir dėl to trukdoma laisvam atitinkamo (‑ų) gaminio (‑ių) judėjimui Sąjungoje, SESV 114 straipsnis Sąjungos teisės aktų leidėjui suteikia teisę veikti ir priimti tinkamas priemones, paisant, viena vertus, šio straipsnio 3 dalies, ir, kita vertus, SESV minėtų ar jurisprudencijoje suformuluotų teisės principų, ypač proporcingumo principo (2016 m. gegužės 4 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑358/14, EU:C:2016:323, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

38      Be to, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad kai SESV 114 straipsniu pagrįstu teisės aktu jau pašalintos bet kokios prekybos kliūtys jo suderintoje srityje, iš Sąjungos teisės aktų leidėjo negalima atimti galimybės pritaikyti šį aktą prie pasikeitusių aplinkybių ir žinių raidos, atsižvelgiant į jam tenkančią pareigą užtikrinti Sutartimi pripažintus bendruosius interesus (2010 m. birželio 8 d. Sprendimo Vodafone ir kt., C‑58/08, EU:C:2010:321, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

39      Iš tikrųjų, tokioje situacijoje Sąjungos teisės aktų leidėjas gali tinkamai vykdyti jam tenkančią pareigą užtikrinti Sutartimi pripažintų bendrųjų interesų apsaugą, tik jei jam leidžiama pritaikyti atitinkamus Sąjungos teisės aktus prie tokių pasikeitusių aplinkybių ir žinių raidos (šiuo klausimu žr. 2002 m. gruodžio 10 d. Sprendimo British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco, C‑491/01, EU:C:2002:741, 77 punktą)).

40      Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos iš esmės matyti, kad vienas iš Sąjungos bendrojo intereso tikslų yra kova su tarptautiniu terorizmu siekiant išsaugoti tarptautinę taiką ir išlaikyti saugumą. Tas pats pasakytina apie kovą su sunkiais nusikaltimais, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą (2014 m. balandžio 8 d. Sprendimo Digital Rights Ireland ir kt., C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

41      Šiuo atveju, nors Čekijos Respublika, palaikoma Vengrijos ir Lenkijos Respublikos, iš esmės teigia, kad ginčijamos direktyvos teisinis pagrindas turi būti nustatomas ją vertinant atskirai, Parlamentas ir Taryba, kuriuos šiuo klausimu palaiko Prancūzijos Respublika, tvirtina, kad šis nagrinėjimas turi būti atliktas atsižvelgiant, be kita ko, į Direktyvą 91/477, kurią ginčijama direktyva siekia iš dalies pakeisti.

42      Šiuo klausimu reikia pažymėti, pirma, kad, be kita ko, iš šio sprendimo 32, 38 ir 39 punktuose primintos jurisprudencijos matyti, jog, kiek tai susiję su teisės normomis, kuriomis keičiamos esamos teisės normos, siekiant nustatyti jų priėmimo teisinį pagrindą taip pat svarbu atsižvelgti į jomis keičiamas esamas teisės normas ir būtent į jų tikslą ir turinį.

43      Kadangi ginčijama direktyva yra direktyva, iš dalies keičianti Direktyvą 91/477 įtraukiant naujas nuostatas, pastaroji sudaro ginčijamos direktyvos teisinį kontekstą. Visų pirma tai patvirtina ginčijamos direktyvos 1 ir 2 konstatuojamosios dalys, kuriose daroma nuoroda į Direktyvoje 91/477 nustatytą pusiausvyrą tarp, viena vertus, įsipareigojimo užtikrinti tam tikrą kai kurių šaunamųjų ginklų ir jų pagrindinių dalių judėjimo laisvę Sąjungoje ir, kita vertus, būtinybės kontroliuoti tą laisvę taikant tam tikras saugumo garantijas, pritaikytas atsižvelgiant į šiuos gaminius, taip pat būtinybę pakoreguoti šią pusiausvyrą siekiant kovoti su šaunamųjų ginklų naudojimu nusikalstamais tikslais ir atsižvelgiant į „neseniai įvykdytus teroristinius išpuolius“.

44      Kita vertus, dėl Čekijos Respublikos, palaikomos Vengrijos ir Lenkijos Respublikos, pozicijos galėtų būti pasiektas paradoksalus rezultatas, t. y. kad nors teisės aktas, kuriuo daromi pakeitimai, negalėtų būti priimtas remiantis SESV 114 straipsniu, Sąjungos teisės aktų leidėjas galėtų pasiekti tokį patį norminį rezultatą panaikindamas pirminį aktą ir jo naują redakciją išdėstydamas naujame akte, priimtame remiantis šia nuostata.

45      Tuo remiantis darytina išvada, kad, priešingai, nei teigia šios valstybės narės, kaip teisingai tvirtina Parlamentas ir Taryba, nagrinėjamu atveju reikia nustatyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis turėjo būti priimta ginčijama direktyva, atsižvelgiant tiek į kontekstą, kurį sudaro Direktyva 91/477, tiek į teisės normas, atsiradusias dėl ginčijama direktyva padarytų jos pakeitimų.

46      Pirma, dėl Direktyvos 91/477 pažymėtina, kad iš jos antros, trečios ir ketvirtos konstatuojamųjų dalių matyti, kad ši direktyva buvo priimta siekiant sukurti vidaus rinką ir kad tomis aplinkybėmis gabenamų daiktų ir asmenų saugumo kontrolės panaikinimas, be kita ko, leido daryti prielaidą, kad buvo būtina derinti teisės aktus priimant veiksmingas teisės normas dėl šaunamųjų ginklų, kuriomis valstybėse narėse būtų nustatyta jų įsigijimo, laikymo ir perdavimo kontrolė. Pagal šios direktyvos penktą konstatuojamąją dalį tokios teisės normos iš tikrųjų leidžia atsirasti didesniam valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui užtikrinant asmenų saugumą (2018 m. sausio 23 d. Sprendimo Buhagiar ir kt., C‑267/16, EU:C:2018:26, 43 punktas).

47      Kalbant apie Direktyvos 91/477 turinį, pažymėtina, kad ji nustato minimalų suderintą pagrindą, kuriuo reglamentuojamas šaunamųjų ginklų laikymas, įsigijimas ir jų perdavimas tarp valstybių narių. Šiuo tikslu šioje direktyvoje numatytos nuostatos dėl sąlygų, kuriomis įvairių kategorijų šaunamieji ginklai gali būti įsigyjami ir laikomi, kartu visuomenės saugumo sumetimais numatant, kad turi būti draudžiama įsigyti tam tikrų tipų šaunamųjų ginklų. Be to, šioje direktyvoje įtvirtintos taisyklės, kuriomis siekiama suderinti valstybių narių administracines priemones, susijusias su civiliniam naudojimui skirtų šaunamųjų ginklų judėjimu, o pagrindinis principas yra ginklų judėjimo draudimas, išskyrus atvejus, kai laikomasi minėtoje direktyvoje šiuo tikslu numatytų procedūrų (šiuo klausimu žr. 2018 m. sausio 23 d. Sprendimo Buhagiar ir kt., C‑267/16, EU:C:2018:26, 49–51 punktus).

48      Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyva 91/477 yra priemonė, kuria siekiama dėl laisvo prekių, t. y. civiliniam naudojimui skirtų šaunamųjų ginklų, judėjimo užtikrinti, kad valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai būtų derinami, šią laisvę apribojant saugumo garantijomis, atitinkančiomis šių prekių pobūdį (2018 m. sausio 23 d. Sprendimo Buhagiar ir kt., C‑267/16, EU:C:2018:26, 52 punktas).

49      Antra, kiek tai susiję su ginčijamos direktyvos tikslu, visų pirma iš šios direktyvos 2 konstatuojamosios dalies matyti, kad ja siekiama pagerinti tam tikrus Direktyvos 91/477 aspektus ir pakoreguoti pusiausvyrą tarp nagrinėjamų prekių laisvo judėjimo ir saugumo garantijų, visų pirma atsižvelgiant į „neseniai įvykdytus teroristinius išpuolius“. Nors iš ginčijamos direktyvos 9, 15, 20, 21 ir 23 konstatuojamųjų dalių, susijusių, be kita ko, su pačiais pavojingiausiais, deaktyvuotais ir pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, matyti, kad dėl saugumo sumetimų, susijusių su šiais skirtingais ginklais, Sąjungos teisės aktų leidėjas buvo priverstas nustatyti griežtesnes taisykles, vis dėlto jis, priimdamas šią direktyvą, taip pat siekė palengvinti tam tikrų ginklų judėjimą, kaip tai patvirtina, be kita ko, minėtos direktyvos 6 konstatuojamoji dalis, kurioje kalbama apie šaunamųjų ginklų ir pagrindinių jų dalių žymėjimą.

50      Toliau, kalbant apie ginčijamos direktyvos turinį, reikia pažymėti, kad jos 1 straipsnio 1 punkte pateikiamos tikslios, be kita ko, asmenų, objektų ir veiklos, kuriems taikomos naujos teisės normos, apibrėžtys. Šio straipsnio 3 punkte įtvirtinta nauja šaunamųjų ginklų ir jų pagrindinių dalių žymėjimo sistema, reglamentuojama prekiautojų ir tarpininkų veikla ir konkrečiai nurodomi duomenys, kurie turi būti įrašyti į valstybių narių duomenų bazes, aptariamas jų saugojimas ir prieiga prie jų. Minėto straipsnio 6 punkte išsamiai išvardytos sąlygos, kuriomis suteikiami ir panaikinami leidimai įgyti ir laikyti šaunamuosius ginklus, numatytos taisyklės dėl šaunamųjų ginklų stebėsenos, kad būtų sumažinta rizika, jog jais pasinaudos leidimo neturintys asmenys, draudžiama įsigyti ir laikyti A kategorijai priskiriamus šaunamuosius ginklus ir detaliai numatyta, kada leidžiama nukrypti nuo šio draudimo. Pagal to paties straipsnio 7 punktą valstybės narės įpareigojamos reguliariai tikrinti leidimus laikyti šaunamuosius ginklus ir numatyta galimybė valstybėms narėms taikyti kitą nukrypti nuo draudimo laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus leidžiančią nuostatą. Ginčijamos direktyvos 1 straipsnio 8 punkte primenama, kad valstybės narės gali uždrausti įsigyti ir laikyti B arba C kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus. Pagal šio straipsnio 9 punktą šaudmenims ir tam tikroms dėtuvėms taikomos tos pačios taisyklės kaip ir šaunamųjų ginklų, kuriems jie skirti, įsigijimui ir laikymui. Minėto straipsnio 10 punkte reglamentuojami dujiniai, signaliniai ir deaktyvuoti ginklai. To paties straipsnio 12 punkte iš esmės draudžiamas šaunamųjų ginklų perdavimas iš vienos valstybės narės į kitą, o jo 13 punkte numatytos šiam perdavimui taikomos išimtys. Ginčijamos direktyvos 1 straipsnio 14 punkte numatytas keitimasis informacija tarp valstybių narių, o šio straipsnio 19 punktu iš dalies pakeistas Direktyvos 91/477 I priedas, išsamiai nurodant, kad kokie ginklai patenka į A, B, C kategorijas.

51      Taigi ginčijamoje direktyvoje, kaip ir Direktyvoje 91/477, yra nuostatų dėl šaunamųjų ginklų laikymo, įsigijimo ir jų perdavimo tarp valstybių narių. Konkrečiai kalbant, šiomis nuostatomis reglamentuojamas asmenų atliekamas šaunamųjų ginklų įsigijimas ir laikymas numatant, be kita ko, kad kai kurie šie ginklai yra draudžiami, o dėl kitų reikia gauti leidimą arba juos reikia deklaruoti. Be to, jomis derinamos valstybių narių administracinės priemonės, susijusios su civiliniam naudojimui skirtų šaunamųjų ginklų judėjimu.

52      Galiausiai iš daugelio dokumentų, kuriais remiantis buvo parengta ginčijama direktyva ir su kuriais supažindintas Teisingumo Teismas, matyti, kad priimdamas šią direktyvą Sąjungos teisės aktų leidėjas iš tikrųjų siekė užtikrinti Sąjungos piliečių saugumą, atsižvelgdamas į pokyčius saugumo srityje, ir kartu pagerinti šaunamųjų ginklų vidaus rinkos veikimą, išspręsdamas identifikuotas problemas. Konkrečiai REFIT vertinimas parodė, kad tinkamam šaunamųjų ginklų vidaus rinkos veikimui grėsmę kėlė valstybių narių teisės normų, susijusių su šaunamųjų ginklų priskyrimu C ir D kategorijoms, skirtumai, taip pat skirtumai taikant nuostatas dėl Europos šaunamojo ginklo leidimo.

53      Taip koreguodamas laisvo prekių judėjimo ir saugumo garantijų pusiausvyrą Sąjungos teisės aktų leidėjas tik pritaikė prie pasikeitusių aplinkybių Direktyvoje 91/477 nustatytas taisykles, susijusias su šaunamųjų ginklų laikymu ir įsigijimu.

54      Iš tiesų, pirma, kaip teisingai tvirtina Parlamentas ir Taryba, priimdamas ginčijamą direktyvą, Sąjungos teisės aktų leidėjas, atsižvelgdamas į saugumo rizikos pokyčius, toliau siekė įgyvendinti Direktyvos 91/477 penktoje konstatuojamojoje dalyje nurodytą tikslą stiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą užtikrinant asmenų saugumą, tuo tikslu numatant tam tikras kategorijas šaunamųjų ginklų, kuriuos asmenims draudžiama įsigyti ir laikyti arba dėl kurių jie turi gauti leidimą ar kuriuos jie turi deklaruoti, t. y. tikslą, kuriuo savaime siekiama užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą.

55      Šiuo klausimu neginčijama, kad nuo tada, kai priimta Direktyva 91/477, aplinkybės iš esmės pasikeitė, nes visų pirma Sąjunga kelis kartus buvo išplėsta, antra, buvo sukurta Šengeno erdvė ir ji išplėsta į didelę Sąjungos dalį, ir galiausiai – padidėjo terorizmo ir tarpvalstybinio nusikalstamumo grėsmė.

56      Iš šio sprendimo 38–40 punktuose primintos jurisprudencijos matyti, kad iš Sąjungos teisės aktų leidėjo negalima atimti galimybės remiantis SESV 114 straipsniu tokį aktą, kaip Direktyva 91/477, priderinti prie pasikeitusių aplinkybių ir žinių, atsižvelgiant į jam tenkančią užduotį užtikrinti Sutartimis pripažintų bendrųjų interesų, įskaitant visuomenės saugumą, apsaugą.

57      Antra, kaip savo išvados 46 ir 47 punktuose nurodė generalinė advokatė, aspektų, susijusių su prekių saugumu, suderinimas yra vienas iš esminių elementų siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, nes šioje srityje priimti nesuderinti teisės aktai gali sukurti kliūčių prekybai. Kadangi šaunamųjų ginklų ypatybė yra, priešingai, nei teigia Lenkijos Respublika, jų pavojingumas ne tik jų naudotojams, bet plačiajai visuomenei, kaip Teisingumo Teismas jau nurodė 2018 m. sausio 23 d. Sprendimo Buhagiar ir kt. (C‑267/16, EU:C:2018:26) 54 punkte, į visuomenės saugumo sumetimus, kaip tai primenama ir Direktyvos 91/477 penktoje konstatuojamojoje dalyje, būtina atsižvelgti nustatant šių prekių įsigijimo ir laikymo reglamentavimą.

58      Trečia, atsižvelgiant į Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagą, visiškai neįrodyta, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų nepaisęs teisinio pagrindo, kaip antai SESV 114 straipsnio, ir taip viršijęs Sąjungai suteiktų įgaliojimų ribas, jei, užuot priėmęs ginčijamą direktyvą, būtų priėmęs naują Direktyvos 91/477 redakciją, įtraukdamas į ją (taikant šią alternatyvią teisėkūros priemonę) ginčijama direktyva padarytus pakeitimus.

59      Atvirkščiai, iš tos pačios bylos medžiagos matyti, kad aktas, priimtas ginčijama direktyva padarius Direktyvos 91/477 pakeitimus, įtvirtina šaunamųjų ginklų, naudojamų civiliniams tikslams, vidaus rinkos reglamentavimą, kuris atitinka šių prekių ypatybes ir realiai užtikrina, kaip konstatavo Teisingumo Teismas savo 2018 m. sausio 23 d. Sprendimo Buhagiar ir kt. (C‑267/16, EU:C:2018:26) 52 punkte, kiek tai susiję su laisvu prekių judėjimu, kad valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai būtų derinami, šią laisvę apribojant šių prekių pobūdį atitinkančiomis saugumo garantijomis.

60      Trečia, tiek, kiek Lenkijos Respublika tvirtina, kad draudimas prekiauti tam tikrų kategorijų šaunamaisiais ginklais nepalengvina vidaus rinkos veikimo ir kad ginčijama direktyva lemia naujas laisvo šaunamųjų ginklų, naudojamų civiliniams tikslams, judėjimo kliūtis, reikia priminti, kad SESV 114 straipsnyje vartojamu žodžių junginiu „suderinimo priemonės“ Sutarties autoriai, atsižvelgdami į derintinos srities bendrą kontekstą ir ypatingas aplinkybes, norėjo Sąjungos teisės aktų leidėjui suteikti diskreciją pasirinkti derinimo techniką, kuri būtų tinkamiausia norimam rezultatui pasiekti, ypač srityse, kurioms būdingi sudėtingi techniniai ypatumai (2016 m. gegužės 4 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑358/14, EU:C:2016:323, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

61      Atsižvelgiant į aplinkybes, šios priemonės gali įpareigoti visas valstybes nares leisti prekiauti atitinkamu gaminiu ar gaminiais, nustatyti tokiam leidimo įpareigojimui tam tikras sąlygas ar net laikinai arba visiškai uždrausti prekybą tam tikru gaminiu ar gaminiais (2016 m. gegužės 4 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑358/14, EU:C:2016:323, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

62      Šiuo atveju, atsižvelgiant į šio sprendimo 54–57 punktuose nurodytas aplinkybes, neatrodo, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas viršijo diskreciją, kurią jam dėl derinimo technikos suteikia SESV 114 straipsnis kaip teisinis pagrindas, kai siekdamas vidaus rinkoje išsaugoti ribotą šaunamųjų ginklų, naudojamų civiliniams tikslams, laisvą judėjimą, priėmė priemones, kuriomis A kategorijos šaunamieji ginklai, draudžiami Direktyva 91/477, papildyti kai kuriais pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais ir įtvirtintos kitos nuostatos, kurios, pasak Lenkijos Respublikos, sudaro naujų kliūčių.

63      Kita vertus, kadangi minėtais argumentais ginčijama tai, kad kritikuojamos priemonės yra tinkamos SESV 114 straipsnio tikslams pasiekti, reikia pažymėti, kad tokie argumentai sutampa su Čekijos Respublikos argumentais, kuriais ji grindžia savo ieškinio antrojo pagrindo antrą dalį, todėl šiuos argumentus reikia vertinti kartu kaip vieną šią dalį.

64      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pirmasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su proporcingumo principo pažeidimu

 Dėl ieškinio antrojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su tuo, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas turėjo įvertinti tam tikrų ginčijamos direktyvos nuostatų proporcingumą

–       Šalių argumentai

65      Ieškinio antrojo pagrindo pirmoje dalyje Čekijos Respublika tvirtina, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas priėmė ginčijamą direktyvą, nors akivaizdžiai neturėjo pakankamai informacijos apie galimą priimamų priemonių poveikį. Todėl jis negalėjo laikytis savo pareigos išnagrinėti, ar šios priemonės atitiko proporcingumo principą.

66      Visų pirma nei ginčijamos direktyvos 33 konstatuojamojoje dalyje pateikta formali išvada, nei atitinkamose aiškinamojo memorandumo dalyse nėra pakankamai konkrečių svarstymų dėl tam tikrų šios direktyvos nuostatų proporcingumo.

67      Be to, Komisija turi atlikti pasiūlyto teisės akto poveikio vertinimą visais atvejais, kai reikia numatyti didelį poveikį asmenų teisėms ir pareigoms. Atlikti pasiūlyto teisės akto poveikio vertinimą yra Tarpinstituciniame susitarime numatyta pareiga. Konkrečiai kalbant, šio susitarimo 12 punkto antra pastraipa negali būti aiškinama taip, kad pagal ją Komisijai leidžiama atsisakyti atlikti poveikio vertinimą, kai tik ji mano, kad tai yra tinkama, bet ją reikia suprasti kaip Komisijos raginimą užtikrinti, kad dėl poveikio vertinimo nebūtų uždelstas teisėkūros procesas.

68      Priimant ginčijamą direktyvą nebuvo atliktas joks poveikio vertinimas, nors ji turėjo didelę įtaką visose valstybėse narėse, visų pirma, piliečių teisei į nuosavybę. Konkrečiai kalbant, negalima manyti, kad tokį vertinimą pakeičia REFIT vertinimas, atsižvelgiant į tai, kad jis nesusijęs su naujų patvirtintų priemonių poveikiu.

69      Be to, Čekijos Respublikos patirtis leidžia abejoti tuo, kad priimtos priemonės yra tinkamos kovojant su šaunamųjų ginklų naudojimu nusikalstamais tikslais, nes šioje valstybėje narėje per pastaruosius dešimt metų buvo padarytas tik vienas, beje netyčinis, pažeidimas naudojant ginklą, dabar priskirtą prie A kategorijos, kurio prekyba ir laikymas iš esmės yra uždrausti.

70      Dar paminėtina, kad, kalbant apie galimybę pusiau automatinius šaunamuosius ginklus perdirbti į automatinius šaunamuosius ginklus, pačiame REFIT vertinime konstatuota, jog nebuvo nustatytas joks taip perdirbtų šaunamųjų ginklų naudojimo nusikalstamais tikslais atvejis. Be to, jame minimas perdirbimas buvo atliktas arba naudojant aksesuarus, kurių nereglamentuoja ginčijama direktyva, arba įmontuojant pagrindines automatinių šaunamųjų ginklų dalis, kurios jau buvo uždraustos Direktyva 91/477 iki jos pakeitimo ginčijama direktyva.

71      Galiausiai, nors Čekijos Respublika gali sutikti, kad priimtų priemonių galimo poveikio vertinimą galima atlikti kitu būdu nei formalus poveikio vertinimas, Sąjungos teisės aktų leidėjas negali visiškai jo atsisakyti. Šioje byloje jis ir iš kitų šaltinių negavo pakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti tam tikrų ginčijama direktyva nustatytų priemonių proporcingumą, nes nė vienas iš institucijų atsakovių ir Komisijos nurodytų tyrimų nesusijęs su šių priemonių poveikiu.

72      Viena iš minėtų priemonių yra Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies A kategorijos 6–8 punktuose numatytas pusiau automatinių šaunamųjų ginklų draudimas, atsižvelgiant į tai, kad nėra informacijos apie šiuose punktuose minimų ir teisėtai priklausančių ginklų naudojimo nusikalstamiems tikslams lygį, palyginti su neprobleminių turėtojų, kuriems taikomas draudimas, skaičiumi. Sąjungos teisės aktų leidėjas taip pat uždraudė kai kurias pusiau automatinių šaunamųjų ginklų dėtuves, nors niekas neįrodo, kad ši priemonė yra tinkama siekiamam tikslui įgyvendinti.

73      Be to, jis sugriežtino reglamentavimą, taikomą kitų rūšių šaunamiesiems ginklams, tarp jų – senovinių šaunamųjų ginklų kopijoms, neturėdamas duomenų apie riziką, kad šie ginklai naudojami vykdant su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais susijusią veiklą, ir neįvertinęs šios rizikos, palyginti su tokio sugriežtinimo poveikiu neprobleminių turėtojų teisėms.

74      Vengrija pritaria Čekijos Respublikos argumentams ir priduria, kad pagal Tarpinstitucinio susitarimo 13 punkto pirmos pastraipos antrą sakinį prie iniciatyvų, įtrauktų į Komisijos darbo programą, iš esmės turi būti pridedamas poveikio vertinimas. Todėl Komisija veikė pažeisdama šią nuostatą, kai savo direktyvos pasiūlymą pateikė neatlikusi poveikio vertinimo ir vėliau to neištaisė. Be to, vėlesniuose teisėkūros proceso etapuose atsakovai taip pat nepateikė jokio poveikio vertinimo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nei REFIT vertinime, nei nurodytuose kituose tyrimuose nėra tokių vertinimų, Sąjungos teisės aktų leidėjas neturėjo pakankamai informacijos, kad galėtų išnagrinėti, ar ginčijamoje direktyvoje numatytos priemonės yra proporcingos.

75      Komisijos palaikomi Parlamentas ir Taryba ginčija Čekijos Respublikos, palaikomos Vengrijos, pateiktus argumentus.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

76      Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, jog proporcingumo principas yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų ir įpareigoja, kad Sąjungos teisės nuostata nustatytos priemonės būtų tinkamos atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti (2010 m. birželio 8 d. Sprendimo Vodafone ir kt., C‑58/08, EU:C:2010:321, 51 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

77      Dėl teisminės minėtų sąlygų laikymosi kontrolės Teisingumo Teismas pripažino, kad srityse, kuriose būtina priimti politinius, ekonominius ar socialinius sprendimus ir privaloma atlikti kompleksinius vertinimus, Sąjungos teisės aktų leidėjui naudojantis priskirta kompetencija suteikiama didelė diskrecija. Todėl nereikia aiškintis, ar tokioje srityje priimta priemonė buvo vienintelė arba geriausia iš galimų, nes tik akivaizdžiai netinkamas tokios priemonės pobūdis kompetentingų institucijų siekiamo tikslo atžvilgiu gali turėti įtakos tokios priemonės teisėtumui (2010 m. birželio 8 d. Sprendimo Vodafone ir kt., C‑58/08, EU:C:2010:321, 52 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

78      Be to, Sąjungos teisės aktų leidėjas turi didelę diskreciją, dėl kurios vykdoma teisminė kontrolė yra ribota, ne tik dėl nuostatų, kurias reikia priimti, pobūdžio ir apimties, bet iš dalies ir nustatant bazinius duomenis (2018 m. birželio 21 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑5/16, EU:C:2018:483, 151 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

79      Net ir esant didelei diskrecijai, Sąjungos teisės aktų leidėjas privalo savo pasirinkimą pagrįsti objektyviais kriterijais ir išnagrinėti, ar pasirinkta priemone siekiami tikslai gali pateisinti neigiamas, net ypač neigiamas, ekonomines pasekmes tam tikriems ūkio subjektams. Iš tiesų pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 5 straipsnį pagal teisėkūros procedūrą priimamų aktų projektuose turi būti atsižvelgiama į būtinybę bet kokią ūkio subjektams tenkančią naštą padaryti minimalią ir proporcingą tikslui, kurį reikia pasiekti (2016 m. gegužės 4 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑358/14, EU:C:2016:323, 97 ir 98 punktai).

80      Be to, iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos teisės akto galiojimas turi būti vertinimas atsižvelgiant į duomenis, kuriuos Sąjungos teisės aktų leidėjas turėjo, kai buvo priimamas nagrinėjamas teisės aktas (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Slovakija ir Vengrija / Taryba, C‑643/15 ir C‑647/15, EU:C:2017:631, 221 punktą).

81      Vis dėlto tokia teisminė kontrolė, net ribota, reikalauja, kad Sąjungos institucijos, priėmusios nagrinėjamą aktą, galėtų Teisingumo Teisme įrodyti, jog aktas buvo priimtas veiksmingai pasinaudojus diskrecija, kurią įgyvendinant būtina atsižvelgti į visus šiai situacijai, kurią šiuo aktu siekiama reglamentuoti, svarbius duomenis ir aplinkybes. Tuo remiantis darytina išvada, kad šios institucijos bent turi galėti pateikti ir aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti bazinius duomenis, į kuriuos turėjo būti atsižvelgta pagrindžiant ginčijamas šio akto priemones ir nuo kurių priklausė jų diskrecijos įgyvendinimas (2018 m. birželio 21 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑5/16, EU:C:2018:483, 152 ir 153 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

82      Šiuo atveju visų pirma reikia konstatuoti, kaip savo išvados 94–97 punktuose nurodė ir generalinė advokatė, kad pareiga atlikti poveikio vertinimą bet kuriuo atveju neišplaukia, priešingai, nei teigia Čekijos Respublika, palaikoma Vengrijos, iš Tarpinstitucinio susitarimo 12–15 punktų.

83      Iš šių punktų matyti, pirma, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija pripažįsta, jog poveikio vertinimai prisideda prie Sąjungos teisės aktų kokybės gerinimo ir kad tai yra įrankis, kuris trims atitinkamoms institucijoms padeda priimti informacija pagrįstus sprendimus. Antra, minėtuose punktuose patikslinama, kad dėl poveikio vertinimų neturi būti nepagrįstai uždelstas teisėkūros procesas ir neturi būti pažeista teisės aktų leidėjų teisė siūlyti pakeitimus, dėl kurių, be kita ko, numatyta, kad papildomi poveikio vertinimai gali būti atliekami, kai Parlamentas ir Taryba mano, kad tai tinkama ir būtina. Trečia, minėtuose punktuose nurodoma, kad Komisija atlieka savo teisėkūros iniciatyvų, kurios gali turėti didelį ekonominį, aplinkosauginį ar socialinį poveikį, poveikio vertinimą. Ketvirta, patikslinta, kad, nagrinėdami Komisijos pasiūlymus dėl teisės aktų, Parlamentas ir Taryba visapusiškai atsižvelgia į Komisijos atliktą poveikio vertinimą.

84      Tuo remiantis darytina išvada, kad poveikio vertinimo parengimas yra teisėkūros proceso etapas, kuris paprastai turi būti vykdomas, kai teisėkūros iniciatyva gali turėti tokį poveikį.

85      Tai, kad nebuvo atliktas poveikio vertinimas, negali būti laikoma proporcingumo principo pažeidimu, kai Sąjungos teisės aktų leidėjas yra ypatingoje situacijoje, kai būtina šio vertinimo išvengti, ir jis turi pakankamai informacijos, leidžiančios įvertinti priimtos priemonės proporcingumą.

86      Šiuo klausimu, antra, reikia pažymėti, jog tam, kad veiksmingai pasinaudotų savo diskrecija, teisėkūros institucijos vykstant teisėkūros procesui turi atsižvelgti į turimus mokslo ir kitus duomenis, įskaitant valstybių narių per Tarybos posėdžius naudojamus mokslo dokumentus, kurių ji pati neturi (2018 m. birželio 21 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑5/16, EU:C:2018:483, 160–163 punktai).

87      Dėl informacijos, kuri Komisijai buvo prieinama rengiant jos teisėkūros iniciatyvą, kuri užbaigta priimant ginčijamą direktyvą, pažymėtina, kad ši institucija nurodė, jog ji visų pirma atsižvelgė į 2014 m. gruodžio mėn. išsamų tyrimą, atliktą dėl Direktyvoje 91/477 įtvirtintos sistemos veikimo, „Evaluation of the Firearms Directive“ ir REFIT vertinimą; juose atkreiptas dėmesys į didelius skirtumus dėl to, kaip valstybės narės taikė šią direktyvą, ypač kiek tai susiję su šaunamųjų ginklų klasifikacija, todėl siūlyta suvienodinti kriterijus, taikomus signaliniams ar imitaciniams ginklams, kad būtų užkirstas kelias jų perdirbimui į veikiančius šaunamuosius ginklus, suderinti šaunamųjų ginklų deaktyvacijos taisykles, pažymėta, kad daugelyje valstybių narių nebuvo įmanoma nustatyti pirminio šaunamojo ginklo savininko, siūlyta pritaikyti šaunamųjų ginklų žymėjimo taisykles ir pagerinti informacijos pasikeitimo tarp valstybių narių veikimą ar net priimti nuostatas, reglamentuojančias tarpininkų veiklą, atkreiptas dėmesys į susirūpinimą dėl galimo pusiau automatinių šaunamųjų ginklų perdirbimo į automatinius šaunamuosius ginklus ir pateiktos rekomendacijos dėl sričių, kuriose turėtų būti pagerintas šaunamųjų ginklų, naudojamų civiliniais tikslais, vidaus rinkos veikimas.

88      Be to, minėta institucija rėmėsi devyniais tyrimais dėl atitinkamai: šaunamųjų ginklų deaktyvavimo taisyklių ir leidimo išdavimo Sąjungoje procedūrų gerinimo, signalinių ir imitacinių ginklų, galimų sprendimų kovojant su neteisėta šaunamųjų ginklų prekyba Sąjungoje, žmogžudysčių (šį tyrimą parengė Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras), ryšio tarp smurtinių mirčių ir prieigos prie šaunamųjų ginklų, šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės poveikio jų sukeltoms mirtims, šaunamųjų ginklų deaktyvavimui, jų perdirbimui, dujiniams ir senoviniams ginklams taikomų taisyklių ir šaunamųjų ginklų, naudotų masinėms šaudynėms Europoje.

89      Šiuose tyrimuose, atsižvelgiant į saugumo padėtį, akcentuota padidėjusi deaktyvuotų šaunamųjų ginklų perdirbimo į veikiančius šaunamuosius ginklus rizika, šių ginklų savininkų identifikavimo problemos, juose nurodyta, kad Direktyva 91/477 nebuvo suderinti šaunamųjų ginklų žymėjimo ir deaktyvavimo klausimai, todėl pasiūlyta peržiūrėti šią direktyvą siekiant suderinti šaunamųjų ginklų žymėjimo taisykles ir sugriežtinti šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo leidimo taisykles, reikalauta nustatyti deaktyvuotiems ginklams taikomas taisykles, nurodyta būtinybė nustatyti techninius standartus, susijusius su dujinių ir imitacinių ginklų bei kopijų perdirbimu, manyta, kad buvo būtina pagerinti duomenų apie šaunamųjų ginklų gamybą, įsigijimą ir laikymą, taip pat apie deaktyvuotus šaunamuosius ginklus, dujinius ginklus ir kopijas rinkimą, buvo siūloma pagerinti taisykles, taikomas šaunamųjų ginklų deaktyvavimui, jų perdirbimui, taip pat dujiniams ir senoviniams ginklams, paminėta būtinybė reglamentuoti prekiautojų ir tarpininkų veiklą, nurodyta sąsaja tarp valstybėje laikomų asmeninių šaunamųjų ginklų ir nusikaltimų, kurie įvykdyti naudojant šaunamuosius ginklus, lygio, pažymėta, kad griežčiau reglamentuojant prieigą prie šaunamųjų ginklų buvo galima gerokai sumažinti padaromų nusikaltimų ir žmogžudysčių, kai panaudojami šaunamieji ginklai, skaičių, nurodyta, kad beveik visi šaunamieji ginklai, naudoti per masines šaudynes Europoje, buvo laikomi teisėtai, kad šie ginklai buvo automatiniai, pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, reaktyvuoti ir sukombinuoti iš įvairių ginklų dalių, ir siūlyta būtent riboti teisėtą prieigą prie tokių šaunamųjų ginklų.

90      Galiausiai Komisija rėmėsi informacija, gauta per vieną viešąją konsultaciją, būtent apklausiant valstybių narių institucijas, prekiautojus, ginklų ekspertus, Europos šaunamųjų ginklų ir šovinių, naudojamų civiliniams tikslams, gamintojų asociacijų atstovus, šaulius, kolekcininkus, ne pelno organizacijas ir tyrimus atliekančias organizacijas. Ji taip pat nurodė informaciją, gautą konsultuojantis su valstybėmis narėmis ir Europos ekonominės erdvės valstybėmis, taip pat pagal Direktyvą 91/477 įsteigtam komitetui vykdant savo veiklą, nes Komisija pasiūlė valstybių narių ekspertams pateikti nuomones ir pastabas dėl pagrindinių REFIT vertinime padarytų išvadų.

91      Beje, kalbant dar kartą apie per teisėkūros procesą surinktus duomenis, Parlamentas nurodo konsultacijas su suinteresuotaisiais asmenimis, aplankytus ginklus kolekcionuojančius muziejus, viešą apklausą, techninius ir statistinius duomenis, kuriuos pateikti paprašyta Komisijos, ir konferenciją dėl Direktyvos 91/477.

92      Galiausiai Taryba nurodė, kad ji atliko darbus remdamasi Komisijos pasiūlymu ir šios institucijos nurodytais tyrimais, konsultacijomis su Parlamento nariais ir valstybių narių pateiktų priemonių poveikio vertinimais.

93      Taigi šio sprendimo 87–92 punktuose nurodyta informacija leidžia konstatuoti, kad per teisėkūros procesą, kuris užbaigtas priimant ginčijamą direktyvą, atitinkamos trys institucijos turėjo išsamią analizę apie šaunamųjų ginklų, naudojamų civiliniais tikslais, vidaus rinkos veikimą pagal Direktyvą 91/477 prieš ją pakeičiant ginčijama direktyva; ši analizė apėmė konkrečias rekomendacijas, kaip šį veikimą pagerinti. Be to, joms pateikta daug analizių ir rekomendacijų, kurios apima visus su saugumu susijusius aspektus, kuriuos nurodė Čekijos Respublika pateikdama savo argumentus, apibendrintus šio sprendimo 69–73 punktuose, ir kuriose atsižvelgta į įgytą patirtį, ypač dėl tam tikrų šaunamųjų ginklų pavojingumo pasikeitus saugumo padėčiai. Galiausiai šios trys institucijos šiuos duomenis papildė konsultacijomis su ekspertais, suinteresuotųjų šalių atstovais ir valstybių narių institucijų vertinimais.

94      Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškinio antrojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl ieškinio antrojo pagrindo antros dalies, susijusios su kai kurių ginčijamos direktyvos nuostatų proporcingumu

–       Šalių argumentai

95      Ieškinio antrojo pagrindo antroje dalyje Čekijos Respublika iš esmės teigia, kad, pirma, ginčijama direktyva priimtos priemonės nėra tinkamos tikslui užtikrinti aukštesnį visuomenės saugumo lygį pasiekti, nes šio tikslo negalima pasiekti papildomai ribojant šaunamųjų ginklų teisėtą laikymą. Atvirkščiai, realus pavojus visuomenės saugumui kyla dėl teisėtai laikomų šaunamųjų ginklų tapimo neteisėtų sugriežtinus taikomą reglamentavimą.

96      Konkrečiai kalbėdama apie tam tikrų pusiau automatinių šaunamųjų ginklų draudimą ji pažymi, kad per pastaruosius dešimt metų nė vienas teroristinis išpuolis Sąjungos teritorijoje nebuvo įvykdytas naudojant tokius teisėtai laikomus ginklus ir joks atliktas tyrimas neparodė, kad šie ginklai naudoti per masines šaudynes. Pusiau automatinių šaunamųjų ginklų, galutinai perdirbtų iš automatinių ginklų, nurodytų Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies A kategorijos 6 punkte, draudimas, beje, neturėtų jokios prasmės vertinant techniniu aspektu, nes jų perdirbimas į automatinius ginklus yra sudėtingesnis ir brangesnis nei naujo paprasto pusiau automatinio ginklo įsigijimas ir tolesnis jo atitinkamas perdirbimas į automatinį šaunamąjį ginklą.

97      Taip pat iš esmės beveik nėra pavojaus, kad nusikalstamais tikslais bus naudojami negrįžtamai deaktyvuoti šaunamieji ginklai ir senovinių šaunamųjų ginklų kopijos, nes tokių ginklų reaktyvavimas, kuriam atlikti reikia profesionalios įrangos, yra toks pats sudėtingas ir brangus, kaip naujo ginklo pagaminimas. Tai, kad negrįžtamai deaktyvuoti ginklai priklausys tai pačiai kategorijai, kaip ir tos pačios rūšies veikiantys ginklai, liudija šios priemonės neproporcingumą.

98      Antra, Čekijos Respublika mano, kad ginčijamoje direktyvoje įtvirtintos priemonės nėra būtinos tikslui užtikrinti aukštesnį visuomenės saugumo lygį pasiekti. Draudimas laikyti pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, nurodytus Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies A kategorijos 6–8 punktuose, yra griežčiausia įmanoma priemonė ir skirtas visiems esamiems ir būsimiems tokių ginklų turėtojams, nesvarbu, kad nėra rizikos, jog jie padarys nusikaltimą. Kitų rūšių šaunamųjų ginklų, kaip antai senovinių šaunamųjų ginklų kopijų, griežtesnis reglamentavimas taip pat nebūtinas, atsižvelgiant į tai, kad šie ginklai kelia minimalų pavojų.

99      Taigi yra mažiau ribojančių priemonių, kaip antai sisteminga kova su neteisėtu šaunamųjų ginklų laikymu, tvirtesnis bendradarbiavimas tiriant sunkius nusikaltimus, keitimosi informacija tarp valstybių narių gerinimas ir teisės aktų, reglamentuojančių dujinius ir panašius ginklus, sugriežtinimas.

100    Trečia, Čekijos Respublika tvirtina, kad ginčijamoje direktyvoje įtvirtintos priemonės prieštarauja proporcingumo principui stricto sensu. Iš tiesų šios priemonės daro didelę žalą daugelio neprobleminių šaunamųjų ginklų savininkų teisei į nuosavybę, ir Sąjungos teisės aktų leidėjas niekaip nesumažino šio poveikio ir net nenagrinėjo jo.

101    Be to, jeigu reikia manyti, kad ginčijama direktyva siekiama panaikinti tinkamo vidaus rinkos veikimo kliūtis, Čekijos Respublika savo ieškinio antrojo pagrindo antroje dalyje teigia, kad šioje direktyvoje numatytos priemonės taip pat neatitinka tinkamumo, būtinumo ir proporcingumo stricto sensu sąlygų. Šios priemonės, kuriomis numatytos dviprasmiškos ir praktiškai neįmanomos įgyvendinti taisyklės, iš tikrųjų nėra tinkamos šioms kliūtims pašalinti.

102    Visų pirma, Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies A kategorijos 7 punkte nuo šiol nurodyti pusiau automatiniai šaunamieji ginklai su dėtuvėmis, viršijančiomis nustatytas ribas. Pagal Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, 6 straipsnio 1 dalį valstybės narės privalėtų konfiskuoti šiuos ginklus. Tačiau iš ginčijamos direktyvos 23 konstatuojamosios dalies matyti, kad galimybė įdėti tokią dėtuvę neturi lemiamos reikšmės klasifikuojant nagrinėjamus ginklus. Taigi tas pats ginklas, atsižvelgiant į konkretų atvejį, galėtų būti priskiriamas prie A ar B kategorijos; priskyrimas prie vienos ar kitos kategorijos gali kisti pakeičiant dėtuvę. Kartu už tokios dėtuvės turėjimą būtų baudžiama pagal Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, 5 straipsnio 3 dalį atšaukiant leidimą įsigyti ir laikyti B kategorijai priskirtus ginklus, o tai skirtųsi nuo tos pačios direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos.

103    Be to, Čekijos Respublika pažymi, kad nuo šiol pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, kurie iš pradžių skirti šaudyti pridėjus prie peties ir kurių ilgį galima sumažinti iki mažiau kaip 60 cm naudojant sulankstomą ar teleskopinę buožę nepakeičiant jų funkcijų, įtraukti į Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies A kategorijos 8 punktą, nors tiksliai nenurodyta, kaip tokie ginklai turi būti identifikuojami. Beveik visi šie ginklai skirti veikti su šiomis buožėmis arba be jų, todėl nėra jokio būdo nustatyti, kam jie iš pradžių buvo skirti. Taip pat nepatikslinta, kaip nustatyti šių ginklų ilgį, be kita ko, su vamzdžio žiočių įranga arba be jos ar kitais įvairiais prailgintuvais. Šiomis aplinkybėmis tai, kad prisukamas liepsnos slopintuvas ar duslintuvas, gali lemti kategorijos pasikeitimą.

104    Galiausiai, kalbant apie tam tikrų šaunamųjų ginklų perskyrimą prie A kategorijos ginklų, t. y. draudžiamų šaunamųjų ginklų, reikia pažymėti, kad ginčijama direktyva leidžia valstybėms narėms pasirinkti skirtingą požiūrį dėl dabartinių šių ginklų savininkų, o tai reiškia, kad kai kuriose valstybėse narėse visada bus daug teisėtų turėtojų, o kitose valstybėse narėse tokių ginklų turėjimas bus draudžiamas. Ši situacija sukurs naujų kliūčių, kurių nebus galima įveikti išduodant Europos šaunamojo ginklo leidimą. Iš tiesų pagal Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, 12 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą galimybė keliauti su šiais ginklais priklausytų nuo kitų valstybių narių sprendimo; jos nuo šiol galėtų atsisakyti taikyti 12 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą ir nustatyti, kad kelionei būtina gauti išankstinį leidimą.

105    Dėl ginčijamoje direktyvoje įtvirtintų priemonių būtinumo ir proporcingumo stricto sensu Čekijos Respublika nurodo šio sprendimo 98–100 punktuose apibendrintus argumentus. Be to, ji mano, kad ginčijamų šios direktyvos nuostatų panaikinimas turi lemti visą šios direktyvos panaikinimą.

106    Vengrija abejoja, pirma, dėl įvairių šaunamųjų ginklų dalių žymėjimo proporcingumo; anot jos, tai gali sukelti didelių trikdžių atliekant patikrinimus oro uostuose.

107    Antra, ši valstybė narė mano, kad peržiūros pareiga siekiamiems tikslams, kiek tai susiję su leidimų, kurių galiojimo terminas greitai baigsis, atnaujinimu, prieštarauja visos jų išdavimo sąlygos.

108    Trečia, Vengrija mano, kad nepagrįsta tai, jog deaktyvuoti šaunamieji ginklai, kurie buvo teisėtai įsigyti ir laikomi dar nesibaigus ginčijamos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminui, net ir be oficialaus leidimo būtų priskirti prie šaunamųjų ginklų kategorijos, kurios atveju gauti leidimą yra privaloma. Teisės aktų sugriežtinimas neturėtų jokios reikšmės faktui, kad šie ginklai nėra pavojingi, todėl naujuose teisės aktuose būtų nustatyti nauji įpareigojimai jų turėtojams be jokio pateisinimo kokiu nors privalomuoju pagrindu.

109    Ketvirta, Vengrija teigia, kad valstybių narių oficialiuose šaunamųjų ginklų registruose esančių duomenų privalomo saugojimo laikotarpio prailginimas, skaičiuojant nuo jų sunaikinimo datos, yra neproporcingas teisės į asmens duomenų apsaugą, garantuojamą SESV 16 straipsniu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 8 straipsniu, apribojimas.

110    Lenkijos Respublika mano, pirma, kad nepateikta jokių įrodymų, jog Sąjungos teritorijoje nusikalstamiems tikslams būtų naudojami automatiniai šaunamieji ginklai, perdirbti į teisėtai laikomus pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, todėl draudimas turėti šiuos ginklus nesustiprina Sąjungos piliečių saugumo.

111    Antra, pusiau automatinių šaunamųjų ginklų, kurie šaudo centrinio įskėlimo šoviniais, draudimas, kai jų dėtuvių talpa yra didesnė nei nustatytos ribos, taip pat yra netinkamas siekiant užtikrinti Sąjungos piliečių saugumą. Visų pirma, kadangi šios dėtuvės nėra skirtos kuriam nors konkrečiam ginklui, neįmanoma įrodyti, kad tokia dėtuvė yra tokio šaunamojo ginklo dalis, kad ji priklauso šį ginklą turinčiam asmeniui ar kad asmuo ginklą laiko pagal išduotą leidimą. Be to, dėtuvės talpa neturi didelės įtakos nei šaudymo spartai, nei šovinių, kurie gali būti iššaunami, skaičiui. Galiausiai šis draudimas neproporcingai paveikia asmenis, kurie laiko B kategorijos ginklus, net kai jie neturi galimybės įdėti tokių dėtuvių į savo ginklus.

112    Trečia, dėl šio sprendimo 97 ir 103 punktuose jau išdėstytų argumentų Lenkijos Respublika mano, kad nėra jokio ryšio tarp, pirma, deaktyvuotų šaunamųjų ginklų ir senovinių šaunamųjų ginklų kopijų įtraukimo į Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies C kategorijos 6 ir 7 punktus ir šaunamųjų ginklų, nurodytų šio priedo II dalies A kategorijos 8 punkte, draudimo ir, antra, Sąjungos piliečių aukšto saugumo lygio garantijos.

113    Ketvirta, Lenkijos Respublika tvirtina, kad šio sprendimo 110–112 punktuose nurodytas šaunamųjų ginklų klasifikavimas yra neproporcingas stricto sensu, nes yra veiksmingesnių ir mažiau ribojančių prevencinių priemonių siekiant padidinti visuomenės saugumą, pavyzdžiui, privalomi ir vienodi psichinės ir psichologinės šaunamųjų ginklų pirkėjų ir turėtojų būklės patikrinimai, taip pat šių ginklų naudojimo taisyklių ir teisės normų, reglamentuojančių jų laikymą ir naudojimą, patikrinimai.

114    Komisijos palaikomi Parlamentas ir Taryba ginčija Čekijos Respublikos ir ją palaikant Vengrijos bei Lenkijos Respublikos pateiktus argumentus.

115    Konkrečiai kalbant, Parlamentas ir Taryba teigia, kad Vengrijos argumentai, susiję su SESV 16 straipsnio ir Chartijos 8 straipsnio pažeidimu, yra nepriimtini, nes jie sudaro naują ieškinio pagrindą. Tas pats pasakytina ir apie Vengrijos ir Lenkijos Respublikos argumentus, kuriais šios valstybės narės abejoja ginčijamos direktyvos nuostatų, kurių Čekijos Respublika neginčija, proporcingumu.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

116    Visų pirma reikia priminti, kad šalis, kuriai pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnį leista įstoti į šiame teisme nagrinėjamą bylą, negali keisti pagrindinių bylos šalių reikalavimuose ir pagrinduose apibrėžto ginčo dalyko. Tuo remiantis darytina išvada, kad priimtini tik tie į bylą įstojusios šalies argumentai, kuriais neviršijama tai, kas numatyta šiuose reikalavimuose ir pagrinduose (2014 m. spalio 7 d. Sprendimo Vokietija / Taryba, C‑399/12, EU:C:2014:2258, 27 punktas).

117    Šio sprendimo 106, 107 ir 109 punktuose išdėstyti Vengrijos argumentai, kuriais ginčijamas, kaip teisingai teigia Parlamentas ir Taryba, kitų nei Čekijos Respublikos ginčytų direktyvos nuostatų proporcingumas; reikia konstatuoti, kad dėl šių argumentų pakeičiamas pastarosios valstybės narės reikalavimuose ir pagrinduose apibrėžtas ginčo dalykas, dėl to tie argumentai turi būti atmesti kaip nepriimtini.

118    Antra, dėl Teisingumo Teismo atliktinos teisminės kontrolės dalyko pažymėtina, kad iš šio sprendimo 77–79 punktuose primintos jurisprudencijos matyti, jog Teisingumo Teismas negali pakeisti Sąjungos teisės aktų leidėjo vertinimo savuoju.

119    Iš tiesų pagal šią jurisprudenciją Teisingumo Teismas turi patikrinti, ar Sąjungos teisės aktų leidėjas akivaizdžiai viršijo didelę diskreciją, kuri jam tenka atliekant sudėtingus vertinimus, kuriuos šiuo atveju reikėjo atlikti, pasirinkdamas akivaizdžiai netinkamas, palyginti su siekiamu tikslu, priemones.

120    Trečia, kiek tai susiję su Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies A kategorijos 6–8 punktuose nurodytų pusiau automatinių šaunamųjų ginklų draudimo proporcingumu, pirmiausia, kaip teigia Parlamentas ir Taryba, palaikomi Komisijos, iš šio sprendimo 88 ir 89 punktuose nurodytų tyrimų matyti, kad galima nustatyti ryšį tarp valstybėje turimų šaunamųjų ginklų kiekio ir nusikaltimų, susijusių su tokiais šaunamaisiais ginklais, lygio, kad teisės aktai, ribojantys prieigą prie šaunamųjų ginklų, gali turėti didelį poveikį padarytų nusikaltimų ir žmogžudysčių, įvykdytų naudojant šiuos ginklus, skaičiaus sumažėjimui, kad beveik visi šaunamieji ginklai, naudoti per masines šaudynes Europoje, buvo laikomi teisėtai ir kad šie ginklai buvo automatiniai, pusiau automatiniai, reaktyvuoti iš deaktyvuotų šaunamųjų ginklų arba sukonstruoti iš skirtingų ginklų dalių.

121    Be to, nors tiesa, kad kai kurie iš šių tyrimų taip pat rekomenduoja Čekijos Respublikos ir ją palaikančios Lenkijos Respublikos nurodytas priemones, apibendrintas šio sprendimo 99 ir 113 punktuose, kaip pabrėžė Parlamentas, tai yra papildoma priemonė, be šaunamųjų ginklų, būtent pačių pavojingiausių, įsigijimo ir laikymo sistemos sugriežtinimo, o ne tokio paties veiksmingumo alternatyva kaip atitinkamų šaunamųjų ginklų draudimas.

122    Toliau pažymėtina, kad Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies A kategorijos 6–8 punktuose nurodytų šaunamųjų ginklų draudimui, kaip teigia Parlamentas ir Taryba, palaikomi Komisijos, taikoma nemažai išimčių ir leidžiančių nukrypti nuostatų, nurodytų Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, 6 straipsnio 2–6 dalyse, kurios sumažina šio draudimo poveikį dideliam šių ginklų turėtojų ar potencialų įgijėjų skaičiui, ir taip jomis siekiama užtikrinti šio draudimo proporcingumą.

123    Be to, kiek tai susiję su Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies A kategorijos 7 ir 8 punktuose nurodytų šaunamųjų ginklų apibrėžtimi, kaip teigia Parlamentas ir Taryba, palaikomi Komisijos, minėtuose punktuose draudžiami šaunamieji ginklai aiškiai identifikuojami pagal įdedamos dėtuvės talpą arba pagal ginklo ilgį. Konkrečiai kalbant, nėra jokių kliūčių šių institucijų siūlomam aiškinimui, kad ginklai, pagaminti taip, kad kartu būtų galima šauti pridėjus prie peties ir laikant laisvai, turi būti laikomi pagamintais visų pirma šaudyti pridėjus prie peties, todėl jie patenka į šios A kategorijos 8 punktą.

124    Beje, kalbant apie ginčijamos direktyvos 23 konstatuojamąją dalį, taip pat Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, 5 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, viena vertus, aiškiai matyti, kad, kaip pažymėjo Parlamentas ir Taryba, būtent dėl to, kad siekiama užkirsti kelią mėginimui išvengti tam tikrų šaunamųjų ginklų priskyrimo skirtingoms kategorijoms, minėto 5 straipsnio 3 dalyje iš esmės draudžiama vienu metu turėti Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies B kategorijai priklausantį šaunamąjį ginklą ir dėtuvę, viršijančią šio priedo II dalies A kategorijos 7 punkte nustatytas ribas. Be to, minėtoje 23 konstatuojamojoje dalyje ir minėto 6 straipsnio 1 dalyje tik pateikiamas atitinkamai klasifikacijos, dėl kurios kilo ginčas, paaiškinimas ir numatomas aptariamas draudimas.

125    Galiausiai, kadangi valstybės narės jau galėjo uždrausti šaunamuosius ginklus, priklausančius, be kita ko, Direktyvos 91/477 I priedo II dalies B ir C kategorijoms, iki šių ginklų priskyrimo prie ginčijamos direktyvos A kategorijos, trys suinteresuotosios institucijos teisingai tvirtina, kad nuostatos dėl Europos šaunamojo ginklo leidimo ir Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, 12 straipsnio 2 dalis nekeičia teisinės padėties, o tik ją konstatuoja.

126    Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad neatrodo, jog minėtos institucijos viršijo joms suteiktą didelę diskreciją. Iš tiesų, priešingai, nei teigia Čekijos Respublika, palaikoma Vengrijos ir Lenkijos Respublikos, negalima teigti, kad kritikuojamos priemonės yra akivaizdžiai netinkamos atsižvelgiant į tikslus atitinkamai užtikrinti Sąjungos piliečių viešąjį saugumą ir palengvinti vidaus rinkos veikimą.

127    Ketvirta, kiek tai susiję su deaktyvuotų šaunamųjų ginklų ir senovinių ginklų kopijų įtraukimo į Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies A arba C kategoriją proporcingumu, pirmiausia, Parlamentas ir jam pritarianti Komisija nurodė, kad per šio sprendimo 90 ir 91 punktuose nurodytas apklausas ekspertai patvirtino, jog negalima visiškai atmesti deaktyvuoto šaunamojo ginklo reaktyvavimo rizikos. Šio sprendimo 120 punkte jau buvo nurodyta, kad, kaip matyti būtent iš jo 88 ir 89 punktuose nurodytų tyrimų, per masines šaudynes Europoje buvo naudojami teisėtai priklausę šaunamieji ginklai, reaktyvuoti iš deaktyvuotų ginklų ar sukonstruoti iš skirtingų ginklų dalių.

128    Toliau pažymėtina, jog, kaip primena Parlamentas ir Taryba, palaikomi Komisijos, neginčijama, kad įtraukus į Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies C kategoriją deaktyvuotus šaunamuosius ginklus iš esmės tik sukuriama pareiga juos deklaruoti ir kad tiek, kiek šie ginklai turi būti įtraukti į šio I priedo II dalies A kategoriją, taikomos Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, 6 straipsnio 2–6 dalyse numatytos išimtys ir leidžiančios nukrypti nuostatos. Be to, nei Čekijos Respublika, nei ją palaikančios Vengrija arba Lenkijos Respublika nepateikė jokių konkrečių įrodymų, galinčių paneigti Parlamento argumentus, kad aplinkybė, jog, nedeklaravus deaktyvuoto šaunamojo ginklo, jo laikymas yra neteisėtas, savaime nepadidina rizikos visuomenės saugumui.

129    Be to, kiek tai susiję su senovinių ginklų kopijomis, taip pat reikia konstatuoti, kad nei Čekijos Respublika, nei ją palaikančios Vengrija arba Lenkijos Respublika nepateikė jokių konkrečių duomenų, galinčių paneigti ginčijamos direktyvos 27 konstatuojamojoje dalyje pateiktas ir Komisijos palaikomų Parlamento ir Tarybos nurodytas išvadas, kad tokios kopijos, viena vertus, neturi tokios pačios istorinės svarbos ar nekelia tokio paties susidomėjimo ir, kita vertus, jos gali būti gaminamos naudojant šiuolaikines technologijas, kurios gali padidinti jų ilgaamžiškumą ir tikslumą, o tai reiškia, kad tokie ginklai gali kelti didesnį pavojų nei tikri senoviniai ginklai.

130    Galiausiai, kalbant apie Čekijos Respublikos ir ją palaikančios Lenkijos Respublikos nurodytas alternatyvas, pakanka nurodyti šio sprendimo 121 punkte padarytą išvadą.

131    Tokiomis aplinkybėmis taip pat reikia konstatuoti, kad trys institucijos neviršijo joms suteiktos didelės diskrecijos ir kad, priešingai, nei teigia Čekijos Respublika, palaikoma Vengrijos ir Lenkijos Respublikos, negalima teigti, kad kritikuojamos priemonės yra akivaizdžiai netinkamos, atsižvelgiant į tikslą užtikrinti Sąjungos piliečių viešąjį saugumą.

132    Penkta, Čekijos Respublika, palaikoma Vengrijos ir Lenkijos Respublikos, tvirtina, kad, be kita ko, Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies A kategorijos 6–8 punktuose numatytų pusiau automatinių šaunamųjų ginklų draudimas yra neproporcingas jų turėtojų nuosavybės teisės apribojimas.

133    Šiuo klausimu reikia priminti, kad nors pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalį visiškai neuždraudžiamas nuosavybės atėmimas, vis dėlto šioje nuostatoje numatyta, kad jis galimas, tik kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais ir sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant. Nuosavybės naudojimą gali reglamentuoti įstatymai, kiek tai būtina atsižvelgiant į bendruosius interesus.

134    Kalbant apie šiuos reikalavimus, taip pat reikia atsižvelgti į Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje pateiktus paaiškinimus; šioje nuostatoje numatyta galimybė apriboti naudojimąsi Chartijos garantuojamomis teisėmis, jei šie apribojimai numatyti įstatymo, nekeičia šių teisių ir laisvių esmės ir, remiantis proporcingumo principu, yra būtini ir iš tiesų atitinka Sąjungos pripažintus bendruosius interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Tele2 Sverige ir Watson ir kt., C‑203/15 ir C‑698/15, EU:C:2016:970, 94 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2019 m. gegužės 21 d. Sprendimo Komisija / Vengrija (Žemės ūkio paskirties žemės uzufruktas) C‑235/17, EU:C:2019:432, 88 punktas).

135    Šiuo atveju visų pirma neginčijama, kad ginčijamos direktyvos 1 straipsnio 7 punkto b papunkčiu į Direktyvos 91/477 7 straipsnį įterpiama 4a dalis, pagal kurią valstybės narės gali nuspręsti palikti galioti tokiems ginklams suteiktus leidimus, jeigu jie teisėtai įsigyti ir registruoti anksčiau nei 2017 m. birželio 13 d. Taigi, viena vertus, ginčijamoje direktyvoje nenumatyta tokių ginklų, kurie buvo įsigyti iki jos įsigaliojimo, ekspropriacija iš savininkų ir, kita vertus, bet koks tokių ginklų nuosavybės atėmimas, taikomas perkėlus ginčijamą direktyvą į valstybių narių teisę, turi būti laikomas atliktu dėl valstybių narių pasirinkimo.

136    Be to, tiek, kiek valstybės narės pagal šią direktyvą privalo iš principo uždrausti tokių ginklų įsigijimą ir laikymą po šios direktyvos įsigaliojimo, tokiu draudimu iš esmės tik siekiama užkirsti kelią nuosavybės teise įsigyti tam tikrą turtą ir kartu jam taikomos Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, 6 straipsnio 2–6 dalyse numatytos išimtys ir leidžiančios nukrypti nuostatos, kurios visų pirma susijusios su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, didelės vertės krovinių vilkstinių ir ribotos prieigos objektų apsauga, taip pat ypatinga kolekcininkų, prekiautojų, tarpininkų, muziejų ar šaulių sportininkų padėtimi.

137    Galiausiai tiek, kiek Čekijos Respublika ir ją palaikančios Vengrija ir Lenkijos Respublika savo atitinkamais argumentais siekia remdamosi nuosavybės teise užginčyti draudimą įsigyti nuosavybėn tam tikrus ginklus ir kitas nei šie draudimai ginčijamos direktyvos priemones, pakanka pažymėti, kad šios kitos priemonės – tai turto naudojimo atsižvelgiant į bendruosius interesus reglamentavimas, kaip tai suprantama pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalies trečią sakinį, ir kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 120–131 punktuose nurodytą informaciją, neįrodyta, kad šios priemonės šiuo atžvilgiu viršija tai, kas būtina tokiu atveju.

138    Tuo remiantis darytina išvada, kad iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos nematyti, jog ginčijamoje direktyvoje nustatyti naudojimosi Chartijos garantuojama nuosavybės teise apribojimai, susiję, be kita ko, su pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, nurodytais Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies A kategorijos 6–8 punktuose, yra neproporcingas šios teisės apribojimas.

139    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ieškinio antrojo pagrindo antrą dalį, taigi ir visą antrąjį pagrindą, reikia atmesti kaip nepagrįstus.

 Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, susijusio su teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu

 Šalių argumentai

140    Savo ieškinio trečiajame pagrinde Čekijos Respublika visų pirma teigia, kad šio sprendimo 102 ir 103 punktuose nurodytos aplinkybės neatitinka aiškumo ir tikslumo reikalavimų, kylančių iš teisinio saugumo principo.

141    Be to, teigiama, kad dėl šio sprendimo 104 punkte nurodytų aplinkybių pažeidžiamas teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Iš tiesų, jei valstybė narė turėtų pasinaudoti nukrypti leidžiančia nuostata dėl tam tikrų šaunamųjų ginklų, kuriuos laiko asmenys, turėję dėl jų leidimą ginčijamos direktyvos įsigaliojimo dieną, ir kurie nuo šiol draudžiami, ji turėtų toliau išduoti prašomus leidimus vadovaudamasi nacionalinės teisės aktais, galiojusiais nuo šio įsigaliojimo momento iki perkėlimo priemonių priėmimo momento, bet vėliau privalėtų panaikinti šiems asmenims minėtus leidimus ir atimti pačius ginklus, nes jiems negalės būti taikoma ši leidžianti nukrypti nuostata ratione temporis.

142    Tai reiškia, kad atitinkama valstybė narė, pažeisdama minėtus principus, turi atgaline data taikyti naują draudimą situacijoms, susiklosčiusioms iki jos įsigaliojimo, arba pripažinti ginčijamos direktyvos tiesioginį veikimą atitinkamų asmenų nenaudai. Taigi galimybė taikyti minėtą leidžiančią nukrypti nuostatą išnyksta ginčijamos direktyvos įsigaliojimo dieną, nors pagal Sąjungos teisę valstybės narės negali jos apriboti šia data.

143    Galiausiai Čekijos Respublika mano, kad dėl pirmiau išdėstytų argumentų turi būti panaikinti ginčijamos direktyvos 1 straipsnio 6, 7 ir 19 punktai, taigi ir visa ši direktyva.

144    Vengrija tvirtina, kad šio sprendimo 102 ir 111 punktuose nurodytos aplinkybės pažeidžia teisinio saugumo principą, nes jos nėra pakankamai aiškios, kad suinteresuotųjų asmenų teisės ir pareigos galėtų būti nustatytos nedviprasmiškai. Pavyzdžiui, neįmanoma aiškiai nustatyti, ar leidimas įsigyti ir laikyti šaunamąjį ginklą, priskirtą prie Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies B kategorijos, turi būti panaikintas, nesiaiškinant, ar buvo nustatyta, kad atitinkamas asmuo turi nustatytas ribas viršijančią dėtuvę, nors šis asmuo turi pusiau automatinių ginklų, šaudančių centrinio įskėlimo šoviniais.

145    Ši valstybė narė mano, kad su teisinio saugumo principu taip pat nesuderinama Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, 10 straipsnio 2 dalis, pagal kurią prekiautojai ir tarpininkai gali atsisakyti vykdyti bet kokį šaudmenų ar jų dalių pirkimo sandorį, kurį dėl jo pobūdžio ar masto jie pagrįstai laiko įtartinu. Ši nuostata tiek, kiek ji leidžia verslininkams abejoti institucijos emitentės sprendimu, galėtų lemti diskriminaciją ir piktnaudžiavimą.

146    Komisijos palaikomi Parlamentas ir Taryba ginčija Čekijos Respublikos, palaikomos Vengrijos, argumentus.

 Teisingumo Teismo vertinimas

147    Pirma, atsižvelgiant į šio sprendimo 116 punkte primintą jurisprudenciją, reikia atmesti kaip nepriimtinus šio sprendimo 145 punkte apibendrintus Vengrijos argumentus, nes jais ginčijamas kitos ginčijamos direktyvos nuostatos nei tos, kurias ginčija Čekijos Respublika, teisėtumas, o taip pakeičiamas šios valstybės narės reikalavimuose ir pagrinduose apibrėžtas ginčo dalykas.

148    Antra, dėl Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies A kategorijos 7 ir 8 punktuose pateiktų apibrėžčių atitikties teisinio saugumo principui reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją teisinio saugumo principas reikalauja, kad teisės normos būtų aiškios, tikslios ir nuspėjamo poveikio, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti Sąjungos teisės reglamentuojamas situacijas ir teisinius santykius (2015 m. gegužės 5 d. Sprendimo Ispanija / Taryba, C‑147/13, EU:C:2015:299, 79 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

149    Dėl Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies A kategorijos 7 ir 8 punktuose pateiktų apibrėžčių atitikties šiam principui, kaip jau buvo pažymėta šio sprendimo 123 ir 124 punktuose, reikia konstatuoti, kad šiuose 7 ir 8 punktuose aiškiai, tiksliai ir suprantamai nurodyti šaunamieji ginklai, uždrausti atsižvelgiant arba į įdėtą dėtuvę, arba į ginklo ilgį. Konkrečiai kalbant, kaip teisingai tvirtina Parlamentas ir Taryba, jei šaunamieji ginklai pagaminti taip, kad jais galima šaudyti ir pridėjus prie peties, ir laikant laisvai, gali būti laikoma, kad šių ginklų pirminė paskirtis – šaudyti pridėjus prie peties, todėl jie patenka į minėtos A kategorijos 8 punkto taikymo sritį.

150    Be to, priešingai, nei teigia Čekijos Respublika, kurią palaiko Vengrija, aiškinant Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies A kategorijos 7 punktą kartu su šios ginčijamos direktyvos 23 konstatuojamąja dalimi ir Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, 5 straipsnio 3 dalimi ir 6 straipsnio 1 dalimi, neatsiranda jokios painiavos.

151    Iš tiesų, kaip teisingai tvirtina Parlamentas ir Taryba, palaikomi Komisijos, būtent siekiant pašalinti mėginimus apeiti naujus draudimus, numatytus įterpus minėtą 7 punktą į Direktyvos 91/477 I priedo II dalies A kategoriją, minėto 5 straipsnio 3 dalyje iš esmės draudžiama tuo pat metu turėti pusiau automatinį šaunamąjį ginklą, kuris priskirtas prie Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies B kategorijos, ir tame punkte nurodytas ribas viršijančią dėtuvę. Be to, minėtoje 23 konstatuojamojoje dalyje ir minėto 6 straipsnio 1 dalyje tik pateikiamas paaiškinimas, kodėl pasirinktas ginčijamas klasifikavimas, ir numatomas atitinkamas draudimas.

152    Tuo remiantis darytina išvada, kad Čekijos Respublika, kaip ir ją palaikanti Vengrija, neįrodė, kad šiomis nuostatomis pažeidžiamas teisinio saugumo principas.

153    Trečia, dėl Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, 7 straipsnio 4a dalyje numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos atitikties teisėtų lūkesčių apsaugos principui reikia priminti, kad teisė reikalauti teisėtų lūkesčių apsaugos, kaip iš teisinio saugumo principo, priminto šio sprendimo 148 punkte, išplaukianti teisė, turi būti taikoma visiems asmenims, kurių padėtis tokia, kad matyti, jog Sąjungos administracija jiems sukėlė pagrįstų lūkesčių. Garantijos, galinčios sukelti tokių lūkesčių, yra bet kokia forma pateikta tiksli, nesąlygiška, nuosekli informacija, kurią suteikia tam teisę turintys patikimi šaltiniai. Kita vertus, niekas negali remtis šio principo pažeidimu, jei administracija jam nesuteikė konkrečių garantijų. Be to, jei rūpestingas ir nuovokus ūkio subjektas galėjo numatyti, jog bus priimta Sąjungos priemonė, galinti paveikti jo interesus, jis negali remtis šiuo principu priėmus tą priemonę (2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija / Taryba (Viduržemio jūros durklažuvių žvejybos kvota), C‑611/17, EU:C:2019:332, 112 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

154    Šiuo atveju visų pirma reikia pažymėti, kad kritikuojama nuostata užkertamas kelias tam, kad laikotarpiu nuo ginčijamos direktyvos įsigaliojimo 2017 m. birželio 13 d. iki jos perkėlimo į valstybių narių teisę termino pabaigos, t. y. 2018 m. rugsėjo 14 d., daugėtų įsigyjamų šaunamųjų ginklų, draudžiamų nuo pastarosios datos.

155    Be to, kadangi ginčijama direktyva buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje likus 20 dienų iki jos įsigaliojimo, bet kuris asmuo, pageidaujantis po jos įsigaliojimo įgyti tokį ginklą, galėjo žinoti, kad ne vėliau kaip nuo jos perkėlimo į nacionalinę teisę termino pabaigos jo valstybė narė privalės panaikinti bet kokį dėl tokio ginklo išduotą leidimą.

156    Galiausiai niekas netrukdė valstybėms narėms pakeisti savo teisės aktus, kad po 2017 m. birželio 13 d. suteiktų leidimų galiojimas būtų apribotas iki 2018 m. rugsėjo 14 d.

157    Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į šio sprendimo 153 punkte primintą jurisprudenciją, neįrodyta, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas galėjo sukurti teisėtų asmenų, norinčių po 2017 m. birželio 13 d. įsigyti ginklų, patenkančių į Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies A kategorijos 7 ir 8 punktus, lūkesčių ar kad jis būtų pareikalavęs valstybių narių taikyti ginčijamą direktyvą atgaline tvarka.

158    Todėl trečiąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, susijusio su nediskriminavimo principo pažeidimu

 Šalių argumentai

159    Ketvirtajame ieškinio pagrinde Čekijos Respublika tvirtina, kad Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, 6 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje numatyta leidžianti nukrypti nuostata skirta būtent Šveicarijos Konfederacijai, kurios atžvilgiu ginčijama direktyva, kaip nurodyta jos 36 konstatuojamojoje dalyje, plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis. Kadangi šios nuostatos taikymo sąlygos yra visiškai nepagrįstos, atsižvelgiant į ginčijamos direktyvos tikslus, ji yra diskriminacinė nuostata, kuri turi būti panaikinta.

160    Iš tiesų sąlyga, susijusi su visuotinės karo prievole grindžiamos karinės sistemos, kai pastaruosius 50 metų kariuomenę paliekantys asmenys turi galimybę pasilikti karinius šaunamuosius ginklus, buvimu, taip pat sąlyga, kad tai gali būti tik Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies A kategorijos 6 punkte numatyti šaunamieji ginklai, negali būti pateisinamos jokiais ginčijamos direktyvos tikslais ir reiškia, kad ši leidžianti nukrypti nuostata taikoma tik Šveicarijos Konfederacijai, o šis tikslas buvo aiškiai pripažintas per teisėkūros procesą.

161    Kadangi dėl taip suformuluotos istorinės sąlygos nė viena valstybė narė negali pasinaudoti minėta nukrypti leidžiančia nuostata, dėl jos įtvirtinamas skirtingas požiūris į, viena vertus, Šveicarijos Konfederaciją ir, kita vertus, Sąjungos valstybes nares ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybes nares, kitas nei Šveicarijos Konfederacija, kuris negali būti objektyviai pateisinamas. Iš tikrųjų pati sistemos, susijusios su šaunamųjų ginklų išsaugojimu atlikus karo prievolę, egzistavimo trukmė niekaip neužtikrina aukštesnio lygio saugumo garantijų. Net darant prielaidą, kad tokios sistemos egzistavimo trukmė gali turėti tam tikros reikšmės, pastarųjų penkiasdešimties metų laikotarpio pasirinkimas vis dėlto yra savavališkas ir neproporcingas.

162    Vengrija nurodo, kad jei Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, 6 straipsnio 6 dalies antra pastraipa turėtų būti suprantama tik kaip paaiškinanti šio 6 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos pasekmes valstybėms, kurios dėl ilgos tradicijos leidžia buvusiems šauktiniams atlikus karo prievolę išsaugoti savo ginklą, ši nuostata įtvirtintų nepagrįstą papildomą reikalavimą į jos taikymo sritį patenkantiems asmenims, atsižvelgiant į tai, kad reikėtų periodiškai tikrinti, ar šie asmenys, priešingai nei sportininkai šauliai, kurie karinės tarnybos neatliko ir kurie turi leidimą pagal minėtą pirmą pastraipą, kelia grėsmę visuomenės saugumui.

163    Komisijos palaikomi Parlamentas ir Taryba ginčija Čekijos Respublikos, palaikomos Vengrijos, argumentus.

 Teisingumo Teismo vertinimas

164    Svarbu priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją vienodo požiūrio principas reikalauja, jog panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, nebent toks požiūris būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. kovo 29 d. Sprendimo Komisija / Lenkija, C‑504/09 P, EU:C:2012:178, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

165    Taigi, nors neginčijama, kad, kaip teigia Čekijos Respublika, palaikoma Vengrijos, Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, 6 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sąlygas atitinka tik Šveicarijos Konfederacija, tam, kad ketvirtąjį ieškinio pagrindą būtų galima pripažinti pagrįstu, dar reikėtų, kad, pirma, Šveicarijos Konfederacijos ir, antra, Europos Sąjungos valstybių narių bei ELPA valstybių narių, kitų nei Šveicarijos Konfederacija, padėtis, kiek tai susiję su šios leidžiančios nukrypti nuostatos dalyku, būtų panaši.

166    Kaip savo išvados 139 ir 140 punktuose pažymėjo generalinė advokatė, sąlyga, susijusia su visuotine karo prievole grindžiamos karinės sistemos, kai pastaruosius 50 metų kariuomenę paliekantys asmenys turi galimybę pasilikti karinius šaunamuosius ginklus, buvimu, atsižvelgiama tiek į Šveicarijos Konfederacijos kultūrą ir tradicijas, tiek į tą faktą, kad ši valstybė turi patirtį ir įrodytą gebėjimą nustatyti ir prižiūrėti atitinkamus asmenis ir ginklus, o tai leidžia preziumuoti, kad ginčijama direktyva siekiami visuomenės saugumo tikslai, nepaisant šios išimties, bus pasiekti.

167    Kadangi negalima daryti prielaidos, kad taip yra kalbant apie valstybes, kurios neturi šaunamųjų ginklų perdavimo sistemos tradicijos, taigi ir patirties ir įrodyto gebėjimo nustatyti ir prižiūrėti atitinkamus asmenis ir ginklus, reikia pripažinti, kad tik tų valstybių, kurios jau ilgą laiką turi tokią sistemą, padėtis yra panaši į Šveicarijos Konfederacijos padėtį. Tačiau Teisingumo Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra informacijos šiuo klausimu, taigi ir duomenų, galinčių patvirtinti, kad diskriminuojamos Sąjungos valstybės narės ir ELPA valstybės narės.

168    Dėl to, kad Čekijos Respublika kritikuoja kaip savavališką tą aplinkybę, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas pasirinko pastaruosius 50 metų, kai egzistuoja karinių šaunamųjų ginklų perdavimo sistema, ir sąlygą, kad tai gali būti tik šaunamieji ginklai, patenkantys į Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, I priedo II dalies A kategorijos 6 punkto taikymo sritį, pakanka pažymėti, kad ši valstybė narė nepaminėjo jokios kitos valstybės, kuri mažiau kaip 50 metų turėtų karinių šaunamųjų ginklų, ar net kitos kategorijos ginklų, perdavimo sistemą, todėl ši kritika bet kuriuo atveju turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

169    Galiausiai tiek, kiek Vengrija nurodo, kad Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos ginčijama direktyva, 6 straipsnio 6 dalies antra pastraipa, palyginti su šios 6 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa, reikalauja „papildomai“ periodiškai tikrinti, ar atitinkami asmenys nekelia grėsmės visuomenės saugumui, pakanka pažymėti, kad toje antroje pastraipoje numatyta leidžianti nukrypti nuostata, kuri skiriasi nuo tos, kuri nurodyta pirmoje pastraipoje, ir kad šiai leidžiančiai nukrypti nuostatai taikomos specialios sąlygos. Todėl, kadangi šiose pastraipose kalbama apie skirtingas situacijas, aplinkybė, kad jose numatytos skirtingos sąlygos, nereiškia diskriminacijos.

170    Remiantis tuo, kas išdėstyta, ketvirtąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

171    Taigi reikia atmesti visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

172    Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Parlamentas ir Taryba reikalavo priteisti iš Čekijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas ir pastaroji pralaimėjo bylą, ji turi padengti šias išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

173    Pagal to paties reglamento 140 straipsnio 1 dalį Prancūzijos Respublika, Vengrija, Lenkijos Respublika ir Komisija, kaip į bylą įstojusios šalys, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Čekijos Respublika padengia savo, Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Prancūzijos Respublika, Vengrija, Lenkijos Respublika ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

*      Proceso kalba: čekų.