BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. lapkričio 27 d.(*)
„Institucinė teisė – Europos Parlamentas – Sprendimas, kuriuo politinės partijos tam tikros išlaidos, nurodytos siekiant gauti dotaciją 2015 finansiniams metams, pripažintos neatitinkančiomis reikalavimų – Teisė į gerą administravimą – Teisinis saugumas – Reglamentas (EB) Nr. 2004/2003 – Draudimas netiesiogiai finansuoti nacionalinę politinę partiją“
Byloje T‑829/16,
Mouvement pour une Europe des nations et des libertés, įsteigtas Paryžiuje (Prancūzija), atstovaujamas advokato A. Varaut,
ieškovas,
prieš
Europos Parlamentą, atstovaujamą C. Burgos ir S. Alves,
atsakovą,
dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2016 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento sprendimą, kuriuo tam tikros išlaidos, nurodytos siekiant gauti dotaciją 2015 finansiniams metams, pripažintos neatitinkančiomis reikalavimų,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas A. M. Collins (pranešėjas), teisėjai R. Barents ir J. Passer,
posėdžio sekretorė M. Marescaux, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. birželio 26 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2015 m. birželio 10 d. Mouvement pour une Europe des nations et des libertés (Judėjimas už tautų ir laisvių Europą), ieškovas, pradėjo kampaniją, susijusią su imigracija pagal Šengeno susitarimą (toliau – kampanija). Šios kampanijos plakate prancūzų kalba buvo ieškovo logotipas ir liepsnos logotipas su prierašu „Front national“ („Nacionalinis frontas“). Be to, šio plakate nyderlandų kalba buvo ieškovo logotipas ir politinės partijos „Vlaams Belang“ („Flamandų interesas“) logotipas.
2 Nepriklausoma audito įmonė 2016 m. balandžio 25 d. priimtoje savo Europos politinių partijų apskaitos audito metinėje ataskaitoje, susijusioje su 2015 m., nurodė, jog negalėjo gauti pakankamų ir objektyvių duomenų, kad galėtų padaryti išvadą, jog su kampanija susijusios išlaidos atitinka reikalavimus, o dėl to galėjo būti sumažinta Europos Parlamento skirtos dotacijos suma.
3 Parlamento prašymu 2016 m. birželio 10 d. ieškovas pateikė Parlamentui ginčijamų plakatų kopijas.
4 2016 m. liepos 22 d. Parlamentas pranešė ieškovui, kad aptariamos išlaidos gali neatitikti reikalavimų, nes reiškia netiesioginį dviejų nacionalinių politinių partijų finansavimą, kadangi šios partijos neprisidėjo prie kampanijos finansavimo. Parlamentas nurodė, kad toks finansavimas gali būti nesuderinamas su 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių (OL L 297, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 500) 7 straipsnio 1 dalimi. Todėl jis paprašė ieškovą iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. pateikti pastabas dėl šio galimo pažeidimo.
5 2016 m. liepos 27 d. ieškovas paprašė Parlamento pateikti tam tikrą papildomą informaciją, pirmiausia apie precedentus, susijusius su tokios rūšies pažeidimais.
6 2016 m. rugpjūčio 10 d. Parlamentas atsakė ieškovui ir kartu informavo jį apie tai, kad pastabų pateikimo terminas pratęsiamas iki 2016 m. rugsėjo 2 d.
7 2016 m. rugsėjo 2 d. ieškovas atsiuntė savo pastabas.
8 2016 m. rugsėjo 5 d. Generalinis sekretorius nusiuntė Parlamento biurui raštą, ragindamas priimti galutinį sprendimą dėl įvairių politinių partijų Europos lygmeniu, įskaitant ieškovą, sąskaitų, susijusių su 2015 finansiniais metais, uždarymo. Šiame rašte buvo pažymėta, kad galutinės ataskaitos ir kiti su šių finansinių metų sąskaitų uždarymu susiję dokumentai pagal prašymą gali būti pateikti Parlamento biurui.
9 2016 m. rugsėjo 7 d. Parlamento tarnybos pateikė ieškovo pastabas Parlamento pirmininkui, pažymėdamos, kad jos neturėjo įtakos Parlamento nuomonei.
10 Parlamento biuras per savo posėdį, įvykusį 2016 m. rugsėjo 12 d., išnagrinėjo ieškovo galutinę ataskaitą, pateiktą uždarius jo sąskaitas, susijusias su 2015 finansiniais metais. Jis pripažino neatitinkančia reikalavimų 63 853 EUR sumą, susijusią su kampanija, ir patvirtino ieškovui skiriamos galutinės dotacijos sumą – 400 777,83 EUR (toliau – ginčijamas sprendimas).
11 2016 m. rugsėjo 26 d. Parlamentas pranešė ieškovui apie ginčijamą sprendimą.
Procesas ir šalių reikalavimai
12 2016 m. lapkričio 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį.
13 2017 m. vasario 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atskiru dokumentu Parlamento pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnį pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.
14 2017 m. kovo 17 ir 27 d. ieškovas pateikė pastabas dėl šio prieštaravimo.
15 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi buvo nuspręsta priimtinumo klausimą spręsti bylą nagrinėjant iš esmės.
16 Ieškovas iš esmės Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinio nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą,
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.
17 Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– nepatenkinus šio reikalavimo – atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
18 Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė šalių iki posėdžio pateikti tam tikrus dokumentus ir atsakyti į tam tikrus klausimus raštu; šalys tai padarė per nustatytą terminą.
19 Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus per 2018 m. birželio 26 d. posėdį.
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
20 Parlamentas pateikia nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, susijusį su SESV 263 straipsnio ir Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkto pažeidimu.
21 Viena vertus, Parlamentas kaltina ieškovą pareiškus ieškinį Parlamentui, kuris nėra Sąjungos institucija, įstaiga ar organas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį. Todėl Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti šį ieškinį.
22 Kita vertus, Parlamentas teigia, kad šis ieškinys neatitinka Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte nustatytų ir jurisprudencijoje išaiškintų reikalavimų, nes jame nenurodyti pagrindai, kuriais remiamasi, ir nepateikta šių pagrindų santrauka, kad Parlamentas galėtų pasirengti gynybai. Be to, Parlamentas pažymi, kad nors ieškinyje yra skirsnis „Gero administravimo principo pažeidimas“, skirtas tariamam Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio pažeidimui, jame yra ir skirsnis „Dėl esmės“, kuris ilgiausias iš visų ieškinio skirsnių ir kuriame nėra nurodytas joks pagrindas.
23 Ieškovas ginčija Parlamento pateiktus kaltinimus.
24 Dėl Parlamento pateikto pirmojo kaltinimo primintina, kad Bendrasis Teismas turi jurisdikciją nagrinėti ieškinius, pareikštus pagal SESV 263 straipsnį, tik dėl Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų.
25 Šiuo klausimu pažymėtina, pirma, kad šis ieškinys pareikštas dėl ginčijamo sprendimo, kurį 2016 m. rugsėjo 12 d. priėmė pagal Parlamento vidaus taisykles kompetentinga įstaiga, t. y. jo biuras, ir apie kurį ieškovui buvo pranešta 2016 m. rugsėjo 26 d. Taigi prašymas panaikinti šį sprendimą būtinai yra pateiktas Parlamentui, šio teisės akto autoriaus (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 5 d. Nutartį Farage / Parlamentas ir Buzek, T‑564/11, nepaskelbta Rink., EU:T:2012:403, 18 punktas).
26 Antra, Parlamentas, pranešdamas ieškovui apie ginčijamą sprendimą, aiškiai nurodė, kad šis gali Bendrajame Teisme pareikšti ieškinį dėl „Parlamento biuro sprendimo“.
27 Trečia, remiantis jurisprudencija pažymėtina, jog pastabose, pateiktose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, ieškovas patikslino, kad ieškinys turi būti suprantamas kaip pareikštas Parlamentui, toliau nenurodant, kad atsakovas yra Europos Parlamento biuras (šiuo klausimu žr. 2006 m. spalio 16 d. Nutarties Aisne et Nature / Komisija, T‑173/06, nepaskelbta Rink., EU:T:2006:320, 17 ir 20 punktus).
28 Ketvirta, 2016 m. rugsėjo 12 d. priimto sprendimo, apie kurį buvo pranešta 2016 m. rugsėjo 26 d., nurodymas ieškinyje neleidžia abejoti, kad ieškovas ketino pareikšti ieškinį Parlamentui. Iš tikrųjų patikslinimas, minimas pirmesniame 27 punkte, laikytinas paaiškinimu šiuo klausimu, o ne pakeitimu ar ieškinio trūkumų pašalinimu, susijusiu su kuriuo nors Procedūros reglamento 76 straipsnyje nurodytu elementu (šiuo klausimu žr. 2004 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Ispanija ir Suomija / Parlamentas ir Taryba, C‑184/02 ir C‑223/02, EU:C:2004:497, 17 punktą).
29 Penkta, per teismo posėdį ieškovas patvirtino, kad jo ieškinys pareikštas dėl ginčijamo sprendimo, priimto 2016 m. rugsėjo 12 d., t. y. dėl Parlamento akto.
30 Šios aplinkybės leidžia be abejonių konstatuoti, kad ieškinys pareikštas Parlamentui, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.
31 Galiausiai pažymėtina, kad ši byla skiriasi nuo bylų, kuriose priimtos Parlamento nurodytos 2015 m. rugsėjo 18 d. Nutartis Petrov ir kt. / Parlamentas (T‑452/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:709) ir 2016 m. vasario 4 d. Nutartis Voigt / Parlamentas (T‑618/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:72) ir kuriose ieškiniai buvo pareikšti Parlamento pirmininkui ir Parlamentui. Iš tikrųjų, kitaip nei nagrinėjamu atveju, šiose bylose Bendrasis Teismas tik atmetė ieškinius kaip iš dalies nepriimtinus, nes pareikštus Parlamento pirmininkui, ir nagrinėjo šias bylas iš esmės tiek, kiek ieškiniai buvo pareikšti ir Parlamentui, nenagrinėdamas to, ko buvo faktiškai siekiama ieškiniu.
32 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio nepriimtinumu grindžiamą Parlamento pateiktą pirmąjį kaltinimą reikia atmesti.
33 Dėl Parlamento pateikto atrojo kaltinimo primintina, kad pagal Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą ieškinyje nurodomi ginčo dalykas, pagrindai ir argumentai, kuriais remiamasi, ir pateikiama šių pagrindų santrauka.
34 Pagal suformuotą jurisprudenciją, nepaisant terminologijos klausimų, ši santrauka turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – priimti sprendimą dėl ieškinio, prireikus – be papildomos informacijos. Iš tikrųjų siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą tam, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, kad esminės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, būtų nurodytos bent jau glaustai, bet nuosekliai ir suprantamai paties ieškinio tekste (žr. 2015 m. spalio 6 d. Sprendimą Corporación Empresarial de Materiales de Construcción / Komisija, T‑250/12, EU:T:2015:749, 101 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
35 Nagrinėjamu atveju, kaip pripažįsta pats Parlamentas, ieškinyje yra dalis „Gero administravimo principo pažeidimas“. Be to, šioje dalyje daroma nuoroda ir į Chartijos 41 straipsnį. Iš ieškinio 22–42 punktų taip pat matyti, jog ieškovas kaltina Parlamentą pirmiausia tuo, kad šis sprendimus priimančiam savo organui, t. y. savo biurui, prieš ginčijamo sprendimo priėmimą nepateikė ieškovo pastabų. Tai yra pirmasis ieškovo nurodytas pagrindas.
36 Dalį „Dėl esmės“ sudaro trys skyriai. Pirmasis skyrius pavadintas „Nacionalinės politinės partijos finansavimas: neaiški sąvoka, lemianti teisinį nesaugumą“. Iš ieškinio 44–57 punktų taip pat matyti, kad ieškovas mano, jog draudimas netiesiogiai finansuoti nacionalinę politinę partiją, kylantis iš Reglamento Nr. 2004/2003 7 straipsnio, prieštarauja teisinio saugumo principui. Taigi tai yra antrasis ieškovo nurodytas pagrindas.
37 Per teismo posėdį Parlamentas pirmiausia teigė, kad ieškinyje nėra aiškiai nurodytas teisinio saugumo principo pažeidimas ir kad todėl pagrindą, grindžiamą šio principo pažeidimu, reikia atmesti kaip nepriimtiną. Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip minėta šio sprendimo 36 punkte, šio principo pažeidimas aiškiai nurodytas pirmojo skyriaus pavadinime, taip pat ieškinio 43 ir 52 punktuose. Be to, Parlamentas atsiliepimo į ieškinį 32–39 punktuose atsakė į ieškovo pateiktus argumentus. Todėl per teismo posėdį pateiktus argumentus reikia atmesti.
38 Galiausiai dalies „Dėl esmės“ antrasis ir trečiasis skyriai pavadinti atitinkamai „Europinės kampanijos vaizdavimas valstybėse narėse“ ir „Teisėto formato logotipas“. Iš ieškinio 58–81 punktų, kurie su tuo susiję, taip pat matyti, kad ieškovas iš esmės teigia, jog ginčijamame sprendime Parlamentas klaidingai įvertino atitinkamas išlaidas, pripažindamas jas neatitinkančiomis reikalavimų, nes jos reiškia netiesioginį nacionalinės politinės partijos finansavimą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2004/2003 7 straipsnį. Taigi tai yra trečiasis ieškovo nurodytas pagrindas.
39 Vadinasi, ieškinys atitinka minimalius reikalavimus, nustatytus jurisprudencijoje atsižvelgiant į Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą. Be to, reikia konstatuoti, kad Parlamentas galėjo nustatyti ieškovo nurodytus pagrindus ir argumentus, nes juos ginčijo savo rašytiniuose dokumentuose. Todėl ieškinio nepriimtinumu grindžiamą antrąjį kaltinimą reikia atmesti.
40 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Parlamento pateiktą ieškinio nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą reikia atmesti.
Dėl esmės
41 Grįsdamas prašymą panaikinti ginčijamą sprendimą ieškovas iš esmės nurodo tris pagrindus, grindžiamus atitinkamai gero administravimo principo pažeidimu, teisinio saugumo principo pažeidimu ir Reglamento Nr. 2004/2003 7 straipsnio pažeidimu.
Dėl gero administravimo principo pažeidimo
42 Nurodydamas pirmąjį pagrindą ieškovas remiasi gero administravimo principo pažeidimu, pirmiausia – teisės į tai, kad jo reikalai būtų tvarkomi nešališkai ir teisingai, taip pat teisės būti išklausytam, kurios užtikrinamos pagal Chartijos 41 straipsnį, pažeidimu. Šiuo klausimu jis teigia, kad sprendimus priimantis organas, t. y. Parlamento biuras, neišnagrinėjo ginčijamo plakato ir neatsižvelgė į jo pastabas, kurios šiam organui nebuvo perduotos, paprasčiausiai remdamasis šališku Generalinio sekretoriaus raštu. Ieškovas tvirtina, kad jam turėjo būti sudaryta galimybė ginti savo požiūrį šiame biure, bent jau raštu. Be to, jis ginčija tai, kad Parlamento tarnybų darbą galima laikyti vien parengiamuoju, nes būtent šios tarnybos nagrinėja atitinkamus dokumentus ir teikia pasiūlymus šiam biurui, kuris, nebūdamas susipažinęs su šiais dokumentais ir ieškovo argumentais, gali tik patvirtinti jam pateiktą pasiūlymą.
43 Ieškovas priduria, kad tai reiškia, jog pažeistas Europos gero administracinio elgesio kodekso, patvirtinto 2001 m. rugsėjo 6 d. Parlamento rezoliucija (OL C 72 E, 2002, p. 331, toliau – Europos gero administracinio elgesio kodeksas), 16 straipsnis, užtikrinantis teisę būti išklausytam ir daryti pareiškimus.
44 Galiausiai ieškovas mano, kad Parlamentas pažeidė iš dalies pakeisto 2004 m. kovo 29 d. Parlamento biuro sprendimo, nustatančio Reglamento Nr. 2004/2003 įgyvendinimo tvarką (OL C 63, 2014, p. 1, toliau – 2004 m. kovo 29 d. Parlamento biuro sprendimas), 8 straipsnį, pagal kurį prieš priimdamas sprendimą šis biuras sudaro dotacijos gavėjui galimybę pareikšti savo pastabas dėl nustatytų neatitikimų. Dublike jis patikslina, kad 2016 m. liepos 22 d. Parlamento laiške buvo aiškiai nurodyta ši nuostata.
45 Parlamentas ginčija ieškovo argumentus.
46 Pagal Chartijos 41 straipsnio „Teisė į gerą administravimą“ 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką.
47 Be to, pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą teisė į gerą administravimą apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant be kokią individualią jam nepalankią priemonę.
48 Remiantis jurisprudencija gero administravimo principas pirmiausia reiškia, kad kompetentinga institucija turi atidžiai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas atitinkamo atvejo aplinkybes (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 8 d. Sprendimo Schniga / BAVT, C‑625/15 P, EU:C:2017:435, 47 punktą).
49 Nešališkumo reikalavimas apima, viena vertus, subjektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad nė vienas bylą nagrinėjantis atitinkamos institucijos pareigūnas neturi reikšti šališkumo ar asmeninio palankumo, ir, kita vertus, objektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad institucija turi suteikti pakankamas garantijas, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių dėl šališkumo (2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Ziegler / Komisija, C‑439/11 P, EU:C:2013:513, 155 punktas). Iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad subjektyvus nešališkumas preziumuojamas tol, kol neįrodyta kitaip (pagal analogiją žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375, 54 punktą ir 2009 m. vasario 19 d. Sprendimo Gorostiaga Atxalandabaso / Parlamentas, C‑308/07 P, EU:C:2009:103, 46 punktą).
50 Iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad teisės į gynybą užtikrinimo principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kurį reikia taikyti, kai administracija ketina priimti aktą asmens nenaudai. Pagal šį principą asmenims, kuriems skirti sprendimai, galintys turėti reikšmingą poveikį jų interesams, privalo būti sudaryta galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl pagrindų, kuriais administracija ketina grįsti savo sprendimą. Šiuo tikslu jiems turi būti nustatytas pakankamas laikotarpis (2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Sopropé, C‑349/07, EU:C:2008:746, 36 ir 37 punktai).
51 Atsižvelgiant į šiuos principus ir reikia nagrinėti pirmąjį pagrindą.
52 Dėl kaltinimo, grindžiamo pareigos nešališkai ir teisingai išnagrinėti visas reikšmingas šio atvejo aplinkybes neįvykdymu, primintina, kad 2016 m. birželio 10 d. Parlamentas gavo kampanijos plakatų kopijas. Be to, jis paprašė ieškovo iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. pateikti pastabas dėl ginčijamų išlaidų neatitikties reikalavimams; vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2016 m. rugsėjo 2 d. 2016 m. rugsėjo 5 d. Parlamento Generalinis sekretorius Parlamento biurui nusiuntė raštą, ragindamas pripažinti ginčijamas išlaidas neatitinkančiomis reikalavimų ir pridurdamas, kad pagal prašymą gali būti pateiktos galutinės ataskaitos ir kiti su 2015 finansinių metų sąskaitų uždarymu susiję dokumentai. Taip pat primintina, kad, kaip matyti iš Parlamento tarnybų elektroninio laiško, nusiųsto Parlamento pirmininkui 2016 m. rugsėjo 7 d., ir kaip per teismo posėdį patvirtino pats ieškovas, į jo 2016 m. rugsėjo 2 d. pastabas buvo atsižvelgta, nors jis teigia, kad jų neišnagrinėjo tinkama institucija.
53 Reikia patikslinti, kad Parlamento tarnybos kartu su minėtu 2016 m. rugsėjo 7 d. elektroniniu laišku perdavė Parlamento pirmininkui, kuris pagal tuo metu galiojusių Parlamento vidaus taisyklių 24 straipsnį buvo vienas iš Parlamento biuro narių, ieškovo pastabas, pridurdamos, kad šios pastabos neturėjo įtakos pasiūlymui dėl galimo ginčijamų išlaidų pripažinimo neatitinkančiomis reikalavimų. Šiomis aplinkybėmis 2016 m. rugsėjo 12 d. Parlamentas priėmė ginčijamą sprendimą.
54 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Parlamentas surinko būtiną informaciją, kad galėtų priimti teisingą ir nešališką sprendimą.
55 Be to, organui, kompetentingam priimti ginčijamą sprendimą, t. y. Parlamento biurui, negalima priekaištauti dėl to, kad jis rėmėsi šios institucijos tarnybų parengiamaisiais dokumentais. Šiuo klausimu ieškovas per teismo posėdį pripažino, kad iš tikrųjų Parlamentas gali remtis savo tarnybų parengiamaisiais dokumentais. Taip pat negalima priekaištauti Parlamentui dėl to, kad jis veikė atsižvelgdamas į savo Generalinio sekretoriaus pasiūlymą, nes tai buvo numatyta ir tuo metu galiojančių Parlamento vidaus taisyklių 224 straipsnyje. Pažymėtina ir tai, jog minėtu 2016 m. rugsėjo 5 d. Generalinio sekretoriaus raštu šio biuro nariams buvo pranešta, kad pagal prašymą gali būti pateikti visi reikšmingi dokumentai, taigi ir ieškovo pastabos.
56 Taip pat reikia atmesti ieškovo per teismo posėdį pateiktą argumentą, pagal kurį 2016 m. rugsėjo 7 d. elektroninis laiškas įrodo, kad ginčijamą sprendimą faktiškai priėmė Parlamento tarnybos, o ne kompetentingas organas, t. y. Parlamento biuras. Iš tikrųjų minėtas laiškas, šių tarnybų skirtas Parlamento pirmininkui, aiškiai patvirtina, kad šios tarnybos išnagrinėjo ieškovo pastabas, kad jos neturėjo įtakos pasiūlymui, kurį Parlamento Generalinis sekretorius nusiuntė minėtam biurui, ir kad jos tikrai buvo perduotos pirmininkui, šio biuro nariui.
57 Pridurtina, kad ieškovas nepateikia jokio argumento, galinčio paneigti Parlamento objektyvų ar subjektyvų nešališkumą, kaip jis suprantamas pagal jurisprudenciją, nurodytą šio sprendimo 49 punkte.
58 Todėl kaltinimą, grindžiamą Chartijos 41 straipsnio 1 dalies pažeidimu, reikia atmesti.
59 Dėl kaltinimo, grindžiamo teisės būti išklausytam pažeidimu, reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 52 punkto, ieškovas galėjo pateikti pastabas dėl galimos ginčijamų išlaidų neatitikties reikalavimams. Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 55 punkto, priešingai, nei teigia ieškovas, niekas nekliudo tam, kad Parlamento biuras remtųsi šios institucijos tarnybų parengiamaisiais dokumentais, ar tam, kad jis veiktų atsižvelgdamas į šios institucijos Generalinio sekretoriaus pasiūlymą. Galiausiai dar kartą primintina, kad ieškovo pastabas minėtos tarnybos nusiuntė Parlamento pirmininkui ir šios pastabos pagal prašymą galėjo būti pateiktos šio biuro nariams.
60 Todėl kaltinimą, grindžiamą Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkto pažeidimu, reikia atmesti.
61 Dėl Europos gero administracinio elgesio kodekso 16 straipsnio pažeidimo pažymėtina, kad ši nuostata užtikrina teisę būti išklausytam ir teikti pareiškimus. Taigi neatsižvelgiant į tai, kad šis dokumentas, kurį Parlamentas priėmė 2001 m. rugsėjo 6 d. rezoliucija, šiai institucijai yra teisiškai privalomas, dėl šio sprendimo 59 punkte nurodytų priežasčių šį kaltinimą reikia atmesti.
62 Galiausiai dėl 2004 m. kovo 29 d. Parlamento biuro sprendimo pažeidimo, neatsižvelgiant į tai, ar taikytinas 7 straipsnis, ar 8 straipsnis, pakanka konstatuoti, kad ieškovas iš esmės teigia, jog pažeista šiose nuostatose įtvirtinta teisė būti išklausytam. Taigi dėl šio sprendimo 59 punkte nurodytų priežasčių šį kaltinimą taip pat reikia atmesti.
63 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl teisinio saugumo principo pažeidimo
64 Antruoju pagrindu ieškovas iš esmės teigia, kad draudimas netiesiogiai finansuoti nacionalines politines partijas, nustatytas Reglamento Nr. 2004/2003 7 straipsnyje, prieštarauja teisinio saugumo principui. Jis pirmiausia tvirtina, kad vykstant bet kuriai kampanijai, naudojančiai politinės partijos Europos lygmeniu lėšas, gali būti netiesiogiai remiama nacionalinės politinės partijos veikla. Todėl jis kritikuoja tai, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas šia neaiškia sąvoka pripažįstant ginčijamas išlaidas neatitinkančiomis reikalavimų.
65 Parlamentas ginčija ieškovo argumentus.
66 Pirmiausia pažymėtina, kad nors ieškovas formaliai nepateikia neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo pagal SESV 277 straipsnį, jis iš esmės teigia, kad Reglamento Nr. 2004/2003 7 straipsnis, kuriuo buvo remiamasi priimant ginčijamą sprendimą, prieštarauja bendrajam teisinio saugumo principui. Šiuo klausimu patikslintina, kad Sąjungos teisėje nėra nustatytas reikalavimas formaliai pateikti neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Yanukovych / Taryba, T‑346/14, EU:T:2016:497, 56 punktą ir 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Yanukovych / Taryba, T‑348/14, EU:T:2016:508, 57 punktą). Iš tikrųjų pagal jurisprudenciją galima manyti, jog neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas pateiktas netiesiogiai, jeigu iš ieškinio palyginti aiškiai matyti, kad ieškovas faktiškai formuluoja tokį kaltinimą (1996 m. birželio 6 d. Sprendimo Baiwir / Komisija, T‑262/94, EU:T:1996:75, 37 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškinio 44 punkto ir paskesnių punktų analizė rodo, kad ieškovas netiesiogiai pateikia neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą. Be to, iš atsiliepimo į ieškinį 33 punkto matyti, kad Parlamentas galėjo aiškiai suprasti ieškovo pateikto kaltinimo reikšmę. Todėl antrąjį pagrindą reikia išnagrinėti iš esmės.
67 Pagal Reglamento Nr. 2004/2003 7 straipsnį politinių partijų Europos lygmeniu lėšos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ar iš bet kurio kito šaltinio negali būti naudojamos tiesiogiai ar netiesiogiai kitoms politinėms partijoms, pirmiausia nacionalinėms partijoms arba nacionaliniams kandidatams, finansuoti.
68 Vadovaujantis jurisprudencija pagal teisinio saugumo principą, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, o jų poveikį būtų galima numatyti, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti Sąjungos teisės reglamentuojamas situacijas ir teisinius santykius (šiuo klausimu žr. 1996 m. vasario 15 d. Sprendimo Duff ir kt., C‑63/93, EU:C:1996:51, 20 punktą, 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Britannia Alloys & Chemicals / Komisija, C‑76/06 P, EU:C:2007:326, 79 punktą ir 2008 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Förster, C‑158/07, EU:C:2008:630, 67 punktą).
69 Šiuo klausimu pažymėtina, kad numatomumo sąvokos reikšmė daug priklauso nuo nagrinėjamos nuostatos teksto turinio, nuo ja reglamentuojamos srities ir nuo jos adresatų skaičiaus ir jų statuso. Galimybė numatyti teisės akto taikymo rezultatą neprieštarauja tam, kad atitinkamam asmeniui gali tekti pasinaudoti specialistų patarimais siekiant konkretaus atvejo aplinkybėmis tinkamai įvertinti pasekmes, kurias gali lemti tam tikras aktas (2017 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Eurofast / Komisija, T‑87/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:641, 98 punktas).
70 Taip pat, kaip teigia Parlamentas, pagal teisinio saugumo principą nedraudžiama, kad Sąjungos teisė suteiktų diskreciją kompetentingai administracijai arba kad šioje teisėje būtų naudojamos neapibrėžtos teisės sąvokos, kurias konkrečiu atveju aiškintų ir taikytų ši administracija, be įtakos Sąjungos teismo kontrolei (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2008 m. gegužės 22 d. Sprendimo Evonik Degussa / Komisija, C‑266/06 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2008:295, 45 punktą ir 2008 m. liepos 8 d. Sprendimo AC‑Treuhand / Komisija, T‑99/04, EU:T:2008:256, 163 punktą).
71 Be to, teisinio saugumo reikalavimai neturi būti aiškinami taip, kad pagal juos normoje, kurioje vartojama neapibrėžta teisės sąvoka, būtų nurodyti įvairūs konkretūs atvejai, kuriais ji gali būti taikoma, nes teisės aktų leidėjas negali iš anksto numatyti visų šių atvejų (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 20 d. Sprendimo Marco Tronchetti Provera ir kt., C‑206/16, EU:C:2017:572, 42 punktą).
72 Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti nacionalines partijas, nustatytas Reglamento Nr. 2004/2003 7 straipsnyje, yra aiškus. Be to, draudimas netiesiogiai finansuoti iš tikrųjų yra draudimo tiesiogiai finansuoti pasekmė, nes antraip šį draudimą būtų galima lengvai apeiti. Dėl draudimo netiesiogiai finansuoti turinio reikia konstatuoti, kad kalbama apie neapibrėžtą teisės sąvoką ir kad aptariamoje nuostatoje nepateikiama išsami šios sąvokos apibrėžtis ar veiksmų, galinčių patekti į šio draudimo taikymo sritį, sąrašas. Tačiau reikia pripažinti, jog, kaip teigia Parlamentas, rūpestingas ūkio subjektas turi galėti numatyti, kad esama netiesioginio finansavimo, kai nacionalinė politinė partija turi finansinės naudos, pirmiausia išvengdama išlaidų, kurių būtų turėjusi patirti, net jeigu jokios lėšos nėra tiesiogiai pervestos. Kitaip tariant, negalima pripažinti, jog rūpestinga politinė partija Europos lygmeniu negali numatyti, kad kokios nors naudos suteikimas nacionalinei politinei partijai, šiai nepatiriant dėl to išlaidų, reiškia netiesioginį pastarosios partijos veiklos finansavimą.
73 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl Reglamento Nr. 2004/2003 7 straipsnio pažeidimo
74 Nurodydamas trečiąjį pagrindą ieškovas teigia, kad ginčijamame sprendime klaidingai nustatyta, jog išlaidos, susijusios su ginčijamu plakatu, reiškia netiesioginį nacionalinių partijų finansavimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2004/2003 7 straipsnį; taip yra iš esmės dėl dviejų priežasčių.
75 Pirma, ieškovo teigimu, ginčijamas plakatas reiškia Europos lygmens kampaniją, pradėtą 2015 m. birželio 10 d. Parlamento būstinėje Strasbūre (Prancūzija) siekiant, kad Sąjungos piliečiai sužinotų apie neigiamas Šengeno susitarimo pasekmes migracijos srautams. Ieškovas tvirtina, kad vykdydamas kampaniją, apimančią visas Sąjungos valstybes nares, jis nusprendė savo interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose pateikti įvairių plakatų su Sąjungos vėliava, o Prancūzijoje ir Belgijoje, susijusiose su ypač dideliais migracijos srautais, buvo vykdomos specifinės reklamos kampanijos. Jis pabrėžia, kad Front national nebuvo susijęs su šia kampanija Prancūzijoje ir nesurengė jokios spaudos konferencijos šia tema. Be to, tuo metu regionų lygmens rinkimai Prancūzijoje turėjo vykti dar negreitai ir juose didžiausias dėmesys buvo skiriamas klausimams, tiesiogiai nesusijusiems su migracijos srautais.
76 Ieškovo teigimu, pritarus Parlamento teiginiui jis būtų priverstas vykdyti reklamos kampanijas vien tik temomis, visiškai nesusijusiomis su politiniais Front national interesais, o tai neįmanoma, nes nacionalinei politinei partijai rūpi visos temos, kurios gali dominti piliečius. Jis priduria, kad migracijos srautų ir Šengeno susitarimo tema yra Europos lygmens tema.
77 Antra, ieškovas teigia, kad nurodyti tariami nacionalinių politinių partijų, t. y. Front national ir Vlaams Belang, logotipai, buvo penkis kartus mažesni už ieškovo logotipą. Todėl šis atvejis skiriasi nuo precedento, kurį mini Parlamentas savo 2016 m. liepos 22 d. ir rugpjūčio 10 d. raštuose, kai aptariami logotipai buvo vienodo dydžio. Be to, ieškovas pažymi, kad pagal Politinėms partijoms ir politiniams fondams Europos lygmeniu Parlamento skiriamų dotacijų veiklai gairių, susijusių su kampanijų, rengiamų vykstant rinkimams į Parlamentą, finansavimu, 6 punkto 7 papunktį politinių partijų Europos lygmeniu pavadinimai ir logotipai skelbimuose neturi būti mažiau matomi nei nacionalinių partijų ar kandidatų logotipai, siekiant, kad pagalba nebūtų laikoma netiesiogine finansine pagalba.
78 Ieškovas teigia, kad tariamu Front national logotipu plakatuose buvo siekiama ne netiesiogiai suteikti naudos šiai nacionalinei politinei partijai, o padaryti kampaniją suprantamą Prancūzijos piliečiams. Tas pats pasakytina ir apie tariamą Vlaams Belang logotipą, kiek tai susiję su Belgijai skirtais plakatais.
79 Savo rašytiniuose dokumentuose ieškovas taip pat teigia, kad logotipas, pateikiamas Prancūzijai skirtuose plakatuose, buvo ne Front national logotipas, nes šios partijos logotipas – trispalvė (mėlynos, baltos ir raudonos spalvų) liepsna, o ginčijamas logotipas buvo tik dviejų spalvų. Todėl tai yra Front national delegacijos ieškovo viduje logotipas, o ne paties Front national logotipas. Be to, ieškovas priduria, jog Parlamentas nepateikia įrodymų, kad Prancūzijos visuomenė suvokia šį plakatą kaip Front national plakatą. Iš tikrųjų šiame plakate aiškiai nurodyta, kad „atsakomybė už šį turinį tenka vien“ ieškovui.
80 Tačiau per teismo posėdį ieškovas pripažino, kad dėl ginčijamo logotipo plakatas visuomenei gali asocijuotis su Front national, nes ji gali neįžvelgti skirtumo. Vis dėlto jis teigia, jog iš tikrųjų būtina, kad visuomenei šis logotipas galėtų asocijuotis su nacionaline politine partija, šiuo atveju – su Front national, kad, nežinodama politinių partijų Europos lygmeniu, ji galėtų nustatyti pranešimo kilmę.
81 Parlamentas ginčija ieškovo argumentus.
82 Primintina, kad pagal Reglamento Nr. 2004/2003 7 straipsnį politinių partijų Europos lygmeniu lėšos iš Sąjungos bendrojo biudžeto arba iš bet kurio kito šaltinio negali būti naudojamos tiesiogiai ar netiesiogiai kitoms politinėms partijoms, pirmiausia nacionalinėms partijoms arba nacionaliniams kandidatams, finansuoti. Be to, kaip minėta šio sprendimo 72 punkte, galima manyti, kad esama netiesioginio finansavimo, kai nacionalinė politinė partija turi finansinės naudos, pirmiausia išvengdama išlaidų, kurių būtų turėjusi patirti, net jeigu jokios lėšos nėra tiesiogiai pervestos.
83 Todėl nagrinėjant trečiąjį pagrindą reikia nustatyti, ar ginčijamame sprendime klaidingai nuspręsta, kad dvi nacionalinės politinės partijos, t. y. Front national ir Vlaams Belang, dėl kampanijos vykdymo turėjo netiesioginės finansinės naudos. Sprendžiant šį klausimą reikia atsižvelgti į įvairius veiksnius, susijusius su kampanijos turiniu ir visuomenės suvokimu, taip pat į geografinius ir laiko veiksnius.
84 Pirma, dėl kampanijos turinio pažymėtina, kad, Parlamento nuomone, problemų kelia ne jos tema, t. y. tariamos Šengeno susitarimo pasekmės migracijos srautams. Iš tikrųjų, iš 2016 m. liepos 22 d. Parlamento rašto, 2016 m. rugsėjo 5 d. Parlamento Generalinio sekretoriaus rašto šios institucijos biurui ir 2016 m. rugsėjo 26 d. Parlamento rašto, kuriuo pranešta apie ginčijamą sprendimą, matyti, jog svarbiausias šį sprendimą pagrindžiantis motyvas tas, kad visuomenė gali manyti, jog šią kampaniją vykdo, bent jau iš dalies, Front national ir Vlaams Belang. Taigi, priešingai, nei teigia ieškovas, Parlamento pateikiamas aiškinimas nereiškia, kad ieškovas, siekdamas atsižvelgti į Reglamento Nr. 2004/2003 7 straipsnį, privalo vykdyti kampaniją temomis, visiškai nesusijusiomis su jokios nacionalinės politinės partijos interesais.
85 Antra, kaip minėta šio sprendimo 84 punkte, svarbiausias ginčijamą sprendimą pagrindžiantis motyvas yra tas, kad visuomenė gali manyti, jog šią kampaniją vykdo, bent jau iš dalies, Front national ir Vlaams Belang, nesant tinkamo bendro finansavimo. Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad kampanijos, kuri, visuomenės manymu, buvo bent jau kartu rengiama su nacionaline politine partija, nors ši tinkamai neprisidėjo prie jos finansavimo, vykdymas gali nacionalinei politinei partijai suteikti netiesioginę finansinę naudą. Iš tikrųjų tokiu atveju nacionalinė politinė partija naudojasi tuo, kad tampa labiau matoma visuomenei, ir tuo, kad plačiai paskleidžiama mintis, kuriai ši partija pritaria, nors ji visiškai nepatyrė išlaidų, susijusių su šios kampanijos vykdymu.
86 Nagrinėjamu atveju, nors ieškovas savo rašytiniuose dokumentuose mėgino įrodyti, kad Prancūzijai skirtuose plakatuose pateikiamas logotipas iš tikrųjų nebuvo Front national logotipas ir kad Parlamentas neįrodė, jog Prancūzijos visuomenė suvokia šį plakatą kaip Front national plakatą, reikia konstatuoti, kad per teismo posėdį ieškovas atsisakė šių argumentų, pripažindamas, kad dėl logotipo šis plakatas visuomenei gali asocijuotis su Front national.
87 Be to, reikia konstatuoti, kad ieškovas savo rašytiniuose dokumentuose nepateikė jokio argumento, kuriuo būtų siekiama ginčyti teiginį, susijusį su aplinkybe, kad plakate nyderlandų kalba pateikiamas logotipas yra Vlaams Belang logotipas. Per teismo posėdį atsakydamas į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus ieškovas pripažino, kad iš tikrųjų tai yra Vlaams Belang logotipas.
88 Todėl ginčijamame sprendime nepadaryta klaida nusprendžiant, kad nagrinėjamu atveju visuomenė gali manyti, kad kampaniją vykdo, bent jau iš dalies, Front national ir Vlaams Belang.
89 Be to, reikia atmesti ieškinio 68 punkte ieškovo pateiktą ir per teismo posėdį pabrėžtinai pakartotą argumentą, pagal kurį Front national ir Vlaams Belang logotipus atitinkamai buvo būtina pateikti siekiant, kad piliečiai galėtų nustatyti kampanijos rengėją. Nors iš tikrųjų politinė partija Europos lygmeniu gali rengti kampaniją kartu su nacionaline politine partija, vis dėlto tokiu atveju nacionalinė politinė partija turi tinkamai prisidėti prie šios kampanijos finansavimo tam, kad nebūtų pažeistas draudimas netiesiogiai finansuoti, nustatytas Reglamento Nr. 2004/2003 7 straipsnyje. Šiuo klausimu konstatuotina, kad ieškovas neteigia, jog aptariamos nacionalinės politinės partijos, t. y. Front national ir Vlaams Belang, kaip nors prisidėjo prie kampanijos finansavimo.
90 Taip pat reikia atmesti ieškovo argumentą, susijusį su logotipo dydžiu. Iš tikrųjų aplinkybės, kad plakatuose pateikiamas ieškovo logotipas yra didesnis už Front national ir Vlaams Belang logotipą (jos negalima paneigti), nepakanka galimybei, kad kampanija asocijuosis, bet jau iš dalies, su aptariamomis nacionalinėmis politinėmis partijomis, atmesti. Priešingai, nei teigia ieškovas, ne vien tuo atveju, jei politinės partijos Europos lygmeniu logotipas yra panašaus dydžio kaip aptariamos nacionalinės politinės partijos logotipas, galima manyti, kad nacionalinei politinei partijai suteikta netiesioginė nauda. Jei nacionalinės politinės partijos logotipas mažesnis už politinės partijos Europos lygmeniu logotipą, kaip yra nagrinėjamu atveju, Parlamentas pagrįstai gali daryti išvadą, kad visuomenė manys, jog aptariamą kampaniją bent jau iš dalies rengia nacionalinė politinė partija, nes šios partijos logotipas lieka atpažįstamas.
91 Reikia atmesti ir ieškovo argumentą, grindžiamą Politinėms partijoms ir politiniams fondams Europos lygmeniu Parlamento skiriamų dotacijų veiklai gairių 6 punkto 7 papunkčiu. Iš tikrųjų, kaip teisingai teigia Parlamentas, ši nuostata susijusi su kampanijomis, rengiamomis vykstant rinkimams į Europos Parlamentą, kuriuose būtinai turi dalyvauti nacionalinės politinės partijos, nes būtent jos, o ne politinės partijos Europos lygmeniu dalyvauja rinkimuose į Parlamentą. Tačiau aptariama kampanija nebuvo susijusi su rinkimais į Parlamentą. Todėl šiam argumentui negalima pritarti.
92 Galiausiai dėl pastabos plakato apačioje, pagal kurią „atsakomybė už šį turinį tenka vien“ ieškovui, pažymėtina, kad ši pastaba dėl mažų raidžių nelabai matyti. Be to, ši pastaba, bent jau plakate, kuris pateikiamas internete, socialiniuose tinkluose, yra neįskaitoma.
93 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pažymėti, kad veiksnys, susijęs su visuomenės suvokimu, atsižvelgiant į nacionalinių politinių partijų logotipų buvimą, patvirtina, kad vykdant kampaniją, kurią visiškai finansavo ieškovas, šioms partijoms galėjo būti suteikta netiesioginė nauda.
94 Trečia, dėl geografinio veiksnio pažymėtina, jog Parlamentas pagrįstai kaip svarbią aplinkybę nurodė tai, kad kampanija buvo susijusi pirmiausia su dviem Sąjungos šalimis, Prancūzija ir Belgija, kaip matyti būtent iš Prancūzijos ir Flandrijos regiono vėliavų, taip pat Front national ir Vlaams Belang logotipų panaudojimo. Pridurtina, kad ieškovas teigia, jog ši kampanija buvo vykdoma Sąjungos lygmeniu, tačiau nepateikia jokio įrodymo. Be to, paprasčiausias plakato versijos su Sąjungos vėliava pateikimas ieškovo interneto svetainėje ir jo socialinių tinklų puslapiuose, jei taip ir buvo padaryta, remiantis mastu nelygintinas su reklamos kampanija, vykdyta Prancūzijoje ir Belgijoje.
95 Dėl ieškovo argumento, susijusio su kampanijos pradėjimu Parlamento būstinėje Strasbūre, pakanka pažymėti, kad vien šios aplinkybės nepakanka siekiant įrodyti, kad nacionalinės politinės partijos nebuvo netiesiogiai finansuojamos, atsižvelgiant ne tik į kitus veiksnius, bet ir į argumentus, susijusius su geografiniu veiksniu, išdėstytus šio sprendimo 94 punkte.
96 Ketvirta, kalbant apie laiko veiksnį, reikia atmesti ieškovo argumentą, pagal kurį regionų lygmens rinkimai Prancūzijoje turėjo vykti dar negreitai. Pirma, neatsižvelgiant į tai, kad per šiuos rinkimus prancūzišką plakatą galėjo veiksmingai panaudoti Front national, jo nariai arba jį palaikantys asmenys, priešingai, nei teigia ieškovas, penkių mėnesių laikotarpis nuo kampanijos pradžios iki šių rinkimų neatrodo pakankamas, kad būtų neįtikinama galimybė pasinaudoti šia kampanija šių rinkimų tikslais. Antra, bet kuriuo atveju pažymėtina, kad laiko veiksnys – tai vienas iš veiksnių, į kuriuos gali būti atsižvelgta, kaip matyti iš šio sprendimo 83 punkto. Tačiau tai nėra būtina sąlyga ar net pats svarbiausias veiksnys. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į 2016 m. liepos 22 d. Parlamento raštą, 2016 m. rugsėjo 5 d. Parlamento Generalinio sekretoriaus raštą šios institucijos biurui ir 2016 m. rugsėjo 26 d. Parlamento raštą, kuriuo pranešta apie ginčijamą sprendimą, reikia konstatuoti, jog aplinkybė, kad galbūt greitai turėjo vykti aptariami rinkimai, nebuvo viena iš tų, į kurias Parlamentas atsižvelgė nuspręsdamas, kad buvo netiesiogiai finansuojamos nacionalinės politinės partijos. Dėl to nereikėtų priekaištauti, nes nacionalinės politinės partijos gaunama nauda, susijusi su įvaizdžiu ir matomumu, nebūtinai turi sietis su konkrečiu rinkimų laikotarpiu.
97 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
98 Todėl reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
99 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, jis turi padengti savo ir Parlamento bylinėjimosi išlaidas pagal pastarojo pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Mouvement pour une Europe des nations et des libertés padengia savo ir Europos Parlamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbtas 2018 m. lapkričio 27 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
E. Coulon