TEISINGUMO TEISMO PIRMININKO NUTARTIS
2021 m. vasario 25 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Pagreitinta procedūra – Veiksmingumo nebuvimas – Sąsaja su nacionaline laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra“
Sujungtose bylose C‑14/21 ir C‑15/21
dėl Tribunale amministrativo regionale per la Sicilia (Sicilijos regiono administracinis teismas, Italija) 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimais, kuriuos Teisingumo Teismas gavo 2021 m. sausio 8 d., pagal SESV 267 straipsnį pateiktų dviejų prašymų priimti prejudicinį sprendimą
Sea Watch eV
prieš
Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti (C‑14/21 ir C‑15/21),
Capitaneria di Porto di Palermo (C‑14/21),
Capitaneria di Porto di Porto Empedocle (C‑15/21),
TEISINGUMO TEISMO pirmininkas,
išklausęs teisėją pranešėją J. Passer ir generalinį advokatą A. Rantos,
priima šią
Nutartį
1 Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/16/EB dėl uosto valstybės vykdomos kontrolės (OL L 131, 2009, p. 57) ir 1974 m. lapkričio 1 d. Londone sudarytos Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (Jungtinių Tautų sutarčių rinkinys, 1185 t., Nr. 18961, p. 3) išaiškinimo.
2 Šie prašymai pateikti nagrinėjant du ginčus: tarp Sea Watch eV ir Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti (Infrastruktūros ir transporto ministerija, Italija) bei Capitaneria di Porto di Palermo (Palermo uosto kapitono valdyba, Italija) ir tarp Sea Watch ir tos pačios ministerijos ir Capitaneria di Porto di Porto Empedocle (Porto Empedoklės uosto kapitono valdyba, Italija) dėl kiekvienos iš šių uosto kapitono valdybų duotų dviejų nurodymų sulaikyti atitinkamai laivus Sea Watch 4 ir Sea Watch 3.
Pagrindinės bylos
3 Sea Watch yra pelno nesiekianti humanitarinė organizacija, turinti buveinę Berlyne (Vokietija). Jos įstatuose nurodyta, kad jos veiklos tikslas yra visų pirma gelbėti į sunkią padėtį ar pavojų jūroje patekusius asmenis, taip pat laivus ir eksploatuoti ir prižiūrėti skraidymo įrangą, siekiant gelbėti šiuos asmenis. Atsižvelgdama į šį tikslą, ji praktiškai vykdo asmenų paieškos ir gelbėjimo veiklą Viduržemio jūroje naudodama jai nuosavybės teise priklausančius ir jos pačios eksploatuojamus laivus. Tarp šių laivų, be kita ko, yra du laivai, atitinkamai pavadinti Sea Watch 3 ir Sea Watch 4, įregistruoti Vokietijos nacionaliniame registre, plaukiojantys su Vokietijos vėliava, kurie abu buvo patvirtinti Vokietijoje įsteigtos klasifikavimo ir sertifikavimo įstaigos, kaip „bendros paskirties universalūs krovininiai laivai“.
4 2020 m. vasarą laivai Sea Watch 3 ir Sea Watch 4 vienas po kito išplaukė iš Burjanos (Ispanija) uosto ir išgelbėjo kelis šimtus į sunkią padėtį jūroje patekusių žmonių tarptautiniuose Viduržemio jūros vandenyse. Vėliau Italian Maritime Rescue Coordination Centre (Italijos gelbėjimo jūroje koordinavimo centras) informavo šių laivų vadus, kad Ministero degli Interni (Vidaus reikalų ministerija, Italija) išdavė leidimą išlaipinti atitinkamus asmenis iš šių laivų ir įlaipinti juos į Palermo (Italija) uoste esančius laivus, kiek susiję su Sea Watch 4, ir į Porto Empedoklės (Italija) uoste esančius laivus, kiek susiję su Sea Watch 3, taigi jiems buvo nurodyta atplukdyti laivus į šiuos uostus siekiant atlikti minėtas operacijas.
5 Kai jos buvo užbaigtos, Ministro della Sanità (Visuomenės sveikatos ministras, Italija) nurodė, kad šie du laivai turi likti išmetę inkarus netoli minėtų uostų, pirma, siekiant izoliuoti įgulas, kad būtų užkirstas kelias COVID-19 užkrato plitimui, ir, antra, jų valymo, dezinfekavimo bei sanitarinio sertifikavimo tikslais.
6 Pasibaigus valymo ir dezinfekavimo procedūroms, Palermo uosto kapitono ir Porto Empedoklės uosto kapitonų valdybos atliko patikrinimus laive, o vėliau nurodė sulaikyti atitinkamai Sea Watch 4 ir Sea Watch 3 dėl to, kad šiuose laivuose nustatė techninių ir operatyvinių pažeidimų, kai kurie pažeidimai turėjo būti kvalifikuojami kaip „rimti“, todėl jais buvo galima pagrįsti šį sulaikymą.
7 Nuo to laiko Sea Watch tam tikrus pažeidimus nutraukė. Tačiau ji mano, kad likę pažeidimai (toliau – nagrinėjami pažeidimai) nėra įrodyti. Šie pažeidimai iš esmės susiję su tuo, kad, kompetentingų Italijos institucijų teigimu, laivai Sea Watch 3 ir Sea Watch 4 nėra sertifikuoti priimti į laivą ir vežti kelis šimtus žmonių, nors tai buvo daroma 2020 m. vasarą, ir neturi tinkamos techninės įrangos, visų pirma skirtos nuotekoms valyti, dušams ir tualetams.
8 Šiomis aplinkybėmis Sea Watch pareiškė Tribunale amministrativo regionale per la Sicilia (Sicilijos regiono administracinis teismas, Italija) du ieškinius dėl priemonių, kuriomis Palermo uosto kapitono valdyba ir Porto Empedoklės uosto kapitono valdyba nurodė atitinkamai sulaikyti laivus Sea Watch 4 ir Sea Watch 3, kol bus nutraukti aptariami pažeidimai, panaikinimo, taip pat dėl šias priemones papildančių apžiūros ataskaitų ir dėl visų iki ir po šių priemonių taikymo atliktų bei su jomis susijusių veiksmų.
9 Be to, Sea Watch prie šių ieškinių pridėjo prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuos pagrindė rimtos ir nepataisomos žalos grėsme, kaip tai suprantama pagal šioje srityje taikytinas Italijos teisės nuostatas.
10 Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas juose, be kita ko, nurodo, kad iš pagrindinėse bylose esančių duomenų matyti, jog skirtingų nuomonių dėl nagrinėjamų pažeidimų laikosi ne tik šių ginčų šalys, bet ir Italijos, uosto valstybės, taip pat Vokietijos, vėliavos valstybės, kompetentingos institucijos. Iš tikrųjų kompetentingos Italijos institucijos iš esmės mano, kad šie pažeidimai yra nustatyti ir turi būti nutraukti, o kompetentingos Vokietijos institucijos mano, kad, teisingai aiškinant taikytinas Sąjungos teisės ir tarptautinės teisės nuostatas, galima daryti išvadą, jog tokių pažeidimų nėra.
11 Atsižvelgdamas į šią situaciją, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad aiškinant Direktyvą 2009/16 ir Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje kyla sudėtingų, naujų ir visoms valstybėms narėms labai svarbių teisės klausimų, į kuriuos būtina atsakyti, kad jis galėtų priimti sprendimus pagrindinėse bylose.
12 Šiomis aplinkybėmis Tribunale amministrativo regionale per la Sicilia (Sicilijos regiono administracinis teismas) nusprendė sustabdyti abiejų pagrindinių bylų nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui penkis beveik identiškai suformuluotus prejudicinius klausimus. Jis taip pat paprašė Teisingumo Teismo šias bylas nagrinėti taikant Teisingumo Teismo procedūros reglamento 105 straipsnyje numatytą pagreitintą procedūrą.
13 2021 m. vasario 2 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu šios bylos buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas Teisingumo Teismo sprendimas.
Dėl prašymų taikyti pagreitintą procedūrą
14 Vadovaujantis Procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalimi, jeigu dėl bylos pobūdžio reikia, kad ji būtų greitai išnagrinėta, Teisingumo Teismo pirmininkas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymu arba išimties tvarka – savo iniciatyva gali nuspręsti, kad ši byla bus nagrinėjama taikant pagreitintą procedūrą, nukrypstančią nuo šio Procedūros reglamento nuostatų.
15 Šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo prašymus nagrinėjamoms byloms taikyti šioje nuostatoje numatytą pagreitintą procedūrą grindžia toliau nurodytomis aplinkybėmis.
16 Pirmiausia tas teismas iš esmės pabrėžia, kad šios bylos susijusios su jautria sritimi, nes jose nagrinėjama į sunkią padėtį Viduržemio jūroje patekusių asmenų gelbėjimo veikla, kurią nuo 2014 ir 2015 m. vykdo humanitarinės nevyriausybinės organizacijos, visų pirma pasinaudodamos su valstybių narių vėliava plaukiojančiais laivais, tarp kurių yra Sea Watch 3 ir Sea Watch 4.
17 Be to, minėtas teismas iš esmės nurodo, kad Sea Watch valdomiems laivams taikytos sulaikymo priemonės yra vienos iš priemonių, kuriomis gali būti daromas poveikis visai ankstesniame punkte nurodytai veiklai. Iš tikrųjų beveik visiems šią veiklą vykdantiems laivams šiuo metu taikomos įvairių Italijos uostų (visų pirma Olbijos, Palermo, Porto Empedoklės ir Venecijos uostų) kapitonų valdybų priimtos sulaikymo priemonės, grindžiamos tuo, kad jie neatitinka nustatytų reikalavimų.
18 Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad, atsižvelgiant į šią situaciją, būtina skubiai išaiškinti šios veiklos vykdymo teisinį pagrindą, ir pažymi ne tik tai, kad saugos ir sveikatos reikalavimų laikymasis yra viešosios tvarkos klausimas, bet ir tai, kad, nesant tokio paaiškinimo, šiuo metu nėra jokios priemonės nutraukti laivų sulaikymo praktiką.
19 Galiausiai tas teismas mano, kad Teisingumo Teismas, taikydamas vidutinius bylų nagrinėjimo terminus, negalės išspręsti pagrindinių bylų iki 2021 m. vasaros pradžios, nors iš ankstesnių metų patirties matyti, kad būtent šiuo metų laiku tokios nevyriausybinės organizacijos, kaip Sea Watch, paprastai įvykdo daugiausia į sunkią padėtį Viduržemio jūroje patekusių asmenų gelbėjimo operacijų.
20 Atsižvelgdamas į visa tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad jam reikia greitai gauti atsakymus į Teisingumo Teismui pateiktus klausimus, ir pažymi, kad, atsižvelgdamas į savo prašymus taikyti pagreitintą procedūrą, jis pats, laikinai ir nedarydamas įtakos galutiniam sprendimui šiuo klausimu, kuris bus priimtas gavus Teisingumo Teismo atsakymą į šiuos klausimus, atmetė Sea Watch pateiktus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
21 Atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytas aplinkybes, reikia pažymėti, kad, pirma, kaip matyti iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos, teisinis netikrumas, galintis daryti įtaką vienos iš nacionalinės bylos, kurią nagrinėjantis kompetentingas teismas mano esant reikalinga pateikti Teisingumo Teismui klausimus dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, šalių veiklai, ir šios bylos šalies teisėtas interesas kuo greičiau sužinoti pagal Sąjungos teisės aktus turimas teises yra aplinkybės, galinčios susidaryti daugelyje bylų, kuriomis negalima pagrįsti Procedūros reglamento 105 straipsnyje numatytos pagreitintos procedūros taikymo prejudicinėje byloje (šiuo klausimu žr. 2017 m. gruodžio 20 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties M. A. ir kt., C‑661/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:1024, 16 punktą ir 2021 m. sausio 14 d. Sprendimo The International Protection Appeals Tribunal ir kt., C‑322/19 ir C‑385/19, EU:C:2021:11, 47 punktą).
22 Iš tikrųjų ši pagreitinta procedūra yra procesinė priemonė reaguoti į ypatingą nepaprastąją padėtį, kuri turi būti nustatyta atsižvelgiant į ypatingas bylos aplinkybes, su kuriomis siejamas prašymas taikyti pagreitintą procedūrą (šiuo klausimu žr. 2017 m. gruodžio 20 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties M. A. ir kt., C‑661/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:1024, 17 punktą).
23 Antra, dėl tos pačios priežasties didelis asmenų, kurie gali atsidurti tokioje pačioje situacijoje kaip ir pagrindinės bylos šalys, arba teisinių situacijų, kurios potencialiai gali būti susijusios su sprendimu, kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės priimti, gavęs atsakymus į Teisingumo Teismui pateiktus prejudicinius klausimus, arba sprendimų, kuriuos šiam teismui arba kitiems nacionaliniams teismams gali tekti priimti panašiose bylose, skaičius savaime nėra išimtinė aplinkybė, kuria būtų galima pagrįsti pagreitintos procedūros taikymą (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Banco Santander, C‑96/16, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:566, 18 punktą; 2018 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Minister for Justice and Equality, C‑508/18 ir C‑509/18, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:766, 14 punktą ir 2020 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Staatsanwaltschaft Wien (Suklastoti mokėjimo nurodymai), C‑584/19, EU:C:2020:1002, 36 punktą).
24 Taigi reikia konstatuoti, kad, nors matyti, jog ginčai pagrindinėse bylose ir Teisingumo Teismo atsakymai į jam pateiktus klausimus nagrinėjamoje Sąjungos teisės srityje yra svarbūs ir jautrūs (pagal analogiją žr. Teisingumo Teismo pirmininko 2018 m. kovo 8 d. Nutarties Vitali, C‑63/18, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:199, 16 punktą ir 2019 m. vasario 27 d. Nutarties M. V. ir kt., C‑760/18, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:170, 17 punktą), šios skirtingos aplinkybės, kurių buvimas nagrinėjamu atveju aiškiai matyti iš šios nutarties 17 ir 18 punktuose apibendrintų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teiginių, negali tapti pagrindas šioms byloms taikyti pagreitintą procedūrą.
25 Galiausiai, trečia, iš šios nutarties 16 ir 19 punktuose apibendrintų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teiginių akivaizdžiai matyti, kad byloms, dėl kurių šis teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, be teisinių uždavinių ir konkrečių jų pasekmių, taip pat būdinga svarbi ir subtili žmogiškoji plotmė, nes jos susijusios su sąlygomis, kuriomis humanitarinės paskirties nevyriausybinės organizacijos turi vykdyti į sunkią padėtį ar pavojų jūroje patekusių asmenų gelbėjimo veiklą. Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma pabrėžia, jog prašo taikyti pagreitintą procedūrą, kad Teisingumo Teismo atsakymus gautų per tam tikrą terminą, o tai leistų priimti sprendimus pagrindinėse bylose iki 2021 m. vasaros pradžios, nes, kaip rodo patirtis, šiuo metų laiku paprastai tenka įvykdyti daugiausia į sunkią padėtį Viduržemio jūroje patekusių asmenų gelbėjimo operacijų.
26 Vis dėlto, kaip matyti iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos, aplinkybe, kad nacionalinis ginčas turi būti išspręstas skubiai ir kad kompetentingas teismas turi imtis visų priemonių, kad užtikrintų greitą sprendimo byloje priėmimą, savaime negalima pagrįsti to, kad Teisingumo Teismas atitinkamą prejudicinę bylą nagrinėtų pagal Procedūros reglamento 105 straipsnyje numatytą pagreitintą procedūrą (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 31 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Mobit, C‑350/17 ir C‑351/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:626, 6 punktą ir 2017 m. lapkričio 29 d. Nutarties Bosworth ir Hurley, C‑603/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:933, 9 punktą).
27 Iš tikrųjų, kiek tai susiję su tiesioginiais ieškiniais ir apeliaciniais skundais, ši procedūra tiek savo dalyku, tiek taikymo sąlygomis skiriasi nuo Procedūros reglamento 160–166 ir 190 straipsniuose numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros (šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo pirmininko 2016 m. balandžio 7 d. Nutarties Taryba / Front Polisario, C‑104/16 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:232, 18 punktą ir 2017 m. spalio 11 d. Nutarties Komisija / Lenkija, C‑441/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:794, 15 punktą) arba prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme taikomos procedūros, nurodytos šios nutarties 20 punkte.
28 Kalbant konkrečiai, taikant Procedūros reglamento 105 straipsnyje numatytą pagreitintą procedūrą siekiama suteikti Teisingumo Teismui galimybę greitai priimti sprendimą dėl esmės jam pateiktoje prejudicinėje byloje, o ne įvertinti, ar būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas toks sprendimas.
29 Be to, skirtingai nuo šios nutarties 27 punkte nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrų, taikant pagreitintą procedūrą Teisingumo Teismui neleidžiama nedelsiant ir prireikus laikinai pareikšti nuomonės dėl jam pateiktų klausimų ir jis pirmiausia įpareigojamas paisyti teisės pateikti rašytines pastabas, kurią pagal Procedūros reglamento 105 straipsnio 3 dalį turi pagrindinės bylos šalys ir kiti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje nurodyti suinteresuotieji asmenys, įskaitant valstybes nares, kurios pagal šio reglamento 38 straipsnio 4 dalį gali pateikti pastabas savo oficialiąja kalba. Be terminų, susijusių su šio reikalavimo laikymusi, be kita ko, reikia laikytis terminų, susijusių su prašymo priimti prejudicinį sprendimą vertimu į įvairias oficialiąsias Sąjungos kalbas, valstybių narių pateiktomis rašytinėmis pastabomis proceso kalba, paskui – Teisingumo Teismo sprendimo paskelbimu.
30 Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į šiuos reikalavimus ir į datą, kurią nacionalinis teismas pateikė prašymus priimti prejudicinį sprendimą, Teisingumo Teismas nemano, kad, net ir taikydamas šioms byloms pagreitintą procedūrą, jis galėtų priimti sprendimą dėl šių bylų per tinkamo teisingumo vykdymo reikalavimus atitinkantį terminą, kad prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pavyktų išspręsti pagrindines bylas iki 2021 m. vasaros pradžios, o tai prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė turįs padaryti dėl šios nutarties 19 ir 25 punktuose nurodytų priežasčių.
31 Darytina išvada, kad tokios procedūros taikymas bet kuriuo atveju nepadėtų pasiekti pirmesniame šios nutarties punkte nurodyto tikslo, todėl šiose bylose būtų neveiksmingas (pagal analogiją žr. 2017 m. gruodžio 20 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties de Diego Porras, C‑619/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:1025, 25 punktą). Taigi šios bylos aplinkybės nėra pagrindas Teisingumo Teismui nukrypti nuo nuostatų, kurios tokiais atvejais paprastai taikomos remiantis Procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalimi.
32 Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kiekvienas nacionalinis teismas, nagrinėjantis Sąjungos teisės nuostatomis reglamentuojamą ginčą, turi turėti galią taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis galėtų užtikrinti visišką sprendimo dėl teisių, kuriomis remiamasi pagal Sąjungos teisę, buvimo veiksmingumą, prireikus netaikydamas vidaus teisės normų, kurios trukdytų pasinaudoti šia galia. Taip a fortiori yra tuo atveju, kai kompetentingas nacionalinis teismas nusprendžia sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus, nes gali paaiškėti, kad tokiomis laikinosiomis priemonėmis galima tinkamai užtikrinti SESV 267 straipsnyje nustatytos prašymo priimti prejudicinį sprendimą teikimo sistemos veiksmingumą (šiuo klausimu žr. 1990 m. birželio 19 d. Sprendimo Factortame ir kt., C‑213/89, EU:C:1990:257, 21–23 punktus).
33 Taigi nacionalinis teismas, nagrinėjantis skubų ginčą, galintis geriausiai įvertinti konkrečią šalių keliamą problemą ir manantis, kad būtina pateikti Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, pirmiausia turi, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą, priimti visas tinkamas laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrintas visiškas sprendimo, kurį jis pats turi priimti, veiksmingumas (šiuo klausimu žr. 2018 m. balandžio 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Gómez del Moral Guasch, C‑125/18, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:253, 15 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
34 Taigi nagrinėjamu atveju būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės, kaip jis numatė šios nutarties 20 punkte trumpai apibūdintuose prašymuose priimti prejudicinį sprendimą, nuspręsti, ar laikinosios priemonės yra tinkamos, siekiant užtikrinti visišką sprendimų, kuriuos jis turi priimti, veiksmingumą ir prireikus nustatyti priemones, kurių reikia imtis.
35 Savo ruožtu Teisingumo Teismas, remdamasis Procedūros reglamento 53 straipsnio 3 dalimi, šias bylas išnagrinės pirmiausia, atsižvelgdamas į konkrečias jų aplinkybes, apibūdintas šios nutarties 16–19 punktuose apibendrintuose prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teiginiuose.
36 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad negali būti patenkinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymai šioms byloms taikyti Procedūros reglamento 105 straipsnyje numatytą pagreitintą procedūrą.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismo pirmininkas nutaria:
Atmesti Tribunale amministrativo regionale per la Sicilia (Sicilijos regiono administracinis teismas, Italija) prašymus sujungtoms byloms C‑14/21 ir C‑15/21 taikyti Teisingumo Teismo procedūros reglamento 105 straipsnyje numatytą pagreitintą procedūrą.
Parašai.