Byla C‑442/16

Florea Gusa

prieš

Minister for Social Protection ir kt.

(Court of Appeal (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 2004/38/EB – Savarankiškai dirbančio asmens veiklą nutraukęs asmuo – Savarankiškai dirbančio asmens statuso išlaikymas – Teisė gyventi šalyje – Valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos nedarbo išmoka skiriama tik asmenims, turintiems teisę gyventi šios valstybės narės teritorijoje“

Santrauka – 2017 m. gruodžio 20 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Direktyva 2004/38 – Teisė gyventi šalyje ilgiau kaip tris mėnesius – Pagal darbo sutartį dirbantys ir savarankiškai dirbantys asmenys – Valstybės narės pilietis, ketverius metus vykdęs veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo priimančiojoje valstybėje narėje, bet šią veiklą nutraukęs dėl darbo nebuvimo toje valstybėje narėje – Savarankiškai dirbančio asmens statuso išlaikymas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalies a punktas ir 3 dalies b punktas)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, 7 straipsnio 3 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės pilietis, kuris maždaug ketverius metus teisėtai gyveno ir kaip savarankiškai dirbantis asmuo vykdė veiklą kitoje valstybėje narėje, bet nutraukė šią veiklą dėl tinkamai konstatuoto darbo nebuvimo, kurį lėmė nuo jo nepriklausančios priežastys, ir užsiregistravo kaip darbo ieškantis asmuo tos valstybės narės kompetentingoje užimtumo tarnyboje, išsaugo savarankiškai dirbančio asmens statusą pagal šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalies a punktą.

Pirma, iš Direktyvos 2004/38 3 ir 4 konstatuojamųjų dalių matyti, kad jos tikslas – siekiant supaprastinti ir sustiprinti Sąjungos piliečių pagrindinę ir asmeninę teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje ir palengvinti naudojimąsi šia teise – atsisakyti sektorinio ir fragmentiško požiūrio taikymo, būdingo iki šios direktyvos galiojusiems Sąjungos teisės aktams, atskirai susijusiems, be kita ko, su pagal darbo sutartį dirbančiais asmenimis ir savarankiškai dirbančiais asmenimis, parengiant vieną teisės aktą, kuris susistemina ir pertvarko tuos aktus (šiuo klausimu žr. 2014 m. birželio 19 d. Sprendimo Saint Prix, C‑507/12, EU:C:2014:2007, 25 punktą).

Šios direktyvos 7 straipsnio 3 dalies b punkto aiškinimas taip, kad jis taikomas tik asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartį daugiau kaip vienus metus, bet netaikomas tiems, kurie tą laikotarpį vykdė veiklą kaip savarankiškai dirbantys asmenys, prieštarautų šiam tikslui.

Antra, taip aiškinant atsirastų nepateisinamas skirtingas požiūris į šių dviejų kategorijų asmenis, atsižvelgiant į šia nuostata siekiamą tikslą apsaugoti asmenų, nutraukusių profesinę veiklą dėl darbo nebuvimo, kurį lėmė nuo jų nepriklausančios aplinkybės, teisę gyventi šalyje išlaikant darbuotojo statusą.

Iš tiesų, kaip ir pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, kuris gali prarasti darbą ne savo noru, be kita ko, dėl atleidimo iš darbo, taip ir savarankiškai dirbantis asmuo gali būti priverstas nutraukti veiklą. Šis asmuo gali tapti pažeidžiamas, taigi jo situacija gali būti panaši į atleisto pagal darbo sutartį dirbančio asmens situaciją. Tokiomis aplinkybėmis būtų nepateisinama nesuteikti tokiam asmeniui tos pačios apsaugos, kokia naudojasi veiklą nutraukęs pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, kiek tai susiję su teisės gyventi šalyje išlaikymu.

(žr. 40–43, 46 punktus ir rezoliucinę dalį)