Byla T‑436/10
(ištraukų skelbimas)
HIT Groep BV
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Europos įtempiamosios plieninės armatūros rinka – Kainų nustatymas, rinkos pasidalijimas ir keitimasis jautria komercine informacija – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio pažeidimas – Dukterinės bendrovės antikonkurencinių veiksmų inkriminavimo patronuojančiajai bendrovei taisyklės – Faktinės lemiamos įtakos prezumpcija – Protingas terminas“
Santrauka – 2015 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas
1. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Lemiamos įtakos, kurią patronuojančioji bendrovė daro jai 100 % priklausančioms dukterinėms bendrovėms, įskaitant kontroliuojančiosios atvejį, prezumpcija – Galimybė paneigti – Komercinės politikos nustatymas – Galimo jos savarankiškumo vertinimo kriterijai
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)
2. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Pareigos motyvuoti vertinimas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes – Būtinybė nurodyti visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes – Nebuvimas
(SESV 296 straipsnis)
3. Europos Sąjungos teisė – Principai – Proporcingumas – Apimtis
4. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Lemiamos įtakos, kurią patronuojančioji bendrovė daro jai 100 % priklausančioms dukterinėms bendrovėms, įskaitant kontroliuojančiosios bendrovės atvejį, prezumpcija – Bendrovės, norinčios paneigti šią prezumpciją, įrodinėjimo pareigos – Įrodymai, kurių nepakanka norint paneigti šią prezumpciją
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)
5. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Inkriminavimas – Įmonės „ekonominio tęstinumo“ kriterijus – Sąlygos
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis)
6. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio baudos dydžio tikslinimas – Maksimalus dydis – Skaičiavimas – Apyvarta, į kurią reikia atsižvelgti – Visų ekonominį vienetą, kuris veikė kaip įmonė, sudarančių bendrovių bendra apyvarta tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas skirti baudą
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
7. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio baudos dydžio tikslinimas – Maksimalus dydis – Tikslai
(SESV 101 ir 102 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
8. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio baudos dydžio tikslinimas – Maksimalus dydis – Skaičiavimas – Apyvarta, į kurią reikia atsižvelgti – Prieš baudos paskyrimą ėjusių ūkinių metų apyvarta – Ūkiniai metai, per kuriuos buvo perleistas visas turtas – Rėmimasis kitų ankstesnių ūkinių metų, kurie yra paskutiniai ištisi įprastos ekonominės veiklos vykdymo metai, apyvarta – Leistinumas kontroliuojančiosios bendrovės atveju
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
9. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio baudos dydžio tikslinimas – Atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo taisyklės – Baudos neskyrimas ar sumažinimas dėl kaltinamos įmonės bendradarbiavimo – Sąlygos – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Būtinybė, kad ekonominis vienetas egzistuotų bendradarbiavimo momentu
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)
10. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Dukterinės bendrovės padarytas pažeidimas – Inkriminavimas patronuojančiajai bendrovei – Solidari atsakomybė už baudos sumokėjimą – Apimtis – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinė bendrovė, kurios dalį pažeidimo laikotarpio sudarė įmonę, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnį, ir kurios šia forma nebeegzistavo sprendimo skirti baudą priėmimo dieną – Baudos dydžio nustatymo pasekmės
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
11. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos pareigos – Protingo termino laikymasis – Vertinimo kriterijai – Pažeidimas – Nebuvimas
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 1/2003)
12. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos pareigos – Protingo termino laikymasis – Pažeidimas – Pasekmės
(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 1/2003)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 117–131, 147, 148 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 132 punktą)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 133 punktą)
4. Konkurencijos taisyklių pažeidimo srityje tuo atveju, kai patronuojančiajai bendrovei priklauso 100 % jos dukterinės bendrovės kapitalo per visą pažeidimo laikotarpį, dėl kurio jai pateikti kaltinimai, Komisija turi teisę taikyti faktinės lemiamos įtakos prezumpciją ir tokiu atveju neturi pateikti kitų įrodymų šiuo klausimu. Taigi Komisijos pateiktų papildomų įrodymų nereikšmingumas neturi įtakos patronuojančiosios bendrovės atsakomybei, nes pakanka faktinės lemiamos įtakos prezumpcijos, kad ši bendrovė būtų pripažinta atsakinga, nebent ji tą prezumpciją paneigtų.
To, kad patronuojančioji bendrovė yra kontroliuojančioji bendrovė, net ir nevykdanti veiklos, nepakanka siekiant paneigti faktinės lemiamos įtakos prezumpciją ir tai nelemia įrodinėjimo pareigos perkėlimo. Tai, kad patronuojančioji bendrovė apsiribojo savo akcijų valdymu, atsižvelgiant į tai, kad ji yra akcinė bendrovė ir į jos įstatuose numatytą tikslą, neturi reikšmės. Be to, norint dukterinės bendrovės padarytą pažeidimą inkriminuoti jos patronuojančiajai bendrovei nereikia įrodyti, kad pastaroji darė įtaką savo dukterinės bendrovės politikai konkrečioje srityje, kurioje buvo padarytas pažeidimas. Todėl to, kad patronuojančioji bendrovė pati nevykdė veiklos šiame sektoriuje, taip pat nepakanka norint paneigti faktinės lemiamos įtakos prezumpciją. Maža to, faktinės lemiamos įtakos prezumpcijos negali paneigti vien tai, kad dukterinė bendrovė pati nustatydavo savo komercinę politiką stricto sensu, kaip antai tiekimo ar kainų strategiją, negaudama šiuo klausimu nurodymų iš patronuojančiosios bendrovės. Tuo remiantis darytina išvada, kad dukterinės bendrovės savarankiškumas taip pat negali būti įrodytas vien parodant, jog ji pati nustatydavo konkrečius savo prekybos su pažeidimu susijusiais produktais politikos aspektus. Kadangi dukterinės bendrovės savarankiškumą reikia vertinti atsižvelgiant ne tik į šios įmonės veiklos valdymo aspektus, to, kad dukterinė bendrovė savo patronuojančiosios bendrovės naudai niekada neįgyvendino specialios informavimo politikos atitinkamoje rinkoje, nepakanka siekiant įrodyti jos savarankiškumą.
(žr. 138–142, 144, 145 punktus)
5. Tačiau siekiant veiksmingai įgyvendinti konkurencijos taisykles, išimtiniais atvejais gali būti reikalinga kartelį priskirti ne pirminiam, o naujajam jame dalyvavusios įmonės valdytojui, jeigu jis tikrai gali būti laikomas pirminio valdytojo teisių ir pareigų perėmėju, t. y. jeigu toliau valdo tą įmonę. Taigi „ekonominio tęstinumo“ kriterijus taikomas tik tuo atveju, kai už įmonės valdymą atsakingas juridinis asmuo padarius pažeidimą nustoja teisiškai egzistuoti arba vidinio įmonės restruktūrizavimo atvejais, kai pirminis valdytojas nenustoja teisiškai egzistuoti, bet nebevykdo ekonominės veiklos atitinkamoje rinkoje, atsižvelgiant į struktūrinius pradinio įmonės valdytojo ir naujo valdytojo ryšius.
Todėl ekonominio tęstinumo kriterijus netaikomas visų pirma tuomet, kai patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė bendrovė nebepriklauso tai pačiai grupei, tačiau nenustojo egzistuoti ir nebuvo vidinio restruktūrizavimo, kurį vykdant patronuojančioji bendrovė turėtų struktūrinių ryšių su koncesininku.
Nubaudimas už konkurencijos teisės pažeidimus ir su tuo susijusi bauda turi tiek atgrasomąjį, tiek represinį poveikį, o sankcija taip pat taikoma patronuojančiajai bendrovei, net jeigu ši apribojo savo ekonominę veiklą, tačiau toliau teisiškai egzistavo, todėl vis dar yra galimybė ją nubausti.
(žr. 150, 151, 153, 155 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 161 punktą)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 174–177 punktus)
8. Kalbant apie sąvoką „praėję ūkiniai metai“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, reikia pažymėti, kad ji iš principo susijusi su paskutiniais ištisais atitinkamos įmonės veiklos metais iki sprendimo priėmimo dienos. Taigi šioje nuostatoje numatytos 10 % maksimalios ribos taikymas suponuoja, kad, pirma, Komisija turi duomenų apie iki sprendimo priėmimo ėjusių ūkinių metų apyvartą ir, antra, šie duomenys atspindi ištisus 12 mėnesių įprastos ekonominės veiklos metus.
Nors apskaičiuodama maksimalią baudos ribą Komisija iš principo turi atsižvelgti į atitinkamos įmonės apyvartą paskutiniais ištisais ūkiniais metais iki sprendimo, kuriuo skiriama bauda, priėmimo, vis dėlto iš teisės akto, kuriam priklauso minėta nuostata, konteksto ir tikslų matyti, kad kai iki Komisijos sprendimo priėmimo ėjusių ūkinių metų apyvarta neatspindi ištisų 12 mėnesių įprastos ekonominės veiklos metų ir nesuteikia jokios naudingos informacijos apie realią atitinkamos įmonės ekonominę situaciją ir nepadeda nustatyti šiai įmonei skirtinos baudos dydžio, į šią apyvartą negali būti atsižvelgta siekiant nustatyti maksimalią baudos ribą. Tokiu atveju, kuris gali atsirasti tik esant išimtinėms aplinkybėms, apskaičiuodama maksimalią baudos ribą Komisija privalo atsižvelgti į paskutinius ištisus ūkinius metus, atspindinčius ištisus įprastos ekonominės veiklos metus.
Kadangi įprastą kontroliuojančiosios bendrovės veiklą sudaro akcijų įsigijimas, jų turėjimas, palūkanų gavimas ir akcijų pardavimas, to, kad tokia bendrovė apsiribojo riboto finansinio rezervo ir labai nedidelės apyvartos turėjimu, nepakanka iš tikrųjų įrodyti, kad ši bendrovė vykdė įprastą ekonominę veiklą.
(žr. 178–180, 185 punktus)
9. Konkurencijos taisyklių pažeidimo srityje tik įmonei, bendradarbiavusiai su Komisija pagal Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo kartelių atveju (Pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo), remiantis šiuo pranešimu gali būti suteiktas baudos, kuri jai būtų skirta nesant tokio bendradarbiavimo, sumažinimas. Toks sumažinimas negali būti taikomas bendrovei, dalį atitinkamo pažeidimo laikotarpio priklausiusiai ekonominiam vienetui, kurį sudarė įmonė, tačiau jam nebepriklausiusiai tuo momentu, kai ta įmonė bendradarbiavo su Komisija. Atsižvelgiant į Pranešimu dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo siekiamą tikslą – skatinti atskleisti Sąjungos konkurencijos teisei prieštaraujantį elgesį ir siekiant užtikrinti, kad konkurencijos teisė būtų taikoma veiksmingai, nėra pagrindo vienai įmonei dėl jos bendradarbiavimo su Komisija taikytą baudų sumažinimą taikyti ir įmonei, kuri praeityje kontroliavo veiklos sektorių, su kuriuo susijęs atitinkamas pažeidimas, tačiau pati neprisidėjo jį atskleidžiant.
(žr. 196 punktą)
10. Konkurencijos taisyklių pažeidimo atveju, jei patronuojančioji bendrovė faktiškai nedalyvavo kartelyje ir jos atsakomybė grindžiama tik dukterinės bendrovės dalyvavimu šiame kartelyje, patronuojančiosios bendrovės atsakomybė vertintina tik kaip išvestinė, papildoma ir priklausanti nuo jos dukterinės bendrovės atsakomybės, todėl negali būti didesnė nei pastarosios atsakomybė.
Vis dėlto apskaičiuojant baudos dydį, kai du atskiri juridiniai asmenys, kaip antai patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė bendrovė, nebesudaro vienos įmonės, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį, šis principas nedraudžia sprendimo, kuriuo jiems skiriama bauda, priėmimo dieną atsižvelgti į kiekvienam jų būdingus elementus. Taigi tokiu atveju kiekvienas iš šių atskirų juridinių asmenų turi teisę į tai, kad 10 % apyvartos maksimali riba jam būtų taikoma atskirai. Tas pats pasakytina apie galimą atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą, kurio negali prašyti bendrovė, dalį atitinkamo pažeidimo laikotarpio priklausiusi ekonominiam vienetui, kurį sudaro įmonė, tačiau jam nebepriklausiusi tuo metu, kai ši įmonė bendradarbiavo su Komisija.
Kadangi į galimus pažeidimo trukmės, dėl kurios atitinkamai kaltinama patronuojančioji bendrovė ir jos dukterinė bendrovė, skirtumus yra tinkamai atsižvelgta apskaičiuojant bazinius baudos dydžius, galimas sumažinimas, padarytas pritaikius jų 10 % apyvartos maksimalią ribą, taip pat galimas vienai iš jų skirtos baudos dydžio sumažinimas nepažeidžia vienodo požiūrio principo, net jeigu patronuojančiajai bendrovei skirtos baudos galutinis dydis, nepaisant to, kad ji kaltinama dėl trumpesnio pažeidimo laikotarpio, turi būti didesnis už jos dukterinei bendrovei skirtos baudos dydį. Be to, proporcingumo principas negali būti pažeistas vien dėl baudų, skirtų atitinkamai patronuojančiajai bendrovei ir jos dukterinei bendrovei, galutinio dydžio skirtumo.
(žr. 213–216, 225–228 punktus)
11. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 238–241, 259, 260 punktus)
12. Konkurencijos srityje protingo termino principo pažeidimas, padarytas vykdant administracines procedūras, gali sukelti dvejopas pasekmes.
Pirma, kai protingo termino nesilaikymas turi įtakos procedūros baigčiai, toks pažeidimas gali lemti ginčijamo sprendimo panaikinimą. Taikant konkurencijos taisykles protingo termino viršijimas gali būti pagrindas panaikinti tik sprendimus, kuriais konstatuojami pažeidimai, ir tik tuomet, jei įrodoma, kad pažeidus šį principą buvo pažeista ir atitinkamų įmonių teisė į gynybą. Jei netenkinama ši sąlyga, pareigos priimti sprendimą per protingą terminą nesilaikymas neturi įtakos pagal Reglamentą Nr. 1/2003 vykdomos administracinės procedūros teisėtumui. Vis dėlto, kadangi teisės į gynybą paisymas yra nepaprastai svarbus per administracines procedūras konkurencijos srityje, svarbu išvengti nepataisomo šios teisės pažeidimo dėl pernelyg ilgos tyrimo stadijos trukmės ir to, kad ši ilga trukmė sudarytų kliūtis surinkti įrodymus, paneigiančius atsakomybę užtraukiantį atitinkamų įmonių elgesį. Dėl šios priežasties tyrimą, ar nėra galimų teisės į gynybą apribojimų, reikia atlikti ne tik dėl etapo, kai šia teise naudojamasi plačiausiai, t. y. antrojo administracinės procedūros etapo, kuris tęsiasi nuo pranešimo apie kaltinimus iki galutinio sprendimo priėmimo. Vertinimas dėl galimo teisės į gynybą veiksmingumo apribojimo priežasties turi būti atliktas dėl visos šios procedūros, atsižvelgiant į bendrą jos trukmę.
Antra, kai protingo termino nesilaikymas neturi įtakos procedūros baigčiai, dėl tokio pažeidimo Sąjungos teismas, pasinaudodamas neribota jurisdikcija, gali tinkamai atlyginti už pažeidimą, padarytą viršijus protingą administracinės procedūros trukmę, atitinkamai sumažindamas skirtą baudą.
(žr. 242–246 punktus)