PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. spalio 13 d.

Byla T‑43/07 P

Neophytos Neophytou

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Atviras konkursas – Ieškovo kandidatūros atmetimas – Testų žodžiu vertinimo komisijos sudėtis – Vienodo požiūrio principas – Nauji pagrindai – Teisės klaida – Iš dalies nepagrįstas ir iš dalies pagrįstas apeliacinis skundas – Grąžinimas Tarnautojų teismui“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2006 m. gruodžio 13 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo sprendimo byloje Neophytou prieš Komisiją (F‑22/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑159 ir II‑A‑1‑617) panaikinimo.

Sprendimas: Panaikinti 2006 m. gruodžio 13 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo sprendimą Neophytou prieš Komisiją (F‑22/05) tiek, kiek Tarnautojų teismas pripažino nepriimtinais Neophytos Neophytou pirmosios instancijos teismo posėdyje pateiktus kaltinimus, glaustai išdėstytus sprendimo 27 punkte, išskyrus paskutinį. Atmesti likusią apeliacinio skundo dalį. Grąžinti bylą Europos Sąjungos tarnautojų teismui. Atidėti bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimo klausimą.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Priimtinumas – Sąlygos – Tarnautojų teisme jau nurodytų argumentų pateikimas – Poveikio nebuvimas

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies c punktas)

2.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Pirmosios instancijos teismo vykdoma Tarnautojų teismo atlikto faktinių aplinkybių teisinio vertinimo kontrolė

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis)

3.      Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Sudėtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnis)

4.      Procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Pagrindas, pagrįstas per procesą sužinota informacija

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis)

5.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Įrodymų iškraipymas

6.      Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Sudėtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnis)

1.      Jeigu apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo pateiktą Bendrijos teisės aiškinimą arba jos taikymą, pirmojoje instancijoje išnagrinėti teisės klausimai gali būti iš naujo nagrinėjami apeliaciniame procese. Iš tiesų, jeigu apeliantas negalėtų pagrįsti savo apeliacinio skundo pagrindais ir argumentais, kuriuos jis pateikė pirmosios instancijos teisme, apeliacinis procesas iš dalies netektų savo prasmės. Taigi per apeliacinį procesą apeliantas gali pateikti kaltinimus, susijusius su faktinių aplinkybių pripažinimu ir jų vertinimu skundžiamame sprendime, kai jis teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kurių faktinis netikslumas išplaukia iš bylos medžiagos, arba iškraipė jam pateiktus įrodymus. Vis dėlto iš Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalies ir Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies c punkto matyti, kad apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos sprendimo, kurį prašoma panaikinti, skundžiamos dalys ir teisiniai argumentai, konkrečiai pagrindžiantys šį prašymą.

(žr. 24 ir 41 punktus)

Nuoroda: 2000 m. liepos 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bergaderm ir Goupil prieš Komisiją, C‑352/98 P, Rink. p. I‑5291, 34 punktas; 2003 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo nutarties Martinez prieš Parlamentą, C‑488/01 P, Rink. p. I‑13355, 39 ir 40 punktai ir juose nurodyta teismų praktika; 2007 m. sausio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo PKK ir KNK prieš Tarybą, C‑229/05 P, Rink. p. I‑439, 32–35 punktai.

2.      Jeigu apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą faktinių aplinkybių teisinio pobūdžio vertinimą siekiant nustatyti jų teisines pasekmes, tai yra teisės klausimas, kuris gali būti keliamas per apeliacinį procesą. Toks teisinis klausimas kyla, kai siekiama išsiaiškinti, ar nustatytu pakaitinio nario dalyvavimu konkurso atrankos komisijos pasitarimuose kartu su „jos“ atitinkamu nuolatiniu nariu gali būti daroma neteisėta įtaka atrankos komisijos balsavimui ir ar dėl to šis balsavimas taptų neteisėtas.

(žr. 45, 46 ir 71 punktus)

Nuoroda: 1994 m. birželio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Brazzelli Lualdi ir kt., C‑136/92 P, Rink. p. I‑1981, 49 punktas; 2007 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Alcon prieš VRDT, C‑412/05 P, Rink. p. I‑3569, 38–40 punktai.

3.      Tai, kad per testus žodžiu kartu dalyvauja ir nuolatiniai konkurso atrankos komisijos nariai, ir pakaitiniai nariai, nereiškia, jog atrankos komisijos darbai ir jos sudėtis yra neteisėti, su sąlyga, kad pakaitinis narys neturi teisės balsuoti.

(žr. 53 punktą)

Nuoroda: 2005 m. rugsėjo 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Pantoulis prieš Komisiją, T‑290/03, Rink. VT p. I‑A‑241 ir II‑1123, 62, 77 ir 78 punktai; 2008 m. kovo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Giannini prieš Komisiją, T‑100/04, Rink. p. II‑0000, 210 punktas.

4.      Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie grindžiami informacija, apie kurią sužinota vykstant procesui. Analogiškai turi būti vertinamas ir kaltinimas, pateiktas ieškinio pagrindui paremti. Be to, šioje nuostatoje niekaip nepaneigiama tai, kad apie šią informaciją galėjo būti sužinota pritaikius proceso organizavimo priemonę. Galiausiai šioje nuostatoje numatytas teisės praradimas praleidus terminą tiek, kiek juo ribojama atitinkamos šalies galimybė pateikti visą būtiną informaciją, kad būtų patenkinti jos reikalavimai, turi būti aiškinamas siaurai.

(žr. 76 punktą)

Nuoroda: 2002 m. spalio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. prieš Komisiją, C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P–C‑252/99 P ir C‑254/99 P, Rink. p. I‑8375, 370 punktas; 1995 m. birželio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Solvay prieš Komisiją, T‑32/91, Rink. p. II‑1825, 40 punktas; 2002 m. kovo 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Joynson prieš Komisiją, T‑231/99, Rink. p. II‑2085, 156 punktas.

5.      Siekdamas išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas iškraipė įrodymus, esančius dokumentuose, kuriuose nurodyta konkurso atrankos komisijos sudėtis, pripažinęs pirmojoje instancijoje per posėdį pateiktus kaltinimus, pagrįstus neteisėtu atrankos komisijos paskyrimu ir mažesniu jos narių skaičiumi, nepriimtinais, Pirmosios instancijos teismas turi išnagrinėti, ar pagal bylos medžiagą pirmojoje instancijoje ir, be kita ko, Komisijos pateiktus dokumentus jis galėtų nustatyti šių kaltinimų prasmę ir apimtį bei patikrinti, ar Tarnautojų teismas padarė akivaizdžią klaidą, kai skaitė ir vertino šiuos dokumentus.

Taip yra tuo atveju, jei iš bylos medžiagos nematyti, kad apeliantas galėjo pateikti šiuos kaltinimus prieš posėdį pirmojoje instancijoje.

(žr. 78, 80 ir 82 punktus)

Nuoroda: 2007 m. liepos 18 d. Teisingumo Teismo nutarties Industrias Químicas del Vallés prieš Komisiją, C‑326/05 P, Rink. p. I‑6557, 57–60 punktai.

6.      Atrankos komisija turi griežtai laikytis vienodo požiūrio į kandidatus principo, o Bendrijos teismas turi išnagrinėti, ar per testus žodžiu atrankos komisijos sudėtis atitiko Bendrijos teisinėje sistemoje įtvirtinus procedūros reikalavimus. Jei Atrankos komisija nesilaiko jos darbus reguliuojančių taisyklių, tai turi būti vertinama kaip esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas, ir ieškovas neprivalo įrodyti, kad konkurso rezultatas galėjo būti kitoks, jei nebūtų buvęs padarytas šis pažeidimas.

Kadangi taisyklės, susijusios su konkurso atrankos komisijos sudėtimi, grindžiamos vienodo požiūrio principu, neatsižvelgdamas į glaudų ryšį tarp šio principo ir taisyklių, susijusių su atrankos komisijos sudėtimi, Bendrijos teismas padaro teisės klaidą.

(žr. 85 ir 86 punktus)

Nuoroda: 2000 m. kovo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gogos prieš Komisiją, T‑95/98, Rink. VT p. I‑A‑51 ir II‑219, 25, 37–39, 53 ir 54 punktai ir juose nurodyta teismų praktika; 2004 m. lapkričio 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vonier prieš Komisiją, T‑165/03, Rink. VT p. I‑A‑343 ir II‑1575, 40 punktas.