Language of document : ECLI:EU:T:2022:853

BENDROJO TEISMO (septintoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. gruodžio 21 d.(*)(i)

„Valstybės pagalba – Biodujų rinka – Atleidimas nuo mokesčių, kuriuo kompensuojamos papildomos gamybos sąnaudos – Sprendimai neteikti prieštaravimų – Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Priimtinumas – Oficialios tyrimo procedūros nepradėjimas – Dideli sunkumai – SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalys – Reglamento (ES) 2015/1589 4 straipsnio 3 ir 4 dalys – 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės – Pagalbos sumavimas – Kelių valstybių narių skiriama pagalba – Importuojamos biodujos – Nediskriminavimo principas – SESV 110 straipsnis“

Byloje T‑626/20

Landwärme GmbH, įsteigta Miunchene (Vokietija), atstovaujama avocats J. Bonhage ir M. Frank,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą K. Blanck, A. Bouchagiar ir P. Němečková,

atsakovę,

palaikomą

Švedijos Karalystės, atstovaujamos O. Simonsson, C. Meyer-Seitz, A. Runeskjöld, M. Salborn Hodgson, H. Shev, H. Eklinder ir R. Shahsavan Eriksson,

įstojusios į bylą šalies,

BENDRASIS TEISMAS (septintoji išplėstinė kolegija),

kurį per pasitarimus sudarė pirmininkas R. da Silva Passos, teisėjai V. Valančius, I. Reine, L. Truchot (pranešėjas) ir M. Sampol Pucurull,

posėdžio sekretorė S. Jund, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2022 m. birželio 2 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Landwärme GmbH prašo panaikinti, viena vertus, 2020 m. birželio 29 d. Sprendimą C(2020) 4489 final dėl valstybės pagalbos SA.56125 (2020/N) – Sweden Prolongation and modification of scheme SA.49893 (2018/N) / Tax exemption for non-food based biogas and bio-propane in heat generation (toliau – Sprendimas 4489) ir, kita vertus, 2020 m. birželio 29 d. Sprendimą C(2020) 4487 final dėl valstybės pagalbos SA.56908 (2020/N) – Sweden Prolongation and modification of biogas scheme for motor fuel in Sweden (toliau – Sprendimas 4487, o kartu su Sprendimu 4489 – ginčijami sprendimai).

 Ginčo aplinkybės

2        Ieškovė yra pagal Vokietijos teisę įsteigta bendrovė, gaminanti biometaną Vokietijoje.

3        2020 m. balandžio 1 d. Švedijos Karalystė pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį pranešė Europos Komisijai apie dvi priemones, kuriomis ji norėjo iš dalies pakeisti ir iki 2030 m. gruodžio 31 d. pratęsti dvi pagalbos schemas, kurios pirmą kartą pradėtos taikyti 2003 m. ir 2007 m., kurias Komisija jau buvo kelis kartus patvirtinusi ir kurios turėjo baigtos taikyti 2020 m. gruodžio 31 d. Pagal šias schemas tam tikras atsinaujinantis dujinis kuras (toliau – biodujos) atleidžiamas nuo pareigos mokėti tam tikrus akcizus, kurie, atvirkščiai, taikomi perkant iškastines dujas, kaip antai gamtines dujas, skirtas naudoti tais pačiais tikslais.

4        2020 m. birželio 29 d. Komisija priėmė Sprendimą 4489, kurio santrauka paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 245, 2020, p. 2), ir Sprendimą 4487, kurio santrauka paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 260, 2020, p. 4).

5        Ginčijamais sprendimais Komisija, įvykdžiusi 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias [SESV] 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9), 4 straipsnio 3 dalyje numatytą preliminaraus tyrimo procedūrą (toliau – preliminaraus tyrimo procedūra) ir nepradėjusi SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos ir to reglamento 6 straipsnyje nurodytos oficialios tyrimo procedūros (toliau – oficiali tyrimo procedūra), nusprendė, kad priemonės, apie kurias pranešė Švedijos Karalystė, buvo susijusios su valstybės pagalba, kuri galėjo būti pripažinta suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

6        Šiuo klausimu, pirma, Komisija pažymėjo, kad ginčijamuose sprendimuose nurodytos pagalbos schemos (toliau – ginčijamos schemos), kuriose numatytas visiškas atleidimas nuo mokesčių, turi būti kvalifikuojamos kaip valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, konkrečiai kaip veiklai skirta pagalba (Sprendimo 4489 6, 31 ir 32 konstatuojamosios dalys ir Sprendimo 4487 35 ir 50 konstatuojamosios dalys).

7        Antra, Komisija įvertino ginčijamų schemų suderinamumą su vidaus rinka, atsižvelgdama į 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gaires (OL C 200, 2014, p. 1, toliau – AAE gairės) (Sprendimo 4489 34 konstatuojamoji dalis ir Sprendimo 4487 38 konstatuojamoji dalis).

8        Konkrečiai kalbant, pirma, Komisija iš pradžių nusprendė, kad ginčijamomis schemomis siekiama bendro intereso tikslo, nes jomis Švedijos Karalystei padedama siekti tikslų, kuriuos ji nusistatė dėl atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo, paskui – kad jos reikalingos, nes be jose numatyto visiško atleidimo nuo mokesčių (toliau – nagrinėjamas atleidimas nuo mokesčių) biodujos kainuotų daugiau nei iškastinės dujos, ir, galiausiai, – kad jos turėjo skatinamąjį poveikį, nes tokio atleidimo taikymas skatino naudoti ir gaminti biodujas (Sprendimo 4489 37–40, 42, 43, 47 ir 48 konstatuojamosios dalys ir Sprendimo 4487 40, 44, 45 ir 47 konstatuojamosios dalys).

9        Antra, Komisija išnagrinėjo ginčijamų schemų proporcingumą ir, be kita ko, pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Energimyndigheten (Energetikos agentūra, Švedija, toliau – Švedijos energetikos agentūra) pateiktus duomenis, viena vertus, buvo galima paneigti, kad pagal šias schemas suteikta pagalba viršija sumą, reikalingą gaminant biodujas patiriamoms didesnėms sąnaudoms, palyginti su iškastinių dujų gamyba, kompensuoti, ir dėl to lemia tų didesnių sąnaudų kompensacijos permoką (toliau – kompensacijos permoka). Iš tiesų, nepaisant nagrinėjamo atleidimo nuo mokesčių, biodujų gamybos sąnaudos išliko didesnės nei iškastinių dujų rinkos kaina. Kita vertus, Komisija pažymėjo, kad nėra tikimybės, jog ateityje bus mokama per didelė kompensacija. Be to, Komisija pažymėjo, kad, remiantis Švedijos valdžios institucijų pateikta informacija, nors gali būti, kad biodujoms skiriama pagal ginčijamas schemas numatyta pagalba ir kita pagalba skatinant biodujų gamybą, dėl šių pagalbos rūšių sumavimo nebuvo gauta per didelė kompensacija. Beje, Komisija pridūrė, kad šios institucijos įsipareigojo prižiūrėti rinkos pokyčius, siekdamos nustatyti bet kokią galimą kompensacijos permoką ateityje, ir ją informuoti (Sprendimo 4489 17, 18, 20, 22, 28, 47, 49–56 ir 64 konstatuojamosios dalys ir Sprendimo 4487 19–24, 26, 27, 32, 50–59 ir 67 konstatuojamosios dalys).

10      Trečia, Komisija nusprendė, kad reikia taikyti AAE gairių 116 punktą, pagal kurį „Komisija daro prielaidą, kad pagalba yra tinkama ir jos iškraipomasis poveikis yra apribotas, jeigu įvykdomos visos kitos sąlygos“, o taip, jos nuomone, buvo ginčijamų schemų atveju (Sprendimo 4489 41 ir 58 konstatuojamosios dalys ir Sprendimo 4487 48 ir 60 konstatuojamosios dalys).

11      Ketvirta, kadangi pagal ginčijamas schemas buvo taikomas atleidimas nuo mokesčių, Komisija išnagrinėjo klausimą, ar tas atleidimas atitinka reikalavimus, nustatytus 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvoje 2003/96/EB, pakeičiančioje Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 405). Ji nusprendė, kad atleidimas atitinka reikalavimus, nes, be kita ko, jis buvo taikomas neatsižvelgiant į tai, iš kurios valstybės narės gauta biodujų, kurioms jis buvo taikomas (Sprendimo 4489 62–66 konstatuojamosios dalys ir Sprendimo 4487 64–68 konstatuojamosios dalys).

 Šalių reikalavimai

12      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamus sprendimus,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

13      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

14      Švedijos Karalystė, įstojusi į bylą Komisijos pusėje, Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį.

 Dėl teisės

15      Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo keturis pagrindus, iš kurių pirmasis pateiktas dėl „pagalbos neteisėtumo“, antrasis – dėl „piktnaudžiavimo diskrecija“, trečiasis – pareigos motyvuoti pažeidimo ir ketvirtasis – dėl pareigos pradėti oficialią tyrimo procedūrą pažeidimo.

16      Atskiru dokumentu nepateikusi prieštaravimo pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį, Komisija, ne tik ginčijo ieškovės nurodytų pagrindų pagrįstumą, bet ir tvirtino, kad ieškinys yra nepriimtinas. Nors Komisija nepriima sprendimo dėl ieškovės teisės pareikšti ieškinį, ji teigia, kad ši nėra suinteresuota pareikšti ieškinį dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo.

 Dėl priimtinumo

17      Prieš pradedant nagrinėti ieškovės suinteresuotumą, reikia atsakyti į su viešąja tvarka susijusį klausimą (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Stichting Woonpunt ir kt. / Komisija, C‑132/12 P, EU:C:2014:100, 45 punktą; 1997 m. spalio 24 d. Sprendimo EISA / Komisija, T‑239/94, EU:T:1997:158, 27 punktą ir 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo a&o hostel and hotel Berlin / Komisija, T‑578/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:437, 36 ir 37 punktus), ar ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį dėl ginčijamų sprendimų.

 Dėl teisės pareikšti ieškinį

18      Remiantis SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa fizinis ar juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį dėl jam neskirto akto tik tuo atveju, jeigu šis aktas yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs arba jeigu ieškinys pareikštas dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto, kuris yra tiesiogiai su juo susijęs ir dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių.

19      Vienintelė ginčijamų sprendimų adresatė yra Švedijos Karalystė, todėl reikia nustatyti, ar ieškovė atitinka aptartas priimtinumo sąlygas.

20      Dėl klausimo, ar ieškovė yra tiesiogiai ir konkrečiai susijusi su ginčijamais sprendimais, reikia priminti, kad tuo atveju, kai Komisija, remdamasi Reglamento 2015/1589 4 straipsnio 3 dalimi, priima sprendimą neteikti prieštaravimų, ji ne tik pripažįsta, kad nagrinėjamos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka, bet ir pagal nutylėjimą atsisako pradėti oficialią tyrimo procedūrą (žr. 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo a&o hostel and hotel Berlin / Komisija, T‑578/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:437, 39 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

21      Jei per preliminaraus tyrimo procedūrą Komisija konstatuoja, kad dėl priemonės, apie kurią pranešta, suderinamumo su vidaus rinka kyla abejonių ar didelių sunkumų, ji privalo pagal Reglamento Nr. 2015/1589 4 straipsnio 4 dalį priimti sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą (žr. 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo a&o hostel and hotel Berlin / Komisija, T‑578/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:437, 40 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Reikia pažymėti, kad, remiantis jurisprudencija, sąvokos „abejonės“ ir „dideli sunkumai“ sutampa (žr. 2021 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo DEI / Komisija, T‑639/14 RENV, T‑352/15 ir T‑740/17, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, EU:T:2021:604, 115 punktą; šiuo klausimu taip pat žr. 2008 m. vasario 12 d. Sprendimo BUPA ir kt. / Komisija, T‑289/03, EU:T:2008:29, 328 punktą ir 2020 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Kerkosand / Komisija, T‑745/17, EU:T:2020:400, 106 punktą).

22      Remiantis Reglamento 2015/1589 6 straipsnio 1 dalimi, sprendimu pradėti oficialią tyrimo procedūrą jame aptariama valstybė narė ir kitos suinteresuotosios šalys raginamos pateikti pastabas per nustatytą terminą, kuris įprastai yra ne ilgesnis kaip vienas mėnuo.

23      Reglamento 2015/1589 4 straipsnio 3 dalimi grindžiamo sprendimo neteikti prieštaravimų teisėtumas priklauso nuo to, ar yra didelių sunkumų dėl ginčijamų schemų suderinamumo su vidaus rinka. Kadangi esant didelių sunkumų turi būti pradėta oficiali tyrimo procedūra, kurioje gali dalyvauti to reglamento 1 straipsnio h punkte nurodytos suinteresuotosios šalys, reikia pripažinti, kad kiekviena suinteresuotoji šalis, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą, yra tiesiogiai ir konkrečiai susijusi su tokiais sprendimais. Asmenys, kurie turi SESV 108 straipsnio 2 dalyje ir to reglamento 6 straipsnio 1 dalyje numatytas procedūrines garantijas, gali jomis pasinaudoti tik tuomet, jeigu turi galimybę Sąjungos teisme ginčyti sprendimą neteikti prieštaravimų (žr. 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo a&o hostel and hotel Berlin / Komisija, T‑578/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:437, 41 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

24      Sąvoka „suinteresuotoji šalis“ Reglamento Nr. 2015/1589 1 straipsnio h punkte apibrėžta kaip „kiekviena valstybė narė ir bet kuris asmuo, įmonė arba įmonių asociacija, kurios interesams gali turėti įtakos pagalbos skyrimas, ypač pagalbos gavėjas, konkuruojančios įmonės ir prekybinės asociacijos“. Šioje nuostatoje pakartojama sąvokos „suinteresuotosios šalys“, kaip ji suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, apibrėžtis, kaip ji aiškinama jurisprudencijoje (žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Ja zum Nürburgring / Komisija, C‑647/19 P, EU:C:2021:666, 56 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

25      Nagrinėjamu atveju, kaip galima teigti remiantis šalių atsakymais į Bendrojo Teismo raštu ir žodžiu pateiktus klausimus, tiesioginiai nagrinėjamo atleidimo nuo mokesčio gavėjai yra biodujų pirkėjai Švedijoje, kurie, remiantis tais atleidimais, nemoka nei akcizo už energiją, nei akcizo už anglies dioksidą, kurie numatyti Švedijos teisės aktuose. Vis dėlto, net jei šis atleidimas nuo mokesčio neturi poveikio biodujų gamybos sąnaudoms, jis taip pat naudingas, nors ir netiesiogiai, biodujų gamintojams ir importuotojams. Iš tiesų jie gali parduoti biodujas Švedijoje už galutinę kainą, kuri, neįtraukus tų akcizų, yra mažesnė už kainą, už kurią biodujos būtų parduodamos, jei nebūtų šio atleidimo nuo mokesčio. Taigi atleidimas nuo mokesčio leidžia parduoti šį produktą už kainą, kuri gali konkuruoti su gamtinių dujų kaina, nepaisant to, kad pastarųjų gamybos sąnaudos paprastai yra mažesnės už biodujų gamybos sąnaudas.

26      Nors ieškovė ir teigia nebeprekiaujanti biodujomis Švedijoje dėl Danijos gamintojų, kurie gauna kompensacijos permoką, taikomų konkurencingesnių kainų, ji yra potenciali netiesioginė ginčijamose schemose numatytos pagalbos gavėja, kaip per posėdį patvirtino šalys. Iš tiesų, viena vertus, neginčijama, kad ieškovė atitinka sąlygas, būtinas tokiai pagalbai gauti. Kita vertus, reikia priminti, kad Švedijos Karalystė jau daug metų teikė panašią pagalbą ir kad praeityje ieškovė pasinaudojo šia pagalba, nes 2013 m. Švedijoje pardavė biodujas, o didesnį jų kiekį – 2014 m. Beje, kadangi ieškovė siekia parduoti biodujas Švedijoje, tačiau negali to padaryti dėl nekonkurencingos kainos, kurią ji priversta taikyti, ji konkuruoja su įmonėmis, kurios, parduodamos biodujas Švedijoje, yra dabartinės šios pagalbos gavėjos. Taigi ieškovė turi „suinteresuotosios šalies“ statusą, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktą (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Ja zum Nürburgring / Komisija, C‑647/19 P, EU:C:2021:666, 57 punktą). Be to, Komisija, atsakydama į Bendrojo Teismo per posėdį pateiktą klausimą, pripažino, kad taip ir yra.

27      Vis dėlto tam, kad turėtų teisę pareikšti ieškinį dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, ieškovė ieškiniu taip pat turi siekti užtikrinti procesinių teisių, kurias ji būtų turėjusi, jei Komisija būtų pradėjusi oficialią tyrimo procedūrą, apsaugą dėl didelių sunkumų egzistavimo.

28      Šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis, jurisprudencija, kai ieškovas prašo panaikinti sprendimą pagal Reglamento 2015/1589 4 straipsnio 3 dalį, jis iš esmės ginčija tai, kad Komisijos sprendimas dėl nagrinėjamos pagalbos buvo priimtas šiai institucijai nepradėjus oficialios tyrimo procedūros, taip pažeidžiant jo procesines teises. Kad būtų patenkintas ieškovo prašymas panaikinti, jis gali nurodyti bet kokį pagrindą, kuriuo būtų galima įrodyti, kad Komisijos turimos informacijos ir įrodymų vertinimas per preliminaraus priemonės, apie kurią pranešta, tyrimo procedūrą turėjo sukelti abejonių dėl tos priemonės suderinamumo su vidaus rinka. Vis dėlto remiantis tokiais argumentais negali būti pakeistas ieškinio dalykas ar jo priimtinumo sąlygos. Atvirkščiai, būtent abejonės dėl šio suderinamumo yra įrodymas, kuris turi būti pateiktas siekiant įrodyti, kad Komisija privalėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą (žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 39 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

29      Todėl, kiek tai susiję su ieškiniu, kuriuo ginčijamas pagal Reglamento 2015/1589 4 straipsnio 3 dalį priimto sprendimo teisėtumas nepradėjus oficialios tyrimo procedūros, iš esmės reikia išnagrinėti visus prieštaravimus ir argumentus, kuriuos ieškovė pateikė ieškinio pagrinduose, kad būtų galima įvertinti, ar jais remiantis galima nustatyti didelius sunkumus ar abejones, dėl kurių Komisija privalėjo pradėti aptariamą procedūrą. Tokį ieškinį nagrinėdamas Bendrasis Teismas pagrindus, kuriais ginčijamas pagalbos suderinamumas, turi vertinti atsižvelgdamas į esamus didelius sunkumus, nesant reikalo tų pagrindų pripažinti nepriimtinais (žr. 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo a&o hostel and hotel Berlin / Komisija, T‑578/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:437, 45–47 ir 49 punktus ir nurodytą jurisprudenciją, šiuo klausimu taip pat žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 57 ir 58 punktus).

30      Jurisprudencijoje taip pat nustatyta, kad siekdamas įrodyti, jog dėl abejonių, kurių dėl suderinamumo su vidaus rinka turėjo sukelti ginčijama priemonė, buvo pažeistos jo procesinės teisės, ieškovas turi teisę remtis argumentais, kuriais siekiama įrodyti, kad Komisijos konstatavimas, jog ta priemonė suderinama su vidaus rinka, yra klaidingas, o tai a fortiori įrodo, jog vertinant šios priemonės suderinamumą su vidaus rinka Komisijai turėjo kilti abejonių. Todėl Bendrasis Teismas turi teisę išnagrinėti šios šalies pateiktus argumentus dėl esmės, kad patikrintų, ar jais galima patvirtinti pagrindą dėl abejonių, pateisinančių oficialios tyrimo procedūros pradėjimą, egzistavimo (šiuo klausimu žr. 2021 m. balandžio 14 d. Sprendimo Achema ir Lifosa / Komisija, T‑300/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:191, 203 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

31      Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad dėstydama ketvirtąjį pagrindą (žr. šio sprendimo 15 punktą) ieškovė teigia, kad Komisija turėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Remiantis šio sprendimo 29 punkte priminta jurisprudencija, reikia išnagrinėti visus ieškovės pateiktus prieštaravimus ir argumentus, kad būtų nustatyta, ar ji įrodė, kad kilo didelių sunkumų, dėl kurių Komisija privalo pradėti tą procedūrą. Per posėdį ieškovė patvirtino, kad ieškinyje ji, be kita ko, prieštaravo Komisijai, kad ši nepradėjo oficialios tyrimo procedūros, nors, atsižvelgiant į jos tai institucijai pateiktą informaciją, pastaroji negalėjo nežinoti apie didelius sunkumus dėl klausimo, ar galimas Švedijoje teikiamos pagalbos pagal ginčijamas schemas ir kitos pagalbos, kurią biodujų gamintojams teikia kitos valstybės narės nei Švedijos Karalystė, sumavimas (toliau – ginčijamas sumavimas) lėmė kompensacijos permoką tų gamintojų naudai, kai šie biodujas parduodavo Švedijoje (toliau – prieštaravimas dėl ginčijamo sumavimo).

32      Darytina išvada, kad ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį, nes siekia apginti savo procesines teises ir pateikti, be kita ko, prieštaravimą dėl ginčijamo sumavimo.

 Dėl suinteresuotumo pareikšti ieškinį

33      Komisija teigia, kad ieškovė, kaip potenciali ginčijamų schemų gavėja, neįrodė turinti suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl ginčijamų sprendimų. Iš tiesų, jei tie sprendimai būtų panaikinti, tai nereiškia, kad bus patvirtinta platesnės taikymo srities pagalba, nei numatyta šiose schemose. Jos teigimu, tas panaikinimas neturi įtakos aplinkybei, kad biodujų gamintojai, kitose valstybėse narėse nei Švedijos Karalystė gaunantys pagalbą energijos gamybai iš biodujų, Švedijoje gali parduoti biodujas palankesnėmis kainomis, nei siūlo ieškovė, kuriai Vokietijos Federacinė Respublika nesuteikia panašios pagalbos. Komisijos teigimu, ieškovės suinteresuotumas pareikšti ieškinį negali atsirasti dėl aplinkybės, kad ji galėtų jai pateikti pastabas tuo atveju, jei, panaikinus šiuos sprendimus, būtų pradėta oficiali tyrimo procedūra.

34      Ieškovė nesutinka su Komisijos argumentais.

35      Remiantis suformuota jurisprudencija, fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo yra priimtinas tik tuo atveju, jei tas asmuo suinteresuotas ginčijamo teisės akto panaikinimu. Toks suinteresuotumas reiškia, kad pats akto panaikinimas gali turėti teisinių pasekmių ir kad taip ieškinio baigtis gali suteikti naudos jį pareiškusiai šaliai (2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Stichting Woonlinie ir kt. / Komisija, C‑133/12 P, EU:C:2014:105, 54 punktas ir 2015 m. birželio 4 d. Sprendimo Andechser Molkerei Scheitz / Komisija, C‑682/13 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2015:356, 25 punktas).

36      Ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį turi būti atsiradęs ir esantis ir negali būti susijęs su būsima hipotetine situacija. Šis suinteresuotumas, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, turi būti ieškinio pareiškimo etape, antraip ieškinys būtų nepriimtinas, ir išlikti iki teismo sprendimo priėmimo, antraip nebūtų poreikio jį priimti (žr. 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 56 ir 57 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

37      Ieškovas turi pateikti įrodymų, kad turi suinteresuotumą pareikšti ieškinį, nes tai yra esminė ir pirma bet kokio ieškinio pareiškimo sąlyga (žr. 2015 m. birželio 4 d. Sprendimo Andechser Molkerei Scheitz / Komisija, C‑682/13 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2015:356, 27 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Sniace / Komisija, T‑141/03, EU:T:2005:129, 31 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

38      Šioje byloje ieškovė yra potenciali netiesioginė ginčijamose schemose numatytos pagalbos gavėja (žr. šio sprendimo 25 ir 26 punktus).

39      Tačiau tik aplinkybė, kad ginčijamuose sprendimuose ginčijamos schemos pripažįstamos suderinamomis su vidaus rinka ir dėl to iš principo nesukelia teisnių pasekmių jomis galinčiai pasinaudoti įmonei, neatleidžia Sąjungos teismo nuo pareigos išnagrinėti, ar Komisijos vertinimas sukelia privalomų teisinių pasekmių, galinčių turėti neigiamos įtakos tos įmonės interesams (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 25 d. Nutarties Abaco Energy ir kt. / Komisija, T‑186/18, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:206, 42 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Taigi, priešingai, nei teigia Komisija, to, kad ieškovė yra potenciali ginčijamose schemose numatytos pagalbos gavėja, nepakanka, kad būtų galima teigti, jog ji neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo.

40      Ieškovė atsako, kad ginčijamos schemos veikia kaip „katalizatorius“, kuris sustiprina išstūmimo iš rinkos poveikį, atsirandantį dėl kitų valstybių narių nei Švedijos Karalystė suteiktos pagalbos energijos gamybai iš biodujų. Šios schemos turi atskirą antikonkurencinį poveikį, nes, siekdami pasinaudoti nagrinėjamu atleidimu nuo mokesčių, biodujų gamintojai, kuriems teikiama aptariama pagalba jų valstybėse narėse, gali padidinti eksportą į Švediją ir taip daryti spaudimą kitų biodujų gamintojų, kurie negauna panašios pagalbos, taikomoms kainoms. Sprendimų, kuriais leista taikyti šias schemas, panaikinimas panaikintų šį „katalizatorių“ ir taip suteiktų naudos ieškovei.

41      Todėl, jeigu Bendrasis Teismas patenkintų ieškinį ir panaikintų ginčijamus sprendimus priimdamas sprendimą, kuriame būtų konstatuota, kad ieškovės nurodyti pagrindai ir argumentai, visų pirma prieštaravimas dėl ginčijamo sumavimo, įrodo, kad buvo didelių sunkumų, į kuriuos Komisija neatsižvelgė, vykdydama tokį sprendimą ši institucija privalėtų priimti sprendimus pagal Reglamento 2015/1589 4 straipsnio 4 dalį, kurių turinys numatytas to reglamento 6 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė, kaip „suinteresuotoji šalis“ pagal to reglamento 1 straipsnio h punktą, (žr. šio sprendimo 24 ir 26 punktus), išanalizavusi tuos sprendimus, turėtų galimybę pateikti pastabas. Taigi ji galėtų turimomis procesinėmis teisėmis pasinaudoti tinkamiau ir turėdama daugiau informacijos, nei per preliminaraus tyrimo procedūrą (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo a&o hostel and hotel Berlin / Komisija, T‑578/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:437, 52 punktą). Konkrečiai kalbant, jei Bendrasis Teismas panaikintų ginčijamus sprendimus dėl didelių sunkumų, susijusių su kompensacijos permoka, kurią gali lemti ginčijamas sumavimas, per oficialią tyrimo procedūrą, pradėtą po šio panaikinimo, ieškovė galėtų pateikti Komisijai pastabas dėl ginčijamose schemose turimų padaryti pakeitimų, kad jos galėtų būti pripažintos suderinamomis su vidaus rinka.

42      Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad ieškovė yra suinteresuota pareikšti ieškinį dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo.

43      Komisijos nurodytoje jurisprudencijoje nepaneigiamas ieškovės suinteresuotumas pareikšti ieškinį (2007 m. liepos 9 d. Nutarties wheyco / Komisija, T‑6/06, nepaskelbta Rink., EU:T:2007:202, 104 punktas ir 2019 m. kovo 25 d. Nutarties Abaco Energy ir kt. / Komisija, T‑186/18, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:206, 83 punktas). Remiantis ta jurisprudencija, įmonės, besinaudojančios valstybės pagalba, kurią Komisija patvirtino nepradėjusi oficialios tyrimo procedūros, suinteresuotumas pareikšti ieškinį negali kilti dėl to, kad jei ta procedūra būtų pradėta, ji galėtų savo pastabas.

44      Iš tiesų, ieškovė yra tik potenciali ginčijamose schemose numatytos pagalbos gavėja, nes ji nebegali parduoti biodujų Švedijoje. Šiuo klausimu ji teigia, kad tai nėra jos komercinis sprendimas, o šioje rinkoje dabar vyraujančių sąlygų pasekmė. Todėl jos padėtis skiriasi nuo ieškovų, kurie buvo tikrieji jų ieškiniuose nurodytais sprendimais patvirtintos pagalbos gavėjai, padėties bylose, kuriose priimtos Komisijos nurodytos nutartys.

45      Ieškovės suinteresuotumas pareikšti ieškinį nepaneigiamas šio sprendimo 43 punkte nurodytuose sprendimuose dar ir dėl to, kad Bendrasis Teismas nusprendė, jog ieškovų suinteresuotumas pareikšti ieškinį negali būti grindžiamas jų procesinių teisių pažeidimu. Tose bylose ieškovai, kurie naudojosi ginčijamais sprendimais suderinama pripažinta pagalba, ieškiniais siekė tuos sprendimus panaikinti, kad Komisija paskui patvirtintų platesnės taikymo srities pagalbą (šiuo klausimu žr. 2007 m. liepos 9 d. Nutarties wheyco / Komisija, T‑6/06, nepaskelbta Rink., EU:T:2007:202, 102 punktą ir 2019 m. kovo 25 d. Nutarties Abaco Energy ir kt. / Komisija, T‑186/18, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:206, 82 punktą).

46      Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas nesiekia, kad būtų patvirtinta pagalba, kurios taikymo sritis būtų platesnė nei pagal ginčijamas schemas numatytos pagalbos. Atvirkščiai, tuo atveju, jei Komisija, pasibaigus oficialiai tyrimo procedūrai, kurią ji pradėtų po galimo ginčijamų sprendimų panaikinimo, nuspręstų, kad dėl kompensacijos permokos, kurią gali gauti tam tikri Švedijoje neįsteigti biodujų gamintojai, ginčijamos schemos taptų nesuderinamos su vidaus rinka, jas pakeitus jų taikymo sritis būtų veikiau apribota, o ne išplėsta.

47      Beje, kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 39 punktu, 2019 m. kovo 25 d. Nutarties Abaco Energy ir kt./Komisija (T‑186/18, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:206) 42 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad pagalbos gavėjas nebūtinai netenka suinteresuotumo pareikšti ieškinio dėl sprendimo, kuriuo ši pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka.

48      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės suinteresuotumas pareikšti ieškinį yra akivaizdus ir kad jos ieškinys yra priimtinas bent jau tiek, kiek jame ji pateikia prieštaravimą dėl ginčijamo sumavimo.

49      Prieš pradedant nagrinėti šį prieštaravimą vis dėlto reikia priimti sprendimą dėl Komisijos argumento, iš esmės grindžiamo tuo, kad ieškovė nepateikė neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo dėl AAE gairių, į kurias atsižvelgdama (konkrečiai – į 116 punktą) Komisija išnagrinėjo ginčijamų schemų suderinamumą (žr. šio sprendimo 10 punktą).

 Dėl Komisijos argumento, grindžiamo poreikiu laikytis AAE gairių 116 punkto

50      Komisijos teigimu, remiantis AAE gairėmis vertinant ginčijamų schemų suderinamumą negalima suteikti jokios reikšmės ginčijamam sumavimui. Kadangi ieškovės nesirėmė AAE gairių neteisėtumu, ji Bendrajame Teisme negali ginčyti to, kad ginčijamuose sprendimuose nebuvo atsižvelgta į tą sumavimą.

51      Reikia priminti, kad, remiantis jurisprudencija, priimdama gaires, kuriose išdėstytos elgesio taisyklės, ir viešai paskelbdama, jog nuo šiol jos bus taikomos tose gairėse numatytais atvejais, Komisija savanoriškai apribojo savo diskreciją ir todėl iš principo negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju jai gali būti skirta sankcija už bendrųjų teisės principų, kaip antai vienodo požiūrio ar teisėtų lūkesčių apsaugos principų, pažeidimą (2016 m. kovo 8 d. Sprendimo Graikija / Komisija, C‑431/14 P, EU:C:2016:145, 69 punktas ir 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 143 punktas).

52      AAE gairių 116 punkte numatyta, jog „Komisija daro prielaidą, kad pagalba yra tinkama ir jos iškraipomasis poveikis yra apribotas, jeigu įvykdomos visos kitos sąlygos“. Tačiau šiame punkte nepatikslinama, į kokias „kitas sąlygas“ daroma nuoroda.

53      Šiuo klausimu, kaip per posėdį nurodė Komisija, reikia konstatuoti, kad kitos sąlygos, į kurias daroma nuoroda AAE gairių 116 punkte, šiuo atveju yra tų gairių 131 punkte nurodytos sąlygos ir kad jų laikymosi kontrolė apima pagalbos proporcingumo, numatyto šių gairių 69 ir 70 punktuose, kontrolę.

54      Iš tiesų reikia priminti, kad AAE gairių 116 punktas yra jų 3 skyriuje, skirtame „pagalbos suderinamumo vertinimui pagal [SESV] 107 straipsnio 3 dalies c punktą“.

55      3 skyriaus 3.1 skirsnyje išdėstyti „bendrieji vertinimo principai“, o 27 punkte išvardyti kumuliatyvūs kriterijai, kuriuos turi tenkinti pagalbos priemonė, kad ji galėtų būti pripažinta suderinama su vidaus rinka. Kaip galima teigti remiantis šių gairių 27 punkto e papunkčiu, tarp šių kriterijų yra pagalbos proporcingumas, t. y. pagalba sumažinta iki minimumo.

56      AAE gairių 3.2 skirsnyje „Bendrosios suderinamumo sąlygos“ patikslinamas kiekvienas iš tų gairių 27 punkte numatytų kriterijų.

57      Konkrečiai kalbant, AAE gairių 3.2.5 skirsnyje aptariamas „pagalbos proporcingumas“. Tame skirsnyje yra 69 ir 70 punktai, kuriuose nurodyta, kad „pagalba <…> laikoma proporcinga, jeigu pagalbos suma vienam pagalbos gavėjui yra apribota iki minimumo, kurio reikia nustatytam <…> tikslui pasiekti“, ir „paprastai laikoma, kad pagalba yra apribota iki būtino minimumo, jei jos suma atitinka grynąsias papildomas išlaidas, kurių reikia tikslui pasiekti, palyginti su priešingos padėties scenarijumi, jei pagalba nebūtų skirta“.

58      Tuo remiantis darytina išvada, kad tarp AAE gairių 116 punkte nurodytų „kitų sąlygų“ yra sąlyga, susijusi su pagalbos proporcingumu. Ši sąlyga yra glaudžiai susijusi su sąlyga dėl kompensacijos permokos nebuvimo. Beje, nors ši sąvoka nėra aiškiai paminėta, ji aptariama būtent tų gairių 131 punkte, kuris suformuluotas taip:

„Veiklos pagalba kitai atsinaujinančių išteklių energetikai nei elektros energetika bus laikoma suderinama su vidaus rinka, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)      pagalba vienam energijos vienetui neviršija bendrų išlygintų energijos gamybos naudojant tą technologiją sąnaudų (angl. LCOE) ir atitinkamos energijos rinkos kainos skirtumo;

b)      į LCOE gali būti įtraukta įprasta kapitalo grąža. Apskaičiuojant LCOE, investicinė pagalba išskaičiuojama iš bendros investicijų sumos;

c)      gamybos sąnaudos yra reguliariai – bent kartą per metus – atnaujinamos; taip pat

d)      pagalba teikiama tik tol, kol jėgainė visiškai nusidėvi pagal įprastas apskaitos taisykles, kad LCOE pagrįsta veiklos pagalba neviršytų investicijos nusidėvėjimo.“

59      Reikia pabrėžti, kad šis 131 punktas buvo pakartotas abiejų ginčijamų sprendimų 50 konstatuojamojoje dalyje, po to punkto a papunktyje nurodytos sąlygos apibrėžties skliausteliuose pridėjus patikslinimą „no overcompensation“ (jokios kompensacijos permokos).

60      Reikia konstatuoti, kad AAE gairėse nenurodyta, jog vienintelė kompensacijos permoka, kurios reikia vengti, kad pagalba būtų proporcinga, yra ta, kuri gali atsirasti dėl vienos ir tos pačios valstybės narės suteiktos pagalbos sumavimo. Taigi Komisija klaidingai tvirtina, kad AAE gairės draudžia jai nagrinėti kompensacijos permoką, kuri gali atsirasti dėl ginčijamo sumavimo vertinant nagrinėjamo atleidimo nuo mokesčio suderinamumą su vidaus rinka.

61      Todėl AAE gairių 116 punkte Komisija neatleidžiama nuo pareigos išnagrinėti, ar dėl ginčijamo sumavimo galinti atsirasti kompensacijos permoka, kuria remiasi ieškovė, kėlė didelių sunkumų, kad būtų užtikrintas ginčijamų schemų proporcingumas. Taigi tai, kad ieškovė nepateikė jokio šios nuostatos neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo, šiuo atveju neturi reikšmės.

62      Todėl reikia atmesti šį Komisijos argumentą ir išnagrinėti prieštaravimo, susijusio su ginčijamu sumavimu, pagrįstumą.

 Dėl prieštaravimo, susijusio su ginčijamu sumavimu, pagrįstumo

63      Priminus didelių sunkumų egzistavimo teisminės kontrolės principus, reikės išnagrinėti duomenis, kuriuos Komisija turėjo ar galėjo turėti šioje byloje, didelių sunkumų dėl kompensacijos permokos egzistavimą ir galiausiai Komisijos bei Švedijos Karalystės argumentus, kad ginčijamose schemos neturi būti atsižvelgta į kitų valstybių narių suteiktą pagalbą, nes toks atsižvelgimas pažeistų nediskriminavimo principą arba SESV 110 straipsnį.

 Dėl didelių sunkumų egzistavimo teisminės kontrolės

64      Remiantis jurisprudencija, Reglamento Nr. 2015/1589 4 straipsnio 3 dalimi grindžiamas sprendimo neteikti prieštaravimų teisėtumas priklauso nuo klausimo, ar per preliminaraus tyrimo procedūrą Komisijos turėtos informacijos ir duomenų vertinimas objektyviai turėjo sukelti abejonių dėl pagalbos priemonės suderinamumo su vidaus rinka, nes, esant tokių abejonių, turi būti pradėta oficiali tyrimo procedūra, kurioje gali dalyvauti to reglamento 1 straipsnio h punkte nurodytos suinteresuotosios šalys (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663 38 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Ši pareiga patvirtinta Reglamento Nr. 2015/1589 4 straipsnio 4 dalyje, kur nustatyta, kad Komisija privalo pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą, jeigu kyla abejonių dėl nagrinėjamos priemonės suderinamumo su vidaus rinka, ir šiuo klausimu neturi diskrecijos (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo British Aggregates / Komisija, C‑487/06 P, EU:C:2008:757, 113 ir 185 punktus ir nurodytą jurisprudenciją; 2019 m. birželio 25 d. Nutarties Fred Olsen / Naviera Armas, C‑319/18 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:542, 30 punktą ir 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo a&o hostel and hotel Berlin / Komisija, T‑578/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:437, 57 punktą).

65      Įrodymą, kad yra abejonių dėl nagrinėjamos pagalbos suderinamumo su vidaus rinka, kuris turi būti nustatytas tiek iš sprendimo neteikti prieštaravimų priėmimo aplinkybių, tiek iš jo turinio, turi pateikti tą sprendimą panaikinti prašantis asmuo, remdamasis nuoseklių įrodymų visuma (žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 40 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

66      Konkrečiai kalbant, per preliminaraus tyrimo procedūrą Komisijos atlikto tyrimo nepakankamumas ar neišsamumas yra požymis, kad vertinant aptariamą priemonę kilo didelių sunkumų, dėl kurių Komisija privalo pradėti oficialią tyrimo procedūrą (žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 41 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

67      Be to, pasibaigus preliminaraus tyrimo procedūrai priimto sprendimo neteikti prieštaravimų teisėtumą Sąjungos teismas turi vertinti atsižvelgdamas ne tik į to sprendimo priėmimo momentu Komisijos turėtą informaciją, bet ir į duomenis, kuriuos ji galėjo turėti (žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 42 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

68      Vis dėlto informacija, kurią Komisija „galėjo turėti“, apima tą informaciją, kuri atrodė reikšminga turimam atlikti vertinimui pagal šio sprendimo 64 punkte primintą jurisprudenciją ir kurią ji galėjo gauti per administracinę procedūrą pateikusi prašymą (žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 43 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

69      Iš tiesų Komisija privalo aptariamų priemonių tyrimo procedūrą vykdyti rūpestingai ir nešališkai, kad priimdama galutinį sprendimą, jog egzistuoja, nelygu atvejis, nesuderinama arba neteisėta pagalba, turėtų kuo išsamesnių ir patikimesnių įrodymų (žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 44 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

70      Tuo remiantis darytina išvada, kad Bendrojo Teismo vykdoma sprendimo nepradėti oficialios tyrimo procedūros dėl to, kad nėra didelių sunkumų, teisėtumo kontrolė negali apsiriboti patikrinimu, ar buvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida. Iš tiesų Komisijos sprendimas, priimtas nepradėjus oficialios tyrimo procedūros, gali būti panaikintas dėl to, kad Komisija neatliko rungimusi grindžiamo ir išsamaus tyrimo, numatyto SESV 108 straipsnio 2 dalyje, net jeigu nenustatyta, kad Komisijos esminiai vertinimai buvo teisiškai ar faktiškai klaidingi (šiuo klausimu žr. 2020 m. spalio 15 d. Sprendimo První novinovį společnost / Komisija, T‑316/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:489, 88, 90 ir 91 punktus ir nurodytą jurisprudenciją). Taigi Bendrojo Teismo vykdoma kontrolė nėra apribota (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo a&o hostel and hotel Berlin / Komisija, T‑578/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:437, 66 punktą).

 Dėl duomenų, kuriuos Komisija turėjo ar galėjo turėti šioje byloje

71      Reikia pažymėti, kad 2019 m. spalio 18 d. rašto Komisijai, kuris iš esmės buvo susijęs su Danijos Karalystės suteikta pagalba energijos gamybai iš biodujų, priede ieškovė pateikė tyrimą, kuriame pabrėžiama, kad biodujų geografinė rinka nuo šiol yra tarpvalstybinė ir apima bent Daniją, Švediją, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę. Tame tyrime toliau nurodyta, kad biodujos gali būti remiamos tiek pagalba jų gamybai, tiek paklausą skatinančiomis priemonėmis, kaip antai atleidimu nuo mokesčių. Buvo pažymėta, kad nors šios skirtingos paramos formos gali būti kartu taikomos vienoje valstybėje narėje, jų negalima sumuoti nacionaliniu lygmeniu. Taigi, remiantis šiuo tyrimu, Vokietijoje iš biodujų, kurių gamybai buvo teikiama pagalba, pagamintai energijai negalėjo būti skirta kita pagalba, taikoma atsinaujinančiosios energijos pardavimui. Vis dėlto tame tyrime buvo pažymėta, kad gali susiklostyti sąlygos sumuoti pagalbą ir gali būti skirta „dviguba subsidija“ arba „perteklinė parama“, jeigu pagalbą gamybai skiria ir atleidimą nuo mokesčių taiko skirtingos valstybės narės. Šiame tyrime taip pat buvo nurodyta, kad skirtingų valstybių narių patvirtintų pagalbos schemų dubliavimasis gali lemti kompensacijos permoką ir iškraipyti konkurenciją. Šiuo klausimu pateiktas pavyzdys buvo susijęs būtent su Danijos ir Švedijos pagalba.

72      Be to, 2020 m. birželio 19 d. rašte Komisijai dėl Danijos pagalbos ieškovė vis dėlto pabrėžė ryšį tarp šios pagalbos ir Švedijos taikomo atleidimo nuo mokesčių. Ji konkrečiai rėmėsi sprendimais, kuriais Komisija patvirtino Švedijos pagalbos schemas, ginčijamais sprendimais pratęstas padarius neesminių pakeitimų. Be to, prie to rašto pridėtame tyrime buvo pateikta duomenų, panašių į pateiktuosius šio sprendimo 71 punkte minėtame tyrime.

73      Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad prieš priimant ginčijamus sprendimus ieškovė Komisijai pateikė informacijos apie galimą Švedijos Karalystės taikomo atleidimo nuo mokesčių ir kitų valstybių narių, visų pirma Danijos Karalystės, teikiamos pagalbos energijos gamybai iš biodujų sumavimo poveikį.

74      Be to, kaip per teismo posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą patvirtino Švedijos Karalystė, tai, kad energijos gamybai iš biodujų buvo taikoma Danijos Karalystės skirta pagalba, buvo visuotinai žinoma. Be to, Švedijos Karalystė pripažįsta, kad 2018 m. gegužės 31 d. vyriausybės dekrete, kurį ieškovė pateikė Bendrajam Teismui, buvo pažymėta, kad su aptariamu atleidimu nuo mokesčių derinama Danijos Karalystės suteikta pagalba elektros energijos gamybai iš biodujų galėjo lemti konkurencijos sąlygų biodujų gamybai Švedijoje pablogėjimą. Kaip galima teigti remiantis dviem prie ieškinio pridėtomis ataskaitomis ir kaip Komisija patvirtino atsakyme į Bendrojo Teismo raštu patektą klausimą, nuo 2018 m. spalio mėn. Švedijos Karalystė suteikė jos teritorijoje įsteigtiems biodujų gamintojams pagalbą gamybai, nes kitose valstybėse narėse įsisteigę gamintojai galėjo pasinaudoti ginčijamu sumavimu.

75      Taigi priimdama ginčijamus sprendimus Komisija turėjo informacijos apie ginčijamą sumavimą.

76      Šiuo atveju Komisija, siekdama įrodyti, kad neprivalėjo atsižvelgti į informaciją apie ginčijamą sumavimą, negali remtis aplinkybe, kad prieš priimant ginčijamus sprendimus ieškovė nebuvo pateikusi skundo pagal Reglamento 2015/1589 24 straipsnio 2 dalį.

77      Reikia priminti, kad Reglamento 2015/1589 24 straipsnio 2 dalis suformuluota taip:

2.      Bet kuri suinteresuotoji šalis gali pateikti skundą, kad praneštų Komisijai apie įtariamą neteisėtą pagalbą ar įtariamą netinkamą pagalbos taikymą. Tuo tikslu suinteresuotoji šalis tinkamai užpildo formą, kuri nustatyta 33 straipsnyje nurodytoje įgyvendinimo nuostatoje, ir pateikia joje nurodytą būtiną informaciją.

Jeigu Komisija mano, kad suinteresuotoji šalis nesilaiko privalomos skundo formos arba kad suinteresuotosios šalies pateiktais faktais ir teisiniais argumentais nesuteiktas pakankamas pagrindas per prima facie nagrinėjimą įrodyti neteisėtos pagalbos buvimo arba netinkamo pagalbos taikymo, ji praneša apie tai suinteresuotajai šaliai ir ragina pateikti pastabas per nustatytą laikotarpį, kuris paprastai yra ne ilgesnis kaip vienas mėnuo. Jeigu suinteresuotoji šalis nepareiškia savo nuomonės per nustatytą laikotarpį, skundas laikomas atsiimtu. Komisija informuoja atitinkamą valstybę narę, kai skundas laikomas atsiimtu.

Komisija išsiunčia skundo pateikėjui sprendimo, priimto dėl su skundo dalyku susijusios bylos, kopiją.“

78      Taigi Reglamento 2015/1589 24 straipsnio 2 dalyje kalbama apie pagalbą, kuri, kaip preziumuojama, yra „neteisėta“, kaip tai suprantama pagal to reglamento 1 straipsnio f punktą, nes ji buvo įgyvendinta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį, pagal kurią apie visas planuojamas pagalbos priemones turi būti pranešta Komisijai ir ji negali būti įgyvendinta iki galutinio šios institucijos sprendimo priėmimo, arba kuri, kaip preziumuojama, buvo „netinkamai taikoma“, kaip tai suprantama pagal 1 straipsnio g punktą, nes gavėjai ją naudojo pažeisdami Komisijos sprendimą, kuriame ji pripažįstama suderinama su vidaus rinka.

79      Būtent tik tuo atveju, kai kalbama apie į šią pagalbą, kaip ji apibrėžta Reglamento 2015/1589 1 dalyje, to reglamento 24 straipsnio 2 dalimi, aiškinama atsižvelgiant į jo 12 straipsnio 1 dalį, suinteresuotajai šaliai suteikiama teisė pradėti preliminaraus tyrimo procedūrą pateikiant Komisijai specialios formos skundą su informacija apie tokią pagalbą, kurį ši institucija privalo išnagrinėti taikydama procedūrą, kurioje skundo pareiškėjui numatytos tam tikros teisės (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 14 d. Sprendimo Marinvest ir Porting / Komisija, T‑728/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:325, 38–40 punktus; šiuo klausimu ir pagal analogija taip pat žr. 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, C‑521/06 P, EU:C:2008:422, 37 punktą).

80      Remiantis jurisprudencija, kai toks skundas pateikiamas, Komisija tam tikromis aplinkybėmis gali būti įpareigota išnagrinėti ne tik pareiškėjo jai nurodytas faktines ir teisines aplinkybes. Iš tikrųjų Komisija, siekdama tinkamai taikyti pagrindines Sutarties nuostatas valstybės pagalbos srityje, privalo atlikti kruopštų ir nešališką skundo tyrimą, todėl Komisijai gali prireikti išnagrinėti duomenis, kurių skundo pareiškėjas aiškiai nenurodė (2018 m. kovo 15 d. Sprendimo Naviera Armas / Komisija, T‑108/16, EU:T:2018:145, 101 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

81      Tačiau ši byla susijusi ne su Reglamento 2015/1589 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta pagalba ar jos taikymo tvarka, o su pagalba, apie kurią Švedijos Karalystė tinkamai pranešė Komisijai ir kurios taikymas pagal ginčijamus sprendimus šioje byloje neginčijamas.

82      Todėl, kadangi Reglamento 2015/1589 24 straipsnio 2 dalis netaikytina, šio sprendimo 80 punkte nurodyta jurisprudencija neturi reikšmės šiai bylai.

83      Vis dėlto, remiantis šio sprendimo 67–69 punktuose priminta jurisprudencija, Komisija privalėjo savo analizę grįsti turėtais ar galėtais turėti duomenimis, kurie neapsiriboja tik pateiktaisiais skunde pagal Reglamento 2015/1589 24 straipsnio 2 dalį.

84      Beje, nors Komisija neprivalo savo iniciatyva ir nesant jokių požymių šiuo aspektu, ieškoti bet kokios informacijos, galinčios turėti ryšį su jos nagrinėjama byla, net jeigu tokią informaciją galima rasti viešojoje erdvėje (žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 45 punktą ir nurodytą jurisprudenciją), nagrinėjamu atveju ieškovė Komisijai pateikė duomenų apie Švedijos Karalystės taikomo atleidimo nuo mokesčių ir kitų valstybių narių, konkrečiai – Danijos Karalystės, skiriamos pagalbos energijos gamybai iš biodujų sumavimo poveikį.

85      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad nagrinėdama ginčijamas schemas Komisija turėjo informacijos apie galimas ginčijamo sumavimo pasekmes. Beje, Komisija galėjo turėti, jei manė, kad to reikia, papildomos informacijos, kurios ji būtų galėjusi prašyti ieškovės pateikti.

86      Vis dėlto, kaip per posėdį tvirtino Komisija, reikia patikrinti, ar ieškovės raštuose ir prie jų pridėtuose tyrimuose pateikti duomenys buvo reikšmingi vertinant ginčijamų schemų suderinamumą su vidaus rinka. Todėl reikia nustatyti, ar tie su galima kompensacijos permoka susiję duomenys galėjo atskleisti didelius sunkumus nustatant tokį suderinamumą. Iš tiesų, tik jeigu tie sunkumai būtų nustatyti, reikėtų pripažinti, kad Komisija privalėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 85 punktą).

 Dėl didelių sunkumų, susijusių su kompensacijos permoka

87      Remiantis šio sprendimo 9 punkte apibendrintais ginčijamų sprendimų pagrindiniais argumentais dėl kompensacijos permokos darytina išvada, kad, Komisijos nuomone, tam, jog ginčijamos schemos galėtų būti pripažintos suderinamomis su vidaus rinka, buvo būtina, kad nagrinėjamas atleidimas nuo mokesčių nelemtų kompensacijos permokos.

88      Vis dėlto ginčijamuose sprendimuose nepatikslinta, ar nurodyta kompensacijos permoka nulemta tik aptariamo atleidimo nuo mokesčių galimo sumavimo su kita Švedijos Karalystės teikiama pagalba, ar taip pat gali atsirasti dėl ginčijamo sumavimo.

89      Komisija paaiškino, kad nagrinėdama kompensacijos permoką ji nagrinėjo tik aptariamo atleidimo nuo mokesčių galimą sumavimą su kitomis Švedijos Karalystės priimtomis pagalbos priemonėmis. Jos teigimu, nei AAE gairėse, nei kitose Sąjungos teisės nuostatose nenumatyta, kad nagrinėjant klausimą, ar tuo atleidimu nuo mokesčių besinaudojantys subjektai negauna kompensacijos permokos, reikia papildomai atsižvelgti į kitoje valstybėje narėje galbūt suteiktą pagalbą.

90      Švedijos Karalystė savo ruožtu nurodė, kad Švedijos energetikos agentūros ataskaitose, kuriomis Komisija rėmėsi ginčijamuose sprendimuose paneigdama kompensacijos permoką, netiesiogiai atsižvelgiama į Danijos Karalystės suteiktą pagalbą. Vis dėlto atsakydama į Bendrojo Teismo raštu ir žodžiu pateiktus klausimus ji pažymėjo, kad Švedijos energetikos agentūros atlikta kompensacijos permokos nebuvimo kontrolė vykdoma nacionaliniu lygmeniu ir kad nėra pareigos atsižvelgti į kitų valstybių narių galbūt suteiktą pagalbą gamybai, kuri galėjo būti taikoma į Švediją importuotoms biodujoms.

91      Dėl šių priežasčių reikia konstatuoti, kad priimdama ginčijamus sprendimus Komisija išnagrinėjo tik kompensacijos permoką, kurią gali lemti kelių Švedijos Karalystės taikomų pagalbos schemų sumavimas. Taip Komisija paneigė, kad dėl ginčijamo sumavimo gali kilti didelių sunkumų nustatant ginčijamų schemų suderinamumą su vidaus rinka, kuriuos įveikti būtų galima tik per oficialią tyrimo procedūrą. Taigi reikia patikrinti, ar šis paneigimas yra pagrįstas.

92      Reikia priminti, kad SESV 107 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.“

93      SESV 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Vidaus rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma:

<…>

c)      pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.“

94      Darytina išvada, kad prieš priimdama sprendimą, ar valstybės pagalba suderinama su vidaus rinka pagal 107 straipsnio 3 dalies c punktą, Komisija privalo išnagrinėti jos poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Konkrečiai kalbant, kai Komisija, kaip šioje byloje, priima ta nuostata grindžiamus sprendimus po preliminaraus tyrimo procedūros, ji turi galėti padaryti išvadą, kad nagrinėjama pagalba netrikdys valstybių narių tarpusavio prekybos, o šis klausimas neturi kelti didelių sunkumų.

95      Ginčijamuose sprendimuose, priimtuose pagal Reglamento 2015/1589 4 straipsnio 3 dalį, Komisija padarė išvadą, kad ji neturi teikti prieštaravimų dėl ginčijamų schemų, kurios buvo suderinamomis su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą pripažintų schemų tęsinys.

96      Tačiau Komisija, nors tik dėl ieškovės jai pateiktos informacijos (žr. šio sprendimo 71–73 punktus), negalėjo nežinoti, kad dėl ginčijamo sumavimo kitose valstybėse narėse, konkrečiai – Danijoje, pagamintų biodujų importas į Švediją paskutiniais metais iki pranešimo apie ginčijamas schemas gerokai išaugo kitų valstybių narių kilmės biodujų nenaudai.

97      Dėl tos priežasties, net jei ginčijamose schemose nebuvo esminių pakeitimų, darančių poveikį Švedijoje daugelį metų galiojusioms schemoms, vertindama ginčijamų schemų suderinamumą su vidaus rinka Komisija turėjo atsižvelgti į ginčijamo sumavimo poveikį didėjančiai importo iš tam tikrų valstybių narių svarbai.

98      Žinoma, Komisija atsižvelgė į šiuos duomenis, nes ji pabrėžė būtinybę, kad ginčijamos schemos būtų vienodai taikomos Švedijoje gaminamoms ir importuojamoms biodujoms. Vis dėlto, kaip nurodyta šio sprendimo 89 punkte, jos atliekamas galimos kompensacijos permokos tyrimas apėmė tik nacionalinį lygmenį.

99      Remiantis šio sprendimo 66 punkte priminta jurisprudencija, per preliminaraus tyrimo procedūrą Komisijos atliktos kompensacijos permokos, kurią gali lemti ginčijamas sumavimas, analizės nepakankamumas ar neišsamumas yra didelių sunkumų požymis. Kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 55–59 punktais, viena vertus, valstybės pagalba negali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka, jeigu ji neatitinka proporcingumo sąlygos. Kita vertus, ginčijamuose sprendimuose klausimas dėl kompensacijos permokos nebuvimo yra glaudžiai susijęs su klausimu dėl ginčijamų schemų proporcingumo. Dėl tos priežasties aplinkybė, kad kompensacijos permokos nebuvimą Komisija išanalizavo nepakankamai ir neišsamiai, nes neatsižvelgė į ginčijamą sumavimą, šiuo atveju gali būti pakankama, kad būtų konstatuoti dideli sunkumai.

100    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad jeigu, kaip teigia Komisija ir Švedijos Karalystė, ginčijamose sistemose nebūtų galima atsižvelgti į kitų valstybių narių teikiamą pagalbą, nes toks atsižvelgimas pažeistų nediskriminavimo principą arba SESV 110 straipsnį, klausimas dėl kompensacijos permokos, kurią gali lemti ginčijamas sumavimas, nekeltų didelių sunkumų.

101    Reikia priminti, kad, remiantis jurisprudencija, nors SESV 107 ir 108 straipsniuose numatytoje procedūroje Komisijai paliekama diskrecija priimti sprendimą dėl valstybės pagalbos schemos suderinamumo su vidaus rinkos reikalavimais, remiantis Sutarčių bendra sandara galima teigti, kad šia procedūra niekada neturi būti pasiektas bendriesiems Sąjungos teisės principams, kaip antai vienodo požiūrio principui, arba specialioms Sutarčių nuostatoms, būtent nuostatoms dėl vidaus apmokestinimo, prie kurių priskiriamas SESV 110 straipsnis, priešingas rezultatas (šiuo klausimu žr. 2002 m. balandžio 23 d. Sprendimo Nygård, C‑234/99, EU:C:2002:244, 54 punktą ir nurodytą jurisprudenciją; 2008 m. balandžio 15 d. Sprendimo Nuova Agricast, C‑390/06, EU:C:2008:224, 50 ir 51 punktus ir nurodytą jurisprudenciją ir 2010 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo British Aggregates ir kt. / Komisija, T‑359/04, EU:T:2010:366, 91 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Be to, valstybė narė negali kitų valstybių narių prekių mokestinės diskriminacijos forma suteikti valstybės pagalbos ar šiai pagalbai negali būti duotas leidimas (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo British Aggregates ir kt. / Komisija, T‑359/04, EU:T:2010:366, 92 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

 Dėl nediskriminavimo principo

102    Nediskriminavimo ar vienodo požiūrio principu draudžiama panašias situacijas vertinti skirtingai arba skirtingas situacijas vertinti vienodai, išskyrus atvejus, kai toks vertinimas yra objektyviai pateisinamas (žr. 2019 m. liepos 11 d. Sprendimo IPPT PAN / Komisija ir REA, T‑805/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:496, 216 punktą ir nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Arcelor Atlantique ir Lorraine ir kt., C‑127/07, EU:C:2008:728, 23 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Koninklijke BAM Groep / Komisija, T‑355/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:486, 49 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

103    Skirtingų situacijų panašumą reikia vertinti atsižvelgiant į visus joms būdingus elementus. Šiuos elementus reikia nustatyti ir vertinti atsižvelgiant, be kita ko, į valstybės priemonės, kuria įtvirtintas atitinkamas skirtumas, objektą bei tikslą. Be to, reikia atsižvelgti į srities, kurioje taikoma aptariama valstybės priemonė, principus ir tikslus (pagal analogiją žr. 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimo Liuksemburgas / Parlamentas ir Taryba, C‑176/09, EU:C:2011:290, 32 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

104    Šiuo atveju Komisija mano, kad ji įsitikino, jog ginčijamos schemos nepažeidžia nediskriminavimo principo, nes Švedijos Karalystė jai užtikrino, kad nagrinėjamas atleidimas nuo mokesčių bus taikomas neatsižvelgiant į Švedijoje parduodamų biodujų kilmę, nesvarbu, ar tai būtų šioje valstybėje narėje gaminamos biodujos, ar biodujos, pagamintos kitose valstybėse narėse ir importuotos į Švediją.

105    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į ginčijamų schemų tikslą, biodujų, kurių papildomos gamybos sąnaudos buvo kompensuotos, pardavimas nėra situacija, panaši į biodujų, kurių papildomos gamybos sąnaudos dar nebuvo kompensuotos, pardavimo situaciją.

106    Kaip galima teigti remiantis ginčijamais sprendimais (žr. šio sprendimo 8 punktą), nagrinėjamu atleidimu nuo mokesčių siekiama, kad biodujos būtų konkurencingos, palyginti su iškastinėmis dujomis, nepaisant to, kad pirmųjų gamybos sąnaudos yra didesnės nei antrųjų.

107    Tačiau, jeigu biodujų gamybos sąnaudos, kurios yra didesnės už iškastinių dujų gamybos sąnaudas, jau buvo kompensuotos suteikus pagalbą valstybėje narėje, kurios teritorijoje jos buvo pagamintos, aptariamo atleidimo nuo mokesčių taikymas į Švediją importuojamoms biodujoms netenka prasmės.

108    Remiantis ginčijamais sprendimais teigtina, kad Komisija pripažįsta, jog egzistuoja skirtumas tarp biodujų, kurių papildomos gamybos sąnaudos buvo kompensuotos, pardavimo ir biodujų, kurių papildomos gamybos sąnaudos dar nebuvo kompensuotos, pardavimo. Iš tiesų Švedijoje pagamintų biodujų atveju ji įsitikino, kad nėra kompensacijos permokos dėl nagrinėjamo atleidimo nuo mokesčio sumavimo su kita Švedijos valdžios institucijų teikiama pagalba biodujų gamybai šioje valstybėje narėje. Vis dėlto situacijos, kai biodujos, kurių papildomos sąnaudos jau buvo kompensuotos, ir situacijos, kai papildomos biodujos dar nebuvo kompensuotos, skirtumas egzistuoja net ir tuo atveju, kai ši kompensacija gaunama iš kitų valstybių narių nei Švedijos Karalystė suteiktos pagalbos.

109    Dėl tos priežasties abu šio sprendimo 105 punkte nurodyti pardavimai negali būti vertinami vienodai jiems taikant tą patį atleidimą nuo mokesčių, neatsižvelgiant į tai, ar Švedijoje parduodamos biodujos buvo pagamintos nacionalinėje teritorijoje, ar importuotos, nebent tai būtų objektyviai pagrįsta.

110    Tačiau ginčijamuose sprendimuose Komisija neatsižvelgė į kompensacijos permoką, kurią gali lemti ginčijamas sumavimas. Taip ji netaikė nediskriminavimo principo atsižvelgdama į visus svarbius „padėtis“ apibūdinančius elementus, kuriuos reikia palyginti taikant šį principą. Remiantis šio sprendimo 64 ir 66 punktuose priminta jurisprudencija ir šio sprendimo 99 punkte išdėstytais argumentais, ši aplinkybė parodo, kad kilo didelių sunkumų, dėl kurių Komisija privalėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

111    Beje, jeigu, kaip teigia Komisija, faktinių aplinkybių požiūriu būtų neįmanoma išnagrinėti, ar vienoje valstybėje narėje numatytos pagalbos schemos sutampa su kitose valstybėse narėse galiojančiomis pagalbos schemomis, reikia pažymėti, kad, kaip per posėdį pripažino Komisija, ginčijamuose sprendimuose neminimas toks negalėjimas. A fortiori, tuose sprendimuose aptariamas negalėjimas nekvalifikuojamas kaip objektyvus pagrindimas.

112    Todėl reikia konstatuoti, kad būtinas nediskriminavimo principo laikymasis neleido paneigti didelių sunkumų, susijusių su ginčijamo sumavimo poveikiu ginčijamų sistemų suderinamumui su vidaus rinka.

 Dėl SESV 110 straipsnio

113    Kaip pažymėta šio sprendimo 100 punkte, reikia nustatyti, ar, kaip teigia Komisija ir Švedijos Karalystė, pagal SESV 110 straipsnį draudžiama, kad ginčijamose schemose būtų galima atsižvelgti į kitų valstybių narių suteiktą pagalbą.

114    SESV 110 straipsnis suformuluotas taip:

Jokia valstybė narė tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kitų valstybių narių gaminių jokiais savo vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panašius vietos gaminius.

Be to, jokia valstybė narė neapmokestina kitų valstybių narių gaminių tokio pobūdžio vidaus mokesčiais, kurie suteiktų netiesioginę apsaugą kitiems gaminiams.“

115    Jurisprudencijoje nustatyta, kad, pirma, remiantis SESV 110 straipsniu vidaus apmokestinimo skirtumai su Sąjungos teise suderinami tik tuo atveju, jeigu jais siekiama su ta teise taip pat suderinamų tikslų ir jeigu jų taikymo tvarka gali užkirsti kelią bet kokiai tiesioginei ar netiesioginei diskriminacijai importo iš kitų valstybių narių atžvilgiu arba konkuruojančios nacionalinės produkcijos apsaugai. Taigi, kad būtų laikomasi šių reikalavimų, Sąjungos teisė dabartiniame jos raidos etape neriboja kiekvienos valstybės narės laisvės nustatyti diferencijuotą tam tikrų, net ir panašių, kaip tai suprantama remiantis SESV 110 straipsnio pirma pastraipa, prekių apmokestinimo sistemą atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, kaip antai naudojamų pirminių žaliavų pobūdį arba taikomus gamybos metodus (pagal analogiją žr. 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Outokumpu, C‑213/96, EU:C:1998:155, 30 punktą ir 2021 m. balandžio 14 d. Sprendimo Achema ir Lifosa / Komisija, T‑300/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:191, 220 punktą).

116    Antra, tam tikri atleidimo nuo mokesčio atvejai ar tam tikros mokesčių lengvatos, ypač jeigu jų tikslas išlaikyti gamybą ar įmones, kurios be šių mokesčių lengvatų nebūtų pelningos dėl padidėjusių gamybos išlaidų, yra teisėti, jeigu tokiomis galimybėmis besinaudojančios valstybės narės, laikydamosi SESV 110 straipsnio, tas lengvatas nediskriminuodamos ir neproteguodamos taip pat taikytų importuojamoms prekėms, esančioms tokioje pačioje padėtyje (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo British Aggregates ir kt. / Komisija, T‑359/04, EU:T:2010:366, 93–95 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

117    Trečia, SESV 110 straipsnio reikalavimai tenkinami, nes pagal vienos valstybės narės teisės aktus leidžiama kitos valstybės narės kilmės prekei taikyti mokesčių sistemą, kuri gali būti laikoma prilygstančia tai prekei taikomai sistemai, kai ji pagaminta pirmojoje valstybėje narėje (šiuo klausimu žr. 1980 m. spalio 30 d. Sprendimo Schneider-Import, 26/80, EU:C:1980:257, 10 ir 15 punktus).

118    Darytina išvada, kad tuo atveju, kai nacionalinių ar panašių importuotų prekių pardavimas valstybėje narėje yra nepelningas nesant mokesčių lengvatų, pagal SESV 110 straipsnio pirmą pastraipą draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti importuojamas prekes nacionalinių prekių atžvilgiu, joms taikant didesnius mokesčius nei taikomi vietos gamybos prekėms. Atvirkščiai, skirtingas mokestinis vertinimas yra suderinamas su šia nuostata, jeigu toks vertinimas yra objektyvių kriterijų rezultatas ir leidžia išvengti bet kokios diskriminacijos importo iš kitų valstybių narių atžvilgiu.

119    Taikant tuos principus nagrinėjamai bylai reikia pažymėti, kad, palyginti su jurisprudencijoje nagrinėtais atvejais, ji ypatinga tuo, kad visoms Švedijoje parduodamoms biodujoms taikomas vienodas atleidimas nuo mokesčių neatsižvelgiant į tai, ar jos pagamintos šioje valstybėje narėje, ar importuotos. Be to, kiek tai susiję su importuotomis biodujomis, šis atleidimas nuo mokesčių, kuris yra bendras, taikomas nedarant skirtumo pagal tai, ar valstybė narė, kurioje tos biodujos buvo pagamintos, suteikė pagalbą energijai iš biodujų gaminti, ar jos nesuteikė.

120    Dėl priežasčių, susijusių su valstybės pagalbai taikomos Sąjungos teisės reikalavimais, Komisija įsitikino, kad už Švedijoje pagamintas biodujas kompensacija nebuvo permokėta (žr. šio sprendimo 108 punktą). Todėl ji negali teigti, kad iš kitų valstybių narių importuotos biodujos būtų diskriminuojamos pažeidžiant SESV 110 straipsnį, jei joms būtų taikomas aptariamas atleidimas nuo mokesčių, su vienintele sąlyga, kad prieš tas biodujas eksportuojant į Švediją nebūtų kompensacijos permokos dėl šio atleidimo nuo mokesčių ir kitų valstybių narių galbūt suteiktos pagalbos biodujų gamintojams sumavimo. Iš tiesų ši su kompensacijos nepermokėjimu susijusi sąlyga yra analogiška Švedijoje gaminamoms biodujoms taikomai sąlygai.

121    Tiesa, siekiant išvengti bet kokios kompensacijos permokos, iš tam tikrų valstybių narių importuojamoms biodujoms tokiu atveju Švedijoje gali būti taikomas už Švedijoje pagamintoms biodujoms taikomą apmokestinimą didesnis vidaus apmokestinimas, nes pagal jį nenumatyta taikyti atleidimo nuo mokesčių arba numatytas mažesnis už aptariamąjį atleidimas nuo mokesčių. Vis dėlto šis rezultatas nebūtinai yra diskriminacinis. Iš tiesų, kiek tai susiję su pastarąja biodujų kategorija, prieš nuspręsdama, kad ginčijamos schemos yra suderinamos su vidaus rinka, Komisija privalėjo paneigti, kad mokestinės pagalbos ir pagalbos gamybai sumavimas lemia kompensacijos permoką.

122    Kitaip tariant, kompensacijos permokos egzistavimas gali būti laikomas objektyviu kriterijumi, leidžiančiu taikyti aptariamą atleidimą nuo mokesčių tik toms vietos gamybos arba importuojamoms biodujoms, kurių papildomos gamybos sąnaudos, palyginti su iškastinėmis dujomis, dar nebuvo kompensuotos taikant kitą pagalbą, nesvarbu, kuri valstybė narė suteikė tą kitą pagalbą, ir nedarant įtakos galimybei keisti aptariamo atleidimo nuo mokesčių tarifą atsižvelgiant į tos kitos pagalbos dydį. Šis objektyviu kriterijumi grindžiamas diferencijavimas leidžia išvengti diskriminacijos, kurią gali lemti iš tam tikrų valstybių narių importuotoms biodujos jau suteiktos kompensacijos.

123    Be to, reikia priminti, kad, remiantis jurisprudencija, apmokestinimo sistema laikoma turinčia diskriminacinį ir apsauginį poveikį, kuris draudžiamas SESV 110 straipsniu, jeigu ja verčiama pirkti nacionalinės, o ne kitų valstybių narių kilmės prekes (šiuo klausimu žr. 1990 m. balandžio 5 d. Sprendimo Komisija / Graikija, C‑132/88, EU:C:1990:165, 18 ir 19 punktus).

124    Akivaizdu, kad ginčijamų schemų atveju taip nėra. Iš tikrųjų, nesiėmus priemonių išvengti kompensacijos permokos, kurią gali lemti ginčijamas sumavimas, ginčijamomis sistemomis sukuriama Švedijoje pagamintų biodujų atvirkštinė diskriminacija kitose valstybėse narėse, skiriančiose pagalbą energijos gamybai iš biodujų, pagamintų biodujų naudai. Šis rezultatas negali būti laikomas nulemtu ginčijamoms sistemoms nustačius pareigą laikytis SESV 110 straipsnio, kuriuo siekiama neleisti valstybei narei sudaryti palankesnes sąlygas nacionalinei gamybai kitų valstybių narių gamybos nenaudai. Beje, reikia pažymėti, kad šis straipsnis netaikomas, jeigu prekėms, kurias valstybė narė importuoja iš tam tikrų valstybių narių, ji taikytų palankesnį mokestinį režimą, nei taiko panašioms prekėms, kurias importuoja iš kitų valstybių narių.

125    Reikia pažymėti, kad ginčijamų sprendimų dalyse, kuriose aptariamas Sąjungos mokesčių teisės laikymasis (žr. šio sprendimo 11 punktą), Komisija konstatavo, kad ginčijamos schemos nelemia kompensacijos permokos ir kad aptariamas atleidimas nuo mokesčių taikomas neatsižvelgiant į biodujų kilmę. Tuo remiantis galima teigti, kad Komisija nenusprendė, jog šiuo klausimu kilo didelių sunkumų, nors šio sprendimo 115–124 punktuose išdėstyti argumentai įrodo, kad tokie sunkumai egzistavo ir turėjo būti išnagrinėti per oficialią tyrimo procedūrą.

126    Todėl reikia konstatuoti, kad būtinybė laikytis SESV 110 straipsnio taip pat neleidžia paneigti, jog kilo didelių sunkumų dėl ginčijamo sumavimo poveikio ginčijamų sistemų suderinamumui su vidaus rinka.

 Išvados dėl prieštaravimo, susijusio su ginčijamu sumavimu

127    Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad ieškovė, remdamasi ginčijamų sprendimų priėmimo momentu Komisijos turėtais ar galėtais turėti duomenimis, įrodė, jog, atsižvelgiant į nediskriminavimo principą ir SESV 110 straipsnį, ginčijamų schemų suderinamumo su vidaus rinka analizė pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą kelia didelių sunkumų, susijusių su kompensacijos permoka, kurią gali lemti ginčijamas sumavimas. Tuo remiantis darytina išvada, kad tuos sunkumus Komisija turėjo išnagrinėti per oficialią tyrimo procedūrą, užuot priėmusi ginčijamus sprendimus pasibaigus preliminaraus tyrimo procedūrai.

128    Kadangi šie dideli sunkumai susiję su pirminės teisės principu ir nuostata, nebūtina priimti sprendimo dėl Komisijos ir Švedijos Karalystės argumentų, kad atsižvelgus į kompensacijos permoką, kurią gali lemti ginčijamas sumavimas, būtų pažeisti įvairūs antrinės teisės aktai, kuriuose nustatytas draudimas nustatyti skirtingus apmokestinimo tarifus prekėms iš skirtingų valstybių narių.

129    Todėl reikia patenkinti prieštaravimą dėl ginčijamo sumavimo ir panaikinti ginčijamus sprendimus, nesant reikalo priimti sprendimų dėl kitų ieškovės pateiktų prieštaravimų.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

130    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.

131    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Taigi Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (septintoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2020 m. birželio 29 d. Sprendimą C(2020) 4489 final dėl valstybės pagalbos SA.56125 (2020/N) – Sweden Prolongation and modification of scheme SA.49893 (2018/N) / Tax exemption for non-food based biogas and bio-propane in heat generation.

2.      Panaikinti 2020 m. birželio 29 d. Sprendimą C(2020) 4487 final dėl valstybės pagalbos SA.56908 (2020/N) – Sweden Prolongation and modification of biogas scheme for motor fuel in Sweden.

3.      Europos Komisija padengia savo ir Landwärme GmbH bylinėjimosi išlaidas.

4.      Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

da Silva Passos

Valančius

Reine

Truchot

 

      Sampol Pucurull

Paskelbta 2022 m. gruodžio 21 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge

Parašai.


*      Proceso kalba: vokiečių.


i 109 punkte kalbinio pobūdžio pataisymas padarytas paskelbus šį tekstą pirmą kartą.