2011 m. sausio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Westfälisch-Lippischer Sparkassen- und Giroverband prieš Komisiją

(Byla T-22/11)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Westfälisch-Lippischer Sparkassen- und Giroverband (Miunsteris, Vokietija), atstovaujama advokatų I. Liebach ir A. Rosenfeld

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Bendrojo teismo prašo:

Panaikinti iš dalies 2010 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimą C (2010) 9525 galutinis, valstybės pagalba, MC 8/2009 ir C 43/2009 - Vokietija - WestLB, tiek, kiek juo atsisakoma pratęsti, kaip Vokietija prašė 2010 m. spalio 28 d., iki 2011 m. vasario 15 d. nustatytą terminą parduoti bendrovę Westdeutschen Immobilienbank AG ir užbaigti jos naujas ūkines operacijas.

Papildomai panaikinti iš dalies 2010 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimą C (2010) 9525 galutinis, valstybės pagalba, MC 8/2009 ir C 43/2009 - Vokietija - WestLB, tiek, kiek Komisija netiesiogiai nusprendė, kad Vokietija pateikė tik vieną prašymą pratęsti terminą parduoti Westdeutschen Immobilienbank AG ir užbaigti jos naujas ūkines operacijas iki 2011 m. vasario 15 d. ir kad joks sprendimas neturi būti priimtas po šios dienos.

Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagrįsdama savo ieškinį ieškovė pateikia penkis motyvus:

Pirmas motyvas: SESV 296 straipsnio 2 dalyje nustatytos motyvavimo pareigos pažeidimas

Ieškovė tvirtina, kad Komisija nenurodė priežasčių, kodėl ji sujungė du Vokietijos prašymus pratęsti terminą į vieną.

Komisija nenurodė priežasčių, kodėl nebuvo šiuo atveju įvykdytos 2009 m. gegužės 12 d. Komisijos sprendimo C(2009) 3900 galutinis, pataisytas, susijusio su valstybės pagalba, kurią Vokietija ketino skirti WestLB AG restruktūrizacijai, (C 43/2008 (Nr. 390/2008]) (toliau - 2009 m. gegužės 12 d. sprendimas) 2 straipsnio 2 dalyje numatytos terminų pratęsimo sąlygos.

Antras motyvas: vertinimo ir diskrecijos viršijimo klaidos

Ieškovė teigia, kad Komisija pagrindė savo sprendimą dėl termino pratęsimo klaidingu faktinių aplinkybių nustatymu, nes ji neteisingai nusprendė, jog pratęsti terminą buvo paprašyta tik iki 2011 m. vasario 15 d., ir neteisingai nusprendė, kad nereikia priimti sprendimo dėl kito prašymo pratęsti ilgesniam laikotarpiui.

Be to, ieškovė teigia, kad Komisija nepasinaudojo galimybe pratęsti terminą, aiškiai numatyta 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje, nepaisant to, kad sąlygos buvo įvykdytos. Vietoj to Komisija rėmėsi sui generis ne rašytine pratęsimo teise, kuri neturėjo jokio teisinio pagrindo ir kurios, atkirai vertinant, sąlygos buvo visiškai neaiškios.

Trečias motyvas: proporcingumo principo pažeidimas

Ieškovė, be kita ko, tvirtina, kad Komisijos sprendimas, susijęs su Westdeutschen Immobilienbank AG ūkinių operacijų užbaigimu po 2011 m. vasario 15 d., yra neproporcingas, palyginti su dėl jo kylančiais sunkumais.

Ketvirtas motyvas: vienodo vertinimo principo pažeidimas

Ieškovė tvirtina, kad Komisija, kitais finansinės krizės atvejais, kai finansų įstaigos gavo didesnę neto pagalbą, suteikė daug ilgesnius terminus parduoti akcijas ir nekilnojamojo turto finansavimo bendroves.

Penktas motyvas: Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio ir gero administravimo principo pažeidimas

Ieškovė teigia, kad Komisija neturi teisės aiškinti valstybių narių prašymus pažeidžiant jų aiškų turinį, dalyką ir tikslą bei priimti sprendimus pagal tokį aiškinimą.

____________