BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. liepos 11 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Lėšų įšaldymas – Asmenų, subjektų ir įstaigų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldyti, sąrašas – Ieškovo pavardės palikimas sąraše – Tarybos pareiga patikrinti, ar trečiosios valstybės institucijos sprendimas buvo priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą“
Byloje T‑274/18
Oleksandr Viktorovych Klymenko, gyvenantis Maskvoje (Rusija), atstovaujamas advokato M. Phelippeau,
ieškovas,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą A. Vitro ir P. Mahnič,
atsakovę,
dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2018 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/333, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 63, 2018, p. 48), ir 2018 m. kovo 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/326, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 63, 2018, p. 5), tiek, kiek ieškovo pavardė palikta asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos šios ribojamosios priemonės, sąraše,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas G. Berardis (pranešėjas), teisėjai D. Spielmann ir Z. Csehi,
kancleris E. Coulon,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ši byla susijusi su ribojamosiomis priemonėmis, nustatytomis tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje po demonstracijų Nepriklausomybės aikštėje Kijeve (Ukraina) numalšinimo 2014 m. vasario mėn.
2 Ieškovas Oleksandr Viktorovych Klymenko ėjo Ukrainos pajamų ir mokesčių ministro pareigas.
3 2014 m. kovo 5 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Sprendimą 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 66, 2014, p. 26). Tą pačią dieną Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 66, 2014, p. 1).
4 Sprendimo 2014/119 1 ir 2 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(1) 2014 m. vasario 20 d. Taryba kuo griežčiausiai pasmerkė bet kokį smurto naudojimą Ukrainoje. Ji paragino nedelsiant nutraukti smurtą Ukrainoje ir visapusiškai gerbti žmogaus teises bei pagrindines laisves. Ji paragino Ukrainos Vyriausybę kuo labiau susilaikyti nuo veiksmų, o opozicijos lyderius – atsiriboti nuo tų asmenų, kurie griebiasi radikalių veiksmų, įskaitant smurtą;
(2) 2014 m. kovo 3 d. Taryba sutarė daugiausia dėmesio, nustatant ribojamąsias priemones, skirti asmenų, pripažintų atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, ir asmenų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus, turto įšaldymui ir susigrąžinimui, siekiant įtvirtinti ir remti teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms Ukrainoje.“
5 Sprendimo 2014/119 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. Įšaldomos visos priede išvardytiems asmenims, pripažintais atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, asmenų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, ir su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.
2. Lėšos ar ekonominiai ištekliai negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai atiduoti naudotis priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms arba jų naudai.“
6 Šio lėšų įšaldymo tvarka nustatyta Sprendimo 2014/119 1 straipsnio 3–6 dalyse.
7 Pagal Sprendimą 2014/119 Reglamentu Nr. 208/2014 įpareigojama nustatyti nagrinėjamas ribojamąsias priemones ir apibrėžta jų taikymo tvarka, iš esmės analogiška minėtame sprendime įtvirtintai tvarkai.
8 Asmenų, kuriems taikomi Sprendimas 2014/119 ir Reglamentas Nr. 208/2014, pavardės nurodytos minėto sprendimo priede ir šio reglamento I priede esančiame sąraše (toliau – sąrašas), nurodant, be kita ko, jų įtraukimo motyvus. Iš pradžių ieškovo pavardės sąraše nebuvo.
9 Sprendimas 2014/119 ir Reglamentas Nr. 208/2014 buvo iš dalies pakeisti 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2014/216/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2014/119 (OL L 111, 2014, p. 91), ir 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 381/2014, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 111, 2014, p. 33) (toliau kartu – 2014 m. balandžio mėn. aktai).
10 2014 m. balandžio mėn. aktais ieškovo pavardė įtraukta į nagrinėjamą sąrašą kartu su identifikuojamąja informacija „buvęs pajamų ir mokesčių ministras“ ir šiais motyvais:
„Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainoje vykdomas tyrimas dėl dalyvavimo nusikaltimuose, susijusiuose su Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu ir neteisėtu jų pervedimu už Ukrainos ribų.“
11 2014 m. birželio 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo ieškinį (įregistruotas numeriu T‑494/14) dėl, be kita ko, 2014 m. balandžio mėn. aktų panaikinimo tiek, kiek jie su juo susiję.
12 2015 m. sausio 29 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/143, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 24, 2015, p. 16), ir Reglamentą (ES) 2015/138, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 24, 2015, p. 1).
13 Sprendime 2015/143 nuo 2015 m. sausio 31 d. patikslinti asmenų, kuriems taikomas lėšų įšaldymas, įtraukimo į sąrašą kriterijai. Kalbant konkrečiau, Sprendimo 2014/119 1 straipsnio 1 dalis pakeista šiuo tekstu:
„1. Įšaldomos visos priede išvardytiems asmenims, pripažintiems atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, ir su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.
Šio sprendimo tikslais, asmenys, pripažinti atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą – tai, be kita ko, asmenys, kurių atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos atlieka tyrimą:
a) dėl Ukrainos viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo arba dėl bendrininkavimo atliekant tokius veiksmus; arba
b) dėl valstybės pareigūno piktnaudžiavimo tarnyba siekiant gauti nepagrįstos naudos sau arba siekiant suteikti nepagrįstos naudos trečiajam asmeniui, taip padarant žalą Ukrainos viešosioms lėšoms ar turtui, arba dėl bendrininkavimo atliekant tokius veiksmus.“
14 Reglamentu 2015/138 buvo iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 208/2014, atsižvelgiant į Sprendimą 2015/143.
15 2015 m. kovo 5 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/364, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 62, 2015, p. 25), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/357, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 62, 2015, p. 1) (toliau kartu – 2015 m. kovo mėn. aktai). Sprendimu 2015/364, pirma, buvo pakeistas Sprendimo 2014/119 5 straipsnis, pratęsiant ribojamųjų priemonių taikymą ieškovui iki 2016 m. kovo 6 d., ir, antra, buvo iš dalies pakeistas šio sprendimo priedas. Įgyvendinimo reglamentu 2015/357 buvo atitinkamai iš dalies pakeistas Reglamento Nr. 208/2014 I priedas.
16 2015 m. kovo mėn. aktais ieškovo pavardė palikta sąraše kartu su identifikuojamąja informacija „buvęs pajamų ir mokesčių ministras“ ir nurodyti nauji motyvai:
„Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo ir dėl valstybės pareigūno piktnaudžiavimo tarnyba siekiant gauti nepagrįstos naudos sau arba siekiant suteikti nepagrįstos naudos trečiajam asmeniui, taip padarant žalą Ukrainos viešosioms lėšoms ar turtui.“
17 2015 m. gegužės 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo ieškinį (įregistruotas numeriu T‑245/15) dėl, be kita ko, 2015 m. kovo mėn. aktų panaikinimo tiek, kiek jie su juo susiję.
18 2016 m. kovo 4 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2016/318, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 60, 2016, p. 76), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/311, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 60, 2016, p. 1) (toliau kartu – 2016 m. kovo mėn. aktai).
19 2016 m. kovo mėn. aktais ribojamųjų priemonių taikymas buvo pratęstas, kiek tai susiję, be kita ko, su ieškovu, iki 2017 m. kovo 6 d., o jo įtraukimo į sąrašą motyvai nebuvo pakeisti ir išliko tokie patys kaip 2015 m. kovo mėn. aktų.
20 2016 m. balandžio 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovas, remdamasis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsniu, patikslino ieškinį byloje T‑245/15, prašydamas, kad būtų panaikinti ir 2016 m. kovo mėn. aktai, kiek jie su juo susiję.
21 2016 m. birželio 10 d. Nutartimi Klymenko / Taryba (T‑494/14, EU:T:2016:360), priimta remiantis Procedūros reglamento 132 straipsniu, Bendrasis Teismas patenkino šio sprendimo 11 punkte nurodytą ieškinį ir pripažino jį akivaizdžiai pagrįstu, todėl panaikino 2014 m. balandžio mėn. aktus tiek, kiek jie susiję su ieškovu.
22 2017 m. kovo 3 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2017/381, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 58, 2017, p. 34), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/374, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 58, 2017, p. 1) (toliau kartu – 2017 m. kovo mėn. aktai).
23 2017 m. kovo mėn. aktais ribojamųjų priemonių taikymas buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 6 d., o ieškovo įtraukimo į sąrašą motyvai nebuvo pakeisti ir išliko tokie patys kaip 2015 m. kovo mėn. ir 2016 m. kovo mėn. aktų.
24 2017 m. kovo 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovas dar kartą patikslino ieškinį byloje T‑245/15, prašydamas, kad būtų panaikinti ir 2017 m. kovo mėn. aktai, kiek jie su juo susiję.
25 2017 m. lapkričio 8 d. Sprendimu Klymenko / Taryba (T‑245/15, nepaskelbtas Rink., apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2017:792) Bendrasis Teismas atmetė visus šio sprendimo 17, 20 ir 24 punktuose nurodytus ieškovo prašymus.
26 Nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. Taryba ir ieškovas pasikeitė keliais raštais dėl galimo ieškovui nustatytų nagrinėjamų ribojamųjų priemonių taikymo pratęsimo. Konkrečiai Taryba persiuntė ieškovui kelis Ukrainos generalinės prokuratūros (toliau – UGP) raštus dėl prieš jį vykdomo baudžiamojo proceso, kuriuo buvo numatyta remtis pratęsiant minėtą taikymą.
27 2018 m. kovo 5 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2018/333, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 63, 2018, p. 48), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/326, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 63, 2018, p. 5) (toliau kartu – ginčijami aktai).
28 Ginčijamais aktais ribojamųjų priemonių taikymas buvo pratęstas iki 2019 m. kovo 6 d., o ieškovo įtraukimo į sąrašą motyvai nebuvo pakeisti ir išliko tokie patys kaip 2015 m. kovo mėn., 2016 m. kovo mėn. ir 2017 m. kovo mėn. aktų.
29 2018 m. kovo 8 d. raštu Taryba informavo ieškovą apie tolesnį jam nustatytų ribojamųjų priemonių taikymą. Ji atsakė į ieškovo pastabas, pateiktas ankstesnėje korespondencijoje, ir persiuntė jam ginčijamus aktus. Be to, ji nurodė terminą pateikti pastabas prieš priimant sprendimą dėl galimo ieškovo pavardės palikimo sąraše.
Procesas ir šalių reikalavimai
30 2018 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį dėl ginčijamų aktų panaikinimo.
31 Rašytinė proceso dalis užbaigta 2018 m. rugsėjo 19 d., nes ieškovas nepateikė dubliko per tam nustatytą terminą.
32 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimu Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031) Teisingumo Teismas panaikino 2017 m. liepos 7 d. Sprendimą Azarov / Taryba (T‑215/15, EU:T:2017:479) ir 2015 m. kovo mėn. aktus, kiek jie susiję su ieškovu byloje, kurioje priimtas tas sprendimas.
33 Atsižvelgdamas į galimą 2018 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031) poveikį šiai bylai, Bendrasis Teismas (šeštoji kolegija), taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, nusprendė raštu pateikti šalims klausimą ir pasiūlė joms raštu pateikti savo nuomonę dėl minėto sprendimo padarinių nagrinėjamam atvejui. Šalys šią priemonę įvykdė per nustatytą terminą.
34 Pagal Procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį, bylos šalims nepateikus prašymo surengti teismo posėdį per tris savaites po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, Bendrasis Teismas gali nuspręsti priimti sprendimą dėl ieškinio, nerengdamas žodinės proceso dalies. Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas, konstatavęs, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, nusprendė priimti sprendimą be žodinės proceso dalies.
35 Ieškovas Bendrojo Teismo iš esmės prašo:
– panaikinti ginčijamus aktus, kiek jie su juo susiję,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
36 Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas,
– subsidiariai, jei ginčijami aktai būtų panaikinti, kiek jie susiję su ieškovu, įpareigoti palikti galioti Sprendimo 2018/333 padarinius, kol įsigalios Įgyvendinimo reglamento 2018/326 dalinis panaikinimas.
Dėl teisės
37 Grįsdamas ieškinį ieškovas jame remiasi penkiais pagrindais, susijusiais su, pirma, pareigos motyvuoti pažeidimu, antra, teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimu, trečia, teisinio pagrindo nebuvimu, ketvirta, fakto klaida ir, penkta, teisės į nuosavybę pažeidimu. Atsakydamas į šio sprendimo 33 punktą nurodytą klausimą, ieškovas teigia, jog 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendime Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031) įtvirtinti principai nagrinėjamu atveju lemia, kad ginčijami aktai turi būti panaikinti.
38 Atsiliepime į ieškinį Taryba ginčija šio sprendimo 37 punkte nurodytų ieškovo pagrindų pagrįstumą. Atsakydama į šio sprendimo 33 punkte nurodytą klausimą, ji teigia, kad 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031) neturi įtakos šiai bylai, nes ieškovas ieškinyje nenurodė pagrindo, panašaus į tą, kurį Teisingumo Teismas pripažino pagrįstu minėtame sprendime, ir kad toks pagrindas nėra viešąja tvarka grindžiamas pagrindas. Subsidiariai Taryba teigia, kad nagrinėjamu atveju šis pagrindas bet kuriuo atveju yra nepagrįstas.
39 Taigi pirmiausia reikia priminti principus, įtvirtintus, be kita ko, 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendime Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031), kurie gali turėti lemiamą įtaką šiai bylai.
Pirminės pastabos
40 Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad vykdydami ribojamųjų priemonių kontrolę Europos Sąjungos teismai privalo užtikrinti iš principo visišką visų Sąjungos teisės aktų teisėtumo, atsižvelgiant į pagrindines teises, kurios yra sudedamoji Sąjungos teisės sistemos dalis ir prie kurių priskiriama, be kita ko, teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisminę gynybą, kontrolę (žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba, C‑530/17 P, EU:C:2018:1031, 20 ir 21 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
41 Siekiant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojamos veiksmingos teisminės kontrolės reikalaujama, kad atlikdamas motyvų, kuriais pagrįstas sprendimas įtraukti asmens pavardę į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą ar palikti jame, teisėtumo kontrolę Sąjungos teismas įsitikintų, jog šis sprendimas, kuris konkrečiai susijęs su šiuo asmeniu, pagrįstas pakankamai svariais faktais. Tai reiškia, kad turi būti tikrinami dėstant motyvus, kuriais pagrįstas šis sprendimas, nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė yra ne apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimu, bet susijusi su klausimu, ar šie motyvai arba bent vienas jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime patvirtinti minėtus aktus, yra pagrįsti (žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba, C‑530/17 P, EU:C:2018:1031, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
42 Ribojamųjų priemonių, kaip antai numatytų iš dalies pakeistuose Sprendime 2014/119 ir Reglamente Nr. 208/2014, nustatymas ir tolesnis jų taikymas asmeniui, kuris pripažintas atsakingu už trečiosios valstybės lėšų pasisavinimą, iš esmės grindžiamas tos valstybės šioje srityje kompetentingos institucijos sprendimu pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą prieš šį asmenį dėl nusikaltimo, kvalifikuotino kaip valstybės lėšų pasisavinimas (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba, C‑530/17 P, EU:C:2018:1031, 25 punktą).
43 Be to, nors pagal šio sprendimo 13 punkte primintą įtraukimo į sąrašą kriterijų Taryba gali pagrįsti ribojamąsias priemones trečiosios valstybės sprendimu, Tarybai nustatyta pareiga paisyti teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą reiškia pareigą įsitikinti, ar šį sprendimą priėmusios trečiosios valstybės institucijos paisė minėtų teisių (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba, C‑530/17 P, EU:C:2018:1031, 26, 27 ir 35 punktus).
44 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nurodo, jog reikalavimu, kad Taryba patikrintų, ar trečiųjų valstybių sprendimai, kuriais ji ketina remtis, buvo priimti paisant šių teisių, siekiama užtikrinti, kad lėšų įšaldymo priemonių nustatymas ar tolesnis jų taikymas būtų pagrįstas tik pakankamai svariais faktais ir kad taip būtų apsaugoti atitinkami asmenys ar subjektai. Taigi Taryba gali konstatuoti, kad tokių priemonių nustatymas ar tolesnis jų taikymas pagrįstas pakankamai svariais faktais, tik kai pati patikrina, ar priimant atitinkamos trečiosios valstybės sprendimą, kuriuo ji ketina remtis, buvo paisoma teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba, C‑530/17 P, EU:C:2018:1031, 28 ir 34 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).
45 Be to, nors iš tiesų aplinkybė, kad trečioji valstybė yra viena iš valstybių, prisijungusių prie 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK), reiškia, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas atlieka pagal EŽTK garantuojamų pagrindinių teisių, kurios, vadovaujantis ESS 6 straipsnio 3 dalimi, priklauso bendriesiems Sąjungos teisės principams, kontrolę, dėl tokios aplinkybės šio sprendimo 44 punkte primintas reikalavimas patikrinti netampa perteklinis (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba, C‑530/17 P, EU:C:2018:1031, 36 punktą).
46 Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad Taryba motyvų, susijusių su ribojamųjų priemonių nustatymu ar tolesniu jų taikymu asmeniui arba subjektui, pareiškime privalo glaustai nurodyti priežastis, dėl kurių mano, kad trečiosios valstybės sprendimas, kuriuo ji ketina remtis, buvo priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą. Taigi, kad įvykdytų pareigą motyvuoti, Taryba sprendime, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės, turi parodyti, kad ji patikrino, ar trečiosios valstybės sprendimas, kuriuo ji pagrindžia šias priemones, buvo priimtas paisant šių teisių (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba, C‑530/17 P, EU:C:2018:1031, 29 ir 30 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
47 Galiausiai, jeigu nustatydama arba toliau taikydama tokias ribojamąsias priemones, kaip nagrinėjamosios, Taryba remiasi trečiosios valstybės sprendimu pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą dėl atitinkamam asmeniui priskiriamo valstybės lėšų ar turto pasisavinimo, ji turi, pirma, įsitikinti, ar priimdamos tą sprendimą šios trečiosios valstybės institucijos paisė asmens, dėl kurio vykdomas nagrinėjamas baudžiamasis procesas, teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, ir, antra, sprendime, kuriame nustatomos ribojamosios priemonės, nurodyti priežastis, dėl kurių mano, kad tas trečiosios valstybės sprendimas buvo priimtas paisant šių teisių.
48 Nagrinėjamu atveju atsakydamas į šio sprendimo 33 punkte nurodytą klausimą ieškovas teigia, kad, kaip ir byloje, kurioje priimtas 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031), Taryba ginčijamuose aktuose nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Ukrainos teisminės institucijos patikrino, ar per procesą, susijusį su ieškovu, buvo paisoma teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą. Taigi Bendrasis Teismas neturi galimybės įsitikinti ginčijamų aktų teisėtumu, todėl jie turi būti panaikinti. Ieškovas priduria, kad ginčijamuose aktuose net ir glaustai nėra išdėstyta jokių motyvų, kodėl Taryba mano, kad šie aktai buvo priimti paisant minėtų teisių. Šiuo argumentu patvirtinamas ieškinyje nurodytas pirmasis pagrindas, grindžiamas pareigos motyvuoti pažeidimu.
49 Priešingai, Taryba teigia, kad 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031) neturi įtakos šiai bylai, nes ieškovas ieškinyje nenurodė pagrindo, grindžiamo Tarybos pareigos patikrinti, ar trečiosios valstybės institucijos sprendimas pradėti ir vykdyti baudžiamąjį procesą dėl nusikaltimo, kvalifikuotino kaip valstybės lėšų pasisavinimas, buvo priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, pažeidimu. Tarybos nuomone, toks pagrindas nėra viešąja tvarka grindžiamas pagrindas, todėl Bendrasis Teismas ex officio negali jo iškelti. Be to, Taryba patikslina, kad nors ieškovas nurodė, jog buvo pažeistas EŽTK 6 straipsnis, taip pat teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą, jis vis dėlto nurodė procedūrą, vykusią Taryboje pratęsiant su juo susijusių ribojamųjų priemonių taikymą, o ne tai, kad Taryba nepatikrino, kokių teisių ieškovas turi Ukrainoje.
50 Tokiomis aplinkybėmis reikia priimti sprendimą dėl nepriimtinumo pagrindo, kurį Taryba iš esmės nurodė dėl ieškovo argumentų, pateiktų atsakant į šio sprendimo 33 punkte nurodytą klausimą.
Dėl Tarybos nurodyto nepriimtinumo pagrindo
51 Nurodydama nepriimtinumo pagrindą Taryba iš esmės teigia, kad ieškovas, remdamasis 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimu Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031), nurodo naują pagrindą, tačiau tai daro nesilaikydamas Procedūros reglamento 84 straipsnyje šiuo klausimu nustatytų sąlygų, ir šis pagrindas nėra viešąja tvarka grindžiamas pagrindas.
52 Procedūros reglamento 84 straipsnyje nurodyta:
„1. Vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui.
2. Naujais pagrindais prireikus galima remtis antrą kartą pasikeičiant pareiškimais kartu nurodant, kad tai yra nauji pagrindai. Kai teisinės ir faktinės aplinkybės, kurios pagrindžia rėmimąsi naujais pagrindais, tapo žinomos antrą kartą pasikeitus pareiškimais arba po to, kai buvo nuspręsta neleisti antrą kartą pasikeisti pareiškimais, atitinkama pagrindinė šalis nurodo naujus pagrindus, kai tik sužino apie šias aplinkybes <…>“
53 Šiuo klausimu, pirma, pažymėtina, kad iš esmės pateikiant naują pagrindą turi būti paisoma Procedūros reglamento 84 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Vis dėlto šie reikalavimai netaikomi, jeigu pagrindas, kurį galima kvalifikuoti kaip naują, yra viešąja tvarka grindžiamas pagrindas (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo La Ferla / Komisija ir ECHA, T‑392/13, EU:T:2016:478, 65 punktą ir 2017 m. liepos 20 d. Sprendimo Badica ir Kardiam / Taryba, T‑619/15, EU:T:2017:532, 40–43 punktus).
54 Iš tiesų pagal suformuotą jurisprudenciją pareiškus ieškinį dėl panaikinimo šalys gali nurodyti viešąja tvarka grindžiamą pagrindą bet kurioje proceso stadijoje, todėl tokį pagrindą gali ir net privalo iškelti teismas ex officio (2004 m. liepos 8 d. Sprendimo Mannesmannröhren-Werke / Komisija, T‑44/00, EU:T:2004:218, 210 punktas ir 2015 m. balandžio 14 d. Sprendimo Ayadi / Komisija, T‑527/09 RENV, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:205, 44 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 1997 m. vasario 20 d. Sprendimo Komisija / Daffix, C‑166/95 P, EU:C:1997:73, 23–25 punktus ir 2018 m. gegužės 3 d. Sprendimo Malta / Komisija, T‑653/16, EU:T:2018:241, 47 ir 48 punktus). Remiantis ta pačia jurisprudencija, Sąjungos teisės akto motyvų nenurodymu arba nepakankamu motyvavimu grindžiamas pagrindas yra viešąja tvarka grindžiamas pagrindas.
55 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendime Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031) Teisingumo Teismas, konstatavęs, kad reikia panaikinti 2017 m. liepos 7 d. Sprendimą Azarov / Taryba (T‑215/15, EU:T:2017:479), nusprendė, kad šioje bylos stadijoje galima priimti sprendimą, ir panaikino ginčijamus aktus. Šiuo klausimu jis pažymėjo, jog iš ginčijamų aktų motyvų nematyti, kad Taryba patikrino, ar Ukrainos teisminės institucijos paisė atitinkamo asmens teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, ir nurodė motyvus, išdėstytus savo sprendimo 25–30 ir 34–42 punktuose (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba, C‑530/17 P, EU:C:2018:1031, 43–46 punktus).
56 Visų pirma 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031) 30 punkte aiškiai nurodoma, jog tam, „kad įvykdytų pareigą nurodyti motyvus, Taryba sprendime, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės, turi parodyti, kad ji patikrino, ar trečiosios valstybės sprendimas, kuriuo ji pagrindžia šias priemones, buvo priimtas paisant [teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą]“.
57 Be to, 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031) 30 punkte Teisingumo Teismas cituoja 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Taryba / LTTE (C‑599/14 P, EU:C:2017:583) 37 punktą, kuriame Teisingumo Teismas aiškiai konstatavo, kad „iš [ginčijamų] reglamentų motyvų neaišku, ar Taryba įvykdė jai <…> tenkančią pareigą atlikti patikrinimą“, ir pastarojo sprendimo 38 punkte padarė išvadą, kad Bendrasis Teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjami aktai „motyvuoti nepakankamai“.
58 Iš šių aplinkybių matyti, kad 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendime Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031) Teisingumo Teismas galiausiai konstatavo, kad ginčijami aktai nebuvo pakankamai motyvuoti, kiek tai susiję su tuo, kaip Taryba patikrino, ar Ukrainos valdžios institucijos paisė teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, vykdydamos baudžiamąjį procesą dėl valstybės lėšų pasisavinimo, kuriuo remdamasi Taryba nustatė ribojamąsias priemones ir toliau jas taikė ieškovui byloje, kurioje priimtas tas sprendimas.
59 Žinoma, tai, kad 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendime Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031) Teisingumo Teismas nusprendė klausimą, ar Ukrainos valdžios institucijos paisė atitinkamų teisių, nagrinėti Tarybos pareigos motyvuoti laikymosi aspektu, neatitinka byloje, kurioje priimtas 2017 m. liepos 7 d. Sprendimas Azarov / Taryba (T‑215/15, EU:T:2017:479), ieškovo pateiktų argumentų, kiek tai susiję su Tarybos pareiga patikrinti, ar Ukrainoje užtikrinamas pagrindinių teisių apsaugos lygis prilygsta tokiam lygiui Sąjungoje. Iš tiesų šie argumentai buvo susiję ne su jo pagrindu, grindžiamu pareigos motyvuoti pažeidimu, o su pagrindu, grindžiamu tuo, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kaip matyti iš to sprendimo 166 punkto ir 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031) 41 punkto.
60 Vis dėlto, atsižvelgiant į šio sprendimo 55–58 punktuose nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendime Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031) Teisingumo Teismas daugiausia dėmesio skyrė pareigai motyvuoti.
61 Taigi 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimu Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031) Teisingumo Teismas panaikino ginčijamus aktus remdamasis viešąja tvarka grindžiamu pagrindu, todėl Tarybos nepriimtinumo pagrindas, kurio santrauka pateikta šio sprendimo 49 punkte, turi būti atmestas.
62 Antra, bet kuriuo atveju primintina, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, nors vykstant procesui iš principo negalima remtis naujais pagrindais, vis dėlto pagrindas ar kaltinimas, kuris papildo anksčiau tiesiogiai ar netiesiogiai ieškinyje nurodytą pagrindą ar kaltinimą ir yra glaudžiai su juo susijęs, turi būti pripažintas priimtinu (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Ziegler / Komisija, C‑439/11 P, EU:C:2013:513, 46 punktą ir 2016 m. vasario 26 d. Sprendimo Bodson ir kt. / EIB, T‑240/14 P, EU:T:2016:104, 30 punktą).
63 Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinio 83 ir 84 punktuose iš esmės teigia, kad baudžiamasis procesas, kuriuo Taryba rėmėsi palikdama taikyti jam nustatytas ribojamąsias priemones, trunka jau ketverius metus ir UGP nenurodo jokios aiškios jo baigties; ši nesikeičianti padėtis rodo, jog Ukrainos valdžios institucijos siekia išlaikyti šį jam daromą spaudimą ir vis dar teigia, kad toks procesas vyksta, todėl toliau turi būti taikomas tų priemonių nulemtas lėšų įšaldymas. Ieškovo nuomone, dėl to šis procesas pažeidžia EŽTK 6 straipsnį ir Taryba turėjo kelti klausimą dėl nurodyto baudžiamojo persekiojimo pagrįstumo.
64 Konstatuotina, kad argumentai, kuriuos ieškovas pateikė atsakydamas į šio sprendimo 33 punkte nurodytą klausimą ir kurių santrauka pateikta šio sprendimo 48 punkte, yra glaudžiai susiję su šio sprendimo 63 punkte nurodytais ieškinio punktais. Taigi neatsižvelgiant į tai, ar tai yra viešąja tvarka grindžiamas pagrindas, ieškovo negalima laikyti netekusiu teisės prašyti Bendrojo Teismo, kad šis nagrinėjamu atveju laikytųsi tos paties požiūrio, kaip ir Teisingumo Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendime Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031).
65 Trečia, primintina, kad draudimo remtis naujais pagrindais principui taikoma viena išimtis – tokiais pagrindais leidžiama remtis, jeigu jie grindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui, kaip numatyta Procedūros reglamento 84 straipsnyje (žr. šio sprendimo 52 punktą).
66 Šiuo klausimu jis nusprendė, kad nors iš tiesų Sąjungos teismo jurisprudencija, kuri tik patvirtino teisinę situaciją, kurią pateikdamas savo ieškinį ieškovas iš principo žinojo, negali būti laikoma nauja aplinkybe, leidžiančia remtis nauju pagrindu, kitaip yra tuo atveju, jeigu tai yra jurisprudencija, kurioje pateikiama naujų patikslinimų (šiuo klausimu žr. 2018 m. kovo 22 d. Sprendimo Stavytskyi / Taryba, T‑242/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:166, 125 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
67 Nagrinėjamu atveju ieškovui pateikiant šį ieškinį jau buvo suformuota Bendrojo Teismo jurisprudencija, pagal kurią, pirma, 2014 m. spalio 16 d. Sprendime LTTE / Taryba (T‑208/11 ir T‑508/11, EU:T:2014:885) padaryta išvada negalima remtis kalbant apie ribojamąsias priemones, kurias Taryba nustatė atsižvelgdama į padėtį Ukrainoje, ir, antra, ja galima remtis tik jeigu Tarybos politinis sprendimas remti naują Ukrainos valdžios sistemą būtų akivaizdžiai klaidingas, todėl galimas pagrindinių teisių apsaugos Ukrainoje ir pagrindinių teisių apsaugos Sąjungoje neatitikimas galėtų turėti įtakos šių priemonių teisėtumui (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 7 d. Sprendimo Azarov / Taryba, T‑215/15, EU:T:2017:479, 166–178 punktus ir 2017 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Klymenko / Taryba, T‑245/15, nepaskelbtas Rink., apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2017:792, 218–232 punktus). Vis dėlto 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendime Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031) Teisingumo Teismas paneigė šią Bendrojo Teismo jurisprudenciją, o tai turi būti laikoma teisine aplinkybe, galinčia pagrįsti naujo pagrindo ar kaltinimo pateikimą.
68 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad argumentas, kurį ieškovas pateikė remdamasis, be kita ko, 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendime Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031) įtvirtintais principais, išdėstytais šio sprendimo 40–47 punktuose, yra priimtinas.
69 Be to, reikia patikslinti, kad pateikiant šio sprendimo 33 punkte nurodytą klausimą buvo paisoma šalių teisės būti išklausytoms. Iš tiesų iš jurisprudencijos matyti, kad jeigu Bendrasis Teismas paprašo bylos šalių raštu pateikti nuomonę dėl kitoje byloje priimto sprendimo padarinių, turi būti laikoma, kad šios šalys žino, jog Bendrasis Teismas nagrinėjamu atveju numato galimybę, net ir ex officio, taikyti tą sprendimą (šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 4 d. Nutarties Forgital Italy / Taryba, T‑438/10, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:648, 59 ir 60 punktus).
Dėl esmės
70 Ieškovo argumentų, susijusių su 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimu Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031), santrauka pateikta šio sprendimo 48 punkte.
71 Taryba teigia, kad nors priimdama ginčijamus aktus jų motyvuose konkrečiai nenurodė, ji žinojo apie Ukrainoje atliktą teisminę kontrolę, kaip tai matyti iš kelių UGP raštų. Iš tiesų šiais raštais patvirtinama, kad Ukrainoje buvo priimti keli teismų sprendimai dėl ieškovo, kaip antai Kijevo Pečerskio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl ieškovo sulaikymo siekiant atvesdinti į teismą. Be to, ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą paisymą Ukrainoje įrodo, pavyzdžiui, ieškovo pripažinta aplinkybė, kad Ukrainos valdžios institucijos suteikė jam galimybę susipažinti su baudžiamojo proceso, kuriuo Taryba rėmėsi siekdama toliau taikyti nagrinėjamas ribojamąsias priemones, dokumentais.
72 Pirmiausia primintina, kad ieškovui taikomos naujos ribojamosios priemonės, nustatytos ginčijamais aktais remiantis įtraukimo į sąrašą kriterijumi, įtvirtintu Sprendimo 2014/119 1 straipsnio 1 dalyje, patikslintu Sprendime 2015/143, ir Reglamento Nr. 208/2014 3 straipsnyje, patikslintu Reglamente 2015/138 (žr. šio sprendimo 13 ir 14 punktus). Pagal šį kriterijų numatyta įšaldyti asmenų, pripažintų atsakingais, be kita ko, už valstybės lėšų pasisavinimą, įskaitant asmenis, dėl kurių Ukrainos valdžios institucijos atlieka tyrimą, lėšas.
73 Neginčijama, kad Taryba, priimdama sprendimą dėl ieškovo pavardės palikimo sąraše, rėmėsi aplinkybe, kad prieš jį „Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo“, o šios aplinkybės buvimas įrodytas UGP raštais, kurių kopijas ieškovas gavo (žr. šio sprendimo 26 punktą).
74 Taigi ieškovui nustatytų ribojamųjų priemonių tolesnis taikymas, panašiai kaip ir byloje, kurioje priimtas 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031), buvo grindžiamas UGP sprendimu pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo, kvalifikuotino kaip Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimas.
75 Vis dėlto, pirma, konstatuotina, kad dėl ieškovo pateiktuose ginčijamų aktų motyvuose (žr. šio sprendimo 16 ir 28 punktus) nėra jokios nuorodos į aplinkybę, kad Taryba būtų patikrinusi, ar Ukrainos teisminės institucijos paisė ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, todėl toks motyvų nenurodymas yra pirmasis požymis, kad Taryba neatliko minėto patikrinimo.
76 Antra, pažymėtina, kad iš jokios 2018 m. kovo 8 d. rašte pateiktos informacijos (žr. šio sprendimo 29 punktą) negalima spręsti, kad Taryba turėjo informacijos apie tai, jog Ukrainos valdžios institucijos paisė aptariamų teisių, kiek tai susiję su prieš ieškovą vykdomu baudžiamuoju procesu, ir juo labiau kad Taryba būtų įvertinusi tokią informaciją, siekdama patikrinti, ar Ukrainos teisminės institucijos, priimdamos sprendimą pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovui inkriminuojamo nusikaltimo, kvalifikuotino kaip valstybės lėšų ar turto pasisavinimas, pakankamai užtikrino tas teises. Iš tiesų šiame rašte, panašiai kaip ir byloje, kurioje priimtas 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031, 24 punktas), Taryba iš esmės tik nurodė, kad UGP raštuose, iš anksto perduotuose ieškovui (žr. šio sprendimo 26 punktą), teigiama, jog prieš jį toliau vykdomas baudžiamasis procesas dėl valstybės lėšų ar turto pasisavinimo.
77 Trečia, pažymėtina, kad Taryba privalėjo patikrinti, ar buvo paisoma teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, neatsižvelgdama į jokius ieškovo įrodymus, kuriuos jis pateikė siekdamas įrodyti, kad nagrinėjamu atveju jo situacijai turėjo įtakos jo paties nurodytos Ukrainos teismų sistemos veikimo problemos. Atsiliepime į ieškinį Taryba iš esmės nurodė, kad bet kokiu Ukrainos valdžios institucijų tariamai padarytu ieškovo teisės į gynybą pažeidimu galima remtis tik tos valstybės teismuose.
78 Ketvirta, primintina, kad atsakydama į klausimą, susijusį su 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimu Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031), Taryba dėl esmės pateikė tik argumentus, kurių santrauka pateikta šio sprendimo 71 punkte.
79 Šiuo klausimu, pirma, konstatuotina, kad Taryba pripažįsta, jog ginčijamų aktų motyvuose nenagrinėjamas klausimas, ar buvo paisoma teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, atsižvelgiant į sprendimą pradėti ir vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriuo grindžiamas ieškovo pavardės įtraukimas į sąrašą ir palikimas jame.
80 Antra, pažymėtina, kad Taryba teigia, jog iš šios bylos medžiagos aiškiai matyti, kad, atliekant ikiteisminius tyrimus, Ukrainoje buvo vykdoma teisminė kontrolė. Konkrečiau tariant, Taryba mano, kad vykdant su ieškovu susijusį baudžiamąjį procesą priimti keli teismų sprendimai įrodo, jog Taryba, remdamasi UGP raštuose nurodytu Ukrainos valdžios institucijų sprendimu, viena vertus, galėjo patikrinti, ar jis buvo priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, ir, kita vertus, įsitikino, kad tam tikri teismų sprendimai per tą baudžiamąjį procesą buvo priimti paisant šių teisių.
81 Visi Tarybos nurodyti teismų sprendimai yra priimti vykdant baudžiamąjį procesą, kuriuo grindžiamas ieškovo pavardės įtraukimas į sąrašą ir palikimas jame, ir jie yra tik papildomi sprendimai, nes yra arba laikino, arba procesinio pobūdžio. Tiesa, šiais sprendimais gali būti patvirtintas Tarybos teiginys dėl pakankamai svarių faktų buvimo, t. y. kad egzistuoja aplinkybė, jog, remiantis įtraukimo į sąrašą kriterijumi, prieš ieškovą vykdomas baudžiamasis procesas dėl, be kita ko, nusikaltimo, kvalifikuotino kaip Ukrainos valstybės lėšų ar turto pasisavinimas. Vis dėlto tokie sprendimai patys savaime negali įrodyti, priešingai, nei teigia Taryba, kad Ukrainos teisminės institucijos sprendimas pradėti ir vykdyti minėtą baudžiamąjį procesą, kuriuo iš esmės grindžiamas ieškovui nustatytų ribojamųjų priemonių tolesnis taikymas, buvo priimtas paisant ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą.
82 Bet kuriuo atveju, viena vertus, Taryba negali nurodyti nė vieno procedūros, per kurią priimti ginčijami aktai, dokumento, iš kurio būtų matyti, kad ji išnagrinėjo Ukrainos teismų sprendimus, kuriais šiuo atveju remiasi, ir kad dėl to galėjo padaryti išvadą, jog iš esmės buvo paisoma ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą.
83 Kita vertus, Taryba net nebando paaiškinti, kodėl šie sprendimai leidžia manyti, kad buvo užtikrinta aptariamų teisių apsauga, net jei, kaip teigė ieškovas, be kita ko, savo 2018 m. sausio 26 d. laiške Tarybai, šis nuo 2014 m. kovo mėn. vykstantis procesas vis dar yra pirminio tyrimo stadijos ir byla nebuvo perduota Ukrainos teismui nagrinėti iš esmės, nebent tik dėl procesinių klausimų.
84 Šiuo klausimu primintina, jog EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per kuo trumpiausią laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė yra susijusi su veiksmingos teisminės gynybos principu, kuris, be kita ko, įtvirtintas Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Der Grüne Punkt – Duales System Deutschland / Komisija, C‑385/07 P, EU:C:2009:456, 177 ir 179 punktus).
85 Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas jau nurodė, kad šio principo pažeidimas gali būti nustatytas, be kita ko, tuomet, jeigu ikiteisminio tyrimo stadijoje yra tam tikrų neveiklumo etapų, dėl kurių yra kaltos atlikti šį tyrimą kompetentingos institucijos (šiuo klausimu žr. 2004 m. sausio 6 d. EŽTT sprendimo Rouille prieš Prancūziją, CE:ECHR:2004:0106JUD 005026899, 29–31 punktus; 2007 m. rugsėjo 27 d. EŽTT sprendimo Reiner ir kiti prieš Rumuniją, CE:ECHR:2007:0927JUD 000150502, 57–59 punktus ir 2012 m. sausio 12 d. EŽTT sprendimo Borisenko prieš Ukrainą, CE:ECHR:2012:0112JUD 002572502, 58–62 punktus).
86 Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad jeigu asmeniui kelerius metus taikomos ribojamosios priemonės dėl tos paties UGP vykdomo baudžiamojo proceso, Taryba turi išsamiau išnagrinėti klausimą dėl Ukrainos valdžios institucijų galbūt padaryto šio asmens pagrindinių teisių pažeidimo (šiuo klausimu žr. 2019 m. sausio 30 d. Sprendimo Stavytskyi / Taryba, T‑290/17, EU:T:2019:37, 132 punktą).
87 Taigi nagrinėjamu atveju Taryba turėjo bent jau nurodyti priežastis, kodėl, nepaisant šio sprendimo 83 punkte nurodyto ieškovo argumento, ji galėjo manyti, kad Ukrainos teisminėse institucijose buvo paisoma, kiek tai susiję su tuo, ar ieškovo byla išnagrinėta per protingą terminą, jo teisės į veiksmingą teisminę gynybą, kuri, akivaizdu, yra pagrindinė teisė.
88 Trečia, dėl Tarybos nurodytos aplinkybės, kad ieškovas pripažino turėjęs galimybę 2017 m. balandžio 21 d. susipažinti su UGP turima jo bylos medžiaga, konstatuotina, kad tai yra būtina sąlyga, tačiau jos tikrai nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog buvo paisoma ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą.
89 Taigi negalima daryti išvados, kad informacija, kurią Taryba turėjo priimdama ginčijamus aktus, jai leido patikrinti, ar Ukrainos teisminės institucijos sprendimas, kuriuo iš esmės grindžiamas ieškovui nustatytų ribojamųjų priemonių tolesnis taikymas, buvo priimtas paisant minėtų teisių.
90 Be to, šiuo klausimu pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodyta 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendime Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031), Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagal kurią, be kita ko, tuo atveju, jei priimtas sprendimas dėl lėšų įšaldymo, kaip antai su ieškovu susijęs sprendimas, Taryba arba Bendrasis Teismas turi patikrinti ne tai, ar yra pagrįsti Ukrainoje atliekami tyrimai dėl asmens, kuriam taikomos šios priemonės, bet tik tai, ar yra pagrįstas sprendimas dėl lėšų įšaldymo, atsižvelgiant į vieną ar daugiau dokumentų, kuriais grindžiamas šis sprendimas (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Ezz ir kt. / Taryba, C‑220/14 P, EU:C:2015:147, 77 punktą; 2017 m. spalio 19 d. Sprendimo Yanukovych / Taryba, C‑599/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:785, 69 punktą ir 2017 m. spalio 19 d. Sprendimo Yanukovych / Taryba, C‑598/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:786, 72 punktą), negali būti aiškinama taip, kad Taryba neprivalo tikrinti, ar trečiosios valstybės sprendimas, kuriuo ji ketina remtis nustatydama ribojamąsias priemones, priimtas paisant teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Azarov / Taryba, C‑530/17 P, EU:C:2018:1031, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
91 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nebuvo įrodyta, jog prieš priimdama ginčijamus aktus Taryba patikrino, ar Ukrainos teisminės institucijos paisė ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą.
92 Tokiomis aplinkybėmis reikia panaikinti ginčijamus aktus, kiek jie susiję su ieškovu, ir nereikia nagrinėti kitų ieškovo nurodytų pagrindų ir argumentų.
93 Dėl subsidiariai Tarybos pateikto reikalavimo (žr. šio sprendimo 36 punkto trečią įtrauką), kuriuo iš esmės prašoma palikti galioti Sprendimo 2018/333 padarinius, kol pasibaigs terminas pateikti apeliacinį skundą, o jeigu būtų pateiktas apeliacinis skundas, – kol dėl jo bus priimtas sprendimas, pakanka nurodyti, kad Sprendimo 2018/333 padariniai galiojo tik iki 2019 m. kovo 6 d. Taigi Sprendimo 2018/333 panaikinimas šiuo sprendimu neturi pasekmių už šią datą vėlesniu laikotarpiu, tad nėra būtina spręsti dėl to sprendimo palikimo galioti padarinių (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 6 d. Sprendimo Arbuzov / Taryba, T‑258/17, EU:T:2018:331, 107 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
94 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Taryba pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovo pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2018 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/333, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, ir 2018 m. kovo 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/326, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, tiek, kiek Oleksandr Viktorovych Klymenko pavardė palikta asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos šios ribojamosios priemonės, sąraše.
2. Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbtas 2019 m. liepos 11 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.