Language of document : ECLI:EU:T:2014:981

Byla T‑289/13

Ledra Advertising Ltd

prieš

Europos Komisiją

ir

Europos Centrinį Banką (ECB)

„Ieškinys dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo – Paramos Kipro stabilumui programa – Kipro Respublikos ir ESM sudarytas Susitarimo memorandumas dėl specialių ekonominės politikos sąlygų – Bendrojo Teismo jurisdikcija – Priežastinis ryšys – Iš dalies nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys“

Santrauka – 2014 m. lapkričio 10 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) nutartis

1.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Bylos dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Ieškinys dėl tariamai Sąjungos institucijos padarytos žalos atlyginimo – Duomenys, leidžiantys nustatyti elgesį, kuriuo kaltinama institucija, priežastinis ryšys ir padarytos žalos realumas ir apibrėžtumas

(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)

2.      Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Sąjungos teismo jurisdikcija – Ribos – Jurisdikcija priimti sprendimą dėl valstybės narės ir Europos stabilumo mechanizmo sudaryto susitarimo memorandumo teisėtumo – Neįtraukimas

(SESV 268 straipsnis ir 340 straipsnio antra ir trečia pastraipos; Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties 13 straipsnio 4 dalis)

3.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Vienos iš sąlygų netenkinimas – Viso ieškinio dėl žalos atlyginimo atmetimas

(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

4.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Priežastinis ryšys – Dėl institucijos neveikimo padaryta žala – Įrodinėjimo pareiga

(SESV 340 straipsnis)

5.      Ieškinys dėl panaikinimo – Sąjungos teismo jurisdikcija – Ribos – Jurisdikcija tikrinti aktų, kurių nepriėmė Sąjungos institucijos, įstaigos ar organai, teisėtumą – Neįtraukimas

(SESV 263 straipsnis)

6.      Teismo procesas – Ieškinių priimtinumas – Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – Tame pačiame dokumente kaip ir pagrindinis ieškinys pateiktas prašymas – Nepriimtinumas

(SESV 278 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalis)

1.      Žr. nutarties tekstą.

(žr. 33, 34 punktus)

2.      Pagal SESV 268 straipsnio ir 340 straipsnio antros ir trečios pastraipų nuostatas deliktinės atsakomybės atveju Bendrasis Teismas turi jurisdikciją tik spręsti ginčus, susijusius su žalos, kurią padaro Sąjungos institucijos ar jų tarnautojai eidami savo pareigas, atlyginimu. Todėl Sąjungai pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, grindžiamas paprastu veiksmo ar elgesio, kurio nesiėmė Sąjungos institucija ar jos tarnautojai, neteisėtumu, turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

Taip yra kalbant apie prašymą atlyginti žalą, grindžiamą tam tikrų susitarimo memorandumo, kurį bendrai priėmė Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir valstybė narė ir pasirašė, pirma, ši valstybė narė ir, antra, Komisijos pirmininko pavaduotojas Komisijos vardu, nuostatų neteisėtumu. Iš tiesų iš ESM steigimo sutarties 13 straipsnio 4 dalies matyti, kad Komisija pasirašo susitarimo memorandumą tik ESM vardu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, nors ESM sutartyje Komisijai ir Europos Centriniam Bankui pavedamos tam tikros užduotys, susijusios su šios sutarties tikslų įgyvendinimu, pagal ESM sutartį Komisijai ir Europos Centriniam Bankui skirtomis funkcijomis nesuteikiama kompetencija priimti sprendimus ir šių dviejų institucijų atliekami veiksmai pagal tą pačią sutartį įpareigoja tik ESM. Todėl negalima teigti, kad Komisija ar Europos Centrinis Bankas inicijavo minėto susitarimo memorandumo priėmimą.

(žr. 42–47 punktus)

3.      Žr. nutarties tekstą.

(žr. 49, 50 punktus)

4.      SESV 340 straipsnyje reikalaujama priežastinio ryšio sąlyga reiškia, kad turi būti pakankamai tiesioginis Sąjungos institucijų elgesio ir žalos priežastinis ryšys. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tais atvejais, kai tariamai nurodytą žalą sukėlęs elgesys yra veiksmų nesiėmimas, ypač būtina įsitikinti, kad ši žala iš tikrųjų padaryta dėl neveikimo, kuriuo kaltinama, ir ji negalėjo atsirasti dėl kito elgesio negu tas, kuriuo kaltinama institucija atsakovė.

(žr. 52, 53 punktus)

5.      Žr. nutarties tekstą.

(žr. 56, 58 punktus)

6.      Žr. nutarties tekstą.

(žr. 61 punktą)