BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. liepos 26 d.(*)

„Aplinka – Direktyva 2003/87/EB – Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema – Nacionalinės įgyvendinimo priemonės – Nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimas pereinamuoju laikotarpiu – Sprendimas neįtraukti tik biomasę naudojančių įrenginių – Rūpestingumo pareiga – Teisė būti išklausytam – Pareiga motyvuoti – Akivaizdi vertinimo klaida – Vienodas požiūris – Teisėti lūkesčiai – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punktas“

Byloje T‑269/21

Arctic Paper Grycksbo AB, įsteigta Grycksbo (Švedija), atstovaujama avocats A. Bryngelsson, A. Johansson ir F. Sjövall,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą G. Wils, B. De Meester ir P. Carlin,

atsakovę,

palaikomą

Europos Parlamento, atstovaujamo C. Ionescu Dima, W. Kuzmienko ir P. Biström,

ir

Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos A. Norberg ir J. Himmanen,

įstojusių į bylą šalių,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė A. Marcoulli, teisėjai S. Frimodt Nielsen (pranešėjas) ir R. Norkus,

posėdžio sekretorė H. Eriksson, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2023 m. vasario 2 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Arctic Paper Grycksbo AB prašo panaikinti 2021 m. vasario 25 d. Komisijos sprendimo (ES) 2021/355 dėl nacionalinių įgyvendinimo priemonių, susijusių su nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimu pereinamuoju laikotarpiu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 3 dalį, (OL L 68, 2021, p. 221; toliau – ginčijamas sprendimas), 1 straipsnio 1 dalį ir I priedą tiek, kiek jie su ja susiję.

 Ginčo aplinkybės

2        Šis ieškinys susijęs su plono kreidinio grafinio popieriaus gamybos įrenginiu, kurį ieškovė eksploatuoja Grycksbo (Švedija). Ieškovė nuo 2005 m. turi šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimą.

3        Ginčijamu sprendimu aptariamas įrenginys pašalinamas iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (toliau – ATLPS), numatytos 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/87/EB, nustatančioje ATLPS Bendrijoje ir iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 631), su pakeitimais, padarytais 2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87, siekiant ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir Sprendimas (ES) 2015/1814 (OL L 76, 2018, p. 3). Dėl šio pašalinimo ieškovė, be kita ko, netenka teisės nemokamai gauti apyvartinių taršos leidimų ketvirtajam prekybos laikotarpiui (2021–2025 m.).

4        2019 m. gegužės 7 d. ieškovė, siekdama gauti šiuos leidimus, pateikė Naturvårdsverket (Aplinkos apsaugos agentūra, Švedija) atitinkamą prašymą. Šiame prašyme ji suapvalino iškastinio kuro anglies dioksido, išmesto per bazinį laikotarpį (nuo 2014 m. iki 2018 m.), tonų kiekį iki nulio. Jos teigimu, 2018–2020 m. jos faktinės emisijos buvo didesnės nei 0, bet mažesnės nei 0,5 t.

5        2019 m. rugsėjo 27 d. Švedijos Karalystė pateikė Europos Komisijai nacionalinę įgyvendinimo priemonę (toliau – NĮP), numatytą Direktyvos 2003/87 11 straipsnyje, t. y. įrenginių, kuriems ketvirtajam prekybos laikotarpiui turi būti taikoma ATLPS, sąrašą. Aptariamas įrenginys buvo įtrauktas į šį sąrašą ir jam suteiktas numeris SE468. Deklaruotos šio įrenginio iškastinio kuro anglies dioksido emisijos kiekvienais bazinio laikotarpio (2014–2018 m.) metais buvo 0 t.

6        2020 m. gegužės 19 d. raštu Komisija nesutiko su tuo, kad į NĮP būtų įtraukti 49 įrenginiai, įskaitant aptariamą įrenginį, ir nurodė:

„Ne mažiau kaip vienus bazinio laikotarpio metus [aptariamo įrenginio] biomasės kilmės emisijos sudarė beveik 100 %. Tokie įrenginiai neturėtų būti įtraukti į ATLPS. Prašome pateikti paaiškinimus.“

7        2020 m. birželio 16 d. Aplinkos apsaugos agentūra atsakė į Komisijos pastabas ir nurodė, kad aptariamam įrenginiui taikoma Komisijos patvirtinta nacionalinė pasirinkimo priemonė, pagal kurią prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo prijungti įrenginiai įtraukiami į sąrašą.

8        2020 m. rugsėjo 30 d. elektroniniu laišku Aplinkos apsaugos agentūrai Komisija pakartojo savo poziciją, kad įrenginiams, kurie baziniu laikotarpiu (2014–2018 m.) naudojo tik biomasę, neturėtų būti taikoma ATLPS.

9        2020 m. spalio 1 d. Aplinkos apsaugos agentūra išsiuntė Komisijai elektroninį laišką, jame pripažino, kad aptariamas įrenginys nėra prijungtas prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo ir kad ATLPS taikymas jam yra ginčytinas. Vis dėlto ji nemanė galinti šiame procedūros etape išbraukti šį įrenginį iš NĮP, nes nacionalinėje administracinėje teisėje nenumatyta galimybės vienašališkai ir be teisinio pagrindo panaikinti ieškovės turimą leidimą. Be to, ji nurodė, kad negalima atmesti galimybės, jog ateityje aptariamame įrenginyje bus naudojami iškastinės kilmės degalai.

10      2020 m. gruodžio 17 d. elektroniniu laišku Aplinkos apsaugos agentūra pranešė Komisijai, kad, atsižvelgiant į išimtinio biomasės naudojimo kriterijų ir nustatytą bazinį laikotarpį (2014–2018 m.), sunku nustatyti įrenginius, kuriuos Komisija ketino pašalinti iš sąrašo.

11      2021 m. sausio 14 d. Komisija valstybių narių Klimato kaitos komitete posėdžiaujantiems atstovams pateikė reglamento dėl 2021–2025 m. prekybos laikotarpio santykinių taršos rodiklių verčių peržiūros projektą. 2021 m. sausio 26 d. šis projektas buvo iš dalies pakeistas, kad minėtas komitetas kitą dieną jį patvirtintų.

12      2021 m. sausio 26 d. elektroniniu laišku Aplinkos apsaugos agentūra pranešė Komisijai, kad nustatė įmonių, kurios baziniu laikotarpiu išmetė mažiau nei 0,5 t iškastinio kuro anglies dioksido, deklaracijų skirtumus. Ji nurodė, kad kai kurios įmonės, kurių ji neidentifikavo, suapvalino šias emisijas iki 0 t, o kitos – nurodė savo faktines emisijas jų neapvalindamos. Ji pažymėjo, kad Komisija ginčijo tik įrenginių, kurių iškastinio kuro anglies dioksido emisijos buvo lygios 0 t, įtraukimą, o įrenginių, kuriems emisijos buvo deklaruotos jų neapvalinant, įtraukimas nebuvo ginčijamas. Ji paprašė Komisijos patikslinti metodus, kuriuos ši ketina taikyti visiems biomasę naudojantiems įrenginiams.

13      2021 m. sausio 28 d. Komisija pranešė Aplinkos apsaugos agentūrai, kad NĮP peržiūros etapas baigtas ir kad nuo šiol ji nebegali atsižvelgti į dalinius pakeitimus, darančius poveikį įrenginių sąrašui ir produktų santykinių taršos rodiklių apskaičiavimui.

14      Tą pačią dieną galutinis šio sprendimo 11 punkte minėto reglamento projekto tekstas buvo pateiktas valstybėms narėms, kad būtų priimtas pagal rašytinę procedūrą. Nustatytas pastabų pateikimo terminas – 2021 m. vasario 11 d.

15      2021 m. vasario 1 d. Aplinkos apsaugos agentūra nurodė, kad NĮP pateiktas įrenginių sąrašas negali būti laikomas galutiniu, kol Komisija nepateiks savo pozicijos 2021 m. sausio 26 d. elektroniniame laiške nurodytais klausimais (žr. šio sprendimo 12 punktą).

16      Tos pačios dienos elektroniniame laiške Komisija atsakė taip:

„Prieš pateikdami Klimato kaitos komitetui reglamentą dėl santykinių taršos rodiklių, kad šis pateiktų pritariamąją nuomonę, o Komisija priimtų sprendimą dėl NĮP, užbaigėme visus NĮP vertinimo etapus.

Kaip nurodyta ankstesniame elektroniniame laiške, jei valstybė narė NĮP sąraše aptinka klaidą, kuri neturi poveikio nei produktų santykinių taršos rodiklių vertėms, nei sprendimams dėl NĮP, o tik paveikia nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimą (arba ji atnaujina duomenis tik tam, kad ateityje būtų nurodytas tikslus atskaitos taškas ir išvengta galimos NĮP pataisos), prieš pateikdami preliminarų metinį nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių šiame etape galime pritarti atnaujintam [NĮP] sąrašui.

Dėl metodo, kurį taikėme tik biomasę naudojantiems įrenginiams, pažymėtina, kad jis buvo grindžiamas emisijomis ir nebuvo suapvalintos nei tiesioginės, nei biomasės emisijos.“

17      2021 m. vasario 4 d. elektroniniu laišku Aplinkos apsaugos agentūra pranešė Komisijai apie akivaizdžius nenuoseklumus, susijusius su tuo, kaip, atsižvelgiant į tik biomasę naudojančius įrenginius, ji ketina vertinti įrenginius, kurių iškastinio kuro anglies dioksido emisijos jai atrodo panašios. Tame pačiame elektroniniame laiške ji taip pat pažymėjo Komisijai, kad 2018 m. ieškovė deklaravo 0,3727 t iškastinio kuro anglies dioksido emisiją. Galiausiai ji klausė, ar gali atnaujinti NĮP dėl kiekvieno įrenginio, kurį Komisija laiko naudojančiu tik biomasę, nurodydama baziniu laikotarpiu faktines iškastinio anglies dioksido emisijas, jų neapvalindama.

18      2021 m. vasario 16 d. elektroniniu laišku Komisija atsakė Aplinkos apsaugos agentūrai, kad nebegalima daryti dalinių pakeitimų, turinčių poveikį NĮP nurodytų įrenginių tapatybei arba produktų santykinių taršos rodiklių apskaičiavimui, nes vykdoma su tuo susijusių teisės aktų priėmimo procedūra.

19      2021 m. vasario 25 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.

20      Ginčijamame sprendime Komisija nurodė atvejus, kuriais ketino pareikšti prieštaravimus dėl jai pasiūlytų NĮP. Dėl ieškovės Komisija minėto sprendimo 11 konstatuojamojoje dalyje nurodė:

„(Suomijos Respublika) ir (Švedijos Karalystė) pasiūlė įtraukti 51 tik biomasę naudojantį įrenginį. Kai kurie iš šių įrenginių 2004–2007 m. laikotarpiu buvo įtraukti vienašališkai, ir tai Komisija patvirtino pagal Direktyvos 2003/87 24 straipsnį. Vis dėlto tik biomasę naudojantys įrenginiai vėliau, remiantis nauja Direktyvos 2003/87 I priedo [1 punkto] nuostata, buvo pašalinti iš ATLPS <…>. Ši nuostata, įtvirtinta <…> Direktyvoje 2009/29 <…> ir įsigaliojusi 2013 m. sausio 1 d., iš naujo apibrėžė ATLPS taikymo sritį, įskaitant kiek tai susiję su ankstesniais įtraukimais. Taigi tik biomasę naudojančių įrenginių įtraukimas turi būti atmestas dėl visų bazinio laikotarpio metų, įskaitant atvejus, kai įrenginiai buvo įtraukti į Direktyvos 2003/87 11 straipsnio 1 dalyje numatytą sąrašą.“

21      2021 m. kovo 12 d. Komisija pagal Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 2 dalį priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/477, kuriuo nustatomos patikslintos santykinių taršos rodiklių vertės, taikomos 2021–2025 m. laikotarpiu suteikiant nemokamus apyvartinius taršos leidimus (OL L 87, 2021, p. 29).

22      2021 m. birželio 2 d. Švedijos Karalystė pateikė Komisijai naują NĮP, į ją ieškovė nebebuvo įtraukta.

 Šalių reikalavimai

23      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis su ja susijęs,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

24      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

25      Parlamentas Bendrojo Teismo iš esmės prašo atmesti ieškinį.

26      Taryba Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

27      Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šešiais pagrindais. Pirmasis grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida, antrasis – vienodo požiūrio principo pažeidimu, trečiasis – esminių procedūrinių reikalavimų nesilaikymu, ketvirtasis – teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, penktasis – Direktyvos 2003/87, visų pirma jos 10a straipsnio ir I priedo 1 punkto, pažeidimu, o galiausiai šeštasis – minėto punkto neteisėtumu.

28      Be to, šalys pasikeitė argumentais, susijusiais su ginčijamo sprendimo priėmimo procedūrai taikytinu teisiniu pagrindu ir su Komisijai tenkančiomis pareigomis, tačiau formaliai jų nepriskyrė prie šešių ieškinio pagrindų. Šie argumentai turi įtakos, be kita ko, vertinant antrąjį ir trečiąjį pagrindus.

29      Taigi pirmiausia reikia priminti ATLPS teisinį pagrindą ir Direktyvos 2003/87 tikslus, paskui išnagrinėti šalių argumentus, susijusius su ginčijamo sprendimo priėmimo procedūros teisėtumu, ir galiausiai argumentus, kuriais ginčijamas šio sprendimo pagrįstumas.

 Pirminės pastabos, susijusios su ATLPS ir Direktyva 2003/87 siekiamais tikslais

30      Direktyva 2003/87 reglamentuojama ATLPS taikoma įrenginiams, atitinkantiems jos I priede nustatytus kriterijus ir išmetantiems vieną ar daugiau jos II priede nurodytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų rūšių (šios direktyvos 2 straipsnis). Pagal šios direktyvos 1 straipsnį ATLPS tikslas – skatinti įmones taupiai ir ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Kaip matyti iš tos pačios direktyvos 8 konstatuojamosios dalies, į ATLPS reikia įtraukti veiklos rūšis, kurias vykdant yra galimybė sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (žr. 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo ExxonMobil Production Deutschland, C‑682/17, EU:C:2019:518, 55 ir 56 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

31      Šiuo aspektu reikia priminti, kad Direktyvos 2003/87 tikslas yra sukurti ATLPS, kuria siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas į atmosferą tiek, kad jos būtų tokio lygio, jog pavojingas antropogeninis poveikis nesutrikdytų klimato sistemos, ir kurios galutinis tikslas yra aplinkos apsauga (šiuo klausimu žr. 2017 m. kovo 8 d. Sprendimo ArcelorMittal Rodange et Schifflange (C‑321/15, EU:C:2017:179, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo ExxonMobil Production Deutschland, C‑682/17, EU:C:2019:518, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taip minėta direktyva siekiama ekonomiškai efektyviai sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją Europos Sąjungoje, palyginti su 1990 m. (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo ExxonMobil Production Deutschland, C‑682/17, EU:C:2019:518, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

32      ATLPS siekiama įgyvendinti Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus aplinkos srityje, kartu siekiant įvairių tikslų, kaip antai „dar[yti] kuo mažesnę įtaką ekonomikos plėtrai bei užimtumui“ (Direktyvos 2003/87 5 konstatuojamoji dalis), „išsaug[oti] vidaus rink[ą]“ (šios direktyvos 7 konstatuojamoji dalis), „išveng[ti] konkurencijos iškraipymo“ (šios direktyvos 7 konstatuojamoji dalis) (2019 m. birželio 20 d. Sprendimo ExxonMobil Production Deutschland, C‑682/17, EU:C:2019:518, 101 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir užkirsti kelią „anglies dioksido nutekėjimui“, t. y. šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetančių gamintojų vietos pakeitimui už vidaus rinkos ribų, tokiomis sąlygomis, kurios be kita ko, numatytos tos pačios direktyvos 10b straipsnyje.

33      Šiuo tikslu į ATLPS įtrauktos įmonės privalo, pirma, gauti šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimą, kurį joms išduoda valstybės narės, su sąlyga, kad bus įrodytas jų gebėjimas stebėti savo emisijas ir apie jas bus pranešta, ir, antra, kiekvienais metais atsisakyti apyvartinių taršos leidimų, kuriuos galima perleisti Sąjungoje ir už jos ribų. Valstybės narės patikrina ir apskaito dėl kiekvieno įrenginio atsisakytų leidimų ir jo faktinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, įvertintų anglies dioksido ekvivalento tonomis, lygiavertiškumą (Direktyvos 2003/87 3 straipsnio a punktas, 4–6, 12, 15, 19 ir 25 straipsniai).

34      Taigi ATLPS nustatomos visos ekonominės paskatos mažinti pačių įrenginių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Iš tiesų, nors galutinis ATLPS tikslas yra aplinkos apsauga, ši sistema savaime nesumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Kita vertus, ji skatina ir sudaro palankias sąlygas, kad minėtos emisijos kuo mažesnėmis sąnaudomis būtų sumažintos iki lygio, atitinkančio Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus, o tai priklauso nuo to, kaip griežtai nustatomas bendras skirtų apyvartinių taršos leidimų kiekis (2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Arcelor Atlantique ir Lorraine ir kt., C‑127/07, EU:C:2008:728, 31 punktas ir 2013 m. spalio 17 d. Sprendimo Billerud Karlsborg ir Billerud Skärblacka, C‑203/12, EU:C:2013:664, 26 punktas).

35      ATLPS grindžiama ekonomine logika, pagal kurią visi jos dalyviai skatinami išmesti mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei jie turi teisę pagal pirma suteiktus leidimus, kad galėtų juos perleisti kitiems dalyviams, kurių emisijos viršija jiems suteiktų leidimų skaičių. Taigi apyvartiniai taršos leidimai turi komercinę vertę (žr. 2017 m. kovo 8 d. Sprendimo ArcelorMittal Rodange et Schifflange (C‑321/15, EU:C:2017:179, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo ExxonMobil Production Deutschland, C‑682/17, EU:C:2019:518, 63 punktą; taip pat žr. generalinio advokato M. Campos Sánchez-Bordona išvados byloje ArcelorMittal Rodange et Schifflange, C‑321/15, EU:C:2016:516, 48–55 punktus).

36      Be to, pagal ATLPS taikant pereinamojo laikotarpio taisyklės, pagal kurią apyvartiniai taršos leidimai parduodami aukcione, išimtį numatyta nemokamai paskirstyti tam tikrus apyvartinius taršos leidimus (Direktyvos 2003/87 9, 9a, 10, 10a ir 10c straipsniai), kurių skaičius nuo 2013 m. tolygiai mažėja. Nuo šiol nemokamai suteikiamų apyvartinių taršos leidimų skaičius nustatomas pagal iš esmės ir kiek įmanoma kiekvienam produktui apskaičiuotą santykinį taršos rodiklį, kuris atitinka 10 % ekologiniu požiūriu efektyviausių gamintojų rezultatų vidurkį, laikantis tos direktyvos 10a straipsnyje nustatytų sąlygų. Pagal pastarojo straipsnio trečios pastraipos a ir b punktus 2021–2025 m. laikotarpiu santykinių taršos rodiklių vertėms taikoma didžiausia 1,6 % metinė sumažinimo norma.

37      Kad įrenginys atitiktų reikalavimus suteikti nemokamus apyvartinius taršos leidimus, jis turi būti įtrauktas į įgyvendinimo priemonę, kurią valstybė narė, kurios teritorijoje jis yra, priima pagal Direktyvos 2003/87 11 straipsnio 1 dalį. Pagal minėto straipsnio 3 dalį valstybės narės negali išduoti nemokamų apyvartinių taršos leidimų tiems įrenginiams, kuriuos Komisija atsisakė įtraukti į 1 dalyje nurodytą sąrašą. Be to, būtent atsižvelgiant į įtrauktų įrenginių emisijas kiekvienam produkto santykinio taršos rodikliui apskaičiuojamas rezultatų vidurkis, nuo kurio priklauso nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimas.

38      Apyvartiniai taršos leidimai, kurie nesuteikiami nemokamai, parduodami aukcione laikantis Direktyvos 2003/87 10 straipsnyje nustatytų sąlygų. Apyvartiniai taršos leidimai laipsniškai turėtų būti suteikiami vien organizuojant aukcionus, kurie, Sąjungos teisės aktų leidėjo nuomone, yra paprasčiausia ir ekonomiškai veiksmingiausia sistema (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo ExxonMobil Production Deutschland, C‑682/17, EU:C:2019:518, 66 punktą).

39      Tarp Direktyvos 2003/87 I priede nurodytų veiklos rūšių yra popieriaus ar kartono gamyba, kai gamybos pajėgumas yra didesnis nei 20 t per dieną. Pagal tą patį priedą atitinkamiems įrenginiams, kiek tai susiję su jų anglies dioksido emisijomis, taikoma ATLPS.

40      Vis dėlto Direktyvos 2003/87 I priedo 1 ir 3 punktuose nustatyta:

„1.      Ši direktyva netaikoma <…> tik biomasę naudojantiems įrenginiams.

3.      <…> į mazgus, kurie naudoja tik biomasę, [įrenginio bendro nominalaus šiluminio našumo] skaičiavimo tikslais neatsižvelgiama. „Tik biomasę naudojantys įrenginiai“ yra mazgai, kurie <…> iškastinį kurą naudoja tik jį [juos] įjungiant ir išjungiant.“

41      Direktyvos 2003/87 IV priedo A dalyje yra punktas „[Emisijų] [s]kaičiavimas“, jo ketvirtos pastraipos paskutiniame sakinyje nurodyta, kad „[b]iomasės išmetamųjų teršalų faktorius yra lygus nuliui“.

42      2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018, p. 82) biomasė priskiriama prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Tos direktyvos 2 straipsnio antros pastraipos 24 punkte biomasė apibrėžiama kaip „biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje, įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas, miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žvejybą ir akvakultūrą, dalis, taip pat biologiškai skaidi atliekų, įskaitant biologinės kilmės pramonines ir buitines atliekas, dalis“.

43      Šalys nesutaria dėl išimties, susijusios su naudojant biomasę išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis, taikymo srities ir teisėtumo; dėl šios išimties, kaip priminta šio sprendimo 2–22 punktuose, ginčijamame sprendime Komisija atsisakė į ATLPS įtraukti aptariamą įrenginį, kai, be kita ko, jam prarandama galimybė gauti nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų už ketvirtąjį prekybos laikotarpį (2021–2025 m.).

 Dėl ginčijamo sprendimo priėmimo procedūros teisėtumo

44      Be argumentų, konkrečiai susijusių su ginčijamo sprendimo priėmimo procedūros teisėtumu, šalys nesutaria dėl dviejų klausimų, kurie turi būti nagrinėjami pirmiausia.

45      Viena vertus, ieškovė priekaištauja Komisijai, kad ši atsisakė atsižvelgti į jai 2021 m. sausio 26 d. ir vasario 4 d. pateiktus įrodymus (žr. šio sprendimo 12 ir 17 punktus), motyvuodama tuo, kad šioje NĮP priėmimo procedūros stadijoje, numatytoje Direktyvos 2003/87 11 straipsnyje ir deleguotajame reglamente, susijusiame su santykine taršos rodiklių verte, nustatyta šios direktyvos 10a straipsnyje, šiai institucijai nebebuvo įmanoma atsižvelgti į dalinius pakeitimus, darančius poveikį į ATLPS įtrauktų įrenginių, kuriems gali būti suteikta nemokamų apyvartinių taršos leidimų, sąrašui. Šie savarankiškai pateikti argumentai iš esmės sutampa su argumentais, kuriuos ieškovė pateikė ieškinio trečiojo pagrindo pirmai daliai pagrįsti, ir bus nagrinėjami nagrinėjant šią dalį.

46      Kita vertus, šalys nesutaria dėl 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2066 dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Direktyvą 2003/87, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 601/2012 (OL L 334, 2018, p. 1), 72 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtintų apvalinimo taisyklių taikymo srities. Pirmiausia reikia išnagrinėti klausimą, ar ieškovė, kaip ji teigia, galėjo remtis argumentu, kad suapvalinti duomenys, kuriuos ji pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai ir kuriuos ši pateikė Komisijai, vis dėlto atitinka faktines iškastinio kuro anglies dioksido emisijas, kurios buvo ne nulinės, o siekė nuo 0 iki 0,5 t.

 Dėl atsižvelgimo į per ginčijamo sprendimo priėmimo procedūrą pateiktus suapvalintus duomenis

47      Kaip nurodoma Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. vasario 4 d. Komisijai adresuotame elektroniniame laiške (žr. 17 punktą), ieškovė teigia 2018 m. išmetusi 0,37 t iškastinio kuro anglies dioksido. Ieškovė taip pat pateikia patvirtintas ataskaitas dėl 2019 ir 2020 m., pagal kurias per šiuos dvejus metus ji išmetė 0,29 ir 0,46 t iškastinio kuro anglies dioksido.

48      Ieškovė teigia, kad vien dėl to, jog laikėsi Komisijos nustatytų apvalinimo taisyklių, kai paskelbė, kad 2018 m. emisijos yra lygios nuliui, ji atsidūrė mažiau palankioje padėtyje, palyginti su įmonėmis, kurios, pažeisdamos šias taisykles, deklaravo savo faktines emisijas, kai jos buvo mažesnės nei 0,5 t. Tokie įrenginiai nebuvo pašalinti iš ATLPS.

49      Galiausiai ieškovė teigia, kad Komisijos pozicija, jog visi įrenginiai, kurių iškastinio anglies dioksido emisijos buvo mažesnės nei 0,5 t, turėjo būti pašalinti iš ATLPS, neatsižvelgiant į tai, ar ataskaitose jų duomenys buvo suapvalinti, yra racionalizavimas a posteriori, apie kurį prieš priimant ginčijamą sprendimą Aplinkos apsaugos agentūra akivaizdžiai nebuvo informuota.

50      Komisija ginčija šiuos ieškovės argumentus.

51      Pagal Įgyvendinimo reglamento 2018/2066 72 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį „[b]endras metinis išmetamas [anglies dioksido, azoto oksido ir perfluorangliavandenilių] kiekis ataskaitose nurodomas suapvalintas [anglies dioksido arba anglies dioksido ekvivalento] tonomis“.

52      Neginčijama, ir visų pirma iš dokumentų, kuriuos atsakydama į Bendrojo Teismo jai skirtą proceso organizavimo priemonę pateikė Komisija, taip pat iš ieškovės savanoriškai pateiktų dokumentų matyti, kad per visą procedūrą, per kurią priimtas ginčijamas sprendimas, su ieškovės emisijomis baziniu 2014–2018 m. laikotarpiu susiję duomenys, kuriuos Aplinkos apsaugos agentūra pateikė Komisijai, buvo nuliniai.

53      Ieškovė neginčija, kad 2014–2017 m. išmetė iškastinio kuro anglies dioksidą. Vis dėlto ji teigia, kad 0 t duomuo už 2018 m. buvo gautas suapvalinus mažesnį pajėgumą turinčio mazgo faktinę emisiją, kuri buvo 0,37 t. Ji teigia, kad dėl apvalinimo taisyklių laikymosi jai buvo padaryta santykinės žalos, palyginti su įrenginiais, dėl kurių nebuvo pranešta nulinių duomenų, nors jų faktinės emisijos buvo mažesnės nei 0,5 t ir jie nebuvo pašalinti iš ATLPS, o tai leido jiems ir toliau gauti nemokamus apyvartinius taršos leidimus.

54      Neginčydama ieškovės teiginių tikrumo, Komisija tvirtina, kad apvalinimo taisyklės yra privalomos ir kad ieškovė negali pagrįstai skųstis dėl jų taikymo pasekmių.

55      Vis dėlto beveik neabejotina, kad nors ieškovė laikėsi minėtoje nuostatoje numatytų apvalinimo taisyklių, taip nėra visų į NĮP įtrauktų įrenginių atveju. Be to, Komisija pripažįsta, kad suklydo, kai pašalino du įrenginius, kurių deklaruotos emisijos buvo mažesnės nei 0,5 t, tačiau nebuvo suapvalintos.

56      Žinoma, tenka apgailestauti, kad per ginčijamo sprendimo priėmimo procedūrą Komisija, kaip matyti, be kita ko, iš klausimų, kuriuos ji pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai, ir dėl to, ir dėl įrenginių, kuriuos ji ketino pašalinti iš ATLPS, identifikavimo, nesilaikė nuoseklios pozicijos. Vis dėlto apvalinimo taisyklę reikalaujama taikyti pagal Įgyvendinimo reglamento 2018/2066 72 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą. Ši pareiga sutampa su anksčiau 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87 (OL L 181, 2012, p. 30) 72 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta pareiga, kurią ji pakeičia. Taigi ji buvo taikoma tiek metinėms emisijų ataskaitoms, parengtoms už į ATLPS įtrauktus įrenginius kiekvieniems 2014–2018 m. laikotarpio metams, tiek bazinio laikotarpio emisijų ataskaitai, kurią valstybės narės turėjo pateikti grįsdamos savo NĮP projektus.

57      Ieškovės argumentui, kad ši taisyklė negali būti taikoma siekiant nustatyti, ar, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punktą, turi būti laikoma, kad įrenginyje naudojama tik biomasė, negalima pritarti.

58      Kaip matyti iš Įgyvendinimo reglamento 2018/2066 1 ir 2 straipsnių, ši imperatyvi taisyklė taikoma visoms emisijų ataskaitoms, susijusioms su Direktyvos 2003/87 I priede nurodytomis veiklos rūšimis. Taigi tai yra objektyvus metodas, taikomas visiems įrenginiams, patenkantiems į šios direktyvos taikymo sritį, kiekvienais bazinio laikotarpio metais, kaip priminta 56 punkte, siekiant nustatyti, ar biomasę naudojančiam įrenginiui taikoma išimtis, susijusi tik su biomasės naudojimu, kaip tai suprantama pagal to priedo 1 punktą.

59      Vis dėlto ieškovės siūlomas aiškinimas, kad biomasę naudojantis įrenginys, dėl kurio deklaruojamos 0 t iškastinio kuro anglies dioksido emisijos, turi būti laikomas kaip naudojantis ne tik biomasę, nes jo faktinės emisijos nėra lygios nuliui, prieštarautų ATLPS nuoseklumo reikalavimui, kuris, be kita ko, priklauso nuo ataskaitų teikimo ir stebėsenos taisyklių suderinimo, kurį siekiama užtikrinti Įgyvendinimo reglamentu 2018/2066. Be to, reikia pažymėti, kad įrenginius, kurie iškastinį kurą naudoja tik juos įjungiant ir nutraukiant gamybos procesą, prilyginant tik biomasę naudojantiems įrenginiams, Direktyvos 2003/87 I priedo 3 punkte aiškiai numatoma, kad iš ATLPS pašalinami įrenginiai, kurių iškastinio kuro anglies dioksido emisijos yra nedidelės, bet nebūtinai lygios nuliui.

60      Taigi ieškovė privalėjo deklaruoti iškastinio anglies dioksido emisijas kiekvienais bazinio laikotarpio metais ir, be kita ko, savo 2018 m. emisijų ataskaitos duomenis suapvalinti iki nulio; tai ji ir padarė. Taigi, ji negali pagrįstai skųstis dėl to, kad Komisija atsižvelgė į Aplinkos apsaugos agentūros jai pateiktas ataskaitas, susijusias su nagrinėjamu įrenginiu, iš kurių matyti, kad nėra iškastinio kuro anglies dioksido emisijos, taigi naudojama ne tik biomasė, tačiau tai neturi įtakos galimo vienodo požiūrio principo pažeidimo pasekmėms.

 Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo esminių procedūrinių reikalavimų nesilaikymu

61      Trečiasis pagrindas, grindžiamas esminių procedūrinių reikalavimų nesilaikymu, sudarytas iš trijų dalių: pirmoje dalyje ieškovė nurodo rūpestingumo pareigos pažeidimą, antroje – teisės būti išklausytam pažeidimą, o trečioje – motyvavimo pareigos pažeidimą.

–       Dėl trečiojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos rūpestingumo pareigos pažeidimu

62      Ieškovė teigia, kad jei Komisija būtų teisingai įvertinusi Aplinkos apsaugos agentūros pateiktą informaciją, būtų padariusi kitokią išvadą dėl aptariamo įrenginio įtraukimo į ATLPS. Taigi Komisija pažeidė rūpestingumo pareigą.

63      Ieškovės teigimu, siekiant, remiantis Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punktu, neįtraukti tik biomasę naudojančių įrenginių, svarbu tai, ar aptariamas įrenginys išmeta iškastinio kuro anglies dioksidą. Taigi Komisija neįvykdė savo pareigos tinkamai patikrinti, ar minėtas įrenginys naudoja tik biomasę. Be to, Komisija pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai klausimą, iš kurio buvo matyti, kad, jos nuomone, šiame įrenginyje biomasė naudojama „beveik išimtinai“, o tai reiškia, kad ji žino, jog toks įrenginys naudoja iškastinį kurą. Taip ji sąmoningai nusprendė be priežasties neatsižvelgti į Aplinkos apsaugos agentūros, kurios nešališkumas negalėjo būti ginčijamas, pateiktus patvirtintus duomenis.

64      Be to, Komisija vėlavo nurodyti Aplinkos apsaugos agentūrai mananti, jog tokie įrenginiai, kaip aptariamas įrenginys, kurių nurodytos iškastinio kuro anglies dioksido emisijos lygios nuliui, turėjo būti pašalinti iš ATLPS. Tariamo termino, kuriam pasibaigus į naujus, net ir reikšmingus, duomenis nebebūtų galima atsižvelgti, nustatymas Aplinkos apsaugos agentūrai būtų klaidinantis.

65      Be to, dublike ieškovė priekaištauja Komisijai, kad ši aiškiai nenustatė termino Aplinkos apsaugos agentūrai. Taigi Komisija neturi pagrindo remtis tuo, kad tam tikra jai pateikta informacija buvo pateikta pavėluotai. Anot ieškovės, Komisija nebūtų galėjusi pašalinti aptariamo įrenginio iš ATLPS, jei būtų atsižvelgusi į tai, kad ji emisijų duomenis suapvalino pagal galiojančias taisykles, nors iš tikrųjų jos nebuvo nulinės.

66      Ieškovės teigimu, Komisija negali remtis termino, kurio ji nenustatė, viršijimu. Priešingai, nei teigia Komisija, duomenys, kuriuos Aplinkos apsaugos agentūra pateikė 2021 m. sausio 26 d. elektroniniame laiške, nebuvo pateikti pavėluotai, kad ši institucija į juos atsižvelgtų. Iš tiesų Komisija pati iš dalies pakeitė aktus, kurių priėmimo procedūra tuo metu buvo vykdoma, susijusius, be kita ko, su 10 % efektyviausių įrenginių, kuriems taikomi kiti produktų santykiniai taršos rodikliai, emisijos verte. Be to, iš ieškinio A 10 priedo matyti, kad po ginčijamo sprendimo priėmimo, taigi a fortiori po 2021 m. sausio 26 d., dėl dviejų įrenginių buvo leista pateikti atnaujintus duomenis.

67      Be to, ginčijamas sprendimas buvo priimtas praėjus daugiau nei mėnesiui po to, kai Aplinkos apsaugos agentūra pranešė, kad įrenginiai, kurių emisijų duomenys ataskaitose buvo suapvalinti arba ne, vertinami skirtingai, o reglamentas dėl produktų santykinių taršos rodiklių – beveik po pusantro mėnesio. Taigi tai, kad apskaičiuojant produkto santykinį taršos rodiklį buvo atsižvelgta į aptariamą įrenginį, tėra nedidelis pritaikymas. Nors Komisija tvirtina, kad ginčijamo sprendimo priėmimo procesas truko 15 mėnesių, vis dėlto reikia pažymėti, kad klausimą, susijusį su atsižvelgimu į įrenginius, kurių emisijų duomenys ataskaitose buvo suapvalinti iki nulio, Aplinkos apsaugos agentūra galėjo iškelti tik praėjus 12 mėnesių, ir kad dėl Komisijos nurodyto pavėluoto šios informacijos pateikimo ji pati iš tikrųjų yra daugiausia atsakinga.

68      Komisija ginčija šiuos ieškovės argumentus.

69      Pagal jurisprudenciją, kai kalbama apie administracinę procedūrą, susijusią su sudėtingais techniniais vertinimais, Sąjungos institucijos ir organai turi turėti diskreciją, kad galėtų atlikti savo funkcijas. Vis dėlto tuo atveju, kai jie turi tokią diskreciją, pagal Sąjungos teisinę sistemą suteiktų garantijų paisymo vykstant administracinėms procedūroms kontrolė ypač svarbi. Tarp šių garantijų yra ir kompetentingos institucijos pareiga atidžiai ir nešališkai išnagrinėti visas konkrečioje byloje svarbias aplinkybes (šiuo klausimu žr. 1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, EU:C:1991:438, 13 ir 14 punktus).

70      Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 2–8 konstatuojamųjų dalių, Komisija patikrino valstybių narių kompetentingų tarnybų jai pateiktos informacijos išsamumą ir nuoseklumą.

71      Priešingai, nei teigia Komisija, ieškovė nereiškia jokių priekaištų dėl to, kad ji neatliko patikrinimų vietoje ir nepatikrino ataskaitų, kurios dėl kiekvieno įrenginio buvo pateiktos kompetentingoms valstybių narių institucijoms, tikslumo. Kita vertus, ieškovė tvirtina, kad ši institucija negalėjo Aplinkos apsaugos agentūros jai pateiktų duomenų, pagal kuriuos, pirma, ji suapvalino savo emisijų ataskaitų duomenis ir, antra, 2018 m. jos faktinės iškastinio kuro anglies dioksido emisijos nebuvo nulinės, atmesti kaip pateiktų pavėluotai.

72      Pagal Direktyvos 2003/87 11 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą apie su ketvirtuoju prekybos laikotarpiu (2021–2025 m.) susijusias NĮP Komisijai turėjo būti pranešta iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Neginčijama, kad šiuo atveju Aplinkos apsaugos agentūra šio termino laikėsi.

73      Vis dėlto iš bylos medžiagos matyti, kad Aplinkos apsaugos agentūrai nebuvo nustatyta jokio kito termino, išskyrus nurodytąjį šio sprendimo 72 punkte. Šiuo klausimu Komisijos teiginys, kad buvo nustatytas 2021 m. gruodžio 7 d. terminas, neįtikina. Iš tiesų šį elektroniniame laiške nurodytą terminą nedelsiant užginčijo Aplinkos apsaugos agentūra, o Komisijos tarnybos tam neprieštaravo.

74      Be to, neginčijama, kad NĮP daliniai pakeitimai, susiję su įrenginių deklaruotomis vertėmis, iš pirmo žvilgsnio gali turėti įtakos produkto santykinio taršos rodiklio apibrėžčiai, nes jie patenka į ATLPS taikymo sritį. Tai juo labiau pasakytina apie biomasę naudojančius įrenginius, nes apskaičiuojant apyvartinių taršos leidimų, kurių reikalaujama atsisakyti, skaičių į tokias emisijas neatsižvelgiama. Vis dėlto šalys nesutaria dėl išvadų, kurias šioje byloje turėjo padaryti Komisija, remdamasi informacija, kurią jai 2021 m. sausio 26 d.–vasario 4 d. pateikė Aplinkos apsaugos agentūra. Ieškovė teigia, kad Komisija privalėjo įvertinti visus reikšmingus duomenis, nesvarbu, kada jie buvo pateikti, o Komisija mano, kad nuo to momento, kai pradėta vykdyti reglamento, kuriuo nustatomi produktų santykiniai taršos rodikliai, priėmimo procedūra, jau buvo per vėlu daryti dalinius pakeitimus, galinčius prieštarauti santykinių taršos rodiklių projektams. Komisija teigia, kad, jei į tokius dalinius pakeitimus būtų reikėję atsižvelgti, aktų, būtinų nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams suteikti, priėmimas būtų gerokai atidėtas.

75      Taigi neginčijama, kad datą, kurią Aplinkos apsaugos agentūra pranešė Komisijai apie problemas, susijusias su deklaruotų verčių apvalinimo skirtumais, ir a fortiori kai Aplinkos apsaugos agentūra informavo Komisiją, kad aptariamo įrenginio iškastinio kuro anglies dioksido emisijų vertė 2018 m., konkrečiai – 2021 m. vasario 4 d., nebuvo nulinė, o buvo lygi 0,3727 t (žr. 17 punktą), reglamento, kuriuo nustatomi produktų santykiniai taršos rodikliai, projektas jau buvo pateiktas Klimato kaitos komitetui. 2021 m. vasario 1 d. elektroniniame laiške (žr. šio sprendimo 16 punktą) Komisija informavo Aplinkos apsaugos agentūrą, kad dar galima atsižvelgti tik į dalinius pakeitimus, nedarančius poveikio produktų santykiniams taršos rodikliams.

76      Žinoma, Komisija pagrįstai teigia, kad Direktyvos 2003/87 10a straipsnyje numatyta, jog suteikiant nemokamus apyvartinius taršos leidimus pirmiausia reikia apibrėžti santykinius taršos rodiklius pagal veiklos sektorių ir kad pagal šios direktyvos 11 straipsnio 2 dalį nemokami apyvartiniai taršos leidimai turi būti suteikti iki einamųjų metų vasario 28 d. Iš tiesų iš šios direktyvos 10a straipsnio 2 dalies, kurioje numatyta, kad, nustatant ex ante santykinius taršos rodiklius, reikia remtis 10 % efektyviausių sektoriaus įrenginių rezultatų vidurkiu, galima daryti prielaidą, kad turi būti parengtas įrenginių, įtrauktų į ATLPS, sąrašas. Taigi Komisija iš principo turi teisę imtis administracinės procedūros organizavimo priemonių, būtinų užtikrinti, kad būtų laikomasi tos pačios direktyvos 11 straipsnio 2 dalyje numatytų terminų, be kita ko, nustatydama nacionalinėms valdžios institucijoms terminus pateikti visus duomenis, reikalingus siekiant parengti įtrauktų įrenginių sąrašą ir nustatyti jų energijos vartojimo efektyvumą. Vis dėlto, kaip konstatuota šio sprendimo 73 punkte, iš bylos medžiagos nematyti, kad šioje byloje Komisija būtų aiškiai nustačiusi imperatyvų terminą Aplinkos apsaugos agentūrai.

77      Šiomis aplinkybėmis Komisija turėjo atsižvelgti į jai pateiktus duomenis.

78      Taigi, kaip matyti iš 2021 m. vasario 1 d. Komisijos Aplinkos apsaugos agentūrai adresuoto elektroninio laiško (žr. 16 punktą), Komisija šioje byloje nurodė, kad iš esmės atsisakys atsižvelgti į bet kokią naują informaciją, galinčią daryti poveikį įtrauktų įrenginių sąrašui ir santykinių taršos rodiklių verčių apskaičiavimui. Apie šį atsisakymą buvo patvirtinta 2021 m. vasario 16 d. elektroniniame laiške (žr. šio sprendimo 18 punktą), kuriame Komisija Aplinkos apsaugos agentūrai nurodė negalinti atsižvelgti į 2021 m. vasario 4 d. šios agentūros jai pateiktą informaciją, susijusią, pirma, su dviejų įrenginių, kurių deklaruotos iškastinio kuro anglies dioksido emisijų vertės buvo ne nulinės, bet mažesnės nei 0,5 t, įtraukimu ir, antra, su ieškovės neįtraukimu į sąrašą, nors 2018 m. ji apvalino savo deklaruotas emisijas iki 0 t ir nors jos faktinės neapvalintos emisijos buvo didesnės nei 0 t ir mažesnės nei 0,5 t. Taip Komisija pažeidė jai pagal šio sprendimo 77 punkte nurodytą jurisprudenciją tenkančią pareigą atidžiai ir nešališkai išnagrinėti visas konkrečioje byloje svarbias aplinkybes.

79      Be to, kaip teigia ieškovė, reikia pažymėti, kad Komisijos Aplinkos apsaugos agentūrai adresuotame 2020 m. gegužės 19 d. rašte su pastabomis paminėtas pašalinimo kriterijus (žr. 7 punktą) – net ir per vienus bazinio laikotarpio metus – buvo susijęs su beveik 100 % biomasės naudojimu. Kadangi šis kriterijus yra griežtesnis nei tas, kuriuo galiausiai rėmėsi Komisija, dėl šios klaidingos informacijos Aplinkos apsaugos agentūra neteko galimybės per ginčijamo sprendimo priėmimo procedūrą tiksliai žinoti, kaip Komisija aiškina Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punktą.

80      Vis dėlto iš 51–60 punktų išplaukia, kad tai, jog buvo atsižvelgta į 2021 m. vasario 4 d. Aplinkos apsaugos agentūros pateiktus duomenis, negalėjo turėti nė mažiausio poveikio ieškovės įrenginio pašalinimui, nes, kaip matyti iš 51–60 punktų, įrenginiai, kurių iškastinio kuro anglies dioksido emisijos yra mažesnės nei 0,5 t, turėjo būti laikomi naudojančiais tik biomasę, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punktą. Be to, iš teismo posėdyje šalių padarytų pareiškimų matyti, kad buvo pasiektas minėtos direktyvos 10a straipsnio 2 dalies trečios pastraipos b punkte numatytas maksimalus santykinio taršos rodiklio vertės sumažinimas (žr. 36 punktą), todėl tikėtina, kad efektyvesnio nei efektyvumo vidurkis įrenginio įtraukimas, arba dviejų klaidingai įtrauktų įrenginių pašalinimas šioje byloje, atsižvelgiant į didelį įrenginių, susijusių su šiuo santykiniu taršos rodikliu, skaičių, būtų visai nereikšmingas arba beveik nereikšmingas.

81      Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Komisijos pareigos rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas nagrinėjamo atvejo aplinkybes pažeidimas, konstatuotas šio sprendimo 78 punkte, neturi įtakos aptariamo įrenginio pašalinimo iš ATLPS teisėtumui. Taip pat reikia pažymėti, kad šioje byloje Bendrojo Teismo nebuvo prašoma išnagrinėti klausimo dėl kitų dviejų įrenginių, nurodytų 2021 m. vasario 4 d. elektroniniame laiške, įtraukimo į NĮP, apie kurią pranešė Švedijos Karalystė, dėl kurių deklaruotos mažesnės nei 0,5 t iškastinio kuro anglies dioksido emisijos, jų neapvalinant.

82      Darytina išvada, kad, nepaisant Komisijos padarytos klaidos, kai ji iš esmės atsisakė atsižvelgti į duomenis, kuriuos jai 2021 m. vasario 4 d. pateikė Aplinkos apsaugos agentūra, trečiojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

–       Dėl trečiojo pagrindo antros dalies, pagrįstos teisės būti išklausytam pažeidimu

83      Ieškovė tvirtina, kad dėl to, jog prieš priimdama ginčijamą sprendimą Komisija nesuteikė jai galimybės pateikti pastabų, ji pažeidė jos teisę būti išklausytai. Ji teigia, kad šis pažeidimas prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsniui ir kad, nesant šio pažeidimo, ji būtų galėjusi įrodyti, kad aptariamame įrenginyje naudojama ne tik biomasė, bet kad jo anglies dioksido emisijos iš dalies buvo iškastinio kuro kilmės. Ji teigia, kad, jei būtų paisoma jos teisės būti išklausytai, ji būtų galėjusi geriau užtikrinti savo gynybą. Ji teigia, kad būtų galėjusi nurodyti Komisijai, kad suapvalino iškastinio kuro anglies dioksido emisijas iki nulio, nors jos nebuvo nulinės, ir ketina 2021–2025 m. laikotarpiu ir toliau išmesti iškastinio kuro anglies dioksido.

84      Ieškovė taip pat tvirtina, kad ginčijamas sprendimas jai daro labai nepalankų poveikį. Jos teigimu, pirma, ji negauna daugiau kaip 3 mln. EUR metinio pelno, apskaičiuoto remiantis nemokamų apyvartinių taršos leidimų, kuriuos ji gavo 2020 m., suteikimu. Antra, ji teigia, kad aptariamą įrenginį pašalinus iš ATLPS ji netenka iškastinio kuro anglies dioksido emisijų leidimo ir jai gali būti taikomos baudžiamosios sankcijos.

85      Galiausiai ieškovė nurodo: kadangi Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punktas yra suformuluotas esamuoju laiku, galima aplinkybė, kad baziniu laikotarpiu (2014–2018 m.) ji naudojo tik biomasę, neturėtų turėti lemiamos reikšmės atsakant į klausimą, ar ji per ateinančius metus ketina išmesti iškastinio kuro anglies dioksidą. Ji mano, kad jeigu būtų galėjusi pateikti šį argumentą, būtų galėjusi įrodyti, kad aptariamas įrenginys gali likti ATLPS.

86      Komisija ginčija šį ieškovės argumentą.

87      Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą kiekvienas asmuo turi teisę būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę.

88      Iš jurisprudencijos matyti, kad teisės į gynybą užtikrinimas bet kurioje procedūroje, kuri buvo pradėta prieš asmenį ir gali pasibaigti jo nenaudai priimtu aktu, yra pagrindinis Sąjungos teisės principas, kuris turi būti užtikrintas net ir nesant procedūrą reglamentuojančių teisės aktų. Teisė būti išklausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę naudingai ir veiksmingai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą prieš priimant bet kurį sprendimą, galintį neigiamai paveikti jo interesus (žr. 2005 m. birželio 9 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑287/02, EU:C:2005:368, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo M., C‑277/11, EU:C:2012:744, 87 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

89      Šioje byloje teisė būti išklausytam nebuvo pažeista. Iš tiesų, kaip tvirtina Komisija, Direktyvos 2003/87 11 straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra pradedama tik prieš atitinkamą valstybę narę. Šia procedūra siekiama, kad Komisija įsitikintų, jog atitinkamos valstybės narės pateiktos NĮP, susijusios su nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimu, atitiktų minėtos direktyvos 10a straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles.

90      Kiek tai susiję su šia procedūra, pagal 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/331, kuriuo nustatomos suderinto nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (OL L 59, 2019, p. 8), 14 straipsnį atitinkamus įrenginius eksploatuojantys operatoriai neturi jokių specialių procedūrinių teisių. Pagal šiame deleguotajame reglamente numatytas taisykles atitinkamus įrenginius eksploatuojantys operatoriai turi būti išklausyti, kai vykdoma nacionalinė procedūra, susijusi su įrenginių, kuriems taikoma Direktyva 2003/87, sąrašo pateikimu Komisijai ir dėl kiekvienam įrenginiui suteikiamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų. Šiuo klausimu šio deleguotojo reglamento 3 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės turi imtis atitinkamų administracinių priemonių, kad užtikrintų šiame reglamente nustatytų taisyklių taikymą. Be to, ieškovė neteigė, kad Aplinkos apsaugos agentūroje ji negalėjo naudingai ir veiksmingai pareikšti savo nuomonės (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Arctic Paper Mochenwangen / Komisija, T‑634/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:828, 105 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

91      Iš to matyti, kad trečiojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta.

–       Dėl trečiojo pagrindo trečios dalies, grindžiamos pareigos motyvuoti pažeidimu

92      Ieškovė teigia, jog tam, kad būtų įvykdyta SESV 296 straipsnyje numatyta pareiga motyvuoti, ginčijamame sprendime reikėjo nurodyti motyvus, pagrindžiančius tai, kaip Komisija aiškina biomasės išimties taikymo kriterijus, ir aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių, pirma, tai, kad ji išmetė iškastinio kuro anglies dioksidą, neturi reikšmės, antra, įrenginiai, kurių emisijos panašios, buvo vertinami skirtingai, trečia, Komisija neatsižvelgė į jai Aplinkos apsaugos agentūros pateiktus duomenis, susijusius su iškastinio kuro anglies dioksido emisija, ketvirta, ji nebuvo išklausyta, nepaisant Komisijos turėtų duomenų, ir, penkta, siekdama nustatyti, ar jai taikytina biomasės išimtis, Komisija atsižvelgė tik į ankstesnes atitinkamo įrenginio iškastinio kuro anglies dioksido emisijas, o ne į jo esamas ar būsimas emisijas.

93      Komisija ginčija šiuos ieškovės argumentus.

94      SESV 296 straipsnyje reikalaujami motyvai turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus ir ginti savo teises, o Sąjungos teismas – vykdyti jos kontrolę (žr. 2009 m. rugsėjo 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lenkija / Komisija, T‑183/07, EU:T:2009:350, 136 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

95      Reikalavimas motyvuoti turi būti įvertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir šio akto adresatų ar kitų asmenų, su kuriais jis tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvai atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į šio teisės akto tekstą, bet ir į jo kontekstą bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės nuostatas (žr. 2009 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Lenkija / Komisija, T‑183/07, EU:T:2009:350, 137 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

96      Taip pat reikia priminti, kad SESV 296 straipsnyje įtvirtintos motyvavimo pareigos, kiek tai susiję su sprendimais dėl NĮP, susijusių su nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimu pereinamuoju laikotarpiu pagal Direktyvos 2003/87 11 straipsnio 3 dalį, laikymasis tampa dar svarbesnis, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju Komisijos kontrolės įgaliojimai pagal šią nuostatą apima sudėtingus ekonominio ir ekologinio pobūdžio vertinimus, o Sąjungos teismo vykdoma šių vertinimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė yra ribota (pagal analogiją žr. 2009 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Lenkija / Komisija, T‑183/07, EU:T:2009:350, 138 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

97      Šioje byloje iš ginčijamojo sprendimo 11 konstatuojamojoje dalyje nurodytų motyvų (žr. 20 punktą) vienareikšmiškai matyti ginčijamo sprendimo logika. Iš tiesų iš minėtos konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija nusprendė, jog aptariamas įrenginys, atsižvelgiant į tai, kad jame naudojama tik biomasė, turėjo būti pašalintas iš ATLPS pagal Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punktą.

98      Kadangi šios informacijos pakanka, kad ieškovė galėtų veiksmingai pareikšti ieškinį, o Bendrasis Teismas – įvertinti ginčijamo sprendimo teisėtumą, Komisija, priešingai, nei teigia ieškovė, neprivalėjo pateikti konkrečių motyvų dėl šio sprendimo 92 punkte nurodytų klausimų.

99      Vadinasi, reikia atmesti trečiojo pagrindo trečią dalį, taigi, ir visą šį pagrindą.

 Dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo

100    Pirmiausia reikia išnagrinėti ieškovės nurodytą ieškinio penktąjį pagrindą, susijusį su ginčijamame sprendime Komisijos taikytų pašalinimo kriterijų aiškinimo teisėtumu. Grįsdama šį pagrindą ieškovė teigia, kad laikydamasi nuomonės, jog visi įrenginiai, dėl kurių buvo pranešta apie nulines iškastinio kuro anglies dioksido emisijas, įskaitant tuos, kurių faktinės emisijos buvo suapvalintos iki nulio, Komisija pažeidė Direktyvos 2003/87 esmines nuostatas.

 Dėl ieškinio penktojo pagrindo, grindžiamo Direktyvos 2003/87 pažeidimu

101    Šį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys. Grįsdama pirmąją dalį ieškovė tvirtina, kad Komisija klaidingai atsižvelgė į bazinį laikotarpį, apibrėžtą Deleguotojo reglamento 2019/331 2 straipsnio 14 dalyje, siekdama nustatyti, ar aptariamam įrenginiui gali būti taikoma ATLPS. Grįsdama antrąją dalį ji tvirtina, kad aiškindama Direktyvą 2003/87, visų pirma jos I priedo 1 punktą, Komisija padarė kelias teisės klaidas.

–       Dėl penktojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos klaidingu atsižvelgimu į ankstesnes vertes

102    Ieškovė teigia, kad iš Direktyvos 2003/87 11 straipsnio matyti, jog Deleguotojo reglamento 2019/331 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžtas bazinis laikotarpis, t. y. laikotarpis nuo 2014 m. iki 2018 m., yra reikšmingas tik nustatant apyvartinių taršos leidimų, kurie gali būti suteikti nemokamai, skaičių. Vis dėlto tarp šio bazinio laikotarpio ir išimties, susijusios su tik biomasę naudojančių įrenginių pašalinimu, numatytos šios direktyvos I priedo 1 punkte, nėra jokio ryšio. Taigi ieškovė mano, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad aptariamam įrenginiui netaikoma ATLPS, nes per bazinį laikotarpį dėl jo nebuvo pranešta apie jokią iškastinio kuro anglies dioksido emisiją.

103    Anot ieškovės, klausimas, ar įrenginiui taikoma ATLPS, atvirkščiai, turi priklausyti ne nuo šio įrenginio ankstesnio laikotarpio emisijų, senesnių nei dveji metai, o nuo to, kokios buvo faktinės emisijos priimant NĮP, ir nuo įmonės ketinimo jas išmesti ateityje. Priešingu atveju įmonė, ketinanti išmesti iškastinio kuro anglies dioksidą, netektų galimybės gauti reikiamą leidimą.

104    Komisija ginčija šiuos ieškovės argumentus.

105    Pagal Direktyvos 2003/87 11 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą įrenginių, kuriems taikoma ši direktyva, sąrašas penkerių metų laikotarpiui, prasidedančiam 2021 m. sausio 1 d., pateikiamas ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 30 d., paskui – kas penkerius metus. Kiekviename sąraše pateikiama informacija apie gamybos veiklą, šilumos ir dujų perdavimą, elektros energijos gamybą ir emisijas įrenginio technologinio proceso dalių lygmeniu per penkerius kalendorinius metus iki jos pateikimo. Nemokami apyvartiniai taršos leidimai suteikiami tik tiems įrenginiams, apie kuriuos tokie duomenys pateikiami.

106    Deleguotojo reglamento 2019/331 2 straipsnio 14 dalyje „bazinis laikotarpis“ apibrėžiamas kaip „penkeri kalendoriniai metai iki duomenų pateikimo Komisijai pagal Direktyvos 2003/87 <…> 11 straipsnio 1 dalį galutinio termino“.

107    Direktyvos 2003/87 11 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa suformuluota taip:

„<…> kiekviena valstybė narė paskelbia ir pateikia Komisijai jos teritorijoje esančių įrenginių, kuriems taikoma ši direktyva, sąrašą ir kiekvienam jos teritorijoje esančiam įrenginiui suteikiamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių. <…>“

108    Pirmiausia reikia pažymėti, kad Direktyvos 2003/87 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas „įrenginių, kuriems taikoma ši direktyva, sąraš[as]“. Vis dėlto ieškovės aiškinimas, kad reikia skirti bazinį laikotarpį, per kurį apskaičiuojant leidimų, kurie jai gali būti suteikti nemokamai, skaičių turi būti atsižvelgta į kiekvieno įrenginio istorinius duomenis, ir laikotarpį, į kurį reikia atsižvelgti, kai tik biomasę naudojantys įrenginiai pašalinami, visiškai nepagrįstas minėtos direktyvos nuostatomis.

109    Sąvoka „įrenginiai, kuriems taikoma“ Direktyva 2003/87 negali būti aiškinama neatsižvelgiant į minėtos direktyvos 2 straipsnio 1 dalį, kurioje daroma nuoroda į šios direktyvos I priede nurodytas veiklos rūšis, o šio priedo 1 punkte numatyta, kad jis netaikomas tik biomasę naudojantiems įrenginiams. Taigi iš šių nuostatų, vertinamų kartu, bendros struktūros matyti, jog tam, kad atitiktų reikalavimus, susijusius su nemokamu apyvartinių taršos leidimų paskirstymu, įrenginiai turi būti įtraukti į NĮP sąrašą, o tai reikštų, kad jie atitinka vieną iš į minėtame priede numatytų įtraukimo į ATLPS kriterijų.

110    Taigi ieškovės nurodytas skirtumas, pagal kurį tam, kad operatorius būtų įtrauktas į NĮP sąrašą ir jam būtų suteikti nemokami apyvartiniai taršos leidimai, reikia atsižvelgti į jo būsimus ketinimus, prieštarauja aiškioms Direktyvos 2003/87 nuostatoms.

111    Taigi reikia atmesti penktojo pagrindo pirmą dalį.

–       Dėl penktojo pagrindo antros dalies, grindžiamos teisės klaidomis

112    Pirma, ieškovė teigia, kad Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punkto daliniu pakeitimu, padarytu 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti ATLPS (OL L 140, 2009, p. 63), siekiama sumažinti biomasę naudojančių įrenginių operatorių patiriamus apribojimus, atleidžiant juos nuo ataskaitų, reikalingų gauti leidimus, kurie reikalingi padengti su jų gamybos procesu susijusias emisijas. Jos nuomone, ši išimtis yra nereikšminga, palyginti su kitais pastarąja direktyva padarytais daliniais pakeitimais.

113    Antra, ieškovė teigia, kad, atvirkščiai, pagrindinis ATLPS dalinių pakeitimų, padarytų Direktyva 2009/29, elementas buvo produktų santykinių taršos rodiklių apibrėžtis, taikoma apskaičiuojant nemokamai suteikiamus apyvartinių taršos leidimus. Ji pažymi, kad Direktyvos 2003/87 10a straipsnyje, kuris buvo įterptas Direktyva 2009/29, nemokamai suteikiamų apyvartinių taršos leidimų skaičius nustatomas pagal 10 % įrenginių, turinčių didžiausią ekologinį efektyvumą, emisijas ir kiekvieno įrenginio išmestus kiekius, kad ir kokia būtų jo faktinė emisija. Taigi šia nauja nuostata siekiama paskatinti kiekvieną operatorių sumažinti savo emisijos ir gamybos santykį, o vienas iš šiuo tikslu aiškiai nurodytų metodų yra skatinti naudoti biomasę – atsinaujinančiąją energiją, – o ne iškastinio kuro degalus. Bet kuriuo atveju, ieškovės teigimu, padarytais daliniais pakeitimais buvo aiškiai siekiama neskatinti operatorių didinti savo emisijų (Direktyvos 2003/87 10a straipsnis ir Direktyvos 2009/29 23 konstatuojamoji dalis).

114    Ieškovė teigia, kad atsižvelgimas į biomasės ekologinį efektyvumą išplaukia iš koeficiento, lygaus nulinėms biomasės emisijoms, priskyrimo ir iš to, kad apskaičiuojant 10 % efektyviausių įrenginių emisijas atsižvelgiama tik į iškastinio kuro kilmės degalų emisijas. Vis dėlto vadovaujantis šia logika būtų absurdiška negalėti neatsižvelgti į emisijų, kurios būtų išmetamos, jei operatoriams pavyktų visiškai pakeisti iškastinį kurą biomase, prilyginimą nuliui. Esant tokiai situacijai, operatoriai būtų skatinami nenaudoti vien biomasės, kad galėtų ir toliau gauti nemokamus apyvartinius taršos leidimus. Ieškovės teigimu, ginčijamame sprendime Komisijos pateiktas biomasės išimties aiškinimas tiesiogiai prieštarauja Direktyvos 2003/87 10a straipsnio tekstui ir bendrai struktūrai, nes taip gaunamas paradoksalus rezultatas, kai nagrinėjamas santykinis taršos rodiklis netaikomas aptariamam įrenginiui, kurio ekologinis efektyvumas yra vienas iš didžiausių.

115    Trečia, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ieškovė mano, kad ginčijamame sprendime pateiktas Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punkto aiškinimas prieštarauja tos pačios direktyvos 10a straipsniui, kuris vis dėlto turėtų būti viršesnis už minėtą punktą.

116    Komisija ginčija šį ieškovės argumentą.

117    Pirma, kaip teisingai teigia Komisija, Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punkto dalinis pakeitimas, kuriuo siekiama pašalinti tik biomasę naudojančius įrenginius, nėra pagalbinis, nes juo apibrėžiama ATLPS taikymo sritis. Iš tiesų šios direktyvos 2 straipsnyje įrenginiai, kuriems taikoma ATLPS, apibrėžiami darant nuorodą į minėtą priedą, taigi, be kita ko, į atitinkamą nuostatą. Be to, ieškovė nepateikia jokio įrodymo, galinčio patvirtinti jos argumentą, kad šia nuostata siekiama tik sumažinti administracinius reikalavimus, kuriuos ATLPS nustato įrenginiams, kuriems ji taikoma. Taigi šios direktyvos taikymo srities apibrėžimas neįtraukiant tik biomasę naudojančių įrenginių nėra antraeilis, palyginti su tos pačios direktyvos 10a straipsniu. Iš tiesų joje apibrėžti ex ante santykiniai taršos rodikliai taikomi tik įrenginiams, kuriems taikoma ATLPS.

118    Antra, kaip teigia ieškovė, neįtraukus tik biomasę naudojančių įrenginių apskaičiuojant santykinius taršos rodiklius kliudoma atsižvelgti į šių įrenginių ekologinį efektyvumą. Vis dėlto, kiek tai susiję su atitinkamais įrenginiais, dėl jų nekyla pareigos atsisakyti leidimų skaičiaus, atitinkančio šių įrenginių iškastinio kuro anglies dioksido emisijas, kuri jau buvo numatyta pirminės redakcijos Direktyvos 2003/87 IV priede. Ši aplinkybė, nors neleidžia atsižvelgti į tik biomasę naudojančių įrenginių ekologinį efektyvumą, leidžia išvengti nenumatyto poveikio, kurį sukeltų galimybė dėl įrenginio, kuris laikomas neišmetančiu anglies dioksido, gauti nemokamų apyvartinių taršos leidimų. Vis dėlto tai, kad nedaroma poveikio tik biomasę naudojančių įrenginių vertėms, negali lemti to, kad minėtos direktyvos I priedo 1 punktas galėtų būti aiškinamas neatsižvelgiant į tos pačios direktyvos 11 straipsnį. Taigi, kaip matyti iš šio pagrindo pirmos dalies nagrinėjimo, biomasę naudojančio įrenginio priklausymas ATLPS susijęs su tuo, kad jis per bazinį laikotarpį išmetė iškastinio kuro anglies dioksido.

119    Trečia, Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punkto aiškinimas, kad neturi būti įtraukti įrenginiai, kurių emisijos baziniu laikotarpiu buvo nulinės, taip pat neprieštarauja šios direktyvos 10a straipsniui. Iš tiesų pagal šią nuostatą nereikalaujama atsižvelgti į įrenginių, kurie nepriklauso ATLPS, ekologinį efektyvumą, bet, atvirkščiai, joje numatoma, kad turi būti atsižvelgiama į įrenginių, kuriems taikomas ex ante santykinis taršos rodiklis, emisiją. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šiems įrenginiams ATLPS nėra taikoma, kai jie naudoja tik biomasę, jie negali būti laikomi patenkančiais į tokio santykinio taršos rodiklio taikymo sritį.

120    Ketvirta, neginčijama, kad įrenginiams, kurie nepriklauso ATLPS, negali būti suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai. Darytina išvada, kad dėl to, jog aptariamas įrenginys buvo pašalintas iš ATLPS, ieškovės padėtis nėra panaši į kitų įmonių, kurios turi ATLPS priklausančių įrenginių tokių leidimų suteikimo tikslais ir privalo atsisakyti apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, atitinkančio jų emisijas. Taigi ieškovei taip pat nekyla pavojaus, kad jai gali būti taikomos Direktyvos 2003/87 16 straipsnyje numatytos nuobaudos, jeigu būtų pažeisti su į ATLPS įtrauktais įrenginiais susiję įsipareigojimai. Taigi aplinkybė, kad dėl ginčijamame sprendime pateikto minėtos direktyvos I priedo 1 punkto aiškinimo ieškovė nebegali gauti nemokamų apyvartinių taršos leidimų, negali pažeisti vienodo požiūrio principo.

121    Penkta, nė viena Direktyvos 2003/87 nuostata nereiškia, kad įrenginio įtraukimas į ATLPS turi būti visiškai neutralus, atsižvelgiant į šių įrenginių konkurencinę padėtį, palyginti su įrenginiais, kurie jai nepriklauso arba kurie yra iš jos pašalinti. Darytina išvada, kad ieškovės nurodyti konkurencijos iškraipymai neįrodo, kad ginčijamame sprendime Komisijos pateiktas minėtos direktyvos I priedo 1 punkto aiškinimas yra neteisėtas.

122    Šešta, priešingai, nei teigia ieškovė, aplinkybė, kad dėl ginčijamame sprendime pateikto Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punkto aiškinimo įrenginiuose, kurie yra pašalinti iš ATLPS, nustojama naudoti tik biomasę, negali įrodyti šio aiškinimo neteisėtumo. Iš tiesų dėl bendro ATLPS siekiamo tikslo sumažinti emisijas negali būti panaikintas įrenginių, kuriuose naudojama tik biomasė, pašalinimas dėl to, kad kai kuriems operatoriams gali tekti laisvai pasirinkti įrenginius, kurių ekologinis efektyvumas yra mažesnis. Tokios galimybės iš tiesų neatsiejamos nuo bet kokio ribinio poveikio, kurio negalima išvengti tais atvejais, kai apibrėžiama tokios priemonės, kaip ATLPS, taikymo sritis. Taigi ieškovė nepagrįstai teigia, kad nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo tvarkos netaikymas tik biomasę naudojantiems įrenginiams prieštarauja minėtos direktyvos tikslams ir pažeidžia proporcingumo principą.

123    Taigi ieškovė neįrodė, kad ginčijamame sprendime Komisijos pateiktas Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punkto aiškinimas yra neteisėtas. Vadinasi, reikia atmesti penktojo pagrindo antrą dalį, taigi, ir visą šį pagrindą.

 Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo akivaizdžia vertinimo klaida

124    Ieškovė tvirtina, kad padariusi išvadą, jog atitinkamame įrenginyje naudojama tik biomasė, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Šiuo klausimu ji teigia, kad baziniu laikotarpiu, 2018 m., taip pat 2019 ir 2020 m. aptariamas įrenginys išmetė iškastinio kuro anglies dioksido ir kad deklaruotos 0 t vertės buvo nustatytos suapvalinus. Atsisakydama atsižvelgti į šią informaciją, kurią jai pateikė Aplinkos apsaugos agentūra prieš priimant ginčijamą sprendimą, Komisija ne tik skirtingai vertino panašius įrenginius, nes neprieštaravo, kad į Švedijos NĮP būtų įtraukti įrenginiai, išmetę lygiavertes faktines iškastinio kuro anglies dioksido emisijas, bet ir nepagrįstai atsisakė atsižvelgti į svarbią informaciją. Taigi ji padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nusprendė, kad aptariamame įrenginyje naudojama tik biomasė, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punktą.

125    Be to, Komisija nesilaikė nuoseklios praktikos. Atrodo, kad dabar Komisija savo tik biomasės naudojimo išimties aiškinimą grindžia tuo, kad nepranešta apie kokias nors įrenginio iškastinio kuro anglies dioksido emisijas per visą penkerių metų bazinį laikotarpį, nes tik vieno teigiamo pranešimo už vienus minėto laikotarpio metus pakanka, kad jis būtų pašalintas iš ATLPS. Vis dėlto 2020 m. gegužės 19 d. rašte su pastabomis Komisija laikėsi kitokios pozicijos, pagal kurią vien to, kad įrenginys, apie kurį per vienus bazinio laikotarpio metus buvo deklaruotos beveik nulinės emisijos, pakanka pateisinti jo pašalinimą. Remdamasi tokiais kriterijais, kuriuos ieškovė ginčija, ji mano, kad toks įrenginys taip pat turėjo būti pašalintas trečiuoju 2013–2020 m. prekybos laikotarpiu.

126    Taigi, ieškovė teigia, kad dėl ginčijamo sprendimo atsidūrė paradoksalioje padėtyje, nes tam, kad ateityje galėtų gauti nemokamų apyvartinių taršos leidimų, ji jau turėjo padidinti savo iškastinio kuro anglies dioksido emisijas daugiau negu viena tona per metus. Be to, jeigu būtų priimtas dalinis teisės aktų pakeitimas, kuriuo už tik biomasės naudojimą įrenginiai, išmetantys mažiau nei 5 t iškastinio kuro anglies dioksido per metus, būtų pašalinti iš sąrašo, ji pasirengusi šias emisijas padidinti daugiau negu penkiomis tonomis per metus.

127    Be to, kadangi Direktyvos 2003/87 I priedo 1 ir 3 punktai yra suformuluoti ne visiškai vienodai (žr. 40 punktą), jie negali būti susiję su tais pačiais įrenginiais. Vadinasi, būtų nelogiška visais atvejais įrenginius, iš kurių išmetama mažai iškastinio kuro anglies dioksido, prilyginti įrenginiams, naudojantiems iškastinio kuro degalus tik juos įjungiant ir išjungiant. Taigi, priešingai, nei teigia Komisija, mažos iškastinio kuro anglies dioksido emisijos nereiškia, kad jos gali būti laikomos neturinčiomis reikšmės pašalinant įrenginį pagal minėto priedo 1 punktą.

128    Galiausiai ieškovė daro nuorodą į savo argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad duomenis, kurie galėjo pateisinti aptariamo įrenginio palikimą ATLPS, Aplinkos apsaugos agentūra Komisijai perdavė tą dieną, kurią ji dar galėjo į juos atsižvelgti (žr. šio sprendimo 66 ir 67 punktus).

129    Komisija ginčija šiuos ieškovės argumentus.

130    Pagal jurisprudenciją tokioje srityje, kaip šioje byloje, kur technologijos yra sudėtingos ir nuolat vystosi, Sąjungos teisės aktų leidėjas turi didelę diskreciją vertindamas labai sudėtingas faktines mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybes, kad nustatytų savo patvirtinamų priemonių pobūdį ir apimtį, o Sąjungos teismo kontrolė turi apimti tik nagrinėjimą, ar įgyvendinant tokią diskreciją nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos, ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais arba ar teisės aktų leidėjas akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos ribų. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas negali savo faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimu pakeisti teisės aktų leidėjo, kuriam Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatyta ši pareiga, vertinimo (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 21 d. Sprendimo Etimine, C‑15/10, EU:C:2011:504, 60 punktą ir 2018 m. birželio 21 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑5/16, EU:C:2018:483, 150 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

131    Be to, reikia pažymėti, kad Sąjungos institucijos turi didelę vertinimo diskreciją, dėl kurios vykdoma teisminė kontrolė yra ribota, ne tik dėl nuostatų, kurias reikia priimti, pobūdžio ir apimties, bet iš dalies ir nustatydamos bazinius duomenis. Vis dėlto pagal tokią teisminę kontrolę, netgi jeigu ji ribota, reikalaujama, kad Sąjungos institucijos, priėmusios atitinkamą aktą, Teisingumo Teisme galėtų įrodyti, jog priėmė aktą veiksmingai pasinaudojusios diskrecija, kurią įgyvendinant būtina atsižvelgti į visus šiai situacijai, kurią šiuo aktu siekiama reglamentuoti, svarbius duomenis ir aplinkybes (2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Afton Chemical, C‑343/09, EU:C:2010:419, 33 ir 34 punktai; taip pat žr. 2015 m. balandžio 30 d. Sprendimo Polynt ir Sitre / ECHA, T‑134/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:254, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

132    Taigi Sąjungos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytus įrodymus, turi patikrinti pateiktų įrodymų atitiktį faktinėms aplinkybėms, jų patikimumą ir nuoseklumą, taip pat tai, ar šie įrodymai apima visus svarbius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą padėtį, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (2008 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Nyderlandai / Komisija, C‑405/07 P, EU:C:2008:613, 55 punktas; taip pat žr. 2011 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, T‑257/07, EU:T:2011:444, 87 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

133    Komisijos teigimu, įrenginių, kuriuos apima NĮP, sąraše Aplinkos apsaugos agentūra, kiek tai susiję su ieškove, deklaravo iškastinio kuro anglies dioksido emisijas už visus bazinio laikotarpio metus. Ieškovė pati teigia, kad siekdama laikytis apvalinimo taisyklių savo emisijos ataskaitų duomenis kiekvienais bazinio laikotarpio metais suapvalino iki nulio. Bendrajam Teismui pateikti bylos medžiagos dokumentai neleidžia įtikinamai nustatyti, ar duomenys, kuriuos 2021 m. vasario 4 d. Aplinkos apsaugos agentūra išsiuntė Komisijai elektroniniu laišku (žr. 17 punktą) ir iš kurių matyti, kad ieškovė deklaravo 0,3727 t iškastinio kuro anglies dioksido emisiją 2018 m., Komisijai buvo pateikti anksčiau, nei buvo gautas šis laiškas. Šiuo klausimu iš su ieškove susijusių dokumentų, kuriuos šalys pateikė Bendrajam Teismui pritaikius proceso organizavimo priemonę, nematyti, kad Komisija būtų turėjusi šią informaciją iki šios datos.

134    Vis dėlto, net jei taip būtų, atsižvelgimas į iškastinio kuro anglies dioksido emisijas, neviršijančias 0,5 t, bet kuriuo atveju pažeistų apvalinimo taisykles, kurios, kaip pažymėta šio sprendimo 60 ir 61 punktuose, yra bendro ir imperatyvaus pobūdžio. Taigi vienodu ATLPS veikimo taisyklių taikymu siekiama išvengti apyvartinių taršos leidimų rinkos iškraipymų, taip pat – netiesiogiai – padėti įgyvendinti aplinkos apsaugos tikslą, kuriam pasiekti ir sukurta ši rinka (generalinio advokato M. Campos Sánchez-Bordona išvados byloje ArcelorMittal Rodange et Schifflange, C‑321/15, EU:C:2016:516, 78 punktas).

135    Darytina išvada, kad manydama, jog aptariamame įrenginyje naudojama tik biomasė, todėl šis įrenginys turi būti pašalintas iš sąrašo pagal Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punktą, Komisija nepadarė jokios akivaizdžios vertinimo klaidos.

136    Be to, reikia pažymėti, kad, pirma, tariamas vienodo požiūrio principo pažeidimas, kurį, ieškovės teigimu, lemia skirtingas įrenginių vertinimas esant panašioms situacijoms, neturi reikšmės, kiek tai susiję su ATLPS veikimo taisyklių taikymu aptariamam įrenginiui. Be to, šis klausimas bus nagrinėjamas toliau, nagrinėjant antrąjį ieškinio pagrindą.

137    Antra, aplinkybė, net jeigu būtų įrodyta, kad, taikant ginčijamame sprendime Komisijos nustatytą pašalinimo kriterijų, aptariamas įrenginys jau turėjo būti pašalintas, kiek tai susiję su ankstesniuoju laikotarpiu, neturi jokios įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, nes jis susijęs tik su 2021–2025 m. kvotų paskirstymo laikotarpiu.

138    Trečia, tiek iš Direktyvos 2003/87 11 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, iš dalies pakeistos Direktyva 2018/410, tiek iš Deleguotojo reglamento 2019/331 2 straipsnio 14 dalies matyti, kad penkerių metų bazinis laikotarpis, į kurį turėjo būti atsižvelgta ginčijamame sprendime vertinant emisijas, buvo 2014–2018 m. Taigi ieškovės ketinimas 2021–2025 m. laikotarpiu išmesti iškastinio kuro anglies dioksido neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.

139    Ketvirta, reikia pažymėti, kad, kaip per teismo posėdį atsakydamos į Bendrojo Teismo klausimą šalys, beje, sutarė, ATLPS tikslas yra ne suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų, o paskatinti, kad būtų mažinama įrenginių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija ir visų pirma juose būtų naudojama biomasė, o ne iškastinio kilmės degalai. Taigi, kai įrenginys iš ATLPS buvo pašalintas dėl to, kad jis naudojo tik biomasę, negalima pagrįstai teigti, kad dėl tokio pašalinimo padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

140    Galiausiai, penkta, tiek, kiek ieškovė, grįsdama pirmąjį pagrindą, kuriuo remiasi, pakartoja teiginius, susijusius su iškastinio kuro anglies dioksido emisijų 2018 m. suapvalinimu ir tuo, kad Komisija neatsižvelgė į Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. sausio 26 d. ir vasario 4 d. pateiktus duomenis, kurie jau buvo įvertinti šiame sprendime, pakanka nurodyti šio sprendimo 51–60 ir 69–82 punktus.

141    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmąjį pagrindą reikia atmesti.

 Dėl ieškinio antrojo pagrindo, pagrįsto vienodo požiūrio principo pažeidimu

142    Ieškovės teigimu, ginčijamame sprendime Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą dviem aspektais.

143    Viena vertus, kaip Aplinkos apsaugos agentūra nurodė Komisijai 2021 m. vasario 4 d. elektroniniame laiške, įrenginiai, kurių iškastinio kuro anglies dioksido emisijos yra panašios, vertinami skirtingai, kiek tai susiję su jų įtraukimu į ATLPS, vien dėl to, kad kai kurie iš jų savo emisijos ataskaitose duomenis suapvalino, o kiti – ne. Ieškovė taip pat pažymi, kad bent vienas iš įrenginių, kurio įtraukimo į ATLPS Komisija neginčijo, išmetė mažiau iškastinio kuro anglies dioksido nei aptariamas įrenginys. Vienodo požiūrio principo laikymasis reiškia, kad Komisija, kuri prieš priimdama ginčijamą sprendimą buvo informuota apie situaciją, turi vengti skirtingai vertinti panašias situacijas. Priešingai, nei teigia Komisija, paprastas deklaracijų skirtumas, atsirandantis dėl to, kad kai kurių įrenginių emisijos duomenys buvo suapvalinti, o kitų – ne, nėra reikšmingas ir nepateisina skirtingo šių dviejų veiklos kategorijų vertinimo.

144    Kita vertus, dėl vienodo požiūrio principo pažeidimo, kurį nagrinėjamu atveju padarė Komisija, buvo iškraipyta konkurencija ir iškastinio kuro degalus naudojantys gamintojai, kurie, priešingai nei ieškovė, turi prieigą prie ATLPS ir taip gali gauti pajamų perparduodami nepanaudotus nemokamus apyvartinius taršos leidimus, gavo nepagrįstą atlygį. Ieškovė mano, kad dėl jos pašalinimo atsiranda nepagrįstas skirtingas požiūris į gamintojus, kuriems taikomas tas pats produkto santykinis taršos rodiklis, o jis, atsižvelgiant į ATLPS siekiamus aplinkos apsaugos tikslus, nėra pateisinamas.

145    Komisija ginčija šiuos ieškovės argumentus.

146    Pagal bendrąjį lygybės principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pagrįstas (šiuo klausimu žr. 1977 m. spalio 19 d. Sprendimo Ruckdeschel ir kt., 117/76 ir 16/77, EU:C:1977:160, 7 punktą ir 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Centraal Israëlitisch Consistorie van België ir kt., C‑336/19, EU:C:2020:1031, 85 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

147    Iš bylos medžiagos, visų pirma tripliko ir Komisijos bei ieškovės atsakymų, pateiktų Bendrajam Teismui pritaikius proceso organizavimo priemonę, matyti, kad, išskyrus du atvejus, kai Komisija pripažino padariusi klaidą, kai aptariamų įrenginių nepašalino iš ATLPS, Komisija pašalino ATLPS įrenginius, dėl kurių buvo pranešta apie nulines arba mažesnes nei 0,5 t iškastinio kuro anglies dioksido emisijas baziniu laikotarpiu. Ieškovė, būdama tokioje padėtyje, pasiremdama vienodo požiūrio principu neturi pagrindo teigti, kad turėjo būti vertinama skirtingai.

148    Tiesa, Komisija patikslina, kad turėjo pašalinti du įrenginius, kurių iškastinio kuro anglies dioksido emisijos buvo mažesnės nei 0,5 t. Vis dėlto iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad vienodo požiūrio principas turi derėti su teisėtumo principu, pagal kurį niekas negali savo naudai remtis kito asmens naudai padarytu neteisėtumu. Toks požiūris reikštų, kad reikia taikyti „vienodo požiūrio esant neteisėtumui“ principą (žr. 2006 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Peróxidos Orgánicos / Komisija, T‑120/04, EU:T:2006:350, 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad per posėdį Komisija neatmetė galimybės ištaisyti šių dviejų įrenginių įtraukimo į sąrašą neteisėtumą priėmus šį sprendimą.

149    Ieškovės teiginius, kad ji yra mažiau palankioje padėtyje, palyginti su įmonėmis, kurioms taikomas tas pats santykinis taršos rodiklis, taip pat reikia atmesti kaip nepagrįstus. Iš tiesų, pašalinus tik biomasę naudojančius įrenginius, užkertamas kelias juos laikyti susijusius su produkto santykiniu taršos rodikliu. Taigi ieškovės padėtis nėra tokia pati kaip įmonių, kurioms taikomas ex ante santykinis taršos rodiklis ir kurios įtrauktos į ATLPS. Šiuo klausimu, be to, reikia priminti, kad, kaip matyti iš penktojo pagrindo vertinimo (žr. 120 punktą), Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punkte numatyto pašalinimo kriterijaus aiškinimu, pagal kurį įrenginiams, kurie neišmetė iškastinio kuro anglies dioksido arba kurių emisijos turi būti suapvalintos iki nulio, negali būti suteikti nemokami apyvartiniai taršos leidimai, vienodo požiūrio principas nepažeidžiamas.

150    Taigi ieškovė negali pagrįstai teigti, kad ginčijamu sprendimu tiesiogiai pažeidžiamas vienodo požiūrio principas, ir nedaroma poveikio klausimui, kuris yra šeštojo ieškinio pagrindo dalykas, t. y. ar tik biomasę naudojančių įrenginių pašalinimas savaime yra šio principo pažeidimas.

151    Darytina išvada, kad antrąjį pagrindą reikia atmesti.

 Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, pagrįsto teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu

152    Ieškovė teigia, kad savanoriškai pradėjo pereinamąjį etapą, siekdama, kad jos įrenginys daugiausia naudotų biomasę, todėl savaime laikėsi Direktyva 2003/87 siekiamų tikslų. Be to, ji teigia negalėjusi numatyti, kad šie veiksmai lems jo pašalinimą iš ATLPS, todėl ji neteko leidimo naudoti iškastinės kilmės degalus ir finansinį produktą, susijusį su nemokamai suteiktų apyvartinių taršos leidimų perpardavimu. Atvirkščiai, ji mano, kad iš pozicijos, kurios Komisija laikėsi suteikdama nemokamus apyvartinius taršos leidimus trečiajam prekybos laikotarpiui (2013–2020 m.), nors ji jau buvo perėjusi prie biomasės naudojimo, galėjo padaryti išvadą, kad gali tikėtis teigiamo sprendimo savo atžvilgiu už 2021–2025 m. laikotarpį. Už ankstesnį laikotarpį ji jau buvo deklaravusi nulines emisijas, tačiau dėl to nebuvo pašalinta iš ATLPS. Taigi jai Komisija suteikė konkrečią garantiją ir jos padėtis yra panaši į ieškovo situaciją byloje, kurioje priimtas 1988 m. balandžio 28 d. Sprendimas Mulder (120/86, EU:C:1988:213). Toje byloje nebuvo viršesnio viešojo intereso, galinčio pateisinti teisėtų lūkesčių apsaugos principo netaikymą.

153    Šio argumento aiškiai nesusiedama su ketvirtuoju pagrindu ieškovė taip pat teigia turėjusi konfidencialios informacijos, kad Aplinkos apsaugos agentūra ir Komisijos pareigūnai, kurių specializacija – ATLPS taikymas, laikėsi nuomonės, kad aptariamas įrenginys neturėjo būti pašalintas iš ATLPS.

154    Komisija ginčija šiuos ieškovės argumentus.

155    Iš teisinio saugumo principo išplaukianti teisė reikalauti teisėtų lūkesčių apsaugos taikoma kiekvienam fiziniam asmeniui, kurio padėtis leidžia teigti, kad Sąjungos administracija suteikė pagrįstų lūkesčių. Garantijomis, galinčiomis sukelti tokių lūkesčių, laikoma tiksli, nesąlygiška, nuosekli ir tam teisę turinčių patikimų šaltinių, nesvarbu kokia forma, pateikta informacija. Kita vertus, šio principo pažeidimu negalima remtis tuo atveju, kai administracija tikslių garantijų nesuteikė. Taip pat, jei protingas ir apdairus ūkio subjektas galėjo numatyti, jog Sąjungos priemonės nustatymas galimai paveiks jo interesus, jis negali remtis šiuo principu nustačius tą priemonę (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 21 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑5/16, EU:C:2018:483, 110, 111, 113 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

156    Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad ieškovė neįrodė, jog Komisija suteikė garantijas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 155 punkte nurodytą jurisprudenciją, kad jai bus suteikti nemokami apyvartinių taršos leidimai 2021–2025 m. laikotarpiu.

157    Pažymėtina, kad aplinkybė, jog Komisija nenusprendė pašalinti aptariamo įrenginio iš NĮP, apie kurią Švedijos Karalystė pranešė už trečiąjį prekybos laikotarpį (2013–2020 m.), taikymo srities, negali būti laikoma Komisijos pozicija dėl ieškovės teisės toliau priklausyti ATLPS ir gauti nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskesniam laikotarpiui.

158    Be to, neginčijama, kad ieškovė „2010 m. užbaigė perėjimą prie biomasės“. Taigi iš tuo metu galiojusios Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 5 dalies matyti, kad bazinis laikotarpis, į kurį reikėjo atsižvelgti apskaičiuojant nemokamų leidimų, kurie turi būti suteikti tokiems įrenginiams, kaip ieškovės, skaičių, apėmė 2005–2007 metus. Taigi ieškovė neįrodė ir, beje, netvirtina, kad jos iškastinio kuro anglies dioksido emisijos už šiuos trejus metus buvo nulinės arba turėjo būti suapvalintos iki nulio.

159    Kita vertus, Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punkte numatyto pašalinimo taikymą ginčijamo sprendimo priėmimo dieną nesunkiai buvo galima numatyti, nes jis numatytas Direktyvoje 2009/29, kurios perkėlimo terminas baigėsi 2012 m. gruodžio 31 d. Kadangi ši nuostata vėliau nebuvo iš dalies pakeista, protingas ir apdairus ūkio subjektas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 155 punkte nurodytą jurisprudenciją, negalėjo nežinoti, kad tik biomasę naudojančių įrenginių pašalinimas, kuris taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d., vis dar galiojo ketvirtajam prekybos laikotarpiui (2021–2025 m.), kuriam taikomas ginčijamas sprendimas.  

160    Darytina išvada, kad ketvirtasis pagrindas turi būti atmestas.

 Dėl ieškinio šeštojo pagrindo, grindžiamo Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punkto neteisėtumu

161    Pagal SESV 277 straipsnį tuo atveju, jei Bendrasis Teismas nepritartų vienam iš pirmųjų penkių pagrindų, ieškovė remiasi Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punkto neteisėtumu. Jos nuomone, jeigu ši nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų laikomasi minėtos direktyvos l10a straipsnio ir pagrindinių pirminės Sąjungos teisės principų, tuomet reikia konstatuoti jos neteisėtumą. Šiuo klausimu ji nurodo argumentus, kuriais grindžiamas penktasis pagrindas.

162    Ieškovės teigimu, dėl įrenginių pašalinimo, susijusio su tik biomasės naudojimu, apskaičiuojant produktų santykinius taršos rodiklius tampa neįmanoma atsižvelgti į įrenginius, kurių ekologinis efektyvumas yra didžiausias. Dėl šios priežasties toks pašalinimas būtų nesuderinamas su Direktyvos 2003/87 siekiamais tikslais ir proporcingumo principu.

163    Be to, tai prieštarautų ir vienodo požiūrio principui. Pirma, įrenginiai, kurioms deklaruoti emisijų duomenys buvo suapvalinti, vertinami mažiau palankiai, palyginti su įrenginiais, kuriems deklaruoti emisijų duomenys nebuvo suapvalinti. Antra, įrenginiai, 2014–2018 m. išmetę iškastinio kuro anglies dioksido, vertinami mažiau palankiai nei įrenginiai, išmetę iškastinio anglies dioksido 2019 ir 2020 m. Trečia, įrenginiai, kurių iškastinio kuro anglies dioksido emisijos yra mažesnės nei 0,5 t, vertinami mažiau palankiai nei įrenginiai, kurių emisijos šią ribą viršija. Ketvirta, konkurencijos požiūriu įrenginių, iš kurių 100 % emisijų yra biomasės kilmės, situacija nesiskiria nuo tų, iš kurių emisijos dalis ar jos visos yra iškastinio kuro kilmės.

164    Komisija, palaikoma Parlamento ir Tarybos, ginčija ieškovės argumentus.

165    Išnagrinėjus penktąjį pagrindą matyti, kad Komisijos ginčijamame sprendime pateiktu Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punkto aiškinimu nepažeidžiamos nei šios direktyvos nuostatos ir tikslai, nei vienodo požiūrio ir proporcingumo principai. Vis dėlto šeštajame pagrinde ieškovė teigia, kad, jei taip yra, tik biomasę naudojančių įrenginių pašalinimas iš ATLPS savaime prieštarauja šiems principams ir jų nuostatoms.

166    Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad ieškovės pateikto neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo priimtinumas neginčijamas ir kad dėl jo nekyla beveik jokių abejonių. Iš tiesų nėra aišku, ar ieškovė galėjo prašyti panaikinti nagrinėjamą dalinį pakeitimą, padarytą Direktyva 2009/29, ir neginčijama, kad būtent ginčijamame sprendime taikydama Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punktą Komisija nusprendė, jog ieškovė turi būti išbraukta iš NĮP.

167    Vis dėlto, kadangi ieškovė pateikia tuos pačius argumentus kaip ir grįsdama penktojo pagrindo antrą dalį, pakanka priminti, kad šie argumentai buvo atmesti šio sprendimo 120–122 punktuose.

168    Be to, srityje, kurioje Sąjungos teisės aktų leidėjas turi didelę diskreciją, tik akivaizdus šių principų pažeidimas galėtų įrodyti ginčijamoje nuostatoje numatyto pašalinimo neteisėtumą.

169    Vis dėlto neginčytina, kad dėl dabartinės sistemos, kaip ji apibrėžta, ieškovė baudžiama už tai, kad beveik iki nulio sumažino iškastinio kuro anglies dioksido emisijas. Viena vertus, ieškovė nurodo, ir jai nebuvo rimtai prieštaraujama, kad jos perėjimas prie biomasės reikalavo labai didelių investicijų, kurios jai nebeatsiperka. Kita vertus, iš šalių per teismo posėdį padarytų pareiškimų matyti, kad Komisijos pozicija, pagal kurią ieškovė, net jeigu nuspręstų iš naujo naudoti iškastinio kuro kilmės degalus, negalėtų būti laikoma „nauju rinkos dalyviu“, iš jos atima bet kokią galimybę vėl gauti nemokamų apyvartinius taršos leidimų.

170    Vis dėlto, kaip pažymėta šio sprendimo 122 punkte, toks poveikis būdingas bet kokiai sistemai, kurioje numatytos įtraukimo ir pašalinimo ribos. Šioje byloje nagrinėjamame Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punkte numatytas pašalinimas lemia tai, kad įrenginiai, kuriuose visiškai taikomas atsinaujinančiosios energijos gamybos procesas, yra atleidžiami nuo ATLPS reikalavimų, ir skatinama naudoti įrenginius, dėl kurių nevisiškai pasinaudota galimybe iškastinį kurą pakeisti biomase. Be to, šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovės ginama pozicija, kad jai turėtų būti vėl suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai tuo atveju, jeigu ji vėl pradėtų naudoti iškastinio kuro kilmės degalus, tiesiogiai prieštarautų šiam tikslui.

171    Taigi, nepaisant neigiamo poveikio, kurį ieškovė patiria dėl pašalinimo, tik biomasę naudojančių įrenginių pašalinimas ir įrenginių, kurie baziniu laikotarpiu išmetė mažiau nei 0,5 t iškastinio kuro kilmės anglies dioksido, nepriskyrimas prie šių įrenginių nereiškia, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas akivaizdžiai pažeidė proporcingumo ir vienodo požiūrio principus.

172    Galiausiai ieškovė teigia, kad argumentas grindžiamas pasiūlymu dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto, kurį Komisija perdavė Parlamentui ir Tarybai ir kuriuo siekiama nustatyti iškastinio kuro kilmės anglies dioksido emisijų 5 % ribą, kurios nepasiekus laikoma, kad įrenginiai naudoja tik biomasę. Ieškovės teigimu, šis teisės aktų leidėjo noras pakeisti sistemą įrodo jos trūkumus. Vis dėlto dėl tokių lege ferenda pastabų negalima daryti išvados, kad galiojančios taisyklės yra neteisėtos, todėl netaikytinos.

173    Darytina išvada, kad reikia atmesti ieškovės pateiktą neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, ir iš viso to, kas išdėstyta, aišku, kad ieškinys turi būti atmestas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

174    Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Vis dėlto pagal minėto reglamento 135 straipsnio 1 dalį, kai to reikalauja teisingumas, išimties tvarka Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia tik dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų arba kad iš pralaimėjusios šalies jos visai neturi būti priteistos.

175    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias į bylą įstojusios institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas, neleidžiama patenkinti Tarybos reikalavimų priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

176    Be to, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, visų pirma šio sprendimo 78 ir 79 punktuose nurodytas klaidas, reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Marcoulli Frimodt Nielsen Norkus

Paskelbta 2023 m. liepos 26 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Ginčo aplinkybės

Šalių reikalavimai

Dėl teisės

Pirminės pastabos, susijusios su ATLPS ir Direktyva 2003/87 siekiamais tikslais

Dėl ginčijamo sprendimo priėmimo procedūros teisėtumo

Dėl atsižvelgimo į per ginčijamo sprendimo priėmimo procedūrą pateiktus suapvalintus duomenis

Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo esminių procedūrinių reikalavimų nesilaikymu

– Dėl trečiojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos rūpestingumo pareigos pažeidimu

– Dėl trečiojo pagrindo antros dalies, pagrįstos teisės būti išklausytam pažeidimu

– Dėl trečiojo pagrindo trečios dalies, grindžiamos pareigos motyvuoti pažeidimu

Dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo

Dėl ieškinio penktojo pagrindo, grindžiamo Direktyvos 2003/87 pažeidimu

– Dėl penktojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos klaidingu atsižvelgimu į ankstesnes vertes

– Dėl penktojo pagrindo antros dalies, grindžiamos teisės klaidomis

Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo akivaizdžia vertinimo klaida

Dėl ieškinio antrojo pagrindo, pagrįsto vienodo požiūrio principo pažeidimu

Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, pagrįsto teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu

Dėl ieškinio šeštojo pagrindo, grindžiamo Direktyvos 2003/87 I priedo 1 punkto neteisėtumu

Dėl bylinėjimosi išlaidų

*      Proceso kalba: švedų.