Language of document : ECLI:EU:C:2021:426

Byla C650/18

Vengrija

prieš

Europos Parlamentą

 2021 m. birželio 3 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Ieškinys dėl panaikinimo – ESS 7 straipsnio 1 dalis – Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo, kuriuo Europos Sąjungos Taryba raginama nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad šiurkščiai pažeidžiamos vertybės, kuriomis grindžiama Sąjunga – SESV 263 ir 269 straipsniai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ieškinio priimtinumas – Aktas, kurį galima ginčyti – SESV 354 straipsnis – Balsų skaičiavimo Parlamente taisyklės – Parlamento darbo tvarkos taisyklės – 178 straipsnio 3 dalis – Sąvoka „atiduoti balsai“ – Susilaikymai – Teisinio saugumo, vienodo požiūrio, demokratijos ir lojalaus bendradarbiavimo principai“

1.        Ieškinys dėl panaikinimo – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Pagal ESS 7 straipsnio 1 dalį priimti aktai – Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo, kuriuo Europos Sąjungos Taryba raginama nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad valstybė narė šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga – Bendroji jurisdikcija prižiūrėti Sąjungos institucijų aktų teisėtumą – Apimtis

(ESS 7 straipsnio 1 dalis; SESV 263 ir 269 straipsniai)

(žr. 31–36 punktus)

2.        Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių – Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo, kuriuo Europos Sąjungos Taryba raginama nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad valstybė narė šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga – Rezoliucija, keičianti valstybės narės, dėl kurios priimta ši rezoliucija, situaciją prieglobsčio teisės srityje – Įtraukimas

(ESS 7 straipsnio 1 dalis; SESV 263 straipsnio pirma pastraipa; Protokolas Nr. 24 dėl Europos Sąjungos valstybių narių piliečių prieglobsčio)

(žr. 37–41, 49 punktus)

3.        Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Parengiamieji aktai – Netaikymas – Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo, kuriuo Europos Sąjungos Taryba raginama nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad valstybė narė šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga – Aktas, kuriuo neišreiškiama laikina pozicija – Aktas, sukeliantis savarankiškų teisinių pasekmių – Įtraukimas

(ESS 7 straipsnio 1 dalis; SESV 263 straipsnio pirma pastraipa)

(žr. 43–48 punktus)

4.        Ieškinys dėl panaikinimo – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Pagal ESS 7 straipsnio 1 dalį priimti aktai – Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo, kuriuo Europos Sąjungos Taryba raginama nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad valstybė narė šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga – Bendroji jurisdikcija prižiūrėti Sąjungos institucijų aktų teisėtumą – Bendrosios jurisdikcijos apribojimas SESV 269 straipsniu – Konkrečios sąlygos – Taikymas pagal SESV 263 straipsnį pareikštam ieškiniui – Veiksmingumas

(ESS 7 straipsnio 1 dalis; SESV 263 ir 269 straipsniai)

(žr. 51–59 punktus)

5.        Europos Sąjungos teisė – SESV – Bendrosios ir baigiamosios nuostatos – Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo, kuriuo Europos Sąjungos Taryba raginama nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad valstybė narė šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga – Parlamento narių balsų skaičiavimo taisyklė – Taisyklė, pagal kurią reikalaujama pritarimo dviem trečdaliais atiduotų ir Parlamento narių daugumos balsų – Atiduotų balsų sąvoka – Susilaikymai – Neįtraukimas – Įtraukimas apskaičiuojant Parlamento narių daugumą

(ESS 7 straipsnio 1 dalis; SESV 354 straipsnio ketvirta pastraipa)

(žr. 82–88 punktus)

6.        Europos Sąjungos teisė – SESV – Bendrosios ir baigiamosios nuostatos – Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo, kuriuo Europos Sąjungos Taryba raginama nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad valstybė narė šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga – Parlamento narių balsų skaičiavimo taisyklė – Neatsižvelgimas į susilaikymo balsus apskaičiuojant atiduotus balsus – Demokratijos principas – Vienodo požiūrio principas – Pažeidimo nebuvimas

(ESS 7 straipsnio 1 dalis; SESV 354 straipsnio ketvirta pastraipa)

(žr. 94–100 punktus)

Santrauka

Teisingumo Teismas atmetė Vengrijos ieškinį dėl Parlamento rezoliucijos, kuria pradėta procedūra dėl nustatymo, ar esama aiškaus pavojaus, kad ši valstybė narė šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga. Apskaičiuodamas balsus, atiduotus priimant šią rezoliuciją, Parlamentas pagrįstai neatsižvelgė į susilaikymo balsus.

2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją(1) dėl pasiūlymo, kuriuo pagal ESS 7 straipsnio 1 dalį(2) Europos Sąjungos Taryba raginama nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia bendras vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga. Dėl šios rezoliucijos pradėta ESS 7 straipsnyje numatyta procedūra, galinti lemti tam tikrų teisių, išplaukiančių iš atitinkamos valstybės narės priklausymo Sąjungai, sustabdymą.

Pagal SESV 354 straipsnio ketvirtą pastraipą, kurioje nustatyta balsavimo tvarka, kiek tai susiję su ESS 7 straipsnio taikymu, Parlamentui priimant aptariamą rezoliuciją reikėjo dviejų trečdalių atiduotų ir jį sudarančių narių daugumai atstovaujančių balsų daugumos. Taikydamas savo Darbo tvarkos taisykles, kuriose numatyta, kad sprendžiant, ar tekstas buvo priimtas, ar atmestas, skaičiuojami tik balsai „už“ ir „prieš“, išskyrus tuos atvejus, kai Sutartyse nustatyta tam tikra balsų dauguma(3), Parlamentas, apskaičiuodamas balsus dėl aptariamos rezoliucijos, atsižvelgė tik į savo narių balsus „už“ ir „ prieš“, tačiau neatsižvelgė į susilaikymo balsus(4).

Manydama, kad apskaičiuodamas atiduotus balsus Parlamentas turėjo atsižvelgti į susilaikymo balsus, Vengrija pagal SESV 263 straipsnį pareiškė ieškinį dėl šios rezoliucijos panaikinimo.

Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) atmetė šį ieškinį. Pirma, jis konstatavo, kad ginčijamai rezoliucijai gali būti taikoma teisminė peržiūra pagal SESV 263 straipsnį. Antra, jis mano, kad Parlamento narių susilaikymo balsai neturi būti įtraukiami į skaičiavimus siekiant nustatyti, ar buvo pasiekta SESV 354 straipsnyje nurodyta dviejų trečdalių atiduotų balsų dauguma.

Teisingumo Teismo vertinimas

Pirma, Teisingumo Teismas iš pradžių išsprendė klausimą dėl savo jurisdikcijos priimti sprendimą dėl šio ieškinio, vėliau – dėl jo priimtinumo.

Pirmiausia jis konstatavo, kad SESV 269 straipsnis, kuriame numatyta ribota galimybė pareikšti ieškinį dėl Europos Vadovų Tarybos ar Tarybos aktų, priimtų pagal ESS 7 straipsnyje numatytą procedūrą, panaikinimo, nepašalina Teisingumo Teismo jurisdikcijos nagrinėti šį ieškinį. SESV 269 straipsnyje, kiek jame ši teisė pareikšti ieškinį susiejama su griežtesnėmis sąlygomis, nei nustatytosios SESV 263 straipsnyje, apribojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bendroji jurisdikcija prižiūrėti Sąjungos institucijų aktų teisėtumą, todėl jis turi būti aiškinamas siaurai. Be to, Parlamento rezoliucijos, priimtos pagal ESS 7 straipsnio 1 dalį, SESV 269 straipsnyje nenurodytos. Taigi Sutarčių autoriai neketino pašalinti tokio akto, kaip ginčijama rezoliucija, iš bendrosios jurisdikcijos, kuri Europos Sąjungos Teisingumo Teismui suteikta pagal SESV 263 straipsnį. Be to, toks aiškinimas gali prisidėti prie principo, kad Europos Sąjunga yra teisės Sąjunga su nustatyta visa ieškinių ir procedūrų sistema, pagal kurią Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priskirta Sąjungos institucijų aktų teisėtumo priežiūra, laikymosi.

Toliau Teisingumo Teismas nusprendė, kad ginčijama rezoliucija yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį. Ji sukelia privalomų teisinių pasekmių nuo jos priėmimo, nes, kol Taryba nepriėmė sprendimo dėl tolesnių veiksmų, šia rezoliucija nedelsiant panaikinamas valstybėms narėms taikomas draudimas svarstyti Vengrijos piliečio pateiktą prieglobsčio prašymą arba leisti jį nagrinėti(5).

Be to, ginčijama rezoliucija nėra tarpinis aktas, kurio teisėtumas galėtų būti ginčijamas tik byloje dėl galutinio akto, kuriam parengti jis yra skirtas. Viena vertus, priimdamas šią rezoliuciją Parlamentas neišreiškė laikinos pozicijos, net jeigu vėlesniam Tarybos nutarimui, ar esama aiškaus pavojaus, kad valstybė narė šiurkščiai pažeidžia Sąjungos vertybes, dar būtinas išankstinis Parlamento pritarimas. Kita vertus, aptariama rezoliucija sukelia savarankiškų teisinių pasekmių, nes net jeigu atitinkama valstybė narė, siekdama pagrįsti savo galimą ieškinį dėl vėlesnio Tarybos nutarimo panaikinimo, gali remtis šios rezoliucijos neteisėtumu, galimas šio ieškinio patenkinimas bet kuriuo atveju neleistų panaikinti visų privalomų šios rezoliucijos pasekmių.

Vis dėlto Teisingumo Teismas pabrėžia, kad tam tikros SESV 269 straipsnyje numatytos specialiosios sąlygos, nuo kurių laikymosi priklauso, ar bus galima pareikšti ieškinį dėl Tarybos nutarimo, kuris gali būti priimtas po tokio motyvuoto Parlamento pasiūlymo, kaip ginčijama rezoliucija, panaikinimo, taip pat turi būti taikomos pagal SESV 263 straipsnį pareikštam ieškiniui dėl tokio motyvuoto pasiūlymo panaikinimo, nes priešingu atveju SESV 269 straipsnis netektų savo veiksmingumo. Taigi tokį ieškinį gali pareikšti tik valstybė narė, dėl kurios priimtas motyvuotas pasiūlymas, ir tokį ieškinį pagrindžiantys panaikinimo pagrindai gali būti susiję tik su ESS 7 straipsnyje įtvirtintų procedūrinių taisyklių pažeidimu.

Antra, spręsdamas dėl bylos esmės Teisingumo Teismas pažymėjo, kad SESV 354 straipsnio ketvirtoje pastraipoje vartojama sąvoka „atiduoti balsai“ Sutartyse neapibrėžta ir kad ši savarankiška Sąjungos teisės sąvoka turi būti aiškinama atsižvelgiant į jos įprastą reikšmę bendrinėje kalboje. Tačiau ši sąvoka, kaip ji suprantama įprastai, apima tik balsus „už“ ir „prieš“ dėl konkretaus pasiūlymo, o susilaikymas, suprantamas kaip atsisakymas pareikšti nuomonę, negali būti prilyginamas „atiduotam balsui“. Todėl SESV 354 straipsnio ketvirtoje pastraipoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią nustatomas balsavimas atiduotų balsų dauguma, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją neatsižvelgiama į susilaikymo balsus.

Šiomis aplinkybėmis, priminęs, kad SESV 354 straipsnio ketvirtoje pastraipoje įtvirtinta daugumos taisyklė apima du daugumos reikalavimus, t. y. Parlamento pagal ESS 7 straipsnio 1 dalį priimami aktai turi gauti, pirma, dviejų trečdalių atiduotų balsų pritarimą ir, antra, daugumos Parlamento narių pritarimą, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad bet kuriuo atveju į susilaikymo balsus atsižvelgiama siekiant patikrinti, kad balsai „už“ atstovautų Parlamento narių daugumai.

Galiausiai Teisingumo Teismas nusprendė, kad susilaikymo balsų neįtraukimas apskaičiuojant atiduotus balsus, kaip tai suprantama pagal SESV 354 straipsnio ketvirtą pastraipą, neprieštarauja nei demokratijos, nei vienodo požiūrio principams, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad Parlamento nariai, kurie susilaikė balsuojant, taip pat veikė žinodami situaciją, nes buvo iš anksto informuoti apie tai, kad skaičiuojant atiduotus balsus į susilaikymo balsus nebus atsižvelgta.


1      Rezoliucija (2017/2131(INL)) (OL C 433, 2019, p. 66).


2      ESS 7 straipsnio 1 dalyje numatyta: „Remdamasi pagrįstu vieno trečdalio valstybių narių, Europos Parlamento arba Europos Komisijos pasiūlymu, Taryba, spręsdama keturių penktadalių savo narių balsų dauguma ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, gali nutarti, jog iškilo aiškus pavojus, kad kuri nors valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti 2 straipsnyje nurodytas vertybes. Prieš priimdama tokį nutarimą, Taryba išklauso tą valstybę narę ir, spręsdama ta pačia tvarka, gali teikti jai rekomendacijas.


      Taryba reguliariai tikrina, ar toliau yra vadovaujamasi tais motyvais, kuriais buvo grindžiamas toks nutarimas.“


3      Parlamento darbo tvarkos taisyklių 178 straipsnio 3 dalis.


4      Rezoliucija buvo priimta 448 balsais „už“ ir 197 balsais „prieš“, o 48 balsavime dalyvavę nariai susilaikė.


5      Pagal Protokolo (Nr. 24) dėl Europos Sąjungos valstybių narių piliečių prieglobsčio (OL C 83, 2010, p. 305) vienintelio straipsnio b punktą.