Byla T‑768/16
BNP Paribas
prieš
Europos Centrinį Banką
„Ekonominė ir pinigų politika – Kredito įstaigų prudencinė priežiūra – Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies d punktas ir 3 dalis – Sverto koeficiento apskaičiavimas – ECB atsisakymas leisti ieškovui, apskaičiuojant sverto koeficientą, neįtraukti tam tikrų sąlygas atitinkančių pozicijų – Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnio 14 dalis – ECB diskrecija – Teisės klaidos – Akivaizdi vertinimo klaida“
Santrauka – 2018 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo (antroji išplėstinė kolegija) sprendimas
1. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra – Bendras priežiūros mechanizmas – Europos Centrinio Banko įgaliojimai – Nacionalinių valdžios institucijų vykdomas decentralizuotas įgyvendinimas – Subjekto svarbos vertinimas – Banko išimtinė kompetencija
(Tarybos reglamento Nr. 1/2013 4 straipsnio 1 dalies d punktas ir 6 straipsnio 4 dalis)
2. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra – Prudenciniai reikalavimai kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms – Likvidumo reikalavimai – Sverto koeficientas – Skaičiavimas – Galimybė neįtraukti tam tikrų viešojo sektoriaus subjektų pozicijų – Europos Centrinio Banko sprendimas, kuriuo atsisakoma leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą – Teisminė kontrolė – Ribos
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 575/2013, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2015/62, 429 straipsnio 14 dalis)
3. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra – Prudenciniai reikalavimai kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms – Likvidumo reikalavimai – Sverto koeficientas – Skaičiavimas – Galimybė neįtraukti tam tikrų viešojo sektoriaus subjektų pozicijų – Europos Centrinio Banko sprendimas, kuriuo atsisakoma leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą – Atsisakymas, pagrįstas argumentais, neatskiriamais nuo pozicijų, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata, ir valstybės mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo hipotezė, nevertinant rizikos tikimybės – Neleistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 575/2013, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2015/62, 429 straipsnio 14 dalis)
4. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra – Prudenciniai reikalavimai kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms – Likvidumo reikalavimai – Sverto koeficientas – Skaičiavimas – Galimybė neįtraukti tam tikrų viešojo sektoriaus subjektų pozicijų – Kompetentingų institucijų diskrecija
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 575/2013, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2015/62, 429 straipsnio 14 dalis)
5. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra – Prudenciniai reikalavimai kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms – Likvidumo reikalavimai – Sverto koeficientas – Kredito įstaigos ir viešosios finansų institucijos pozicijų koregavimo laikotarpio svarba – Ribos
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 575/2013, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2015/62, 90 konstatuojamoji dalis, 4 straipsnio 1 dalies 94 punktas ir 412 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies d punktas; Komisijos reglamento Nr. 2015/61 26 straipsnis)
6. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra – Prudenciniai reikalavimai kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms – Likvidumo reikalavimai – Sverto koeficientas – Skaičiavimas – Galimybė neįtraukti tam tikrų viešojo sektoriaus subjektų pozicijų – Europos Centrinio Banko sprendimas, kuriuo atsisakoma leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą – Atsisakymas, pagrįstas kredito įstaigos ir viešosios finansų institucijos pozicijų koregavimo laikotarpio sukelta rizika – Reguliuojamų taupomųjų indėlių ypatumų įvertinimo nebuvimas – Neleistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 575/2013, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2015/62, 4 straipsnio 1 dalies 94 punktas, 429 straipsnio 14 dalis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 19 punktą)
2. Kadangi Europos Centrinis Bankas turi tam tikrą diskreciją, taigi ir plačią laisvę veikti savo nuožiūra sprendžiant, ar leisti taikyti Reglamento Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 429 straipsnio 14 dalį, Sąjungos teismas, vykdydamas sprendimo, kuriuo atsisakoma taikyti šią nuostatą, motyvų pagrįstumo teisminę kontrolę, negali banko vertinimo pakeisti savuoju, bet siekia patikrinti, ar ginčijamas sprendimas nėra grindžiamas iš esmės netiksliais faktais ir ar nėra padaryta jokios teisės klaidos ar akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiavimo įgaliojimais.
(žr. 30 punktą)
3. Nors Europos Centrinis Bankas gali savo nuožiūra, įgyvendindamas įgaliojimus, jam suteiktus Reglamento Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 429 straipsnio 14 dalimi, taikyti minėtoje dalyje nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą arba jos netaikyti, šia laisve turi būti naudojamasi su sąlyga, kad nebūtų pažeisti šia nukrypti leidžiančia nuostata siekiami tikslai ir kad ji liktų veiksminga. Iš to neišvengiamai matyti, kad bankas negali remtis motyvais, dėl kurių Reglamento Nr. 575/2013 429 straipsnio 14 dalimi suteikta galimybe praktiškai negalima pasinaudoti nepadarant tos nuostatos neveiksminga ir neatsižvelgiant į tikslus, dėl kurių ji buvo įdiegta.
Todėl Europos Centrinis Bankas negali netaikyti Reglamento Nr. 575/2013 429 straipsnio 14 dalies kredito įstaigos pozicijoms dėl viešosios finansų įstaigos, remiantis argumentais, neatskiriamais nuo pozicijų, kurioms taikoma ši nuostata. Taip yra argumento, kad šios kredito įstaigos pozicijos dėl šios finansų įstaigos figūruoja jos balanso turto dalyje, atveju. Iš tiesų, kiek tai susiję su pozicijomis, kurių atžvilgiu šioje nuostatoje numatyta galimybė, kad į jas nebus atsižvelgta apskaičiuojant kredito įstaigos sverto koeficientą, dėl savo pobūdžio turi būti įtraukiamos į tos įstaigos balanso turto dalį, argumentas, grindžiamas tuo, kad pozicijos dėl viešosios finansų institucijos yra įtrauktos į kredito įstaigos turto dalį, negali pagrįstai pateisinti atsisakymo leisti taikyti prašomą nukrypti leidžiančią nuostatą. Dėl panašių priežasčių tas pats pasakytina apie argumentą, kad minėtos pozicijos sudaro dalį sumų, kurias turi kredito įstaiga kaip reguliuojamuosius taupomuosius indėlius, kurie vis dar priskirti prie jos balanso įsipareigojimų dalies.
Be to, kadangi Reglamento Nr. 575/2013 429 straipsnio 14 dalyje kalbama tiktai apie viešojo sektoriaus subjektų pozicijas, kurioms taikoma valstybės garantija, dėl atsisakymo, kuris grindžiamas iš esmės argumentu, kad valstybė gali nevykdyti mokėjimo įsipareigojimų, nevertinant tokios galimybės tikimybės konkrečios valstybės atveju, būtų praktiškai neįmanoma pasinaudoti Reglamento Nr. 575/2013 429 straipsnio 14 dalyje numatyta galimybe. Be to, kadangi Europos Centrinis Bankas neįvertino nemokėjimo galimybės tikimybės, sprendime, kuriuo atsisakomo taikyti Reglamento Nr. 575/2013 429 straipsnio 14 dalyje numatytą galimybę, pabrėžus tik kredito įstaigos pozicijų, susijusių su viešąja finansų institucija, apimtį, savaime negalima pateisinti atsižvelgimo į šias pozicijas apskaičiuojant sverto koeficientą. Ši apimtis galėtų būti svarbi tik tuo atveju, jei, atitinkamai valstybei neatlikus mokėjimo, ši kredito įstaiga negalėtų iš šios finansų institucijos gauti sumų, pervestų reguliuojamų taupomųjų indėlių forma, ir turėtų priverstinai parduoti turtą.
(žr. 39, 52–54, 56, 57, 61 ir 63 punktus)
4. Reglamento Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 429 straipsnio 14 dalyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata Komisija, pritarus teisės aktų leidėjui, numatė galimybę, kad kredito įstaigos pozicijos, susijusios su viešojo sektoriaus subjektais, kurių žemas rizikos lygis dėl valstybės garantijos yra toks pat kaip tos valstybės ir kurios neatitinka tos valstybės investavimo sprendimų – kadangi kredito įstaiga turi pareigą pervesti atitinkamas sumas – nėra svarbios apskaičiuojant sverto koeficientą, todėl gali būti neįtraukiamos. Reglamento Nr. 575/2013 429 straipsnio 14 dalis taikoma tik pozicijoms, kurioms, taikant standartizuotą minimalių kapitalo reikalavimų apskaičiavimo metodą, būtų priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.
Dėl to, įgyvendinant Reglamento Nr. 575/2013 429 straipsnio 14 dalį, reikia derinti du tikslus: pirma, paisyti sverto koeficiento logikos, pagal kurią, apskaičiuojant šį koeficientą, reikia apimti visas kredito įstaigos pozicijas, netaikant rizikos koeficiento, ir, antra, atsižvelgti į teisės aktų leidėjo patvirtintą Komisijos tikslą, kad, prireikus, tam tikros pozicijos, kurių rizikos profilis ypač žemas ir kurios nėra susidariusios dėl kredito įstaigos pasirinkimo investuoti, būtų laikomos netinkamomis sverto koeficientui apskaičiuoti, todėl galėtų būti atmestos. Šiuo atveju kompetentingų institucijų diskrecijos pripažinimas įgyvendinant Reglamento Nr. 575/2013 429 straipsnio 14 dalį, joms leidžia suderinti šiuos du tikslus, atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes.
(žr. 48–51 punktus)
5. 5. Iš to pernelyg didelio sverto rizikos sąvokos, nustatytos Reglamento Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 429 straipsnio 14 dalyje, matyti, kad pernelyg didelio sverto rizika kyla nepakankamo likvidumo situacijoje. Iš tiesų, siekdama gauti likvidžiojo turto, kredito įstaiga gali būti priversta imtis priemonių, kurios nėra numatytos verslo plane, įskaitant skubų turto pardavimą su šioje nuostatoje nurodytais padariniais, kaip priminta Reglamento Nr. 575/2013 90 konstatuojamoje dalyje.
Kadangi neigiami pernelyg didelio sverto padariniai paaiškėja nesant pakankamai likvidžiojo turto, aplinkybė, kad kredito įstaigos ir viešosios finansų institucijos pozicijų koregavimo laikotarpis yra susijęs su likvidumo rizika, nepadaro to laikotarpio nesvarbiu vertinant jos sverto koeficiento riziką. Vis dėlto, šis koregavimo laikotarpis nėra likvidumo rizikos šaltinis vertinant padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimą, nustatytą Reglamento Nr. 575/2013 412 straipsnyje ir Reglamente 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Reglamentas Nr. 575/2013. Iš tiesų, Europos Centriniam Bankui gaunamiems ir netenkamiems pinigų srautams, susijusiems su finansų institucijos pozicijomis, suteikta galimybė pagal Reglamento Nr. 2015/61 26 straipsnį, kuris leidžia kompetentingoms valdžios institucijoms – taigi ir Europos Centriniam Bankui, tarpusavyje įskaityti gaunamų ir netenkamų pinigų srautus, jeigu, dėl valstybės narės centrinės administracijos suteiktos garantijos ir dėl juos skiriančio trumpo termino, jis mano, kad dėl to laikotarpio likvidumo rizika nekyla, prilygsta banko pripažinimui, kad laikotarpis, kuris gali juos skirti, nėra likvidumo rizikos šaltinis.
(žr. 70–73, 76 ir 77 punktus)
6. Kredito įstaigos ir viešosios finansų institucijos pozicijų koregavimo laikotarpis gali būti svarbus siekiant nustatyti sverto riziką, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio 1 dalies 94 punktą, nors nėra svarbus likvidumo rizikai nustatyti, tik tuo atveju, jeigu reguliuojamų taupomųjų indėlių atsiėmimas pasiektų tokį mastą, kad viršytų likvidumo santykio apskaičiavimo „nepalankiausias sąlygas“, kaip numatyta Reglamento Nr. 575/2013 412 straipsnio 1 dalyje.
Šiuo klausimu, atsižvelgti į tokią galimybę, siekiant atmesti kredito įstaigos prašymą pasinaudoti šio reglamento 429 straipsnio 14 dalimi, galima tik jei Europos Centrinis Bankas atlieka nuodugnų reguliuojamų taupomųjų indėlių ypatumų įvertinimą. Atlikdamas tokį įvertinimą, bankas visų pirma būtų turėjęs išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į jų ypatumus – ir visų pirma reguliuojamiesiems taupomiesiems indėliams suteikiamą valstybės garantiją – buvo galima numatyti, kad reguliuojamieji taupomieji indėliai bus atsiimami taip gausiai ir staiga, kad atitinkamai kredito įstaigai teks pasinaudoti Reglamento Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 94 punkte numatytomis priemonėmis, nelaukiant, kol viešoji finansų įstaiga perves lėšas pozicijoms pakoreguoti. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į kiekvieno atvejo ypatybes, Europos Centrinis Bankas, įgyvendindamas Reglamento Nr. 575/2013 429 straipsnio 14 dalį, turi rasti pusiausvyrą tarp sverto koeficiento apskaičiavimo tikslų ir galimybės, apskaičiuojant šį svertą, neįtraukti tam tikrų šioje nuostatoje nustatytas sąlygas atitinkančių pozicijų.
Tokiomis aplinkybėmis, kadangi Europos Centrinis Bankas neatliko išsamaus reguliuojamųjų taupomųjų indėlių ypatumų tyrimo, o tik abstrakčiai pabrėžė dėl atitinkamos kredito įstaigos ir viešosios finansų įstaigos pozicijų koregavimo laikotarpio kylančią riziką, jis neįvykdė savo pareigos nuodugniai ir nešališkai išnagrinėti visus reikšmingus konkretaus atvejo aspektus.
(žr. 80–84 punktus)