TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. gegužės 30 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Energetinių produktų ir elektros energijos apmokestinimas– Direktyva 2003/96/EB – 5 straipsnis – Mineralinių alyvų akcizo mokesčiai – Regioninis mineralinių alyvų akcizo tarifas, pridedamas prie nacionalinio tarifo – Diferencijuoti akcizo tarifai valstybės narės teritorijoje, atsižvelgiant į regioną, kuriame produktas vartojamas“
Byloje C‑743/22
dėl Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. gruodžio 1 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
DISA Suministros y Trading SLU (DISA)
prieš
Agencia Estatal de la Administración Tributaria
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Regan, teisėjai Z. Csehi (pranešėjas), M. Ilešič, I. Jarukaitis ir D. Gratsias,
generalinis advokatas A. Rantos,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– DISA Suministros y Trading SLU (DISA), atstovaujamos abogado J. García Muñoz,
– Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos A. Gavela Llopis ir M. Morales Puerta,
– Europos Komisijos, atstovaujamos A. Armenia ir C. Urraca Caviedes,
susipažinęs su 2024 m. sausio 25 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 405), iš dalies pakeistos 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/74/EB (OL L 157, 2004, p. 87; klaidų ištaisymas OL L 195, 2004, p. 26) ir 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/75/EB (OL L 157, 2004, p. 100; klaidų ištaisymas OL L 195, 2004, p. 31; toliau – Direktyva 2003/96), ypač jos 5 straipsnio, išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant DISA Suministros y Trading SLU (DISA) ir Agencia Estatal de la Administración Tributaria (Valstybinė mokesčių administratoriaus agentūra, Ispanija) ginčą dėl prašymų grąžinti DISA sumokėtus mokesčius taikant papildomą, autonominės srities nustatytą, mineralinių alyvų akcizo tarifą.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Direktyva 2003/96
3 Direktyvos 2003/96 2–5, 9, 11, 15 ir 24 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(2) Bendrija neturi nuostatų minimaliai elektros energijos ir kitų, išskyrus mineralines alyvas, energetikos produktų apmokestinimo normai nustatyti, o tai gali turėti neigiamą poveikį tinkamam vidaus rinkos funkcionavimui.
(3) Tinkamam rinkos funkcionavimui ir norint pasiekti tikslų kitose Bendrijos politikos srityse, reikia Bendrijos lygiu nustatyti minimalų daugelio energetikos produktų, įskaitant elektrą, gamtines dujas ir anglį, apmokestinimo lygį.
(4) Valstybių narių nacionaliniu lygiu taikomų energijos apmokestinimo lygių pastebimas skirtumas galėtų turėti žalos tinkamam vidaus rinkos funkcionavimui.
(5) Atitinkamų Bendrijos minimalių apmokestinimo lygių nustatymas gali leisti sumažinti dabartinius nacionalinių apmokestinimo lygių skirtumus.
<...>
(9) Valstybėms narėms turėtų būti suteiktas lankstumas, būtinas jų nacionalines sąlygas atitinkančioms politikos sritims nustatyti ir įgyvendinti.
<...>
(11) Šiai Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos apmokestinimo struktūrai įgyvendinti skirtą mokesčių tvarką pasirenka valstybė narė. <...>
<...>
(15) Galimybė tam pačiam produktui taikyti diferencijuotas nacionalines apmokestinimo normas turėtų būti leidžiama konkrečiomis aplinkybėmis ar ilgalaikėmis sąlygomis, jei laikomasi Bendrijos minimalių apmokestinimo lygių ir vidaus rinkos bei konkurencijos taisyklių.
<...>
(24) Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti kitus konkrečius atleidimus ar sumažintus apmokestinimo lygius, kai tai nedarys žalos tinkamam vidaus rinkos funkcionavimui ir nesukels konkurencijos iškraipymo.“
4 Šios direktyvos 1 straipsnyje nustatyta:
„Valstybės narės energetikos produktus ir elektros energiją apmokestina pagal šią direktyvą.“
5 Minėtos direktyvos 2 straipsnis suformuluotas taip:
„(1) Šioje direktyvoje terminas „energetikos produktai“ taikomas produktams:
<...>
b) kurie atitinka KN kodus 2701, 2702 ir 2704-2715.
<...>“
6 Direktyvos 2003/96 3 straipsnyje numatyta:
„[1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvoje 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole (OL L 76, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 179)], nuorodos „mineralinis kuras“ ir „akcizas“ tol, kol ji taikoma [jos taikomos] mineralinėms alyvoms, apima visus energetikos produktus, elektros energiją ir nacionalinius netiesioginius mokesčius, atitinkamai nurodytus šios direktyvos 2 straipsnyje ir 4 straipsnio 2 dalyje.“
7 Direktyvos 2003/96 5 straipsnyje nustatyta:
„Jei valstybės narės laikosi šioje direktyvoje nustatytų minimalių apmokestinimo lygių ir jie atitinka Bendrijos teisės aktus, jos gali taikyti diferencijuotas apmokestinimo normas, taikant fiskalinės kontrolės priemones, šiais atvejais:
– kai diferencijuotos normos tiesiogiai susiję su produkto kokybe,
– kai diferencijuotos normos priklauso nuo elektros energijos ir energetikos produktų, naudojamų šildymui, kiekybinio suvartojimo,
– šioms reikmėms: vietiniam viešajam keleiviniam transportui (įskaitant taksi), atliekų surinkimui, ginkluotosioms pajėgoms ir viešajam administravimui, neįgaliesiems, greitosios pagalbos automobiliams,
– 9 ir 10 straipsniuose nurodytiems energetikos produktams ir elektros energijai, atsižvelgiant į tai, ar jie naudojami verslui, ar skiriami ne verslo reikmėms.“
8 Minėtos direktyvos 6 straipsnyje numatyta:
„Valstybės narės gali savarankiškai atleisti nuo šioje direktyvoje nustatytų mokesčių ar juos sumažinti:
a) tiesiogiai;
b) diferencijuojant normą;
arba
c) grąžinant visą mokesčio sumą arba jos dalį.“
9 Minėtos direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje ir 15–18b straipsniuose, be kita ko, tam tikromis sąlygomis numatyta galimybė valstybėms narėms nustatyti diferencijuotus tarifus, visiškai ar iš dalies atleisti nuo mokesčio, sumažinti apmokestinimo lygį arba nustatyti pereinamuosius laikotarpius, kad šios valstybės galėtų pasiekti šioje direktyvoje numatytus minimalius apmokestinimo lygius.
10 Direktyvos 2003/96 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Nukrypstant nuo šios direktyvos nuostatų, II priede išvardytoms valstybėms narėms leidžiama ir toliau taikyti tame priede nurodytus sumažintus apmokestinimo lygius ar atleidimą nuo mokesčių.
Šis leidimas baigia galioti 2006 m. gruodžio 31 d. arba II priede nurodytą dieną, jeigu jį iš anksto patvirtina [Europos Sąjungos] Taryba, remdamasi [Europos] Komisijos pateiktu pasiūlymu.“
11 Minėtos direktyvos 18 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatyta:
„7. Portugalijos Respublika gali nustatyti mažesnius nei šioje direktyvoje nustatyti apmokestinimo lygius už energetikos produktus ir elektros energiją, suvartojamus autonominiuose Azorų salyno ir Madeiros regionuose, siekiant kompensuoti transporto išlaidas, patiriamas dėl šių regionų geografinės padėties.
<...>
8. Graikijos Respublika už Lesbos, Chijos, Samos, Dodekaneso ir Kyklado departamentuose bei Egėjo jūros Tasos, Šiaurės Sporado, Samotrako ir Skiros salose kaip reaktyvinių variklių degalai naudojamą gazolį ir suvartojamą benziną 1000 l gali taikyti apmokestinimo lygį, ne daugiau kaip 22 eurų mažesnį už šioje direktyvoje nustatytas minimalias normas.
<...>“
12 Šios direktyvos 19 straipsnis suformuluotas taip:
„(1) Be ankstesniuose straipsniuose išdėstytų nuostatų, ypač 5, 15 ir 17 straipsniuose, Taryba, Komisijai pasiūlius, bet kuriai valstybei narei gali vieningai leisti toliau atleisti nuo mokesčių ar juos sumažinti remiantis konkrečios politikos sumetimais.
Valstybė narė, norinti taikyti šią priemonę, apie tai atitinkamai praneša Komisijai ir taip pat jai pateikia visą tiesiogiai susijusią ir būtiną informaciją.
Komisija išnagrinėja prašymą, atsižvelgdama, inter alia, į tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą, poreikį užtikrinti sąžiningą konkurenciją bei Bendrijos sveikatos, aplinkos apsaugos, energetikos ir transporto politiką.
<...>
3. Jei Komisija nusprendžia, kad 1 dalyje numatyti atleidimai daugiau nebėra subalansuoti, ypač kalbant apie sąžiningą konkurenciją ar vidaus rinkos veiklos iškraipymą, arba Bendrijos sveikatos, aplinkos apsaugos, energetikos ir transporto politikos sričių atžvilgiu, ji Tarybai pateikia atitinkamus pasiūlymus. Taryba vienbalsiai priima sprendimą dėl šių pasiūlymų.“
13 Šios direktyvos II priedo „18 straipsnio 1 dalyje nurodytas apmokestinimo normų [tarifų] sumažinimas ir atleidimas nuo apmokestinimo“ 6 punkto trečioje įtraukoje ir 8 punkto dešimtoje, dvyliktoje, tryliktoje ir penkioliktoje įtraukose nustatyta:
„6. Prancūzija:
<...>
– vartojimui Korsikos saloje, su sąlyga, kad sumažintos normos visą laiką atitinka minimalias mineralinių alyvų akcizo normas, numatytas pagal Bendrijos įstatymus,
– <...>
8. Italija:
<...>
– konkrečiose ypač nepalankią geografinę padėtį turinčiose zonose: sumažinamos akcizo normos buitiniam kurui ir suskystintosioms naftos dujoms, naudojamiems šildymui ir paskirstomiems šios srities tinkluose, su sąlyga, kad sumažinta norma atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ypač minimalias akcizo normas,
– <...>
– sumažinama akcizo norma už benziną, naudojamą Friuli-Venezia Giulia teritorijoje, su sąlyga, kad normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ypač minimalias akcizo normas,
– sumažinama akcizo norma už mineralines alyvas, naudojamas Udine ir Trieste regionuose, su sąlyga, kad normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ypač minimalias akcizo normas,
– <...>
– sumažinamas akcizas už mazutą, skirtą garo gamybai, ir gazolį, naudojamą molekulinių sietų džiovimo ir „aktyvinimo“ spintose Reggio Calabria, su sąlyga, kad normos atitinka šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus,
<...>“
Direktyva 2008/118/EB
14 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB (OL L 9, 2009, p. 12), 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:
„1. Šia direktyva nustatomos bendrosios nuostatos dėl akcizų, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai yra apmokestinamas toliau nurodytų prekių (toliau – akcizais apmokestinamos prekės) vartojimas:
a) energetikos produktų ir elektros energijos, kuriuos apima [Direktyva 2003/96];
<...>
2. Specifiniais tikslais valstybės narės gali akcizais apmokestinamas prekes apmokestinti kitais netiesioginiais mokesčiais, jei tie mokesčiai atitinka akcizams ar pridėtinės vertės mokesčiui [(PVM)] taikomas Bendrijos mokesčių taisykles, susijusias su mokesčio bazės nustatymu, mokesčio apskaičiavimu, prievolės apskaičiuoti mokestį atsiradimu ir stebėsena, tačiau neįskaitant nuostatų dėl atleidimo nuo mokesčių.“
Ispanijos teisė
15 1992 m. gruodžio 28 d. Ley 38/1992 de Impuestos Especiales (Įstatymas 38/1992 dėl akcizų, toliau – Akcizų įstatymas) 50ter straipsnio „Autonominės srities mokesčių tarifai“, redakcijoje, taikytinoje ginčui pagrindinėje byloje, nustatyta:
„1. Siekdamos papildomai apmokestinti atitinkamose teritorijose suvartojamus produktus autonominės sritys gali nustatyti autonominės srities regioninį mineralinių alyvų mokesčio akcizo tarifą, taikydamos punktuose nurodytus mokesčio tarifus. Autonominės srities regioninis mokesčio tarifas taikomas laikantis šio įstatymo nuostatų ir autonominių sričių finansavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų apribojimų ir sąlygų.
2. Taikytinas autonominės srities regioninis mokesčio tarifas atitinka tos autonominės srities, kurios teritorijoje apmokestinti produktai galutinai suvartojami, tarifą. <...>“
16 Akcizų įstatymo 50ter straipsnis galiojo 2013–2018 metais. Šis straipsnis 2019 m. sausio 1 d. buvo panaikintas pagal 2018 m. liepos 3 d. priimtas Ley 6/2018 de Presupuestos Generales del Estado para 2018 (2018 m. Bendrojo valstybės biudžeto įstatymas Nr. 6/2018), kurio aiškinamajame memorandume, be kita ko, nurodyta: „Akcizų srityje autonominės srities regioninis mineralinių alyvų mokesčio tarifas įtraukiamas į specialųjį valstybės tarifą, siekiant užtikrinti kuro ir degalų rinkos vientisumą; ši priemonė neturi įtakos autonominių sričių ištekliams ir atitinka Sąjungos teisės sistemą.“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
17 Keli ūkio subjektai, apmokestinami mineralinių alyvų akcizu, pateikė atvirkštinio apmokestinimo deklaracijas už 2013–2015 m. laikotarpius ir šio mokesčio sumą perkėlė DISA, kurios veikla yra naftos produktų pirkimas, pardavimas, importas ir didmeninė prekyba.
18 Kaip matyti iš šio sprendimo 15 punkto, per šį laikotarpį pagal nacionalinės teisės aktus kartu su nacionaliniu mokesčiu, kurio tarifas buvo vienodas visoje nacionalinėje teritorijoje, buvo galima taikyti papildomą regioninį mokestį, kurio tarifą nustatė kiekviena autonominė sritis savo teritorijoje sunaudotoms mineralinėms alyvoms (toliau – regioninis mineralinių alyvų akcizo tarifas). Kaip matyti iš šio sprendimo 16 punkto, šis regioninis mineralinių alyvų akcizo tarifas buvo panaikintas nuo 2019 m. sausio 1 d. Nuo panaikinimo Ispanijos Karalystė sukūrė kitą sistemą, pagal kurią visoje nacionalinėje teritorijoje taikomas vienodas tarifas.
19 Sumokėjusi akcizą už mineralines alyvas, DISA paprašė mokesčių administratoriaus ištaisyti aptariamų ūkio subjektų atvirkštinio apmokestinimo deklaracijas ir pareikalavo grąžinti sumas, atitinkančias regioninį mineralinių alyvų akcizo tarifą.
20 Grįsdama savo prašymus DISA tvirtino, kad regioninis mineralinių alyvų akcizo tarifas, kurį autonominės sritys gali nustatyti pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Akcizų įstatymo 50ter straipsnį, draudžiamas pagal Sąjungos teisę, nes prieštarauja tam tikroms Direktyvos 2003/96 nuostatoms, visų pirma jos 5 straipsniui, nes neatitinka šioje nuostatoje numatytų leidžiančių nukrypti nuostatų siekiant taikyti diferencijuotus mokesčio tarifus ir prieštarauja šia direktyva siekiamam vienodo energetikos produktų ir elektros energijos apmokestinimo tikslui.
21 Oficina Gestora de Impuestos Especiales de Santa Cruz de Tenerife (Tenerifės Santa Kruso akcizų valdymo inspekcija, Ispanija) atmetė šiuos prašymus, motyvuodama tuo, kad neturi spręsti, ar nacionalinės teisės akto nuostata pažeidžia Sąjungos teisę.
22 DISA pateikė skundus dėl sprendimų atmesti minėtus prašymus. Šiuos skundus Tribunal Económico-Administrativo Central (Centrinis ekonominių ir administracinių bylų teismas, Ispanija) atmetė.
23 Vėliau DISA dėl šių Tribunal Económico-Administrativo Central (Centrinis ekonominių ir administracinių bylų teismas) sprendimų pateikė skundą Audiencia Nacional (Nacionalinis teismas, Ispanija) administracinių bylų kolegijai.
24 Šis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. skundą atmetė. Pripažindamas, kad dėl teisinių abejonių, kylančių aiškinant Direktyvą 2003/96, galėjo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, minėtas teismas atmetė prašymą dėl grąžinimo, motyvuodamas tuo, kad DISA neįrodė, jog šių sumų neperkėlė tretiesiems asmenims, o tai, jei būtų patenkintas prašymas grąžinti, lemtų nepagrįstą jo praturtėjimą.
25 Dėl 2020 m. lapkričio 25 d. Audiencia Nacional (Nacionalinis teismas) sprendimo DISA pateikė kasacinį skundą Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
26 Šis teismas pabrėžia, kad jo nagrinėjamo ginčo baigtis priklauso nuo Direktyvos 2003/96 aiškinimo, kiek tai susiję su regioninio mineralinių alyvų akcizo tarifo atitiktimi šiai direktyvai.
27 Jis mano, kad nei Direktyva 2003/96, nei Teisingumo Teismo jurisprudencija neleidžia pateikti aiškaus šios direktyvos, visų pirma jos 5 straipsnio, aiškinimo, pagal kurį būtų galima nustatyti, ar minėta direktyva draudžia, ir, jei taip, kokiomis sąlygomis, valstybėje narėje tam pačiam produktui įtvirtinti energetikos produktų ir elektros energijos apmokestinimo tarifus, diferencijuotus pagal teritoriją.
28 Šiomis aplinkybėmis Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar [Direktyva 2003/96], visų pirma jos 5 straipsnis, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės normos, kaip antai [Akcizų įstatymo] 50ter straipsnis, pagal kurį autonominėms sritims buvo leidžiama tam pačiam produktui nustatyti mineralinių alyvų akcizo tarifus, diferencijuotus pagal teritoriją?“
Dėl prejudicinio klausimo
Dėl priimtinumo
29 Ispanijos vyriausybė mano, kad pateiktas klausimas turi būti pripažintas nepriimtinu dėl jo hipotetinio pobūdžio. Jos teigimu, klausimas dėl nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos suderinamumo su Sąjungos teise niekada nebuvo aptartas nei pagrindinę bylą nagrinėjusiuose teismuose, nei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme nagrinėjant kasacinį skundą, kuriame keliamas tik klausimas dėl DISA teisės pareikšti ieškinį dėl nepagrįstai sumokėtų sumų grąžinimo.
30 Primintina, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės aiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytus teisinius pagrindus ir faktines aplinkybes, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, taikoma reikšmingumo prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atmesti nacionalinio teismo pateiktą prašymą tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2023 m. sausio 12 d. Sprendimo DOBELES HES, C‑702/20 ir C‑17/21, EU:C:2023:1, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
31 Nagrinėjamu atveju pateiktas klausimas yra tiesiogiai susijęs su pagrindinės bylos faktinėmis aplinkybėmis ir dalyku, nes pateiktas dėl prašymų grąžinti sumą, atitinkančią DISA sumokėtą regioninį mineralinių alyvų akcizo tarifą, dėl to, kad šis tarifas prieštarauja Direktyvai 2003/96, visų pirma jos 5 straipsniui.
32 Taigi prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.
Dėl esmės
33 Visų pirma reikia pažymėti, kad nagrinėjamai bylai būdinga tai, jog pagal nagrinėjamą nacionalinės teisės nuostatą kiekviena Ispanijos autonominė sritis galėjo nustatyti prie nacionalinio akcizo pridedamą regioninį mineralinių alyvų akcizo tarifą. Galiojančiuose nacionalinės teisės aktuose buvo numatytas dvejopas apmokestinimas, t. y. pirma, nacionalinė dalis, kurios tarifas vienodas visoje šalies teritorijoje, ir, antra, papildomas regioninis mokestis, kurio tarifą jos teritorijoje sunaudojamoms mineralinėms alyvoms nustatė kiekviena autonominė sritis.
34 Savo prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyva 2003/96, visų pirma jos 5 straipsnis, turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais autonominiams regionams ar sritims leidžiama nustatyti skirtingus akcizo tarifus tam pačiam produktui ir tam pačiam naudojimui atsižvelgiant į teritoriją, kurioje produktas vartojamas.
35 Direktyva 2003/96, kaip matyti iš jos 3–5 konstatuojamųjų dalių ir 1 straipsnio, siekiama nustatyti suderintą energetikos produktų ir elektros energijos apmokestinimo sistemą (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Hauptzollamt B (Neprivalomas mokesčio sumažinimas), C‑100/20, EU:C:2021:716, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
36 Pagal šią sistemą šioje direktyvoje, be kita ko, jos 5 ir 7 straipsniuose bei 15–19 straipsniuose, įtvirtintos įvairios nuostatos, kuriomis valstybėms narėms suteikiami įgaliojimus nustatyti diferencijuotus apmokestinimo tarifus, atleidimą nuo akcizų ar jų sumažinimą, kurie yra minėtoje direktyvoje nustatytos suderintos apmokestinimo tvarkos sudedamoji dalis (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Hauptzollamt B (Neprivalomas mokesčio sumažinimas), C‑100/20, EU:C:2021:716, 30 punktą). Šios nuostatos patvirtina, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas paliko valstybėms narėms tam tikrą diskreciją akcizų srityje pagal šios direktyvos 9 ir 11 konstatuojamąsias dalis (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimą Autoservizi Giordano, C‑513/18, EU:C:2020:59, 26 ir 28 punktus).
37 Pirma, Direktyvos 2003/96 5 straipsnyje numatyta, kad jeigu valstybės narės laikosi šioje direktyvoje nustatytų minimalių apmokestinimo lygių ir atitinka Sąjungos teisę, jos gali, taikydamos fiskalinės kontrolės priemones, taikyti diferencijuotus mokesčio tarifus šiais atvejais: pirma, diferencijuoti tarifai yra tiesiogiai susiję su produkto kokybe; antra, diferencijuoti tarifai priklauso nuo elektros energijos ir energetikos produktų šildymui kiekybinio vartojimo lygio; trečia, šiais tikslais: vietiniam viešajam keleiviniam transportui (įskaitant taksi), atliekų surinkimui, ginkluotosioms pajėgoms ir viešajam administravimui, neįgaliesiems, greitosios pagalbos automobiliams ir, ketvirta, verslo ir ne verslo tikslais vartojamiems energetikos produktams ir elektros energijai, nurodytiems tos direktyvos 9 ir 10 straipsniuose.
38 Reikia konstatuoti, kad šiame 5 straipsnyje nenumatyta galimybės valstybei narei nustatyti akcizo tarifus tam pačiam produktui ir tam pačiam naudojimui, kurie būtų skirtingi atsižvelgiant į šios valstybės narės regionus ar teritorijas, kur šis produktas vartojamas, kaip tai buvo numatyta pagrindinėje byloje nagrinėjamuose teisės aktuose.
39 Be to, tai, kad Direktyvos 2003/96 5 straipsnyje vartojami žodžiai „šiais atvejais“, siekiant apibūdinti keturis atvejus, kai gali būti taikomi skirtingi apmokestinimo tarifai, rodo, kad šioje nuostatoje pateiktas sąrašas yra baigtinis (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 2 d. Sprendimą ROZ-ŚWIT, C‑418/14, EU:C:2016:400, 29 punktą).
40 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas patikslino, kad Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimas griežtai apibrėžti galimybę taikyti tam pačiam produktui diferencijuotus tarifus atspindėtas Direktyvos 2003/96 parengiamuosiuose darbuose. Nors Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų mokesčių struktūrą (OL C 139, 1997, p. 14), 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią „[v]alstybės narės gali taikyti skirtingas apmokestinimo normas atsižvelgiant į produkto naudojimą ar kokybę, jeigu šios normos atitinka šioje direktyvoje numatytus minimalius apmokestinimo lygius ir Bendrijos teisę“, valstybėms narėms suteikta gana plati diskrecija nustatyti energinių produktų apmokestinimo tarifus, ši diskrecija buvo gerokai susiaurinta per teisėkūros procedūrą. Pagal Direktyvos 2003/96 5 straipsnį valstybėms narėms, laikantis joje numatytų minimalių apmokestinimo lygių ir Sąjungos teisės, leidžiama numatyti diferencijuotus apmokestinimo tarifus tik šiame straipsnyje išsamiai išvardytais atvejais (šiuo klausimu žr. 2023 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Tüke Busz, C‑391/22, EU:C:2023:892, 46 ir 47 punktus).
41 Kaip savo išvados 37 punkte pabrėžė generalinis advokatas, toks aiškinimas taip pat išplaukia iš Direktyvos 2003/96 15 konstatuojamosios dalies, kurioje nurodyta, kad „[g]alimybė tam pačiam produktui taikyti diferencijuotas nacionalines apmokestinimo normas turėtų būti leidžiama konkrečiomis aplinkybėmis ar ilgalaikėmis sąlygomis, jei laikomasi Bendrijos minimalių apmokestinimo lygių ir vidaus rinkos bei konkurencijos taisyklių“.
42 Antra, bendra Direktyvos 2003/96 struktūra patvirtina siaurą šios direktyvos valstybėms narėms suteiktų galimybių taikyti diferencijuotus tarifus, įskaitant atvejus, kai laikomasi minimalių apmokestinimo lygių, aiškinimą.
43 Kaip matyti iš šio sprendimo 36 punkte nurodytos jurisprudencijos, Direktyvos 2003/96 5 straipsnis yra viena iš šioje direktyvoje numatytų nuostatų, leidžiančių valstybėms narėms arba kai kurioms iš jų tam tikromis sąlygomis taikyti diferencijuotus tarifus, atleisti nuo mokesčių ar sumažinti apmokestinimo lygį. Šios kitos nuostatos, be kita ko, yra minėtos direktyvos 6, 7 ir 15–19 straipsniai.
44 Pirma, Direktyvos 2003/96 6 straipsnyje, numatytos trys formos, kuriomis valstybės narės gali atleisti nuo mokesčių arba sumažinti apmokestinimo lygį, ir b punkte nustatyta, kad tai gali būti diferencijuotas apmokestinimo tarifas.
45 Antra, Direktyvos 2003/96 7 ir 15–18b straipsniuose numatyta galimybė valstybėms narėms taikyti diferencijuotus tarifus, atleisti nuo mokesčių ar juos sumažinti, jei laikomasi šiose nuostatose numatytų tikslių sąlygų.
46 Reikia pažymėti, kad kai kurios iš minėtų nuostatų leidžia arba leido konkrečiai nurodytoms valstybėms narėms taikyti sumažintus akcizo tarifus arba atleisti nuo mokesčio atsižvelgiant į teritoriją, kurioje produktas vartojamas.
47 Taigi Direktyvos 2003/96 18 straipsnio 7 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad Portugalijos Respublika gali taikyti energetikos produktų ir elektros energijos, naudojamų autonominiuose Azorų salų ir Madeiros regionuose, apmokestinimo lygius, mažesnius nei šioje direktyvoje numatyti minimalūs apmokestinimo lygiai. Minėtos direktyvos 18 straipsnio 8 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta, kad tam tikruose departamentuose ir tam tikrose Egėjo jūros salose Graikijos Respublika gali įvairiems energetikos produktams taikyti mažesnius apmokestinimo lygius, nei šioje direktyvoje numatyti minimalūs tarifai.
48 Be to, reikia pažymėti, kad galimybė taikyti diferencijuotus regioninius tarifus turi būti numatyta Direktyvoje 2003/96, neatsižvelgiant į tai, ar laikomasi šioje direktyvoje nustatytų minimalių apmokestinimo lygių. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad minėtos direktyvos 18 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su, be kita ko, tos pačios direktyvos II priedo 6 punkto trečios įtrauka ir 8 punkto dešimta, dvylikta, trylikta ir penkiolikta įtraukomis, buvo leista nustatyti sumažintus apmokestinimo lygius arba atleisti nuo mokesčio tam tikruose konkrečiai nurodytuose Prancūzijos ir Italijos regionuose su sąlyga, kad bus laikomasi minimalių apmokestinimo lygių.
49 Galiausiai Direktyvos 2003/96 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai leisti valstybėms narėms, kurios to prašo, papildomai atleisti nuo mokesčių ar juos sumažinti dėl konkrečios politikos priežasčių.
50 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, priešingai, nei teigia Ispanijos vyriausybė, tam, kad valstybės narės teritorijoje būtų galima taikyti diferencijuotus tarifus tam pačiam produktui ir tam pačiam naudojimui, kai tokia galimybė nenumatyta pačiose Direktyvos 2003/96 nuostatose, leidimas pagal šią direktyvą visada būtinas, neatsižvelgiant į tai, ar laikomasi minimalių apmokestinimo lygių.
51 Vadinasi, tiek iš Direktyvos 2003/96 5 straipsnio, tiek iš visų šios direktyvos nuostatų, numatančių mokesčių sumažinimą arba atleidimą nuo jų, analizės matyti, kad net jei energetikos produktų ir elektros energijos apmokestinimo sritis yra tik iš dalies suderinta ir kad šia direktyva valstybėms narėms suteikiama tam tikra diskrecija įgyvendinti prie nacionalinių sąlygų pritaikytą politiką, vis dėlto ši diskrecija yra ribota. Darytina išvada, kad, neatsižvelgiant į šioje direktyvoje nustatytus minimalius apmokestinimo lygius, valstybėms narėms suteikta galimybe nustatyti diferencijuotus apmokestinimo tarifus, atleisti nuo akcizų ar juos sumažinti gali būti pasinaudota tik griežtai laikantis atitinkamose Direktyvos 2003/96 nuostatose nustatytų sąlygų.
52 Aiškinant priešingai, tiek Direktyvos 2003/96 5 straipsnis, tiek visos šios direktyvos nuostatos, pagal kurias valstybėms narėms suteikiama galimybė, laikantis jose nustatytų sąlygų, taikyti diferencijuotus apmokestinimo tarifus, taptų visiškai neveiksmingi.
53 Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad nė viena iš Direktyvoje 2003/96 numatytų leidžiančių nukrypti nuostatų aiškiai neleidžia Ispanijos Karalystei tam pačiam produktui ir tam pačiam naudojimui taikyti skirtingus akcizo tarifus, atsižvelgiant į autonomines sritis, kuriose šie produktai vartojami. To neginčija Ispanijos vyriausybė, kuri taip pat neginčija, kad dėl jos nebuvo įtvirtinta speciali nukrypti leidžianti nuostata pagal šios direktyvos 19 straipsnį, kad šios autonominės sritys galėtų nustatyti diferencijuotus regioninius mineralinių alyvų akcizo tarifus.
54 Trečia, šio sprendimo 51 punkte pateiktas aiškinimas atitinka Direktyvos 2003/96 2–5 ir 24 konstatuojamosiose dalyse nurodytus tikslus, kuriais siekiama skatinti tinkamą energetikos sektoriaus vidaus rinkos veikimą, be kita ko, vengiant konkurencijos iškraipymo (2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Autoservizi Giordano, C‑513/18, EU:C:2020:59, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
55 Kaip savo išvados 51 punkte pažymėjo generalinis advokatas, šia direktyva iš esmės suteikiama galimybė valstybėse narėse nustatyti skirtingus akcizo tarifus, su sąlyga, kad laikomasi minėtoje direktyvoje numatytų minimalių tarifų. Vis dėlto pripažinus, kad kiekviena valstybė narė turi galimybę taikyti skirtingus tarifus savo regionuose tam pačiam produktui ir tam pačiam naudojimui, be jokios kontrolės sistemos ar mechanizmo, tai pakenktų tinkamam vidaus rinkos veikimui, ją dar labiau suskaidant, ir taip kiltų grėsmė laisvam prekių judėjimui. Iš tiesų, nors pagal tos pačios direktyvos 4 konstatuojamąją dalį dideli skirtumai tarp valstybių narių taikomų nacionalinių energijos mokesčių lygių gali pakenkti tinkamam vidaus rinkos veikimui, tas pats a fortiori pasakytina apie toje pačioje valstybėje narėje taikomų regioninių energijos mokesčių lygių skirtumus.
56 Kiti Ispanijos vyriausybės argumentai, pateisinantys regioninį mineralinių alyvų akcizo tarifą, negali paneigti pateikto išaiškinimo.
57 Pirma, dėl argumento, kad tokia norma yra autonominių sričių politinės autonomijos, pripažintos Ispanijos Konstitucijoje ir saugomos pagal ESS 4 straipsnio 2 dalį, išraiška, reikia priminti, kad kompetencijos pasidalijimui valstybėje narėje taikoma apsauga, įtvirtinta šioje nuostatoje, pagal kurią Sąjunga privalo gerbti valstybių narių nacionalinį savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių ir konstitucinių jų struktūrų, įskaitant regioninę ir vietos savivaldą (2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Remondis, C‑51/15, EU:C:2016:985, 40 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Vis dėlto šiuo klausimu pakanka priminti, kad, kaip konstatuota šio sprendimo 51 punkte, Direktyva 2003/96 leidžiama nustatyti diferencijuotus apmokestinimo tarifus, be kita ko, pagal geografinius kriterijus, jeigu laikomasi šioje direktyvoje šiuo tikslu numatytų sąlygų.
58 Antra, atrodo, kad Ispanijos vyriausybė mano, jog regioninis mineralinių alyvų akcizo tarifas gali būti laikomas papildomu netiesioginiu mokesčiu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalį.
59 Vis dėlto pagal šią nuostatą valstybės narės gali akcizais apmokestinamas prekes apmokestinti kitais netiesioginiais mokesčiais, jei tenkinamos dvi sąlygos. Pirma, tokie mokesčiai turi būti renkami specialiais tikslais, antra, tokie mokesčiai turi atitikti akcizams ar PVM taikomas Sąjungos mokesčių taisykles, susijusias su mokesčio bazės nustatymu, mokesčio apskaičiavimu, prievolės apskaičiuoti mokestį atsiradimu ir mokesčio stebėsena, tačiau neįskaitant nuostatų dėl atleidimo nuo mokesčių.
60 Kalbant apie pirmąją iš šių sąlygų, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad specialūs tikslai, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalį, apima bet kokį tikslą, kuris nėra vien biudžetinis (2023 m. birželio 22 d. Sprendimo Endesa Generación, C‑833/21, EU:C:2023:516, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
61 Vis dėlto, kadangi bet kuriuo mokesčiu neišvengiamai siekiama su biudžetu susijusio tikslo, vien aplinkybė, kad mokesčiu siekiama tokio tikslo, negali rodyti (priešingu atveju Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalis taptų neveiksminga), kad šiuo mokesčiu neturi būti siekiama ir specialaus tikslo, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą (2023 m. birželio 22 d. Sprendimo Endesa Generación, C‑833/21, EU:C:2023:516, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
62 Nors išankstinis pajamų iš mokesčio priskyrimas valstybės narės valdžios institucijoms tam, kad jos finansuotų joms suteiktos kompetencijos įgyvendinimą, gali būti aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti siekiant nustatyti, ar egzistuoja specialus tikslas, vien toks priskyrimas, kuris tėra susijęs su valstybės narės biudžeto vidaus organizavimo tvarka, negali būti pakankama aplinkybė, nes kiekviena valstybė narė gali nuspręsti skirti pajamas iš mokesčio nustatytoms išlaidoms finansuoti, neatsižvelgiant į siekiamą tikslą. Priešingu atveju bet kuris tikslas galėtų būti laikomas specialiu, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalį, o tai panaikintų šia direktyva nustatyto suderinto akcizo veiksmingumą ir prieštarautų principui, kad nukrypti leidžianti nuostata, kaip antai šio 1 straipsnio 2 dalis, turi būti aiškinama siaurai (2023 m. birželio 22 d. Sprendimo Endesa Generación, C‑833/21, EU:C:2023:516, 40 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
63 Taigi tam, kad būtų laikoma, jog mokesčiu siekiama specialaus tikslo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalį, reikia, kad pačiu mokesčiu, kurio pajamos iš anksto priskiriamos, būtų siekiama užtikrinti nurodytą specialų tikslą, ir taip būtų tiesioginis ryšys tarp nagrinėjamo apmokestinimo pajamų panaudojimo ir šio apmokestinimo tikslo (2023 m. birželio 22 d. Sprendimo Endesa Generación, C‑833/21, EU:C:2023:516, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
64 Nesant tokio išankstinio pajamų priskyrimo mechanizmo, mokestis, taikomas akcizu apmokestinamoms prekėms, gali būti laikomas mokesčiu, kuriuo siekiama specialaus tikslo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalį, tik jeigu šis mokestis nustatytas, kiek tai susiję su jo struktūra, visų pirma su apmokestinimo sritimi ar mokesčio tarifu, taip, kad juo daroma įtaka mokesčių mokėtojų elgesiui, leidžiant įgyvendinti nurodytą specialų tikslą, pavyzdžiui, numatant didelius mokesčius tam tikroms prekėms, kad būtų atgrasyta nuo jų vartojimo (2023 m. birželio 22 d. Sprendimo Endesa Generación, C‑833/21, EU:C:2023:516, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
65 Nagrinėjamu atveju, su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris vienintelis turi kompetenciją konstatuoti ir vertinti pagrindinės bylos faktines aplinkybes, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos nematyti, kad regioninis mineralinių alyvų akcizo tarifas atitinka kriterijus, susijusius su Direktyvos 2008/118 1 straipsnio 2 dalyje nurodytu specialiu tikslu, jeigu toks tikslas yra. Iš tiesų, kaip savo išvados 55 punkte pažymėjo generalinis advokatas, iš Ispanijos vyriausybės pateiktų pastabų matyti, kad šis regioninis tarifas buvo skirtas visai autonominių sričių kompetencijai finansuoti.
66 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į prejudicinį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyva 2003/96, visų pirma jos 5 straipsnis, turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais autonominiams regionams ar sritims leidžiama nustatyti skirtingus akcizo tarifus tam pačiam produktui ir tam pačiam naudojimui atsižvelgiant į teritoriją, kurioje produktas vartojamas, nepaisant šiam tikslui numatytų atvejų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
67 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, iš dalies pakeista 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/74/EB ir 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/75/EB, ypač jos 5 straipsnis, ir proporcingumo principas
turi būti aiškinami taip:
ja draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais autonominiams regionams ar sritims leidžiama nustatyti skirtingus akcizo tarifus tam pačiam produktui ir tam pačiam naudojimui atsižvelgiant į teritoriją, kurioje produktas vartojamas, nepaisant šiam tikslui numatytų atvejų.
Parašai.