Byla C‑114/12

Europos Komisija

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Ieškinys dėl panaikinimo – Europos Sąjungos išorės veiksmai – Tarptautiniai susitarimai – Transliuojančiųjų organizacijų gretutinių teisių apsauga – Derybos dėl Europos Tarybos konvencijos – Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas leisti Sąjungai kartu su valstybėmis narėmis dalyvauti derybose – SESV 3 straipsnio 2 dalis – Sąjungos išimtinė išorės kompetencija“

Santrauka – 2014 m. rugsėjo 4 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1.        Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų aktai – Įtraukimas

(SESV 218 straipsnio 3 ir 4 dalys, SESV 263 straipsnis)

2.        Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Europos Tarybos konvencija dėl transliuojančiųjų organizacijų teisių apsaugos – Išimtinis pobūdis – Pagrindas – Neigiamas poveikis Sąjungos teisės normoms, įtvirtintoms direktyvose 93/83, 2001/29, 2004/48, 2006/115 ir 2006/116

(SESV 3 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29, 2004/48, 2006/115 ir 2006/116)

3.        Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Išimtinis pobūdis – Vertinimo kriterijus – Įvairiuose teisės instrumentuose įtvirtintų bendrųjų Sąjungos taisyklių buvimas – Poveikio nebuvimas

(SESV 3 straipsnio 2 dalis)

1.        Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų sprendime leisti Sąjungai ir jos valstybėms narėms kartu dalyvauti derybose dėl tarptautinio susitarimo nurodyti, viena vertus, Komisijai ir, kita vertus, valstybės narėms ir Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei suteikti įgaliojimai derėtis. Taigi, aišku, kad Taryba dalyvavo suteikdama abu šiuos įgaliojimus. Todėl net jeigu ieškinys iš dalies pateiktas dėl valstybių narių atstovų, kaip jų vyriausybių atstovų, o ne Tarybos narių priimto sprendimo, šis ieškinys priimtinas, kiek jis susijęs su visu ginčijamu sprendimu.

(žr. 38, 41 punktus)

2.        Tarptautiniai įsipareigojimai gali daryti poveikį bendrosioms Sąjungos taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį, ir tuo remiantis galima pateisinti Sąjungos išimtinę išorės kompetenciją, kai tokie įsipareigojimai patenka į minėtų taisyklių taikymo sritį arba kai jie patenka bent jau į sritį, kurios didžioji dalis yra reglamentuojama tokių taisyklių.

Derybų, skirtų patvirtinti Europos Tarybos konvenciją dėl transliuojančiųjų organizacijų gretutinių teisių apsaugos, turinys, kuris apibrėžtas 2002 m. rekomendacijoje, 2008 m. memorandume ir 2010 m. ataskaitoje, priklauso sričiai, kuriai didžiąja dalimi taikomos Sąjungos bendrosios taisyklės. Iš tiesų iš Direktyvos 93/83 dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo, Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo, Direktyvos 2004/48 dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo, Direktyvos 2006/115 dėl nuomos ir panaudos teisių ir tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje ir Direktyvos 2006/116 dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų matyti, kad Sąjungos teisėje šios teisės suderintos teisės aktais, kuriais, be kita ko, siekiama užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir kuriais sukurta aukšto lygio vienodos transliuojančiųjų organizacijų apsaugos sistema.

Taigi, šios derybos gali daryti poveikį Sąjungos bendrosioms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį. Taigi, šios derybos priskirtinos prie Sąjungos išimtinės kompetencijos.

(žr. 68, 70, 79, 102 punktus)

3.        Sąjungos išimtinės išorės kompetencijos buvimas turi būti pagrįstas išvadomis, padarytomis konkrečiai išanalizavus santykį, egzistuojantį tarp numatyto sudaryti tarptautinio susitarimo ir galiojančios Sąjungos teisės, iš kurio matyti, kad toks susitarimas gali daryti poveikį Sąjungos bendrosioms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį.

Šiuo atžvilgiu pabrėžtina, jog tai, kad atitinkamos Sąjungos teisės srities suderintas teisinis reglamentavimas nustatytas pasinaudojus skirtingais teisės instrumentais, negali paneigti šios pozicijos pagrįstumo. Iš tiesų pavojaus, kad tarptautiniai įsipareigojimai darys poveikį Sąjungos bendrosioms taisyklėms ar pakeis jų taikymo sritį, buvimo vertinimas negali priklausyti nuo dirbtinio atskyrimo, kuris grindžiamas tuo, ar tokios taisyklės įtvirtintos viename ir tame pačiame Sąjungos teisės akte, ar ne.

(žr. 74, 81, 82 punktus)