GENERALINĖS ADVOKATĖS
JULIANE KOKOTT IŠVADA,
pateikta 2014 m. balandžio 3 d.(1)
Byla C‑37/13 P
Nexans SA
ir
Nexans France SAS
prieš
Europos Komisiją
„Apeliacinis skundas – Konkurencija – Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 – Administracinė procedūra – Be įspėjimo atliekamas patikrinimas – Sprendimas atlikti patikrinimą – Pareiga motyvuoti – Geografinė apimtis – Įtarimas dėl pasaulinio masto konkurencijos teisės pažeidimo – Komisijos teisė patikrinti dokumentus, susijusius su veiksmais už Europos ekonominės erdvės ribų“
I – Įžanga
1. Iš tiesų baugina situacija, kai Europos Komisijos inspektoriai be įspėjimo ir dažniausiai ankstų rytą pasibeldžia į įmonės vartus ir per vadinamąjį „dawn raids“ atlieka joje kratą, kad nustatytų, ar ši įmonė neteisėtais veiksmais nepažeidžia konkurencijos teisės.
2. Siekiant tokiose situacijose apsaugoti įmones nuo neproporcingų ar net savavališkų veiksmų jų patalpose, užtikrinti jų teisę į gynybą ir kartu aiškiai nustatyti jų pareigos bendradarbiauti apimtį, Sąjungos teisės aktuose numatytos konkrečios procesinės garantijos. Visų pirma, turi būti tinkamai motyvuoti sprendimai atlikti patikrinimus, kurių pagrindu Komisijos inspektoriai imasi veiksmų.
3. Nagrinėjamasis atvejis suteikia Teisingumo Teismui galimybę patikslinti teisinius reikalavimus, taikomus tokių sprendimų atlikti patikrinimą motyvavimui. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas iki šiol mažai nagrinėtam Komisijos tiriamų konkurencijos pažeidimų geografinės apimties aspektui.
4. Kaip tiksliai šioje ankstyvoje proceso stadijoje Komisija turi apibrėžti geografiniu požiūriu svarbias rinkas? Ar sprendime atlikti patikrinimą turi būti pateikti atitinkami samprotavimai, iš kurių aiškėtų, ar įmonė privalo leisti Komisijos inspektoriams susipažinti su savo komerciniais dokumentais, susijusiais su veiksmais ne Europos vidaus rinkoje, ir kokiu mastu? Tai ir yra pagrindiniai teisiniai klausimai, į kuriuos reikia atsakyti nagrinėjant šį apeliacinį skundą.
5. Šie klausimai kyla dėl įtariamo aukštos įtampos elektros kabelių ir su jais susijusios įrangos kartelio, kurio tyrimą Komisija pradėjo prieš keletą metų, o 2009 m. pradžioje be įspėjimo atliko patikrinimą taip pat Prancūzijos įmonėje Nexans. Ten ji taip pat patikrino daugelį dokumentų, susijusių su elektros kabelių sektoriaus projektais ne Europos rinkoje. Dabar proceso šalys iš esmės nesutaria, ar sprendimo atlikti patikrinimą motyvai buvo pakankami, kad būtų galima imtis tokių veiksmų.
6. Teisingumo Teismo sprendimas šioje byloje tikrai svarbus būsimai Komisijos administracinei praktikai.
II – Teisinis pagrindas
7. Šios bylos teisinį pagrindą sudaro tokie pirminės teisės aktai: pirma, EB 81 straipsnis (dabar SESV 101 straipsnis), antra, EB 253 straipsnis (dabar SESV 296 straipsnio antra pastraipa)(2). Be to, iš antrinės teisės aktų svarbus Reglamento (EB) Nr. 1/2003 20 straipsnis(3).
8. Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnyje, be kita ko, nustatyta:
„1. Komisija, atlikdama šiuo reglamentu jai skirtas pareigas, gali atlikti visus reikiamus įmonių ir įmonių asociacijų patikrinimus.
<…>
4. Įmonės ir įmonių asociacijos turi leisti atlikti patikrinimus, nurodytus Komisijos sprendimu. Sprendime nurodomas patikrinimo objektas ir tikslas, paskiriama patikrinimo pradžios data ir nurodomos nuobaudos, numatytos 23 ir 24 straipsniuose, bei teisė į sprendimo peržiūrėjimą Teisingumo Teisme. Komisija priima tokius sprendimus pasitarusi su valstybės narės, kurios teritorijoje bus atliekamas patikrinimas, konkurencijos institucija.“
9. Taip pat reikia paminėti Reglamento Nr. 1/2003 4 straipsnį, kuriame numatyta:
„Siekiant, kad būtų taikomi [EB] 81 ir 82 straipsniai, Komisija turi įgaliojimus, nustatytus šiuo reglamentu.“
III – Bylos aplinkybės
A – Faktinės aplinkybės ir administracinė procedūra
10. Pirmosios instancijos teisme nagrinėtoje byloje ieškovės ir dabartinėje byloje apeliantės Nexans SA ir jos 100 % valdoma dukterinė bendrovė Nexans France SAS yra dvi Prancūzijos bendrovės, veikiančios elektros kabelių sektoriuje.
11. 2009 m. sausio 9 d. Sprendime C (2009) 92/1 Komisija nurodė Nexans ir visoms įmonėms, kurias ji tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja, leisti atlikti patikrinimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalį (toliau – sprendimas atlikti patikrinimą).
12. Sprendimo atlikti patikrinimą 1 straipsnyje, be kita ko, buvo nustatyta:
„Šiuo sprendimu Nexans <…> ir visos įmonės, kurias ji (jos) tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja, įskaitant Nexans France <…>, įpareigojamos leisti atlikti patikrinimą dėl galimo [jos (jų)] dalyvavimo sudarant antikonkurencinius susitarimus ir (arba) atliekant suderintus veiksmus, prieštaraujančius [EB] 81 straipsniui, susijusius su elektros kabelių ir su jais susijusios įrangos tiekimu, įskaitant, be kita ko, aukštos įtampos povandeninius elektros kabelius ir tam tikrais atvejais aukštos įtampos požeminius elektros kabelius, apimančius suderintų pasiūlymų teikimą per viešąjį pirkimą, klientų paskirstymą bei neteisėtą keitimąsi neskelbtina komercine informacija apie šių gaminių tiekimą.“
13. Sprendimas atlikti patikrinimą buvo motyvuotas taip:
„Komisija gavo informacijos, kad elektros kabelių tiekėjai, įskaitant įmones, kurioms skirtas šis sprendimas, dalyvauja ar dalyvavo sudarant susitarimus ir (arba) atliekant suderintus veiksmus, susijusius su elektros kabelių ir su jais susijusios įrangos tiekimu, įskaitant, be kita ko, aukštos įtampos povandeninius elektros kabelius ir tam tikrais atvejais aukštos įtampos požeminius elektros kabelius, apimančius suderintų pasiūlymų teikimą per viešąjį pirkimą, klientų paskirstymą bei neteisėtą keitimąsi neskelbtina komercine informacija apie šių gaminių tiekimą.
<…>
Remiantis Komisijos gauta informacija, šie susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai <...>, kurie pradėti įgyvendinti vėliausiai nuo 2001 m., egzistuoja iki šiol. <...> Gali būti, kad jie yra pasaulinio masto.
Jei paaiškės, kad šie teiginiai pagrįsti, pirma aprašyti susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai yra labai sunkūs [EB] 81 straipsnio pažeidimai.
Kad Komisija galėtų patikrinti visus faktus, susijusius su preziumuojamais susitarimais ir suderintais veiksmais, ir aplinkybes, kuriomis tai vyko, būtina atlikti patikrinimus pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnį.
<…>“
14. Komisijos inspektoriai, lydimi Autorité de la concurrence (Prancūzijos konkurencijos institucijos) atstovų, vykdė nurodytą patikrinimą Nexans France patalpose laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 28 d. iki 2009 m. sausio 30 d. ir 2009 m. vasario 3 d. Po to, kai buvo iš anksto pranešta apie šį sprendimą atlikti patikrinimą, Komisijos inspektoriai patikrino dokumentus ir padarė daugelio dokumentų kopijas ir apklausė Nexans France darbuotojus, siekdami gauti išsamius paaiškinimus apie konkrečius komercinius dokumentus.
B – Procesas pirmosios instancijos teisme
15. Dėl sprendimo atlikti patikrinimą ir dviejų Komisijos inspektorių veiksmų, atliktų vykdant patikrinimą, Nexans ir Nexans France kreipėsi į Bendrąjį Teismą su ieškiniu dėl panaikinimo.
16. Išnagrinėjęs ieškinį Bendrasis Teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendime pripažino(4), kad sprendimą atlikti patikrinimą reikia panaikinti tiek, kiek jis susijęs su kitais nei aukštos įtampos povandeniniais ir požeminiais elektros kabeliais ir su šiais kitais kabeliais susijusia įranga. Likusią ieškinio dalį Bendrasis Teismas atmetė(5).
17. Nexans ir Nexans France buvo nurodyta padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę Komisijos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Komisija buvo įpareigota padengti kitą pusę savo bylinėjimosi išlaidų(6).
IV – Procesas Teisingumo Teisme
18. 2013 m. sausio 24 d. dokumentu Nexans ir Nexans France (toliau – apeliantės) kartu pateikė nagrinėjamą apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo. Šis apeliacinis skundas pateiktas, pirma, dėl tos skundžiamo sprendimo dalies, kuria Bendrasis Teismas netenkino šių dviejų bendrovių ieškinio dėl panaikinimo tiek, kiek tai susiję su sprendimo atlikti patikrinimą geografine apimtimi, ir, antra, dėl Bendrojo Teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų.
19. Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo atmesta ieškovių pirmojo ieškinio pagrindo antra dalis, pagal kurią teigiama, kad sprendimo atlikti patikrinimą geografinė apimtis yra per didelė ir nepakankamai tiksli;
– remiantis Teisingumo Teismo turima informacija, panaikinti sprendimą atlikti patikrinimą tiek, kiek jo geografinė apimtis yra per didelė, nepakankamai pagrįsta ir nepakankamai tiksli, arba, kaip alternatyva, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo teisės klausimų vertinimą;
– panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo nuspręsta, kad Nexans padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę Komisijos Bendrajame Teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, ir priteisti iš Komisijos Nexans per procesą Bendrajame Teisme patirtų išlaidų sumą, kuri, Teisingumo Teismo manymu, yra tinkama;
– priteisti iš Komisijos visas Nexans bylinėjimosi išlaidas, patirtas per šį procesą.
20. Komisija savo ruožtu prašo:
– atmesti apeliacinį skundą;
– priteisti iš apeliančių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Teisingumo Teisme apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka; 2014 m. vasario 26 d. taip pat surengtas teismo posėdis.
V – Apeliacinio skundo pagrindų vertinimas
22. Savo apeliaciniame skunde Nexans ir Nexans France jau nebekelia visų klausimų, kurie buvo proceso pirmosios instancijos teisme dalykas. Atvirkščiai, teisinis apeliacinio proceso ginčas apsiriboja geografine sprendimo atlikti patikrinimą apimtimi, tačiau materialusis šio sprendimo pagrindas, būtent su tariamais konkurencijos teisės pažeidimais susijusių produktų pobūdis, nebėra svarbus. Taip pat kiti Komisijos inspektorių veiksmai, susiję su sprendimu atlikti patikrinimą, kuriuos Nexans ir Nexans France ginčijo pirmosios instancijos teisme, jau nebėra šio proceso dalykas.
23. Apeliantės iš esmės priekaištauja Bendrajam Teismui, kad jis neteisingai nepripažino, kad sprendimą atlikti patikrinimą reikia panaikinti dėl jo geografinės apimties (pirmasis apeliacinio skundo pagrindas). Be to, jos tvirtina, kad Bendrojo Teismo sprendimas dėl pirmoje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstas (antrasis apeliacinio skundo pagrindas).
A – Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: sprendimui atlikti patikrinimą taikomi reikalavimai ir jo teisminė kontrolė atsižvelgiant į geografinę apimtį
24. Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas, kurį sudaro dvi dalys, susijęs su skundžiamo sprendimo 95–100 punktais. Pirma, apeliantės teigia, kad nurodant sprendimo atlikti patikrinimą geografinę apimtį buvo pažeistas motyvavimo reikalavimas (šiuo klausimu žr. 1 dalį). Antra, jos tvirtina, kad Bendrasis Teismas nepakankamai vertino, ar Komisija turėjo pakankamą pagrindą įtarti konkurencijos pažeidimą, kuris „gali būti pasaulinio masto“. (žr. 2 dalį).
1. Reikalavimas motyvuoti (pirmojo apeliacinio skundo pagrindo pirma dalis)
25. Pirmojo apeliacinio skundo pagrindo pirmoje dalyje apeliantės Bendrajam Teismui priekaištauja, kad, pirma, jo paties sprendimas nepakankamai motyvuotas tiek, kiek tai susiję su sprendimo atlikti patikrinimą geografine apimtimi (šiuo klausimu žr. 1 dalies a punktą), ir, antra, Komisijos sprendimo atlikti patikrinimą motyvavimui jis taiko per mažus reikalavimus (šiuo klausimu žr. 1 dalies b punktą).
26. Nors šių dviejų aspektų tarpusavio ryšys neišvengiamas, tačiau jie susiję su skirtingomis teisės problemomis, pirmuoju atveju – tai kaltinimas, kad Bendrasis Teismas padarė formalią klaidą, o antruoju atveju – kaltinimas, kad Bendrasis Teismas padarė materialinės teisės klaidą, ir todėl jie turi būti nagrinėjami atskirai. Bet kuriuo atveju galima teisės klaida, padaryta vertinant sprendimo atlikti patikrinimą motyvavimą, dar nereiškia, kad Bendrasis Teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą, ir atvirkščiai.
a) Dėl tariamos motyvų stokos Bendrojo Teismo sprendime (pirmasis kaltinimas)
27. Visų pirma, apeliantės pažymi, kad skundžiamo sprendimo motyvuose tinkamai nepaaiškinama, kuo remdamasis Bendrasis Teismas daro išvadą, kad Komisija, nurodydama, kad įtariami susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai „gali būti pasaulinio masto“, pakankamai išsamiai apibrėžė įtariamo kartelio geografinę apimtį.
28. Pareiga tinkamai motyvuoti pirmosios instancijos teismo sprendimus matyti iš Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnio, nagrinėjamo kartu su 53 straipsnio 1 dalimi, ir iš Bendrojo Teismo procedūros reglamento 81 straipsnio.
29. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką pareiga motyvuoti nereiškia, kad Bendrasis Teismas turi išsamiai atsakyti į visus bylos šalių pateiktus argumentus; vadinasi, motyvavimas gali būti numanomas, jeigu juo remdamiesi suinteresuotieji asmenys gali suprasti priežastis, dėl kurių Bendrasis Teismas nesutiko su jų argumentais, o Teisingumo Teismas – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti kontrolę(7). Iš esmės svarbiausia, kad Bendrasis Teismas tinkamai išnagrinėtų visus bylos šalių reikalavimus ir visus jų nurodytus teisės pažeidimus, susijusius su ginčijamu skundžiamos Sąjungos institucijos teisės aktu(8).
30. Reikia pripažinti, kad skundžiamame sprendime argumentai dėl Komisijos tiriamų galimų konkurencijos teisės pažeidimų geografinės apimties išdėstyti palyginti glaustai, nes Bendrasis Teismas šio klausimo turinio vertinimui skyrė ne daugiau kaip tris punktus(9).
31. Vis dėlto reikia prisiminti, kad savo argumentuose per procesą pirmosios instancijos teisme Nexans ir Nexans France taip pat neakcentavo klausimo, ar susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai „gali būti pasaulinio masto“(10). Pagrindinis jų dėmesys pirmosios instancijos teisme buvo skirtas ne geografinės apimties klausimui, o materialiam Komisijos sprendimo atlikti patikrinimą pagrindui, taigi produktams, kuriems taikomas patikrinimas. Per procesą Bendrajame Teisme pagrindiniai apeliančių argumentai buvo susiję būtent su jais.
32. Kad motyvuodamas savo sprendimą Bendrasis Teismas vadovavosi panašiais prioritetais, apeliantės vargu ar gali jam pagrįstai priekaištauti per procesą Teisingumo Teisme.
33. Tačiau galiausiai nulemia tai, ar nepaisydamas samprotavimų glaustumo Bendrasis Teismas pakankamai išnagrinėjo Nexans ir Nexans France argumentus dėl per plačios tariamų konkurencijos teisės pažeidimų geografinės apimties ir ar iš sprendimo motyvų galima nustatyti, kodėl Bendrasis Teismas šiuos argumentus atmetė.
34. Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas aiškiai nagrinėja šią problematiką. Jis pripažįsta, kad nurodydama, jog įtariami susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai „gali būti pasaulinio masto“, Komisija „išsamiai aprašė įtariamo kartelio veiklos sritį“. Todėl Bendrasis Teismas daro išvadą, „kad sprendimas atlikti patikrinimą tiek, kiek jis susijęs su Komisijos įtariamų galimų konkurencijos teisės pažeidimų geografine sritimi, laikytinas pakankamai tiksliu“(11).
35. Be to, Bendrasis Teismas papildomai nagrinėja Nexans ir Nexans France argumentus, kad Komisija neturėjo teisės į savo patikrinimą įtraukti dokumentų, susijusių su konkrečios vietos geografinėmis rinkomis, kurios nepriklauso vidaus rinkai, ir ji nenurodė, kodėl tikrinamos įmonės veiksmai šiose rinkose gali iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje(12). Bendrasis Teismas mano, kad Komisija negali atlikti patikrinimo įmonės patalpose, jei įtaria, kad egzistuoja susitarimas arba suderinti veiksmai, kurie daro poveikį išimtinai vienoje ar keliose rinkose, kurios nepriklauso vidaus rinkai. Tačiau, Bendrojo Teismo manymu, niekas netrukdo Komisijai nagrinėti su šiomis rinkomis susijusių dokumentų, siekiant nustatyti veiksmus, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje(13).
36. Vadinasi, skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstė savo požiūrį į Nexans ir Nexans France argumentus dėl įtariamo konkurencijos teisės pažeidimo geografinės apimties ir paaiškino, nors ir glaustai, kodėl jis šiuos argumentus atmetė.
37. Gali būti, kad dėl turinio apeliantės laikosi kitos nuomonės nei Bendrasis Teismas. Tačiau vien tai nereiškia, kad skundžiamas sprendimas motyvuotas nepakankamai, geriausiu atveju tai gali reikšti, kad motyvuojamoji dalis turi turinio trūkumų(14).
38. Taigi apibendrinant galima daryti išvadą, kad tariamos motyvavimo stokos skundžiamame sprendime nėra. Pirmąjį apeliančių kaltinimą, nurodytą pirmojo apeliacinio skundo pagrindo pirmoje dalyje, reikia atmesti.
39. Ar Bendrojo Teismo samprotavimai, susiję su įtariamų konkurencijos teisės pažeidimų geografine apimtimi ir atitinkamais reikalavimais motyvuoti sprendimą atlikti patikrinimą, turi turinio trūkumų, reikia nustatyti išnagrinėjus antrąjį kaltinimą.
b) Dėl reikalavimų, taikomų Komisijos sprendimo atlikti patikrinimą motyvavimui (antrasis kaltinimas)
40. Antra, apeliantės priekaištauja, kad Komisijos sprendimo atlikti patikrinimą motyvavimui Bendrasis Teismas taikė negriežtus reikalavimus ir todėl pažeidė Sąjungos teisės aktus. Jų nuomone, sprendimo atlikti patikrinimą konstatuojamojoje dalyje išdėstyti Komisijos teiginiai, kad tiriami susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai „gali būti pasaulinio masto“, yra per daug netikslūs ir dviprasmiški. Nexans ir Nexans France nuomone, sprendime atlikti patikrinimą Komisija, pirma, turėjo aiškiai apibrėžti geografiniu požiūriu svarbią rinką ir, antra, nurodyti, kiek elektros kabelių projektai, vykdomi už Europos Sąjungos ir (arba) Europos ekonominės erdvės ribų, yra svarbūs jos tyrimams šioje byloje dėl kartelio.
41. Pareiga motyvuoti Sąjungos teisės aktą matyti iš EB 253 straipsnio (dabar SESV 296 straipsnio antra pastraipa), be to, ji yra teisės į gerą administravimą dalis ir įtvirtinta taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte.
42. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką ginčijamą aktą priėmusios Sąjungos institucijos motyvai turi būti nurodyti aiškiai ir nedviprasmiškai, kad suinteresuotieji asmenys suvoktų priimtos priemonės priežastis, o kompetentingas teismas galėtų vykdyti kontrolę(15).
43. Sprendimo atlikti patikrinimą atveju Komisijai nustatytos pareigos motyvuoti turinys ir apimtis toliau patikslinami Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje. Pagal šią nuostatą tokiuose sprendimuose pirmiausia turi būti nurodytas atitinkamo patikrinimo objektas ir tikslas. Taip siekiama užkirsti kelią Komisijai imtis aklų patikrinimų neturint konkrečių įtarimų(16), t. y. taikyti praktiką, kuriai apibūdinti dažnai vartojama angliška sąvoka „fishing expeditions“(17).
44. Kaip jau ne kartą nusprendė Teisingumo Teismas, Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje nustatyta speciali pareiga motyvuoti yra esminis reikalavimas, „kuris, pirma, parodo numatomo įsikišimo į atitinkamų įmonių veiklą pagrįstumą, joms leisdamas suprasti pareigos bendradarbiauti apimtį, ir, antra, apsaugo jų teisę į gynybą“(18).
45. Ar tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas galėjo Komisijos nuorodą, kad įtariami konkurencijos teisės pažeidimai „gali būti pasaulinio masto“, vertinti kaip pakankamą patikrinimo objekto ir tikslo apibrėžimą? Ar, atvirkščiai, Bendrasis Teismas privalėjo pareikalauti konkretesnių duomenų apie geografiniu požiūriu svarbią rinką ir dokumentų, susijusių su elektros kabelių projektais už Europos Sąjungos ir (arba) Europos ekonominės erdvės ribų, svarbą? Tai ir yra pagrindiniai klausimai, dėl kurių nesutaria šio apeliacinio proceso šalys.
i) Dėl geografiniu požiūriu svarbios rinkos
46. Pirmiausia apeliantės tvirtina, kad Bendrasis Teismas turėjo nurodyti, jog Komisija nepateikė konkrečių duomenų apie geografinę atliekamų tyrimų dimensiją. Jų nuomone, sprendime atlikti patikrinimą turėjo būti aiškiai nurodyta, ar geografiniu požiūriu svarbi rinka apima Europos Sąjungą ir (arba) Europos ekonominę erdvę.
47. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes – visų pirma į teisės akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį, adresatų ir kitų asmenų, su kuriais teisės aktas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Motyvuose nebūtina nurodyti visas susijusias faktines ir teisines aplinkybes, nes klausimas, ar teisės akto motyvavimas atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į kontekstą bei į atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą(19).
48. Ypač be įspėjimo atliekamų patikrinimų atveju reikia prisiminti, kad paprastai jie vykdomi labai ankstyvoje stadijoje – dažniausiai jau per išankstinį bylos dėl kartelio tyrimą. Šiuo laiko momentu, taip pat atsižvelgiant į teisėtą įmonių interesą pasinaudoti teise į gynybą, negalima tikėtis, kad Komisija jau savo sprendime atlikti patikrinimą pateiks tikslius teisinius vertinimus. Taip jau yra, kad minėtoje proceso stadijoje Komisija negali pateikti specifinio teisinio vertinimo, nes jai dar trūksta reikalingos informacijos ir ji turi patikrinti pirminio įtarimo pagrįstumą ir veiklos apimtį(20). Į tai reikia atsižvelgti vertinant teisinius reikalavimus, taikomus sprendimo atlikti patikrinimą motyvavimui(21).
49. Todėl, kaip ne kartą pripažino Teisingumo Teismas, duomenys, pateikti sprendime atlikti patikrinimą, nebūtinai turi tiksliai apibrėžti svarbią rinką, tiksliai teisiškai kvalifikuoti įtariamus pažeidimus ar nurodyti laikotarpį, kuriuo padaryti minėti pažeidimai(22).
50. Priešinga išvada neaiškėja ir iš Bendrojo Teismo sprendimo France Télécom / Komisija, kuriuo kaip svarbiu remiasi apeliantės. To sprendimo vienoje vietoje šiek tiek dviprasmiškai nurodyta, kad Komisija privalo „nurodyti numanomą atitinkamą rinką“(23). Tačiau įdėmiai perskaičius sprendimą matyti, kad Bendrasis Teismas sprendimo atlikti patikrinimą motyvavimui jokiu būdu nekelia didesnių reikalavimų nei tie, kurie nustatyti nusistovėjusioje Teisingumo Teismo praktikoje. Kaip pirmesniame minėto sprendimo punkte paaiškina pats Bendrasis Teismas, Komisija neprivalo „tiksliai apibrėžti atitinkamos rinkos“(24).
51. Tokiomis aplinkybėmis apeliančių priekaištas, kad nagrinėjamu atveju sprendime atlikti patikrinimą turėjo būti aiškiai nurodyta, kad geografiniu požiūriu Komisijos tyrimų objektas apima Europos Sąjungą ir (arba) Europos ekonominės erdvę, yra nepagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, kad sprendimas atlikti patikrinimą priimtas ankstyvoje stadijoje, Bendrasis Teismas netgi negalėjo ir neturėjo reikalauti, kad Komisija geografiniu požiūriu taip tiksliai apibrėžtų svarbią rinką.
52. Vis dėlto savo sprendime atlikti patikrinimą Komisija visada privalo kuo tiksliau nurodyti, ko bus ieškoma ir kokius punktus apims atliekamas patikrinimas(25). Kitaip tariant, iš sprendimo atlikti patikrinimą motyvų turi būti aišku, kokias prielaidas Komisija ketina patikrinti(26). Taigi ne tiek svarbu kuo tiksliau apibrėžti atitinkamą rinką, svarbiau pateikti tokį Komisijos įtariamų konkurencijos teisės pažeidimų aprašymą, kuris būtų suprantamas suinteresuotosioms įmonėms.
53. Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas dėl patikrinimo atitinka šiuos reikalavimus. Minėto sprendimo konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodo, kad jos patikrinimas apims „susitarimus ir (arba) suderintus veiksmus“, kurie „gali būti pasaulinio masto“ ir „susiję su elektros kabelių ir su jais susijusios įrangos tiekimu“. Taigi įtarimai, kuriais remiasi Komisija, išdėstyti pakankamai aiškiai ir suprantamai.
54. Komisija, pateikdama nuorodą dėl „pasaulinio masto“, pirmiausia aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžia tiriamų galimų konkurencijos teisės pažeidimų geografinę dimensiją. Nėra pagrindo nesutikti, kad ši nuoroda dėl „pasaulinio masto“ apima taip pat Europos vidaus rinką.
55. Vien dėl to, kad Komisija šią savo formuluotę susilpnina žodžių junginiu „gali būti“, ji netapo neaiškesnė, atvirkščiai, toks formuluotės papildymas natūraliai atspindi preliminarų Komisijos vertinimą, nes tuo laiko momentu Komisija neišvengiamai rėmėsi tik pirminiais įtarimais ir dar negalėjo remtis išsamiai ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis ir proceso dalyvių argumentais.
56. Taigi Nexans ir Nexans France galėjo nesunkiai suprasti, kokiu įtarimu grindžiamas Komisijos nurodymas atlikti patikrinimą be įspėjimo, ir galėjo parengti atitinkamą gynybos strategiją ir suvokti savo pareigą bendradarbiauti.
57. Vadinasi, apeliančių argumentą, kad Bendrasis Teismas neteisingai vertino reikalavimus motyvuoti sprendimą tiek, kiek tai susiję su geografiniu požiūriu svarbios rinkos nurodymu, reikia atmesti.
ii) Dėl dokumentų, susijusių su elektros kabelių projektais ne Europos vidaus rinkoje, svarbos
58. Dar reikia patikrinti antrąjį apeliantės kaltinimą, kad Bendrasis Teismas turėjo pareikalauti sprendimo atlikti patikrinimą motyvuose nurodyti konkretesnius duomenis apie dokumentus, kuriuos tikrins inspektoriai. Pirmiausia Nexans ir Nexans France mano, kad Komisija privalėjo motyvuoti, kodėl tyrimui yra svarbūs ir inspektoriams turėjo būti pateikti dokumentai, susiję su elektros kabelių projektais ne Europos Sąjungoje ir (arba) ne Europos ekonominėje erdvėje.
59. Be abejonės, iš reikalavimo apsaugoti įmones nuo neproporcingų ar net savavališkų veiksmų(27) įmonės patalpose ir reikalavimo užtikrinti jų teisę į gynybą matyti, kad motyvuodama sprendimą dėl patikrinimo Komisija privalo ne tik kuo tiksliau apibrėžti, ko bus ieškoma ir kokius punktus apims patikrinimas, bet ir konkrečiai nurodyti, kokius įgaliojimus kiekvienu konkrečiu atveju turi Sąjungos kontrolieriai(28).
60. Tačiau, mano nuomone, tai nereiškia, kad Komisija savo sprendime atlikti patikrinimą dėl visa ko turi išsamiai nurodyti, su kokio pobūdžio dokumentais inspektoriams susipažinti leidžiama ir su kokio neleidžiama. Prielaidos dėl pareigos pateikti tokio pobūdžio samprotavimus motyvuojant sprendimą atlikti patikrinimą negalima daryti dėl dviejų priežasčių.
61. Pirma, pagal nusistovėjusią teismo praktiką Komisija, susipažindama su dokumentais per patikrinimą be įspėjimo, neprivalo apsiriboti tik tais dokumentais, kuriuos ji tiksliai nurodė iš anksto. Juk dėl tokio apribojimo jai suteikta teisė susipažinti su tokiais dokumentais arba aktais netektų prasmės. Atvirkščiai, ši Komisijos teisė apima teisę atlikti patikrinimą be įspėjimo ir ypač įgaliojimą ieškoti kitų informacijos šaltinių, kurie dar nežinomi arba išsamiai nenurodyti(29). Priešingai, nei teigia apeliantės, tokių dokumentų paieškos negalima atidėti vėlesniam laikui, taip pat neįmanoma šių dokumentų gauti vėliau pasinaudojus Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnyje numatytu prašymu pateikti informaciją, nes bylose dėl kartelių visada yra galimybė, kad suinteresuotosios įmonės pašalins kaltę įrodančius dokumentus, kai tik atsigaus nuo netikėtumo efekto, kurį sukėlė patikrinimas be įspėjimo.
62. Antra, savaime suprantama, kad Komisija, atlikdama patikrinimą be įspėjimo, gali ieškoti tik tų dokumentų, kurie tam tikra prasme svarbūs vykdant atitinkamą procedūrą pagal EB 81 arba 82 straipsnius (dabar SESV 101 arba 102 straipsniai), ir su jais susipažinti. Juk Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta teisė atlikti patikrinimus turi padėti įgyvendinti Komisijos uždavinį – apsaugoti konkurenciją nuo iškraipymų vidaus rinkoje ir taikyti sankcijas už visus vidaus rinkos konkurencijos teisės pažeidimus(30). Kad Komisijos inspektorių įgaliojimai apribojami atsižvelgiant į atitinkamą tyrimų objektą, aiškėja jau iš kiekvieno patikrinimo, atliekamo tiriant bylą dėl kartelio, teisinio konteksto, todėl to nereikia aiškiai nurodyti sprendimo atlikti patikrinimą motyvuose. Bet kuriuo atveju tokie samprotavimai, išdėstyti sprendime atlikti patikrinimą, būtų vien deklaratyvaus pobūdžio.
63. Atrodo, galiausiai apeliantės teigia, kad Komisijos teisė atlikti patikrinimą iš principo neapima teisės susipažinti su dokumentais, susijusiais su projektais ne Europos Sąjungoje ir (arba) ne Europos ekonominėje erdvėje, ir todėl tada, kai Komisija išimties tvarka nurodo atlikti tokių dokumentų patikrinimą, reikia motyvuoti papildomai.
64. Tačiau atidžiau pažvelgus matyti, kad šiam argumentui negalima pritarti. Jei pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalį Komisija neturi kompetencijos tikrinti tokius dokumentus, trūkstamos kompetencijos ji neįgis ir tada, kai savo sprendime atlikti patikrinimą nurodys atitinkamai suformuluotus motyvus. Tačiau, jei Komisijos kompetencija atlikti patikrinimą apima taip pat minėtus dokumentus, sprendime atlikti patikrinimą ji neprivalo atskirai motyvuoti, kodėl Komisijos inspektoriai turi teisę susipažinti su tokiais dokumentais. Tiek vienu, tiek ir kitu atveju iš esmės svarbi ne pati motyvavimo problema.
65. Esant situacijai, kokia nagrinėjama, kai Komisija būtent siekia atskleisti pasauliniu mastu veikiantį kartelį, ji jokiu būdu neprivalo apsiriboti tik su dokumentų, susijusių su elektros kabelių projektais Europos Sąjungoje ir (arba) Europos ekonominėje erdvėje, tikrinimu. Atsižvelgiant į pirminius įtarimus dėl tokio kartelio egzistavimo, nagrinėjamu atveju Komisijai tikrai galima savo dėmesį sutelkti taip pat į elektros kabelių projektus trečiosiose valstybėse. Juk akivaizdu, kad iš dokumentų, susijusių su tokiais projektais, gali paaiškėti informacija apie kartelio veikimą taip pat tada, kai patys minėti projektai poveikio vidaus rinkai nedaro. Pavyzdžiui, jei iš dokumentų apie projektą, vykdomą ne Europos Sąjungoje ir (arba) ne Europos ekonominėje erdvėje, matyti, kad kartelio dalyviai pasiskirstė rinkas pasaulyje ir atitinkamai nekonkuruoja savo kilmės valstybės rinkoje (vadinamasis „stay-at-home agreement“), tai tikrai laikytina įrodymu, kad kartelis gali daryti neigiamą poveikį veiksmingai konkurencijai vidaus rinkoje.
66. Gali būti, kad pasauliniu mastu veikiančių kartelių atveju kaip tik tarp dokumentų, susijusių su konkrečiais suinteresuotųjų įmonių veiksmais ne Europoje, galima rasti ieškomą „rūkstantį koltą“, taigi dokumentą, kuriame išdėstytas šių įmonių antikonkurencinių susitarimų dėl visų jų projektų pasauliniu mastu turinys, įskaitant ir jų planuojamus veiksmus Europos vidaus rinkoje. Būtų neprotinga teigti, kad Komisija negali šio įrodymo įtraukti į bylos medžiagą. Vadinasi, Komisija, atlikdama patikrinimą be įspėjimo, gali ieškoti būtent tokio įrodymo taip pat dokumentuose apie projektus ne Europoje, kurie susiję su produktais, patenkančiais į tariamą kartelį. Atsakydamas į mano klausimą per teismo posėdį tai pripažino ir apeliančių atstovas.
67. Beje, kad Komisija taip pat nagrinėjamu atveju ieškojo minėtų įrodymų dėl globalaus rinkų pasiskirstymo įtariamo kartelio viduje, tikrai nurodyta ir sprendimo atlikti patikrinimą motyvuose, nes ten kalbama apie įtarimą dėl „klientų paskirstymo“ suinteresuotiesiems asmenims sudarant antikonkurencinius susitarimus ir (arba) atliekant suderintus veiksmus, kurie elektros kabelių rinkoje „gali būti pasaulinio masto“. Be to, iš sprendimo atlikti patikrinimą konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija ketina patikrinti „visus faktus, susijusius su preziumuojamais susitarimais ir suderintais veiksmais, ir aplinkybes, kuriomis tai vyko“.
68. Todėl, įvertinus visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, mano nuomone, Nexans ir Nexans France kaltinimas, kad Bendrasis Teismas privalėjo pareikalauti šiuo klausimu išsamiau motyvuoti sprendimą atlikti patikrinimą, yra visiškai nelogiškas.
69. Priešingai, nei teigia apeliantės, tokio pobūdžio tyrimas taip pat neprieštarauja tarptautinės teisės aktams(31). Pirmiausia negalima teigti, kad buvo pažeistas teritoriškumo principas. Juk įmonių patalpos, kuriose Komisija atliko kratą, ir Komisijos tikrinti dokumentai yra Europos Sąjungos teritorijoje.
70. Nors pagal teritoriškumo principą Komisija turi apsiriboti tik tų neteisėtų veiksmų tyrimu, kurie, atsižvelgiant į galimas jų pasekmes, gali daryti neigiamą poveikį konkurencijai vidaus rinkoje(32), tačiau tai nereiškia, kad atlikdama patikrinimą ji privalo apsiriboti tik dokumentais, susijusiais su kartelio dalyvių projektais Europos Sąjungoje arba Europos ekonominėje erdvėje.
71. Kaip jau minėta, būtent antikonkurencinių veiksmų, galinčių turėti neigiamą poveikį konkurencijai vidaus rinkoje, buvimas gali paaiškėti taip pat iš komercinių dokumentų, susijusių su vietiniais produktais trečiosiose valstybėse, pavyzdžiui, kai tokie dokumentai atskleidžia, jog egzistuoja pasauliniu mastu veikiantis kartelis, arba kai dėl nagrinėjamų produktų ryšio su veiksmais Sąjungos viduje savo ruožtu gali būti daromas poveikis vidaus rinkai. Pagal tarptautinės teisės aktus tokio ryšio su vidaus rinka pakanka, kad išankstinio tyrimo stadijoje būtų galima pateisinti Komisijos veiksmus, susijusius su nagrinėjamais dokumentais.
72. Todėl Bendrasis Teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad niekas netrukdo Komisijai nagrinėti dokumentų, susijusių su rinkomis, esančiomis už Europos ribų, kad „nustatytų veiksmus, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos bendrojoje rinkoje trukdymas, ribojimas arba iškraipymas“(33).
c) Tarpinė išvada
73. Taigi apibendrinant darytina išvada, kad pirmojo apeliacinio skundo pagrindo pirma dalis yra nepagrįsta.
2. Dėl įtarimų, kuriais grindžiamas sprendimas atlikti patikrinimą, teisminės kontrolės (pirmojo apeliacinio skundo pagrindo antra dalis)
74. Savo pirmojo apeliacinio skundo antra dalimi Nexans ir Nexans France priekaištauja, kad Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisės aktus, nes nevertino, ar Komisija turėjo tinkamą pagrindą daryti prielaidas dėl konkurencijos teisės pasaulinio masto pažeidimo.
a) Priimtinumas
75. Visų pirma, kyla klausimas, ar pirmojo apeliacinio skundo pagrindo antroje dalyje pateiktas kaltinimas iš viso yra priimtinas. Reikia išnagrinėti, ar apeliantės, per procesą Teisingumo Teisme kritikuodamos teisminės sprendimo atlikti patikrinimą kontrolės intensyvumą, remiasi visiškai nauju ir pirmoje instancijoje dar nenurodytu pagrindu, susijusiu su prielaida dėl teisės pažeidimo. Jei taip yra, šią pirmojo apeliacinio skundo pagrindo dalį ex officio reikia atmesti kaip nepriimtiną, nesvarbu, kad nė viena šalis per procesą Teisingumo Teisme šio aspekto nenurodė(34).
76. Juk pagal nusistovėjusią teismo praktiką leidimas šaliai Teisingumo Teisme pirmą kartą pasiremti pagrindu, kuris nebuvo pateiktas Bendrajame Teisme, reikštų leidimą jai pateikti Teisingumo Teismui nagrinėti platesnės apimties ginčą nei tas, kurį nagrinėjo Bendrasis Teismas. Tačiau nagrinėdamas apeliacinį skundą Teisingumo Teismas paprastai įgaliotas tik įvertinti, kaip Bendrasis Teismas išnagrinėjo jam pateiktus pagrindus(35).
77. Atitinkamai Teisingumo Teismo procedūros reglamento 127 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjamoje kartu su 190 straipsnio 1 dalimi, taip pat nurodyta, kad vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos jau vykstant procesui.
78. Pirmoje instancijoje Nexans ir Nexans France tyrimo objekto geografinės apimties problemą kėlė tik dėl sprendimo atlikti patikrinimą motyvavimo, taigi dėl formalios Komisijos klaidos(36). Iš esmės jos kritikavo Komisijos nuorodą, kad įtariamas konkurencijos teisės pažeidimas „gali būti pasaulinio masto“, nes ji suformuluota neaiškiai ir neatskleidžia tikslios patikrinimo apimties ir tikslios jų pareigos bendradarbiauti aprėpties(37). Be to, sprendime dėl patikrinimo nėra konkrečių duomenų apie tai, dėl kurių rinkų buvo sudaryti antikonkurenciniai susitarimai už Sąjungos vidaus rinkos ribų ir kaip jie galėjo turėti poveikį vidaus rinkai(38).
79. Tačiau savo argumentuose, pateiktuose Bendrajam Teismui, Nexans ir Nexans France nė karto nesuabejojo dėl to, ar buvo pakankamas materialusis pagrindas įtarti, kad padarytas pasaulinio masto konkurencijos teisės pažeidimas. Taip pat, atsakydamos į papildomą rašytinį Teisingumo Teismo klausimą, jos negalėjo pateikti įrodymų, kad šiuo pagrindu rėmėsi pirmosios instancijos teisme. Atvirkščiai, jų atstovai per teismo posėdį turėjo pripažinti, kad pirmosios instancijos teisme Nexans ir Nexans France tokio kaltinimo nebuvo aiškiai pateikusios.
80. Be to, neįtikina ir žodžiu pateiktas apeliančių argumentas, kad bet kuriuo atveju jų pirmosios instancijos teisme nurodyti argumentai netiesiogiai apėmė ir kaltinimą, kad Komisija, galimas dalykas, neturėjo pakankamo pagrindo pareikšti įtarimą dėl pasaulinio masto konkurencijos teisės pažeidimo. Juk mažai tikėtina, kad aukšto lygio advokatai, atstovaujantys Nexans ir Nexans France nagrinėjamoje byloje, nebūtų aiškiai nurodę materialinės teisės kaltinimo, kuriuo ginčijamas sprendimo atlikti patikrinimą teisingumas iš esmės, o, atvirkščiai, jį būtų paslėpę tarp kitų argumentų, susijusių su šio sprendimo formaliu teisėtumu(39). Tai dar labiau galioja todėl, kad dėl kitų aplinkybių, t. y. dėl sprendimo atlikti patikrinimą materialiosios taikymo srities, Nexans ir Nexans France aiškiai rėmėsi būtent tokiu materialinės teisės pagrindu(40).
81. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmojo apeliacinio skundo pagrindo antroje dalyje nurodytas naujas pagrindas. Šis pagrindas nėra grindžiamas teisinėmis ar faktinėmis aplinkybėmis, kurios paaiškėjo jau vykstant procesui, ir todėl negali būti vertinamas vien kaip pirmajai instancijai pateiktų argumentų plėtojimas. Atvirkščiai, juo išplečiamas ginčo dalykas, palyginti su tuo, kuris buvo nagrinėtas per procesą pirmosios instancijos teisme, ir todėl šis pagrindas nepriimtinas.
b) Pagrįstumas
82. Toliau tik papildomai išnagrinėsiu pirmojo apeliacinio skundo pagrindo antros dalies pagrįstumą.
83. Savo argumentu Nexans ir Nexans France kritikuoja, kad Bendrasis Teismas nepatikrino, ar priimdama sprendimą atlikti patikrinimą Komisija turėjo tinkamą pagrindą daryti prielaidą dėl pasaulinio masto konkurencijos teisės pažeidimo.
84. Šį argumentą reikia atmesti.
85. Be abejonės, vėliau gali būti taikoma kiekvieno sprendimo atlikti patikrinimą teisminė kontrolė siekiant nustatyti, ar Komisija iš pradžių turėjo pakankamą pagrindą įtarti sunkų konkurencijos teisės pažeidimą, kad galėtų pagrįsti savo sprendime dėl patikrinimo nurodytas tyrimo priemones(41). Iš principo tokios ex post teisminės kontrolės pakanka, kad būtų tinkamai užtikrinta suinteresuotųjų įmonių pagrindinių teisių apsauga(42).
86. Kad Komisija konkrečią informaciją, kuri, jos manymu, pateisina sprendimą atlikti kratą suinteresuotosios įmonės patalpose(43), privalo atskleisti tik per procesą kompetentingame teisme, bet ne jau savo sprendimo atlikti patikrinimą motyvuose, atitinka vėliau vykdomos teisminės kontrolės esmę(44).
87. Be to, bylų dėl kartelių procesai Sąjungos teismuose vyksta pagal įrodymų pateikimo principą(45). Kadangi pirmosios instancijos teisme Nexans ir Nexans France nekėlė klausimo, ar Komisija iš pradžių turėjo tinkamą pagrindą įtarti pasaulinio masto konkurencijos teisės pažeidimą(46), Bendrasis Teismas neturėjo progos išnagrinėti šio klausimo. Bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas, remdamasis neaiškia Nexans ir Nexans France nuoroda, kad pavieniai ne Europos rinkoje vykdomi elektros kabelių projektai yra vien vietinio pobūdžio, negalėjo iš esmės suabejoti pakankamo pagrindo buvimu ir savo iniciatyva pradėti tirti tariamo kartelio kaip pasaulinio masto pažeidimo pobūdį.
88. Kitaip, nei teigia apeliantės, nieko nekeičia ir ta aplinkybė, kad veiksmais, kurie atliekami per patikrinimą be įspėjimo, labai kišamasi į įmonės patalpų klausimus, taigi ir į įmonių pagrindinių teisių apsaugos sritį. Juk Nexans ir Nexans France atstovavo aukštos kvalifikacijos advokatai, kurie, tikėtina, Bendrajam Teismui nurodė visus reikalingus argumentus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas bet kuriuo atveju turi tirti įrodymus savo iniciatyva tik tada, kai jis priima sprendimą neišklausęs kitos šalies(47) arba kai yra rimtų priežasčių manyti, kad patikrinimas iš anksto nepranešus atliekamas ir (arba) atliktas neteisėtai. Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nė vienos iš minėtų situacijų.
89. Galiausiai reikia pažymėti, kad procesas Teisingumo Teisme taip pat patvirtino, kad nagrinėjamu atveju Komisija turėjo tinkamą pagrindą pareikšti pirminius įtarimus dėl pasaulinio masto konkurencijos teisės pažeidimo. Kaip savo atsiliepime į apeliacinį skundą neginčijamai nurodė ir pateikta citata pagrindė Komisija, priimdama sprendimą atlikti patikrinimą ji turėjo prašymą dėl atleidimo nuo baudų pateikusio asmens žodinius pareiškimus, iš kurių matyti konkrečios nuorodos, kad egzistuoja pasauliniu mastu veikiantis kartelis, kurio nariai, be kita ko, yra pasiskirstę rinkas ir apsiriboja atitinkama savo kilmės valstybės rinka(48). Be to, Komisija galėjo remtis savo konkrečia neseniai sukaupta patirtimi, susijusia su neteisėta kitų kartelių veikla, kurioje iš dalies dalyvavo tos pačios įmonės.
90. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija, be įspėjimo atlikdama patikrinimą, turėjo teisę ieškoti įrodymų dėl tokio pasaulinio masto kartelio egzistavimo ir veikimo(49).
c) Tarpinė išvada
91. Taigi apibendrinant darytina išvada, kad pirmojo apeliacinio skundo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepriimtiną ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą. Vadinasi, reikia atmesti visą pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą.
B – Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: bylinėjimosi išlaidos Bendrajame Teisme
92. Galiausiai savo antruoju apeliacinio skundo pagrindu, pateiktu dėl skundžiamo sprendimo 138 ir 139 punktų, apeliantės tvirtina, kad Bendrojo Teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų per procesą pirmosios instancijos teisme, yra „akivaizdžiai nelogiškas“.
93. Pagal Teisingumo Teismo Statuto 58 straipsnio antrą pastraipą apeliacinis skundas yra nepriimtinas, kai jis paduotas vien dėl bylinėjimosi išlaidų Bendrajame Teisme. Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, ši nuostata aiškinama plačiai. Ji taikoma taip pat tada, kai apeliantas paduoda skundą ne tik dėl bylinėjimosi išlaidų, bet ir kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo aspektų, tačiau galiausiai visi kiti apeliacinio skundo pagrindai atmetami(50).
94. Taip yra ir nagrinėjamu atveju. Kadangi, atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta(51), apeliančių reikalavimų patenkinti negalima, jų reikalavimo, susijusio su Bendrojo Teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nagrinėti nereikia.
95. Tik dėl išsamumo pridursiu, kad priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų Bendrasis Teismas pagal jo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalies 1 punktą turi didelę diskreciją, kurios nagrinėjamu atveju jis neviršijo. Pirmoje instancijoje Nexans ir Nexans France ginčijo tris skirtingus Komisijos veiksmus dėl daugelio teisinių aspektų. Tik dėl vieno iš jų, būtent dėl sprendimo atlikti patikrinimą, jos iš dalies laimėjo. Manau, esant tokioms aplinkybėms, Bendrasis Teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad Nexans ir Nexans France padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pusę Komisijos bylinėjimosi išlaidų.
96. Todėl antrąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip nepriimtiną ir bet kuriuo atveju nepagrįstą.
VI – Bylinėjimosi išlaidos
97. Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.
98. Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 ir 2 dalis, nagrinėjamas kartu su 184 straipsnio 1 dalimi, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Jeigu byloje yra kelios pralaimėjusios šalys, Teisingumo Teismas sprendžia, kaip turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, o apeliantės pralaimėjo bylą, jos turi padengti išlaidas. Jos padengia šias išlaidas solidariai, nes kartu pateikė apeliacinį skundą(52).
VII – Išvada
99. Remdamasi išdėstytais samprotavimais, siūlau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą:
1. Atmesti apeliacinį skundą.
2. Apeliantėms priteisti solidariai atlyginti bylinėjimosi išlaidas.