TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2022 m. liepos 7 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Viešieji pirkimai – Direktyva 2014/24/ES – Taikymo sritis – 10 straipsnio h punktas – Specialios paslaugų pirkimo išimtys – Civilinės gynybos, civilinės saugos ir pavojaus prevencijos paslaugos – Ne pelno organizacijos ar asociacijos – Greitosios pagalbos paslauga, pripažinta skubios pagalbos paslauga – Savanorių asociacijos – Socialiniai kooperatyvai“
Sujungtose bylose C‑213/21 ir C‑214/21
dėl Consiglio di Stato (Valstybės Taryba, Italija) 2021 m. sausio 18 d. ir kovo 3 d. nutartimis, kurias Teisingumo Teismas gavo 2021 m. balandžio 6 d., pagal SESV 267 straipsnį pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą bylose
Italy Emergenza Cooperativa Sociale (C‑213/21 ir C‑214/21)
prieš
Azienda Sanitaria Locale Barletta-Andria-Trani (C‑213/21),
Azienda Sanitaria Provinciale di Cosenza (C‑214/21),
dalyvaujant
Regione Puglia (C‑213/21),
Confederazione Nazionale delle Miseordie d’Italia (C‑213/21),
Associazione Nazionale Pubbliche Assistenze (Organizzazione nazionale di volontariato) – ANPAS ODV (C‑213/21 ir C‑214/21),
Croce Rossa Italiana – Comitato Provinciale di Cosenza (C‑214/21),
TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas N. Jääskinen, teisėjai M. Safjan ir M. Gavalec (pranešėjas),
generalinis advokatas A. M. Collins,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Italy Emergenza Cooperativa Sociale, atstovaujamo avvocati S. Betti, C. Santuori, M. Dionigi ir P. Stallone,
– Confederazione Nazionale delle Misericordie d’Italia, atstovaujamos avvocati F. Sanchini ir P. Sanchini,
– l’Associazione Nazionale Pubbliche Assistenze (Organizzazione nazionale di volontariato) – ANPAS ODV, atstovaujamos avvocato V. Migliorini,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato F. Sclafani,
– Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos M. J. Ruiz Sánchez,
– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir J. Langer,
– Norvegijos Karalystė, atstovaujamos J. T. Kaasin ir H. Røstum,
– Europos Komisijos, atstovaujamos G. Gattinara, P. Ondrůšek ir G. Wils,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18 (OL L 94, 2014, p. 65), 10 straipsnio h punkto išaiškinimo.
2 Šie prašymai pateikti nagrinėjant du ginčus: byloje C‑213/21 – tarp Italy Emergenza Cooperativa Sociale (toliau – Italy Emergenza) ir Azienda Sanitaria Locale Barletta-Andria-Trani (Barletos-Andrijos-Tranio vietinė sveikatos priežiūros įmonė, Italija), o byloje C‑214/21 – tarp Italy Emergenza ir Azienda Sanitaria Provinciale di Cosenza (Kosencos provincijos sveikatos priežiūros įmonė, Italija); šie ginčai kilo dėl dviejų sprendimų, kuriais šios sveikatos priežiūros įmonės pradėjo atrankos procedūras, siekdamos sudaryti sutartis dėl ligonių vežimo skubos ir ypatingos skubos atvejais paslaugos teikimo su savanorių organizacijomis.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Direktyvos 2014/24 28 ir 118 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
„(28) ši direktyva neturėtų būti taikoma tam tikroms ne pelno organizacijų ar asociacijų vykdomoms skubiosios pagalbos paslaugoms, nes tų organizacijų ypatingą pobūdį būtų sunku išsaugoti, jeigu paslaugos teikėjus reikėtų pasirinkti pagal šioje direktyvoje nustatytas procedūras. Vis dėlto tokia išimtis turėtų galioti tik tose srityse, kuriose tai griežtai būtina. Todėl reikėtų aiškiai pabrėžti, kad ši išimtis neturėtų būti taikoma pacientų vežimui skirtoms greitosios pagalbos paslaugoms. Tokiomis aplinkybėmis taip pat būtina paaiškinti, kad Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (toliau – BVPŽ) grupė 601 „Sausumos transporto paslaugos“ neapima greitosios pagalbos paslaugų, kurios žymimos BVPŽ kodu 8514. Todėl reikėtų paaiškinti, kad paslaugų, kurių BVPŽ kodas yra 85143000-3 ir kurios apima tik pacientų vežimui skirtas greitosios pagalbos paslaugas, teikimui turėtų būti taikomas specialus režimas, nustatytas socialinėms ir kitoms specialioms paslaugoms (toliau – paprastesnis režimas). Todėl mišriosioms sutartims dėl bendrųjų greitosios pagalbos paslaugų teikimo taip pat būtų taikomas paprastesnis režimas, jeigu pacientų vežimui skirtų greitosios pagalbos paslaugų vertė būtų didesnė už kitų greitosios pagalbos paslaugų vertę.
<…>
(118) siekiant užtikrinti viešųjų paslaugų tęstinumą, šioje direktyvoje reikėtų numatyti, kad tam tikrų paslaugų sveikatos, socialinių ir kultūros paslaugų srityse pirkimo procedūrose galėtų dalyvauti tik organizacijos, kurių struktūra grindžiama darbuotojų nuosavybės teisėmis ar aktyviu darbuotojų dalyvavimu jų valdyme, ir esamos organizacijos, pavyzdžiui, kooperatyvai, kurie dalyvautų teikiant tas paslaugas galutiniams naudotojams. Ši nuostata taikoma tik tam tikroms sveikatos, socialinėms ir susijusioms paslaugoms, tam tikroms švietimo ir mokymo paslaugoms, bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitoms kultūros paslaugoms, sporto paslaugoms ir privatiems namų ūkiams teikiamoms paslaugoms ir nėra skirta apimti jokių išimčių, kurios kitais atvejais yra numatytos šioje direktyvoje. Toms paslaugoms turėtų būti taikomas tik paprastesnis režimas.“
4 Šios direktyvos 10 straipsnyje „Specialios išimtys paslaugų pirkimo sutarčių atveju“ numatyta:
„Ši direktyva netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl:
<…>
h) civilinės gynybos, civilinės saugos ir pavojaus prevencijos paslaugų, kurias teikia ne pelno organizacijos ar asociacijos ir kurių BVPŽ kodai yra 75250000-3, 75251000-0, 75251100-1, 75251110-4, 75251120-7, 75252000-7, 75222000-8, 98113100-9 ir 85143000-3, išskyrus pacientų vežimui skirtas greitosios pagalbos paslaugas;
<…>“
5 Minėtos direktyvos 77 straipsnio „Rezervuotos sutartys tam tikrų paslaugų atveju“ 1 ir 2 dalyse numatyta:
„1. Valstybės narės gali numatyti, kad perkančiosios organizacijos gali rezervuoti teisę organizacijoms dalyvauti viešųjų sutarčių skyrimo [sudarymo] procedūrose tik tų 74 straipsnyje nurodytų sveikatos, socialinių ir kultūros paslaugų atveju, kurių BVPŽ kodai yra 75121000-0, 75122000-7, 75123000-4, 79622000-0, 79624000-4, 79625000-1, 80110000-8, 80300000-7, 80420000-4, 80430000-7, 80511000-9, 80520000-5, 80590000-6, nuo 85000000-9 iki 85323000-9, 92500000-6, 92600000-7, 98133000-4, 98133110-8.
2. 1 dalyje nurodyta organizacija turi atitikti visas šias sąlygas:
a) jos tikslas yra vykdyti viešųjų paslaugų misiją, susijusią su 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimu;
b) pelnas reinvestuojamas siekiant organizacijos tikslo. Kai pelnas yra paskirstomas ar perskirstomas, tai turėtų būti daroma atsižvelgiant į dalyvavimo veiksnius;
c) sutartį vykdančios organizacijos valdymo ar nuosavybės teisių struktūra grindžiama darbuotojų nuosavybės teisių ar dalyvavimo principais arba reikalaujama aktyvaus darbuotojų, naudotojų ar suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir
<…>“
Italijos teisė
6 2016 m. balandžio 18 d. decreto legislativo n. 50 – Codice dei contratti pubblici (Įstatyminis dekretas Nr. 50 – Viešųjų pirkimų kodeksas), (GURI, Nr. 91, 2016 m. balandžio 19 d., paprastasis priedas) 17 straipsnio „Specialios išimtys, taikomos viešajam paslaugų pirkimui ir paslaugų koncesijai“ 1 dalyje numatyta:
„Šio kodekso nuostatos netaikomos viešojo paslaugų pirkimo sutartims ir paslaugų koncesijoms dėl:
<…>
h) civilinės gynybos, civilinės saugos ir pavojaus prevencijos paslaugų, kurias teikia ne pelno organizacijos ar asociacijos kurių BVPŽ kodai yra 75250000-3, 75251000-0, 75251100-1, 75251110-4, 75251120-7, 75252000-7, 75222000-8, 98113100-9 ir 85143000-3, išskyrus ligoniams vežti skirtas greitosios pagalbos paslaugas.
<…>“
7 2017 m. liepos 3 d. decreto legislativo n. 117 – Codice del Terzo settore (Įstatyminis dekretas Nr. 117 – Trečiojo sektoriaus kodeksas) (GURI, Nr. 179, 2017 m. rugpjūčio 2 d., paprastasis priedas, toliau – Įstatyminis dekretas Nr. 117/2017) 4 straipsnio „Trečiojo sektoriaus subjektai“ 1 dalyje nustatyta:
„Trečiojo sektoriaus subjektai yra savanorių asociacijos, socialinę pažangą skatinančios asociacijos, filantropijos subjektai, socialinės įmonės, įskaitant socialinius kooperatyvus, <…> ir kiti privatūs subjektai (išskyrus bendroves), įsteigti nesiekiant pelno, pilietinių, solidarumo ir visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimui, kaip išimtinę ar pagrindinę veiklą vykdantys vienos ar kelių rūšių visuotinės svarbos veiklą arba neatlygintinai teikiantys lėšas, turtą, paslaugas ar savitarpio pagalbą, gaminantys prekes ar teikiantys paslaugas arba jomis besikeičiantys, įregistruoti Italijos bendrajame trečiojo sektoriaus registre.“
8 Įstatyminio dekreto Nr. 117/2017 57 straipsnyje „Ligonių vežimo ypatingos skubos ir skubos atvejais paslauga“ nustatyta:
„1. Ligonių vežimo ypatingos skubos ir skubos atvejais paslaugas pirmenybės tvarka sudarius susitarimus gali teikti savanorišką veiklą vykdančios organizacijos, kurios yra ne trumpiau kaip šešis mėnesius įregistruotos Italijos bendrajame trečiojo sektoriaus registre, priklauso 41 straipsnio 2 dalyje nurodytam asociacijų tinklui ir yra patvirtintos pagal taikytinus regioninius teisės aktus, jeigu dėl paslaugos ypatumo tiesiogiai sudarant sutartis yra užtikrinamas visuotinės svarbos paslaugų teikimas pagal sistemą, kuria veiksmingai siekiama socialinių ir solidarumo tikslų, užtikrinant ekonominį veiksmingumą ir tinkamumą bei laikantis skaidrumo ir nediskriminavimo principų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms paslaugų teikimo sutartims taikomos 56 straipsnio 2, 3, 3a ir 4 dalių nuostatos.“
9 Codice civile (Civilinis kodeksas) 2514 straipsnis „Dominuojančios savitarpio pagalbos kooperatyvams taikomi reikalavimai“ suformuluotas taip:
„Dominuojančios savitarpio pagalbos kooperatyvai savo įstatuose turi numatyti:
a) draudimą paskirstyti dividendų sumą, kuri būtų didesnė nei didžiausios pašto obligacijų palūkanos, padidintos dviem su puse punkto ir mokamos nuo faktiškai įmokėto kapitalo;
b) draudimą mokėti kompensaciją už kooperatyvo nariams siūlomas pasirašyti finansines priemones, kurios dydis dviem punktais viršytų maksimalią dividendų ribą;
c) draudimą paskirstyti rezervus kooperatyvo nariams;
d) pareiga bendrovės likvidavimo atveju paskirstyti visą turtą, atskaičius vien įstatinį kapitalą ir galbūt gautus dividendus, savitarpio pagalbos fondams, kurių tikslas skatinti ir plėtoti bendradarbiavimą.
Dėl ankstesnėje pastraipoje nurodytų sąlygų įtraukimo ir panaikinimo kooperatyvų nariai sprendžia neeiliniam visuotiniam narių susirinkimui numatyta balsų dauguma.“
10 Civilinio kodekso 2545e „Apyvartai proporcingos išmokos“ nurodyta:
„Steigimo akte nustatomi kriterijai dėl apyvartai proporcingų išmokų skirstymo nariams proporcingai tarpusavio sandorių kiekiui ir kokybei.
<…>
Visuotinis narių susirinkimas gali nuspręsti paskirstyti apyvartai proporcingas išmokas kiekvienam nariui, be kita ko, proporcingai padidinant jų turimas dalis arba išleidžiant naujas dalis, nukrypstant nuo 2525 straipsnio, arba išleidžiant finansines priemones.“
11 2017 m. liepos 3 d. decreto legislativo n. 112 – Revisione della disciplina in materia di impresa sociale (Įstatyminis dekretas Nr. 112 – Socialinių įmonių teisės aktų peržiūra) (GURI, Nr. 167, 2017 m. liepos 19 d., toliau – Įstatyminis dekretas Nr. 112/2017) 3 straipsnyje „Pelno nesiekimas“ numatyta:
„1. Nepažeidžiant 3 dalies ir 16 straipsnio nuostatų, socialinė įmonė bet kokį pelną ir galimą likutinį perteklių skiria savo įstatuose numatytai veiklai vykdyti arba turimam turtui didinti.
2. Taikant 1 dalį, draudžiama skirstyti, taip pat netiesiogiai, pelną, likutinį perteklių, fondus ir rezervus, kad ir koks jų pavadinimas, steigėjams, nariams ar asocijuotiems asmenims, darbuotojams ir bendradarbiams, administratoriams ir kitiems įmonės valdymo organų nariams, taip pat nutraukiant ar kitaip užbaigiant individualius santykius. Civilinio kodekso V knygoje numatyta forma įsteigtų socialinių įmonių atveju leidžiama grąžinti faktiškai apmokėtą ir prireikus perskaičiuotą arba padidintą neviršijant 3 dalies a punkte nurodytų ribų kapitalą. Šios dalies taikymo tikslais netiesioginiu pelno paskirstymu bet kuriuo atveju laikomas:
a) administratoriams, auditoriams ir bet kuriam kitam valdymo funkcijas vykdančiam asmeniui mokamas individualus atlyginimas, neproporcingas vykdomai veiklai, tenkančiai atsakomybei ir specifinei kompetencijai arba bet kuriuo atveju didesnis už tą, kurį moka toje pačioje ar panašioje sferoje ir tomis pačiomis ar panašiomis sąlygomis veikiančios įmonės.
<…>
2a Pagal 1 ir 2 dalis apyvartai proporcingų išmokų, susijusių su 2 straipsnyje nurodyta visuotinės svarbos veikla, kurią vadovaudamosi Civilinio kodekso 2545e straipsniu ir laikydamosi įstatymuose ar įstatuose nustatytų sąlygų bei apribojimų vykdo kooperatinės bendrovės formą turinčios socialinės įmonės, paskirstymas šių kooperatyvų nariams nelaikomas net ir netiesioginiu pelno ir likutinio pertekliaus paskirstymu, jeigu įstatuose ar steigimo akte nurodomi kriterijai, pagal kuriuos apyvartai proporcingos išmokos proporcingai paskirstomos nariams, atsižvelgiant į savitarpio sandorių kiekį ir vertę, ir jeigu kooperatyve susidaro likutinis perteklius.
<…>“
Pagrindinės bylos ir prejudiciniai klausimai
Byla C‑213/21
12 2020 m. balandžio 27 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu skelbimu Azienda Sanitaria Locale Barletta-Andria-Trani pradėjo konkurso procedūrą, siekdama sudaryti sutartį dėl ligonių vežimo skubos ir ypatingos skubos atvejais paslaugos teikimo jos veiklos teritorijoje su savanorių organizacijoms, atitinkančioms Įstatyminio dekreto Nr. 117/2017 57 straipsnyje numatytus reikalavimus.
13 Italy Emergenza, socialinis kooperatyvas, teikiantis paprastas ligonių vežimo ir jų vežimo į medicinos įstaigas greitosios pagalbos automobiliais paslaugas, pateikė skundą Tribunale amministrativo regionale per la Puglia (Apulijos regiono administracinis teismas, Italija), nes manė, kad šiame kvietime dalyvauti konkurse buvo neteisėtų sąlygų, kurios neleido jam dalyvauti šioje procedūroje. Jis teigė, kad Įstatyminio dekreto Nr. 117/2017 57 straipsnis prieštarauja Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punktui, siejamam su jos 28 konstatuojamąja dalimi, nes pagal jį sutartį dėl ligonių vežimo skubos ir ypatingos skubos atvejais paslaugos teikimo leidžiama tiesiogiai sudaryti tik su savanorių organizacijomis, taigi ne su socialiniais kooperatyvais. Anot jos, pagal nurodytos direktyvos 10 straipsnio h punktą siekiant tiesiogiai sudaryti sutartį dėl ypatingos skubos ir skubios pagalbos paslaugų, socialiniai kooperatyvai laikomi visiškai lygiaverčiais savanorių asociacijoms.
14 Šis teismas skundą atmetė. Pirma, jis nusprendė, kad ginčijamas konkursas paskelbtas dėl ligonių vežimo greitosios medicinos pagalbos automobiliais paslaugos, o tai yra „kvalifikuota“ paslauga, kuriai taikoma minėto 10 straipsnio h punkte numatyta išimtis. Antra, minėtas teismas nusprendė, kad socialinių kooperatyvų neįtraukimas į šios išimties taikymo sritį atitinka Sąjungos teisę, nes šie kooperatyvai siekia verslo tikslų, pateisinančių skirtingą jų vertinimą, palyginti su pelno nesiekiančiomis savanorių organizacijomis ar asociacijomis. Anot teismo, Italy Emergenza atveju šis neįtraukimas pateisinamas atsižvelgiant į šio socialinio kooperatyvo įstatų 5 straipsnį, kuriame numatyta galimybė išmokėti ribotos sumos dividendus.
15 Italy Emergenza apskundė Tribunale amministrativo regionale per la Puglia (Apulijos regiono administracinis teismas) sprendimą Consiglio di Stato (Valstybės Taryba, Italija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui; skunde ji pakartojo, kad Įstatyminio dekreto Nr. 117/2017 57 straipsniu pažeidžiamas Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punktas.
16 Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) abejoja dėl Įstatyminio dekreto Nr. 117/2017 57 straipsnio atitikties šio 10 straipsnio h punktui. Iš tiesų šiame 57 straipsnyje minimos tik savanorių organizacijos, todėl, atrodo, juo neleidžiama sutarties dėl ligonių vežimo skubos ir ypatingos skubos atvejais paslaugos teikimo sudaryti su socialiniais kooperatyvais, o direktyvos 10 straipsnio h punkte kalbama apie „ne pelno“ organizacijas ar asociacijas, taigi neapsiribojama vien savanorių organizacijomis ar asociacijomis.
17 Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma primena, kad 2019 m. kovo 21 d. Sprendime Falck Rettungsdienste ir Falck (C‑465/17, EU:C:2019:234) Teisingumo Teismas nusprendė, kad „ne pelno organizacijos ar asociacijos“, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punktą, yra organizacijos ar asociacijos, kurių paskirtis – vykdyti socialines užduotis, kurios neturi komercinio tikslo ir kurios gaunamą pelną reinvestuoja, kad pasiektų savo veiklos tikslą. Taigi Teisingumo Teismas pabrėžė, kad lemiamas kriterijus, kad ši nuostata būtų taikoma, yra pelno nesiekimas. Anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, tokiam socialiniam kooperatyvui, koks yra Italy Emergenza, būdingas pelno nesiekimas. Jo įstatų 6 straipsnyje nustatyta, kad „socialinis kooperatyvas veikia ne pelno tikslais ir siekia bendro visuomenės intereso, susijusio su žmogaus vystymusi ir socialine integracija <…>“. Šių įstatų 5 straipsnyje numatytas „draudimas išmokėti dividendus, kurių suma viršija didžiausią pašto obligacijų palūkanų normą, padidintą dviem su puse procentinių punktų, kiek tai susiję su apmokėtu kapitalu“. Vis dėlto šis 5 straipsnis negali būti laikomas turinčiu įrodomąją galią, nes jame tik pakartojamas Civilinio kodekso 2514 straipsnis.
18 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pažymi, kad socialiniai kooperatyvai skiriasi nuo savanorių organizacijų ar asociacijų. Pastarosios savo nariams neteikia jokios, net netiesioginės, ekonominės naudos ir tik kompensuoja jų patirtas išlaidas, o socialiniai kooperatyvai savo nariams suteikia ekonominę naudą, net jeigu siekia ne pelno, o integracijos ir socialinės paramos tikslų. Taigi šie kooperatyvai veikia kaip verslininkai, nors ir turi savitarpio pagalbos tikslą. Vis dėlto šis teismas nesuabsoliutina šio skirtumo, nes iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad sutartis, kurioje kaip vienintelis atlygis numatytas patirtų išlaidų atlyginimas, patenka į sąvoką „viešojo pirkimo sutartis“ kaip atlygintinė sutartis.
19 Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo dar vieną veiksnį, galintį sušvelninti skirtumą tarp savanorių organizacijų ar asociacijų ir socialinių kooperatyvų. Tai yra, viena vertus, savanorių organizacijos ar asociacijos galimybė įdarbinti darbuotojus ir, kita vertus, socialinio kooperatyvo galimybė turėti narių savanorių, kuriems bus atlyginamos tik jų patirtos išlaidos.
20 Galiausiai šis teismas pabrėžia, kad net darant prielaidą, jog, skirtingai nuo savanorių organizacijų ar asociacijų, su socialiniais kooperatyvais sutartis dėl ligonių vežimo skubos ir ypatingos skubos atvejais paslaugos teikimo negali būti sudaryta pirmenybės tvarka, pagal Įstatyminio dekreto Nr. 117/2017 57 straipsnį norėdamas teikti tokią paslaugą socialinis kooperatyvas turi laimėti viešojo pirkimo konkursą, o tai prieštarauja Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punktui.
21 Šiomis aplinkybėmis Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar pagal Direktyvos [2014/24] 10 straipsnio h punktą ir šios direktyvos 28 konstatuojamąją dalį draudžiami tokie nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad ligonių vežimo [skubos ir ypatingos skubos] atvejais paslaugas pagal sutartis pirmenybės tvarka gali teikti tik savanorišką veiklą vykdančios organizacijos, kurios yra ne trumpiau kaip šešis mėnesius įregistruotos Italijos bendrajame trečiojo sektoriaus registre, priklauso šio sektoriaus asociacijų tinklui ir (prireikus) yra patvirtintos pagal taikytinus regioninius teisės aktus, jeigu taip sudarant sutartis yra užtikrinamas paslaugos teikimas pagal sistemą, kuria veiksmingai siekiama socialinių ir solidarumo tikslų, užtikrinant ekonominį veiksmingumą ir tinkamumą bei laikantis skaidrumo ir nediskriminavimo principų, ir nenumatyta galimybė, kad tokias paslaugas galėtų teikti kitos nepelno organizacijos, visų pirma socialiniai kooperatyvai – pelno nesiekiančios socialinės įmonės?“
Byla C‑214/21
22 2020 m. vasario 26 d. paskelbtu skelbimu Azienda Sanitaria Provinciale di Cosenza pradėjo atrankos procedūrą, siekdama sudaryti sutartis dėl ligonių vežimo skubos ir ypatingos skubos atvejais paslaugos teikimo jos veiklos teritorijoje su savanorių organizacijomis ir Croce Rossa italiana (Italijos Raudonojo Kryžiaus draugija).
23 Italy Emergenza manė, kad šiame kvietime dalyvauti konkurse buvo neteisėtų sąlygų, kurios neleido jam dalyvauti šioje procedūroje, todėl pateikė skundą Tribunale amministrativo regionale per la Calabria (Kalabrijos regiono administracinis teismas, Italija); jis rėmėsi tais pačiais pagrindais, kokie nurodyti šio sprendimo 13 punkte.
24 Šis teismas atmetė skundą dėl tų pačių motyvų, kokie nurodyti šio sprendimo 14 punkte.
25 Italy Emergenza pateikė apeliacinį skundą Consiglio di Stato (Valstybės Taryba), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui; šis dėl tų pačių motyvų, kokie nurodyti šio sprendimo 16–20 punktuose, abejoja dėl Įstatyminio dekreto Nr. 117/2017 57 straipsnio atitikties Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punktui. Šis teismas taip pat kelia klausimą dėl Įstatyminio dekreto Nr. 112/2017 3 straipsnio 2a dalies poveikio; pagal šią nuostatą socialiniam kooperatyvui leidžiama neperinvestuoti viso gauto pelno ir išmokėti jį savo nariams kaip apyvartai proporcingas išmokas.
26 Šiomis aplinkybėmis Consiglio di Stato (Valstybės Taryba) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar pagal Direktyvos [2014/24] 10 straipsnio h punktą ir šios direktyvos 28 konstatuojamąją dalį draudžiami tokie nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad ligonių vežimo [skubos ir ypatingos skubos] atvejais paslaugas pagal sutartis pirmenybės tvarka gali teikti tik savanorišką veiklą vykdančios organizacijos, kurios yra ne trumpiau kaip šešis mėnesius įregistruotos Italijos bendrajame trečiojo sektoriaus registre, priklauso šio sektoriaus asociacijų tinklui ir (prireikus) yra patvirtintos pagal taikytinus regioninius teisės aktus, jeigu taip sudarant sutartis yra užtikrinamas paslaugos teikimas pagal sistemą, kuria veiksmingai siekiama socialinių ir solidarumo tikslų, užtikrinant ekonominį veiksmingumą ir tinkamumą bei laikantis skaidrumo ir nediskriminavimo principų, ir nenumatyta galimybė, kad tokias paslaugas galėtų teikti kitos nepelno organizacijos, visų pirma socialiniai kooperatyvai – pelno nesiekiančios socialinės įmonės, įskaitant socialinius kooperatyvus, kurie savo nariams paskirsto apyvartai proporcingas išmokas, susijusias su visuotinės svarbos veikla, kaip tai suprantama pagal Įstatyminio dekreto [Nr. 112/2017] 3 straipsnio 2a dalį?“
Dėl prejudicinių klausimų
27 Savo klausimu byloje C‑213/21 ir klausimu byloje C‑214/21, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar pagal Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punktą draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, kad sutartį dėl ligonių vežimo skubos ir ypatingos skubos atvejais paslaugos teikimo pirmenybės tvarka galima sudaryti tik su savanorių organizacijomis, o ne su socialiniais kooperatyvais, galinčiais skirstyti savo nariams su jų veikla susijusias apyvartai proporcingas išmokas.
28 Pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punktą į jos taikymo sritį nepatenka viešojo paslaugų pirkimo sutartys, kurių dalykas – šioje nuostatoje nurodytais BVPŽ kodais žymimos paslaugos, kurias teikia „ne pelno organizacijos ar asociacijos“.
29 Vis dėlto šioje direktyvoje neapibrėžiama „ne pelno“ organizacijų ar asociacijų sąvoka.
30 Iš reikalavimo vienodai taikyti Sąjungos teisę ir iš lygybės principo išplaukia, kad, kai Sąjungos teisės nuostatoje jos prasmės ir apimties nustatymo tikslu nedaroma aiškios nuorodos į valstybių narių teisę, jos turinys visoje Sąjungoje paprastai turi būti aiškinamas autonomiškai ir vienodai, atsižvelgiant į nuostatos kontekstą ir nagrinėjamu reglamentavimu siekiamą tikslą (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 21 d. Sprendimo Falck Rettungsdienste et Falck, C‑465/17, EU:C:2019:234, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
31 Pirma, „ne pelno“ organizacijų ar asociacijų sąvoka apibrėžiama skiriant ją nuo pelno siekiančio susivienijimo, įsteigto siekiant gauti pelno. Šiuo požiūriu ši sąvoka atrodo pakankamai plati, kad apimtų organizacijas, kurių struktūra grindžiama darbuotojų nuosavybės teisėmis ar aktyviu darbuotojų dalyvavimu jas valdant, pavyzdžiui, socialinius kooperatyvus, jeigu jos nesiekia pelno.
32 Antra, Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punkte numatytos išimties tikslas, kaip nurodyta jos 28 konstatuojamojoje dalyje, yra išsaugoti ne pelno organizacijų ir asociacijų ypatingą pobūdį, joms netaikant šioje direktyvoje nustatytų procedūrų. Vis dėlto šioje 28 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad tokia išimtis neturėtų viršyti to, kas griežtai būtina. Taigi ši išimtis, kaip nukrypimas nuo direktyvos taikymo srities, turi būti aiškinama griežtai (pagal analogiją žr. 2018 m. kovo 20 d. Sprendimo Komisija / Austrija (Valstybinė spaustuvė), C‑187/16, EU:C:2018:194, 77 punktą).
33 Tuo remiantis darytina išvada, kad „ne pelno“ organizacijų ar asociacijų sąvoka, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punktą, turi griežtai apimti tik konkretaus pobūdžio organizacijas ir asociacijas, kurios nesiekia jokio pelno ir negali savo nariams suteikti jokios, net netiesioginės, naudos.
34 Trečia, reikia priminti, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog į šią sąvoką patenka organizacijos ar asociacijos, kurių paskirtis vykdyti socialines užduotis, kurios nesiekia pelno ir kurios galimą pelną reinvestuoja siekiant organizacijos ar asociacijos tikslo (2019 m. kovo 21 d. Sprendimo Falck Rettungsdienste ir Falck, C‑465/17, EU:C:2019:234, 59 punktas).
35 Vis dėlto reikalaudamas, kad galimas pelnas būtų reinvestuotas siekiant atitinkamos organizacijos ar asociacijos tikslo, Teisingumo Teismas, pirma, nusprendė, kad šis pelnas turi būti skirtas šios organizacijos ar asociacijos vykdomoms socialinėms užduotims įgyvendinti, ir, antra, aiškiai atmetė galimybę tokį pelną skirstyti minėtos organizacijos ar asociacijos akcininkams ar nariams. Darytina išvada, kad organizacijos ar asociacijos, kurios gali skirstyti pelną savo nariams, nepatenka į Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punkto taikymo sritį.
36 Šį aiškinimą taip pat patvirtina šios direktyvos 77 straipsnis, analizuojamas atsižvelgiant į jos 118 konstatuojamąją dalį, pagal kurį valstybės narės gali numatyti, kad perkančiosios organizacijos gali rezervuoti teisę dalyvauti tik tam tikrų paslaugų viešųjų pirkimų procedūrose organizacijoms, atitinkančioms šio 77 straipsnio 2 dalyje išvardytas sąlygas. 77 straipsnio 2 dalies b punkte tarp šių sąlygų nurodyta, kad jeigu pelnas paskirstomas ar perskirstomas, tai turėtų būti daroma atsižvelgiant į dalyvavimo veiksnius, o 77 straipsnio 2 dalies c punkte – kad sutartį vykdančios organizacijos valdymo ar nuosavybės teisių struktūra turi būti grindžiama darbuotojų nuosavybės teisių ar dalyvavimo principais arba turi būti reikalaujama aktyvaus darbuotojų, naudotojų ar suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo.
37 Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė skirtingą požiūrį į, pirma, Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punkte nurodytas „ne pelno“ organizacijas ar asociacijas ir, antra, į pirmesniame šio sprendimo punkte nurodytas organizacijas. Darytina išvada, kad šios direktyvos 10 straipsnio h punkte nurodytos organizacijos ir asociacijos negali būti prilyginamos organizacijoms, grindžiamoms darbuotojų nuosavybės teisėmis ar jų aktyviu dalyvavimu valdant organizaciją, kaip antai minėtos direktyvos 118 konstatuojamojoje dalyje ir 77 straipsnyje nurodytiems kooperatyvams (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 21 d. Sprendimo Falck Rettungsdienste ir Falck, C‑465/17, EU:C:2019:234, 60 punktą).
38 Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad jeigu asociacijos ar organizacijos nariai gali gauti net netiesioginės naudos, susijusios su šios asociacijos ar organizacijos veikla, šiai asociacijai ar organizacijai negalima taikyti Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punkte numatytos išimties.
39 Nagrinėjamu atveju, nedarant įtakos nacionalinės teisės aktų ir pagrindinėje byloje dalyvaujančių organizacijų įstatų analizei, kurią turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pažymėtina, kad iš Įstatyminio dekreto Nr. 112/2017 3 straipsnio 2a dalies, siejamos su Italy Emergenza įstatų 34 straipsniu, matyti, kad visuotinis narių susirinkimas gali nuspręsti kiekvienam nariui skirti apyvartai proporcingas išmokas. Kaip matyti iš nutarčių dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir iš kelių suinteresuotųjų subjektų pastabų, kadangi apyvartai proporcingos išmokos yra instrumentas, leidžiantis suteikti naudos kooperatyvo nariams, tokios „pelno“ paskirstymo galimybės buvimas turėtų užkirsti kelią socialinį kooperatyvą, kaip antai Italy Emergenza, pripažinti „ne pelno“ organizacija ar asociacija, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punktą.
40 Vadinasi, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, kad sutartį dėl ligonių vežimo skubos ir ypatingos skubos atvejais paslaugos teikimo pirmenybės tvarka galima sudaryti tik su savanorių organizacijomis, o ne su socialiniais kooperatyvais, galinčiais skirstyti savo nariams su jų veikla susijusias apyvartai proporcingas išmokas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18, 10 straipsnio h punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, kad sutartį dėl ligonių vežimo skubos ir ypatingos skubos atvejais paslaugos teikimo pirmenybės tvarka galima sudaryti tik su savanorių organizacijomis, o ne su socialiniais kooperatyvais, galinčiais skirstyti savo nariams su jų veikla susijusias apyvartai proporcingas išmokas.
Parašai.