2023 m. lapkričio 28 d. PB pateiktas apeliacinis skundas dėl 2023 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo (dešimtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-293/22, PB / BPV

(Byla C-727/23 P)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: PB, atstovaujamas advokatės N. de Montigny

Kita proceso šalis: Bendra pertvarkymo valdyba (BPV)

Apelianto reikalavimai

Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamą sprendimą;

išnagrinėti bylą ir, padarant tai, ką turėjo padaryti Bendrasis Teismas, panaikinti 2021 m. liepos 16 d. sprendimą, kiek jame apelianto pavardė neįtraukta į tarnautojų, 2021 m. priskiriamų prie kito lygio, sąrašą;

priteisti iš kitos apeliacinio proceso šalies bylinėjimosi išlaidas, kurias apeliantas patyrė šiame procese ir pirmojoje instancijoje.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantas nurodo šiuos prieštaravimus, sugrupuotus pagal apeliacinio skundo pagrindų rūšį:

atmesdamas kaip nepriimtinus tam tikrus apelianto per procesą pateiktus priedus, Bendrasis Teismas padarė akivaizdžių klaidų nagrinėdamas tų priedų reikšmingumą ieškinio pagrindų nagrinėjimui iš esmės;

nepadaręs jokių išvadų iš to, kad posėdžio metu BPV pripažino, kad nagrinėjant ginčijamą priskyrimą prie kito lygio atsižvelgta tik į paskutinę vertinimo ataskaitą, Teisingumo Teismas nepriėmė sprendimo, nors apeliantas per posėdį prieštaravo dėl šio pripažinimo;

nors apeliantas rėmėsi vidurkių pagal Tarnybos nuostatus ir šiuo pagrindu Bendrosiose įgyvendinimo nuostatose (toliau – BĮN) nustatytų kvotų pažeidimu, Bendrasis Teismas nepriėmė sprendimo dėl esminio klausimo, susijusio su visos priskyrimo prie kito lygio procedūros neteisėtumu ir darančio poveikį apeliantui, neatsižvelgiant į kiekvieno lygio individualų patikrinimą, pažeisdamas į vienodo požiūrio principą;

vertindamas per procedūrą pateiktus priedus, nurodytus faktus ir duomenis, Bendrasis Teismas akivaizdžiai iškraipė kai kuriuos elementus ar padarė prieštaringą išvadą ir neteisingai ar pažeisdamas įrodinėjimo pareigos ir teisėtumo prezumpcijos, naudingos administracijai, taikymo taisykles sistemingai konstatavo apelianto pareigą įrodyti negatyvų faktą arba labai siaurai vertino įrodinėjimo pareigos perkėlimo principą, pažeisdamas teisę į teisingą procesą ir lygias gynybos priemones, kurios turėtų būti prieinamos kiekvienam ieškovui;

Bendrasis Teismas prieštaringai ir neteisingai taikė šalių pateiktų gynybos elementų įrodinėjimo pareigos nustatymo taisykles, reikalaudamas, kad apeliantas įrodytų negatyvų faktą, nors jis grindžiamas vien BPV teiginiu, kad egzistuoja negatyvus faktas, ir paskui nusprendė, kad reikia preziumuoti, kad BPV netaikė savo BĮN, kai paaiškėjo, kad jos neteisėtos, pažeidžiant prezumpciją, kad administracija laikosi taisyklių, kurias pati nustatė. Taigi Bendrasis Teismas, nagrinėdamas BPV taikytinas taisykles, keliskart neatsižvelgė į tai, kaip iš tiesų įgyvendintos šios taisyklės, ir rėmėsi vien beprasmiais BPV teiginiais, iškraipydamas įrodymus ir pažeisdamas Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau – KTĮS) 54 straipsnį ir taikytinas BĮN;

taikydamas KTĮS 54 straipsnį BPV ir nagrinėdamas pirmąjį, trečiąjį, ketvirtąjį ir penktąjį ieškinio pagrindus, Bendrasis Teismas padarė neteisėtą išvadą, kad BPV turi „didelę diskreciją“ organizuoti priskyrimo prie kito lygio procedūrą ir nuspręsti dėl priskyrimų, aiškino tokią diskreciją pažeisdamas Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalį, Tarnybos nuostatuose nustatytus ir taikytinose BĮN perimtus vidurkius bei kvotas ir atmesdamas bet kokius trūkumus ir pažeidimus konkrečiai taikant minėtas taisykles;

nagrinėdamas ginčijamo sprendimo motyvavimo trūkumą, Bendrasis Teismas sau prieštaravo ir nesilaikė individualaus, pakankamo ir neprieštaringo motyvavimo koncepcijos, nurodydamas, kad sprendime atmesti skundą pateiktos nuorodos į jungtinio už priskyrimą prie kito lygio atsakingo komiteto (toliau – jungtinis komitetas) nuomonę, neindividualizuotą ir priimtą neatsižvelgiant į aplinkybes, pakanka ir ta nuoroda vėliau gali būti papildyta per teismo procesą, be to, sumaišė laiką, kada apeliantui tapo žinomi motyvai, remdamasis per teismo procesą pateiktais priedais ir manydamas, kad iš jų apeliantas turėjo suprasti su juo susijusius individualius motyvus;

Bendrasis Teismas klaidingai atmetė akivaizdžia vertinimo klaida pagrįstus argumentus, laikydamas juos nepriimtinais dėl atitikties principo pažeidimo, nors skunde buvo informacijos apie tokią klaidą;

vėlgi pažeisdamas proceso taisykles, susijusias su ieškinio pagrindo priimtinumu ir veiksmingumu, Bendrasis Teismas atmetė pagrindą, grindžiamą jungtinio komiteto baigiamosios ataskaitos nepaskelbimu, neteisėtai konstatuodamas, kad toks nepaskelbimas galėjo būti kompensuotas prašymu leisti susipažinti su dokumentais, nors procedūrų tikslai ir taisyklės skiriasi ir nėra taikomi tiems patiems dokumentams ;

galiausiai Bendrasis Teismas akivaizdžiai klaidingai, pažeisdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo principus, įskaitant teisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principą, priteisė iš apelianto visas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgdamas į tai, kad BPV pažeidė ikiteisminės procedūros tikslą, į posėdžio metu pateiktą pripažinimą, kad padaryta procedūrinių pažeidimų, ir į tai, kad teismo proceso pabaigoje pateikta informacijos, kuria Bendrasis Teismas daugiausia rėmėsi motyvuodamas skundžiamą sprendimą;

apskritai Bendrasis Teismas, nagrinėdamas įvairius jam pateiktus spręsti klausimus, pakenkė jurisprudencijos vientisumui.

____________