EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. sausio 16 d.

Byla F‑107/12

Philippe Guinet

prieš

Europos investicijų banką (EIB)

„Viešoji tarnyba – EIB personalas – Pensijų sistema – Teisių į pensiją perkėlimas – Kompensacija už nuostolius, patirtus dėl vėlavimo perkelti teises į pensijas – Kitoje sistemoje nei EIB įgytų teisių į pensiją faktinio perkėlimo sąlyga – Vienodo požiūrio principas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo P. Guinet prašo panaikinti Europos investicijų banko (EIB) sprendimą dėl teisių į pensiją perskaičiavimo.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. P. Guinet padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiami trys ketvirtadaliai Europos investicijų banko patirtų bylinėjimosi išlaidų. Europos investicijų bankas padengia ketvirtadalį savo bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Asmens nenaudai priimtas sprendimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Pensijos – Teisės į pensiją, įgytos iki tarnybos pradžios – Perkėlimas į Banko sistemą – Galimybės perkelti nesuteikimas personalo nariui dėl Banko ir atitinkamos valstybės narės susitarimo nebuvimo – Galimybės minėtam nariui išpirkti papildomus draudimo metus nebuvimas – Vienodo požiūrio, palyginti su personalo nariais, turinčiais šias galimybes, principo pažeidimas – Nebuvimas

(Europos investicijų banko personalo pensijų sistemos reglamento 21 straipsnio 1 dalis)

3.      Socialinė apsauga – Darbuotojai migrantai – Senatvės ir mirties draudimas – Valstybės narės pilietis, įdarbintas Sąjungos įstaigoje – Teisės į pensiją, įgytos iki tarnybos Sąjungos įstaigoje pradžios – Perkėlimas į Sąjungos įstaigos sistemą – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose nenumatyta perkėlimo galimybė – Sąjungos teisės pažeidimas – Nebuvimas – Laisvo asmenų judėjimo kliūties buvimas – Nebuvimas

(SESV 45 ir 48 straipsniai)

4.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Administracijos rūpestingumo pareiga – Gero administravimo principas – Apimtis – Pareiga imtis priemonių dėl tarnybos interesų nesant teisinio pagrindo – Nebuvimas

5.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Našta – Atsižvelgimas į teisingumo reikalavimus – Nurodymas laimėjusiai šaliai padengti dalį savo bylinėjimosi išlaidų

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 88 straipsnis)

1.      Siekiant nuspręsti, ar įvykdytas Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintas reikalavimas motyvuoti, reikia atsižvelgti ne vien į dokumentus, kuriais buvo pranešta apie sprendimą, bet taip pat ir į sprendimo priėmimo ir pranešimo apie jį suinteresuotajam asmeniui aplinkybes. Galima manyti, kad sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jeigu priimtas susijusiam pareigūnui žinomomis aplinkybėmis, kurios leidžia jam suprasti jo reikšmę. Be to, tai, kad suinteresuotasis asmuo žinojo sprendimo priėmimo aplinkybes, gali būti laikoma šio sprendimo motyvavimu.

(žr. 44 punktą)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. liepos 7 d. Sprendimo Longinidis / Cedefop, T‑283/08 P, 68 punktas; 2011 m. spalio 24 d. Sprendimo P / Parlamentas, T‑213/10 P, 30 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Taillard / Parlamentas, F‑97/09, 33 punktas; 2011 m. vasario 15 d. Sprendimo Marcuccio / Komisija, F‑81/09, 40 punktas.

2.      Vienodo požiūrio principas pažeidžiamas tik kai dvi asmenų, kurių faktinė ir teisinė situacija iš esmės nesiskiria, grupės vertinamos skirtingai arba kai skirtingos situacijos vertinamos vienodai.

Europos investicijų banko vidaus nuostatose, patenkančiose į mechanizmą, kurį taikant galima išpirkti papildomą stažą, numatyta galimybė taikyti atgaline data yra tik priemonė pašalinti galimas neigiamas vėlavimo perkelti teises į pensiją (palyginti su atitinkamo tarnautojo tarnybos Europos investicijų banke pradžia), dėl kurio atitinkamas tarnautojas nekaltas, pasekmes. Šių neigiamų pasekmių kyla dėl, be kita ko, suinteresuotojo asmens amžiaus padidėjimo ir dėl jo karjeros raidos; dėl to didesnė tampa papildomų draudimo metų išpirkimo kaina. Tiek teisė į tai, kad nuostata būtų taikoma atgaline data, tiek dėl šio taikymo gauta suma yra neatsiejamai susijusios su suinteresuotojo asmens teisių į pensiją perkėlimu. Darytina išvada, kad nuostatos taikymas atgaline data nėra savarankiškas teisių į pensiją Banko pensijų sistemoje perskaičiavimas, į kurį galėtų pretenduoti tarnautojas, neperkėlęs savo nacionalinėje sistemoje įgytų teisių į pensiją.

Todėl nuostatos taikymo atgaline data požiūriu asmens, kuris neperkėlė teisių į pensiją, faktinė ir teisinė situacija nėra tokia pati kaip Banko personalo narių, kurių į Banko pensijų sistemą perkeltos teisės į pensiją galėjo būti neigiamai paveiktos dėl vėlavimo jas perkelti, dėl kurio minėti tarnautojai nekalti.

(žr. 57, 60, 62 ir 63 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1994 m. kovo 15 d. Sprendimo La Pietra / Komisija, T‑100/92, 50 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Arnaldos Rosauro ir kt. / Komisija, F‑29/06, 157 punktas.

3.      Kalbant apie socialinės apsaugos sistemų koordinavimą tarp valstybių narių, nei ESV sutartyje, nei Reglamente Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, nei jį pakeitusiame reglamente, t. y. Reglamente Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, nėra nuostatų dėl kapitalo, atitinkančio jau įgytas teises į pensiją, perkėlimo; jie pagrįsti laikotarpių sumavimo ir proporcingo išmokų mokėjimo principais, kaip tai matyti iš minėtais reglamentais įgyvendinto SESV 48 straipsnio.

Taigi SESV 45 straipsniu negalima pagrįsti nei valstybės narės pareigos numatyti Europos investicijų banko personalo nario galimybę į Banko pensijų sistemą perkelti kapitalą, atitinkantį pirmiau įgytas teises į pensiją, nei pareigos sudaryti šį perkėlimą reglamentuojantį susitarimą.

Todėl tai, kad Banko personalo nariams nenumatyta tokia galimybė, negali būti laikoma laisvo darbuotojų judėjimo, kaip jis suprantamas pagal SESV 45 straipsnį, kliūtimi.

(žr. 76−78 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2013 m. liepos 4 d. Sprendimo Gardella, C‑233/12, 33 ir 35 punktai.

4.      Pagal rūpestingumo pareigą ir gero administravimo principą reikalaujama, kad, priimdama sprendimą dėl pareigūno ar tarnautojo situacijos, net ir tuo atveju, kai turi didelę diskreciją, kompetentinga institucija įvertintų visas aplinkybes, kurios gali lemti jos sprendimą; tai darydama ji turi atsižvelgti ne tik į tarnybos, bet ir į atitinkamo pareigūno ar tarnautojo interesus. Tačiau rūpestingumo, sąžiningumo ir gero administravimo pareigomis negalima pateisinti administracijos pareigos imtis priemonių dėl ieškovo interesų, jei tam nėra jokio teisinio pagrindo.

Darytina išvada, kad nesant teisinio pagrindo savo tarnautojams suteikti galimybę išpirkti papildomus draudimo metus arba nesant bet kokios teisinės pareigos kompensuoti finansinius šio tarnautojo nuostolius, patirtus dėl Europos investicinio banko ir valstybės narės, kurioje jis įgijo savo teises į pensiją, susitarimo dėl perkėlimo nebuvimo, Bankas negali būti kaltinamas tuo, kad pažeisdamas rūpestingumo, sąžiningumo ir gero administravimo pareigas nesuteikė šios galimybės.

(žr. 83 ir 84 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2013 m. vasario 19 d. Sprendimo BB / Komisija, F‑17/11, 61 punktas.

5.      Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 88 straipsnį iš laimėjusios šalies gali būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos arba jų dalis, jeigu tai atrodo pateisinama dėl jos elgesio. Taip yra tuomet, kai laimėjusi šalis per posėdį pirmą kartą pateikia argumentus, kuriais iš esmės galėjo būtų paveikta bylos eiga, jeigu vienas ar kitas iš jos argumentų būtų pagrįstas, ir nepateikė paaiškinimo, kodėl vėluota pateikti šiuos argumentus.

(žr. 94 ir 96 punktus)