Language of document : ECLI:EU:T:2015:36

Byla T‑355/13

easyJet Airline Co. Ltd

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Oro uostų paslaugų rinka – Sprendimas atmesti skundą – Reglamento (EB) Nr. 1/2003 13 straipsnio 2 dalis – Valstybės narės konkurencijos priežiūros institucijos atliktas bylos nagrinėjimas – Skundo atmetimas, grindžiamas prioriteto pagrindais – Konkurencijos priežiūros institucijos sprendimas, kuriame, kaip numatyta pagal konkurencijos teisę, išvados daromos remiantis tyrimu, atliktu atsižvelgiant į atitinkamam sektoriui taikomus nacionalinės teisės aktus – Pareiga motyvuoti“

Santrauka – 2015 m. sausio 21 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Skundų nagrinėjimas – Komisijos sprendimas nenagrinėti skundo – Komisijos diskrecija – Sprendimo nenagrinėti skundo motyvavimas – Apimtis – Teisminė kontrolė

(SESV 101, 102 straipsniai ir 105 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 13 straipsnio 2 dalis)

2.      Konkurencija – Komisijos ir nacionalinės konkurencijos priežiūros institucijos įgaliojimų pasidalijimas – Komisijos sprendimas nenagrinėti skundo, kurį jau išnagrinėjo ir dėl prioriteto pagrindų atmetė nacionalinė konkurencijos priežiūros institucija – Teisminė kontrolė – Atitinkami Sąjungos teismo ir nacionalinių teismų įgaliojimai

(SESV 101 ir 102 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 13 straipsnio 2 dalis)

3.      Konkurencija – Komisijos ir nacionalinės konkurencijos priežiūros institucijos įgaliojimų pasidalijimas – Komisijos sprendimas nenagrinėti skundo, kurį jau išnagrinėjo ir dėl prioriteto pagrindų atmetė nacionalinė konkurencijos priežiūros institucija – Leistinumas

(SESV 101 ir 102 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 5 straipsnis ir 13 straipsnio 2 dalis)

4.      Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Taikymas – Nacionalinių konkurencijos priežiūros institucijų kompetencija – Apimtis – Ribos

(SESV 101 ir 102 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 5 straipsnis)

5.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas nenagrinėti skundo, kurį jau išnagrinėjo ir dėl prioriteto pagrindų atmetė nacionalinė konkurencijos priežiūros institucija – Sprendimas, pagrįstas nacionalinės konkurencijos priežiūros institucijos sprendimo išvadomis, padarytomis atlikus tyrimą pagal konkretaus sektoriaus nacionalinės teisės aktus – Leistinumas

(SESV 101 ir 102 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 3 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnio 2 dalis)

6.      Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Nacionalinių konkurencijos priežiūros institucijų atliekamas taikymas – Atskirų nacionalinės konkurencijos priežiūros institucijos tarnybų išskyrimas – Nebuvimas

(SESV 101 ir 102 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 13 straipsnio 2 dalis)

7.      Konkurencija – Komisijos ir nacionalinės konkurencijos priežiūros institucijos įgaliojimų pasidalijimas – Komisijos teisė atsižvelgti į priemones, kurių ėmėsi nacionalinės institucijos

(SESV 101 ir 102 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 4 ir 5 straipsniai)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 17–20, 69, 70, 72 punktus)

2.      Teismo atliekama Komisijos pagal Reglamento Nr. 1/2003 13 straipsnio 2 dalį priimtų sprendimų kontrole siekiama patikrinti, ar jos sprendimas nesiremia iš esmės netiksliais faktais, ar Komisija nepadarė teisės klaidos, akivaizdžios vertinimo klaidos arba ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, kai padarė išvadą, kad valstybės narės konkurencijos priežiūros institucija jau nagrinėjo skundą. Tačiau tik nacionaliniai teismai, atliekantys pagrindinę funkciją taikant Sąjungos konkurencijos taisykles, gali kontroliuoti valstybių narių konkurencijos institucijų sprendimus. Bendrojo Teismo kontrolė neturi paskatinti įvertinti nacionalinės konkurencijos priežiūros institucijos sprendimo pagrįstumą, procedūrą ar panaudotus metodus, t. y. atlikti vertinimą, kurį turi atlikti nacionaliniai teismai.

(žr. 20, 51 punktus)

3.      Reglamento Nr. 1/2003 13 straipsnio 2 dalyje pateikto sakinio dalis „skundas <...>, kurį jau nagrinėjo kita konkurencijos institucija“ gali būti suprantama plačiai, nes gali apimti visus skundų, kuriuos nagrinėjo kita konkurencijos priežiūros institucija, atvejus, neatsižvelgiant į jų baigtį. Toks pažodinis aiškinimas atitinka bendrą šio reglamento struktūrą, iš kurios matyti, kad svarbi yra ne minėtos konkurencijos priežiūros institucijos atlikto skundo nagrinėjimo baigtis, o aplinkybė, jog ji šį skundą nagrinėjo.

Toks aiškinimas taip pat dera su vienu iš pagrindinių Reglamento Nr. 1/2003 tikslų, kaip antai sukurti veiksmingą decentralizuoto Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymo sistemą. Šis reglamentas panaikino ankstesnę centralizuotą sistemą ir, atsižvelgiant į subsidiarumo principą, numatė platesnį valstybių narių konkurencijos institucijų dalyvavimą, suteikęs joms teisę, siekiant šio tikslo, įgyvendinti Sąjungos konkurencijos teisę. Aiškinant priešingai Komisija būtų priversta automatiškai nagrinėti skundą kiekvieną kartą, kai valstybės narės konkurencijos priežiūros institucija buvo pradėjusi nagrinėti skundą, bet nepriėmė vieno iš Reglamento Nr. 1/2003 5 straipsnyje ir 13 straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų. Toks Komisijos įpareigojimas faktiškai reikštų, kad Komisijai perleidžiami įgaliojimai kontroliuoti minėtų institucijų sprendimus, o tai turi atlikti tik nacionaliniai teismai.

Taigi siekdama atmesti skundą Komisija gali pagrįstai remtis tuo, kad valstybės narės konkurencijos priežiūros institucija prieš tai atmetė šį skundą remdamasi prioriteto pagrindais.

(žr. 26–28, 33, 36, 37, 39, 40 punktus)

4.      Konkurencijos priežiūros institucijos sprendimas atmesti skundą dėl prioriteto pagrindų yra sprendimas, priimtas remiantis Reglamento Nr. 1/2003 5 straipsnio antra pastraipa.

(žr. 32, 34 punktus)

5.      Jokia šio Reglamento Nr. 1/2003 nuostata valstybės narės konkurencijos priežiūros institucijai nedraudžiama atliekant tyrimus, kuriais siekiama įvertinti, ar laikomasi Sąjungos konkurencijos taisyklių, remtis išvadomis, padarytomis atlikus tyrimus pagal kitus nacionalinės teisės aktus. Todėl siekdama atmesti skundą pagal Reglamento Nr. 1/2003 13 straipsnio 2 dalį Komisija gali pagrįstai remtis tuo, kad valstybės narės konkurencijos priežiūros institucija, atlikusi tyrimą, grindžiamą išvadomis, kurias ji padarė nagrinėdama pagal kitas nacionalinės teisės nuostatas, prieš tai buvo atmetusi šį skundą, tačiau su sąlyga, kad šis tyrimas buvo atliktas pagal Sąjungos konkurencijos teisės normas.

(žr. 45, 46 punktus)

6.      Reglamento Nr. 1/2003 13 straipsnio 2 dalies nuostatose, kaip ir visose šio reglamento nuostatose, kalbama apie valstybės narės konkurencijos instituciją, neišskiriant atskirų šios institucijos tarnybų. Todėl nebūtina žinoti ieškovės skundą, pateiktą pagal su konkurencijos teise nesusijusius teisės aktus, nagrinėjusių darbo grupių sudėties, nes nacionalinė konkurencijos priežiūros institucija nagrinėjo skundą pagal konkurencijos teisę ir akivaizdu, kad ši institucija galėjo pagrįstai remtis pagal kitus teisės aktus pateikto skundo analize.

(žr. 60 punktą)

7.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 71 punktą)