Byla T‑358/13

Italijos Respublika

prieš

Europos Komisiją

„EŽŪFKP – Valstybių narių mokėjimo agentūrų sąskaitų patvirtinimas, kiek tai susiję su iš EŽŪFKP finansuojamomis išlaidomis – Sprendimas, kuriame tam tikra suma kvalifikuojama kaip vienkartinė vykdant Bazilikatos regiono kaimo plėtros planą – Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 30 straipsnis – Pareiga motyvuoti“

Santrauka – 2015 m. spalio 8 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas

1.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Analogiški reikalavimai, susiję su grindžiant ieškinio pagrindą pateikiamais kaltinimais – Ieškinyje nenurodyti kaltinimai – Nepriimtinumas

(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; (1991 m.) Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)

2.      Teismo procesas – Įrodymai – Dokumentiniai įrodymai – Įrodomoji galia – Sąjungos teismo atliekamas vertinimas – Kriterijai

3.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas dėl sąskaitų patvirtinimo remiantis EŽŪFKP finansuotomis išlaidomis

(SESV 296 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1290/2005 30 ir 31 straipsniai)

4.      Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Finansavimas iš EŽŪFKP – Nacionalinių agentūrų pažeidimų, padarytų taikant bendro rinkos organizavimo mechanizmus, nustatymas – Komisijos teisė atlikti finansines korekcijas sąskaitų patvirtinimo etapu

(Tarybos reglamento Nr. 1290/2005 26 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnio 3 ir 4 dalys, 30 ir 31 straipsniai; Komisijos reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnio 1 dalis)

5.      Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Finansavimas iš EŽŪFKP – Sąskaitų patvirtinimas – Atsisakymas padengti išlaidas, kurias lėmė pažeidimai, padaryti taikant Sąjungos teisės aktus – Suinteresuotosios valstybės narės prieštaravimas – Įrodinėjimo pareiga – Įrodinėjimo pareigos paskirstymas tarp Komisijos ir valstybės narės

(Tarybos reglamento Nr. 1290/2005 30 ir 31 straipsniai)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 46 punktą)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 49 punktą)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 56, 57 punktus)

4.      Bendro žemės ūkio politikos valdymo srityje Komisija neturi teisės finansuoti išlaidų, kurios neatitinka bendro aptariamų rinkų organizavimo taisyklių, nes ši taisyklė visuotinai taikoma. Taigi, jei Komisija nustato, jog į mokėjimo agentūrų sąskaitas įtrauktos išlaidos patirtos pažeidžiant Sąjungos taisykles dėl atitinkamos rinkos bendro organizavimo, ji turi teisę imtis bet kokių priemonių, taip pat atlikti mokėjimo agentūrų metinių sąskaitų finansines korekcijas sprendimo dėl sąskaitų patvirtinimo priėmimo pagal Reglamento Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 30 straipsnį etapu.

Šiuo klausimu neturėtų būti keliamas klausimas, kad Komisija priimtų klaidingą kaimo plėtros programos tarpinių išlaidų deklaraciją vien dėl to, jog laikytasi Reglamento Nr. 1290/2005 26 straipsnio 3 dalyje numatytų formalių reikalavimų ją pateikti. Iš tiesų sprendime dėl sąskaitų patvirtinimo patikslinamos iš kiekvienos valstybės narės susigražintinos sumos, nustatomos atimant konkrečiais finansiniais metais pervestus avansinius mokėjimus iš tiems patiems metams patvirtintų išlaidų. Kai metinėje kokios nors programos išlaidų deklaracijoje Komisija konstatuoja, jog esama netikslumų, ji negali jų pripažinti tinkamomis finansuoti iš EŽŪFKP per sąskaitų patvirtinimą, todėl turi atsisakyti jas finansuoti ir laukti galimo sprendimo dėl neatitikimo.

Be to, negalima kaltinti Komisijos, kad ji sprendime pradėti atitikties patvirtinimo procedūrą pagal Reglamento Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Reglamento Nr. 1290/2005 taikymo taisykles, 11 straipsnio 1 dalį vertino išlaidas, kaip viena problema, dėl kurios atliekamas sąskaitų patvirtinimas ir kartu sustabdomas sumos mokėjimas. Iš tiesų, pagal Reglamento Nr. 1290/2005 27 straipsnio 4 dalį sprendimai sustabdyti arba sumažinti išmokas pagal 3 dalį priimami nepažeidžiant to paties reglamento 30 ir 31 straipsniuose nurodytų sprendimų. Be to, pagal minėto reglamento 30 straipsnio 2 dalį sprendimas, pagrįstas 30 straipsniu, priimamas nepažeidžiant vėliau pagal 31 straipsnį priimamų sprendimų ir jis yra susijęs su išlaidomis, kurios nebus finansuojamos iš Sąjungos lėšų, nes jų susidarė nesilaikant Sąjungos taisyklių. Iš to galima daryti išvadą, kad, priimdama sprendimą dėl sąskaitų patvirtinimo pagal 30 straipsnį, Komisija gali imtis priemonių dėl atskleistų pateiktų sąskaitų kokybės trūkumų, neatsižvelgdama į sprendimą dėl atitikties patikrinimo ir patvirtinimo.

(žr. 68, 82, 83, 89 punktus)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 69–71 punktus)