Language of document : ECLI:EU:T:2014:669

BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS

2014 m. liepos 14 d.

Byla T‑356/13 P

Giorgio Lebedef

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Drausminė procedūra – Drausminė nuobauda – Priskyrimas prie žemesnio lygio – Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2013 m. balandžio 24 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo Lebedef / Komisija (F‑56/11, Rink. VT, EU:F:2013:49) panaikinimo.

Sprendimas:      Atmesti apeliacinį skundą. Giorgio Lebedef padengia savo ir Europos Komisijos šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Pareigūnų ieškiniai – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Aktai, dėl kurių gali būti pareikštas neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Galutiniu tapęs drausminis sprendimas, priimtas anksčiau nei ginčijamas drausminis sprendimas – Netaikymas

(SESV 263 ir 277 straipsniai; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

Ieškinio dėl sprendimo, kuriuo pareigūnui skiriama drausminė nuobauda, atveju Tarnautojų teismas negali iš esmės nagrinėti neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo, pareikšto dėl anksčiau priimto drausminio sprendimo, jei šis sprendimas nėra ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas, o pareigūnas turi teisę pareikšti ieškinį dėl šio pirmojo drausminio sprendimo laikydamasis Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnių ir juose numatytų terminų.

SESV 277 straipsnyje išreikštas bendrasis principas, pagal kurį kiekvienai šaliai, siekiančiai, kad būtų panaikintas aktas, dėl kurio ji gali pareikšti ieškinį, užtikrinama teisė ginčyti anksčiau institucijų priimto akto, kuris yra ginčijamo akto teisinis pagrindas, teisėtumą, jeigu ši šalis neturėjo teisės pagal SESV 263 straipsnį pareikšti tiesioginio ieškinio dėl šio akto, kurio padarinius ji patiria, tačiau neturėjo galimybės reikalauti jį panaikinti.

Terminai skundui pateikti ir ieškiniui pareikšti yra imperatyvūs ir jų negali nustatyti šalys ar teismas, nes jais siekiama užtikrinti teisinių situacijų aiškumą ir saugumą. Leidimas pareigūnui ginčyti pirmąjį drausminį sprendimą pateikiant papildomą reikalavimą kartu su ieškiniu dėl antrojo drausminio sprendimo būtų nesuderinamas su principais, reglamentuojančiais Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytus teisių gynimo būdus, ir pakenktų šios sistemos stabilumui bei teisinio saugumo principui, kuriuo grindžiama ši sistema.

(žr. 23, 24, 31 ir 32 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1979 m. kovo 6 d. Sprendimo Simmenthal / Komisija, 92/78, Rink., EU:C:1979:53, 39 punktas; 1984 m. sausio 19 d. Sprendimo Andersen ir kt. / Parlamentas, 262/80, Rink., EU:C:1984:18, 6 punktas.

Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. birželio 21 d. Nutarties Meister / VRDT, T‑284/09 P, Rink. VT, EU:T:2010:246, 25 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.