2023 m. lapkričio 16 d. Juzgado de Primera Instancia nº 8 de Donostia – San Sebastián (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje FG / Caja Rural de Navarra SCC
(Byla C-699/23)
Proceso kalba: ispanų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Juzgado de Primera Instancia nº 8 de Donostia – San Sebastián
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: FG
Atsakovė: Caja Rural de Navarra SCC
Prejudiciniai klausimai
1. Ar skaidrumo principui prieštarauja tai, kad imamas „administravimo mokestis“ už komercinės (ūkinės) veiklos subjekto teikiamas paslaugas, kurių turinio ar joms skirto laiko šis subjektas nenurodo, todėl vartotojas negali patikrinti, pirma, ar mokestis atitinka susitarimą arba kainoraščio tarifus, arba bet kuriuo atveju pagrįstą dydį atsižvelgiant į paslaugos rūšį, ir, antra, ar jokia paslauga nėra dubliuojama, ar vartotojas nemoka už paslaugas, už kurias jau atlyginta mokant įprastas palūkanas, ir ar komercinės (ūkinės) veiklos subjektas nedubliuoja kitų paslaugų apmokestinimo?
2. Ar skaidrumo principui prieštarauja tai, kad komercinės (ūkinės) veiklos subjektas, reklamuodamas palūkanų normą, siūlomą vartotojams skirtų hipoteka užtikrintų paskolų atveju, kartu nenurodė „administravimo mokesčio“, kurį privaloma sumokėti pasirašant reklamuojamą sutartį, ypač jeigu mokestį sudarė žinoma, iš anksto nustatyta ir nekintama suteiktos paskolos sumos procentinė dalis, nesvarbu, kokia yra ta suma?
3. Jeigu paraiškos analizė ir su ja susiję administraciniai darbai, informacijos apie pareiškėjo mokumą ir gebėjimą grąžinti paskolą per visą paskolos laikotarpį rinkimas ir analizė, taip pat pateikto prievolės įvykdymo užtikrinimo vertinimas priskiriami prie paslaugų, už kurias atlyginama mokant administravimo mokestį, kai patvirtinama paskolos paraiška ir pasirašoma paskolos sutartis, tačiau atmetus paskolos paraišką už tas pačias paslaugas mokestis neimamas, ar tas paslaugas galima laikyti bankų veiklai būdingomis paslaugomis, kurios yra jų saugumo protokolo dalis, ir nustatyti, kad bankai turi padengti su jomis susijusias savo išlaidas, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto1 ?
4. Jeigu mokant administravimo mokestį atlyginama už paslaugas, nesusijusias su pačia paskolos davėjo veikla, ir dėl to mokestis už jas imamas atskirai nuo palūkanų, ar paskolos davėjas neturėtų pateikti vartotojui atitinkamos sąskaitos faktūros, kurioje PVM būtų išskaidytas pagal visas suteiktas paslaugas?
5. Ar skaidrumo principui prieštarauja tai, kad komercinės (ūkinės) veiklos subjektas, nustatęs, jog administravimo mokestis turi būti mokamas kaip tam tikrų labai konkrečių paslaugų kaina, prieš vartotojui pasirašant sutartį neturėjo ir nepateikė jam kainoraščio, kuriame būtų nurodyta kiekvienos iš šių paslaugų kaina už valandą, kad vartotojas galėtų, pirma, iš anksto žinoti, kokia bus galutinė jo paskolos sutarties kaina, ir, antra, palyginti šių paslaugų kainą su kitų komercinės (ūkinės) veiklos subjektų siūlomomis kainomis?
6. Ar skaidrumo principą atitinka tai, kad komercinės (ūkinės) veiklos subjektas ima mokestį už tam tikras labai konkrečias paslaugas, būtinas siekiant pasirašyti abiejų šalių numatytą sutartį, išskaičiuodamas tam tikrą visos suteiktos paskolos sumos procentinę dalį, todėl už tą pačią paslaugą, kurią tiek pat asmenų suteikė per tą patį laikotarpį, išrašytos sąskaitos faktūros, kuriose kaip „administravimo mokestis“ nurodytos sumos kiekvienu atveju skyrėsi atsižvelgiant į suteiktos paskolos sumą?
7. Ar Direktyvos 93/13/EEB1 4 straipsnio 2 daliai prieštarauja tokia skaidrumo kontrolė, pagal kurią sąlyga dėl administravimo mokesčio laikoma nesąžininga atsižvelgiant į tai, ar mokesčio dydis viršija konkretų skaičių, nurodytą internete pateiktoje mokesčio surinkimo statistikoje?
8. Ar Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 daliai ir 7 straipsnio 1 daliai prieštarauja nacionalinė jurisprudencija, pagal kurią administravimo mokesčio neproporcingumas nustatomas remiantis statistikoje pateiktais administravimo mokesčių dydžiais, Ispanijoje taikytais tuo metu, kai nebuvo tikrinamas sąlygų dėl administravimo mokesčio galimas nesąžiningumas?
9. Ar veiksmingumo principui prieštarauja tai, kad pagal sutartis, pasirašytas prieš Ispanijos Karalystei perkeliant Direktyvą 2014/17/ES į nacionalinę teisę, komercinės (ūkinės) veiklos subjektas ima administravimo mokestį, kuriuo atlyginama už potencialaus paskolos gavėjo mokumo ir sandorio perspektyvumo analizę, kai perkėlus šią direktyvą į nacionalinę teisę potencialus paskolos gavėjas dėl tokių analizių nebegali patirti jokių išlaidų?
10. Ar Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama tokia nacionalinė jurisprudencija, kaip suformuota 2023 m. gegužės 29 d. Tribunal Supremo sprendime Nr. 816/2023, pagal kurią tikrinant sąlygos dėl „administravimo mokesčio“ galimą nesąžiningumą nereikalaujama, kad šioje sąlygoje būtų nurodyta, už kokias paslaugas turi būti atlyginta mokant administravimo mokestį ir kokia yra tų paslaugų kaina, o reikalaujama tik nustatyti, ar minėtoje sąlygoje aiškiai nurodyta vartotojo mokėtina suma ir ar ši suma neviršija nustatytos ribos, kad būtų laikoma neproporcinga?
____________
1 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014, p. 34).
1 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).