BENDROJO TEISMO (penktoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. liepos 5 d.(*)
„Dempingas – Rusijos kilmės amonio nitrato importas – Galutiniai antidempingo muitai – Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą – Reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalis – Reglamento 2016/1036 5 straipsnio 3 ir 9 dalys – Teisės aktuose nustatytas terminas – Įrodymų pakankamumas – Papildomos informacijos teikimo procedūra – Pasibaigus teisės aktuose nustatytam terminui pateikta informacija“
Byloje T‑126/21
AO Nevinnomysskiy Azot, įsteigta Nevinomyske (Rusija),
AO Novomoskovskaya Aktsionernaya Kompania NAK „Azot“, įsteigta Novomoskovske (Rusija),
atstovaujamos advokatų P. Vander Schueren ir T. Martin‑Brieu,
ieškovės,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą G. Luengo ir P. Němečková,
atsakovę,
palaikomą
Fertilizers Europe, atstovaujamos advokatų B. O’Connor ir M. Hommé,
įstojusios į bylą šalies,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji išplėstinė kolegija),
kurį per pasitarimus sudarė kolegijos pirmininkas D. Spielmann, teisėjai U. Öberg (pranešėjas), R. Mastroianni, M. Brkan ir I. Gâlea,
posėdžio sekretorė I. Kurme, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
įvykus 2022 m. lapkričio 30 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovės AO Nevinnomysskiy Azot ir AO Novomoskovskaya Aktsionernaya Kompania NAK „Azot“ prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/2100, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 425, 2020, p. 21, toliau – ginčijamas reglamentas).
Ginčo aplinkybės
2 Ieškovės yra Rusijoje įsteigtos amonio nitrato gamintojos ir eksportuotojos.
3 1995 m. rugpjūčio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2022/95, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui (OL L 198, 1995, p. 1), Europos Sąjungos Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui, kurio Kombinuotosios nomenklatūros kodai šiuo metu yra 3102 30 90 ir 3102 40 90.
4 Atlikus pirmąją priemonių galiojimo termino peržiūrą, numatytą 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45) 11 straipsnio 2 dalyje, ir pirmąją tarpinę peržiūrą pagal to paties reglamento 11 straipsnio 3 dalį, 2002 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 658/2002, įvedančiu galutinį antidempingo muito mokestį Rusijos kilmės amonio nitrato importui (OL L 102, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 41 t., p. 67), Rusijos eksportui buvo paliktas galioti galutinis antidempingo muitas.
5 Atlikus antrąją priemonių galiojimo termino peržiūrą ir antrąją dalinę tarpinę peržiūrą pagal Reglamento Nr. 384/96 11 straipsnio 2 ir 3 dalis Taryba 2008 m. liepos 8 d. Reglamentu (EB) Nr. 661/2008, kuriuo po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį ir po dalinės tarpinės peržiūros pagal 11 straipsnio 3 dalį importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 185, 2008, p. 1), nusprendė toliau taikyti galiojančias priemones.
6 Po trečiosios priemonių galiojimo termino peržiūros Europos Komisija paliko galioti galiojančias priemones 2014 m. rugsėjo 23 d. Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 999/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 280, 2014, p. 19).
7 Atlikusi tarpinę peržiūrą ir remdamasi 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 21, toliau – pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 3 dalimi Komisija priėmė 2018 m. lapkričio 14 d. Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1722, kuriuo, atlikus tarpinę peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 3 dalį, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 999/2014, kuriuo importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 287, 2018, p. 3).
8 Taigi ieškovėms ir toliau buvo taikomas visoje Rusijos teritorijoje 28,78–32,71 EUR už toną antidempingo muitas, priklausomai nuo produkto rūšies.
9 2019 m. birželio 21 d. į bylą įstojusi šalis Fertilizers Europe, Europos trąšų gamintojų asociacija, pateikė Komisijai prašymą inicijuoti šių muitų galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį (toliau – pirminis prašymas). Šis prašymas pateiktas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus pranešimą apie artėjančią tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (OL C 53, 2019, p. 3), tarp kurių buvo šio sprendimo 8 punkte nurodytas antidempingo muitas.
10 Pirminiame prašyme buvo teigiama, kad yra įrodymų, jog nustojus galioti priemonėms dempingas tęstųsi, remiantis eksporto kainų ir apskaičiuotos normaliosios vertės palyginimu. Šiuo klausimu įstojusi į bylą šalis rėmėsi ypatinga Rusijos rinkos padėtimi dėl suderinto susitarimo apriboti kainas ir Rusijos vyriausybės strategijos nustatyti dirbtinai mažas gamtinių dujų, kurios yra pagrindinis amonio nitrato šaltinis, kainas.
11 Komisijai paprašius, 2019 m. rugpjūčio 20 d. įstojusi į bylą šalis pateikė papildomos informacijos (toliau – papildoma informacija), kuri įtraukta į suvestinę prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą versiją (toliau – suvestinis prašymas). Prie suvestinio prašymo pridėta papildoma informacija buvo pagrįsta normaliąja verte remiantis realiomis Rusijos vidaus rinkos kainomis.
12 2019 m. rugsėjo 23 d. Komisija paskelbė pranešimą apie antidempingo priemonių, taikomų importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 318, 2019, p. 6, toliau – pranešimas apie inicijavimą), nes manė, kad yra pakankamai įrodymų, kad būtų galima inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą ir atlikti tyrimą.
13 Atlikusi tyrimą Komisija padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog dempingas ir žala pasikartos, jei bus leista nebetaikyti galiojančių antidempingo priemonių Rusijos kilmės amonio nitratui. Priimdama ginčijamą reglamentą ji nusprendė pratęsti šių priemonių galiojimą penkeriems metams.
Šalių reikalavimai
14 Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą reglamentą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
15 Įstojusios į bylą šalies palaikoma Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl papildomų įrodymų priimtinumo
16 Pasibaigus rašytinei proceso daliai, per 2022 m. lapkričio 30 d. posėdį ieškovės pateikė papildomų įrodymų, kuriuos sudaro Chem-courier informacijos ir analizės agentūros pateikta lentelė su nurodytomis vidutinėmis mėnesinėmis gamyklos Acron Novgorod amonio nitrato kainomis 2018 m. (toliau – G.1 priedas).
17 Per posėdį Komisija ir įstojusi į bylą šalis tvirtino, kad šie įrodymai turi būti atmesti kaip nepriimtini. Jos teigė, kad jie pateikti pavėluotai, kaip tai suprantama pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį, ir kad ieškovės nepateisino vėlavimo pateikti šiuos naujus įrodymus.
18 Bendrasis Teismas primena, kad paneigiantiems įrodymams ir pasiūlytų pateikti įrodymų papildymui po to, kai priešinga šalis pateikė paneigiančius įrodymus, netaikoma Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalyje numatyta senaties taisyklė. Iš tiesų ši nuostata susijusi su naujų įrodymų pateikimu ir turi būti aiškinama atsižvelgiant į minėto reglamento 92 straipsnio 7 dalį, kurioje aiškiai numatyta, kad galima pateikti paneigiančių įrodymų, o anksčiau pateikti įrodymai gali būti papildomi (šiuo klausimu žr. 1998 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Baustahlgewebe / Komisija, C‑185/95 P, EU:C:1998:608, 71 ir 72 punktus).
19 Nagrinėjamu atveju G.1 priede pateikta Acron Novgorod gamyklos vidutinių mėnesinių amonio nitrato kainų lentelė negali būti pripažinta nepriimtina dėl to, kad buvo pateikta per teismo posėdį pažeidžiant Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį.
20 Šiais įrodymais siekiama atsakyti į Komisijos argumentus, išdėstytus jos atsakymų į 2022 m. liepos 25 d. taikant proceso organizavimo priemones Bendrojo Teismo raštu pateiktus klausimus 30 ir 32 punktuose.
21 Taikydamas 2022 m. liepos 25 d. proceso organizavimo priemones Bendrasis Teismas paprašė Komisijos nurodyti priežastis, dėl kurių buvo laikoma, kad apskaičiuojant dempingo skirtumą suvestiniame prašyme įstojusi į bylą šalis pagrįstai atsižvelgė į skirtingas išvykimo ir atvykimo vietas (taigi ir skirtingą transporto išlaidų koregavimą), t. y. gamyklą Novomoskovsk Eurochem, siekiant palyginti Rusijos vidaus rinkoje faktiškai taikomas kainas su eksporto į Estiją, į likusią Europos Sąjungos dalį ir Braziliją kainomis, ir gamyklą Acron Novgorod, siekiant apskaičiuotą normaliąją vertę, palyginti su eksporto į Estiją, į likusią Sąjungos dalį ir Braziliją kainomis.
22 Atsakydama į penktąjį rašytinį Bendrojo Teismo klausimą Komisija nurodė, kad negalima pagrįstai tikėtis, jog įstojusi į bylą šalis galės gauti duomenis tiek apie tos pačios gamyklos Rusijoje išlaidas, tiek apie kainas, nes tokiu atveju naudojant abu metodus būtų galima remtis ta pačia išvykimo vieta. Nurodžiusi, kad gamykla Acron Novgorod buvo santykinai arčiau sienos su Estija nei gamykla Novomoskovsk Eurochem, todėl jos transporto išlaidos buvo mažesnės, Komisija, be kita ko, pridūrė, kad patikslinimai buvo atlikti remiantis įrodymais, kuriuos pagrįstai turėjo įstojusi į bylą šalis.
23 Tokia Komisijos pozicija neišplaukia iš pranešimo apie inicijavimą, ginčijamo reglamento, atsiliepimo į ieškinį ar tripliko, todėl ieškovės su ja susipažino tik gavusios Komisijos atsakymus į Bendrojo Teismo taikant proceso organizavimo priemones raštu pateiktus klausimus.
24 Pateikdamos G.1 priedą ieškovės siekia prieštarauti Komisijai ir įrodyti, kad klaidinga tvirtinti, jog įstojusi į bylą šalis negalėjo gauti duomenų apie tos pačios gamyklos Rusijoje, įskaitant Acron Novgorod, išlaidas ir kainas. Jos tvirtina, kad Chem-courier, kurią Komisija ir įstojusi į bylą šalis laiko nepriklausoma eksperte, sudaro tokius kiekvienos amonio nitrato gamyklos kainų sąrašus, ir šiuo pagrindu pateikia Acron Novgorod gamyklos vidutinių mėnesinių amonio nitrato kainų 2018 m. lentelę.
25 Vadinasi, ieškovių per posėdį pateiktą G.1 priedą reikia laikyti paneigiančiais įrodymais, o Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalyje numatyta senaties termino taisyklė netaikoma, todėl jis yra priimtinas.
Dėl esmės
26 Grįsdamos savo ieškinį ieškovės remiasi vieninteliu pagrindu, iš esmės susijusiu su pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 ir 5 dalių bei to paties reglamento 5 straipsnio 3 dalies pažeidimu, nes Komisija klaidingai pradėjo priemonių galiojimo termino peržiūros procedūrą, nors tam nebuvo pakankamai įrodymų.
27 Pirma, ieškovių teigimu, grįsdama savo vertinimą dėl įrodymų, pateiktų siekiant pradėti priemonių galiojimo termino peržiūrą, pakankamumo, Komisija turėjo atsižvelgti tik į pirminį prašymą, o ne į papildomą informaciją, kuri pakeitė minėto prašymo esmę. Ji taip pat turėjo išnagrinėti įstojusios į bylą šalies pirminiame prašyme pateiktų įrodymų tikslumą ir tinkamumą. Antra, jos tvirtina, kad pirminiame prašyme nebuvo pakankamų įrodymų, patvirtinančių dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės nustotų galioti. Trečia, jos teigia, kad bet kuriuo atveju Komisija klaidingai nusprendė, jog suvestiniame prašyme buvo pakankamai tokios tikimybės įrodymų.
28 Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti ieškovių argumentus, susijusius su pirminiame prašyme pateiktų įrodymų pakankamumu, atsižvelgiant į teisinius kriterijus, taikomus Sąjungos gamintojų ar jų vardu pateiktiems prašymams atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.
Pirminės pastabos dėl Bendrojo Teismo kontrolės ir pagrindinio reglamento aiškinimo principų
29 Bendros prekybos politikos srityje, ypač kiek tai susiję su prekybos apsaugos priemonėmis, iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos institucijos dėl ekonominių ir politinių aplinkybių, kurias jos privalo išnagrinėti, sudėtingumo turi plačią diskreciją, todėl šios plačios diskrecijos teisminė kontrolė turi apsiriboti procedūrinių taisyklių laikymosi, faktinių aplinkybių tikslumo, akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes nebuvimo ar piktnaudžiavimo įgaliojimais patikrinimu (šiuo klausimu žr. 2022 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Hubei Xinyegang Special Tube, C‑891/19 P, EU:C:2022:38, 35 ir 36 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
30 Šiomis aplinkybėmis Bendrojo Teismo atliekama įrodymų, kuriais Sąjungos institucijos grindžia savo išvadas, kontrolė nėra naujas faktinių aplinkybių vertinimas, pakeičiantis šių institucijų vertinimą. Ši kontrolė nepažeidžia institucijų didelės diskrecijos prekybos politikos srityje, o tik atskleidžia, ar šie įrodymai gali pagrįsti jų padarytas išvadas. Vadinasi, Bendrasis Teismas turi ne tik patikrinti pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant padėties sudėtingumą, ir ar jais galima pagrįsti remiantis padarytas išvadas (žr. 2017 m. gruodžio 14 d. Sprendimo EBMA / Giant (China), C‑61/16 P, EU:C:2017:968, 69 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Hubei Xinyegang Special Tube, C‑891/19 P, EU:C:2022:38, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
31 Vis dėlto, kiek tai susiję su teisės klausimais, Bendrasis Teismas vykdo išsamią kontrolę, kuri apima teisės nuostatų aiškinimą, grindžiamą objektyviais kriterijais, ir patikrinimą, ar įvykdytos tokios nuostatos taikymo sąlygos (šiuo klausimu žr. 1985 m. liepos 11 d. Sprendimo Remia ir kt. / Komisija, 42/84, EU:C:1985:327, 34 punktą ir 2022 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Kambodža ir CRF / Komisija, T‑246/19, EU:T:2022:694, 45 punktą).
32 Šiuo aspektu Sąjungos sudarytų tarptautinių susitarimų viršenybė prieš antrinės teisės Sąjungos tekstus reikalauja, kad pastarieji būtų aiškinami laikantis tų susitarimų (žr. 2022 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Hubei Xinyegang Special, C‑891/19 P, EU:C:2022:38, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Komisija / Hansol Paper, C‑260/20 P, EU:C:2022:370, 82 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
33 Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją tuo atveju, kai Sąjunga ketino įgyvendinti prisiimtą konkretų įsipareigojimą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), arba tuo atveju, kai Sąjungos akte aiškiai daroma nuoroda į konkrečias PPO susitarimų nuostatas, Sąjungos teismas turi atlikti atitinkamo Sąjungos akto teisėtumo kontrolę, atsižvelgdamas į PPO taisykles (1999 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Portugalija / Taryba, C‑149/96, EU:C:1999:574, 49 punktas; 2003 m. sausio 9 d. Sprendimo Petrotub ir Republica / Taryba, C‑76/00 P, EU:C:2003:4, 54 punktas ir 2007 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Ikea Wholesale, C‑351/04, EU:C:2007:547, 30 punktas), o tai reiškia, kad reikia atsižvelgti į PPO ginčų sprendimo tarybos įvairių šios sutarties nuostatų aiškinimą (šiuo klausimu žr. 2022 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Hubei Xinyegang Special, C‑891/19 P, EU:C:2022:38, 32 ir 33 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo Yieh United Steel / Komisija, C‑79/20 P, EU:C:2022:305, 102 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
34 Iš pagrindinio reglamento 2 ir 3 konstatuojamųjų dalių matyti, kad juo, be kita ko, siekiama į Sąjungos teisę kiek įmanoma perkelti 1994 m. Susitarimo dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (OL L 336, 1994, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 189; toliau – antidempingo susitarimas) nuostatas, tarp kurių visų pirma yra nuostatos dėl antidempingo priemonių trukmės ir peržiūros, siekiant užtikrinti tinkamą ir skaidrų šių taisyklių taikymą. Pagrindinio reglamento 4 konstatuojamojoje dalyje priduriama, kad, siekiant išlaikyti 1994 m. Bendrajame susitarime dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) nustatytų teisių ir pareigų pusiausvyrą, labai svarbu, kad Sąjunga atsižvelgtų į tai, kaip šias taisykles aiškina pagrindiniai Sąjungos prekybos partneriai.
35 Konkrečiai kalbant, pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi Sąjunga siekė įgyvendinti konkrečius įsipareigojimus, nustatytus antidempingo susitarimo 11 straipsnio 3 dalyje (žr. 2008 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Reliance Industries / Taryba ir Komisija, T‑45/06, EU:T:2008:398, 90 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
36 Pagrindinio reglamento 5 straipsniu į Sąjungos teisę iš esmės perkeliami antidempingo susitarimo 5.1–5.9 ir 6.1.3 straipsniai, į kuriuos atsižvelgiant jis turi būti aiškinamas kiek įmanoma, taip pat į PPO ginčų sprendimo tarybos pateiktą jų išaiškinimą (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 11 d. Sprendimo Viraj Profiles / Taryba, T‑67/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:481, 90 punktą ir 2016 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Gul Ahmed Textile Mills / Taryba, T‑199/04 RENV, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:740, 90 punktą).
37 Atsižvelgiant būtent į šiuos principus reikia patikrinti, ar Komisija inicijavo peržiūrą pagal teisinius kriterijus, taikomus Sąjungos gamintojų arba jų vardu pateiktiems prašymams atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.
Dėl pirminiame prašyme pateiktų įrodymų pakankamumo, atsižvelgiant į teisinius kriterijus, taikomus prašymams atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą
38 Ieškovių teigimu, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą, siejamą su to paties straipsnio antra pastraipa, įrodymų, leidžiančių nustatyti, kad priemonei baigus galioti bus labai tikėtina, jog dempingas ir žala tęsis arba pasikartos, pakankamumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į įrodymus, nurodytus prašyme atlikti peržiūrą, pateiktame „ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio“, kuriam pasibaigus nustoja galioti antidempingo priemonės, pabaigos (toliau – teisės aktuose nustatytas terminas).
39 Suvestinė prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, pateikto pasibaigus teisės aktuose nustatytam terminui ir per tris mėnesius iki penkerių metų laikotarpio pabaigos, versija nėra tinkamas pagrindas, nes jokia pagrindinio reglamento nuostata neleidžia pateikti naujų įrodymų pasibaigus teisės aktuose nustatytam terminui, siekiant jį patobulinti ar ištaisyti trūkumą, kai per tą terminą nebuvo pateikta pakankamai įrodymų.
40 Vadinasi, sprendimas pradėti priemonių galiojimo termino peržiūrą negali būti pagrįstas naujais argumentais ar įrodymais, kurių nebuvo prašymo atlikti peržiūrą pateikimo per teisės aktuose nustatytą terminą momentu. Per tris mėnesius iki penkerių metų laikotarpio pabaigos buvo galima prašyti arba pateikti tik paaiškinimus ir patikslinimus, kuriais siekiama suprasti ar pataisyti jau pateiktus įrodymus per minėtą laikotarpį arba patvirtinti jų pakankamumą.
41 Ieškovių teigimu, šiuo klausimu reikia skirti pirminio tyrimo inicijavimą, kurį reglamentuoja, be kita ko, pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalis ir kuriam netaikoma jokio termino, per kurį turi būti pateiktas skundas su pakankamais įrodymais, ir priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, grindžiamą pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią prašymas atlikti peržiūrą su pakankamais įrodymais turi būti pateiktas per teisės aktuose nustatytą terminą. Be to, minėto reglamento 5 straipsnio 9 dalis netaikoma priemonių galiojimo termino peržiūros procedūroms pagal to paties reglamento 11 straipsnio 5 dalį.
42 Ieškovės priduria, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 5 dalį minėto reglamento 5 straipsnio 3 dalis taikoma priemonių galiojimo termino peržiūroms, todėl Komisija privalo išnagrinėti pirminiame prašyme pateiktų įrodymų tikslumą ir tinkamumą.
43 Vis dėlto ieškovės taip pat teigia, kad iš PPO praktikos matyti, jog Komisija negali remtis antidempingo susitarimo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytu pirminio tyrimo inicijavimo kriterijumi, kad atsižvelgtų į papildomą informaciją, pateiktą pasibaigus teisės aktuose nustatytam laikotarpiui, nes šis kriterijus netaikomas priemonių galiojimo termino peržiūrai.
44 Tokį pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies aiškinimą patvirtina 2016 m. kovo 17 d. Europos ombudsmeno sprendimas, kuriuo baigiamas tyrimas dėl skundo 577/2014/MDC, susijusio su Komisijos atsisakymu pagal Reglamentą Nr. 1225/2009 leisti susipažinti su prašymu atlikti antidempingo priemonių, taikomų importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui, galiojimo termino peržiūrą (toliau – Ombudsmeno sprendimas dėl skundo 577/2014/MDC).
45 Nagrinėjamu atveju tik pirminis prašymas buvo pateiktas per teisės aktuose nustatytą terminą, o vieninteliai įrodymai, susiję su tikimybe, kad nustojus galioti minėtame prašyme nurodytoms priemonėms bus tęsiamas dempingas, buvo susiję su dempingo skirtumo skaičiavimais, pagrįstais apskaičiuota normaliąja verte.
46 Vis dėlto 2019 m. rugpjūčio 20 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po teisės aktuose nustatyto termino pabaigos, pagal suvestiniame prašyme pateiktą papildomą informaciją dempingo skirtumas grindžiamas realiomis vidaus rinkos kainomis Rusijoje. Taigi tai yra nauji įrodymai, reglamentuojami atskiromis teisės nuostatomis, grindžiami kitokia apskaičiavimo metodika ir pakeitę pirminiame prašyme pateiktų įrodymų esmę, todėl Komisija negalėjo į juos atsižvelgti.
47 Be to, tai, kad pirminiame prašyme nėra pakankamai įrodymų, matyti iš ginčijamo reglamento 23 konstatuojamosios dalies, kurioje iš esmės nurodyta, kad, be paaiškinimų, kuriuos įstojusi į bylą šalis pateikė pasibaigus teisės aktuose nustatytam terminui, nebuvo pakankamai įrodymų, pateisinančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą.
48 Taigi Komisija padarė teisės klaidą ir akivaizdžią vertinimo klaidą, kai, kaip matyti, be kita ko, iš ginčijamo reglamento 20 konstatuojamosios dalies, nurodė, kad nesvarbu, jog pirminis prašymas buvo papildytas normaliosiomis vertėmis, apskaičiuotomis remiantis turima informacija apie realias vidaus rinkos kainas Rusijoje, ir nusprendė pradėti priemonių galiojimo termino peržiūrą, „remdamasi suvestiniu prašymu atlikti peržiūrą“, kuriame buvo naujų įrodymų, pateiktų pasibaigus teisės aktuose nustatytam terminui. Vadinasi, ji pažeidė pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, kai nusprendė pradėti minėtą peržiūros procedūrą, nepaisydama to, kad nebuvo pakankamų dempingo tęsimo tikimybės įrodymų.
49 Komisija teigia, kad jokia pagrindinio reglamento nuostata neapriboja jos analizės tik prašyme atlikti peržiūrą, pateiktame per teisės aktuose nustatytą terminą, esančia informacija. Įrodymų pakankamumo sąlyga turi būti įvykdyta tik priimant sprendimą inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą. Be to, nereikalaujama, kad jau būtų pateikta besitęsiančio dempingo įrodymų.
50 Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesas yra dinamiškas procesas. Atitinkamais atvejais prašymas atlikti peržiūrą, pateiktas per tris mėnesius iki penkerių metų laikotarpio, kuriam pasibaigus antidempingo priemonės nustoja galioti, pabaigos, per teisės aktuose nustatytą terminą gali būti papildytas arba patikslintas papildoma informacija ir paaiškinimais, kuriuos Sąjungos gamintojai pateikia savo iniciatyva arba pasikeitus informacija su Komisija. Ši suvestinė redakcija negali pakeisti nei per teisės aktuose nustatytą terminą pateikto prašymo atlikti peržiūrą, nei jo esmės ir negali būti laikoma nauju pateikimu.
51 Šiuo klausimu pagrindinio reglamento 5 straipsnio 3 ir 9 dalys, kuriomis reglamentuojamas pirminio antidempingo tyrimo procedūros inicijavimas, pagal minėto reglamento 11 straipsnio 5 dalį taikomos priemonių galiojimo termino peržiūrų inicijavimui ir patvirtina aiškinimą, kad būtent tuo metu, kai Komisija priima sprendimą inicijuoti tokias peržiūras, ji turi įrodyti, kad yra pakankamai įrodymų, jog priemonių galiojimo pabaiga greičiausiai paskatins žalingo dempingo tęsimąsi ar pasikartojimą, ir kad šiuo tikslu ji gali surinkti papildomos informacijos.
52 Vis dėlto, jei prašyme atlikti peržiūrą pateiktų įrodymų tikslumo ir tinkamumo patikrinimas, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 3 dalį, yra priemonė nustatyti, ar jie yra pakankami, taikytinas teisinis kriterijus sprendžiant dėl tikslingumo pradėti peržiūros tyrimą yra susijęs tik su įrodymų „pakankamumu“ minėtos peržiūros inicijavimo momentu, o ne su jų tinkamumu ir tikslumu.
53 Komisijos teigimu, bet koks kitoks aiškinimas apribotų jos galimybę nagrinėti įrodymų pakankamumą, o tai patvirtina ieškovių cituojamas Ombudsmeno sprendimas dėl skundo 577/2014/MDC.
54 Savo rašytinėse pastabose Komisija priduria, kad pirminiams tyrimams taikomų nuostatų ir priemonių galiojimo termino pabaigos peržiūroms taikomų nuostatų, įskaitant terminus, skirtumai nereiškia, kad, kiek tai susiję su minėtomis peržiūromis, tai, kad pirminiame prašyme nėra pakankamai įrodymų, negali būti ištaisyta vėlesniais Komisijos prašymais.
55 Nagrinėjamu atveju pirminis prašymas buvo nagrinėjamas ne atskirai, o kartu su papildoma informacija, pateikta per tris mėnesius iki penkerių metų laikotarpio pabaigos ir nurodyta suvestiniame prašyme.
56 Suvestiniame prašyme pateikti dempingo skirtumo skaičiavimai, atlikti remiantis realiomis Rusijos vidaus rinkos kainomis, patvirtino ir papildė esminius įrodymus, susijusius su pirminiame prašyme nurodytų apskaičiuotos normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimu, nekeičiant šiame prašyme pateiktų teiginių esmės.
57 Be to, ieškovės klaidingai suprato ginčijamo reglamento 23 konstatuojamąją dalį, kurioje aiškiai nurodyta, kad peržiūra buvo pradėta remiantis tiek pirminiu prašymu, tiek papildoma informacija, ir joje nenagrinėjamas klausimas, ar pirminiame prašyme pateiktos informacijos pakako, kad būtų galima inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą.
58 Taigi Komisija nepadarė klaidos, kai priimdama sprendimą inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą rėmėsi suvestiniu prašymu ir nusprendė, kad turi pakankamai įrodymų šiuo klausimu.
59 Į bylą įstojusi šalis iš esmės nurodo Komisijos argumentus.
60 Šioje byloje Bendrasis Teismas išnagrinės ieškovių priekaištus, susijusius, pirma, su teisinių kriterijų, taikomų prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą turiniui, pažeidimu ir, antra, su įrodymų pirminiame prašyme pakankamumu ir papildomos informacijos pobūdžiu.
– Dėl prašymo atlikti peržiūrą turiniui taikomų teisinių kriterijų
61 Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 1 dalį antidempingo muitas taikomas tik tokiam laikotarpiui ir tokio dydžio, koks reikalingas žalą sukeliančiam dempingui kompensuoti.
62 Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad galutinė antidempingo priemonė baigia galioti praėjus penkeriems metams nuo sprendimo ją taikyti įsigaliojimo dienos arba penkeriems metams nuo paskutinės peržiūros, per kurią nagrinėtas dempingas ir jo žala, užbaigimo dienos, jeigu peržiūros metu nebuvo nustatyta, kad priemonei baigus galioti bus labai tikėtina, jog dempingas ir žala tęsis arba pasikartos. Priemonių galiojimo termino peržiūra pradedama Komisijos iniciatyva arba Sąjungos gamintojų prašymu, arba jų vardu pateikus prašymą, ir tokia priemonė galioja iki tos peržiūros pabaigos.
63 Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, be kita ko, patikslinama, kad peržiūra dėl priemonės galiojimo pratęsimo inicijuojama, jeigu prašyme pateikiama pakankamai įrodymų, kad priemonei nustojus galioti bus labai tikėtina, jog dempingas ir žala tęsis arba pasikartos. Pagal minėtos dalies ketvirtą pastraipą Sąjungos gamintojai ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki minėto penkerių metų laikotarpio pabaigos turi teisę pateikti prašymą dėl peržiūros pagal antros pastraipos nuostatas.
64 Kaip matyti iš šio sprendimo 31 punkte nurodytos jurisprudencijos, Bendrasis Teismas vykdo išsamią kontrolę dėl to, kaip reikia aiškinti pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies antros ir ketvirtos pastraipų nuostatas, ir patikrinti, ar įvykdytos jų taikymo sąlygos.
65 Pažodžiui aiškinant pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį matyti, kad prašyme atlikti peržiūrą, kurį Sąjungos gamintojai turi pateikti ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio, per kurį baigia galioti antidempingo priemonės, pabaigos, jau turi būti pateikta pakankamai įrodymų, kad priemonei nustojus galioti bus labai tikėtina, jog dempingas ir žala tęsis arba pasikartos.
66 Iš tiesų pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje, kurioje nustatytas terminas, per kurį Sąjungos gamintojai turi pateikti prašymą atlikti peržiūrą, aiškiai nurodoma antra pastraipa, kurioje patikslinamos minėto prašymo turinio sąlygos, leidžiančios atlikti peržiūrą.
67 Kadangi iš pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies ketvirtos pastraipos formuluotės matyti, kad prašymas atlikti peržiūrą, kurį Sąjungos gamintojai pateikia ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos, turi atitikti antrą pastraipą, jame turi būti pateikta pakankamai įrodymų, kad priemonei nustojus galioti bus labai tikėtina, jog dempingas ir žala tęsis arba pasikartos, kad būtų galima inicijuoti peržiūrą.
68 Tokį pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies antros ir ketvirtos pastraipų aiškinimą ombudsmenas taip pat pateikė savo sprendime dėl skundo 577/2014/MDC, susijusio su suinteresuotosios šalies teise susipažinti su per teisės aktuose nustatytą terminą pateikto prašymo atlikti peržiūrą pirmine versija, kaip teisingai nurodo ieškovės. Šiame sprendime ombudsmenas teisingai pažymėjo, kad prašymo, kuriame pateikiama pakankamai įrodymų, jog priemonei nustojus galioti bus labai tikėtina, kad dempingas ir žala tęsis arba pasikartos, pateikimas per teisės aktuose nustatytą terminą atskleidžia dvi kumuliacines sąlygas, leidžiančias atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą. Taigi galimybė susipažinti su per teisės aktuose nustatytą terminą pateikto prašymo atlikti peržiūrą versija leidžia suinteresuotosioms šalims patikrinti, ar šiame procedūros etape tenkinamos šiame straipsnyje numatytos sąlygos.
69 Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies antros ir ketvirtos pastraipų tikslas užtikrinti, kad per teisės aktuose nustatytą terminą Komisijai pateiktų įrodymų pakaktų dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei nustatyti, jei priemonės nustotų galioti, negali būti pasiektas, jei šios nuostatos aiškinamos taip, kad pasibaigus teisės aktuose nustatytam terminui Sąjungos gamintojai turi dar tris mėnesius šiai sąlygai įvykdyti.
70 Trijų mėnesių termino, kuris prasideda prieš penkerių metų laikotarpio, kuriam pasibaigus nustoja galioti antidempingo priemonės, pabaigą, nustatymas padeda užtikrinti teisinės padėties tikrumą, nes leidžia rinkos dalyviams laiku sužinoti, ar antidempingo priemonės gali būti toliau taikomos, kaip Komisija patvirtino per bylos nagrinėjimą, taip pat suteikti Komisijai pakankamai laiko įvertinti Sąjungos gamintojų arba jų vardu per teisės aktuose nustatytą terminą pateiktame prašyme atlikti peržiūrą nurodytus įrodymus ir užtikrinti jų pakankamumą bei tinkamumą, kad antidempingo priemonė nebūtų nepagrįstai palikta galioti pasibaigus nustatytam terminui.
71 Kaip sutaria šalys, Sąjungos gamintojai turi galimybę pasibaigus teisės aktuose nustatytam trijų mėnesių terminui iki penkerių metų laikotarpio pabaigos pateikti papildomą informaciją pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Be to, reikia pripažinti, kad, kaip pripažįsta šalys, tokie įrodymai negali būti laikomi naujais argumentais ar pakeisti per teisės aktuose nustatytą terminą pateikto prašymo atlikti peržiūrą arba ištaisyti juose pateiktų įrodymų nepakankamumo. Iš tiesų, nors triplike Komisija teigė, kad pirminiams tyrimams taikomų nuostatų ir priemonių galiojimo termino peržiūroms taikomų nuostatų skirtumai nereiškia, kad, kiek tai susiję su minėtomis peržiūromis, pakankamų įrodymų nebuvimo pirminiame prašyme negalima ištaisyti vėlesniais Komisijos prašymais, vis dėlto ji šį teiginį atsiėmė per teismo posėdį.
72 Kaip matyti iš šio sprendimo 70 punkto, trijų mėnesių laikotarpis iki antidempingo priemonių galiojimo pabaigos leidžia Komisijai įvertinti įrodymus, nurodytus prašyme atlikti peržiūrą, kuris buvo pateiktas per teisės aktuose nustatytą terminą, ir patikrinti, ar jie yra pakankami ir tinkami, prieš nusprendžiant, ar reikia inicijuoti peržiūrą. Šiuo tikslu ji turi teisę per tris mėnesius iki penkerių metų termino pabaigos gauti arba prašyti papildomų paaiškinimų, dėl kurių būtų parengta suvestinė prašymo versija.
73 Nors siekdama pagrįsti peržiūros inicijavimą pagal Sąjungos gamintojų arba jų vardu pateiktą prašymą atlikti peržiūrą Komisija gali atsižvelgti į papildomą informaciją, kurią pateikė Sąjungos gamintojas arba tai buvo padaryta jų vardu, ši informacija gali tik papildyti arba patvirtinti pakankamus įrodymus, pateiktus per teisės aktuose nustatytą terminą. Ji negali būti laikoma naujais argumentais ar įrodymais arba ištaisyti prašyme pateiktų įrodymų nepakankamumo, kuris turi būti vertinamas atsižvelgiant į per teisės aktuose nustatytą terminą pateikti įrodymus.
74 Taigi, kaip per posėdį pripažino Komisija, to, kad per teisės aktuose nustatytą terminą Sąjungos gamintojai nepateikė pakankamų įrodymų, ji negali ištaisyti, ex officio taikydama šiems gamintojams skirtą papildomos informacijos procedūrą per trijų mėnesių laikotarpį iki penkerių metų laikotarpio pabaigos.
75 Taigi esminis klausimas susijęs tiek su informacija, kurią Komisija naudojo inicijuodama peržiūros tyrimą pagal Sąjungos gamintojų arba jų vardu pateiktą prašymą, tiek su tuo, kada Komisija gavo šią informaciją, taip pat su tuo, kiek per teisės aktuose nustatytą terminą gautą informaciją galima laikyti pakankamais įrodymais, kad priemonei nustojus galioti bus labai tikėtina, jog dempingas ir žala tęsis arba pasikartos.
76 Vadinasi, Komisija klaidingai nusprendė, kad trys mėnesiai iki penkerių metų laikotarpio pabaigos buvo įtraukti į terminą, per kurį gali būti pateiktas prašymas atlikti peržiūrą, kuriame pateikta pakankamai įrodymų, ir kad sąlyga, susijusi su įrodymų pakankamumu, turi būti įvykdyta tik priimant sprendimą inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą.
77 Dėl tokio priešingo aiškinimo pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalis netektų prasmės, nes joje numatyta teisinė pareiga prarastų reikšmę ir tai prieštarautų peržiūros procedūros tikslui, t. y. reikalauti, kad prašymas, kurį Sąjungos gamintojai pateikė ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos, atitiktų šios nuostatos antroje pastraipoje numatytą įrodinėjimo reikalavimą, pagal kurį jame turi būti pateikta pakankamai dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės įrodymų, jei priemonės nustotų galioti.
78 Komisijos nuoroda į pagrindinio reglamento 11 straipsnio 5 dalį negali paneigti šios išvados.
79 Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad atitinkamos šio reglamento nuostatos dėl tyrimo procedūrų ir atlikimo, išskyrus nuostatas dėl terminų, taikomos bet kuriai peržiūrai, vykdomai pagal to paties straipsnio 2 dalį.
80 Nors šiame straipsnyje nėra aiškios nuorodos į šioje byloje nagrinėjamas reikšmingas nuostatas, jau buvo nuspręsta, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 5 dalį peržiūros procedūroms nėra taikomos visos nuostatos, susijusios su procedūromis ir tyrimų atlikimu, kurios taikomos atliekant pirminį tyrimą. Pagal minėto reglamento 11 straipsnio 5 dalį šios nuostatos taikomos peržiūros procedūroms, atsižvelgiant į jų svarbą (2018 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Foshan Lihua Ceramic / Komisija, T‑654/16, EU:T:2018:525, 37 punktas).
81 Taigi peržiūros procedūra skiriasi nuo pirminio tyrimo procedūros, kuri reglamentuojama kitomis pagrindinio reglamento nuostatomis. Dėl šios priežasties Teisingumo Teismas jau yra konstatavęs, kad kai kurios iš pirminį tyrimą reglamentuojančių nuostatų neturi būti taikomos peržiūrai, atsižvelgiant į pagrindiniame reglamente numatytos sistemos bendrą turinį ir tikslus (šiuo klausimu žr. 2010 m. vasario 11 d. Sprendimo Hoesch Metals and Alloys, C‑373/08, EU:C:2010:68, 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
82 Bendrasis Teismas primena, kad pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog paaiškėjus, kad tyrimo inicijavimui pagrįsti pakanka įrodymų, Komisija pradeda šią procedūrą per 45 dienas nuo skundo pateikimo dienos ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia apie jo inicijavimą. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, skundo pateikėjui pranešama apie tai per 45 dienas nuo skundo pateikimo Komisijai dienos. Komisija per 21 dieną nuo skundo pateikimo Komisijai dienos suteikia informaciją valstybėms narėms apie jos atliktą skundo tyrimą.
83 Frazė „[j]eigu tampa aišku, kad pakanka įrodymų tyrimo procedūrų inicijavimui pagrįsti“, kuria pradedama pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalis, negali būti suprantama neatsižvelgiant į likusias šios nuostatos dalis, iš kurių formuluotės aiškiai matyti, kad ja siekiama patikslinti terminus, per kuriuos Komisija turi pradėti pirminio tyrimo procedūrą nuo skundo pateikimo dienos, įspėti skundo pateikėją, kad tyrimas neatliktas, arba pateikti valstybėms narėms informaciją apie skundo nagrinėjimą.
84 Iš pagrindinio reglamento 11 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos formuluotės aiškiai matyti, kad kitos šio reglamento nuostatos, susijusios su terminais, netaikomos priemonių galiojimo pabaigos peržiūroms.
85 Vadinasi, kadangi pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalis yra nuostata, susijusi su pirminių antidempingo tyrimų terminais, ji negali būti taikoma priemonių galiojimo termino peržiūros procedūroms pagal minėto reglamento 11 straipsnio 5 dalį, kaip teisingai teigia ieškovės.
86 Vis dėlto pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 3 dalį „Komisija, norėdama nustatyti, ar pakanka įrodymų pradėti tyrimą, kruopščiai ištiria skunde pateiktų įrodymų teisingumą ir adekvatumą [tikslumą ir tinkamumą]“.
87 Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymi, kad pagrindinio reglamento 5 straipsnio 3 dalis susijusi tik su Komisijos atliekamu skunde pateiktų įrodymų tikslumo ir tinkamumo nagrinėjimu, siekiant nustatyti, ar yra pakankamai įrodymų, pateisinančių pirminio tyrimo inicijavimą, ir ja negalima pagrįsti ex officio pradėtos papildomos informacijos procedūros, jeigu per Sąjungos gamintojų arba jų vardu pateiktiems prašymams atlikti peržiūrą nustatytą terminą pateikti įrodymai nėra pakankami įrodyti, kad priemonių galiojimo pabaiga greičiausiai paskatins dempingo ir žalos tęsimąsi ar pasikartojimą.
88 Kaip teisingai pažymi Komisija, Teisingumo Teismas turėjo galimybę pažymėti, kad tyrimo pradėjimas tiek inicijuojant antidempingo procedūrą, tiek peržiūrint reglamentą, kuriuo nustatomi antidempingo muitai, visada siejamas su pakankamų dempingo ir jo daromos žalos įrodymų buvimu (1993 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Rima Eletrometalurgia / Taryba, C‑216/91, EU:C:1993:912, 16 punktas).
89 Vis dėlto ši jurisprudencija buvo suformuota remiantis 1988 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2423/88 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina ir subsidijuoto importo iš Europos ekonominės bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 209, 1988, p. 1), kurio nuostatoje dėl peržiūros inicijavimo aiškiai daroma nuoroda į straipsnį dėl pirminio tyrimo inicijavimo.
90 Iš tikrųjų Reglamento Nr. 2423/88 14 straipsnio 2 dalyje, skirtoje tik peržiūros procedūrai, dėl tyrimo tvarkos daroma nuoroda į šio reglamento 7 straipsnį, taikomą per pirminę procedūrą. Šia aiškia nuoroda Bendrijos teisės aktų leidėjas nurodė, kad reikia laikytis tų pačių „pirminio“ arba „peržiūros“ tyrimo taisyklių (generalinio advokato P. Léger išvados byloje Komisija / NTN ir Koyo Seiko, C‑245/95 P, EU:C:1997:400, 81 punktas).
91 Reglamentas Nr. 2423/88 buvo pakeistas 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3283/94 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 349, 1994, p. 1), kuriuo buvo pakeista nagrinėjamų nuostatų formuluotė, ir vėliau jis buvo paliktas nepakeistas iki dabartinės pagrindinio reglamento 5 ir 11 straipsnių, kuriuose tokios aiškios nuorodos nebėra, redakcijos.
92 Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nenurodyta, kad joje nustatyti įrodymų kriterijai taikomi kitoms procedūroms, o ne pirminiams antidempingo tyrimams, ar kad joje įtvirtinti kriterijai gali būti taikomi ir priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimams, atliekamiems gavus Sąjungos gamintojų ar jų vardu pateiktą prašymą atlikti peržiūrą.
93 Komisija taip pat klaidingai aiškina PPO institucijų ataskaitas, kuriose aiškinamas antidempingo susitarimo 5.3 straipsnis, kurio formuluotė sutampa su pagrindinio reglamento 5 straipsnio 3 dalies formuluote, kai teigia, jog iš to matyti, kad įrodymų pakankamumas turi būti vertinamas tuo momentu, kai ji nusprendžia, ar reikia inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, ir kad ji gali atsižvelgti į papildomą informaciją, pateiktą pasibaigus teisės aktuose nustatytam terminui.
94 2021 m. sausio 18 d. specialiosios grupės „Pakistanas – Antidempingo priemonės, taikomos Jungtinių Arabų Emyratų kilmės dviašei polipropileno plėvelei“ ataskaitoje (WT/DS 538/R, 7.30 punktas) pateikta analizė buvo susijusi su antidempingo susitarimo 5.3 straipsnio dėl pirminio antidempingo tyrimo inicijavimo remiantis skundu aiškinimu. O 2003 m. rugpjūčio 14 d. specialiosios grupės „Jungtinės Valstijos – galiojimo pabaigos peržiūra dėl apdirbto plieno nuo korozijos“ ataskaita (WT/DS 244/R, 7.27–7.39 ir 7.45 punktai) buvo susijusi su įrodinėjimo kriterijais, nustatytais antidempingo susitarimo 5.6 ir 11.2 straipsniuose, siejamuose atitinkamai su pirminio antidempingo tyrimo inicijavimu valdžios institucijų iniciatyva, negavus raštiško nacionalinės pramonės šakos ar jos vardu pateikto prašymo, ir su antidempingo priemonių peržiūra valdžios institucijų iniciatyva arba bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu. Vis dėlto šie klausimai nėra šio ginčo dalykas, todėl Komisijos ir įstojusios į bylą šalies argumentai dėl to yra nereikšmingi.
95 2020 m. liepos 24 d. specialiosios grupės „Europos Sąjunga – išlaidų koregavimo metodai II (Rusija)“ ataskaitoje (WT/DS 494/R, 7.332 ir 7.333 punktai) buvo aiškiai nurodyta, kad antidempingo susitarimo 11.3 straipsnyje jokios nuorodos į to susitarimo 5.3 straipsnį nebuvimas turi būti suprantamas kaip reiškiantis, kad galiojimo termino peržiūros inicijavimo kriterijus skiriasi nuo kriterijaus, kurio reikalaujama norint inicijuoti pirminį tyrimą, ir kad minėto susitarimo 5.3 straipsnyje nustatytas kriterijus netaikomas galiojimo termino peržiūrai.
96 Tiesa, dėl specialiosios grupės WT/DS 494/R ataskaitos Komisija nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. ji pateikė apeliacinį skundą, o vėliau – 2020 m. rugsėjo 2 d. ir Rusijos Federacija pateikė apeliacinį skundą. Kadangi Apeliacinė taryba šiuo metu negali nagrinėti šių apeliacinių skundų, nes joje vis dar yra laisvų postų, Komisija per posėdį teigė, kad ši ataskaita nebus vertinga kaip precedentas ir kad šis ginčas artimiausiu metu negali būti teisiškai išspręstas.
97 Šiuo klausimu per teismo posėdį įstojusi į bylą šalis teigė, kad Sąjungos teismui nepageidautina remtis PPO organo sprendimo ištrauka ir ją taikyti kaip Sąjungos teisės aiškinimą, be kita ko, kai nuostatos suformuluotos skirtingai ir jomis siekiama skirtingų tikslų.
98 Vis dėlto, nesant Apeliacinės tarybos pateikto susitarimo dėl dempingo nuostatų išaiškinimo, kuriuo prireikus Sąjungos teismai galėtų remtis aiškindami nuostatas, kurių formuluotės sutampa su Sąjungos teisės nuostatomis, Apeliacinei tarybai „tuščiai“ (siekiant, kad dėl skundo nebūtų priimtas sprendimas) apskųsto specialiosios grupės sprendimo svarba bet kuriuo atveju gali būti grindžiama tik argumentų, kuriais paremtas PPO ginčų sprendimo organų tų nuostatų aiškinimas, įrodomąja galia.
99 Priešingai, nei teigia Komisija, inicijuojant priemonių galiojimo termino peržiūrą neįmanoma pradėti „dinaminio proceso“, kai prašoma Sąjungos gamintojų pateikti būtinus papildomus paaiškinimus, kad būtų įvykdyta „įrodymų pakankamumo“ sąlyga.
100 Iš tiesų Sąjungos teisės nuostatos, atitinkančios tam tikras antidempingo susitarimo nuostatas, t. y. pagrindinio reglamento 5 straipsnio 3 ir 9 dalys, netaikomos priemonių galiojimo termino peržiūroms pagal Sąjungos gamintojų arba jų vardu pateiktą prašymą atlikti peržiūrą pagal minėto reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Dėl šiuo reglamentu nustatytos sistemos bendros struktūros ir tikslų Komisija negali remtis minėto reglamento 11 straipsnio 5 dalimi, siekdama įvykdyti pareigą įsitikinti, kad taip per teisės aktuose nustatytą terminą pateiktame prašyme atlikti peržiūrą yra pakankamai įrodymų, jog priemonių galiojimo pabaiga greičiausiai paskatins dempingo ir žalos tęsimąsi ar pasikartojimą.
101 Bendrasis Teismas tvirtina, kad peržiūros ir pirminio tyrimo procedūros objektyviai skiriasi tuo, kad importui, dėl kurio atliekama peržiūra, jau buvo nustatytos galutinės antidempingo priemonės ir dėl jo iš principo pateikta pakankamai įrodymų, kad būtų nustatyta, jog šių priemonių galiojimo pabaiga greičiausiai skatintų ar leistų pasikartoti dempingui ar žalai. Tačiau kai importui taikomas pirminis tyrimas, jo konkretus tikslas yra nustatyti bet kokio įtariamo dempingo buvimą, mastą ir poveikį (2005 m. sausio 27 d. Sprendimo Europe Chemi-Con (Deutschland) / Taryba, C‑422/02 P, EU:C:2005:56, 50 punktas ir 2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo CHEMK ir KF / Taryba, T‑169/12, EU:T:2015:231, 60 punktas).
102 Taigi, atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą remiantis Sąjungos gamintojų arba jų vardu pateiktu prašymu atlikti peržiūrą, jei per teisės aktuose nustatytą terminą pateiktų įrodymų nepakanka, kad būtų galima nustatyti tikimybę, jog priemonei nustojus galioti dempingas ir žala tęsis arba pasikartos, esama antidempingo priemonė nustoja galioti automatiškai. Vis dėlto, jei tokių įrodymų pakanka ir Komisija inicijuoja minėtą peržiūrą, antidempingo muitai automatiškai paliekami galioti tyrimo laikotarpiu.
103 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad sąlyga dėl Sąjungos gamintojų ar jų vardu pateiktame prašyme atlikti peržiūrą pateiktų įrodymų pakankamumo, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, yra įvykdyta, jei tokie įrodymai pateikiami ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos pagal šios nuostatos ketvirtą pastraipą.
104 Vadinasi, Komisija padarė teisės klaidą, kai ginčijamo reglamento 20 konstatuojamojoje dalyje nurodė, jog nesvarbu, kad pirminis prašymas buvo papildytas papildoma informacija ir kad peržiūros inicijavimas galėjo būti pagrįstas suvestiniu prašymu.
– Dėl įrodymų pakankamumo pirminiame prašyme ir papildomos informacijos pobūdžio
105 Iš pirma atliktos analizės matyti, kad nagrinėjamu atveju Komisija turėjo įrodyti 2019 m. birželio 21 d. pirminiame prašyme pateiktų įrodymų pakankamumą. Ji turėjo trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 25 d., kai antidempingo priemonės turėjo nustoti galioti. Dėl papildomos informacijos, kurią įstojusi į bylą šalis pateikė 2019 m. rugpjūčio 20 d. pasibaigus teisės aktuose nustatytam terminui, pažymėtina, kad ji galėjo į ją atsižvelgti tik tiek, kiek ji papildė ar patvirtino į pirminį prašymą įtrauktus pakankamus įrodymus ir jei tai nebuvo nauji įrodymai ar argumentai.
106 Šiuo klausimu neginčijama, kad pirminiame prašyme pateikti įrodymai, kuriais buvo grindžiami teiginiai dėl dempingo tęsimosi priemonių galiojimo pabaigos atveju, buvo grindžiami apskaičiuota normaliąja verte, nes įstojusi į bylą šalis rėmėsi ypatinga Rusijos rinkos padėtimi dėl suderinto susitarimo apriboti kainas ir Rusijos vyriausybės strategija nustatyti dirbtinai mažas gamtinių dujų, kurios yra pagrindinis amonio nitrato šaltinis, kainas.
107 Be to, neginčijama, kad suvestiniame prašyme pateiktoje papildomoje informacijoje pateikti įrodymai buvo susiję su normaliąja verte, nustatyta remiantis realiomis vidaus rinkos kainomis Rusijos rinkoje.
108 Bendrasis Teismas pažymi, kad tarp pirminiame prašyme pateiktų įrodymų dempingo skirtumams apskaičiuoti ir papildomoje informacijoje pateiktų įrodymų yra esminių skirtumų.
109 Iš tiesų, kiek tai susiję su pirminiu prašymu, įstojusi į bylą šalis rėmėsi apskaičiuota normaliąja verte. Ji rėmėsi ypatinga Rusijos rinkos padėtimi dėl reguliuojamų kainų Rusijos vidaus rinkoje, todėl nebuvo patikimų duomenų apie Rusijos vidaus rinkos kainas įprastomis prekybos sąlygomis. Šiam teiginiui pagrįsti ji pateikė 2017 m. balandžio 18 d. paskelbtą didžiausių deklaruotų mineralinių trąšų kainų, skirtų žemės ūkio gamintojams, sąrašą, kuris apėmė keturis 2017 m. mėnesius.
110 Tada įstojusi į bylą šalis normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi amonio nitrato gamybos Rusijoje išlaidomis ir, prieš pakoreguodama dujų kainą, apskaičiavo, kad jos faktinės išlaidos yra 104,88 JAV dolerių (USD) už toną arba 6387,19 Rusijos rublių (RUB) už toną. Dėl dirbtinai mažų dujų kainų Rusijoje ji atsižvelgė į Waidhaus (Vokietija) patiektų dujų kainą. Šios išlaidos taip pat buvo pakoreguotos atsižvelgiant į 6 EUR už toną transporto išlaidas, pardavimo, administracines ir kitas bendrąsias išlaidas, taip pat į 8 % vidutinį pelną ir 29 % Amerikos pelno maržą. Pakoregavus dujų, pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas bei pelną, Estijos ir likusios Sąjungos dalies atveju apskaičiuota normalioji vertė, taikant 8 % pelno maržą, buvo 191 EUR už toną ir 247 EUR už toną taikant 29 % pelno maržą.
111 Dempingo skirtumai, nustatyti palyginus apskaičiuotas normaliąsias vertes su eksporto į Estiją, likusią Sąjungos dalį ir Braziliją kainomis, atsižvelgiant į vidutines eksporto kainas Estijoje (139 EUR už toną), buvo 152 EUR už toną likusioje Sąjungos dalyje ir 142 arba 143 EUR už toną Brazilijoje. Sąjungos, išskyrus Estiją, atveju įstojusi į bylą šalis, taikydama 8 % pelno maržą, nustatė 39 EUR už toną dempingo skirtumą ir 95 EUR už toną dempingo skirtumą, taikydama 29 % pelno maržą. Estijoje gautas rezultatas atitinkamai buvo 52 EUR už toną ir 108 EUR už toną.
112 Vis dėlto papildomoje informacijoje įstojusi į bylą šalis rėmėsi normaliąja verte, pagrįsta realiomis Rusijos vidaus rinkos kainomis. Ji atsižvelgė į 2018 kalendorinių metų komercinių kainų sąrašą ir nepriklausomo Chem-courrier eksperto nustatytų komercinių kainų metinį vidurkį. Ji naudojo Rusijos amonio nitrato vidaus kainą – 142 EUR už toną arba 10 501 RUB už toną, kuri buvo pakoreguota atsižvelgiant į transporto išlaidas – 25 EUR už toną.
113 Tuomet dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas palyginus faktines Rusijos vidaus rinkos kainas su eksporto į Sąjungą kainomis, atsižvelgiant į vidutinę 133 EUR už toną eksporto kainą. Įstojusi į bylą šalis gavo 9 EUR už toną dempingo skirtumą.
114 Vadinasi, papildomoje informacijoje pateikti įrodymai grindžiami kitokiu apskaičiavimo metodu dempingo skirtumui nustatyti ir grindžiami kitokiais duomenimis, nei nurodytieji pirminiame prašyme.
115 Be to, šie įrodymai grindžiami skirtingu teisiniu pagrindu ir susiję su skirtingomis aplinkybėmis.
116 Šiuo klausimu pagal suformuotą jurisprudenciją produkto normaliosios vertės nustatymas yra vienas iš esminių etapų, galinčių padėti nustatyti galimo dempingo buvimą (2014 m. spalio 1 d. Sprendimo Taryba / Alumina, C‑393/13 P, EU:C:2014:2245, 20 punktas; taip pat žr. 2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Komisija / Hansol Paper, C‑260/20 P, EU:C:2022:370, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
117 Siekiant nustatyti normaliąją vertę pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtintas pagrindinis metodas ir numatyta, kad ji paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje. Šios nuostatos antroje pastraipoje patikslinta, kad jeigu eksportuotojas eksportuojančioje valstybėje negamina arba neparduoda panašaus produkto, normalioji vertė nustatoma remiantis kitų pardavėjų ar gamintojų kainomis (2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Komisija / Hansol Paper, C‑260/20 P, EU:C:2022:370, 77 punktas; taip pat žr. 2021 m. liepos 14 d. Sprendimo Interpipe Niko Tube ir Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant / Komisija, T‑716/19, EU:T:2021:457, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
118 Šis bendrasis principas pirmiausia taikomas nustatant normaliąją vertę. Kaip nusprendė Teisingumo Teismas, tiek iš pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos formuluotės, tiek iš jos struktūros matyti, kad nustatant normaliąją vertę iš esmės pirmenybės tvarka turi būti atsižvelgiama į kainą, kuri buvo realiai sumokėta arba kuri turi būti sumokėta įprastomis prekybos sąlygomis (žr. 2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Komisija / Hansol Paper, C‑260/20 P, EU:C:2022:370, 79 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
119 Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą to paties reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto bendrojo principo galima netaikyti tik tais atvejais, kai panašus produktas nėra parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis ir jo parduodama nepakankamai, arba jei dėl ypatingų rinkos aplinkybių tokio pardavimo negalima tinkamai palyginti, apskaičiuojant normaliąją vertę remiantis gamybos išlaidomis kilmės šalyje, pridėjus pagrįstas išlaidas ir pelno maržą, t. y. apskaičiuota normaliąja verte, arba remiantis tipinėmis eksporto kainomis. Tai yra baigtinis normaliosios vertės nustatymo atsižvelgiant į realias kainas metodo išimčių sąrašas (žr. 2014 m. spalio 1 d. Sprendimo Taryba / Alumina, C‑393/13 P, EU:C:2014:2245, 20 ir 21 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją; taip pat šiuo klausimu žr. 2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Komisija / Hansol Paper, C‑260/20 P, EU:C:2022:370, 80 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
120 Taigi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies pirmoje ir antroje pastraipose ir 2 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtinta jose nurodytų normaliosios vertės nustatymo metodų hierarchija. Darytina išvada, kad situacijos, kurioms taikomas kiekvienas iš šių metodų, nesutampa (2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Komisija / Hansol Paper, C‑260/20 P, EU:C:2022:370, 81 punktas).
121 Šiuo atveju pirminiame prašyme pateikti įrodymai, susiję su apskaičiuota normaliąja verte, grindžiami pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos neatsižvelgiama į normaliosios vertės nustatymo metodą, ir papildomi šios vertės apskaičiavimo metodai. Šių normaliosios vertės nustatymo pagal realias kainas metodo išimčių sąrašas yra baigtinis. Be to, jos susijusios su ypatinga situacija, nes įstojusi į bylą šalis nusprendė, kad dempingo skirtumo skaičiavimai negali būti grindžiami Rusijoje faktiškai taikytomis komercinėmis kainomis.
122 Vis dėlto papildomoje informacijoje esantys įrodymai grindžiami normaliąja verte, kuri atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą principą.
123 Kadangi normaliosios vertės ir apskaičiuotos normaliosios vertės sąvokos reglamentuojamos skirtingomis teisės nuostatomis ir grindžiamos skirtinga prekybos metodika, negalima teigti, kad kito normaliosios vertės apskaičiavimo metodo naudojimas papildomoje informacijoje, kuris iš esmės skiriasi nuo pirminiame prašyme pateikto metodo ir yra pagrįstas skirtinga teisės nuostata ir principu, gali būti laikomas informacija, kuria siekiama papildyti ar patvirtinti pirminiame prašyme pateiktus įrodymus.
124 Be to, priešingai, nei per posėdį teigė Komisija, Rusijos vidaus rinkos realių kainų sąrašas, pateiktas kartu su papildoma informacija, negali būti laikomas skirtu pirminiame prašyme nurodytoms kainoms papildyti. Iš tiesų pirminiame prašyme buvo pateiktas ne pirmus keturis 2017 m. mėnesius Rusijos vidaus rinkoje faktiškai taikytų kainų sąrašas, o 2017 m. balandžio 18 d. paskelbtas Rusijos žemės ūkio gamintojams skirtų naudoti mineralinių trąšų didžiausių deklaruotų kainų sąrašas. Be to, šiuo didžiausių kainų sąrašu nebuvo siekiama nustatyti normaliosios vertės, grindžiamos realiomis kainomis, bet juo buvo grindžiami įstojusios į bylą šalies teiginiai dėl ypatingos situacijos rinkoje dėl Rusijos vyriausybės strategijos dirbtinai nustatyti mažas kainas.
125 Vadinasi, dempingo skirtumo skaičiavimų, grindžiamų tariamomis Rusijos vidaus rinkos kainomis, įtraukimas į suvestinį prašymą nėra paprasčiausias pirminiame prašyme pateiktų įrodymų, grindžiamų apskaičiuota normaliąja verte, paaiškinimas. Tai yra nauji įrodymai, kurie iš esmės pakeitė pirminiame prašyme nustatytų dempingo skirtumų apskaičiavimą, taip pat ir jo esmę. Kadangi jie buvo pateikti pasibaigus teisės aktuose nustatytam terminui, Komisija negalėjo jais remtis, kad nuspręstų inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą, kai į bylą įstojusi šalis pateikė peržiūros prašymą.
126 Taigi Komisija padarė teisės klaidą ir akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, kai nusprendė, kaip matyti iš ginčijamo reglamento 20, 23, 25, 26 ir 29 konstatuojamųjų dalių, kad gali remtis suvestiniu prašymu, įskaitant papildomoje informacijoje esančius įrodymus, kad įrodytų, jog įrodymų pakanka priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti.
127 Per posėdį Komisija pirmą kartą teigė, kad iš pranešimo apie inicijavimą 1 ir 4.1 punktų bei ginčijamo reglamento 23 konstatuojamosios dalies matyti, jog vien pirminiame prašyme buvo pakankamai įrodymų, kad priemonių galiojimo pabaiga greičiausiai paskatins dempingo tęsimąsi. Ji pridūrė, kad būtų galėjusi inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą, remdamasi vien pirminiu prašymu.
128 Vis dėlto iš pranešimo apie inicijavimą ir ginčijamo reglamento nematyti, kad ji būtų maniusi, jog pirminiame prašyme buvo pakankamai įrodymų, kad priemonių galiojimo pabaiga greičiausiai paskatins dempingo tęsimąsi.
129 Iš tiesų ginčijamo reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad priemonių galiojimo termino peržiūra buvo pradėta remiantis suvestiniu prašymu, ir patikslinta, kad Komisija manė, jog pirminiame prašyme „buvo pakankamai įrodymų, kurie, atsižvelgiant į [į bylą įstojusios šalies] paaiškinimus po papildomos informacijos pateikimo procedūros“, pateisina priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą.
130 Ginčijamo reglamento 23 konstatuojamosios dalies formuluotė kitomis kalbomis nei versijoje prancūzų kalba, kaip antai versijoje anglų kalba, kurioje vartojamas žodžių junginys „subject to the clarifications provided by the applicants following the deficiency process to supplement its initial request“, arba versijoje vokiečių kalba, kurioje nurodyta „nach Anforderung noch fehlender Informationen“, patvirtina, kad Komisija paprašė papildomos informacijos, siekdama ištaisyti trūkstamą arba nepakankamą pirminio prašymo informaciją.
131 Be to, ginčijamo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje patikslinta, kad „[n]ėra jokių abejonių, kad priemonių galiojimo termino peržiūra buvo inicijuota remiantis [suvestiniu] prašymu“ ir kad „[t]ą galima patvirtinti skaitant pranešimo apie inicijavimą 4.1 skirsnį, kuriame aiškiai nurodyti įrodymai, pateikti suvestiniame prašyme atlikti peržiūrą“. Be to, minėto reglamento 29 konstatuojamojoje dalyje dar kartą patvirtinta, kad „ši priemonių galiojimo termino peržiūra inicijuota remiantis ne vien pirminiame 2019 m. birželio 21 d. prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, bet ir kitais įrodymais, kuriuos [į bylą įstojusi šalis] pateikė iki peržiūros inicijavimo ir kurie įtraukti į suvestinį prašymą atlikti peržiūrą“.
132 Be to, atsiliepime į ieškinį ir triplike Komisija nuosekliai tvirtino padariusi išvadą, kad yra pakankamai dempingo ir žalos tikimybės įrodymų, remiantis suvestiniu prašymu, ir kad pats pirminis prašymas buvo nagrinėjamas ne atskirai, o kartu su galimais kitais Komisijos turimais įrodymais, įskaitant papildomus įstojusios į bylą šalies paaiškinimus, todėl „ginčijamame reglamente nenagrinėjamas klausimas, ar pirminiame prašyme pateiktos informacijos pakako priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti“.
133 Per posėdį Komisija patvirtino, kad iš tikrųjų pradėjo peržiūrą, remdamasi suvestiniu prašymu. Ji pridūrė, kad per kitus tyrimus peržiūra buvo pradėta remiantis prašymu, pateiktu per teisės aktuose nustatytą terminą, ir apskaičiuota normaliąja verte.
134 Pranešimo apie inicijavimą 1 punkte taip pat minimas ir pirminis, ir suvestinis prašymai; Komisija patikslino, kad jame jis vadinamas „vieša prašymo versija“. Pranešimo apie inicijavimą 4.1 punkte nurodyta, kad įstojusi į bylą šalis pateikė „pakankamų įrodymų, kad nėra patikimų duomenų apie Rusijos vidaus rinkos kainas įprastomis prekybos sąlygomis“, todėl ji apskaičiavo normaliąją vertę. Taigi nurodytų įrodymų pakankamumas susijęs su pirminiame prašyme apskaičiuotos normaliosios vertės nustatymo pateisinimu, tačiau visiškai nereiškia, kad minėtame prašyme buvo pateikta pakankamai įrodymų, jog priemonių galiojimo pabaiga greičiausiai paskatintų dempingo tęsimąsi, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.
135 Vadinasi, iš šių samprotavimų aiškiai matyti, kad ginčijamas reglamentas negali būti suprantamas kaip įrodantis, jog pirminiame prašyme buvo pakankamai įrodymų, kad priemonių galiojimo pabaiga greičiausiai paskatins dempingo tęsimąsi. Iš ginčijamo reglamento matyti, kad be paaiškinimų papildomoje informacijoje, kurią įstojusi į bylą šalis pateikė 2019 m. rugpjūčio 20 d., Komisija nebūtinai būtų pradėjusi priemonių galiojimo termino peržiūrą.
136 Taigi Bendrasis Teismas mano, kad Komisijos prašymas įstojusiai į bylą šaliai nustatyti realias kainas Rusijos vidaus rinkoje už visus 2018 m. negali būti suprantamas taip, kad juo siekiama papildyti pirminiame prašyme pateiktus įrodymus, nes jie grindžiami tik dempingo skirtumo skaičiavimais, nustatytais pagal apskaičiuotą normaliąją vertę, – juo buvo siekiama ištaisyti informacijos trūkumą.
137 Kaip matyti iš pirma atliktos analizės, Komisija neturi prašyti Sąjungos gamintojų, pateikusių prašymą atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą per teisės aktuose nustatytą terminą, ištaisyti galimai nepakankamą jame pateiktų įrodymų pobūdį.
138 Iš tiesų Komisija iki priemonių galiojimo pabaigos turi trijų mėnesių terminą, kad įsitikintų, jog šie įrodymai yra pakankami, ir gali gauti papildomos informacijos šiuo klausimu, tačiau ji negali papildyti arba ištaisyti per teisės aktuose nustatytą terminą pateiktame prašyme esančių įrodymų trūkumo ir pakeisti trūkstamos arba kitaip netinkamos informacijos nauja informacija.
139 Bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas negali pranešime apie inicijavimą ir ginčijamame reglamente pateikto Komisijos vertinimo dėl pirminiame prašyme pateiktų įrodymų pakankamumo pakeisti savuoju.
140 Iš tiesų pagal jurisprudenciją Bendrasis Teismas negali pakeisti per tyrimo procedūrą ir ginčijamame reglamente nurodytų pagrindų kitais, pirmą kartą jam pateiktais pagrindais (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Komisija, C‑398/13 P, EU:C:2015:535, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2017 m. birželio 1 d. Sprendimo Changmao Biochemical Engineering / Taryba, T‑442/12, EU:T:2017:372, 153 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tokie motyvai, pirmą kartą nurodyti Bendrajame Teisme, yra Komisijos pateikti vertinimai, susiję su tuo, kad pirminiame prašyme buvo pateikta pakankamai įrodymų dėl tikimybės, kad nustojus galioti priemonėms dempingas tęsis, todėl ji galėjo nuspręsti pradėti priemonių galiojimo termino peržiūrą, remdamasi vien šiuo pagrindu.
141 Vadinasi, ieškovių priekaištai, susiję su pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies pažeidimu, turi būti pripažinti pagrįstais.
142 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamas reglamentas turi būti panaikintas, nesant reikalo nagrinėti kitų ieškovių nurodytų priekaištų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
143 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos turi būti priteistos ieškovių bylinėjimosi išlaidos pagal jų reikalavimus.
144 Remiantis Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalimi, įstojusi į bylą šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2020 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/2100, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas.
2. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos AO Nevinnomysskiy Azot ir AO Novomoskovskaya Aktsionernaya Kompania NAK „Azot“ patirtos bylinėjimosi išlaidos.
3. Fertilizers Europe padengia savo bylinėjimosi išlaidas
Spielmann | Öberg | Mastroianni |
Paskelbtas 2023 m. liepos 5 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.