Language of document : ECLI:EU:T:2020:224

BENDROJO TEISMO (trečioji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2020 m. gegužės 28 d.(*)

„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Dokumentai apie pamatinių sprendimų 2008/909/TVR, 2008/947/TVR ir 2009/829/TVR laikymąsi Airijoje – Atsisakymas suteikti prieigą – Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka – Išimtis, susijusi su inspekcijų, tyrimų ir audito apsauga – Bendroji konfidencialumo prezumpcija“

Byloje T‑701/18

Liam Campbell, gyvenantis Dandolke (Airija), atstovaujamas solisitoriaus J. MacGuill ir advokatės E. Martin-Vignerte,

ieškovas,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą A. Spina ir C. Ehrbar,

atsakovę,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2018 m. spalio 4 d. Komisijos sprendimą C(2018) 6642 final nesuteikti galimybės susipažinti su dokumentais dėl Airijos įsipareigojimų pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (OL L 327, 2008, p. 27), 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą (OL L 337, 2008, p. 102) ir 2009 m. spalio 23 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui (OL L 294, 2009, p. 20) laikymosi

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Papasavvas, teisėjai A. M. Collins, V. Kreuschitz, G. De Baere (pranešėjas) ir G. Steinfatt,

posėdžio sekretorius P. Cullen, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2019 m. gruodžio 17 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        Ieškovas Liam Campbell yra Airijos pilietis, kuris 2016 m. gruodžio 2 d. Airijoje buvo suimtas pagal Lietuvos institucijų 2013 m. rugpjūčio 26 d. išduotą Europos arešto orderį dėl trijų nusikalstamų veikų. Ieškovas Airijos teismuose ginčija Lietuvos institucijų pateiktą ekstradicijos prašymą.

2        2018 m. rugpjūčio 9 d. raštu ieškovas, remdamasis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331), paprašė Europos Komisijos leisti susipažinti su dokumentais. Šis prašymas pateiktas visų pirma dėl visų Komisijos turimų dokumentų dėl Airijos įsipareigojimų pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (OL L 327, 2008, p. 27), 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą (OL L 337, 2008, p. 102) ir 2009 m. spalio 23 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui (OL L 294, 2009, p. 20) (toliau visi kartu – pamatiniai sprendimai) laikymosi. Prie savo prašymo ieškovas pridėjo keliems Europos Parlamento nariams skirtą 2018 m. sausio 18 d. už teisingumą atsakingos Komisijos narės raštą dėl jo padėties, kuriame buvo minimi pamatiniai sprendimai.

3        2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu Komisija atsakė, kad neturi jokio jo prašymą atitinkančio dokumento.

4        2018 m. rugpjūčio 22 d. raštu ieškovas pateikė kartotinį prašymą, siekdamas, kad Komisija persvarstytų savo poziciją. Jo teigimu, kadangi už teisingumą atsakingos Komisijos narės rašte, pridėtame prie jo pradinio prašymo, paminėta, kad Airija į nacionalinę teisę dar nėra perkėlusi pamatinių sprendimų, tai reiškia, kad Komisija turi bent vieną dokumentą apie šių pamatinių sprendimų perkėlimą į Airijos teisę.

5        2018 m. rugsėjo 12 d. ir spalio 3 d. raštais Komisija, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 2 dalimi, du kartus pratęsė atsakymo terminą.

6        2018 m. spalio 4 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Komisija atsisakė suteikti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais. Ji nurodė, kad pakartotinai išnagrinėjusi prašymą identifikavo dokumentų apie pamatinių sprendimų perkėlimą į Airijos teisę, kuriuos apima ieškovo prašymas. Komisija nurodė:

„Šiuose dokumentuose užfiksuotas atsakingų Komisijos tarnybų ir Airijos susirašinėjimas ir jie yra dalis bylos, susijusios su šiomis trimis „ES Pilot“ procedūromis:

–        „ES Pilot“ procedūra EUP(2015) 8138 dėl Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR,

–        „ES Pilot“ procedūra EUP(2015) 8140 dėl Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR,

–        „ES Pilot“ procedūra EUP(2015) 8147 dėl Tarybos pamatinio sprendimo 2009/829/TVR.“

7        Komisija pranešė ieškovui, kad galimybė susipažinti su atitinkamais dokumentais jam nesuteikta remiantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka, susijusia su inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga.

8        Pirmiausia Komisija nurodė, kad „ES Pilot“ procedūros užbaigtos 2018 m. kovo 16 d. ir kad kol kas nėra priimta jokio sprendimo pagal SESV 258 straipsnį pradėti oficialią procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo, tačiau jos tarnybos dar kartą aptarė galimybę pradėti tokią procedūrą. Jos teigimu, todėl tebevyksta tyrimas dėl Airijos pažeidimo, susijusio su pamatinių sprendimų perkėlimu į nacionalinę teisę. Komisija manė, kad visuomenės galimybė susipažinti su ieškovo prašomais dokumentais turėtų neigiamos įtakos jos ir valstybės narės dialogui, kuriam nepaprastai svarbi pasitikėjimo atmosfera, pakenktų SESV 258 straipsnyje numatytos procedūros dėl įsipareigojimų nevykdymo formalių ir neformalių etapų dvišališkumui ir užkirstų jai kelią laisvai be jokios nederamos išorinės įtakos priimti sprendimą dėl šių trijų bylų.

9        Taigi Komisija laikėsi nuomonės, kad visiems bylose esantiems dokumentams galioja bendroji konfidencialumo prezumpcija, grindžiama Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta su tyrimais susijusia išimtimi, o tai reiškia, kad nereikia konkrečiai ir individualiai išnagrinėti kiekvieno prašomo dokumento turinio.

10      Toliau Komisija pažymėjo, kad ieškovas kartotiniame prašyme nenurodė jokio specialaus viršesnio viešojo intereso, kuris pateisintų aptariamuose dokumentuose esančios specifinio pobūdžio informacijos atskleidimą visuomenei ir kuris būtų svaresnis už būtinybę užtikrinti šios informacijos apsaugą atsižvelgiant į išimtis, numatytas Reglamente Nr. 1049/2001. Komisija pridūrė, kad negali nustatyti viršesnio viešojo intereso, pateisinančio aptariamų dokumentų atskleidimą.

11      Galiausiai Komisija laikėsi požiūrio, kad neįmanoma suteikti galimybės susipažinti su dalimi dokumentų, nes prašomiems dokumentams taikoma visos apimties nurodyta išimtis.

 Procesas ir šalių reikalavimai

12      2018 m. lapkričio 26 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautu dokumentu ieškovas pateikė nemokamos teisinės pagalbos prašymą. 2019 m. kovo 21 d. nutartimi Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas patenkino ieškovo nemokamos teisinės pagalbos prašymą.

13      2019 m. balandžio 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį.

14      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalį teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į trečiąją kolegiją, todėl byla paskirta šiai kolegijai.

15      Atsižvelgdamas į trečiosios kolegijos siūlymą ir remdamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu Bendrasis Teismas nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

16      Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus per 2019 m. gruodžio 17 d. posėdį.

17      Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        nurodyti kiekvienai šaliai padengti savo išlaidas arba jas priteisti iš Komisijos, jeigu ieškinys būtų patenkintas.

18      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

19      Grįsdamas ieškinį ieškovas iš esmės remiasi dviem pagrindais, grindžiamais, pirma, neteisėtu bendrosios konfidencialumo prezumpcijos taikymu ir, antra, akivaizdžia vertinimo klaida, kiek tai susiję su viršesniu viešuoju interesu.

20      Nurodydamas pirmąjį pagrindą ieškovas teigia, kad ginčijamame sprendime Komisija laikėsi nuomonės, jog prašomuose dokumentuose užfiksuotas susirašinėjimas trijų „ES Pilot“ procedūrų kontekste, ir, pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką taikydama bendrąją konfidencialumo prezumpciją, nesuteikė galimybės su jais susipažinti. Jis neginčija, kad pagal jurisprudenciją „ES Pilot“ procedūros dokumentams galioja bendroji konfidencialumo prezumpcija. Vis dėlto ieškovas teigia, kad ši prezumpcija yra paneigiama, todėl institucijos įrodinėjimo pareiga perkeliama ieškinį pareiškusiai šaliai, kuri atitinkamai turi įrodyti, jog dokumentų, kuriems tariamai taikoma prezumpcija, atskleidimas nekenkia tyrimų tikslams.

21      Ieškovas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju jam neteisingai taikoma pareiga įrodyti, kurios jis negali įvykdyti, ir taip pažeidžiama jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Pirma, ši pareiga įrodyti, jo teigimu, reiškia, jog jis privalo įrodyti, kad tam tikrų specialių dokumentų, apie kurių egzistavimą jis nežinojo, atskleidimas nekelia jokios grėsmės „ES Pilot“ procedūros tikslui ir kad šiems dokumentams netaikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija. Nors 2018 m. sausio 18 d. už teisingumą atsakingos Komisijos narės raštas leido manyti, kad egzistuoja dokumentai dėl pamatinių sprendimų neįgyvendinimo, ieškovas visiškai nebuvo tikras, ar jie apskritai egzistuoja, koks jų pobūdis, forma ar turinys. Nerealu iš ieškovo reikalauti pateikti argumentų dėl dokumento, apie kurio egzistavimą jis nežino, esmės.

22      Antra, ieškovas teigia, kad neįmanoma paneigti bendrosios konfidencialumo prezumpcijos ir įrodyti, kad jo prašomi dokumentai nekelia grėsmės tyrimo tikslams, kai jis nežino, kokie tai dokumentai ar kas juose užfiksuota. Ieškovas tvirtina, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai jam perkėlė neįmanomą įvykdyti pareigą įrodyti, o tai prieštarauja Teisingumo Teismo jurisprudencijai ir lemia nepaneigiamos prezumpcijos nustatymą.

23      Komisija primena, kad bendrosios konfidencialumo prezumpcijos egzistavimas reiškia, kad tuomet, kai pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 pateikiamas prašymas suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, ji neprivalo atlikti specialaus ir individualaus kiekvieno prašomo dokumento vertinimo. Todėl argumentas, kad ji neteisėtai rėmėsi bendrąja prezumpcija, yra nepagrįstas. Ieškovas neginčija, kad tuomet, kai pateikė prašymą dėl prieigos suteikimo, pirma, prašomi dokumentai buvo „ES Pilot“ procedūrų dalis ir, antra, Komisija nebuvo priėmusi sprendimo nepradėti prieš Airiją oficialios pažeidimo nagrinėjimo procedūros. Taigi, remdamasi bendrąja konfidencialumo prezumpcija, Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

24      Komisija teigia, kad ieškovas nenurodė specialios ir konkrečios informacijos, rodančios, kad nagrinėjamu atveju atitinkamų dokumentų atskleidimas nekelia pavojaus interesui išlaikyti konfidencialumą per tyrimą, po kurio gali būti pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra, ir leidžiančių paneigti bendrąją konfidencialumo prezumpciją. Ji pažymi, kad pagal savo esmę prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perkėlimą ir kad ieškovas, neginčijęs, jog prašomi dokumentai sudaro „ES Pilot“ procedūrų dalį, nesirėmė jokiu argumentu, rodančiu, kad prezumpcija yra nepagrįsta ar nepateisinama arba kad „neteisinga“ ją taikyti. Ieškovas negali pateikti nuorodos į pradinį prašymą, nes prašymo dėl prieigos suteikimo pagrindu buvo iš naujo atlikta visapusė analizė kartotinio prašymo nagrinėjimo stadijoje.

25      Pirmiausia primintina, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1049/2001 2 konstatuojamosios dalies, dėl skaidrumo Sąjungos institucijoms suteikiamas didesnis teisėtumas, veiksmingumas ir atskaitingumas Sąjungos piliečiams demokratinėje sistemoje (žr. 2020 m. sausio 22 d. Sprendimo MSD Animal Health Innovation ir Intervet international / EMA, C‑178/18 P, EU:C:2020:24, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tuo tikslu šio reglamento 1 straipsnyje numatyta, kad juo siekiama suteikti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais. Iš minėto reglamento 4 straipsnio, kuriame šiuo atžvilgiu nustatyta išimčių sistema, taip pat matyti, kad šiai teisei susipažinti su dokumentais vis dėlto taikomi tam tikri apribojimai, pagrįsti viešojo ar privataus intereso pagrindais (žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. sausio 22 d. Sprendimo MSD Animal Health Innovation ir Intervet international / EMA, C‑178/18 P, EU:C:2020:24, 51 ir 52 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Campbell / Komisija, T‑312/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:876, 23 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

26      Vis dėlto, kadangi tokiomis išimtimis nukrypstama nuo kuo platesnės galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais principo, jos turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai (žr. 2013 m. spalio 17 d. Sprendimo Taryba / Access Info Europe, C‑280/11 P, EU:C:2013:671, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. sausio 22 d. Sprendimo MSD Animal Health Innovation ir Intervet international / EMA, C‑178/18 P, EU:C:2020:24, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Campbell / Komisija, T‑312/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:876, 23 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

27      Pagal išimtį, kuria remiasi Komisija, t. y. tą, kuri įtvirtinta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje, institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentu, jei dėl jo atskleidimo nukentėtų inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga, nebent tokį dokumento atskleidimą pateisintų viršesnis visuomenės interesas.

28      Vadovaujantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, atsisakymui suteikti galimybę susipažinti su prašomu atskleisti dokumentu pagrįsti iš principo nepakanka to, kad dokumentas yra susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse minima veikla. Atitinkama institucija taip pat privalo paaiškinti, kaip susipažinimas su šiuo dokumentu galėtų konkrečiai ir realiai kelti grėsmę pagal šiame straipsnyje numatytą išimtį saugomam interesui (žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. sausio 22 d. Sprendimo MSD Animal Health Innovation ir Intervet international / EMA, C‑178/18 P, EU:C:2020:24, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

29      Vis dėlto Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad atitinkamai institucijai leidžiama šiuo atžvilgiu remtis kai kurių kategorijų dokumentams taikomomis bendrosiomis prezumpcijomis, nes panašūs bendro pobūdžio argumentai gali būti taikomi prašymams atskleisti tokio paties pobūdžio dokumentus (žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. sausio 22 d. Sprendimo MSD Animal Health Innovation ir Intervet international / EMA, C‑178/18 P, EU:C:2020:24, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Campbell / Komisija, T‑312/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:876, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

30      Tokių prezumpcijų tikslas yra suteikti atitinkamai Sąjungos institucijai, įstaigai ar organui galimybę teigti, jog tam tikrų kategorijų dokumentų atskleidimas iš principo kelia grėsmę jų nurodytos išimties saugomam interesui, remiantis tokiais bendro pobūdžio argumentais ir neprivalant konkrečiai ir individualiai išnagrinėti kiekvieno iš prašomų dokumentų (žr. 2020 m. sausio 22 d. Sprendimo MSD Animal Health Innovation ir Intervet international / EMA, C‑178/18 P, EU:C:2020:24, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

31      Visose bylose, dėl kurių buvo priimti sprendimai, kuriuose iškeltos bendrosios konfidencialumo prezumpcijos, atitinkamas atsisakymas suteikti prieigą paprastai buvo taikomas visumai dokumentų, aiškiai išsiskiriančių tuo, kad jie visi priklausė bylai, susijusiai su vykstančia administracine procedūra ar teismo procesu (žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑612/13 P, EU:C:2015:486, 78 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑57/16 P, EU:C:2018:660, 81 punktą).

32      Šiuo klausimu Teisingumo Teismas 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Švedija / Komisija (C‑562/14 P, EU:C:2017:356) 51 punkte pripažino, kad bendroji konfidencialumo prezumpcija egzistuoja su „ES Pilot“ procedūra susijusių dokumentų atveju.

33      Anot Teisingumo Teismo, „ES Pilot“ procedūra yra Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo procedūra, leidžianti patikrinti, ar jose laikomasi Sąjungos teisės ir ar ji teisingai taikoma. Taikant šios rūšies procedūrą siekiama veiksmingai pašalinti galimus Sąjungos teisės pažeidimus, kiek įmanoma išvengiant oficialios įsipareigojimų neįvykdymo procedūros inicijavimo pagal SESV 258 straipsnį. Taigi „ES Pilot“ procedūros funkcija – parengti įsipareigojimų neįvykdymo procedūrą prieš valstybę narę arba jos išvengti (2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Švedija / Komisija, C‑562/14 P, EU:C:2017:356, 38 ir 39 punktai).

34      Teisingumo Teismas nusprendė, kad nors 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija (C‑612/13 P, EU:C:2015:486) 78 punkte jis aiškiai nurodė, jog bendroji konfidencialumo prezumpcija netaikoma dokumentams, kurie sprendimo nesuteikti prieigos priėmimo momentu nėra prijungti prie vykstančios administracinės procedūros ar teisminės bylos medžiagos, tokia išvada nedraudžia šios prezumpcijos taikyti su „ES Pilot“ procedūra susijusiems dokumentams, kurie aiškiai išsiskiria tuo, kad priklauso vykstančiai administracinei procedūrai (2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Švedija / Komisija, C‑562/14 P, EU:C:2017:356, 44 punktas).

35      Taigi, kol per ikiteisminį pagal „ES Pilot“ procedūrą atliekamo tyrimo etapą egzistuoja grėsmė, kad pakis procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo pobūdis, bus pakeista šios procedūros eiga ir pakenkta jos tikslams, remiantis Teisingumo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendime LPN ir Suomija / Komisija (C‑514/11 P ir C‑605/11 P, EU:C:2013:738) padaryta išvada, bendrosios konfidencialumo prezumpcijos taikymas dokumentams, kuriais pasikeitė Komisija ir atitinkama valstybė narė, yra pateisinamas. Ši grėsmė egzistuoja iki to momento, kai užbaigiama „ES Pilot“ procedūra arba galutinai nusprendžiama prieš valstybę narę nepradėti oficialios procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo (2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Švedija / Komisija, C‑562/14 P, EU:C:2017:356, 45 punktas).

36      Visoms 32–35 punktuose paminėtoms byloms buvo būdinga tai, kad prašyta suteikti galimybę susipažinti ne su vienu dokumentu, o su visais dokumentais. Esant tokiai situacijai, bendrosios prezumpcijos, kad tam tikro pobūdžio dokumentų atskleidimas iš principo pakenktų kurio nors iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje išvardytų interesų apsaugai, pripažinimas leidžia atitinkamai institucijai nagrinėti bendro pobūdžio prašymą ir bendrai į jį atsakyti (žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 68 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Arca Capital Bohemia / Komisija, T‑440/17, EU:T:2018:898, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

37      Ši bendroji prezumpcija neužkerta kelio galimybei įrodyti, kad prašomam atskleisti konkrečiam dokumentui tokia prezumpcija netaikoma arba kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies paskutinę frazę egzistuoja nurodyto dokumento atskleidimą pateisinantis viršesnis viešasis interesas (žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 100 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Švedija / Komisija, C‑562/14 P, EU:C:2017:356, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Chambre de commerce et d’industrie métropolitaine Bretagne-Ouest (Port de Brest) / Komisija, T‑39/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:560, 103 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38      Vis dėlto reikalavimas patikrinti, ar ši bendroji prezumpcija iš tikrųjų taikoma, negali būti aiškinamas taip, kad Komisija turi individualiai išnagrinėti visus konkrečiu atveju prašomus dokumentus. Dėl tokio reikalavimo ši bendroji prezumpcija taptų neveiksminga, t. y. Komisija į bendro pobūdžio prašymą suteikti prieigą negalėtų atsakyti taip pat bendrai (žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 101 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Chambre de commerce et d’industrie métropolitaine Bretagne-Ouest (Port de Brest) / Komisija, T‑39/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:560, 120 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

39      Galiausiai, kaip matyti iš 29 ir 30 punktuose nurodytos jurisprudencijos, bendrosios prezumpcijos pripažinimas naujai dokumentų kategorijai vis dėlto suponuoja, kad prieš tai turi būti įrodyta, jog tokios rūšies į šią kategoriją patenkančių dokumentų atskleidimas, kaip galima pagrįstai numanyti, galėtų realiai pakenkti nagrinėjamos išimties saugomam interesui. Be to, bendrosios prezumpcijos, kurios yra atitinkamos Sąjungos institucijos pareigos konkrečiai ir individualiai išnagrinėti kiekvieną dokumentą, dėl kurio pateiktas prašymas suteikti prieigą, ir – bendriau – kuo platesnės galimybės visuomenei susipažinti su Sąjungos institucijų turimais dokumentais principo išimtis, turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai (žr. 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑57/16 P, EU:C:2018:660, 80 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).  

40      Iš šios jurisprudencijos išplaukia, kad tuomet, kai institucija mano, jog taikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija, į prašymą suteikti prieigą ji gali atsakyti bendrai, t. y. ši prezumpcija ją atleidžia nuo pareigos paaiškinti, kaip galimybė susipažinti su dokumentu, dėl kurio pateiktas toks prašymas, konkrečiai kenkia saugomam interesui.

41      Vis dėlto, priešingai, nei per posėdį tvirtino Komisija, bendrosios prezumpcijos taikymas negali būti aiškinamas kaip leidžiantis institucijai bendrais bruožais atsakyti, kad visi dokumentai, dėl kurių pateiktas prašymas suteikti prieigą, priklauso bylai, kuriai taikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija, ir tokių dokumentų neidentifikuoti arba nesudaryti jų sąrašo.

42      Neatlikus tokio identifikavimo, pareiškėjas negalėtų teigti, kad dokumentui netaikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija, ir negalėtų šios prezumpcijos paneigti.

43      Pažymėtina, kad valstybės pagalbos srityje Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog bendroji prezumpcija, pagal kurią administracinės bylos dokumentų atskleidimas iš principo pakenktų tyrimo tikslų apsaugai, nėra nepaneigiama ir neužkerta kelio galimybei atskleisti kai kuriuos specialius dokumentus, esančius Komisijos byloje dėl valstybės pagalbos kontrolės procedūros (žr. 2019 m. kovo 13 d. Sprendimo AlzChem / Komisija, C‑666/17 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:196, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

44      Apskritai pasakytina, kad nors taikant bendrąją konfidencialumo prezumpciją institucija atleidžiama nuo pareigos individualiai išnagrinėti kiekvieną dokumentą, vis dėlto ji negali būti atleista nuo pareigos nurodyti pareiškėjui, kokius dokumentus ji identifikavo kaip priklausančius bylai, kuriai taikoma ši prezumpcija, ir jam pateikti šių dokumentų sąrašą.

45      Galiausiai laikytina, kad tik identifikavusi dokumentus, dėl kurių pateiktas prašymas suteikti prieigą, institucija gali juos suklasifikuoti į kategorijas pagal jų bendras ypatybes, pobūdį arba priklausymą tai pačiai bylai, ir tada taikyti bendrąją konfidencialumo prezumpciją.

46      Pareiškėjas teigia, kad neatlikus tokio identifikavimo konfidencialumo prezumpcija būtų nepaneigiama.

47      Primintina, kad nagrinėjamu atveju Komisija pradiniame atsakyme teigė neturinti nė vieno pareiškėjo prašymą suteikti prieigą atitinkančio dokumento. Ginčijamame sprendime Komisija nurodė, kad jos Generalinis sekretoriatas galutinai identifikavo dokumentus, kurie yra susiję su pamatinių sprendimų įgyvendinimu Airijoje ir kuriuos apima kartotinis pareiškėjo prašymas. Ji tik nurodė, kad „šiuose dokumentuose yra užfiksuotas jos tarnybų <…> ir Airijos susirašinėjimas apie tris „ES Pilot“ procedūras“. Tuo remdamasi ji priėjo prie išvados, kad prašomiems dokumentams taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje numatyta išimtis.

48      Iš to išplaukia, kad Komisija ginčijame sprendime neidentifikavo, kokius dokumentus apima ieškovo prašymas. Nors Komisija teigia identifikavusi dokumentus, dėl kurių ieškovas buvo pateikęs prašymą suteikti prieigą, vis dėlto ji nepatikslina, nei kokios rūšies ar kategorijos dokumentus identifikavo jos tarnybos, nei koks jų skaičius ar data.

49      Per posėdį Komisija tvirtino, kad kiekvieno dokumento identifikavimas keltų grėsmę valstybių narių ir jos tarpusavio pasitikėjimui ir pakenktų neformalaus dialogo, tarp jų vykstančio įgyvendinant „ES Pilot“ procedūrą, apsaugai.

50      Kaip matyti iš jurisprudencijos, bendrųjų prezumpcijų taikymą iš esmės lemia būtinybė užtikrinti gerą tokių procedūrų veikimą ir garantuoti, kad nebus pakenkta jų tikslams. Taigi bendrosios prezumpcijos pripažinimas gali būti grindžiamas tuo, kad galimybė susipažinti su tam tikrų procedūrų dokumentais yra visiškai nesuderinama su tinkama šių procedūrų eiga ir kelia grėsmę, kad joms bus pakenkta, nes laikytina, kad bendrosios prezumpcijos leidžia išsaugoti tinkamą procedūros eigą, apribojant trečiųjų asmenų intervenciją (žr. 2018 m. spalio 4 d. Sprendimo Daimler / Komisija, T‑128/14, EU:T:2018:643, 139 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

51      Vis dėlto pažymėtina, pirma, jog Komisija negali nepaisyti to, kad, ginčijamame sprendime paminėjusi bendrosios konfidencialumo prezumpcijos, susijusios su „ES Pilot“ procedūros egzistavimu, taikymą, ji informavo pareiškėją apie tai, kad vykdoma ši procedūra, taigi ir jos tarnybų ir atitinkamos valstybės narės dialogas dėl pamatinių sprendimų neįgyvendinimo. Be to, ji paminėjo, kad ši procedūra buvo užbaigta 2018 m. kovo 16 d. ir kad prieš Airiją gali būti pradėta procedūra dėl įsipareigojimų neįvykdymo.

52      Antra, priešingai, nei per posėdį teigė Komisija, dokumentų, kurie yra identifikuoti kaip prašomi dokumentai, sąrašo pateikimas, nurodant, pavyzdžiui, jų datą, pobūdį ir juos parengusią instituciją arba administraciją, tačiau neatskleidžiant jų turinio, negali būti laikomas konfidencialios informacijos atskleidimu.

53      Primintina, kad, remiantis 35 punkte nurodyta jurisprudencija, grėsmės, kad pakis procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo pobūdis, bus pakeista jos eiga ir pakenkta jos tikslams, egzistavimas liečia tik grėsmę, susijusią su dokumentų turinio atskleidimu, o ne grėsmę, susijusią vien su jų identifikavimu.

54      Šiuo klausimu iš 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Švedija / Komisija (C‑562/14 P, EU:C:2017:356, 11 ir 12 punktas) ir 2018 m. spalio 4 d. Sprendimo Daimler / Komisija (T‑128/14, EU:T:2018:643, 14 punktas) matyti, kad dokumentus, dėl kurių buvo pateikti prašymai suteikti galimybę su jais susipažinti, Komisija identifikavo prieš pradėdama taikyti bendrąją konfidencialumo prezumpciją, susijusią su „ES Pilot“ procedūros egzistavimu.

55      Galiausiai nelaikytina, kad dėl Komisijos pareigos atsakyme į prašymą suteikti prieigą identifikuoti dokumentus, kurie, jos nuomone, priklauso tokiai kategorijai, kuriai taikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija, ši prezumpcija tampa neveiksminga, kaip tai suprantama pagal 38 punkte nurodytą jurisprudenciją. Iš tiesų prašomų dokumentų identifikavimas nedraudžia Komisijai, kai, jos nuomone, dokumentai priklauso „ES Pilot“ procedūrai, nepradėti jų konkretaus ir individualaus nagrinėjimo.

56      Be to, pažymėtina, kad ginčijamame sprendime Komisija tik patvirtino, kad dokumentuose, kurie identifikuoti kaip atitinkantys ieškovo prašymą, „užfiksuotas jos tarnybų <…> ir Airijos susirašinėjimas apie tris „ES Pilot“ procedūras“. Tačiau tokia formuluotė neleido ieškovui įvertinti nei to, ar neegzistavo kitų dokumentų, dėl kurių jis galėjo pateikti prašymą, nei to, ar visi dokumentai, dėl kurių pateiktas šis prašymas, yra susiję su šiomis procedūromis.

57      Be to, „ES Pilot“ procedūros byloje, turint galvoje jos paskirtį, neišvengiamai buvo atitinkamos valstybės narės ir Komisijos tarnybų susirašinėjimo dokumentų. Atrodo, kad, kiek tai susiję su ieškovo kartotinio prašymo nagrinėjimu, Komisija tik konstatavo, kad buvo pradėtos „ES Pilot“ procedūros dėl pamatinių sprendimų perkėlimo į Airijos teisę ir kad tuo remdamasi ji priėjo prie išvados, jog taikoma konfidencialumo prezumpcija. Vis dėlto tokio Komisijos atsakymo nepakanka siekiant įrodyti, kad ji prieš tai konkrečiai išnagrinėjo ieškovo prašymą arba kad tikrai identifikavo dokumentus, kuriuos apima prašymas suteikti prieigą.

58      Tai reiškia, kad ginčijamame sprendime Komisijos pavartota formuluotė nepakankamai leidžia identifikuoti dokumentus, kuriuos apima ieškovo prašymas suteikti prieigą.

59      Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovo prašyme suteikti prieigą buvo kalbama ne apie „dokumentus, susijusius su šiomis „ES Pilot“ procedūromis“, o apie „visus dokumentus, susijusius su Airijos įsipareigojimų pagal pamatinius sprendimus laikymusi“. Priešingai, nei tvirtina Komisija, ieškovas nepreziumavo, kad dokumentai, dėl kurių pateiktas prašymas, įeina į trijų „ES Pilot“ procedūrų bylą.

60      Taigi ieškovo prašymas suteikti prieigą buvo pateiktas ne vien dėl dokumentų, susijusių su šių pamatinių sprendimų neperkėlimo į Airijos teisę konstatavimo procedūra, šis prašymas buvo platesnis, nei aiškina Komisija.

61      Be to, per teismo posėdį Komisija rėmėsi 2015 m. kovo 25 d. Sprendimu Sea Handling / Komisija (T‑456/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:185), teigdama, kad jame pateiktas klausimas yra tapatus šioje byloje nagrinėjam klausimui dėl bendrosios konfidencialumo prezumpcijos taikymo ir kad toje byloje Bendrasis Teismas paliko galioti jos atsisakymą pateikti jos ir skundo pareiškėjos tarpusavio korespondencijos, vykusios per valstybės pagalbos tyrimo procedūrą, sąrašą.

62      Vis dėlto byla, kurioje priimtas 2015 m. kovo 25 d. Sprendimas Sea Handling / Komisija (T‑456/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:185), nėra panaši į šią bylą. Toje byloje dokumentai, dėl kurių buvo pateiktas prašymas (bent jau jų rūšis), buvo aiškūs jau iš paties prašymo suteikti prieigą, o pareiškėja iš principo turėjo galimybę teigti, kad tam tikram dokumentui netaikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija (2015 m. kovo 25 d. Sprendimo Sea Handling / Komisija, T‑456/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:185, 5, 74 ir 75 punktai).

63      Iš viso to, kas išdėstyta, išplaukia, jog tam, kad galėtų preziumuoti, jog prašomi dokumentai priklauso „ES Pilot“ procedūrai, Komisija pirmiausia turi ginčijamame sprendime identifikuoti dokumentus, dėl kurių pateiktas prašymas suteikti prieigą, paskui juos suklasifikuoti pagal kategorijas arba kaip patenkančius į specialią administracinę bylą ir galiausiai konstatuoti, kad juos apima „ES Pilot“ procedūra, ir tai jai leidžia taikyti bendrąją prezumpciją.

64      Nagrinėjamu atveju Komisija tik pažymėjo, kad egzistuoja trys „ES Pilot“ procedūros dėl pamatinių sprendimų perkėlimo į Airijos teisę, todėl ieškovo prašymas yra susijęs su dokumentais, kuriems galioja bendroji konfidencialumo prezumpcija. Ginčijamame sprendime buvo tiesiog konstatuotas atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su trimis „ES Pilot“ procedūromis, bet nepateikta jokio pateisinimo dėl ieškovo prašomų dokumentų.

65      Taigi ieškovas teisingai tvirtina, kad nežinodamas, kokius dokumentus Komisija identifikavo kaip atitinkančius jo prašymą suteikti prieigą, jis negalėjo paneigti konfidencialumo prezumpcijos.

66      Be to, pažymėtina, kad ginčijamame sprendime būtina identifikuoti dokumentus, kuriuos apima prašymas suteikti prieigą, tam, kad Bendrasis Teismas galėtų atlikti kontrolę ir patikrinti, ar Komisija pagrįstai manė, jog prašomus dokumentus apima „ES Pilot“ procedūra.

67      Taigi darytina išvada, kad ginčijamame sprendime neidentifikavusi dokumentų, kuriuos apima ieškovo prašymas suteikti prieigą, Komisija klaidingai taikė bendrąją konfidencialumo prezumpciją, taikomą su „ES Pilot“ procedūra susijusiems dokumentams, todėl, taikydama Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką, padarė teisės klaidą.

68      Tai reiškia, kad pirmajam pagrindui reikia pritarti, o ginčijamą sprendimą – panaikinti, ir kad nebereikia nagrinėti ieškovo pareikšto antrojo pagrindo.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

69      Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovo pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2018 m. spalio 4 d. Europos Komisijos sprendimą C(2018) 6642 final nesuteikti galimybės susipažinti su dokumentais dėl Airijos įsipareigojimų pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą ir 2009 m. spalio 23 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui laikymosi.

2.      Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Papasavvas

Collins

Kreuschitz

De Baere

 

      Steinfatt

Paskelbta 2020 m. gegužės 28 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: anglų.