BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. sausio 15 d.

Byla T‑95/12 P

Willem Stols

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – 2007 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Sprendimas nepaaukštinti suinteresuotojo asmens pareigų priskiriant jį prie AST 11 lygio – Nuopelnų palyginimas – Teismo atliekama akivaizdžios vertinimo klaidos kontrolė“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo Stols / Taryba (F‑51/08 RENV), kuriuo prašoma panaikinti šį sprendimą.

Sprendimas:      Atmesti apeliacinį skundą. Nurodyti Willem Stols padengti savo ir Europos Sąjungos Tarybos šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Administracijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Administracijos diskrecija – Apimtis – Atsižvelgimas į vertinimo ataskaitas – Kitos aplinkybės, į kurias galima atsižvelgti

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Kriterijai – Nuopelnai – Atsižvelgimas į darbo stažą, įgytą turint tam tikrą pareigų lygį – Papildomas kriterijus – Atsižvelgimas į nuolatinį nuopelnų pobūdį – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

1.      Lygindama pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnus paskyrimų tarnyba naudojasi didele diskrecija ir Sąjungos teismo kontrolė šioje srityje apsiriboja patikrinimu, ar atsižvelgiant į būdus ir priemones, galėjusius lemti administracijos vertinimą, šis vertinimas buvo atliktas tinkamai ir ar administracija savo diskrecija nesinaudojo akivaizdžiai klaidingai. Taigi Sąjungos teismas negali pakeisti paskyrimų tarnybos atlikto pareigūnų gebėjimų ir nuopelnų vertinimo savuoju.

Šiuo atveju siekdamas išlaikyti diskrecijos vertinti, kurią teisės aktų leidėjas ketino suteikti paskyrimų tarnybai pareigų paaukštinimo srityje, veiksmingumą, Sąjungos teismas gali panaikinti sprendimą tik dėl vienintelio motyvo – jeigu jis mano, kad yra aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl paskyrimų tarnybos atlikto vertinimo, t. y. patvirtinančių, kad padaryta vertinimo klaida.

Tarnautojų teismas neturi detaliai nagrinėti visų kandidatų, siekiančių būti paaukštintiems, asmens bylų, kad įsitikintų, jog jo išvados sutampa su paskyrimų tarnybos išvadomis, nes jeigu jis tai darytų, peržengtų atliekamos teisėtumo kontrolės ribas ir paskyrimų tarnybos atliktą pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, vertinimą pakeistų savuoju.

Vis dėlto paskyrimų tarnybai suteikta didelė diskrecija ribojama būtinybės atidžiai ir nešališkai palyginti kandidatus, atsižvelgiant į tarnybos interesus ir laikantis vienodo požiūrio principo. Praktiškai šį palyginimą reikia atlikti remiantis vienodais kriterijais ir panašiais informacijos šaltiniais.

(žr. 29–32 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1983 m. balandžio 21 d. Sprendimo Ragusa / Komisija, 282/81, Rink. p. 1245, 9 ir 13 punktai; 2003 m. balandžio 3 d. Sprendimo Parlamentas / Samper, C‑277/01 P, Rink. p. I‑3019, 35 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Casini / Komisija, T‑132/03, Rink. VT p. I‑A‑253 ir II‑1169, 52 ir 53 punktai.

2.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje numatyta paskyrimų tarnybos pareiga palyginti pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnus, yra kartu vienodo požiūrio į pareigūnus principo ir jų teisės į karjerą išraiška, todėl jų nuopelnų vertinimas yra lemiamas kriterijus. Šiuo klausimu Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygindama nuopelnus paskyrimų tarnyba visų pirma atsižvelgia į pareigūnų vertinimo ataskaitas, kalbas, kurias jie vartoja atlikdami savo pareigas, išskyrus tą kalbą, apie kurios nuodugnų mokėjimą jie yra pateikę įrodymų, ir, kai reikia, jų atliekamų pareigų lygį. Šia nuostata paskyrimų tarnybai suteikiama tam tikra diskrecija priskirti kiekvienam iš trijų lyginant nuopelnus taikytinų kriterijų didesnį ar mažesnį svorį, su sąlyga, kad yra laikomasi vienodo požiūrio principo.

Paskyrimų tarnyba gali, esant vienodiems pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnams pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodytus tris kriterijus, papildomai atsižvelgti į kitas aplinkybes, kaip antai kandidatų amžių ar jų darbo stažą, įgytą turint tam tikrą pareigų lygį ar dirbant tam tikroje tarnyboje; tokiu atveju šie kriterijai jos pasirinkimui gali turėti lemiamos įtakos.

(žr. 33 ir 34 punktus)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 2013 m. gegužės 16 d. Sprendimo Canga Fano /Taryba, T‑281/11 P, 43 ir 44 punktai ir juose nurodyta teismų praktika.

3.      Jeigu nuopelnai, nustatyti remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodytais trimis kriterijais, yra vienodi, darbo stažas, įgytas turint tam tikrą pareigų lygį ar dirbant tam tikroje tarnyboje, gali būti tik papildomas kriterijus paaukštinant pareigas. Tačiau paskyrimų tarnyba gali teisėtai lyginti pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnus remdamasi jų atitinkamų nuopelnų nuolatiniu pobūdžiu.

Šiuo atveju nuopelnų nuolatinis pobūdis yra ne atskiras kriterijus, palyginti su Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje nurodytais kriterijais, o tiesiogiai kyla iš pirmojo jų, pagrįsto pareigūnų vertinimo ataskaitomis. Kalbant dar detaliau, reikia nurodyti, kad šis vertinimo kriterijus suteikia galimybę geriau atsižvelgti į visus pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnus, vertinamus remiantis šiuo pirmuoju kriterijumi.

Be to, daugiskaitos vartojimas Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalies žodžių junginyje „ataskait[os] apie pareigūnus“, suponuoja, kad iš principo paskyrimų tarnyba turi atsižvelgti į visas pareigūnų vertinimo ataskaitas, parengtas nuo to laiko, kai jie buvo priskirti prie atitinkamo pareigų lygio, o tai reiškia, kad būtinai turi būti atsižvelgiama į nuopelnų nuolatinio pobūdžio kriterijų.

Iš tiesų, jeigu paskyrimų tarnyba atsižvelgtų tik į vieną ar kelias naujausias vertinimo ataskaitas, palyginimas būtų iškreiptas ar bent jau neišsamus, nes ši tarnyba neišnagrinėtų visų pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, ypač tų, kurie įgijo daugiau nei dvejų metų darbo stažą po to, kai buvo priskirti prie atitinkamo pareigų lygio, nuopelnų.

Be to, taikant nuopelnų nuolatinio pobūdžio kriterijų į darbo stažą nėra atsižvelgiama tiesiog kaip į palyginimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalį kriterijų, nes didelis darbo stažas ne visada atspindi didelius ir nuolatinius nuopelnus, kitaip tariant, du kriterijai visai nesutampa, net jeigu tarp jų yra tam tikras ryšys.

Galiausiai taikydama nuopelnų nuolatinio pobūdžio kriterijų paskyrimų tarnyba gali rasti teisingą pusiausvyrą tarp siekio užtikrinti greitą puikių pareigūnų, kurie išsiskiria tuo, kad teikia neįprastai aukštos kokybės paslaugas, karjerą ir siekio užtikrinti įprastą tų pareigūnų, kurie per ilgą laikotarpį įrodė, kad jų paslaugos yra pakankamai aukštos kokybės, karjerą.

(žr. 40–45 punktus)