Byla T‑216/13
Telefónica, SA
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Karteliai – Portugalijos ir Ispanijos telekomunikacijų rinkos – Nekonkuravimo Iberijos pusiasalio rinkoje sąlyga, įrašyta sutartyje dėl Telefónica įsigyjamos Portugal Telecom priklausančios Brazilijos judriojo ryšio operatoriaus Vivo dalies – Teisinė apsauga, „kiek tai leidžiama pagal įstatymą“ – Pažeidimas dėl tikslo – Pagalbinis ribojimas – Ieškovės veiksmų savarankiškumas – Galima konkurencija – Pažeidimas dėl poveikio – Baudos dydžio apskaičiavimas – Prašymas apklausti liudytojus“
Santrauka – 2016 m. birželio 28 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
1. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Komisijos priimtų konkurencijos srities sprendimų teisminė kontrolė – Teisėtumo ir neribotos jurisdikcijos teisinė ir faktinė kontrolė – Per administracinę procedūrą pagal SESV 101 straipsnį nepateikti prie ieškinio pridėti priedai, skirti pagrįsti pagrindams, kuriais ginčijamas pažeidimo nustatymas ir baudos dydis – Priimtinumas
(SESV 263 straipsnis)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Sąjungos teismo jurisdikcija – Administracinio akto motyvų aiškinimas – Ribos
(SESV 263 straipsnis)
3. Konkurencija – Baudos – Dydis – Tinkamumas – Teisminė kontrolė – Įrodymai, į kuriuos gali atsižvelgti Sąjungos teismas – Sprendime, kuriuo skiriama bauda, nepateikti duomenys – Įtraukimas
(SESV 263 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 1 dalis ir 31 straipsnis)
4. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Rungimosi principas – Laikymasis vykstant teisminei procedūrai – Apimtis – Ieškovės nesusipažinimas su kitos šalies paaiškinimais, pateiktais lygiagrečiame ieškinyje ir kuriuos cituoja Komisija – To principo pažeidimas
5. Karteliai – Įmonių susitarimai – Sąvoka – Valios elgtis rinkoje tam tikru būdu suderinimas
(SESV 101 straipsnio 1 dalis)
6. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Kartelio turinys ir tikslas bei to kartelio vystymosi ekonominis ir teisinis kontekstas – Pažeidimo dėl tikslo ir pažeidimo dėl poveikio atskyrimas – Susitarimo šalių siekis riboti konkurenciją – Nebūtinas kriterijus – Pažeidimas dėl tikslo – Pakankamas žalos lygis – Vertinimo kriterijai
(SESV 101 straipsnio 1 dalis)
7. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Materialinė taikymo sritis – Elgesys, nulemtas valstybės priemonių – Netaikymas – Sąlygos
(SESV 101 straipsnis)
8. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas dėl antikonkurencinio susitarimo sudarymo – Sprendimas, grindžiamas dokumentiniais įrodymais arba tiesioginiais įrodymais – Įmonių, ginčijančių pažeidimą, įrodinėjimo pareiga
(SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)
9. Europos Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Nekaltumo prezumpcija – Procedūra konkurencijos srityje – Taikymas
(SESV 101 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalis)
10. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio pažeidimas – Pareiga apibrėžti rinką – Nebuvimas tuo atveju, kai susitarimo tikslas yra rinkų pasidalijimas
(SESV 101 straipsnio 1 dalis)
11. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Įmonės kvalifikavimas kaip potencialios konkurentės – Kriterijai – Esminis elementas – Įmonės pajėgumas įeiti į atitinkamą rinką
(SESV 101 straipsnio 1 dalis)
12. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Pažeidimo sunkumas – Privalomo ar išsamaus kriterijų sąrašo nebuvimas – Komisijai suteikta diskrecija vertinti
(SESV 101 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)
13. Institucijų aktai – Baudų už konkurencijos taisyklių pažeidimus nustatymo metodo gairės – Visuotinai taikomas aktas – Pasekmės
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
14. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neribota Sąjungos teismo jurisdikcija – Apimtis
(SESV 261 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 17 17 straipsnis ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)
15. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Vienodo požiūrio ir proporcingumo principų laikymasis – Kriterijai – Apyvarta
(SESV 101 ir 102 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 13 punktas)
16. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos pareiga laikytis savo ankstesnių sprendimų – Nebuvimas
(SESV 101 ir 102 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 13 punktas)
17. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Pažeidimų kvalifikavimas kaip labai sunkių remiantis tik jų pobūdžiu – Būtinybė nustatyti jų poveikį ir geografinę apimtį – Nebuvimas
(SESV 101 ir 102 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 13 punktas)
18. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas, kuriuo skiriamos baudos – Vertinimo veiksnių, leidusių Komisijai įvertinti pažeidimo sunkumą ir trukmę, nurodymas – Pakankamas nurodymas
(SESV 296 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis; Komisijos pranešimai 2006/C 210/02 ir 2006/C 298/11)
19. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Atitinkamos įmonės bendra apyvarta – Prekių, dėl kurių buvo padarytas pažeidimas, apyvarta – Atitinkamas atsižvelgimas – Ribos – Tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių pardavimų vertės nustatymas – Kriterijai
(SESV 101 ir 102 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 6 ir 13 punktai)
20. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Komisijos priimtų konkurencijos srities sprendimų teisminė kontrolė – Neribota jurisdikcija – Apimtis – Kontrolė, kurią atliekant reikia imtis bylos tyrimo, kad būtų užpildyti Komisijos atlikto tyrimo trūkumai – Netaikymas
(SESV 101, 261 ir 263 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis, Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis ir 31 straipsnis)
21. Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos priimtose gairėse nustatytas baudų apskaičiavimo metodas – Bazinio dydžio koregavimas – Pareiga atsižvelgti į kiekvienai dalyvaujančiai įmonei būdingas aplinkybes
(Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2006/C 210/02)
22. Teismo procesas – Tyrimo priemonės – Liudytojų apklausa – Bendrojo Teismo diskrecija – Teisės principo įtaka teisingam procesui
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 87 punktą)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 87 punktą)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 89 punktą)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 93–95 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 98 punktą)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 100, 102–105, 120, 212, 229, 230 punktus)
7. SESV 101 ir 102 straipsniai taikomi tik įmonių antikonkurencinei veiklai, vykdomai jų pačių iniciatyva. Jeigu įmonių antikonkurencinę veiklą lemia nacionalinės teisės aktai arba jeigu jais sukuriamas teisinis pagrindas, dėl kurio panaikinama bet kokia įmonių konkurencinės veiklos galimybė, SESV 101 ir 102 straipsniai netaikomi. Tokiu atveju konkurencijos ribojimo priežastis, kaip reikalaujama pagal šiuos straipsnius, nėra savarankiška įmonių veikla. Ši galimybė netaikyti SESV 101 ir 102 straipsnių nustatytai antikonkurencinei veiklai pripažįstama tik ribotai. Galiausiai, nors įmonės veiksmams galima netaikyti SESV 101 straipsnio 1 dalies dėl jos savarankiškumo trūkumo, tai vis dėlto nereiškia, kad bet koks nacionalinių valdžios institucijų pageidaujamas ar skatinamas elgesys nepatenka į šios nuostatos taikymo sritį. Taigi, jeigu valstybės priemonėje pakartojami sektoriaus ūkio subjektų sudaryto kartelio elementai arba jei ta priemonė taikoma pasikonsultavus su suinteresuotaisiais ūkio subjektais ir jiems pritarus, šie ūkio subjektai negali remtis teisės aktų privalomumu, kad jiems nebūtų taikoma SESV 101 straipsnio 1 dalis.
Nesant privalomos teisės aktų nuostatos, reikalaujančios antikonkurencinio elgesio, Komisija gali nuspręsti, kad atitinkami ūkio subjektai negalėjo veikti savarankiškai, tik jei remiantis objektyviais, reikšmingais ir nuosekliais įrodymais galima daryti išvadą, kad toks elgesys jiems buvo primestas nacionalinės valdžios institucijoms darant neatremiamą spaudimą, kaip antai grasinant imtis valstybinių priemonių, kurios lemtų tokių ūkio subjektų didelius nuostolius. Be to, kad nebūtų taikoma SESV 101 straipsnio 1 dalis, toks spaudimas turi būti vykdomas taip, kad suinteresuotieji ūkio subjektai netektų bet kokios galimybės įgyvendinti viešosios valdžios institucijų priimamus sprendimus. Jeigu nenustatoma, kad savarankiškumo netekta, aplinkybė, jog antikonkurencinį elgesį lėmė ar paskatino viešosios valdžios institucijos, savaime neturi įtakos SESV 101 straipsnio taikymui.
(žr. 114–118 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 124, 125, 128–130, 163, 164, 190, 191 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 126, 127 punktus)
10. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 213, 214, 216 punktus)
11. Vykstant procedūrai, per kurią siekiama konstatuoti konkurencijos taisyklių pažeidimą, Komisija, siekdama įrodyti dviejų įmonių, sudariusių susitarimą nekonkuruoti, galimą konkurenciją nagrinėjamoje rinkoje, kai rinka yra liberalizuota, neprivalo atlikti atitinkamos rinkos sandaros analizės ir nagrinėti klausimo, ar atėjimas į šią rinką kiekvienai šaliai yra ekonomiškai perspektyvi strategija, tačiau privalo išnagrinėti, ar yra neįveikiamų kliūčių patekti į šią rinką, dėl kurių nebūtų jokios galimos konkurencijos. Šiuo klausimu pažymėtina, kad nors įmonės ketinimas įeiti į rinką gali būti svarbus nustatant, ar ji gali būti laikoma potencialia konkurente toje rinkoje, vis dėlto esminis veiksnys, kuriuo turi būti grindžiamas toks kvalifikavimas, yra jos pajėgumas įeiti į minėtą rinką.
(žr. 221, 226 punktus)
12. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 233, 234, 318 punktus)
13. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 236–238 punktus)
14. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 243, 244 punktus)
15. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 260–262 punktus)
16. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 264 punktą)
17. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 269-272 punktus)
18. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 275–277 punktus)
19. Dėl baudų, skirtų už konkurencijos taisyklių pažeidimą, dydžio nustatymo pažymėtina, kad Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 13 punkte siekiama nustatyti, kad įmonei skirtos baudos apskaičiavimo pagrindas yra dydis, kuris atspindi pažeidimo ekonominę svarbą ir šios įmonės santykinę reikšmę darant šį pažeidimą. Todėl šių gairių 13 punkte vartojama pardavimų vertės sąvoka apima pardavimus, įvykdytus su pažeidimu Europos ekonominėje erdvėje susijusioje rinkoje, ir nereikia nustatyti, ar pažeidimas darė realios įtakos šiems pardavimams, nes apyvartos dalis, gauta iš su pažeidimu susijusių prekių pardavimo, gali geriausiai atspindėti šio pažeidimo ekonominę svarbą.
Tačiau, nors iš tikrųjų būtų pakenkta šia nuostata siekiamam tikslui, jeigu joje vartojama pardavimų vertės sąvoka turėtų būti suprantama kaip susijusi tik su apyvarta, pasiekta vykdant tik tuos pardavimus, dėl kurių įrodyta, jog jie tikrai susiję su inkriminuojamu karteliu, ši sąvoka vis dėlto negalėtų būti išplėsta taip, kad apimtų nagrinėjamos įmonės pradavimus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai nesusiję su šiuo karteliu.
Šiomis aplinkybėmis nagrinėjant ribojimą dėl tikslo negalima reikalauti iš Komisijos, kad ji savo iniciatyva atliktų potencialios konkurencijos tyrimą dėl visų rinkų ir paslaugų, susijusių su pažeidimo apimtimi, nes taip, nustatant pardavimų, į kuriuos reikia atsižvelgti baudos apskaičiavimo tikslais, vertę, būtų nustatyta pareiga išnagrinėti potencialią konkurenciją, nors tokios analizės nereikalaujama, kai kalbama apie konkurencijos ribojimo dėl tikslo atvejį.
Vis dėlto, pareigos Komisijai apibrėžti tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusius pardavimus nustatymas nereiškia, kad apskaičiuojant baudos dydį jai nustatoma pareiga, kurios ji neprivalo laikytis SESV 101 straipsnio taikymo tikslais, kiek tai susiję su antikonkurencinį tikslą turinčiu pažeidimu. Tokia išeitis reiškia tik tai, kad reikia atsižvelgti į pardavimų vertę, kuri turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su pažeidimu, kaip tai suprantama pagal gairių 13 punktą, ir ji negali apimti pardavimų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai nesusiję su pažeidimu, už kurį baudžiama. Darytina išvada, kad kai Komisija, nustatydama baudos dydį, nusprendžia remtis tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių pardavimų verte, ji turi tiksliai nustatyti šią vertę.
(žr. 297–299, 302–307 punktus)
20. Dėl baudų, skirtų už konkurencijos taisyklių pažeidimą, dydžio nustatymo pažymėtina, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį Bendrajam Teismui suteikta neribota jurisdikcija suteikia galimybę teismui atlikti ne tik paprasčiausią sankcijos teisėtumo kontrolę, bet ir Komisijos vertinimą pakeisti savuoju. Vis dėlto tuo atveju, kai Komisija neatlieka ieškovės pateiktų duomenų, kuriais siekta įrodyti potencialios antikonkurencinį tikslą turinčio susitarimo šalių konkurencijos dėl tam tikrų paslaugų nebuvimą, analizės, kad nustatytų pardavimų vertę, į kurią reikia atsižvelgti apskaičiuojant baudos dydį, ir kai šių pardavimų vertę nustato Bendrasis Teismas, tai reiškia, kad jis užpildo bylos tyrimo spragą.
Tačiau naudojimasis neribota jurisdikcija nereiškia, kad Bendrasis Teismas turi atlikti tokį tyrimą, kuris peržengtų Komisijos vertinimo pakeitimo Bendrojo Teismo vertinimu ribas, nes Bendrojo Teismo vertinimas būtų vienintelis ir pirmas aspektų, į kuriuos Komisija turėjo atsižvelgti nustatydama tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių, kaip tai suprantama remiantis Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių 13 punktu, pardavimų vertę ir kuriuos Komisija privalo išnagrinėti, vertinimas.
(žr. 314, 315 punktus)
21. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 331 punktą)
22. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 344–350 punktus)