GENERALINIO ADVOKATO
MACIEJ SZPUNAR IŠVADA,
pateikta 2017 m. birželio 22 d.(1)
Byla C‑163/16
Christian Louboutin,
Christian Louboutin SAS
prieš
Van Haren Schoenen BV
(rechtbank Den Haag (Hagos teismas, Nyderlandai)pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Prekių ženklai – Direktyva 2008/95/EB – Absoliutūs atsisakymo registruoti ar negaliojimo pagrindai – Motyvai, taikomi žymenims, kuriuos sudaro prekės forma – 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis – Žymuo, sudarytas tik iš formos, kuri prekėms suteikia esminę vertę – Taikymo sritis – Prekės „formos“ sąvoka – Prekių ženklas, kurį sudaro raudona aukštakulnio bato puspadžio spalva“
Įvadas
1. Šioje byloje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismui suteikiama galimybė patikslinti absoliučių atsisakymo registruoti vadinamuosius „funkcinius“ žymenis ir jų negaliojimo pagrindų, nurodytų Direktyvos 2008/95/EB(2) 3 straipsnio 1 dalies e punkte, taikymo sritį.
2. Šie pagrindai taikomi žymenims, kuriuos sudaro tik „prekės forma“. Todėl reikės patikslinti šios sąvokos reikšmę, atsižvelgiant į Beniliukso prekių ženklą, kuris priklauso prancūzų mados kūrėjui Christian Louboutin ir kurį sudaro aukštakulnio puspadžio raudona spalva.
3. Prašymas pateiktas nagrinėjant ieškinį dėl pažeidimo byloje tarp Ch. Louboutin ir bendrovės Société Christian Louboutin SAS (toliau kartu –Louboutin) ir Van Haren Schoenen BV (toliau – Van Haren) dėl to, kad pastaroji pardavinėjo aukštakulnius batus raudonais puspadžiais, pažeisdama Louboutin prekių ženklą.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
4. Direktyvos 2008/95 3 straipsnyje „Atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindai“ nustatyta:
„1. Toliau išvardyti žymenys neregistruojami arba, jeigu įregistruoti, jų registracija gali būti pripažinta negaliojančia:
<…>
e) žymenys, susidedantys vien tik iš:
i) formos, kurią nulemia pačių prekių rūšis;
ii) prekių formos, būtinos techniniam rezultatui gauti;
iii) formos, kuri prekėms suteikia esminę vertę;
<…>“
5. Direktyva 2008/95 buvo pakeista Direktyva (ES) 2015/2436(3), kurios galutinė perkėlimo į nacionalinę teisę data yra 2019 m. sausio 14 d. Šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktyje nurodyti žymenys, susidedantys vien tik iš „formos ar kitų [prekės] charakteristikų, kurios prekėms suteikia esminę vertę“(4).
Beniliukso konvencija
6. Prekių ženklų teisę Nyderlanduose reglamentuoja Beniliukso konvencija dėl intelektinės nuosavybės (prekių ženklai ir dizainas), kurią 2005 m. vasario 25 d. Hagoje pasirašė Belgijos Karalystė, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė ir Nyderlandų Karalystė (toliau – Beniliukso konvencija).
7. Beniliukso konvencijos 2.1 straipsnyje „Žymenys, galintys sudaryti Beniliukso prekių ženklą“, be kita ko, nustatyta, kad „[t]ačiau prekių ženklais negali būti laikomi žymenys, kuriuos sudaro tik forma, kurią lemia pats prekės pobūdis, kuri suteikia prekei esminę vertę ar kuri yra būtina techniniam rezultatui gauti“.
8. Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad ši konvencija dar nepakeista siekiant perkelti Direktyvą 2015/2436 į nacionalinę teisę.
Ginčas pagrindinėje byloje
9. Ch. Louboutin yra dizaineris, kuriantis, be kita ko, moteriškus aukštakulnius batus. Šie batai turi vieną ypatumą – jų išorinis puspadis visada yra raudonos spalvos.
10. 2009 m. gruodžio 28 d. Ch. Louboutin padavė paraišką įregistruoti prekių ženklą 25 klasės prekėms, būtent „Batai (išskyrus ortopedinius batus)“, kaip Beniliukso prekių ženklą Nr. 0874489 (toliau – ginčijamas prekių ženklas). 2013 m. balandžio 10 d. registracija buvo pataisyta, nurodžius, kad prekių ženklu bus žymimi tik „aukštakulniai batai (išskyrus ortopedinius batus)“.
11. Šis prekių ženklas buvo apibūdintas kaip sudarytas iš „raudonos spalvos (Pantone 18 1663TP), kuria padengtas batų puspadis, kaip pavaizduota (batų kontūras nėra prekių ženklo sudedamoji dalis, o tik paryškina prekių ženklo poziciją)“. Jis pavaizduotas toliau:
12. Van Haren Nyderlanduose priklauso mažmeninės prekybos batų parduotuvės. 2012 m. Van Haren pardavinėjo aukštakulnius batus moterims, kurių puspadžiai buvo raudonos spalvos.
13. Ch. Louboutin kreipėsi į rechtbank Den Haag (Hagos teismas, Nyderlandai) su prašymu konstatuoti, kad Van Haren padarė pažeidimą, ir jo prašymas buvo patenkintas.
14. Van Haren pareiškė skundą dėl šio už akių priimto sprendimo pagal Beniliukso konvencijos 2.1 straipsnio 2 dalį, remdamasi ginčijamo prekių ženklo negaliojimu.
15. Sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą rechtbank Den Haag (Hagos teismas) patikslino, jog Van Haren gynybos argumentai yra teiginys, kad ginčijamas prekių ženklas iš tikrųjų yra dvimatis prekių ženklas, šiuo atveju – kad raudona spalva, kuria yra nudažyti batų puspadžiai, atitinka šių batų formą ir suteikia jiems esminę vertę.
16. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, nagrinėjamas prekių ženklas nėra tiesiog dvimatis prekių ženklas, nes jis neatsiejamas nuo batų puspadžio. Jis pažymi, jog jei būtų įrodyta, kad ginčijamas prekių ženklas atitinka prekės elementą (dalį), neturėtų būti akivaizdu, kad sąvoka „forma“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktį, apsiribotų tik trimatėmis prekės savybėmis, kaip antai prekės kontūrais, matmenimis ar dydžiu, išskyrus spalvas.
17. Šiuo klausimu, kaip nurodo minėtas teismas, jei būtų manoma, kad „formos“ sąvoka neapima prekės spalvų, minėto 3 straipsnio 1 dalies e punkte numatyti atsisakymo registruoti pagrindai nebūtų taikomi, todėl asmeniui galėtų būti suteikta nuolatinė tokių prekių ženklų, apimančių spalvą, kurią lemia prekės savybė, pavyzdžiui, šviesą atspindintys darbiniai apsauginiai drabužiai ar sandarinti buteliai, apsauga.
Prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme
18. Šiomis aplinkybėmis rechtbank Den Haag (Hagos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar formos sąvoka, kaip ji suprantama pagal [Direktyvos 2008/95] 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktį („Form“, „shape“ ir „forme“ šios direktyvos redakcijose atitinkamai vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis), apribojama prekės erdvinėmis savybėmis, pavyzdžiui, jos kontūrais, matmenimis arba dydžiu (išreikštomis trimačiu vaizdu), ar ši nuostata apima ir kitas (neeerdvines) prekės savybes, pavyzdžiui, spalvą?“
19. Sprendimas dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo kanceliarijoje gautas 2016 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismui rašytines pastabas pateikė šalys pagrindinėje byloje, Vokietijos, Vengrijos, Portugalijos ir Suomijos vyriausybės, taip pat Europos Komisija. Pagrindinės bylos šalys, Vokietijos vyriausybė ir Komisija dalyvavo 2017 m. balandžio 6 d. vykusiame teismo posėdyje.
Analizė
Pirminės pastabos
20. Prekių ženklų apsaugos sistema, viena vertus, yra neatsiejama Sąjungos teisėje siekiamos įtvirtinti ir palaikyti konkurencijos sistemos dalis. Kita vertus, įregistruotas prekių ženklas suteikia jo savininkui išimtinę teisę tam tikrų prekių ar paslaugų atžvilgiu, o tai leidžia jam monopolizuoti žymenį, įregistruotą kaip prekių ženklą, neribotam laikui(5).
21. Nors apskritai šie du argumentai vienas kitam neprieštarauja, būtų kitaip, kalbant apie žymenis, kurie sutampa su prekės išvaizda. Iš tiesų tokio žymens įregistravimas kaip prekių ženklo gali apriboti galimybę pateikti konkuruojančias prekes rinkai(6).
22. Šia prielaida grindžiamas specialusis reglamentavimas, įtvirtintas Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkte, taikytinas žymenims, kuriuos sudaro prekės forma.
23. Pažymėtina, kad šie argumentai mutatis mutandis taip pat taikomi kitiems žymenims, vaizduojantiems prekę, kuriai šį žymenį prašoma įregistruoti.
24. Taigi Teisingumo Teismas pažymėjo, kad žymenys, kuriuos sudaro spalvos, patys susiję su tais pačiais prieštaravimais dėl prekių savybių monopolizavimo rizikos. Šiuo klausimu būtinybė taikyti specialų požiūrį buvo pripažinta Sprendime Libertel(7).
25. Šių dviejų kategorijų žymenims, t. y. pirma, tiems, kuriuos sudaro prekės forma, ir, antra, tiems, kuriuos sudaro pati spalva, pagal Direktyvos 2008/95, kaip ją yra išaiškinęs Teisingumo Teismas, sistemą taikoma speciali tvarka. Taigi, norint atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą, pirmiausia reikia kvalifikuoti ginčijamą prekių ženklą, atsižvelgiant į šias dvi kategorijas.
26. Apskritai ši byla įrodo, kad argumentai, susiję su esminių atitinkamos prekės savybių monopolizavimo rizika, gali būti taikomi ir kitų rūšių prekių ženklams, pavyzdžiui, padėties(8) arba judesio(9) prekių ženklams ir potencialiai – garsiniams, kvapiniams arba skonio prekių ženklams, kurie taip pat gali sutapti su atitinkamos prekės išvaizda. Neatsižvelgiant į tai, kaip šie prekių ženklai kvalifikuojami, svarbu, kad nagrinėjant žymenis prieš jų registraciją būtų galima atsižvelgti į interesą išlaikyti tam tikrus žymenis viešojoje srityje.
27. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas galėtų pateikti įvairių aiškinimo variantų. Pirma, Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punktas galėtų būti aiškinamas plačiau, kaip siūlysiu toliau šioje išvadoje. Antra, Teisingumo Teismas galėtų pripažinti galimybę atsižvelgti į interesą išlaikyti tam tikrus žymenis viešojoje srityje, nagrinėjant žymens skiriamąjį požymį, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b punktą, kalbant apie visus žymenis, kurie sutampa su atitinkama preke, arba apie kitų kategorijų žymenis, kurie yra ribotai prieinami(10).
Dėl ginčijamo prekių ženklo kvalifikavimo
28. Manau, kad atspirties taškas analizuojant prašymą priimti prejudicinį sprendimą yra ginčijamo prekių ženklo kvalifikavimas, atsižvelgiant, pirma, į Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkte numatytą žymenų kategoriją ir, antra, Sprendime Libertel(11)esančią žymenų kategoriją.
29. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, kad ginčijamas prekių ženklas, kurį sudaro raudona batų puspadžio spalva, sutampa su atitinkamos prekės išvaizda, tačiau jis abejoja, ar šį elementą galima laikyti sudarančiu prekės „formą“.
30. Pagrindinės bylos šalių ir įstojusių į šią bylą keturių valstybių narių pozicijos šiuo klausimu skiriasi. Ch. Louboutin, be kita ko, teigia, kad žymens, kurį sudaro „tik“ prekės forma, sąvoka neapima padėties prekių ženklų, kaip antai jo raudono puspadžio ženklo, kurių nesudaro konkretus prekės modelis ir kuriais gali būti žymimi įvairūs prekės modeliai. Tačiau Van Haren teigia, kad spalvą galima laikyti sudedamąja prekės formos dalimi, kaip yra kalbant apie ginčijamą prekių ženklą. Komisija pažymi, jog negalima atmesti, kad žymuo, kurį sudaro prekės forma, taip pat gali turėti spalvą, tačiau atitinkamomis aplinkybėmis pati spalva suvokiama kaip savarankiškas elementas prekės atžvilgiu, todėl nepriklauso nuo prekės formos. Taigi Van Haren nurodo, kad jos pastabos susijusios su pačia spalva.
31. Šiuo klausimu pažymiu, kad ginčijamo prekių ženklo kvalifikavimas yra faktinis vertinimas, kurį šioje byloje turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Ši aplinkybė netrukdo Teisingumo Teismui pateikti gairių, kurios padėtų šiam teismui atlikti tokį vertinimą.
32. Nors dauguma šalių apibūdino nagrinėjamą prekių ženklą kaip „padėties prekių ženklą“, pažymiu, jog Direktyvoje 2008/95 ir Teisingumo Teismo jurisprudencijoje su šiuo kvalifikavimu nesiejamos jokios teisinės pasekmės. Be to, „padėties prekių ženklo“ kvalifikavimas savaime nekliudo to paties prekių ženklo laikyti sudarytu iš prekės formos, nes ši kategorija apima ir tuos žymenis, kurie vaizduoja atitinkamos prekės dalį ar elementą.
33. Taigi manau, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar šioje byloje nagrinėjamas pats spalvinis prekių ženklas, ar prekių ženklas, kurį sudaro prekės forma, tačiau kurio atveju taip pat reikalinga apsauga spalvai.
34. Siekdamas tai išnagrinėti, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų atlikti bendrą vertinimą, atsižvelgdamas į grafinį atvaizdą ir galimus aprašymus, pateiktus kartu su paraiška įregistruoti prekių ženklą, taip pat galbūt kitus elementus, kurie yra naudingi nustatant esmines prekių ženklo savybes(12).
35. Pirmiausia tai, kad ginčijamas prekių ženklas yra įregistruotas kaip vaizdinis prekių ženklas, nekliudo jo kvalifikuoti kaip „prekių ženklo, vaizduojančio prekės formą“(13).
36. Tik reikia išnagrinėti, ar nagrinėjamas prekių ženklas reikalauja apsaugos konkrečiai spalvai per se, netaikant jokio apribojimo erdvės atžvilgiu(14), o gal yra priešingai ir ši apsauga reikalinga kartu ir kitoms savybėms, susijusioms su prekės forma.
37. Šiuo klausimu, jei spalva dengia apibrėžtą prekės dalį, manau, galima teigti, kad prekių ženklo erdvė yra apribota tiek, kad spalva sutampa su konkrečiu prekės elementu.
38. Tai, kad prekių ženklo savininkas nereikalauja apsaugos prekės kontūrams ir pasilieka laisvę juos keisti atsižvelgiant į modelį, nebūtinai yra lemiama. Be kita ko, gali būti, kad kontūrai bet kuriuo atveju nėra esminė žymens savybė. Veikiau reikia nustatyti, ar žymens skiriamąjį požymį lemia pati reikalaujama spalva, ar šios spalvos vieta, siejant kartu su kitais prekės formos elementais.
39. Nors šiuos argumentus galiausiai turi pritaikyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pažymiu, kad nemažai iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą aiškėjančių faktinių aplinkybių leidžia teigti, kad, siekiant išanalizuoti galimus funkcinius nagrinėjamo prekių ženklo elementus, jis juo labiau patenka į „prekių ženklo, kurį sudaro prekės forma“ ir kurio atveju reikalaujama apsaugos konkrečiai spalvai, siejamai su šia forma, sąvoką.
40. Iš tiesų, nors ginčijamu prekių ženklu siekiama apsaugos konkrečiai spalvai, šios apsaugos reikalaujama ne abstrakčiai, o jai esant ant aukštakulnio bato puspadžio. Prekių ženklas neapima pačios bato formos, tačiau atrodo, kad kai kurie šios formos elementai, būtent tie, kurie leidžia sužinoti, kad tai yra moterims skirti aukštakulniai, yra prekių ženklo dalis. Iš prekių ženklo atvaizdo matyti, kad spalva yra ant viso puspadžio, nesvarbu, kokie yra jo tikslūs kontūrai. Bet kuriuo atveju atrodo, kad puspadžio kontūrai nėra reikšmingas prekių ženklo elementas, nes prekių ženklo skiriamąjį požymį lemia neįprasta nuspalvinto elemento padėtis ir galimai įvairių bato dalių spalvinis kontrastas.
41. Taigi manau, kad, norint išnagrinėti esmines ginčijamo prekių ženklo savybes, reikia atsižvelgti ir į atitinkamos prekės spalvą, ir į kitus jos elementus. Šį prekių ženklą taip pat reikėtų prilyginti prekių ženklui, kurį sudaro prekės forma ir kuris reikalauja apsaugos spalvai, susietai su šia forma, o ne prekių ženklu, kurį sudaro pati spalva.
42. Vis dėlto siekdamas išsamiai atsakyti į prejudicinį klausimą išnagrinėsiu du atvejus.
Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto taikymas prekių ženklams, kuriuos sudaro pati spalva
43. Teisingumo Teismas į spalvinių prekių ženklų ypatumus atsižvelgė jurisprudencijoje, suformuotoje Sprendimu Libertel(15).
44. Pagal šią jurisprudenciją, išskyrus išimtines aplinkybes, be kita ko, susijusias su labai specifinėmis rinkomis, pati spalva neturi skiriamojo požymio ab initio, tačiau gali jį įgyti dėl naudojimo, susijusio su nurodytomis prekėmis ar paslaugomis(16).
45. Be to, analizuojant žymens, kurį sudaro pati spalva, skiriamąjį požymį reikia įvertinti, ar jo įregistravimas nepažeidžia bendrojo intereso nepagrįstai neriboti spalvų prieinamumo kitiems ūkio subjektams, siūlantiems tos pačios rūšies prekes ar paslaugas(17).
46. Iš šios jurisprudencijos matyti, kad, viena vertus, žymenims, kuriuos sudaro pati spalva, Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punktas netaikomas, todėl jie gali įgyti skiriamąjį požymį dėl naudojimo, tačiau, kita vertus, jeigu tai yra žymenys, sutampantys su prekės išvaizda, jų įregistravimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į tuos pačius motyvus, kuriais yra grindžiamas minėtas 3 straipsnio 1 dalies e punktas(18).
47. Taigi nustatant šią sąlygą patiems spalviniams prekių ženklams, Sprendime Libertel(19) iš esmės atsižvelgta į patį tikslą, kuriuo yra grindžiamas Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punktas.
48. Vis dėlto, jeigu ginčijamą prekių ženklą reikėtų laikyti „prekių ženklu, kurį sudaro pati spalva“, reikėtų konstatuoti, kad jis nepatenka į Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto taikymo sritį.
Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto taikytinumas žymenims, kuriuos sudaro prekės forma ir konkreti spalva
49. Dar reikia kelti klausimą, ar Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punktas taikomas žymenims, kuriuos sudaro prekės forma ir kurių atveju reikalaujama apsaugos spalvai, siejamai su šia forma.
50. Pagrindinės bylos šalys šiuo klausimu nesutaria(20), kaip ir įstojusios į bylą keturios valstybės narės(21). Komisija, atrodo, remiasi prielaida, kad šioje byloje spalvą reikia laikyti savarankišku elementu prekės formos atžvilgiu.
51. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad apie atsakymą negalima spręsti iš šios nuostatos, tačiau jeigu trimačiai žymenys būtų pašalinti iš jos taikymo srities, būtų pažeistas jos tikslas, nes kai kurie žymenys gali apimti funkcines savybes, susijusias ir su forma, ir su spalva, pavyzdžiui, žymenys, vaizduojantys saugumo liemenę, gesintuvą ar šilumą atspindinčias prekes. Taigi jam kyla klausimas, ar, analizuojant šio pobūdžio žymenis funkcinių žymenų draudimo požiūriu, taip pat reikia atsižvelgti į spalvą.
52. Pažymiu, kad atsakant į šį klausimą būtina atsižvelgti į Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto sistemą ir struktūrą.
53. Pagal nusistovėjusią jurisprudenciją šia nuostata siekiama išvengti, kad prekių ženklo teisės apsauga suteiktų jo savininkui techninių sprendimų ar naudingų prekės savybių, kurių vartotojas gali ieškoti konkurentų prekėse, monopolį(22). Ši nuostata leidžia išlaikyti esmines konkrečios prekės savybes, kurias atspindi jos forma.
54. Manau, kad spalvos buvimas ant prekės paviršiaus dalies gali būti laikomas savybe, kurią atspindi prekės forma. Be to, kaip rodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyti pavyzdžiai, spalva gali būti naudinga esminė konkrečios prekės savybė, todėl spalvos monopolizavimas, siejant su prekės formos elementu, neleistų konkurentams laisvai siūlyti tą pačią savybę turinčių prekių.
55. Taigi, jei žymenų, kuriuos kartu sudaro ir prekės forma, ir spalva, nebūtų galima nagrinėti atsižvelgiant į jų savybę, būtų neįmanoma visiškai užtikrinti bendrąjį interesą, kuriuo yra grindžiamas Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punktas.
56. Iš tiesų Sprendimas Libertel leidžia(23) atsižvelgti į šį bendrąjį interesą tik kalbant apie žymenis, kuriuos sudaro pati spalva(24), bet ne į žymenis, kuriuos sudaro ir spalva, ir formos elementai.
57. Kalbant apie visiškai spalvinius prekių ženklus, kuriuos Teisingumo Teismas nagrinėjo minėtame sprendime, pažymėtina, kad spalva yra nuo prekės formos nepriklausantis elementas. Kalbant apie žymenis, kuriuose yra nuspalvina konkreti prekės dalis, būtų kitaip. Analizuojant šiuos žymenis spalvos funkcija gali matytis iš jos padėties prekėje, todėl abu elementus (formą ir spalvą) turi būti galima nagrinėti kartu.
58. Taigi manau, kad žymenims, kurių spalvos yra integruotos į prekės formą, turi būti taikoma savybių analizė pagal Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punktą.
59. Be to, šis aiškinimas atitinka principą, pagal kurį žymens vertinimas turi būti grindžiamas bendru jo įspūdžiu, o prekių ženklas – suvokiamas kaip viena visuma. Iš tiesų pagal suformuotą jurisprudenciją, norint teisingai taikyti Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punktą, būtina, kad būtų tinkamai nustatytos visos esminės žymens savybės, remiantis bendru šio žymens sudaromu įspūdžiu(25).
60. Šiuo klausimu reikia atsižvelgti į tai, kad pagal nusistovėjusią jurisprudenciją Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkte numatyti atsisakymo registruoti pagrindai nedraudžia registruoti žymens, kuris, nors jį sudaro prekės forma, apima kitą svarbų nefunkcinį elementą(26). Taigi, mano nuomone, klausimą, ar, jei prekių ženklą sudaro forma ir spalva, spalva yra funkcinis elementas, reikia nagrinėti bendrai vertinant žymenį, atsižvelgiant į Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punktą. Be to, iš šios jurisprudencijos darytina išvada a contrario, kad nagrinėjama nuostata taikoma prekės formai, apimančiai kitą elementą, jeigu šis elementas yra funkcinis.
61. Galiausiai, žvelgiant į kontekstą, man atrodo, kad šį požiūrį patvirtina Direktyvos 2015/2436, priėmimo sąlygos, nes jos 4 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyta „forma ar kitos [prekės] charakteristikos“.
62. Šia nuoroda „kitos prekės charakteristikos“ atsižvelgiama į tai, kad Direktyvoje 2015/2436 pripažįstant, kad prekių ženklas gali būti vaizduojamas bet kokia tinkama forma, panaudojant bendrai prieinamą technologiją(27), suteikiama galimybė registruoti naujų rūšių prekių ženklus, dėl kurių funkcinio pobūdžio taip pat gali kilti klausimas, pavyzdžiui, garsinius ir galbūt kvapinius ar skonio prekių ženklus.
63. Tačiau, kalbant apie žymenis, kuriuos sudaro prekės forma ir spalva ir kurie gali būti registruojami ir pagal senąją, ir pagal naująją sistemas, žodžių „kitos prekės charakteristikos“ įtraukimas gali būti aiškinamas dvejopai: šį įtraukimą galima suprasti kaip pakeičiantį šiems žymenims taikytiną teisinę sistemą arba tik pateikiantį paprastą paaiškinimą.
64. Jei reikėtų laikyti, kad šiems žymenims Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punktas netaikomas, tačiau jiems taikomos analogiškos naujosios Direktyvos 2015/2436 nuostatos, norint pateikti tokį aiškinimą, reikėtų priimti pereinamojo laikotarpio nuostatas, kad pagal esamus teisės aktus būtų apsaugoti įregistruotų prekių ženklų savininkų teisėti lūkesčiai(28). Tačiau tai, kad teisės aktų leidėjas nemanė esant būtina numatyti tokių pereinamojo laikotarpio nuostatų, gali rodyti, jog jis manė, kad šiems žymenims taikoma teisinė sistema yra tokia pati pagal abi viena kitą pakeičiančias direktyvas.
65. Atsižvelgdamas į visas šias pastabas laikausi nuomonės, kad Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punktas potencialiai taikomas žymenims, kuriuos sudaro prekės forma, kurios atveju reikalinga apsauga konkrečiai spalvai.
66. Jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nuspręstų (kaip siūliau šioje išvadoje)(29), kad nagrinėjamą prekių ženklą reikia prilyginti šiems žymenims, kuriuos sudaro ir spalva, ir forma, šiam prekių ženkliu galėtų būti taikomas Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktyje nustatytas draudimas.
Dėl sąvokos „forma, kuri prekėms suteikia esminę vertę“ aiškinimo
67. Subsidiariai, nes šis aspektas nėra aiškiai nurodytas prašyme priimti prejudicinį sprendimą, priminsiu Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktyje nurodyto absoliutaus atsisakymo registruoti pagrindo, susijusio su „forma, kuri suteikia esminę vertę“, taikymo sąlygas.
68. Teisingumo Teismas jau yra patikslinęs, kad ši nuostata neapsiriboja prekių, turinčių tik meninę ar puošybinę vertę, forma ir taip pat taikoma žymenims, susijusiems su prekėmis, kurios, be savo estetinės funkcijos, atlieka ir kitas esmines funkcijas(30).
69. Atitinkamo pagrindo taikymas grindžiamas objektyvia analize, turinčia įrodyti, kad estetinės konkrečios formos savybės turi didelę įtaką prekės patrauklumui, kad jų rezervavimas vienai įmonei pakenktų konkurencijos sąlygoms atitinkamoje rinkoje. Tai, kaip vartotojas suvokia nagrinėjamą formą, nėra lemiamas šios analizės kriterijus, nes ji galimai apima faktinių aplinkybių visumą(31).
70. Be to, ši analizė susijusi tik su formos verte ir ją atliekant nereikia atsižvelgti į prekės patrauklumą, kurį lemia šio prekių ženklo ar jo savininko reputacija(32).
71. Reikia priminti, kad nagrinėjama nuostata siekiama neleisti suteikti monopolį išorinėms prekės savybėms, kurios turi esminę reikšmę jos sėkmei rinkoje, taigi neleisti ir to, kad prekių ženklo apsauga būtų naudojama siekiant gauti nesąžiningą naudą, t. y. tokią naudą, kurios nelemia kainomis ir kokybe grindžiama konkurencija(33).
72. Vis dėlto šios nuostatos taikymas nėra pateisinamas, jeigu šią naudą lemia ne formai būdingos savybės, o prekių ženklo ar jo savininko reputacija. Iš tiesų galimybė įgyti tokią reputaciją yra svarbus konkurencijos, kurią ženklų sistema padeda išlaikyti, požymis.
Išvada
73. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į rechtbank Den Haag (Hagos teismas, Nyderlandai) pateiktą prejudicinį klausimą:
2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis turi būti aiškinamas taip, kad jis gali būti taikomas žymeniui, kurį sudaro prekės forma ir kurio atveju reikalaujama apsaugos konkrečiai spalvai. Formos, kuri „prekėms suteikia esminę vertę“, sąvoka pagal šią nuostatą yra susijusi tik su formai būdinga verte ir neleidžia atsižvelgti į prekių ženklo ar jo savininko reputaciją.