Byla T‑306/10
Hani El Sayyed Elsebai Yusef
prieš
Europos Komisiją
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu – Reglamentas (EB) Nr. 881/2002 – Asmens, įtraukto į Jungtinių Tautų organo sudarytą sąrašą, lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas – Sankcijų komitetas – Vėlesnis įtraukimas į Reglamento Nr. 881/2002 I priedą – Komisijos atsisakymas išbraukti iš sąrašo – Ieškinys dėl neveikimo – Pagrindinės teisės – Teisė būti išklausytam, teisė į veiksmingą teisminę kontrolę ir teisė į nuosavybės apsaugą“
Santrauka – 2014 m. kovo 21 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
1. Teismo procesas – Ieškinys dėl neveikimo – SESV 263 straipsnyje numatyti aktai – Termino ieškiniui dėl panaikinimo pareikšti pabaigos apėjimas – Nepriimtinumas – Ribos – Naujų esminių faktinių aplinkybių buvimas – Naujos esminės faktinės aplinkybės sąvoka – Bendros užsienio ir saugumo politikos srityje priimtos ribojamosios priemonės
(SESV 263 ir 265 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 881/2002 7c straipsnis)
2. Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu – Sprendimas įšaldyti lėšas – Asmenų, kuriems jos taikomos, teisė pateikti prašymą persvarstyti, atsižvelgiant į tolesnę situacijos raidą – Teisminė kontrolė – Komisijos tokio prašymo nepatenkinimas – Pareigos nevykdymas pripažintinas neveikimu
(SESV 263 ir 265 straipsniai; Tarybos reglamentas Nr. 881/2002)
3. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Ribojamosios priemonės, taikomos asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu – Pareiga pranešti apie konkrečias ir specifines priežastis, pateisinančias priimtus sprendimus – Pareiga leisti suinteresuotajam asmeniui veiksmingai pareikšti nuomonę dėl jo atžvilgiu nurodytų motyvų
(SESV 220 straipsnio 1 dalis ir 296 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 881/2002; (Komisijos reglamentas Nr. 1629/2005)
1. Ieškovui neleidžiama apeiti termino ieškiniui dėl institucijos akto panaikinimo pareikšti pagal SESV 263 straipsnį pabaigos „dirbtinai procesiškai“ pareiškiant ieškinį dėl neveikimo pagal SESV 265 straipsnį dėl šios institucijos atsisakymo panaikinti arba atšaukti šį aktą.
Šiuo atžvilgiu vien naujų ir esminių faktinių aplinkybių buvimu galima pateisinti prašymo peržiūrėti sprendimą, kuris nebuvo apskųstas per šiuos terminus, pateikimą. Kalbant apie lėšų įšaldymo priemonę pagal Reglamentą Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir organizacijoms, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Quaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinantį Reglamentą Nr. 467/2001, pažymėtina, kad 2008 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kadi I (bylos C‑402/05 P ir C‑415/05 P), kuriame nurodytos esminės ir formos sąlygos, kuriomis gali būti nustatyta lėšų įšaldymo priemonė, ir procesinės garantijos, kuriomis turi galėti pasinaudoti suinteresuotieji asmenys, paskelbimas yra naujas faktas. Iš tikrųjų šis sprendimas neišvengiamai nulėmė Komisijos požiūrio ir elgesio pasikeitimą, kuris pats savaime yra naujas ir esminis faktas. Iš tiesų iki šio sprendimo paskelbimo Komisija manė, kad, pirma, ji griežtai saistoma Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos įsteigto Sankcijų komiteto sprendimų ir neturi jokios savarankiškos diskrecijos, antra, įprastos teisės į gynybą garantijos netaikytinos nustatant ar ginčijant lėšų įšaldymo priemonę pagal Reglamentą Nr. 881/2002. Tačiau tuoj pat po Teisingumo Teismo sprendimo Kadi I paskelbimo, Komisija iš esmės pakeitė savo požiūrį ir ėmėsi persvarstyti, jei ne savo iniciatyva, tai bent jau aiškiu suinteresuotųjų asmenų prašymu, visus kitus lėšų įšaldymo pagal Reglamentą Nr. 881/2002 atvejus.
Be to, tai, kad valstybės narės, nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, vyriausybė, vykstant nacionaliniam procesui išnagrinėjusi įrodymus, kuriais pagrįstas ieškovo pavardės įtraukimas į šio Sankcijų komiteto sudarytą asmenų, kuriems taikomos šios ribojamosios priemonės, sąrašą, priėmus šią pirmąją poziciją nusprendė, kad jis neatitinka įtraukimo į šį sąrašą kriterijų, ir pranešė apie ketinimą kreiptis į šį komitetą, kad jo pavardė būtų išbraukta iš šio sąrašo, yra nauja faktinė aplinkybė.
(žr. 54, 55, 59, 60, 66, 69, 70, 72 punktus)
2. Skirtingai nuo tokių aktų, skirtų galutinėms pasekmėms sukelti, lėšų įšaldymo priemonė pagal Reglamentą Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir organizacijoms, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Quaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinantį Reglamentą Nr. 467/2001, yra prevencinė apsaugos priemonė, kuria iš suinteresuotųjų asmenų neatimama jų nuosavybė. Taigi tokios priemonės galiojimas visada priklauso nuo faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis remiantis ji nustatyta, tęsimosi ir būtinybės ją toliau taikyti siekiant įgyvendinti su ja susijusį tikslą. Todėl dėl lėšų įšaldymo priemonės pagal minėtą reglamentą turi būti galima bet kuriuo metu pateikti prašymą persvarstyti, kad būtų patikrinta, ar jos tolesnis taikymas yra pateisinamas, o jeigu Komisija nepatenkina tokio prašymo, turi būti galima pareikšti ieškinį dėl neveikimo. Jeigu būtų pritarta tam prieštaraujantiems argumentams, pasibaigus ieškinio dėl lėšų įšaldymo priemonės panaikinimo pareiškimo terminui Komisijai būtų suteikti pernelyg dideli įgaliojimai neapibrėžtam laikui įšaldyti asmens lėšas, netaikant jokios teisminės kontrolės ir neatsižvelgiant į aplinkybių, iš pradžių pateisinusių šios priemonės nustatymą, pokytį ar netgi išnykimą.
Be to, pirma, minėto Reglamento Nr. 881/2002, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1286/2009, 7c straipsnio pirmose trijose dalyse numatyta persvarstymo procedūra, kuria konkrečiai turi galėti pasinaudoti asmenys, kurie buvo įtraukti į asmenų, kuriems taikomos šios ribojamosios priemonės, sąrašą iki 2008 m. rugsėjo 3 d. Šie asmenys Komisijos gali prašyti jiems pateikti motyvus, kuriais remiantis jie įtraukti į šį sąrašą, paskui jie gali pateikti pastabų šiuo klausimu, o tada Komisija turi persvarstyti savo sprendimą juos įtraukti į aptariamą sąrašą, atsižvelgdama į šias pastabas. Antra, šio straipsnio 4 dalyje numatyta persvarstymo procedūra, kuria turi galėti pasinaudoti bet kuris į ginčijamą sąrašą įtrauktas asmuo, kuris, remdamasis naujais esminiais įrodymais, pateikia naują prašymą išbraukti iš sąrašo. Tiek vienu, tiek kitu atveju turi būti galima pareikšti ieškinį dėl neveikimo pagal SESV 265 straipsnį, jeigu Komisija neatlieka persvarstymo, numatyto Reglamento Nr. 881/2002 7c straipsnyje.
(žr. 62, 63, 65, 68 punktus)
3. Sąjungos institucija, nuspręsdama įšaldyti asmens lėšas pagal Reglamentą Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir organizacijoms, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Quaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinantį Reglamentą Nr. 467/2001, kad užtikrintų jo teisę į gynybą, visų pirma jo teisę būti išklausytam ir teisę į veiksmingą teisminę kontrolę, privalo pranešti suinteresuotajam asmeniui apie jo kaltę patvirtinančius įrodymus arba suteikti jam teisę su šiais įrodymais susipažinti per protingą terminą nustačius šią priemonę ir suteikti jam galimybę veiksmingai pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu.
Be to, jeigu atitinkamas asmuo pateikia pastabų dėl išdėstytų motyvų, kompetentinga Sąjungos institucija privalo atidžiai ir nešališkai išnagrinėti nurodytų motyvų pagrįstumą, atsižvelgdama į šias pastabas ir kartu su jomis galbūt pateiktus kaltę paneigiančius įrodymus. Šiuo klausimu ši institucija privalo įvertinti, be kita ko, atsižvelgdama į šių galimų pastabų turinį, būtinybę prašyti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos įsteigto Sankcijų komiteto ir per jį Jungtinių Tautų Organizacijos narės, kuri pasiūlė įtraukti atitinkamą asmenį į šio komiteto sąrašą, bendradarbiauti, kad jai būtų pateikti konfidencialūs arba nekonfidencialūs duomenys ar įrodymai, kurie leistų įvykdyti šią atidaus ir nešališko išnagrinėjimo pareigą kovos su tarptautiniu terorizmu srityje pagal SESV 220 straipsnio 1 dalį naudingai bendradarbiaujant Sąjungai su Jungtinių Tautų organais. Galiausiai, nenustatant pareigos išsamiai atsakyti į atitinkamo asmens pateiktas pastabas, SESV 296 straipsnyje numatyta pareiga motyvuoti reiškia, kad bet kuriomis aplinkybėmis, įskaitant atvejį, kai Sąjungos akto motyvai atitinka tarptautinės institucijos išdėstytus motyvus, šiais motyvais nurodomos individualios, specifinės ir konkrečios priežastys, dėl kurių kompetentingos institucijos mano, kad atitinkamam asmeniui taikytinos ribojamosios priemonės.
Galiausiai, teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą paisymu reikalaujama, pirma, kad kompetentinga Sąjungos institucija atitinkamam asmeniui perduotų Sankcijų komiteto pateiktus motyvus, kuriais pagrįstas sprendimas įtraukti arba palikti šio asmens pavardę asmenų, kuriems taikomos šios ribojamosios priemonės, sąraše, kad ji jam suteiktų galimybę veiksmingai pareikšti pastabas šiuo klausimu ir kad rūpestingai ir nešališkai išnagrinėtų nurodytų motyvų pagrįstumą, atsižvelgdama į pateiktas pastabas ir šio asmens galimai pateiktus kaltę paneigiančius įrodymus.
Darytina išvada, kad jeigu priimdama tokias ribojamąsias priemones Komisija remiasi tik Sankcijų komiteto visiškai nemotyvuoto paprasto pranešimo spaudai egzistavimu, nors ji turi pareigą imtis veiksmų dėl ieškovo, ir net jeigu ji mano, jog šių ribojamųjų priemonių taikymas ieškovui iš esmės buvo ir tebėra pateisinamas, atsižvelgiant į asmeninę suinteresuotojo asmens situaciją, kuri matyti iš bylos medžiagos, įskaitant jai praneštus naujus faktus, ji bet kuriuo atveju privalo kuo greičiau ištaisyti šių priemonių priėmimo procedūros metu taikytinų principų pažeidimą, nes kitaip konstatuotinas jos neveikimas. Šiuo atžvilgiu nesvarbu, kad Komisija jau pradėjo persvarstymo procedūrą ir ji vis dar vyksta.
(žr. 90, 92, 93, 95, 96, 98, 99, 101 punktus)