BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. spalio 26 d.(*)
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Sprendimas 2004/258/EB – ECB duomenų bazės, kuriomis remiantis parengtos ataskaitos apie darbuotojų įdarbinimą ir judėjimą – Atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su dokumentais – Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Priimtinumas – Dokumento sąvoka – Ieškinys dėl žalos atlyginimo − Ankstyvas pobūdis“
Byloje T‑436/09
Julien Dufour, gyvenantis Jolivet (Prancūzija), atstovaujamas advokatų I. Schoenacker Rossi ir H. Djeyaramane,
ieškovas,
palaikomas
Danijos Karalystės, atstovaujamos B. Weis Fogh ir S. Juul Jørgensen,
Suomijos Respublikos, iš pradžių atstovaujamos J. Heliskoski, H. Leppo ir M. Pere, vėliau J. Heliskoski ir H. Leppo
ir
Švedijos Karalystės, atstovaujamos A. Falk, K. Petkovska ir S. Johannesson,
įstojusių į bylą šalių,
prieš
Europos centrinį banką (ECB), iš pradžių atstovaujamą K. Laurinavičiaus ir S. Lambrinoc, vėliau S. Lambrinoc ir P. Embley
atsakovą
palaikomą
Europos Komisijos, atstovaujamos J.‑P. Keppenne ir C. ten Dam
įstojusios į bylą šalies,
dėl, pirma, prašymo panaikinti ECB Vykdomosios valdybos sprendimą atmesti ieškovo pateiktą paraišką dėl galimybės susipažinti su duomenų bazėmis, kuriomis remiantis parengtos ECB ataskaitos apie jo darbuotojų įdarbinimą ir judėjimą, apie kurį ieškovui pranešta 2009 m. rugsėjo 2 d. ECB pirmininko laišku, ir, antra, prašymo įpareigoti ECB suteikti ieškovui galimybę susipažinti su nagrinėjamomis duomenų bazėmis bei, galiausiai, prašymo atlyginti ieškovo tariamai patirtą žalą dėl atmestos jo paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas O. Czúcz, teisėjai I. Labucka ir D. Gratsias (pranešėjas),
posėdžio sekretorė administratorė V. Nagy,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. birželio 7 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
1 Galimybė visuomenei susipažinti su Europos centrinio banko (ECB) dokumentais reglamentuojama 2004 m. kovo 4 d. ECB sprendimu 2004/258/EB (OL L 80, p. 42; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 5 t., p. 51). Šio sprendimo 2, 3, 4, 6, 7, 8 ir 9 straipsniuose numatyta:
„2 straipsnis
Naudos gavėjai ir taikymo sritis
1. Bet kuris Sąjungos pilietis ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar turintis registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamasis šiame sprendime nustatytų sąlygų ir apribojimų, susipažinti su ECB dokumentais.
<…>
3 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šiame sprendime:
a) „dokumentas“ ir „ECB dokumentas“ – tai ECB parengtas ar turimas bet kuria forma [bet kurioje laikmenoje] (parašytas ant popieriaus, elektroninėje laikmenoje arba garso, vaizdo ar audiovizualiniame įraše) pateiktas turinys ir susijęs [bet koks turinys, susijęs] su į ECB atsakomybės sferą įeinančia politika, veikla ar sprendimais, <...>
4 straipsnis
Išimtys
1. ECB nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga:
a) visuomenės intereso, susijusio su:
– ECB sprendimus priimančių organų posėdžių konfidencialumu,
– Bendrijos arba valstybės narės finansine, pinigų ar ekonomine politika,
– ECB arba nacionalinių centrinių bankų vidaus finansais,
– euro banknotų vientisumo apsauga,
– visuomenės saugumu,
– tarptautiniais finansiniais, pinigų ar ekonominiais santykiais;
b) individo privatumo ir neliečiamumo, ypač pagal asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus;
c) informacijos, kuri pagal Bendrijos teisę saugoma kaip tokia, konfidencialumo.
2. ECB nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga:
– komercinių fizinių arba juridinių asmenų interesų, įskaitant intelektinę nuosavybę,
– teismo proceso ir teisinės pagalbos,
– inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų,
nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.
3. Galimybė susipažinti su dokumentu, kuriame pareikšta vidaus reikmėms skirta nuomonė, esanti svarstymų ir preliminarių konsultacijų ECB viduje ar su nacionaliniais centriniais bankais dalimi, nesuteikiama netgi po to, kai sprendimas jau yra priimtas, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.
4. Kalbant apie trečiųjų šalių dokumentus, ECB konsultuojasi su trečiąja susijusia šalimi, siekdamas nustatyti, ar taikytina šiame straipsnyje nustatyta išimtis, nebent būtų akivaizdu, kad dokumentas gali arba negali būti atskleistas.
5. Jei kuri nors iš išimčių yra taikoma tiktai kai kurioms dokumento dalims, likusios dokumento dalys yra išduodamos.
6. Šiame straipsnyje nustatytos išimtys yra taikomos tiktai tokiam laikotarpiui, kai toks draudimas yra pateisinamas, atsižvelgiant į dokumento turinį. Išimtys gali galioti ne ilgiau kaip 30 metų, nebent tam tikrais atvejais ECB Valdančioji taryba nustatytų kitaip. Kalbant apie dokumentus, kuriems išimtys galioja dėl privatumo ar komercinių interesų, išimtys gali būti taikomos ir pasibaigus šiam laikotarpiui.
<…>
6 straipsnis
Paraiškos
1. Paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentu pateikiama ECB bet kuria raštiška forma, įskaitant elektroninę, viena iš oficialių Sąjungos kalbų, bei pakankamai tiksliai nurodant dokumentą, kad ECB galėtų jį identifikuoti. Pareiškėjas nebūtinai turi nurodyti paraiškos pateikimo priežastį.
2. Jei paraiška nėra pakankamai konkreti, ECB kreipiasi į pareiškėją, kad šis patikslintų paraišką, bei padeda jam tai padaryti.
3. Tuo atveju, kai paraiškoje prašoma labai ilgo dokumento, arba ji susijusi su labai dideliu dokumentų skaičiumi, ECB gali neformaliai pasitarti su pareiškėju, kad būtų surastas teisingas sprendimas.
7 straipsnis
Pirminių paraiškų tvarkymas
1. Paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais yra vykdoma nedelsiant. Pareiškėjui išsiunčiamas patvirtinimas apie paraiškos gavimą. Per 20 darbo dienų nuo paraiškos gavimo arba gavus pagal 6 straipsnio 2 dalį prašomus patikslinimus, Sekretoriato ir kalbos paslaugų generalinis direktorius arba duoda leidimą susipažinti su dokumentu ir suteikia tokią galimybę pagal 9 straipsnį, arba pareiškėjui raštu nurodo visiško arba dalinio atsisakymo priežastį bei informuoja pareiškėją apie jo teisę pateikti kartotinę paraišką pagal 2 dalį.
2. Visiško arba dalinio atsisakymo atveju pareiškėjas gali per 20 darbo dienų nuo ECB atsakymo gavimo pateikti kartotinę paraišką, prašydamas, kad ECB Vykdomoji valdyba dar kartą peržiūrėtų ECB poziciją. Be to, jei ECB per nurodytą pirminės paraiškos vykdymo 20 darbo dienų laikotarpį neatsiunčia atsakymo, pareiškėjas turi teisę pateikti kartotinę paraišką.
3. Ypatingais atvejais, pavyzdžiui, jei prašoma labai ilgo dokumento arba paraiška susijusi su labai dideliu dokumentų skaičiumi, arba jei reikia pasikonsultuoti su trečiąja šalimi, ECB gali 20 darbo dienų pratęsti straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, su sąlyga, kad pareiškėjui pranešama iš anksto ir nurodomos konkrečios priežastys.
4. 1 dalis netaikoma perdėtiems ar neprotingiems prašymams, ypač jeigu jie yra pasikartojančio pobūdžio.
8 straipsnis
Kartotinių paraiškų tvarkymas
1. Kartotinė paraiška yra vykdoma nedelsiant. Per 20 darbo dienų nuo tokios paraiškos gavimo Vykdomoji valdyba arba duoda leidimą susipažinti su dokumentu ir suteikia tokią galimybę pagal 9 straipsnį, arba pareiškėjui raštu nurodo visiško arba dalinio atsisakymo priežastį. Visiško arba dalinio atsisakymo atveju ECB informuoja pareiškėją apie tai, kokiomis priemonėmis jie gali ginti savo teises pagal Sutarties 230 ir 195 straipsnius.
2. Ypatingais atvejais, pavyzdžiui, jei prašoma labai ilgo dokumento arba paraiška susijusi su labai dideliu dokumentų skaičiumi, ECB gali 20 darbo dienų pratęsti straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, su sąlyga, kad pareiškėjui pranešama iš anksto ir nurodomos konkrečios priežastys.
3. Jei ECB per nurodytą laikotarpį neatsiunčia atsakymo, tai laikoma neigiamu atsakymu, ir pareiškėjas turi teisę pradėti teisminį procesą ir (arba) pateikti skundą Ombudsmenui atitinkamai pagal Sutarties 230 ir 195 straipsnius.
9 straipsnis
Galimybės susipažinti su dokumentais realizavimas pateikus paraišką
1. Dokumentus, su kuriais ECB suteikė galimybę susipažinti, pareiškėjai gali peržiūrėti ECB patalpose arba atsiunčiant kopiją, įskaitant, jei įmanoma, elektroninę kopiją. Kopijų gamybos ir siuntimo išlaidos gali būti pateikiamos apmokėti pareiškėjui. Šis mokestis neturi viršyti realių kopijų gamybos ir siuntimo išlaidų. Susipažinimas su dokumentu vietoje, su mažiau nei 20 puslapių A4 formato kopijų ir tiesioginis priėjimas prie dokumentų elektroniniu būdu yra nemokami.
2. Jei dokumentas jau yra ECB išduotas ir lengvai prieinamas, ECB gali įvykdyti savo pareigą duoti leidimą susipažinti su dokumentu informuodamas pareiškėją kaip gauti prašomą dokumentą.
3. Dokumentai pateikiami esamu pavidalu ir forma (įskaitant elektroniniu būdu arba alternatyviu formatu) pagal pareiškėjo pageidavimą.“
2 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 3 straipsnio a punkte ir 11 straipsnyje numatyta:
„3 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šiame reglamente:
a) „dokumentas“ – bet kuria forma (parašytas ant popieriaus, elektroninėje laikmenoje arba garso, vaizdo ar audiovizualiniame įraše) pateiktas [bet koks] turinys, susijęs su į institucijos atsakomybės sferą įeinančia politika, veikla ir sprendimais;
<…>
11 straipsnis
Registrai
1. Siekiant užtikrinti piliečių teisių pagal šį reglamentą veiksmingumą, kiekviena institucija suteikia visuomenei galimybę susipažinti su jos dokumentų registru. Registras turėtų būti prieinamas elektroniniu būdu. Nuorodos apie dokumentus registre įrašomos nedelsiant.
2. Prie kiekvieno dokumento registre pateikiamas nuorodos numeris (įskaitant, kur tinka, ir tarpinstitucinę nuorodą), dokumento tema ir (arba) trumpas jo turinio aprašymas bei data, kada jis buvo gautas arba surašytas ir įtrauktas į registrą. Įrašai daromi tokiu būdu, kad nepakenktų 4 straipsnyje nurodytų interesų apsaugai.
3. Institucijos nedelsdamos imasi priemonių parengti registrą, kuris pradėtų veikti nuo 2002 m. birželio 3 d.“
Ginčo aplinkybės
3 Ieškovas Julien Dufour yra sociologijos doktorantas ir rengia disertaciją tema „Finansų institucijos įgaliojimų sociogenezė: (ECB) atvejis“.
4 2009 m. gegužės 28 d. laišku ieškovas prašė ECB suteikti jam galimybę susipažinti su, pirma, ECB ataskaitomis apie jo darbuotojų įdarbinimą ir judėjimą (toliau – ataskaitos) bei, antra, su „duomenų bazėmis, kuriomis remiantis parengta ataskaitose pateikiama statistinė analizė“.
5 2009 m. liepos 23 d. laišku ECB informavo ieškovą, kad nusprendė suteikti jam galimybę iš dalies susipažinti su ataskaitomis. Tačiau kiek tai susiję su duomenų bazėmis, kuriomis remiantis parengtos ataskaitos, ECB atmetė ieškovo paraišką dėl galimybės susipažinti su šia informacija, nes duomenų bazės „kaip tokios“ nepatenka į Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punkte pateiktą dokumento sąvoką ir nėra jokio atskiro dokumento, kuris galėtų būti pateiktas ieškovui atsakant į jo paraišką.
6 Ieškovas, vadovaudamasis Sprendimo 2004/258 7 straipsnio 2 dalimi, 2009 m. rugpjūčio 9 d. laišku pateikė kartotinę paraišką dėl galimybės susipažinti su pirminėje paraiškoje nurodytomis duomenų bazėmis. Kartotinėje paraiškoje jis iš esmės tvirtino, kad, priešingai nei nurodyta 2009 m. liepos 23 d. ECB laiške, vadovaujantis Sprendimu 2004/258, duomenų bazė yra dokumentas. Jo teigimu, nėra „jokios abejonės, kad prašomi duomenys iš tiesų „yra“ elektronine forma (duomenų „bazėse“) laikomas ir ECB parengtas turinys“. Be to, jis patikslino, kad neprašo atskleisti asmens duomenų ir kad jo paraiškoje prašoma leisti susipažinti su duomenų bazėmis, kuriomis remiantis parengtos ataskaitos, „bet ne stulpeliais, kuriuose nurodyti atitinkamų darbuotojų vardai ir pavardės“.
7 ECB Vykdomosios valdybos sprendimu, apie kurį ieškovui pranešta 2009 m. rugsėjo 2 d. ECB pirmininko laišku (toliau – ginčijamas sprendimas), ieškovo kartotinė paraiška buvo atmesta. Grindžiant šį neigiamą sprendimą buvo nurodyta, kad:
„elektroninės duomenų bazės, kuriomis remiantis rengiamos ataskaitos <...>, negali būti laikomos dokumentu, kaip tai suprantama pagal Sprendimą (2004/258) dėl galimybės visuomenei susipažinti su ECB dokumentais, nes atspausdintos šios duomenų bazės versijos (kurios patektų į „dokumento“ sąvoką) nėra atskiri dokumentai. Todėl jūsų paraiška negali būti patenkinta pateikus paprastą atspausdintą ar elektroninę ištrauką. Siekiant atsakyti į jūsų paraišką, informacija turi būti susisteminama ir papildomai vertinama, kad nauja informacija galėtų būti įtraukta į dokumentą. Tokia procedūra pareikalautų didelio darbo krūvio. Tačiau sisteminimas ir papildomas vertinimas nepatenka į Sprendime (2004/258) įtvirtintą galimybės visuomenei susipažinti su ECB dokumentais sistemą, nes dokumentas neegzistuoja ir turi būti sukurtas.“
Procesas ir šalių reikalavimai
8 Pareiškimu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2009 m. spalio 29 d., ieškovas pareiškė šį ieškinį.
9 Tą pačią dieną kanceliarijai pateiktais trimis atskirais dokumentais ieškovas pateikė, pirma, prašymą nagrinėti bylą pagreitinta tvarka pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76a straipsnį ir, antra, du prašymus dėl teisinės pagalbos pagal Procedūros reglamento 94 straipsnį. 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu ir 2010 m. kovo 15 d. Bendrojo Teismo penktosios kolegijos pirmininko nutartimis Dufour prieš ECB (T‑436/09 AJ ir T‑436/09 AJ II, Rink. p. II‑0000) šie prašymai buvo atmesti.
10 Dokumentais, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atitinkamai 2010 m. vasario 9 d., 2010 m. vasario 18 d. ir 2010 m. kovo 8 d., Danijos Karalystė, Švedijos Karalystė ir Suomijos Respublika prašė leisti įstoti į bylą palaikyti ieškovo reikalavimus. 2010 m. kovo 24 d. ir 2010 m. balandžio 21 d. nutartimis Bendrojo Teismo penktosios kolegijos pirmininkas patenkino šiuos prašymus įstoti į bylą. 2010 m. gegužės 12 d., 2010 m. birželio 3 d. ir 2010 m. liepos 9 d. atitinkamai Švedijos Karalystė, Suomijos Respublika ir Danijos Karalystė pateikė įstojimo į bylą paaiškinimus.
11 Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2010 m. vasario 25 d., Europos Komisija prašė leisti įstoti į bylą palaikyti ECB reikalavimus. 2010 m. kovo 24 d. nutartimi Bendrojo Teismo penktosios kolegijos pirmininkas patenkino šį prašymą įstoti į bylą. 2010 m. birželio 9 d. Komisija pateikė įstojimo į bylą paaiškinimus.
12 Kadangi buvo pakeista Bendrojo Teismo kolegijų sudėtis, iš pradžių paskirtas teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į trečiąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai. Iš dalies atnaujinus Bendrojo Teismo sudėtį, ši byla buvo paskirta naujam teisėjui pranešėjui, posėdžiaujančiam toje pačioje kolegijoje.
13 Vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (trečioji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, imdamasis Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytų proceso organizavimo priemonių, pirma, paprašė ECB ir Komisijos raštu atsakyti į vieną klausimą ir, antra, paprašė ECB ir Švedijos Karalystės pateikti tam tikrus dokumentus. Šalys šiuos prašymus įvykdė.
14 Per 2011 m. birželio 7 d. posėdį buvo išklausytos žodinės šalių pastabos ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
15 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą;
– įpareigoti ECB jam grąžinti teisę naudotis visomis duomenų bazėmis, kuriomis remiantis parengtos ataskaitos;
– priteisti iš ECB 5 000 eurų jo patirtos žalos atlyginimą;
– priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas.
16 Danijos Karalystė, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė palaiko ieškovo reikalavimus, siekdamos, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas.
17 ECB Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną, o nepatenkinus šio reikalavimo, kaip nepagrįstą;
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
18 Komisija palaiko ECB reikalavimus, siekdama, kad ieškinys dėl panaikinimo būtų atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl prašymo panaikinti
1. Dėl priimtinumo
Šalių argumentai
19 ECB iš pradžių nurodo, kad ieškovo reikalavimas, kuriuo siekiama panaikinti ginčijamą sprendimą, yra nepriimtinas, nes neturi dalyko.
20 Pirma, ECB pažymi, kad darbuotojų įdarbinimo procedūroms jis naudoja išorės paslaugų teikėjo valdomą informacinę sistemą. Ši informacinė sistema leidžia kandidatams pateikti savo kandidatūras elektronine forma ir nurodyti reikalaujamą informaciją apie jų asmeninius duomenis, išsilavinimą ir patirtį. Ši informacinė sistema taip pat leidžia gauti bendresnę informaciją, susijusią su įdarbinimo procedūra, kaip antai kandidatų skaičių. Tačiau nagrinėjamos informacinės sistemos techniniai parametrai neleidžia paimti informacijos apie visus profilius. Be to, jei kandidatas nepateikia savo kandidatūros naujoms laisvoms darbo vietoms, jo duomenys po 24 mėnesių automatiškai pašalinami iš šios informacinės sistemos ir gali būti atgaminti tik išorės paslaugų teikėjo už mokestį. Tokia informacinė sistema naudojama nuo 2004 m. gruodžio mėn. Prieš tai ankstesnės įdarbinimo procedūros buvo organizuojamos pagal popierinėje laikmenoje pateiktus kandidatūrų dokumentus. Tam tikri su šiomis kandidatūromis susiję duomenys buvo apibendrinti rankiniu būdu naudojant elektroninę skaičiuoklę.
21 Antra, ECB nurodo, kad su jo darbuotojų judėjimu susijusi informacija gali būti gauta tik naudojantis kita ECB informacine sistema, t. y. personalo valdymo ir atlyginimų sistema. Ši informacinė sistema apima informaciją apie visus buvusius ir esamus ECB darbuotojus nuo 1998 m., taip pat stažuotojus ir išorinius darbuotojus nuo 2007 m. Konkrečiai duomenys apie darbuotojų judėjimą yra prieinami nuo 2004 m. Informacija apie ECB darbuotojų judėjimą iki 2004 m. laikoma atskiroje duomenų bazėje, kuri yra prieinama, tačiau neatnaujinta. Be to, egzistuoja kita duomenų bazė, kurioje saugomi duomenys apie išorinius darbuotojus ir stažuotojus nuo 1999 iki 2007 m.
22 Trečia, ECB nurodo, kad ataskaitos buvo parengtos susisteminus ir įvertinus jas rengiant prieinamus neapdorotus duomenis. Jis patvirtina, kad paaiškino ieškovui, jog paraiška dėl galimybės susipažinti su šia informacija negalėjo būti patenkinta paprastai paėmus duomenis iš atitinkamų duomenų bazių. Tam būtų reikėję naudojant nustatytus paieškos parametrus rankiniu būdu atrinkti reikiamus duomenis ir parengti naujas ataskaitas elektroninėje ar popierinėje laikmenoje.
23 Be to, ECB nurodo, kad dėl tos priežasties, jog tam tikri duomenys po 24 mėnesių yra automatiškai ištrinami ir duomenų bazė papildoma ECB organizuojamų naujų įdarbinimo procedūrų duomenimis, duomenys, kuriais remiantis buvo parengtos ataskaitos, nebėra prieinami visa apimtimi ir tokios būsenos, kaip minėtų ataskaitų parengimo metu. Buvo išsaugotos tik kelios ir nenuosekliai atrinktos duomenų bazių ištraukos, naudotos sisteminant duomenis ataskaitoms parengti.
24 Iš šių aplinkybių ECB padaro išvadą, kad ieškinys dėl panaikinimo neturi dalyko, nes ieškovas reikalauja leisti susipažinti su pačiomis duomenų bazėmis ar jų ištraukomis, kurios neegzistuoja ir turėtų būti sukurtos siekiant atsakyti į jo paraišką.
25 Antra, dėl ieškovo antrojo reikalavimo ECB nurodo, kad jis yra nepriimtinas, nes, vadovaujantis nusistovėjusia teismų praktika, Sąjungos teismas, panaikindamas sprendimą dėl galimybės susipažinti su Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo dokumentais, negali įpareigoti panaikinto sprendimo rengėjo imtis priemonių teismo sprendimui dėl panaikinimo vykdyti.
26 Ieškovas ginčija ECB argumentus ir nurodo, kad jo ieškinys yra priimtinas.
Bendrojo Teismo vertinimas
27 Pirma, ECB tvirtinimas, kad prašymas dėl panaikinimo neturi dalyko, gali būti suprantamas tik taip, jog ieškovas visai nėra suinteresuotas ginčijamo sprendimo panaikinimu, nes net ir tuo atveju, jei sprendimas būtų panaikintas, būtų neįmanoma suteikti jam galimybę susipažinti su jo paraiškoje nurodytomis duomenų bazėmis, nes jos neegzistuoja.
28 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką ieškinys dėl panaikinimo, pareikštas fizinio ar juridinio asmens, yra priimtinas tik tuo atveju, kai ieškovas yra suinteresuotas ginčijamo akto panaikinimu. Toks suinteresuotumas reiškia, kad pats ginčijamo akto panaikinimas gali turėti teisinių pasekmių ir kad taip dėl ieškinio baigties gali atsirasti nauda jį pareiškusiai šaliai (žr. 2009 m. gruodžio 10 d. Bendrojo Teismo sprendimo Antwerpse Bouwwerken prieš Komisiją, T‑195/08, Rink. p. II‑4439, 33 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
29 Tačiau neabejojant ankstesniame punkte nurodyta nusistovėjusia teismo praktika, šioje byloje, kuri susijusi su galimybe susipažinti su dokumentais, reikia taip pat atsižvelgti į tai, kad priimdamas Sprendimą 2004/258 teisės aktų leidėjas žinojo, kad piliečiams, siekiantiems gauti informaciją, iš pradžių yra sudėtinga identifikuoti dokumentus, kai dažniausiai jie nežino, kokiuose dokumentuose yra ši informacija, ir turi kreiptis į administraciją, kuri turi dokumentus ir atitinkamai informaciją (pagal analogiją žr. 2008 m. rugsėjo 10 d. Bendrojo Teismo sprendimo Williams prieš Komisiją, T‑42/05, Rink. p. II‑0000, 71 punktą).
30 Todėl Sprendimo 2004/258 6 straipsnio 2 dalies tekstas, kuriame vartojami veiksmažodžiai „kreipiasi“ ir „padeda“, rodos, nurodo, kad vos institucija, į kurią kreipiamasi, dėl bet kokios priežasties padaro išvadą, jog paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais yra nepakankamai tiksli, ji turi kreiptis į pareiškėją, siekdama tiksliau nustatyti prašomus dokumentus. Taigi tai – nuostata, kuria galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais srityje formaliai atkartojamas gero administravimo principas, esantis viena iš Bendrijos teisės sistemoje administracinėms procedūroms numatytų garantijų. Taigi pareiga padėti yra esminė siekiant užtikrinti Sprendime 2004/258 numatytos teisės susipažinti su dokumentais veiksmingumą (žr. pagal analogiją 29 punkte minėto Sprendimo Williams prieš Komisiją 74 punktą).
31 Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog ECB neturėjo iškart atmesti paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais dėl tos priežasties, kad joje nurodytas dokumentas neegzistuoja. Atvirkščiai, pagal Sprendimo 2004/258 6 straipsnio 2 dalį tokiu atveju ECB turėjo pareiškėjo paprašyti patikslinti savo paraišką ir jam padėti tai padaryti, be kita ko, nurodydamas dokumentus, kuriuos ECB turi ir kurie yra panašūs į nurodytuosius paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais arba kuriuose gali būti pateikta visa pareiškėjo ieškoma informacija arba jos dalis. Tik tuo atveju, kai nepaisydamas šių patikslinimų pareiškėjas primygtinai reikalauja leisti susipažinti su neegzistuojančiu dokumentu, ECB gali pagrįstai atmesti paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentu dėl to, kad tokios paraiškos dalykas neegzistuoja.
32 Šioje byloje reikia priminti, kad pirminėje ieškovo paraiškoje, be kita ko, buvo prašoma leisti susipažinti su „duomenų bazėmis, kuriomis remiantis parengta ataskaitose pateikiama statistinė analizė“ (žr. šio sprendimo 4 punktą).
33 2009 m. liepos 23 d. savo laiške (žr. šio sprendimo 5 punktą) ir ginčijamame sprendime ECB atmetė šią paraišką iš esmės dėl to, kad duomenų bazės, su kuriomis ieškovas prašė leisti susipažinti, nėra dokumentai, kaip tai suprantama pagal Sprendimą 2004/258. Tačiau jis nekėlė klausimo dėl minėtų duomenų bazių egzistavimo.
34 Tiesa, šio sprendimo 20–23 punktuose apibendrintuose ECB argumentuose jis iš esmės paaiškino šią poziciją. ECB nurodė, kad neegzistuoja specifinės ataskaitoms parengti skirtos duomenų bazės, o šiuo klausimu svarbūs duomenys laikomi kandidatūrų valdymo informacinėje sistemoje bei įvairiose duomenų bazėse, kurias jis naudoja savo personalo valdymui. Šie duomenys paimami iš minėtų duomenų bazių ir jų pagrindu rengiamos ataskaitos.
35 Tačiau papildomi ECB paaiškinimai visai neleidžia manyti, kad ieškovas nebuvo suinteresuotas prašyti panaikinti ginčijamą sprendimą.
36 Ginčijamas sprendimas grindžiamas teiginiu, kurį ginčija ieškovas, kad Sprendimas 2004/258 netaikomas galimybei susipažinti su duomenų bazėmis ar jose laikomais duomenimis.
37 Jei būtų priimti priešingi ieškovo argumentai ir dėl to turėtų būti panaikintas ginčijamas sprendimas, ECB, žinoma, nebūtų įpareigotas suteikti ieškovui galimybę susipažinti su neegzistuojančiomis duomenų bazėmis. Tačiau tokiu atveju pagal sprendimo 6 straipsnio 2 dalį jis privalėtų paprašyti ieškovo patikslinti savo paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir padėti jam tai padaryti, nurodydamas, kaip ECB iš esmės tai padarė šio sprendimo 20–23 punktuose, jo turimas duomenų bazes, kuriose gali būti ieškovą dominančių duomenų.
38 Iš to matyti, kad ieškovas yra suinteresuotas pareikšti ieškinį ir jo prašymas dėl panaikinimo yra priimtinas.
39 Antra, dėl ieškovo antrojo reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti ECB jam „grąžinti teisę naudotis visomis duomenų bazėmis, kuriomis remiantis parengtos ataskaitos“, iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad Bendrasis Teismas, vykdydamas teisėtumo kontrolę, negali įpareigoti institucijų arba vietoj jų priimti sprendimo. Šis teisėtumo kontrolės ribojimas taikomas visose ginčų, kuriuos gali nagrinėti Bendrasis Teismas, srityse, įskaitant ir galimybės susipažinti su dokumentais sritį (2001 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo Mattila prieš Tarybą ir Komisiją, T‑204/99, Rink. p. II‑2265, 26 punktas).
40 Todėl ieškovo antrasis reikalavimas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.
2. Dėl esmės
41 Grįsdamas prašymą dėl panaikinimo ieškovas nurodo tris pagrindus, susijusius su, pirma, teisės klaida, nes ginčijamas sprendimas grindžiamas Sprendime 2004/258 nenumatyta teisės susipažinti su dokumentais išimtimi, antra, teisės klaida, nes ginčijamame sprendime ECB neteisingai nurodė, kad duomenų bazės nėra dokumentai, kaip tai suprantama pagal minėto sprendimo 3 straipsnio a punktą, ir, trečia, teisės klaida, nes ginčijamame sprendime ECB nesuteikė galimybės susipažinti su atitinkamomis duomenų bazėmis neteisingai remdamasis darbo krūviu ir praktiniais sunkumais, kuriuos ECB patirtų, jei leistų susipažinti su dokumentais.
42 Be to, įstojimo į bylą paaiškinimuose Danijos Karalystė, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė nurodo, kad ginčijamame sprendime buvo pažeista pareiga motyvuoti. Kadangi pareigos motyvuoti pažeidimas yra viešosios tvarkos pagrindas, kurį teismas, prireikus, turi nagrinėti net ex officio (1997 m. vasario 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Daffix, C‑166/95 P, Rink. p. I‑983, 24 punktas ir 2009 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo sprendimo ETF prieš Landgren, T‑404/06 P, Rink. p. II‑2841, 137 punktas), prieš pradedant nagrinėti ieškovo nurodytus tris pagrindus, iš pradžių reikia vertinti šį klausimą.
Dėl ginčijamo sprendimo motyvavimo
Šalių argumentai
43 Danijos Karalystė, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė iš esmės nurodo, kad ginčijamame sprendime teisės požiūriu nepakankamai nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiama išvada, kad ieškovo paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais nėra nurodytas dokumentas, kaip tai suprantama pagal Sprendimą 2004/258.
44 Atsakydami į raštu pateiktą Bendrojo Teismo klausimą, ECB ir Komisija pateikė rašytines pastabas dėl minėto argumento. ECB ir Komisija iš esmės nurodo, kad ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, todėl minėtas į bylą įstojusių šalių argumentas turi būti atmestas.
Bendrojo Teismo vertinimas
45 Sprendimo 2004/258 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakydamas į paraišką dėl galimybės susipažinti su ECB dokumentu, ECB arba duoda leidimą susipažinti su prašomu dokumentu ir suteikia tokią galimybę pagal 9 straipsnį, arba pareiškėjui raštu nurodo visiško arba dalinio atsisakymo priežastį.
46 Iš to matyti, kad tiek ECB sprendimas, kuriuo atmetama pirminė paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais, tiek ECB sprendimas, kuriuo atmetama kartotinė paraiška, turi būti motyvuoti.
47 Vadovaujantis nusistovėjusia teismų praktika, kuri taip pat taikoma galimybės susipažinti su dokumentais srityje, reikalavimas nurodyti motyvus turi atitikti atitinkamo teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyti institucijos, priėmusios ginčijamą aktą, argumentus taip, kad leistų suinteresuotiesiems asmenims žinoti, dėl kokių priežasčių priimta priemonė, o Sąjungos teismui – vykdyti jos kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir šio akto adresatų ar kitų asmenų, su kuriais jis tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nurodant motyvus, nėra reikalaujama tiksliai atskleisti visų susijusių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes klausimas, ar akto motyvavimas atitinka reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į kontekstą bei į visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. šio sprendimo 29 punkte minėto Sprendimo Williams prieš Komisiją 94 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
48 Šioje byloje reikia pripažinti, kad ECB įvykdė pareigą ieškovui raštu nurodyti visiško arba dalinio atsisakymo suteikti galimybę susipažinti su jo paraiškoje nurodytomis duomenų bazėmis priežastis.
49 Tiek 2009 m. liepos 23 d. laiške, kuriuo atmesta ieškovo pirminė paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais, tiek ginčijamame sprendime iš esmės nurodyta, kad ieškovo paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais atmesta, nes joje nėra nurodytas dokumentas, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą.
50 Konkrečiai kalbant, iš to matyti, kad, ECB nuomone, ieškovo paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais nurodytos duomenų bazės nėra dokumentai, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą. Šiuo klausimu ECB patvirtino, kad spausdintos nagrinėjamų duomenų bazių turinio versijos būtų laikomos dokumentais ir galėtų būti paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais objektu, bet nurodė, kad tokios versijos neegzistuoja. Norint jas parengti reikėtų sisteminant ir papildomai vertinant duomenis sukurti naują dokumentą. Ši procedūra, kuri pareikalautų didelio darbo krūvio, nenumatyta Sprendime 2004/258 (žr. šio sprendimo 5 ir 7 punktus).
51 Šie motyvai leido ieškovui suprasti ECB atsisakymo patenkinti jo paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais priežastis bei ginčyti šį atsisakymą Sąjungos teisme, ką jis ir padarė, todėl vertinant ieškovo nurodytus pagrindus, kuriais jis grindžia savo ieškinį, reikia nagrinėti ECB nurodytų priežasčių, dėl kurių buvo atsisakyta patenkinti ieškovo paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais, teisingumą ar klaidingumą.
52 Be to, iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad pareiga motyvuoti yra esminis procedūros reikalavimas, kurį reikia skirti nuo motyvų pagrįstumo klausimo, susijusio su materialiniu ginčijamo akto teisėtumu (žr. 2007 m. rugsėjo 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, T‑239/04 ir T‑323/04, Rink. p. II‑3265, 117 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Dėl tariamai klaidingo pobūdžio motyvai netampa neegzistuojančiais (žr. 2010 m. liepos 8 d. Bendrojo Teismo sprendimo Sevenier prieš Komisiją, T‑368/09 P, Rink. p. II‑0000, 25 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
53 Todėl reikia padaryti išvadą, kad ginčijamas sprendimas teisės požiūriu yra pakankamai motyvuotas, nors tai nedaro įtakos vėliau pateikiamam šių motyvų pagrįstumo vertinimui. Šiuo klausimu vertinimą reikia pradėti nuo antrojo pagrindo, susijusio su teisės klaida, nes ginčijamame sprendime ECB neteisingai nurodė, kad duomenų bazės nėra dokumentai, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą.
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su teisės klaida, nes ginčijamame sprendime ECB neteisingai nurodė, kad duomenų bazės nėra dokumentai, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą
Šalių argumentai
54 Ieškovas, Danijos Karalystė, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė pirmiausia nurodo, kad aiškinant dokumento sąvoką pagal Sprendimą 2004/258 reikia atsižvelgti į principus, kuriais remiantis buvo priimtas Reglamentas Nr. 1049/2001, bei su jo taikymu susijusią teismų praktiką, juo labiau dėl to, kad šis Reglamentas nurodytas minėto sprendimo 2 konstatuojamojoje dalyje.
55 Be to, šalys, įstojusios į bylą palaikyti ieškovo reikalavimus, teigia, kad Sprendime 2004/258 ir Reglamente Nr. 1049/2001 tais pačiais žodžiais apibrėžtas terminas „dokumentas“ abiem atvejais turi būti aiškinamas vienodai ir plačiai, siekiant atsižvelgti į technologijų plėtrą. Suomijos Respublika taip pat pažymi, kad per siauras šio termino aiškinimas netiesiogiai išplėstų įvairių teisės visuomenei susipažinti su dokumentais išimčių taikymo sritį, o tai prieštarautų teismų praktikai, kurioje teigiama, kad minėtos išimtys turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai.
56 Ieškovas nurodo, kad ginčijamame sprendime padaryta teisės klaida, nes ECB nusprendė, kad duomenų bazė nėra dokumentas, dėl kurio pagal Sprendimą 2004/258 gali būti pateikiama paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Jo nuomone, ginčijamame sprendime ECB neteisingai nurodo, kad duomenų bazės dokumento kvalifikavimas pagal minėtą sprendimą priklauso nuo to, ar egzistuoja spausdinta šios duomenų bazės versija. Tačiau atsižvelgiant į šio sprendimo 3 straipsnio a punkte vartojamus terminus pati duomenų bazė yra dokumentas. Šiuo klausimu ieškovas remiasi 2004 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Fixtures Marketing (C‑444/02, Rink. p. I‑10549) 30 punktu, kuriuo taip pat grindžiamas jo teiginys ir patikslinama, kad paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais nurodyti atitinkamų ECB duomenų bazių „neapdoroti“, t. y. nesutvarkyti, duomenys.
57 Ieškovas priduria, kad atsakant į jo paraišką visai nereikia sukurti naujo dokumento. Reikia tik parinkti tam tikrus kintamuosius ir juos nukopijuoti, o ši užduotis panaši į pasirinktinį dokumento kopijavimą. Be to, atsikirsdamas į argumentą, kad dokumentas, kaip tai suprantama pagal Sprendimą 2004/258, turėtų būti patvarus, ieškovas pažymi, kad tai – papildomas kriterijus, nenumatytas minėto sprendimo 3 straipsnio a punkte pateiktame apibrėžime.
58 Palaikydamos ieškovo reikalavimus, kuriais siekiama ginčijamo sprendimo panaikinimo, kiekviena iš trijų ieškovą palaikyti į bylą įstojusių šalių laikosi labai skirtingų nuomonių dėl to, ar duomenų bazė ir joje esantys duomenys yra dokumentai, kaip tai suprantama pagal Sprendimą 2004/258.
59 Danijos Karalystė nurodo, kad duomenų bazė kaip tokia nėra dokumentas pagal teisės nuostatas dėl galimybės susipažinti su dokumentais, kuriose reglamentuojami tik egzistuojantys ir tinkamai apibrėžti atskiri dokumentai. Tačiau visa tai, kas gali būti gauta iš duomenų bazės naudojantis įprasta ar kasdiene paieška, nereikalaujant jokio nepagrįsto darbo krūvio, turėtų būti laikoma dokumentu, kuris gali būti nurodytas paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Danijos Karalystė mano, kad ECB turėjo įvertinti, ar ieškovo prašoma informacija galėjo būti gauta iš duomenų bazių atlikus įprastą paiešką ir, jei taip yra, ECB turėjo patenkinti ieškovo paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais.
60 Švedijos Karalystė nesutinka su ginčijamame sprendime pateiktu teiginiu, kad ieškovo paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais nėra nurodyti dokumentai. Švedijos Karalystės nuomone, ECB, vadovaudamasis Sprendimu 2004/258, privalėjo leisti susipažinti su duomenimis, kurie elektronine forma laikomi duomenų bazėje, nebent tai prieštarauja vienai iš minėto sprendimo 4 straipsnyje numatytų išimčių. Tai, kad elektronine forma laikomi duomenys nebuvo fiziškai prieinami konkrečia tvarka, o buvo labai logiškai išdėstyti, neturėtų lemti kitokios išvados. Atitinkamų duomenų saugojimo vieta taip pat neturi reikšmės.
61 Tačiau, Švedijos Karalystės teigimu, iš duomenų bazės ištrinti duomenys negali būti nurodyti paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Be to, negali būti reikalaujama, kad institucija, atsakydama į paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais, pateiktų duomenis, kurių neturi.
62 Be to, Danijos Karalystė ir Švedijos Karalystė nurodo, kad savo pastabose dėl Europos ombudsmenui pateikto skundo 1693/2005/PB pati Komisija Reglamente Nr. 1049/2001 pateiktą terminą „dokumentas“ aiškino taip, jog šis terminas taip pat apima duomenų bazės įprastos paieškos rezultatą.
63 Suomijos Respublika mano, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas per daug siauru Sprendime 2004/258 pateikto termino „dokumentas“ apibrėžimu. Jos teigimu, šis terminas taip pat apima bet kokius duomenų bazės duomenų junginius, kurie gali būti sukuriami naudojant šios duomenų bazės įrankius. Šiuo klausimu neturi reikšmės tai, kad atitinkama institucija savo kasdienėje veikloje nenaudoja tokios paieškos, nors taip gali būti. Papildomai Suomijos Respublika nurodo, kad net jei duomenų bazėje esantys duomenys nėra dokumentai, kaip tai suprantama pagal minėtą sprendimą, ECB turėjo pateikti ieškovui visus atskirus dokumentus, kurie gali būti atspausdinti ir kuriais gali būti atsakyta į ieškovo paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais.
64 Ieškovas ir Suomijos Respublika bei Švedijos Karalystė taip pat remiasi Sprendimo 2004/258 6 ir 9 straipsniais. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nei galimi sunkumai identifikuojant paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais nurodytą dokumentą, nei praktiniai sunkumai, įskaitant didelį darbo krūvį, kuris gali tekti ECB siekiant teigiamai atsakyti į tokią paraišką, nėra tinkamos priežastys atmesti šią paraišką. Taip juo labiau yra tuo atveju, kuomet ECB galėjo kreiptis į paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais autorių, kad gautų tariamai būtinus patikslinimus ir galėtų surasti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Prireikus jis taip pat galėtų leisti susipažinti su labai ilgu dokumentu savo patalpose.
65 Galiausiai ieškovas taip pat ginčija ECB argumentą, kad gali būti neįmanoma įtraukti duomenų bazes į registrą, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 11 straipsnyje. Šiuo klausimu ieškovas remiasi elektroninę prieigą prie įvairių statistinių duomenų pasiūliusios „Eurostat“ (Europos Sąjungos statistikos agentūra) praktika.
66 Pirma, ECB primena, kad jam nėra taikomi nei EB 255 straipsnis, nei Reglamentas Nr. 1049/2001. Tiesa, Sprendime 2004/258 daroma nuoroda į ES 1 straipsnį ir su minėtu reglamentu susijusią bendrą deklaraciją. Tačiau minėtas sprendimas yra Europos centrinių bankų sistemos ir ECB statutų bei jo vidaus reglamento 23 straipsnio pagrindu priimta priemonė. Taigi nors Reglamente Nr. 1049/2001 ir Sprendime 2004/258 vartojami panašūs terminai, šiuo sprendimu nesiekiama, kad minėtas reglamentas būtų taikomas ECB dokumentams. Todėl, ECB teigimu, šio sprendimo terminams turi būti suteikiama tokia reikšmė, kuri atitinka galimybės visuomenei susipažinti su ECB dokumentais specifinės sistemos tikslus.
67 Be to, ECB ir Komisija pažymi, kad šio sprendimo 56 punkte minėtas Sprendimas Fixtures Marketing, kuriuo remiasi ieškovas, yra susijęs su 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, p. 20; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 459) aiškinimu. Taigi šis sprendimas nėra reikšmingas šiai bylai, kuri susijusi su Sprendimo 2004/258 aiškinimu. Be to, ECB primena, kad ieškovas nepateikė prieštaravimo dėl minėto sprendimo teisėtumo, todėl bet kuriuo atveju preziumuojama, kad šis sprendimas yra teisėtas.
68 Priešingai nei ECB, Komisija mano, kad, atsižvelgiant į Sprendime 2004/258 pateikiamą nuorodą į Reglamentą Nr. 1049/2001 ir minėtuose dokumentuose esančius termino „dokumentas“ apibrėžimus, šio sprendimo 3 straipsnyje esantis apibrėžimas turi atitikti minėto Reglamento tekstą ir struktūrą.
69 Antra, ECB pateikia tam tikrus samprotavimus, susijusius su dokumento, kaip tai suprantama pagal Sprendimą 2004/258 3 straipsnio a punktą, požymiais. Kadangi šioje nuostatoje pateiktame apibrėžime numatytas „[bet koks] turinys“, juo siekiama apimti kiek galima daugiau medžiagos. Be to, atitinkamo turinio laikymo forma, ar tai būtų elektroninė ar kitokia, neturi jokios reikšmės. Galiausiai „medžiaga“ turėtų būti laikoma dokumentu pagal šį apibrėžimą, jei ją parengė ar sukūrė ECB ar jei jis paprasčiausiai ją turi.
70 ECB ir Komisijos teigimu, Sprendime 2004/258 pateikiamas termino „dokumentas“ apibrėžimas turi būti suprantamas atsižvelgiant į kitas minėto sprendimo nuostatas, ypač 6 ir 9 straipsnius, ir jis turi būti „aiškinamas sistemiškai“. Iš šių straipsnių matyti, kad turi egzistuoti galimybė šiame sprendime nurodytus dokumentus, nepadarius įtakos jų turiniui ar formai, perduoti pareiškėjui, jie turi egzistuoti kaip atskiri ir konkretūs dokumentai, kurie neturi būti sukurti, ir būti pakankamai patvarios formos, kad galėtų turėti „turinį“. Būtent taip būtų, jei tekstas būtų popieriaus lape ar elektroniniame dokumente.
71 Be to, ECB nurodo, kad Sprendime 2004/258 pateikto termino „dokumentas“ aiškinimas turi būti suderinamas su minėto sprendimo tikslais, t. y. suteikti galimybę ECB įvertinti galimą dokumento atskleidimo visuomenės nariui žalą ir nustatyti, ar viena iš šio sprendimo 4 straipsnyje įtvirtintų išimčių nekliudo tokiam atskleidimui. Šis tikslas taip pat patvirtina teiginį, kad terminas „dokumentas“ reiškia tam tikrą atitinkamos medžiagos patvarumą bei konkretumą ir neapima medžiagos, kurios turinys gali būti nuolat ar ad hoc keičiamas.
72 Galiausiai, ECB nurodo, kad nei sprendime, nei apskritai Sąjungos teisėje nenumatyta galimybė visuomenei susipažinti su informacija. Todėl minėtame sprendime esantis terminas „dokumentas“ neturi būti aiškinamas taip, kad tokia teisė būtų pripažinta de facto.
73 Trečia, ECB ir Komisija nurodo, kad ieškovo paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais nurodytos duomenų bazės nėra dokumentai, kaip tai suprantama pagal Sprendimą 2004/258. Pirma, ieškovo tvirtinimas, kad ginčijamame sprendime buvo padaryta išvada, jog tik atspausdintos duomenų bazės versijos yra dokumentai, grindžiamas pernelyg supaprastintu minėto sprendimo vertinimu. Ieškovo paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais nurodytos duomenų bazės nėra nei registras, nei dokumentų rinkinys ir yra nedokumentinio pobūdžio, skirtingai nei dokumentinės duomenų bazės, kaip antai EUR-Lex duomenų bazė. Šiose duomenų bazėse saugomi duomenys gali būti naudojami tik siekiant naudojantis pačiose duomenų bazėse prieinamais įrankiais ir sisteminimu parengti „vidaus“ dokumentus nustatytiems tikslams. Todėl, ECB nuomone, duomenų bazėse esanti informacija, kaip tokia, negali būti suteikta ieškovui. Siekiant atsakyti į jo paraišką būtų reikalinga sukurti naują dokumentą. Tačiau tai viršija Sprendimo 2004/258 apimtį. Be to, ieškovas nepaaiškino priežasčių, dėl kurių jo paraiškoje nurodytos duomenų bazės yra dokumentai.
74 Šiomis aplinkybės Komisija pažymi, kad pateikdamas paraišką ieškovas siekė susipažinti su pačiomis duomenų bazėmis. Tačiau šias duomenų bazes sudaro ne tik informacija, bet ir, be kita ko, jų funkcionavimui reikalinga programinė įranga, paieškos įrankiai ir loginės bei sisteminės sąsajos. Todėl ieškovo paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais apimtis būtų daug didesnė nei tik susipažinimas su dokumentu. Iš tiesų ieškovas siekė susipažinti su įrankiu, kuris jam pačiam pasirinkus paieškos kriterijus leistų jam sukurti savo dokumentus.
75 Antra, ECB ir Komisija pažymi, kad ieškovo paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais nurodytų duomenų bazių turinys nėra pakankamai patvarus, kad jos galėtų būti laikomos dokumentais. Iš tiesų jų turinys nuolat kinta, kai pildoma ar naikinama informacija. Šiomis aplinkybėmis Komisija taip pat pažymi, kad šį teiginį patvirtina ir atitinkamai Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punkte bei 5 straipsnyje vartojami terminai „parengtas ar turimas“ ir „kil(ęs)“. Tai taip pat patvirtina minėto sprendimo 6 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje ir 8 straipsnio 2 dalyje pateikiamos nuorodos į “labai ilg(ą) dokument(ą)” ar “labai didel(į) dokumentų skaičių”. Šios kiekybinės nuorodos reiškia, kad turinys yra patvarus ir gali būti individualizuotas.
76 Trečia, ECB ir Komisija nurodo, kad pripažinus, jog nagrinėjamos duomenų bazės yra dokumentai, kurie gali būti nurodyti paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais, kiltų daug praktinių sunkumų. Pirmiausia kiekvieno paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais nurodyto dokumento konkrečiam ir individualiam vertinimui, kuris privalomas pagal teismų praktiką, atlikti būtina, kad dokumentas būtų patvarus ir identifikuotinas, o tai būtų neįmanoma duomenų bazės, kurios turinys nuolat kinta, atveju.
77 Taip pat neįmanoma nustatyti, ar viena iš Sprendimo 2004/258 4 straipsnyje numatytų išimčių kliudytų galimybei susipažinti su prašomu dokumentu, ypač tuo atveju, jei duomenų bazėje yra daug asmeninių duomenų.
78 Galiausiai Reglamente Nr. 1049/2001 numatytos priemonės, kuriomis siekiama palengvinti teisės susipažinti su dokumentais įgyvendinimą, kaip antai dokumentų registras ar skelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, patvirtina, kad teisės aktų leidėjas įtvirtino teisę susipažinti būtent su savarankiškais dokumentais, o ne duomenų bazėmis, kurios nagrinėjamos šioje byloje. Tai, kad Sprendime 2004/258 nereglamentuojamas dokumentų registro sukūrimas, analogiškas numatytam Reglamento Nr. 1049/2001 11 straipsnyje, neturėtų lemti kitokios išvados.
79 Ketvirta, ECB ir Komisija vadovaujasi 2008 m. gruodžio 10 d. ombudsmeno ataskaita dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Sąjungos duomenų bazėmis, Komisijos žaliąja knyga „Galimybė visuomenei susipažinti su Europos bendrijos institucijų turimais dokumentais – Apžvalga“ (COM (2007) 185 galutinis), pasiūlymu dėl Parlamento ir Tarybos reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (COM (2008) 229 – galutinis COD 2008/0090) bei Komisijos ataskaita dėl Reglamento Nr. 1049/2001 principų įgyvendinimo (COM (2004) 45 galutinis), kurie patvirtina teiginį, kad duomenų bazės nėra dokumentai pagal nuostatas dėl galimybės susipažinti su dokumentais.
80 Komisija pažymi, kad Reglamento Nr. 1049/2001 priėmimo istorija taip pat patvirtina teiginį, kad duomenų bazės neturi būti laikomos dokumentu pagal šį reglamentą ir Sprendimą 2004/258. Grįsdama savo argumentus ji remiasi tam tikrais prieš minėto reglamento priėmimą parengtais dokumentais.
81 Be to, ECB nurodo, jog būtent todėl, kad jo duomenų bazėse esantys duomenys nėra dokumentai, jis sukūrė ataskaitas, siekdamas įvykdyti teismų praktikoje (2007 m. balandžio 25 d. Bendrojo Teismo Sprendimo WWF European Policy Programme prieš Tarybą, T‑264/04, Rink. p. II‑911, 61 punktas) nustatytą pareigą parengti ir saugoti su jo veikla susijusius dokumentus.
Bendrojo Teismo vertinimas
– Duomenų bazės sąvoka
82 Reikia konstatuoti, kad visos šalys savo argumentuose remiasi duomenų bazės sąvoka, tačiau nepateikia jos apibrėžimo. Todėl šio pagrindo vertinimą reikia pradėti nuo šios sąvokos analizės.
83 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nors, kaip tai teisingai nurodo ECB (žr. šio sprendimo 67 punktą), Direktyvos 96/9 1 straipsnio 2 dalyje pateikiamas duomenų bazės sąvokos apibrėžimas yra svarbus tik šios direktyvos taikymui, juo galima naudotis kaip įkvėpimo šaltiniu. Juo labiau kad teismo posėdyje ECB, palaikydamas savo teiginį, kad Direktyva 96/9 nėra taikoma šioje byloje, ir atsakydamas į Bendrojo Teismo klausimą, patvirtino, kad „informatikos požiūriu“ šioje byloje nagrinėjamos ECB duomenų bazės patenka į minėtą apibrėžimą, ir tai buvo pažymėta teismo posėdžio protokole.
84 Direktyvos 96/9 1 straipsnio 2 dalyje duomenų bazė apibrėžiama kaip „pavienių darbų, duomenų ar kitokios metodiškai arba sistemingai sutvarkytos ir individualiai elektroniniu arba kitokiu būdu prieinamos medžiagos rinkini(ai)“.
85 Taigi, kaip Teisingumo Teismas nurodo šio sprendimo 56 punkte minėto Sprendimo Fixtures Marketing 29 ir 30 punktuose, kvalifikavimas kaip duomenų bazė pirmiausia priklauso nuo to, ar kalbama apie „pavienės medžiagos“ rinkinį, t. y. medžiagos, kuri gali būti atskirta nuo kitos, nekeičiant jos informacinio, literatūrinio, meninio, muzikinio ar kitokio turinio vertės. Be to, Teisingumo Teismas pažymi, kad būtina, jog atskiri šio rinkinio duomenys būtų sistemingai arba metodiškai išdėstyti ir vienaip ar kitaip prieinami individualiai. Nors nėra būtina, kad sistemingas arba metodiškas sutvarkymas būtų matomas fiziškai, ši sąlyga taip pat reiškia, kad rinkinys turi būti pateiktas bet kokioje fiksuotoje laikmenoje bei apimti technines priemones, t. y. elektronines, elektromagnetines ar elektrovaizdines apdorojimo priemones, arba kitą priemonę, pavyzdžiui indeksą, turinio lentelę, planą ar ypatingą klasifikacijos metodą, leidžiantį rasti rinkinyje esančius pavienius elementus.
86 Ši antra sąlyga leidžia atskirti duomenų bazę pagal Direktyvą 96/9, kurioje yra priemonių, suteikiančių galimybę kiekvieną jos sudėtinę dalį atskirti nuo informaciją pateikiančio duomenų rinkinio, tačiau kuriame nėra priemonių, skirtų atskiriems jį sudarantiems duomenims apdoroti (šio sprendimo 56 punkte minėto Sprendimo Fixtures Marketing 31 punktas).
87 Vadovaudamasis šiuo vertinimu, Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad duomenų bazės sąvoka pagal Direktyvos 96/9 1 straipsnio 2 dalį reiškia bet kokį pavienių darbų, duomenų ar kitokios medžiagos, galinčių būti atskirtiems vienas nuo kito nekeičiant turinio vertės, rinkinį, kuriame pateikiamas bet koks metodas ar sistema, leidžiantys rasti bet kokius jį sudarančius duomenis (šio sprendimo 56 punkte minėto Sprendimo Fixtures Marketing 32 punktas).
– Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punkte pateikiamo termino „dokumentas“ apibrėžimo vertinimas
88 Reikia nagrinėti įvairius Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punkte pateikiamo termino „dokumentas“ apibrėžimo elementus. Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad, pirma, kaip netiesiogiai, bet aiškiai matyti iš šiame apibrėžime vartojamų terminų „laikmena“, „laikomas“, „įrašas“, „parengtas“ ir „turimas“, kalbama apie išsaugomą turinį, kuris gali būti atgamintas ar kuriuo galima vėliau pasinaudoti. Todėl nors ECB ir žinomas, bet neišsaugomas turinys nėra dokumentai.
89 Taigi, jei ECB darbuotojų susirinkime išsakyti žodžiai nėra įrašyti garso ar audiovizualiniame įraše ar užfiksuoti protokole, jie nėra dokumentas, kuris gali būti nurodytas paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais, nors nagrinėjamo susirinkimo dalyviai gali tiksliai prisiminti diskusijų turinį (pagal analogiją žr. šio sprendimo 81 punkte minėto Sprendimo WWF European Policy Programme prieš Tarybą 76–78 punktus).
90 Antra, iš Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punkte pateikto apibrėžimo matyti, kad nustatant, ar turinys yra dokumentas, turinio laikmena nėra svarbi. Taigi tai gali būti tradicinė laikmena, kaip antai popierius, ar sudėtingesnės laikmenos, t. y. įvairūs elektroninio saugojimo įrenginiai (kietasis diskas, elektroninė atminties kortelė ir kt.), ar garso, vaizdo ar audiovizualiniams įrašams saugoti naudojamos įvairios laikmenos (kompaktinis diskas, universalusis skaitmeninis diskas, vaizdo kasetės ir kt.). Bet kuri nauja saugojimo ar įrašymo priemonė, kuri gali būti sukurta ateityje, iš esmės patenka į nagrinėjamą apibrėžimą.
91 Trečia, Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punkte daroma nuoroda į „[bet kokį] turinį“. Kitaip tariant, laikomo turinio rūšis ir pobūdis taip pat neturi reikšmės. Bet kokios rūšies laikmenos pripažinimas būtinai reiškia, kad pripažįstamas bet koks turinys, kuris gali būti laikomas įvairiose pripažintose laikmenose. Taigi pagal minėtame sprendime pateiktą apibrėžimą dokumentą gali sudaryti žodžiai, skaičiai ar bet kokie kiti simboliai, taip pat vaizdai, garso įrašai, kaip antai kalbėtojo žodžiai, ar vaizdo įrašai, kaip antai filmas.
92 Vienintelis ribojimas, susijęs su turiniu, kuriam gali būti taikomas Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punkte pateikiamas apibrėžimas, yra sąlyga, kad minėtas turinys turi būti susijęs su ECB politika, veikla ar sprendimais.
93 Ketvirta, dėl tokių pačių priežasčių iš Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punkte pateikiamo termino „dokumentas“ apibrėžimo galima daryti išvadą, kad turinio apimtis, ilgis, svarba ar pateikimas neturi reikšmės nustatant, ar šis turinys patenka į minėtą apibrėžimą.
94 Taigi reikia padaryti išvadą, kad dokumentas, kaip tai suprantama pagal Sprendimą 2004/258, gali būti kelių šimtų puslapių knyga ar „popieriaus lapas“ (vadovaujantis ECB argumentuose, kurie pateikti šio sprendimo 70 punkte, vartojamais terminais), kuriame pateikiamas tik žodis ar skaičius, pavyzdžiui, vardas ar telefono numeris. Taip pat dokumentą gali sudaryti ne tik tekstas, kaip antai laiškas ar ataskaita, bet taip pat lentelė, katalogas ar sąrašas, kaip antai telefonų knyga, kainoraštis ar atsarginių dalių sąrašas.
– Ieškovo paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais objektas
95 Kaip matyti iš šio sprendimo 82–87 punktuose išdėstytų samprotavimų, duomenų bazės sąvoka apima ne tik visus tokioje bazėje esančius duomenis, bet taip pat joje įdiegtą techninę priemonę, kuria naudojantis minėti duomenys gali būti sistemingai ir metodiškai išdėstyti, ir galimybę individualiai atgaminti pasirinktus duomenis.
96 Tačiau reikia konstatuoti, kad nei pirminėje ar kartotinėje paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais, nei Bendrajam Teismui pateiktuose dokumentuose ieškovas aiškiai neatskyrė duomenų bazėje esančių duomenų nuo pačios duomenų bazės, o tai, kaip buvo ką tik nurodyta, yra platesnė sąvoka.
97 Nors pirminėje paraiškoje (žr. šio sprendimo 4 punktą) ieškovas darė nuorodą į „duomenų bazes, kuriomis remiantis parengta ataskaitose pateikiama statistinė analizė“, kartotinėje paraiškoje (žr. šio sprendimo 6 punktą) jis nurodė, kad „prašomi duomenys iš tiesų yra elektronine forma (duomenų „bazėse“) laikomas ir ECB parengtas turinys“. Taip jis leido suprasti, kad jo paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais nurodomi tik ECB duomenų bazėje esantys duomenys. Taip pat atrodo, kad teiginį „duomenų bazė“ jis vartoja kaip duomenų bazėje esančius duomenis apibūdinantį bendrinį žodį, visiškai neatsižvelgdamas į duomenų bazės struktūrinius elementus.
98 Be to, nors ieškinyje šio pagrindo pavadinime ieškovas daro nuorodą į „duomenų bazės kaip „dokumento“ požymį“, dublike jis patvirtina, kad, pirma, duomenų bazė „tuo pačiu metu yra „turinys“ ir „apimanti kitus elementus“ ir, antra, jo paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais nurodomi tik „neapdoroti duomenys“.
99 Atsakant į Bendrojo Teismo klausimus ieškovo teismo posėdyje pateikti paaiškinimai taip pat neišsklaidė prieštaravimų dėl šios netikslios terminologijos. Paklaustas, ar jo paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais nurodyti tik ECB duomenų bazėje esantys duomenys, ar ji turėtų būti suprantama kaip taip pat apimanti kitą tokios bazės medžiagą, kurią jis turėtų patikslinti, ieškovas nurodė, jog iš tiesų jis prašė susipažinti su „duomenų bazėmis“, kad galėtų gauti „pavyzdžiui, lentelę, kurioje pateikiama informacija apie darbuotojų įdarbinimą ir judėjimą“. Jis nurodė, kad jei tokia duomenų bazė egzistuotų, jis norėtų gauti „kopiją“ ir papildė, kad jis siekė gauti „šią duomenų bazę, šį rinkinį“. Jis taip pat nurodė, kad jei ECB neturi „tokios lentelės, tokio rinkinio“, tikrai turi egzistuoti darbuotojų registrai, kuriuos jis galėtų analizuoti. Paklaustas, ar, atsižvelgiant į jo paaiškinimus, būtų padaroma teisinga išvada, kad jam pakaktų kopijos ir tada jis neprašytų duomenų bazės įrankių, jis atsakė, jog „iš pradžių“ kopijos iš tiesų pakaktų, bet vėliau jam galėtų prireikti pasinaudoti duomenų bazės įrankiais. Visi šie teiginiai buvo užfiksuoti teismo posėdžio protokole.
100 Kitos šios procedūros šalys savo argumentuose mini tiek duomenų bazėje esančius duomenis, tiek „pačias“ duomenų bazes.
101 Taip pat atsižvelgiant į ieškovo teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus reikia laikyti, jog ieškovo paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais buvo prašoma bent leisti susipažinti su visais vienoje ar keliose ECB duomenų bazėse esančiais duomenimis, tačiau negalima pašalinti prielaidos, kad joje taip pat prašoma leisti susipažinti su kita šių duomenų bazių medžiaga. Šiomis aplinkybėmis pirmiausia reikia nagrinėti, ar visi šie duomenys yra dokumentas, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą, o klausimas, ar kita tokios duomenų bazės medžiaga taip pat gali būti nurodyta paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais, turi būti nagrinėjamas, jei tai būtina, tik po to.
– Visų duomenų bazėje esančių duomenų kvalifikavimas dokumentu, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą
102 Reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 82–87 punktuose išdėstytų samprotavimų, duomenų bazės požymiai yra, pirma, bet kokio pobūdžio turinio egzistavimas (informacinis, literatūrinis, meninis, muzikinis ar kitoks) ir, antra, bet kokio pobūdžio fiksuotos laikmenos, kurioje turinys yra laikomas, egzistavimas.
103 Todėl reikia konstatuoti, kad visi duomenų bazėje, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 96/9 1 straipsnio 2 dalį, esantys duomenys atitinka du pagrindinius dokumento, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą, požymius, nes jie yra laikmenoje laikomas turinys. Ši išvada taip pat taikoma šioje byloje nagrinėjamose ECB duomenų bazėse esantiems duomenims, kurie, kaip tai buvo nurodyta, patenka į minėtą apibrėžimą, nes yra susiję su ECB veikla.
104 Tačiau šio sprendimo 73 punkte trumpai išdėstytais argumentais ECB ir Komisija iš esmės nurodo, kad duomenų bazė nėra dokumentas, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą, ir dėl to joje esantys duomenys negali būti laikomi dokumentais vien todėl, kad yra įtraukti į nagrinėjamą duomenų bazę.
105 Nei ECB, nei Komisija nepaaiškino, kas, jų nuomone, sudaro dokumentą, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą, ir nepateikė priežasčių, dėl kurių duomenų bazėje esantys duomenys negali būti nurodyti paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Tie patys klausimai kyla dėl Komisijos siekio atskirti dokumentines duomenų bazes, kaip antai EUR-Lex duomenų bazė, nuo tokių požymių neturinčių duomenų bazių.
106 Nors ECB ir Komisija tiesiogiai to nenurodo, jų argumentai, nagrinėjami šio sprendimo 105 punkte, atrodo, yra grindžiami prielaida, kad pavienis duomuo nėra pakankamos apimties ar pobūdžio „turinys“, kad galėtų būti laikomas dokumentu, kaip tai suprantama pagal Sprendimą 2004/258 ar Reglamentą Nr. 1049/2001.
107 Jei, atsižvelgiant į šio sprendimo 87 punkte nurodytus duomenų bazių požymius, ši prielaida būtų patvirtinta, būtų galima teigti, kad duomenų bazę taip pat sudaro dokumentai, kurie yra ne tik paprasti duomenys. Iš tiesų tokią duomenų bazę sudarantys elementai, t. y. duomenys, nepriklauso vieni nuo kitų. Paprastai jie nesudaro nekintančio ir nuolatinio junginio, tačiau naudojant technines ar kitokias prieinamas priemones gali būti sujungti į daugelį skirtingų rinkinių. Jei būtų pripažinta, kad kiekvienas iš šių elementų nebūtinai yra dokumentas ir neegzistuoja joks daugelį duomenų jungiantis fiksuotas junginys, kuris gali būti laikomas dokumentu, būtų logiška išvada, kad duomenų bazėje esanti duomenų visuma nėra „dokumentas“.
108 Tačiau reikia konstatuoti, kad šio sprendimo 106 punkte paminėta prielaida negali būti grindžiama Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punkte pateikto apibrėžimo formuluote, pagal kurią „[bet koks] turinys“ gali sudaryti dokumentą. Taigi kaip jau buvo nurodyta (žr. šio sprendimo 93 ir 94 punktus), šiame apibrėžime vartojami terminai neabejotinai reiškia, kad net mažas turinys, pavyzdžiui, vienas žodis ar skaičius, jei jis yra saugomas (pavyzdžiui, jei jis užrašytas popieriaus lape), yra pakankamas, kad būtų laikomas dokumentu.
109 Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad jei ši prielaida būtų patvirtinta, kiltų klausimas, kokio dydžio turi būti turinys, kad būtų laikomas dokumentu, kaip tai suprantama pagal Sprendimą 2004/258. Kitaip tariant, jei būtų patvirtinta, kad, pavyzdžiui, tam nepakanka skaičiaus ar vieno žodžio, reikėtų nustatyti, ar reikalaujama, kad tai būtų sakinys, visas paragrafas ar dar didesnės apimties tekstas. Kadangi minėto sprendimo rengėjas šio sprendimo 3 straipsnio a punkte pateikiamame apibrėžime nusprendė nefiksuoti reikalaujamos minimalios turinio apimties ribos, to neturėtų daryti ir Sąjungos teismas.
110 Be to, jei būtų priimta šio sprendimo 106 punkte nurodyta prielaida, tai reikštų, kad į Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punkte pateikiamą termino „dokumentas“ apibrėžimą nepatektų joks mažos apimties medžiagos rinkinys, kai ją sudaro atskiri elementai, t. y. elementai, kuriuos galima atskirti vienus nuo kitų nekeičiant jų vertės. Taigi kainoraštis, atsarginių dalių sąrašas ar net telefonų knyga neturėtų būti laikomi „dokumentais“, nes jų nesudaro tekstas, kuris gali būti skaitomas visas, o labiau yra naudojami siekiant greitai gauti tikslią mažos apimties informaciją, kaip antai konkretaus produkto kaina ar asmens telefono numeris. Tačiau nei ECB, nei Komisija, atrodo, netvirtina, kad sąrašai ar telefonų knygos nėra dokumentai, kaip tai suprantama pagal Sprendimą 2004/258.
111 Galiausiai, šio sprendimo 106 punkte nurodytoje prielaidoje neatsižvelgiama į tai, kad duomenų bazėje esančio duomens reikšmė priklauso ne tik nuo jo apimties, kuri gali būti maža, bet taip pat nuo įvairių tiesioginių ar netiesioginių šio duomens sąsajų su kitais toje pačioje duomenų bazėje esančiais duomenimis. Būtent dėl šių sąsajų duomenų bazės turinys gali būti „sistemingai ir metodiškai išdėstytas“, kaip apibrėžiama šio sprendimo 56 punkte minėto Sprendimo Fixtures Marketing 30 punkte. Taigi net ir nedidelis skaičius iš duomenų bazės perkeltų duomenų gali suteikti svarbios informacijos, o iš konteksto ištraukta teksto dalis paprastai praranda savo prasmę.
112 Ankstesnis samprotavimas taip pat leidžia atmesti ECB ir Komisijos teismo posėdyje nurodytą argumentą, kad visi iš duomenų bazės gauti duomenys tariamai yra nesuprantami.
113 Atsakydamas į klausimą, ar šį argumentą reikia suprasti taip, jog laikmenoje saugomas turinys, kad galėtų būti laikomas dokumentu, kaip tai suprantama pagal Sprendimą 2004/258, turi būti suprantamas, ECB atsakė, jog tai nėra „vienintelis kriterijus“, bet turi būti „kažkas, ką reikėtų suprasti iš dokumento konteksto“. Jis taip pat papildė, kad net jei pats turinys ir būtų nesuprantamas, jis turi būti pateikiamas dokumente, kurį supranta paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentu pateikęs asmuo, nes teisės aktų leidėjas neketino nustatyti tvarkos, kuri leistų prašyti susipažinti su nesuprantamais dokumentais.
114 Atsakydama į tą patį klausimą, Komisija nurodo, kad, aiškinant Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą, dokumento, su kuriuo prašoma susipažinti, supratimas yra „numanomas“, bet teisine prasme tai nėra svarbus elementas. Svarbus elementas, jos nuomone, yra tai, kad nedokumentinės duomenų bazės turinys neatitinka paieškos rezultato, nes tai – du skirtingi turiniai. Turinio ar neapdorotų duomenų sąvokos neturi reikšmės nedokumentinių duomenų bazių atveju. Siekiant, kad duomenys būtų suklasifikuoti tam tikru būdu, jie turi būti išgauti ir to rezultatas yra vieno turinio pakeitimas kitu. Todėl Komisijos nuomone, jei neapdorotas turinys yra nesuprantamas, norint atsakyti į paraišką, kokia nagrinėjama šioje byloje, dėl galimybės susipažinti su iš anksto galimu identifikuoti dokumentu, reikia pakeisti turinį ir atitinkamai sukurti naują dokumentą. Šie ECB ir Komisijos teiginiai buvo užfiksuoti teismo posėdžio protokole.
115 Tačiau šie ECB ir Komisijos argumentai negali būti priimti. Iš pradžių reikia priminti, kad, kaip netiesiogiai pripažįsta abi šalys, Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punkto formuluotėje nėra numatytas joks kriterijus, pagrįstas saugomo turinio suprantamumu. Pirmiausia norinti nustatyti tokį kriterijų reikia paaiškinti, kaip turi būti vertinamas turinio suprantamumas. Turinys gali turėti reikšmę vieniems asmenims, tačiau nesuprantamas kitiems.
116 Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į šio sprendimo 111 punkte pateiktą samprotavimą, ECB ir Komisija netiesiogiai, bet aiškiai, neteisingai nurodo, kad duomenų bazėje esantys duomenys yra jokios reikšmės neturinti visuma. Minėti duomenys laikomi ne rizikingai ir netvarkingai, bet vadovaujantis labai tikslia schema, kuri dėl savo sudėtingumo leidžia sukurti įvairias sąsajas tarp šių duomenų.
117 Taigi, priešingai nei nurodo Komisija, duomenys yra išdėstomi pagal tam tikrą klasifikaciją ne tuomet, kai jie paimami iš duomenų bazės. Šis išdėstymas egzistuoja nuo minėtos duomenų bazės sukūrimo ir kiekvieno duomens įtraukimo į šią duomenų bazę. Visada galima paimti visus duomenų bazėje esančius duomenis ir juos suprantamai išdėstyti. Duomenų bazės klasifikavimo schema, jei ji sudėtinga, gali net leisti įvairiais būdais išdėstyti visus minėtoje duomenų bazėje esančius duomenis, kurie skiriasi pagal taikomą klasifikavimo kriterijų (klasifikavimas pagal abėcėlę, didėjimo ar mažėjimo tvarką ir kt.). Žinoma, išdėsčius visus duomenų bazėje, kurią sudaro didelis duomenų skaičius, esančius duomenis dėl tokios apimties gali būti sunku greitai nustatyti informaciją, paslėptą tarp daugybės analogiškų duomenų. Tačiau tai visai nereiškia, kad toks išdėstymas yra „nesuprantamas“.
118 Taigi išdėstytais samprotavimais grindžiama išvada, pagal kurią visi ECB duomenų bazėje esantys duomenys yra dokumentas, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą, ir todėl gali būti šiuo sprendimu grindžiamos paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais objektas.
– Nurodyti praktiniai teisės susipažinti su institucijos duomenų baze sunkumai
119 Reikia nagrinėti, ar ECB ir Komisijos nurodytais praktiniais teisės susipažinti su institucijos duomenų baze sunkumais galima pateisinti kitokį Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punkto aiškinimą, pagal kurį „dokumento“ sąvoka nebūtų taikoma ECB duomenų bazėje esantiems duomenims. Šiuo klausimu bus nagrinėjami argumentai, susiję su tariamu dideliu darbo krūviu, kuris tektų pripažinus tokią teisę, tariamu duomenų bazės turinio patvarumo nebuvimu, tokioje duomenų bazėje esančių duomenų galimu slaptumu ar konfidencialumu ir tariamais sunkumais įtraukiant duomenų bazę į dokumentų registrą, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 11 straipsnyje.
120 Šiuo klausimu reikia priminti, kad, pirma, jokia aplinkybė neparodo, jog sprendimo 9 straipsnio 1 dalies taikymas duomenų bazėje esantiems duomenims galėtų kelti dideles problemas. Iš esmės visada turėtų būti galimybė suinteresuotajam asmeniui ir, jei būtina, tarpininkui susipažinti su ECB duomenų baze ECB patalpose ar prižiūrint ECB darbuotojams. Be to, a priori nereikia atmesti galimybės, kad viso duomenų bazės turinio elektroninė kopija gali būti perduota suinteresuotajam asmeniui, ypač jei kalbama apie gana nedidelės apimties duomenų bazę.
121 Vis dėlto reikia priminti, kad dėl Reglamento Nr. 1049/2001 Bendrasis Teismas jau yra paaiškinęs, jog reikia atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas, remdamasis šiuo Reglamentu, gali pateikti paraišką, kurios nagrinėjimas užkrauna darbo krūvį, kuris gali iš esmės paralyžiuoti institucijos, kuriai pateikta ši paraiška, veiklą. Bendrasis Teismas nurodė, jog tokiu atveju Reglamento Nr. 1049/2001 6 straipsnio 3 dalyje numatyta institucijos teisė pasiekti su pareiškėju „teisingą sprendimą“ atspindi galimybę, nors ir ribotą, atsižvelgti į būtinybę suderinti pareiškėjo ir gero administravimo interesus. Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad institucija turi pasilikti galimybę suderinti, pirma, visuomenės susipažinimo su dokumentais interesą ir, antra, iš to atsiradusį darbo krūvį, kad šiais konkrečiais atvejais būtų apsaugotas gero administravimo interesas (2005 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo Verein für Konsumenteninformation prieš Komisiją, T‑2/03, Rink. p. II‑1121, 101 ir 102 punktai bei šio sprendimo 29 punkte minėto Sprendimo Williams prieš Komisiją 85 punktas).
122 Tačiau Bendrasis Teismas paaiškino, kad tokia taikymo galimybė lieka išimtinė, nes, be kita ko, atsižvelgimas į teisei susipažinti su dokumentais vykdyti reikalingą darbo krūvį ir pareiškėjo interesus iš esmės neturi reikšmės šios teisės apimties pakeitimui. Be to, kadangi teisė susipažinti su institucijų turimais dokumentais yra esminis sprendimas, institucijai, kuri remiasi išimtimi, susijusia su dėl paraiškos atsirandančia nepagrįsta užduotimi, tenka šios užduoties apimties įrodinėjimo pareiga (šio sprendimo 121 punkte minėto Sprendimo Verein für Konsumenteninformation prieš Komisiją, 103, 108 ir 113 punktai bei šio sprendimo 29 punkte minėto Sprendimo Williams prieš Komisiją 86 punktas).
123 Šie samprotavimai pagal analogiją gali būti pritaikyti kalbant apie Sprendimo 2004/258 taikymą. Pirma, šio sprendimo 6 straipsnio 3 dalis yra identiška Reglamento Nr. 1049/2001 6 straipsnio 3 daliai. Antra, šio sprendimo 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad to paties straipsnio, susijusio su pirminių paraiškų tvarkymu, 1 dalis netaikoma „perdėtiems ar neprotingiems“ prašymams.
124 Todėl reikia padaryti išvadą, kad galimai didelė duomenų bazėje esančių visų duomenų apimtis nėra tinkamas argumentas pagrįsti, kad šie duomenys nėra laikomi dokumentu, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą, nes teismų praktikoje jau buvo nagrinėjama tiek galimybė, kad paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais dėl savo apimties gali užkrauti paraišką gavusiai institucijai didelį darbo krūvį, tiek sprendimas, kurį reikia priimti šiuo išimtiniu atveju.
125 Antra, ECB ir Komisijos argumentuose nurodyta aplinkybė, kad duomenų bazė tariamai nėra patvari, tuo labiau neleidžia daryti išvados, jog tokios duomenų bazės turinys negali būti laikomas dokumentu, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą.
126 Šiuo klausimu reikia nurodyti, jog tam, kad galėtų būti laikomas tam tikroje laikmenoje, turinys, žinoma, turi būti bent kažkiek patvarus. Turinys, kuris tik kartais pasirodo techninėje įrangoje, neatitinka šios sąlygos. Taigi žodžiai, kuriais apsikeitė du pašnekovai per pokalbį telefonu, ar vaizdai, kuriuos užfiksavo slapta vaizdo kamera ir kurie rodomi ekrane, nėra dokumentai, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą. Atitinkamoje techninėje įrangoje (atitinkamai telefono linija ar projektorius) jie būna tik akimirką ir todėl negali būti pripažinti laikmenoje laikomu turiniu.
127 Tačiau kai ECB turinį įdeda į atitinkamą laikmeną, jis yra laikomas dokumentu, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą, ir gali būti nurodytas paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Šiuo klausimu neturi reikšmės tai, kad turinys gali būti vėliau pakeistas. Grįžtant prie vaizdus perduodančios slaptos vaizdo kameros pavyzdžio, jei ji yra sujungta su įranga, kuri automatiškai registruoja per paskutiniąsias 30 dienų perduotus vaizdus, toks įrašymas neginčijamai yra dokumentas, kuris gali būti nurodytas paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Tai, kad kiekvieną dieną iš sistemos ištrinami ankstesni nei 30 dienų vaizdai ir jie pakeičiami naujais vaizdais, nėra pakankama aplinkybė, kad būtų padaryta priešinga išvada.
128 Akivaizdu, kad paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais negali būti nurodytas nei turinys, kuris bus sukurtas ateityje ir todėl dar nėra įregistruotas, nes kalbama apie dokumentą, kuris neegzistuoja paraiškos pateikimo dieną, nei turinys, kuris nors ir buvo įregistruotas praeityje, buvo ištrintas prieš pateikiant paraišką.
129 Kalbant būtent apie ištrintą turinį, reikia padaryti išvadą, kad ECB laikomas neturinčiu jo, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą, jei negali prieiti prie šio turinio naudodamas įprastą įrašo, kuriame laikomas šis turinys, įrangą. Tai, kad specialistas, naudodamas sudėtingesnes nei įprastos technines priemones, galėtų ECB turimoje laikmenoje atkurti iš šios laikmenos ištrintą turinį, nėra pakankama aplinkybė padaryti išvadą, kad ECB turi šį turinį.
130 Kitaip tariant, kai, vadovaujantis Sprendimu 2004/258, ECB pateikiama paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais, ECB gali būti įpareigotas atlikti esamo turinio paiešką įvairiuose jo turimose laikmenose, kad būtų nustatytas šios paraiškos objektas, bet atliekant tokią paiešką jo negali būti reikalaujama atkurti anksčiau ištrintą turinį.
131 Priešingai, kaip teisingai nurodo Švedijos Karalystė, laikoma, kad ECB turi, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą, išorės paslaugų teikėjo ECB sąskaita laikomą turinį, prie kurio ECB gali prieiti bet kuriuo metu.
132 Šie samprotavimai be konkrečių problemų gali būti taikomi duomenų bazėse esantiems duomenims. Šiuo klausimu iš pradžių reikia pažymėti, kad neabejotinai gali egzistuoti patvaraus turinio duomenų bazė, kurioje negali būti daromi jokie pakeitimai. Pavyzdžiui, 2009 m. vasario 4 d. Bendrojo Teismo sprendime Omya prieš Komisiją (T‑145/06, Rink. p. II‑145, 2 punktas) nagrinėjama vieną kartą užpildyta nusodinto kalcio karbonato ir smulkinto kalcio karbonato siuntų, kurias nuo 2002 iki 2004 m. vykdė Europos Ekonominei Erdvei priklausantys pagrindiniai tiekėjai, duomenų bazė iš esmės negali būti keičiama.
133 Dėl šio samprotavimo ECB ir Komisijos argumentas, grindžiamas šioje byloje nagrinėjamų duomenų bazių turinio patvarumo nebuvimu, nebėra įtikinantis. Iš tiesų, jei visiškai patvarioje duomenų bazėje esantys duomenys gali būti laikomi dokumentu, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą, sunku padaryti kitokią išvadą kalbant apie duomenų bazės duomenis, kurių turinys vėliau gali keistis.
134 Be to, šio sprendimo 128–130 punktuose išdėstyti samprotavimai gali pateikti tinkamą sprendimą visoms problemoms, kurios kyla dėl galimai nepatvaraus duomenų bazės turinio, dėl kurio, vadovaujantis Sprendimu 2004/258, pateikta paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais
135 Taigi savaime aišku, kad tokia paraiška gali būti prašoma susipažinti tik su jos pateikimo metu egzistuojančiu duomenų bazės turiniu, bet ne su duomenimis, kurie jau ištrinti iš šios duomenų bazės ar kurie tuo metu dar neįtraukti į šią duomenų bazę.
136 Tiesa, paraiškos dėl galimybės susipažinti su duomenų baze, kurios turinys gali keistis, pateikimas gali įpareigoti ECB imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad jokie paraiškos pateikimo metu minėtoje duomenų bazėje esantys duomenys nebūtų ištrinti prieš atsakant į šią paraišką.
137 Ši pareiga yra būdinga Sprendime 2004/258 įtvirtintos teisės susipažinti su ECB dokumentais įgyvendinimui ir šio sprendimo 6 straipsnio 3 dalyje numatyti pasitarimai tarp ECB ir šios paraiškos rengėjo padėtų tinkamai ir teisingai išspręsti bet kokius galinčius iškilti sunkumus.
138 Trečia, kalbant apie ECB ir Komisijos argumentą, kuris iš esmės susijęs su tuo, kad tam tikri ECB duomenų bazėje esantys duomenys gali būti slapti ar konfidencialūs, reikia priminti, kad ši aplinkybė jokiu būdu negali būti tinkama priežastimi atsisakyti pripažinti, kad šios duomenų bazės turinys yra laikomas dokumentu, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą.
139 Iš tiesų Sprendimo 2004/258 4 straipsnyje numatytos įvairios teisės susipažinti su dokumentais išimtys iš esmės leidžia ECB atsisakyti perduoti šiuos požymius atitinkančius duomenis neginčijant to, ar duomenų bazėje esantys duomenys yra dokumentas, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą.
140 Taip pat negali būti pritarta Komisijos argumentui, kad būtų neįmanoma konkrečiai ir individualiai vertinti duomenų bazėje esančių duomenų, siekiant nustatyti, ar jiems taikoma viena iš atitinkamame teisės akte, t. y. šiuo atveju Sprendimo 2004/258 4 straipsnyje, numatytų išimčių.
141 Net nepaisant to, kad, kaip nurodė Teisingumo Teismas 2010 m. birželio 29 d. Sprendimo Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau (C‑139/07 P, Rink. p. I‑0000) 54 punkte, tam tikrais atvejais šiuo klausimu atitinkamai institucijai leidžiama remtis bendrosiomis prezumpcijomis, duomenų bazės vertinimas siekiant patikrinti, ar joje nėra duomenų, kuriems gali būti taikoma viena iš nagrinėjamų išimčių, visai nėra neįmanomas.
142 Kadangi duomenų bazė dėl savo pobūdžio leidžia individualiai susipažinti su kiekvienu joje esamu duomenimi, akivaizdu, kad atliekant šį vertinimą pakaktų nustatyti vos vieną duomenį, kuriam taikoma viena ar kita teisės susipažinti su dokumentais išimtis, kad būtų galima padaryti išvadą, jog negali būti suteikta galimybė susipažinti su visais duomenų bazėje esančiais duomenimis.
143 Tokiu atveju ECB turėtų nagrinėti, ar gali būti suteikiama galimybė iš dalies susipažinti su duomenimis, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 6 dalį.
144 Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad iš pačios šios nuostatos formuluotės matyti, kad ECB privalo nagrinėti, ar reikia suteikti galimybę iš dalies susipažinti su paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais nurodytais dokumentais, atsisakant leisti susipažinti tik su duomenimis, kuriems taikomos numatytos išimtys. ECB turi suteikti tokią galimybę susipažinti iš dalies, jei tuomet, kai jis atsisako suteikti galimybę susipažinti su dokumentu, jo siekiamas tikslas gali būti pasiektas įslaptinant tik tas dalis, kurios gali pakenkti saugomam visuomenės interesui (pagal analogiją žr. šio sprendimo 81 punkte minėto Sprendimo WWF European Policy Programme prieš Tarybą 50 punktą).
145 Būtent šiuo atveju ypač svarbūs elektroninėje duomenų bazėje įdiegti įvairūs paieškos įrankiai ir galiausiai duomenų bazės funkcionavimo programinė įranga. Naudodamasis šiais įrankiais ECB, prireikus neformaliai pasitaręs su pareiškėju, kaip numatyta Sprendimo 2004/258 6 straipsnio 3 dalyje, gali identifikuoti ir pateikti pareiškėjui jį dominančius duomenis, išskyrus bet kurį duomenį, kuriam taikoma viena iš šio sprendimo 4 straipsnyje numatytų išimčių.
146 Tai taip pat taikoma paraiškai, kuria siekiama, kad ECB atliktų paiešką savo duomenų bazėse ir informuotų apie šios paieškos rezultatą, nes tokia paraiška iš esmės yra paraiška dėl galimybės iš dalies susipažinti su dokumentu (tai yra, visais duomenų bazėje esančiais duomenimis).
147 Žinoma, tiesa, kad galimybė iš dalies susipažinti su dokumentais Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta kaip sprendimas tam atvejui, jei neįmanoma visiškai patenkinti paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Tačiau jei šio sprendimo 2 straipsnio 1 dalyje numatyti asmenys iš esmės turi teisę susipažinti su visu ECB dokumentu, jie a fortiori gali prašyti tik iš dalies susipažinti su tokiu dokumentu.
148 Tokia paraiška dėl galimybės iš dalies susipažinti su dokumentais turi neprieštarauti Sprendimo 2004/258 6 straipsnio 1 dalyje numatytoms nuostatoms, ją pakeitus, kiek būtina, atsižvelgiant į tai, jog prašoma leisti susipažinti su dokumentais tik iš dalies. Taigi joje turi būti pakankamai tiksliai identifikuotas ne tik paraiškos objektu esantis dokumentas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 3 straipsnio a punktą, bet taip pat šio dokumento dalis, su kuria prašoma leisti susipažinti. Vis dėlto šio sprendimo 6 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymas palengvina sprendžiant sunkumus, su kuriais gali susidurti pareiškėjas.
149 Be to, reikia pažymėti, kad kai duomenų bazė dėl savo pobūdžio suteikia dideles galimybes iš dalies tikslingai susipažinti tik su tais duomenimis, kurie gali dominti pareiškėją, reikia taip pat atsižvelgti į šio sprendimo 128 punkte pateiktą samprotavimą, kad paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais gali būti nurodytas tik egzistuojantis dokumentas, ir todėl negali būti siekiama sukurti naują dokumentą (taip pat šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. šio sprendimo 81 punkte minėto Sprendimo WWF European Policy Programme prieš Tarybą 76 punktą). Paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurios ECB turėtų sukurti naują dokumentą, net ir pagal egzistuojančiuose ir ECB turimuose dokumentuose jau esančią medžiagą, nėra paraiška dėl galimybės iš dalies susipažinti su dokumentais ir todėl nepatenka į Sprendimo 2004/258 taikymo sritį.
150 Pritaikytas duomenų bazėms šis samprotavimas reiškia, jog tuo atveju, kai paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais siekiama, kad ECB vienoje iš savo duomenų bazių pagal pareiškėjo nurodytus kriterijus atliktų paiešką, ECB, išskyrus atvejus, kai gali būti taikomas Sprendimo 2004/258 4 straipsnis, turėtų į šią paraišką atsakyti teigiamai, jei prašoma paieška galėtų būti atlikta naudojant šioje duomenų bazėje prieinamus paieškos įrankius.
151 Kaip buvo nurodyta (žr. šio sprendimo 117 punktą) dėl sudėtingų sąsajų, kurios duomenų bazės viduje sieja kiekvieną duomenį su daugeliu kitų duomenų, tokioje duomenų bazėje esantys duomenys gali būti išdėstyti įvairiais būdais. Taip pat galima pasirinkti tik dalį į tokį išdėstymą įtrauktų duomenų ir atmesti kitus.
152 Tačiau pagal Sprendimą 2004/258 pateiktoje paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais ECB negali būti reikalaujama pateikti pareiškėjui visus vienoje iš jo duomenų bazių esančius duomenis ar jų dalį, klasifikuotus pagal minėtoje duomenų bazėje nenumatytą schemą. Tokia paraiška iš tikrųjų siekiama, kad būtų sukurtas naujas „dokumentas“ ir todėl tokia paraiška nepatenka į šio sprendimo taikymo sritį. Šia paraiška nėra prašoma leisti iš dalies susipažinti su klasifikavimu, kuris gali būti atliktas naudojantis ECB turimais nagrinėjamos duomenų bazės įrankiais (ir šiuo klausimu jau egzistuojančiu klasifikavimu), tačiau prašoma, kad būtų sukurtas naujas klasifikavimas ir atitinkamai – naujas dokumentas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 3 straipsnio a punktą.
153 Todėl vadovaujantis šiais samprotavimais reikia konstatuoti, kad paraiškos dėl galimybės iš dalies susipažinti su dokumentu atveju Danijos Karalystės ir Suomijos Respublikos palaikomas teiginys (atitinkamai šio sprendimo 59 ir 62 punktai), pagal kurį visa tai, kas gali būti paimta iš duomenų bazės naudojantis įprasta ar kasdiene paieška, gali būti pagal Sprendimą 2004/258 pateiktos paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais objektu, yra teisingas.
154 Ketvirta, ECB ir Komisijos argumentui, kad gali būti neįmanoma duomenų bazę įtraukti į registrą, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 11 straipsnyje, taip pat negali būti pritarta.
155 Iš pradžių reikia konstatuoti, kad, skirtingai nei Reglamente Nr. 1049/2001, Sprendime 2004/258 nėra numatyta, kad ECB turi sukurti tokį registrą. Be to, reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1049/2001 11 straipsnyje numatyta pareiga sukurti tokį registrą siekiama užtikrinti piliečių teisių pagal šį reglamentą veiksmingumą (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 29 punkte minėto Sprendimo Williams prieš Komisiją 72 punktą). Todėl abejotina, kad aplinkybė, jog informacijos įtraukimas į šį registrą yra sudėtingas ar net neįmanomas, galėtų būti pakankamas argumentas išvadai, jog tai nėra dokumentas, kaip tai suprantama pagal minėto sprendimo 3 straipsnio a punktą.
156 Bet kuriuo atveju neatrodo, kad duomenų bazės įtraukimas į tokį registrą, nurodant Reglamento Nr. 1049/2001 11 straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją, keltų ypatingų sunkumų. Šia nuostata nėra reikalaujama tikslinti šio įrašymo kiekvieną kartą, kai duomenų bazė papildoma duomenimis ar kai iš jos išbraukiami tam tikri duomenys. Toks tikslinimas gali būti būtinas tik esant dideliam duomenų bazės turinio pasikeitimui. Be to, duomenų bazės įtraukimas į registrą gali būti atnaujinamas kas tam tikrą pagrįstą laikotarpį, kad kuo geriau atspindėtų faktinį šios duomenų bazės turinį.
157 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad visų duomenų bazėje esančių duomenų kvalifikavimas dokumentu, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą, nekelia jokių neišsprendžiamų praktinių sunkumų, todėl reikia atmesti priešingus ECB ir Komisijos argumentus.
– Su Reglamento Nr. 1049/2001 parengiamaisiais dokumentais ir kitais dokumentais, kuriais remiasi šalys, susiję argumentai
158 Reikia nagrinėti su Reglamento Nr. 1049/2001 parengiamaisiais dokumentais ir kitais dokumentais, kuriais remiasi šalys, susijusius argumentus.
159 Pirma, jokia naudinga išvada negali būti padaryta iš aplinkybių, susijusių su Reglamento Nr. 1049/2001 priėmimo istorija, kuriomis remiasi ir kurias nurodo Komisija. Iš tiesų šiuose dokumentuose ne tik nėra konkrečiai kalbama apie duomenų bazes, bet juose daroma nuoroda į termino „dokumentas“ apibrėžimus, kurie skiriasi nuo to, kuris galiausiai buvo pasirinktas ir įtvirtintas Reglamento Nr. 1049/2001 3 straipsnio a punkte.
160 Antra, Komisijos dokumente COM (2008) 229 galutinis − COD 2008/0090 Komisijos siūlymas papildyti minėtą apibrėžimą patikslinimu, pagal kurį „elektroninėje laikmenoje, tvarkymo ir paieškos sistemose laikomi duomenys yra dokumentai, jeigu juos galima atspausdinti arba padaryti jų elektroninę kopiją, naudojantis turimomis sistemos naudojimo priemonėmis“, jei būtų patvirtintas, reikštų iš esmės tą patį rezultatą, kaip ir šio sprendimo 146–153 punktuose nurodyti samprotavimai. Todėl Komisija negali ginčyti šių samprotavimų, nes galėtų būti pagrįstai laikoma, kad ji tik siekė paaiškinti tai, kas jau netiesiogiai, bet neabejotinai atsispindi dabartinėje Reglamente Nr. 1049/2001 ir Sprendime 2004/258 pateikiamo termino „dokumentas“ apibrėžimo formuluotėje. Tas pats taikytina Komisijos žaliajai knygai, kuria remiasi ECB (žr. šio sprendimo 79 punktą), kurioje konstatuota, kad turi būti patikslintas duomenų bazėse saugomos informacijos statusas, ir kurioje siūlomas panašus sprendimas, kaip ir minėtame Komisijos pasiūlyme.
161 Trečia, Komisijos ataskaitoje dėl šio Reglamento principų įgyvendinimo, kuria remiasi ECB, nagrinėjant klausimą, ar duomenų bazė yra „dokumentas“, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, tik atkartojamas teiginys, kad duomenų bazė nėra „dokumentas“, nes jos nesudaro „dokumentai“. Šis teiginys jau buvo išnagrinėtas ir atmestas (žr. šio sprendimo 105–118 punktus).
162 Ketvirta, kalbant apie ombudsmeno ataskaitą, kuria remiasi ECB (žr. šio sprendimo 79 punktą), reikia paminėti, kad ECB neteisingai tvirtina, jog šioje ataskaitoje aiškiai pripažinta, kad Reglamente Nr. 1049/2001 pateikiamas termino „dokumentas“ apibrėžimas neapima duomenų bazėse saugomų duomenų. Šioje ataskaitoje ombudsmenas tik konstatuoja, kad duomenų bazėje saugomiems duomenims „nėra aiškiai taikomos“ nuostatos dėl teisės visuomenei susipažinti su dokumentais. Be to, ombudsmenas nurodė, kad nėra būtina nagrinėti šio klausimo nagrinėjant skundą 1693/2005/PB, kuriuo remiasi Danijos Karalystė ir Švedijos Karalystė (žr. šio sprendimo 62 punktą).
163 Todėl reikia konstatuoti, jog joks argumentas, kuriuo bandoma neigti, kad duomenų bazėje saugomi duomenys yra dokumentas, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą, negali būti grindžiamas šio sprendimo 159–162 punktuose nurodytomis aplinkybėmis.
– Išvada
164 Iš viso tai, kas išdėstyta, matyti, kad pažodinis Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punkte pateikiamo termino „dokumentas“ apibrėžimo aiškinimas reiškia, kad duomenų bazėje saugomi visi duomenys yra dokumentas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, ir šios išvados negali paneigti jokia praktinė kliūtis ir įvairūs dokumentai, kuriais remiasi šalys.
165 Be to, išvada, pagal kurią visi duomenų bazėje saugomi duomenys yra dokumentas, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą, taip pat yra suderinama su šio sprendimo 3 konstatuojamojoje dalyje, kurioje nurodyta, kad „platesnė susipažinimo su ECB dokumentais galimybė turėtų būti numatyta“, įtvirtintu platesnio susipažinimo su ECB dokumentais tikslu.
166 Priešingai nei teigia ECB (žr. šio sprendimo 66 punktą), nei tai, kad EB 255 straipsnis ir Reglamentas Nr. 1049/2001 nėra taikomi ECB, nei „galimybės visuomenei susipažinti su ECB dokumentais specifinės sistemos tikslai“ neprieštarauja šiam Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punkto aiškinimui. Tiesa, kad minėto sprendimo 3 konstatuojamojoje dalyje, kuri nurodyta šio sprendimo 165 punkte, taip pat numatyta būtinybė užtikrinti „ECB ir nacionalinių centrinių bankų <...> nepriklausomumą ir tam tikrų ECB uždaviniams atlikti būdingų klausimų konfidencialumą“. Tačiau nors šia būtinybe gali būti pateisinamas specifinių teisės susipažinti su ECB dokumentais išimčių, pavyzdžiui, be kita ko, kurios numatytos šio sprendimo 4 straipsnio 1 dalies 1–4 įtraukose, priėmimas, šios būtinybės pagrindu negali būti grindžiamas toks šio sprendimo 3 straipsnio a punkto aiškinamas, kuris prieštarauja šio sprendimo tekstui. Dėl ECB argumento, susijusio su tuo, kad EB 255 straipsnis ir Reglamentas Nr. 1049/2001 nėra taikomas, reikia nurodyti, kad, pirma, šio sprendimo 164 punkte nurodyta išvada grindžiama Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktu, nedarant nuorodos į EB 255 straipsnį ar Reglamentą Nr. 1049/2001, ir, antra, tai, kad bet kuriuo atveju pats ECB minėto sprendimo 2 konstatuojamojoje dalyje yra nurodęs Bendrą deklaraciją dėl Reglamento Nr. 1049/2001, kurioje prašo „kitas Sąjungos institucijas ir organus priimti vidaus taisykles dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, kurios atsižvelgia į reglamentu nustatytus principus ir ribas“, ir nurodo, kad „galimybės visuomenei susipažinti su ECB dokumentais režimas turėtų būti atitinkamai peržiūrėtas“.
167 Pati išvada, pagal kurią duomenų bazėje saugomi duomenys yra dokumentas, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą, leidžia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime yra padaryta teisės klaida ir jis turi būti panaikintas.
168 Ginčijamo sprendimo motyvai grindžiami prielaida, kad duomenų bazėje saugomi duomenys nėra dokumentas, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą.
169 Tik jei būtų priimta ši prielaida, paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais galėtų būti atmesta tuo pagrindu, kad paraiškoje nurodytų ECB duomenų bazių „atspausdinta versija“ neegzistuoja „kaip pavienis dokumentas“. Kaip teisingai nurodo ECB ir Komisija (žr. šio sprendimo 73 punktą), šis teiginys ginčijamame sprendime neturi būti suprantamas taip, kad, ECB manymu, tik dokumentai popierinėje laikmenoje patenka į Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punkte pateikiamą termino „dokumentas“ apibrėžimą, kas aiškiai prieštarautų šios nuostatos tekstui. Šis teiginys turėtų labiau būti suprantamas taip, kad duomenys nėra „dokumentai“, kol jie saugomi duomenų bazėje, ir gali būti laikomi dokumentais tik kai yra paimti iš duomenų bazės, kad galėtų būti įtraukti į kitą dokumentą, kuris yra ar gali būti atspausdintas.
170 Šia prielaida taip pat grindžiamas ginčijamame sprendime pateikiamas ECB teiginys, pagal kurį ieškovo paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais negali būti patenkinta pateikus „paprastą ištrauką“, nes tam būtina, kad informacija būtų „sisteminama“ ir „papildomai vertinama“, o tai nepatenka į Sprendimu 2004/258 įtvirtintą galimybės susipažinti su ECB dokumentais sistemą. Šią išvadą patvirtina tai, kad šie ginčijamo sprendimo motyvai pateikiami po jungtuko „todėl“.
171 Negalima kitaip aiškinti šios ginčijamo sprendimo dalies. Žinoma, iš šio sprendimo 145–153 punktuose nurodytų samprotavimų matyti, kad ECB turi teisę atmesti paraišką dėl galimybės susipažinti su vienoje iš jo duomenų bazių saugomais duomenimis, jei dėl nepakankamų ar netinkamų šioje duomenų bazėje įdiegtų paieškos įrankių ECB negali paimti ir pateikti pareiškėjui jo paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais nurodytus duomenis.
172 Tačiau iš šių svarstymų taip pat matyti, kad prieš atmesdamas paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais dėl šios priežasties pagal Sprendimo 2004/258 6 straipsnio 2 ir 3 dalis ECB turi pasitarti su pareiškėju. Šiomis aplinkybėmis ECB turi trumpai paaiškinti pareiškėjui įvairias paieškos atitinkamoje duomenų bazėje galimybes ir, jei būtina, leisti jam patikslinti ar pakeisti savo paraišką, kad joje būtų tiksliai nurodyti pareiškėją galintys dominti duomenys, kurie gali būti gauti iš atitinkamos duomenų bazės naudojantis šioje duomenų bazėje įdiegtais paieškos įrankiais.
173 Be to, net jei po tokio pasitarimo ir toliau naudojantis įdiegtais paieškos įrankiais yra neįmanoma nustatyti paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais nurodytų duomenų, sprendime, kuriuo atmetama paraiška, ECB turi trumpai paaiškinti priežastis, susijusias su duomenų bazės techniniais parametrais, dėl kurių jis negali teigiamai atsakyti į šią paraišką. Reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime toks paaiškinimas nebuvo pateiktas.
174 Todėl ginčijamo sprendimo teiginys, kad ieškovo paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais negalėtų būti patenkinta tik pateikus „paprastą ištrauką“, neturi būti suprantamas taip, jog šioje paraiškoje nurodyti duomenys negalėtų būti gauti iš atitinkamos duomenų bazės po to, kai pasinaudojant šiam tikslui įdiegtais įrankiais būtų atlikta įprasta paieška.
175 Galiausiai kalbant apie ginčijamame sprendime pateikiamą ECB teiginį, kad „tokia procedūra [t. y. duomenų sisteminimas ir papildomas vertinimas] pareikalautų didelio darbo krūvio“ reikia paminėti, kad tai yra ne atskira priežastis atmesti ieškovo paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais, o tik atsitiktinė pastaba, tiesiogiai nesusijusi su minėtu paraiškos atmetimu.
176 Juo labiau kad, kaip matyti iš šio sprendimo 121–124 punktuose pateiktų samprotavimų ir nurodytos teismų praktikos, vien tik tai, jog siekiant patenkinti Sprendimu 2004/258 grindžiamą paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais būtinas „didelis darbo krūvis“, yra aiškiai nepakankama pateisinant tokios paraiškos atmetimą.
177 Vadovaujantis tais pačiais samprotavimais, toks paraiškos atmetimas, kuris taikomas tik išimtiniais atvejais, reiškia, kad atitinkama institucija turi pareigą įrodyti reikalingo darbo apimtį, o tai nebuvo padaryta ginčijamame sprendime, ir prieš atmesdama šią paraišką institucija turi stengtis pasiekti su pareiškėju „teisingą sprendimą“, kaip numatyta Sprendimo 2004/258 6 straipsnio 3 dalyje, o tai nebuvo padaryta šioje byloje nagrinėjamu atveju.
178 Iš to matyti, kad ieškovo paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais atmetimas buvo labiau grindžiamas teiginiu, pagal kurį duomenų bazėje saugomų duomenų sisteminimas ir papildomas vertinimas nepatenka į Sprendimo 2004/258 taikymo sritį, o šis teiginys grindžiamas prielaida, kad minėti duomenys nėra dokumentas, kaip tai suprantama pagal šį sprendimą, nes saugomi duomenų bazėje. Tačiau ši prielaida prieštarauja išvadai, kuri buvo padaryta šio sprendimo 164 punkte, ir todėl yra neteisinga, o tai reiškia, kad ginčijamame sprendime buvo padaryta teisės klaida.
179 Kalbant apie klausimą, ar duomenų bazė „kaip tokia“ yra dokumentas, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą, reikia priminti, kad, pirma, ieškovo paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais buvo iš dalies dviprasmė, nes joje duomenų bazių turinys, t. y. duomenys, nebuvo aiškiai atskirtas nuo pačių duomenų bazių (žr. šio sprendimo 96–99 punktus). Todėl visai nėra aišku, kad ieškovas siekė susipažinti su duomenų bazėmis „kaip tokiomis“, kaip tai nurodo Komisija (žr. šio sprendimo 74 punktą). Bet kuriuo atveju tiek iš ieškovo dublike pateikto patvirtinimo, kad jo paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais buvo nurodyti „neapdoroti duomenys“, tiek iš per teismo posėdį pateiktų paaiškinimų žodžiu (žr. atitinkamai šio sprendimo 98 ir 99 punktus) matyti, kad net jei būtų pripažinta, jog susipažinimas su ECB duomenų bazėse saugomais duomenimis nebuvo vienintelis jo paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais tikslas, tai neabejotinai buvo vienas iš tikslų ar net pagrindinis jo tikslas.
180 Antra, reikia paminėti, kad savo paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais ieškovas aiškiai rėmėsi prielaida, kad egzistuoja specifinės ECB duomenų bazės, skirtos ataskaitoms parengti. Tik Bendrajame Teisme ECB pateikė paaiškinimus, kurių ieškovas visai neginčijo, įrodančius, kad ši prielaida yra neteisinga (žr. šio sprendimo 32–34 punktus).
181 Nors šie papildomi ECB paaiškinimai nereiškia, jog ieškovas nėra suinteresuotas, kad būtų panaikintas ginčijamas sprendimas (žr. šio sprendimo 35 punktą), į juos reikia atsižvelgti sprendžiant, kaip turėtų būti atsakyta į ieškovo paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais.
182 Nesvarbu, kokius konkrečius terminus ieškovas pavartojo savo paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais, atsižvelgiant į papildomus ECB paaiškinimus yra akivaizdu, kad nėra jokios atskiros duomenų bazės, kuri „kaip tokia“ galėtų būti nurodyta šioje paraiškoje. Iš minėtų paaiškinimų labiau matyti, kad ieškovą dominantys duomenys saugomi keliose ECB duomenų bazėse, kuriose taip pat saugomi kiti duomenys, kurie ieškovo visai nedomina. Šiuo klausimu reikia paminėti, kad dublike ieškovas patikslino, kad jį domina tik informacija apie ECB iš tikrųjų įdarbintus asmenis, o ne informacija apie neįdarbintą kandidatą.
183 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad nagrinėjant šią bylą visai nereikia nustatyti, ar ECB duomenų bazė „kaip tokia“ gali būti pagal Sprendimą 2004/258 pateiktos paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais objektas. Kadangi nėra atskiros ECB duomenų bazės, su kuria „kaip tokia“ ieškovas galėtų susipažinti pateikęs savo paraišką, teiginys, pagal kurį visi duomenų bazėje saugomi duomenys yra dokumentas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 3 straipsnio a punktą, yra pakankamas, kad atsakant į ieškovo paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir atsižvelgiant į galimybę taikyti vieną iš šio sprendimo 4 straipsnyje numatytų teisės susipažinti su dokumentais išimčių būtų leista ieškovui susipažinti su jį dominančiais konkrečiais duomenimis ir šio sprendimo 146–153 punktuose numatytomis sąlygomis pasinaudoti įvairiose ECB duomenų bazėse, kuriose saugomi šie duomenys, įdiegtais įrankiais. Kalbant būtent apie minėtus įrankius, ieškovui gali būti leista jais pasinaudoti taip: jis gali paprašyti ECB pagal nustatytus kriterijus atlikti duomenų bazių paieškas ir pranešti ieškovui apie rezultatus (žr. šio sprendimo 150 punktą).
184 Taigi nesant būtinybės nagrinėti kitų ieškovo nurodytų pagrindų, kuriais grindžiamas jo reikalavimas dėl panaikinimo, reikia pritarti antrajam pagrindui ir panaikinti ginčijamą sprendimą.
3. Dėl prašymo atlyginti žalą
Šalių argumentai
185 Ieškovas nurodo, kad dėl ECB atsisakymo suteikti jam galimybę susipažinti su jo paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais nurodytais duomenimis jis vėluoja užbaigti daktaro disertaciją, kurią turėjo apginti iki 2011 m. vasario 1 d. Be to, jis ginčija ECB argumentus, kad prašymas atlyginti žalą yra nepriimtinas.
186 ECB nurodo, kad prašymas atlyginti žalą neatitinka Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnyje ir Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų reikalavimų ir turi būti pripažintas nepriimtinu. Ieškovas nenurodo jokio priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų ECB veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. Be to, tai nėra patvirtinta jokiu dokumentu, o ieškovas tik nurodo, kad ginčijamas sprendimas jam kliudo rengti savo daktaro disertaciją.
187 ECB priduria, kad patenkino daugelį kitų ieškovo pateiktų paraiškų dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Todėl ieškovas turi pakankamai medžiagos savo disertacijai parengti ir jo paraiškos nėra nuolat atmetamos. Be to, ieškovas nepaaiškino, kaip negalėjimas susipažinti su nagrinėjamomis duomenų bazėmis kliudo rengti jo daktaro disertaciją.
Bendrojo Teismo vertinimas
188 Iš pradžių reikia priminti, kad, vadovaujantis EB 288 straipsnio antra pastraipa, taikoma šioje byloje nagrinėjamoms faktinėms aplinkybėms, kurios įvyko prieš 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, Europos bendrija pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina žalą, kurią, eidami savo pareigas, padaro jos institucijos ar jų tarnautojai. Šio straipsnio trečiojoje pastraipoje patikslinta, kad antroji pastraipa tomis pačiomis sąlygomis taikoma žalai, kurią padaro ECB ar jo tarnautojai, eidami savo pareigas. Taigi, nepaisant to, kad pagal EB 107 straipsnio 2 dalį ECB yra juridinis asmuo, 288 straipsnio antroje ir trečioje pastraipose numatyta, kad Bendrija (o įsigaliojus Lisabonos sutarčiai – Europos Sąjunga, kuri pagal ESS 1 straipsnio trečios pastraipos trečią sakinį pakeičia Bendriją ir perima jos teises bei pareigas) atlygina ECB padarytą žalą (2007 m. rugsėjo 5 d. Bendrojo Teismo sprendimo Document Security Systems prieš ECB, T‑295/05, Rink. p. II‑2835, 76 punktas).
189 Iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad Bendrijos deliktinė atsakomybė pagal EB 288 straipsnio antrą pastraipą už neteisėtą jos institucijų elgesį siejama su situacija, kai įvykdytos visos sąlygos, t. y. veiksmų, kuriais kaltinamos institucijos, neteisėtumas, žalos realumas ir priežastinio ryšio tarp veiksmų, kuriais kaltinama, bei nurodytos žalos buvimas (žr. 2007 m. lapkričio 27 d. Bendrojo Teismo sprendimo Pitsiorlas prieš Tarybą ir ECB, T‑3/00 ir T‑337/04, Rink. p. II‑4779, 290 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
190 Kalbant apie pirmąją sąlygą pagal teismų praktiką reikalaujama įrodyti pakankamai akivaizdų teisės normos, suteikiančios privatiems asmenims teises, pažeidimą (2000 m. liepos 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bergaderm ir Goupil prieš Komisiją, C‑352/98 P, Rink. p. I‑5291, 42 punktas). Kalbant apie reikalavimą, kad pažeidimas turi būti gana akivaizdus, lemiamas kriterijus yra aiškus ir sunkus atitinkamos institucijos diskrecijos ribų pažeidimas. Kai ši institucija turi tik labai mažą, ar net išvis neturi diskrecijos, net paprasto Bendrijos teisės pažeidimo gali pakakti pakankamai sunkiam pažeidimui nustatyti (žr. šio sprendimo 189 punkte minėto Sprendimo Pitsiorlas prieš Tarybą ir ECB 291 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
191 Kalbant apie su priežastiniu ryšiu susijusią sąlygą, Sąjunga gali būti laikoma atsakinga tik už žalą, kuri pakankamai tiesiogiai atsirado dėl neteisėto atitinkamos institucijos elgesio (žr. šio sprendimo 189 punkte minėto Sprendimo Pitsiorlas prieš Tarybą ir ECB 292 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
192 Kalbant apie žalą, reikia pabrėžti, kad ji turi būti reali ir tikra bei išmatuojama. Priešingai, visiškai hipotetinė ir neapibrėžta žala nesuteikia teisės į jos atlyginimą. Ieškovas turi pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima nustatyti tokios žalos faktą ir jos dydį (žr. šio sprendimo 189 punkte minėto Sprendimo Pitsiorlas prieš Tarybą ir ECB 293 ir 294 punktus bei juose nurodytą teismų praktiką).
193 Be to, reikia priminti, kad, jei nėra tenkinama nors viena iš šių sąlygų, visą ieškinį reikia atmesti, nesant reikalo nagrinėti kitų sąlygų (žr. šio sprendimo 189 punkte minėto Sprendimo Pitsiorlas prieš Tarybą ir ECB 295 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
194 Galiausiai, vadovaujantis Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktu, ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Šiems reikalavimams patenkinti ieškinyje, kuriuo siekiama atlyginti Bendrijos institucijos padarytą žalą, turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios nustatyti, be kita ko, žalą, kurią, ieškovo teigimu, jis patyrė bei šios žalos pobūdį ir dydį (žr. 1999 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Apostolidis ir kt. prieš Komisiją, C‑327/97 P, Rink. p. I‑6709, 37 punktą).
195 Šioje byloje grįsdamas savo prašymą atlyginti žalą ieškovas nurodo, kad dėl to, jog ECB atsisakė jam suteikti galimybę susipažinti su jo paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais nurodytomis duomenų bazėmis, yra vėluojama pabaigti jo daktaro disertaciją, o kai ji bus pabaigta, šis atsisakymas padarys neigiamą įtaką disertacijos mokslinei kokybei.
196 Taigi reikia konstatuoti, kad prašymu atlyginti žalą ieškovas iš esmės siekia, jog būtų atlyginta neturtinė žala, kuri tariamai atsirado priėmus ginčijamą sprendimą, ir teisiniu požiūriu savo ieškinyje pakankamai identifikuoja šios žalos pobūdį ir dydį. Todėl, priešingai nei teigia ECB, šis prašymas yra priimtinas.
197 Tačiau dėl esmės šis prašymas yra pateiktas per anksti ir dėl šios priežasties turi būti atmestas (šiuo klausimu žr. 1995 m. gegužės 18 d. Bendrojo Teismo sprendimo Wafer Zoo prieš Komisiją, T‑478/93, Rink. p. II‑1479, 49 ir 50 punktus bei 1999 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimo Latino prieš Komisiją, T‑300/97, Rink. VT p. I‑A‑259 ir II‑1263, 95 ir 101 punktus). Teismo posėdyje atsakydamas į Bendrojo Teismo klausimą ieškovas pažymėjo, kad jo daktaro disertacijos gynimas buvo atidėtas ir numatytas 2012 m. rugsėjo mėn. Jis taip pat nurodė, kad šis vėlavimas priklausė ne tik nuo informacijos, kurią jis galėjo turėti, trūkumo, bet ir nuo kitų aplinkybių. Tai buvo pažymėta teismo posėdžio protokole.
198 Kadangi ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas (žr. šio sprendimo 184 punktą), ECB privalės iš naujo vertinti ieškovo paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Negali būti a priori atmesta galimybė, kad po šio vertinimo ECB suteiks ieškovui galimybę susipažinti su jo duomenų bazėse saugomais duomenimis, kurie gali būti tariamai reikalingi parengti jo disertaciją, ir padarys tai tinkamu laiku, kad ieškovas galėtų šią disertaciją apginti 2012 m. rugsėjo mėn. Taip pat negali būti atmesta galimybė, kad ECB dėl teisėtos priežasties visiškai ar iš dalies atsisakys ieškovui suteikti tokia galimybę. Todėl šiuo momentu Bendrasis Teismas negali nagrinėti nei to, ar ieškovas patirs žalą dėl ginčijamu sprendimu priimto atsisakymo patenkinti jo paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais, nei to, ar tokia hipotetinė žalą galėtų būti siejama su neteisėtais ECB veiksmais.
199 Todėl prašymas atlyginti žalą turi būti atmestas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
200 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ECB iš esmės pralaimėjo bylą, jis turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovo reikalavimus.
201 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalį Danijos Karalystė, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti Europos centrinio banko (ECB) Vykdomosios valdybos sprendimą, apie kurį Julien Dufour pranešta 2009 m. rugsėjo 2 d. ECB pirmininko laišku.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Be savo bylinėjimosi išlaidų, ECB padengia J. Dufour bylinėjimosi išlaidas.
4. Danijos Karalystė, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2011 m. spalio 26 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
Turinys
Teisinis pagrindas
Ginčo aplinkybės
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl prašymo panaikinti
1. Dėl priimtinumo
Šalių argumentai
Bendrojo Teismo vertinimas
2. Dėl esmės
Dėl ginčijamo sprendimo motyvavimo
Šalių argumentai
Bendrojo Teismo vertinimas
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su teisės klaida, nes ginčijamame sprendime ECB neteisingai nurodė, kad duomenų bazės nėra dokumentai, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą
Šalių argumentai
Bendrojo Teismo vertinimas
– Duomenų bazės sąvoka
– Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punkte pateikiamo termino „dokumentas“ apibrėžimo vertinimas
– Ieškovo paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais objektas
– Visų duomenų bazėje esančių duomenų kvalifikavimas dokumentu, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 3 straipsnio a punktą
– Nurodyti praktiniai teisės susipažinti su institucijos duomenų baze sunkumai
– Su Reglamento Nr. 1049/2001 parengiamaisiais dokumentais ir kitais dokumentais, kuriais remiasi šalys, susiję argumentai
– Išvada
3. Dėl prašymo atlyginti žalą
Šalių argumentai
Bendrojo Teismo vertinimas
Dėl bylinėjimosi išlaidų