2012 m. birželio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Eni prieš Komisiją
(Byla T-240/12)
Proceso kalba: italų
Šalys
Ieškovė: Eni SpA (Roma, Italija), atstovaujama advokatų G. Roberti ir I. Perego
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
pripažinti ieškinį priimtinu,
panaikinti ginčijamą sprendimą.
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šis ieškinys buvo pateiktas dėl 2012 m. balandžio 23 d. dokumento (prot. *D/2012/042026), susijusio su bylą COMP/F/38.638 - Butadieno kaučiukas ir stireno-butadieno kaučiukas, gautas emulsinės polimerizacijos būdu - Pakartotinis sprendimas, kuriuo Europos Komisija pranešė ENI apie savo sprendimą atnaujinti procedūrą BR-ESBR atsižvelgiant į 2011 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimą (byla T-39/07, Eni prieš Komisiją), kuriuo iš dalies buvo panaikintas 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimas, priimtas byloje COMP/F/38.638 - Butadieno kaučiukas ir stireno-butadieno kaučiukas, gautas emulsinės polimerizacijos būdu, ir sumažinta skirtina bauda.
Grįsdama savo ieškinį ENI nurodo vienintelį ieškinio pagrindą, susijusį su Komisijos kompetencijos atnaujinti procedūrą byloje BR-ESBR, siekiant priimti naują sprendimą, kuriuo būtų skirta bauda, nebuvimu.
ENI tvirtina, kad Bendrasis Teismas savo 2011 m. liepos 13 d. sprendimu ne tik iš dalies panaikindamas 2006 m. Sprendimą BR-ESBR dėl Komisijos pateikto neteisingo sunkinančios aplinkybės recidyvo įvertinimo, bet ir pasinaudodamas savo neribota jurisdikcija pagal SESV 261 straipsnį ir Reglamentą Nr. 1/2003 iš naujo nustatė baudos dydį ir Komisijos vertinimą pakeitė savu. Todėl sprendimas atnaujinti procedūrą byloje BR-ESBR ne tik pažeidžia SESV 13 straipsnyje įtvirtintą kompetencijos pasidalijimo ir institucinės pusiausvyros principą, bet ir pagrindinius teisingo bylos nagrinėjimo, įtvirtinto EŽTK 6 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje bei ne bis in idem, įtvirtinto EŽTK 7 straipsnyje, principus.
Be to, ENI ginčija, kad, priešingai nei nurodyta ginčijamame akte, Bendrasis Teismas nenurodė esminio formos trūkumo, susijusio su Komisijos 2006 m. sprendime nurodomo recidyvo pritaikymu; taigi Komisija negali remtis tesimų praktika, suformuota Sprendime PVC II, kad pagrįstų savo iniciatyvą, todėl ir šiuo atžvilgiu buvo pažeistas EŽTK 7 straipsnis.
Galiausiai ENI nurodo, kad atsižvelgiant į atitinkamą teismų praktiką, šioje byloje bet kuriuo atveju nėra jokios galimybės priimti naują sankciją nustatantį sprendimą, kuriame iš dar kartą būtų įvertintas recidyvas.
____________1 - 2002 m. spalio 15 d. Sprendimas, sujungtos bylos C-238/99 P, C-245/99 P, C-247/99 P, C-250/99 P-C-252/99 P ir C-254/99 P, Limburgse Vinyl Maatschappij NV (LVM) ir kt. prieš Komisiją (PVC II), Rink. p. I-8375.