Language of document : ECLI:EU:T:2013:243

Byla T‑244/12

Unister GmbH

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Žodinio Bendrijos prekių ženklo „fluege.de“ paraiška – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Apibūdinamasis pobūdis – Skiriamojo požymio nebuvimas – Dėl naudojimo įgytas skiriamasis požymis – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai bei 2 ir 3 dalys “

Santrauka – 2013 m. gegužės 14 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Prekių ženklai, sudaryti tik iš žymenų ar nuorodų, galinčių būti naudojamų prekės ar paslaugos savybėms žymėti – Tikslas – Prieinamumo reikalavimas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Prekių ženklai, sudaryti tik iš žymenų ar nuorodų, galinčių būti naudojamų prekės ar paslaugos savybėms žymėti – Sąvoka

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Prekių ženklai, sudaryti tik iš žymenų ar nuorodų, galinčių būti naudojamų prekės ar paslaugos savybėms žymėti – Žymens apibūdinamojo pobūdžio vertinimas – Kriterijai

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas)

4.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Prekių ženklai, sudaryti tik iš žymenų ar nuorodų, galinčių būti naudojamų prekės ar paslaugos savybėms žymėti – Žodinis prekių ženklas „fluege.de“

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas)

5.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Įvairių atmetimo pagrindų atskiras nagrinėjimas – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b–d punktuose nurodytų pagrindų taikymo srities sutapimas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b–d punktai)

6.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos Teisme – Apeliacinei tarybai perduoto nagrinėti ginčo apimties pakeitimas – Nepriimtinumas

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135 straipsnio 4 dalis; Tarybos reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 16 punktą)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 17, 18 punktus)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 19 punktą)

4.      Žymuo „fluege.de“, kurį prašyta įregistruoti Nicos sutarties 35 klasėje numatytai „reklamai; verslo vadybai; verslo tvarkybai; įstaigų veiklai“, 39 klasėje numatytam „vežimui; prekių pakavimui ir sandėliavimui; kelionių rengimui“ ir 43 klasėje numatytoms „maisto ir gėrimų parūpinimo paslaugoms; laikino apgyvendinimo paslaugoms“, vidutinio vokiškai kalbančio Europos Sąjungos vartotojo požiūriu apibūdina, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies c punktą, Bendrijos prekių ženklo paraiškoje numatytas prekes.

Kadangi prašomą prekių ženklą atitinkama visuomenė iš karto supranta kaip domeno pavadinimą, kuris nurodo interneto puslapio adresą aviacijos ir skrydžių srityje, prašomas įregistruoti prekių ženklas apibūdina prie 39 klasės priskiriamas „vežimo“ paslaugas, ir, konkrečiau kalbant, oro transporto paslaugas. Dėl kitų paslaugų, kurios labai plačiai aprašytos prekių ženklo paraiškoje, konstatuotina, kad visos jos gali būti teikiamos srityje, glaudžiai susijusioje su oro transportu ir skrydžiais.

Tai, kad prie apibūdinamojo termino, kuris neturi skiriamojo požymio, pridėtas pirmojo lygmens domeną atitinkantis elementas, negali žymeniui, kurį atitinkama visuomenė iš karto suvokia kaip domeno pavadinimą, nurodantį interneto adresą, suteikti skiriamojo požymio. Iš tiesų skirtinga tokio domeno pavadinimo dalis yra ne pirmojo lygmens domenas, kurį gali sudaryti taškas ir nacionalinį plėtinį atitinkanti raidžių grupė, bet daugiausia antrojo lygmens domenas, prie kurio prijungtas pirmojo lygmens domenas.

Pats domeno pavadinimas daugiausia gali nurodyti interneto adresą, o ne konkretaus gamintojo prekių ar konkretaus paslaugų teikėjo paslaugų komercinę kilmę. Praktika, kurios laikomasi suteikiant domeno pavadinimus, ir domeno pavadinimų naudojimas nedaro įtakos galimybei domeno pavadinimą įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą, atsižvelgiant į Reglamente Nr. 207/2009 apibrėžtus absoliučius atmetimo pagrindus.

Šiuo atžvilgiu reikia priminti būtinybę iš domeno pavadinimo registracijos kylančias teises skirti nuo iš žymens, kaip Bendrijos prekių ženklo, registracijos kylančių teisių. Taigi tai, kad šalis turi domeno pavadinimą, nereiškia, kad tuo remiantis šį domeno pavadinimą galima įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą. Tam, kad būtų taip įregistruotas, jis turi atitikti visas Reglamentu Nr. 207/2009 šiuo tikslu nustatytas sąlygas. Todėl bet koks argumentas, kuris gali būti susijęs su prieinamumo galimybės imperatyvo nebuvimu dėl tariamos į nagrinėjamą domeno pavadinimą įgytos išimtinės teisės, yra nereikšmingas.

(žr. 20, 26, 28–31, 38, 41 punktus)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 46 punktą)

6.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 51 punktą)