Language of document :

2023 m. lapkričio 23 d. Tribunal Superior de Justicia de la Comunidad Valenciana (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Asociación de Empresarios de Salones de Juego y Recreativos de la Comunidad Valenciana (Anesar-CV) / Conselleria de Hacienda y Modelo Económico de la Generalitat Valenciana

(Byla C-718/23)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Superior de Justicia de la Comunidad Valenciana

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Asociación de Empresarios de Salones de Juego y Recreativos de la Comunidad Valenciana (Anesar-CV)

Kita administracinio proceso šalis: Conselleria de Hacienda y Modelo Económico de la Generalitat Valenciana

Kita šalis: Organización Nacional de Ciegos Españoles (ONCE)

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar SESV 26, 49 ir 56 straipsniai, kuriuose įtvirtinti laisvės užsiimti verslu, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principai, turi būti aiškinami taip, kad juos atitinka nacionalinės teisės normos (kaip antai 2021 m. liepos 16 d. Consell (Valensijos autonominės srities vyriausybės taryba) dekreto Nr. 97/2021, kuriuo įgyvendinamos Ley 1/2020 Valenciana, de regulación del juego y de prevención de la ludopatía en la Comunidad Valenciana (Valensijos autonominės srities įstatymas Nr. 1/2020 dėl lošimų reguliavimo ir patologinės priklausomybės nuo lošimo prevencijos Valensijos autonominėje srityje) 45 straipsnio 5 ir 6 dalys, 5 straipsnis), nustatančios tvarką, pagal kurią atstumas tarp lošimo namų turi būti ne mažesnis kaip 500 metrų, o atstumas tarp lošimo namų ir mokymo įstaigų – ne mažesnis kaip 850 metrų, jeigu tose teisės aktų normose taip pat numatytos kitos, mažiau ribojančios priemonės, tačiau šių priemonių negalima laikyti tokiomis pat veiksmingomis siekiant užtikrinti vartotojų, bendrojo intereso ir visų pirma nepilnamečių apsaugą, pavyzdžiui: a) draudimas patekti į lošimo namus ir dalyvauti jų veikloje nepilnamečiams, asmenims, kurie įsiteisėjusiu teismo sprendimu teisėtai pripažinti neveiksniais, sporto įstaigų vadovams, veiklos, dėl kurios vyksta lažybos, arbitrams, lažybų bendrovių vadovams ir akcininkams, asmenims, turintiems ginklų, apsvaigusiems nuo psichotropinių medžiagų arba paveiktiems jų vartojimo, trukdantiems lošimų eigai, taip pat asmenims, įrašytiems į asmenų, kuriems draudžiama lošti, registrą; b) draudimas reklamuoti, populiarinti ar remti lošimus, vykdyti bet kokio pobūdžio rinkodarą, įskaitant elektroninę rinkodarą naudojantis socialinių ryšių tinklais, taip pat reklamuoti lošimus už patalpų ribų, skelbti statinę reklamą viešuosiuose keliuose ir transporto priemonėse, kabinti plakatus ar viešinti vaizdus bet kokioje laikmenoje?

2.    Neatsižvelgiant į atsakymą į pirmesnį klausimą: ar SESV 26, 49 ir 56 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės normos, kaip antai numatytosios 2020 m. liepos 11 d. Generalitat Valenciana (Valensijos autonominės srities vyriausybė) įstatymo Nr. 1/2020 dėl lošimų reguliavimo ir patologinės priklausomybės nuo lošimo prevencijos Valensijos autonominėje srityje antrojoje pereinamojo laikotarpio nuostatoje, nes jose nustatyta atgaline data galiojanti taisyklė, pagal kurią atstumas tarp lošimo namų ir mokymo įstaigų turi būti 850 metrų ir kuri taikoma lošimo namams, jau įsteigtiems nesilaikant šio atstumo, kai jie prašo pratęsti licencijas ar leidimus įsigaliojus minėtam Įstatymui Nr. 1/2020, turint omenyje tai, kad toks reikalavimas neatitinka nurodytų laisvės užsiimti verslu, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principų?

3.    Neatsižvelgiant į atsakymą į pirmesnius klausimus: ar SESV 26, 49 ir 56 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės normos, kaip antai numatytosios 2020 m. liepos 11 d. Valensijos autonominės srities vyriausybės įstatymo Nr. 1/2020 dėl lošimų reguliavimo ir patologinės priklausomybės nuo lošimo prevencijos Valensijos autonominėje srityje dešimtojoje pereinamojo laikotarpio nuostatoje, nes jose nustatyta, kad penkeriems metams nuo Įstatymo Nr. 1/2020 įsigaliojimo sustabdomas naujų licencijų ar leidimų išdavimas lošimo namams, atsižvelgiant į tai, kad toks leidimų išdavimo sustabdymas ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui neatitinka nurodytų laisvės užsiimti verslu, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principų?

4.    Neatsižvelgiant į atsakymą į pirmesnius klausimus: ar SESV 26, 49 ir 56 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės normos, kaip antai numatytosios minėto Valensijos autonominės srities vyriausybės įstatymo Nr. 1/2020 dėl lošimų reguliavimo ir patologinės priklausomybės nuo lošimo prevencijos Valensijos autonominėje srityje 45 straipsnio 5 ir 6 dalyse, nes jose įpareigojimai nustatyti tik privatiems, bet ne viešiesiems lošimo namams, taip pat šiems namams netaikomi reklamos apribojimai ir patekimo kontrolės reikalavimai, kurių turi laikytis privatūs lošimo namai, ir jie atleidžiami nuo toliau nurodytų pareigų: a) pareigos laikytis ne mažesnio kaip 500 metrų atstumo tarp lošimo namų ir ne mažesnio kaip 850 metrų atstumo tarp lošimo namų ir mokymo įstaigų; b) pareigos atgaline data laikytis taisyklės, pagal kurią atstumas tarp lošimo namų ir mokymo įstaigų turi būti 850 metrų ir kuri taikoma nesilaikant šio atstumo jau įsteigtiems lošimo namams, kai jie prašo pratęsti licenciją ar leidimą įsigaliojus minėtam Įstatymui Nr. 1/2020; c) pareigos ne ilgiau kaip penkerių metų laikotarpiui nuo minėto Įstatymo Nr. 1/2020 įsigaliojimo sustabdyti naujų licencijų ar leidimų išdavimą lošimo bei lažybų įstaigoms ir lošimo automatų eksploatavimui?

Ar tokios nacionalinės teisės normos yra draudžiamos pagal rinkos vientisumo, lošimų sektoriaus subjektų lygybės, vienodo požiūrio į juos ir jų nediskriminavimo principus?

Ar aprašyta situacija reiškia, kad suteiktas pranašumas, dėl kurio kenkiama konkurencijai sektoriuje ir ji yra iškraipoma?

____________